Arūnas Marcinkevičius

Aktualijos

Arūnas Marcinkevičius. Advokatas

Arūnas Marcinkevičius

Šių metų pradžioje bendras, Lietuvos ginklų savininkų, įgijusių leidimus šaunamiesiems ginklams: savigynai, medžioklei, sportui bei kovinio šaulio tarnybai, skaičius viršijo 105 tūkstančius asmenų, vyresnių nei 18 m. amžiaus.

Dabartiniu metu šis skaičius neabejotinai yra pasikeitęs ir reikalingas patikslinimo. Įvairių sričių ginklų savininkus vienijančių rūšinių NVO iniciatyva atliktų formalių ir neformalių apklausų duomenimis, ištikus karinei agresijai prieš Lietuvą, daugiau nei 90% (nes ne visi apklausti) ginklų savininkų yra pasiryžę ginklu aktyviai ginti Valstybę bei patys gintis ginklu.

Nuo pat 2017 m., t.y. susikūrimo momento, Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacija (LiGSA) kartu su giminingomis NVO, t.y. partneriais: Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS), Medžiotojų sąjungomis ,,Gamta” ir ,,Sūduva”, Lietuvos Praktinio šaudymo sporto federacija (IPSC.LT), Baltijos tolimojo šaudymo asociacija (BTŠA), Lietuvos Policijos veteranų asociacija (LPVA), Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacija (LKPVA) ir kitomis NVO nuosekliai siekė ir siekia visuose, susijusiuose teisės aktuose tinkamai apibrėžti, suderinti, įteisinti bei reglamentuoti visuotinį ginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jo organizavimą, aiškiai apibrėžti ir nustatyti visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo dalyvių statusą, jų išankstinės patikros, atrankos, specializuoto praktinio parengimo bei jų specializuotos apskaitos tvarką bei procedūras, kovinių pasipriešinimo bei partizanų vienetų sudarymo, įregistravimo procedūrines tvarkas bei nustatyti aiškius subordinacinio pavaldumo, pasitikėjimo pagrindu, principus ir jų praktinio įgyvendinimo kriterijus.

Pistoletas. Slaptai.lt nuotr.

Būtina suprasti ir įsisąmoninti, jog organizuojant visuotinį ginkluotą pilietinį pasipriešinimą, kuriame paprastai dalyvauja įvairių visuomenės socialinių sluoksnių, profesijų bei skirtingo išsilavinimo žmonės, lyderiai nėra ir negali būti paskiriami ,,iš viršaus”, tarsi valstybinių institucijų ar jų struktūrinių padalinių vadovai. Veiksmingų visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo centro, ,,ašių” ir ,,branduolių” suformavimas, visų pirma, reikalauja ne asmeninių nuomonių ir fantazijų, o tikslios principinės koncepcijos pagrindu parengtos strategijos ir jos realaus įgyvendinimo plano. Lygiai taip pat reikalauja šakinių nevyriausybinių organizacijų tarpusavio pasitikėjimu  ir bendru pritarimu kruopščiai pagrįstų ir išmintingų politinių, bei tiksliai juos įgyvendinančių organizacinių sprendimų.

Šūvis į taikinį. Slaptai.lt foto

Sutikime, jog sprendžiant visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimo užduotis, ignoruoti šakinių nevyriausybinių organizacijų praktine bei istorine patirtimis, žiniomis ir tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus pasiūlymus būtų daugiau nei neišmintinga. Kitaip tiek neginkluoto, tiek ginkluoto visuotinio pilietinio pasipriešinimo realus įgyvendinimas, ištikus reikalui, gali tapti perdėm kebliu ir problematišku ar net, apskritai, neįgyvendinamu.

Tačiau, kaip paaiškėjo ir dabar jau akivaizdu, šis išties milžiniškos apimties organizacinis parengiamasis darbas reikalauja nuolatinio, nepertraukiamo, kryptingo ir visuotinai sutelkto, o svarbiausia – vieningo, darbo.

Visam šiam darbui kokybiškai atlikti negali ir neturi kliudyti jokie siauri instituciniai ar žinybiniai savitiksliai interesai, o juolab asmeninės atskirų asmenų ambicijos, kaprizai ir pasvaičiojimai.

Nors visuotinam džiugesiui ir pasididžiavimui dar nėra pakankamo pagrindo, tačiau neįmanoma nepripažinti, jog per pastarųjų 3 (trijų) metų laikotarpį politikų ir valdininkų požiūris į Lietuvos ginklų savininkų bendruomenės ir plačiosios visuomenės reikšmę rengiantis visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui palaipsniui kinta pozityvia kryptimi.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius

2023 m. rugpjūčio 14 d., Vilnius

2023.08.15; 07:00

Politinės intrigos

Arūnas Marcinkevičius. Advokatas

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustato pernelyg abstrakčius įrodymais laikytinų duomenų suradimo, gavimo, fiksavimo, jų patikros būdų bei priemonių panaudojimo teisėtumo reikalavimus.

Šiuo metu galiojant LR BPK 20 str. 5 d. redakcija nustato, kad „teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu„. Tačiau tokio įstatymo, apibrėžiančio įrodymų arba, kitaip tariant, faktinę įrodomąją reikšmę turinčių duomenų ir jų šaltinių patikimumo vertinimo kriterijus, procedūras ir taisykles iki šiol nėra.

Aukščiau cituojamoji minėtos normos formuluotė nenustato įrodymais laikytinų duomenų ir jų šaltinių patikimumo, o tai reiškia nenustato duomenų pagrįstumo, atsakingo patikrinimo bei vertinimo bendrosios procesinės prievolės visiems kitiems baudžiamojo proceso subjektams: kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros institucijoms ir jų pareigūnams. O be to, kas ypač pabrėžtina, nepateikia ir nekelia pagrįstumo bei patikimumo vertinimui būtinų, privalomai tikslių loginio vertinimo kriterijų ir jų taikymo prievolės reikalavimų.

Teisinga ar neteisinga?

Derėtų pagaliau pripažinti, kad eksperimentinių reformų dėka dabartinė LR BPK 20 str. 5 d. normos redakcija, privalanti tiksliai ir konkrečiai reglamentuoti įrodymų pagrįstumo, pakankamumo, patikimumo ir priimamų procesinių sprendimų faktinius bei teisinius pagrindus yra neleistinai abstrakčia ir bereikšme.

Ar nėra gėda, kad 33-siais Valstybės ir Visuomenės vystymosi raidos metais tyrėjams, prokurorams ir teisėjams iki šiol nėra nustatyta besąlyginė prievolė formuoti savo vidinį įsitikinimą išskirtinai loginių taisyklių, konkrečių duomenų ir jų šaltinių patikimumo vertinimo kriterijų pagrindais, kuriais jie privalėtų vadovautis bei pagrįsti savo procesinius sprendimus?

Pažymėtina, kad griežtas įrodomosios informacijos šaltinių ir duomenų patikimumo vertinimo kriterijų taikymas yra besąlygiškai, privalomai būtinas kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo organizavimo bei vykdymo, o ypač kardomųjų priemonių skyrimo, kaltinamųjų aktų bei nuosprendžių surašymo stadijose.

Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.

Kriminalinės žvalgybos pareigūno, tyrėjo, prokuroro, teisėjo ,,vidinis įsitikinimas” privalo būti formuojamas laikantis itin griežtos logikos, remiantis informacijos duomenų faktinio tikslumo ir jų šaltinių atitikimo vertinamiesiems patikimumo kriterijams analizės rezultatų pagrindais taip, kad bet kuris kitas, išoriniam ir vidiniam emocijų poveikiams atsparus, nešališkas asmuo neturėtų jokio pagrindo padaryti kitokią išvadą.

Tačiau dabartinė padėtis suteikia pagrindus ir sudaro sąlygas nebaudžiamai nepaisyti elementarios silogizmo logikos, nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų politiniuose ir teisiniuose procesuose bei leidžia nevaržomai bujoti demokratinėje – teisinėje valstybėje netoleruotinoms subjektyvioms paskatoms, asmeniniams interesams ir net kaprizams, bei abejotino patikimumo šaltinių pateiktų, nepakankamai tikslių duomenų pagrindu, be jokios atsakomybės lemti ir laužyti žmonių likimus.

Visuomenę užplūdusių emocingų politinių reakcijų į 2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį banga rodo baudžiamosios justicijos kryžkelę, kurioje būtina pasirinkti: kas, kokiais pagrindais ir kaip vykdys teisingumą Lietuvoje?

Advokatas Arūnas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Balticus Advocatus” seniūnas

2022.04.22; 12:04

AktualijosSkaitomiausios

Gink ir ginkis

Lietuvos Šaulių sąjungos gynybinių pajėgumų bei galimybių stiprinimas ir įgaliojimų išplėtimas yra neabejotinai būtinais. Tačiau Valstybės visuotinių gynybinių galių stiprinimo kontekste to akivaizdžiai nepakanka.

Ukrainiečių didvyriško ginkluoto pasipriešinimo agresoriui pavyzdžiai rodo, kad neišvengiamai būtinas tiek visų kitų Lietuvos ginklų savininkų bei plačiosios visuomenės realus įgalinimas visuotiniam ginkluotam pasipriešinimui. O jis, savo ruožtu, reikalauja sudaryti realias galimybes tinkamai tam pasirengti iš anksto.

Rusijos karinė agresija prie Ukrainą, naudojami būdai ir mąstai besąlygiškai patvirtina kadaise Gerbiamojo pono Edmundo Jakilaičio, dar prieš kelis metus, viešai pagarsintą įžvalgą apie tai, jog agresoriui privalo visuotinai priešintis ginklu visi Lietuvos gyventojai: jaunas ir senas, vyrai ir moterys, kiekvienoje gatvėje, kelyje ir takelyje, iš kiekvieno kiemo, namo, lango, durų, palėpės ir tarpuvartės.

Tačiau tam yra būtini parengimas, pasirengimas bei atitinkamo lygmens praktiniai įgūdžiai. Jiems gi susiformuoti yra būtinos realios „techninės” galimybės: tam tinkama ginkluotė, šaudmenys bei praktiniai piliečių ir jų kovinių vienetų mokymai.

Advokatas Arūnas Marcinkevičius (dešinėje). Eugenijaus Onaičio nuotr.

Tam, savo ruožtu, kas itin svarbu, yra būtini atitinkami teisiniai pagrindai bei tokio pasirengimo teisinis reglamentavimas. O visa tai jau senai reikalauja Įstatymų leidėjo išminties ir politinės valios sprendimų. Nedelskite. Nebėra laiko!

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius

XXX

Seimo NSGK posėdyje pareikštas susirūpinimas dėl Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisų

2022 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimu LiGSA Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius ir LKKSS Valdybos pirmininko pavaduotojas, Signataras Saulius Pečeliūnas dalyvavo Komiteto posėdyje.

Posėdžio metu buvo svarstomas Seimo narių grupės inicijuotų Lietuvos Šaulių sąjungos įstatymo pataisų (Nr. XIVP-1293) ir su jomis tiesiogiai susijusių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų (XIVP-1294) projektų paketas. Taip pat buvos svarstomas Seimo narių Jono Jaručio ir Kęstučio Mažeikos inicijuotų ir Komitete patobulintų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-785(2).

Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai pristatė bei išdėstė vieningą poziciją dėl akivaizdžių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų projekto Nr. XIVP-785(2) trūkumų ir oficialiai pareiškė bendrą abiejų nevyriausybinių organizacijų susirūpinimą dėl šiuo projektu reiškiamo nepasitikėjimo Lietuvos Kariuomenės atsargos karininkais, į valstybinę pensiją išėjusiais statutiniais pareigūnais, kitais ginklų savininkais bei, iš esmės, plačiąja visuomene.

Kairėje – Kovo 11-osos Akto signataras Saulius Pečeliūnas. Slaptai.lt nuotr.

LiGSA ir LKKSS atstovai atkreipė Komiteto narių dėmesį ir į tai, kad tokios dalinės ir nepakankamos pataisos nedera su LR Konstitucija, Karo padėties įstatymu ir kitais esamais ir rengiamais įstatymais ir nutarimais, bei viešai deklaruojamais teiginiais apie visuomenės rengimą visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui.

Apgailestaujame, kad kol kas ignoruojama dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą susiklosčiusi įtempta ir pavojinga geopolitinė padėtis, kai Lietuva nuo atgrasymo perėjo prie gynybos. Nepaisoma akivaizdžių faktų iš mūšių vietų, atskleidžiančių iš civilių sudarytų Ukrainos teritorinės gynybos kovinių vienetų efektyvumo ir jų pagalbos reguliariajai kariuomenei svarbos. Toks Ukrainos ginkluoto pasipriešinimo vienetų veiksmų rezultatyvumas vaizdžiai patvirtina visų sričių ir rūšių ginklų savininkų bei visų kitų gyventojų tinkamo parengimo ir pasirengimo ginkluotai Šalies gynybai būtinumą ir naudą.

Viliamės, kad už valstybės gynybinių galių stiprinimą tiesiogiai atsakingi politikai, įstatymų leidėjai, valdininkai ir pareigūnai supranta atsainaus požiūrio į akivaizdžius dalykus ir politinės valios trūkumo ydingumą, bei galimas pasekmes.

žr.: 2022-03-09 LRS NSGK posėdžio vaizdo įrašą (nuo: pradžios iki 49:53 min.):

2022-03-09 Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis – YouTube

LiGSA ir LKKSS informacija

2022.03.14; 18:00

Aktualijos

2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko p. Vytauto Bako kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos ir visuomeninės darbo grupės nariai išsamiai pristatė esmines LiGSA pastabas bei pasiūlymus dėl 2018 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu seime įregistruoto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.

Šio įstatymo projekto pateikimas Seimui numatytas š.m. gegužės 8 d. plenariniame posėdyje.

Susitikime su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksejus Šlyčkovas, valdybos nariai: Leonarda Kuodienė, vardinio ginklo kavalierius Donatas Šilanskas, o taip pat darbo grupės nariai: vardinio ginklo kavalierius Ignas Stankovičius bei asociacijos revizorius, advokatas prof. dr. Ryšardas Burda. Šiame susitikime taip pat dalyvavo komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas.

Daugiau nei valandą laiko trukusį susitikimą, įvykusią diskusiją bei Seimo komiteto pirmininko dėmesį visuomenėje prieštaringai vertinamam įstatymo projektui bei visuomenininkų pastaboms ir pasiūlymams LiGSA valdyba įvertino pozityviai.

Šis susitikimas ir jo metu vykusi profesionaliai konstruktyvi diskusija teikia vilties bei sudaro galimybę Įstatymų leidėjui, o taip pat ir teisėtiems ginklų savininkams išvengti dabartinėje įstatymo projekto redakcijoje esamų gausybės klaidų bei prieštaravimų, ir tuo užprogramuotų itin negatyvių pasekmių.

LiGSA valdybos informacija

2018 m. balandžio 27 d.

Trumposios naujienos

Susiklostė puiki tradicija, kiekvieną pavasarį, sukviesti policijos sistemos senjorus į šaudymo varžybas. Šiemetinis renginys buvo rengiamas jau penktąjį kartą, o į jį atvyko daugiau kaip pusšimtis šaulių – policijos veteranų.

Apdovanojamas Arūnas Marcinkevičius. Eugenijaus Onaičio nuotr.

Dalyviai galėjo rungtyniauti net keliose grupėse: dirbančiųjų policijos sistemoje, jau išėjusių į atsargą ir bendroje moterų senjorių grupėje.

Šaudymo varžybose – puiki nuotaika. Eugenijaus Onaičio nuotr.

Varžybas atidarė ir visus atvykusius senjorus pasveikino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ir Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Navickas.

Vėliau dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes ir pradėjo varžybas.

Visiems teko atlikti po du pratimus – šaudyti laikant ginklą kaire, dešine, abiem rankomis. Kiekvienam šauliui reikėjo išauti po 20 šūvių iš 15 ir 25 metrų atstumo.

Suskaičiavus visus rezultatus buvo paskelbti nugalėtojai. Dirbančių senjorų grupėje daugiausia taškų surinko (184) Kauno apskr. VPK atstovas Žilvinas Stankevičius ir Lietuvos policijos mokyklos atstovas Genadijus Ivanovas.

Pagal varžybų taisykles aukštesnė vieta skiriama dalyviui, turinčiam daugiau geresnių pataikymų. Genadijus turėjo vienu dešimtuku daugiau, todėl jis tapo varžybų nugalėtoju. Trečioji vieta šioje grupėje atiteko Utenos apskr. VPK šauliui Sigitui Graužiniui.

Šaudo Arūnas Marcinkevičius. Eugenijaus Onaičio nuotr.

Tarp jau išėjusių į atsargą senjorų daugiausia taškų (188) surinko vilnietis Valerijus Pataševas. Trys dalyviai, pretenduojantys į kitas prizines vietas, surinko po 181 tašką. Pagal geriausius pataikymus antroji vieta pripažinta alytiškiui Robertui Kunigiškiui. 

Dėl trečiosios vietos reikėjo organizuoti papildomą šaudymą Lietuvos policijos veteranų asociacijos Telšių filialo atstovui Sauginui Laurušoniui ir Tarptautinės policijos asociacijos Policijos departamento prie VRM poskyrio atstovui Arūnui Marcinkevičiui. Sėkmė lydėjo Arūną, kuris buvo pripažintas trečiuoju. 

Dar viena akimirka iš šaudymo varžybų. Eugenijaus Onaičio nuotr.

Moterys išsirikiavo tokia tvarka: Tatjana Valiukienė – Lietuvos policijos mokykla (144 taškai), Irina Dubinienė – Tarptautinės policijos asociacijos Policijos departamento prie VRM poskyris ir Liucija Borusevičienė – Lietuvos policijos veteranų asociacijos Vilniaus filialas.

Visi nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti specialiais šių metų policijos sporto renginių medaliais, diplomais, taurėmis ir prizais, kuriuos skyrė šių varžybų organizatoriai: Policijos departamentas prie VRM ir Lietuvos policijos veteranų asociacija.

Informacijos šaltinis – www.policija.lt (Policijos departamentas prie VRM).

Eugenijaus Onaičio nuotr.

2017.04.07; 13:50

advokatas_a.marcinkevicius
Aktualijos

Gerbiamosios ir gerbiamieji, tai gal tuomet, nepaisydami save gerbiančiose valstybėse nusistovėjusios praktikos, dar pasvarstykime, kodėl turėtume prieštarauti ar neleisti kitų, Lietuvoje gyvenančių, tautybių piliečių asmens (gimimo ir santuokos bei mirties liudijimuose, nuosavybės dokumentuose, LR pil. pasuose, Sodros bei vairuotojų pažymėjimuose, karių, policijos ir kitų valstybės tarnybų pareigūnų bei tarnautojų statusą patvirtinančiuose) dokumentuose rašyti jų duomenis gimtąja tos tautinės mažumos grupės kalba?

Kuo gi tie žmonės savo teisėmis ir jų apimtimis skiriasi nuo lenkų tautybės Lietuvos Respublikos piliečių, kad jiems, priešingai nei lenkų tautybės asmenims, būtų negalima to pareikalauti ir padaryti?

Continue reading „Tada teks įteisinti ir kinietiškus hieroglifus…” →

Aktualijos

Tyrinėjant tokių sudėtingų reiškinių kaip 1991 Sausio 13-osios, Liepos 31-osios Medininkų ar aplamai 1988- 1992 metų periodo Lietuvos įvykius, jų priežastis, juos sąlygojusius faktorius, veikusių asmenų sprendimus, veiksmus, jų mechanizmą, seką ir tarpusavio sąryšį, pasekmes bei priežastinį ryšį, tapo akivaizdu, jog viso to neįmanoma atskleisti, išsiaiškinti ir suvokti, nepamačius ir neišsianalizavus priešingos pusės -sovietinių, o juolab savų visų valdžios institucijų dokumentų, nors ir tie, ir kiti atspindės įvykius iš skirtingų pusių pozicijų.

Tačiau jei pirmoje vietoje lieka ideologijos ar politinės nuostatos, tuomet dokumentai paprasčiausiai trukdo būtent tų politinių ideologijos nuostatų viešpatystei.

Kitu, tačiau dabar, po daugiau nei 22-jų metų, abejotino patikimumo šaltiniu galėjo būti tų įvykių dalyvių prisiminimai. Deja, laikui bėgant žmonių prisiminimai dyla, susiplaka ir apauga įvairiausiomis asmeninėmis bei išorinėmis interpretacijomis.

Continue reading „Klastočių pėdsakai Lietuvos istorinių faktų interpretacijose” →

Aktualijos

"Asmuo laikomas nekaltas, kol jo kaltumas nepripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – vienareikšmiai nurodo mūsų Konstitucija, bet ji juk yra niekis žurnalistams, dar iki teismo besimėgaujantiems frazėmis „apsivogęs Patackas“, „A. Patacko vagystė“, „elektros lemputę ir saulėgrąžų nušvilpęs parlamentaras“ ir pan." [Dalius Stancikas. "Išbandymas pažeminimu", 2013-11-06 Bernardinai.lt ]

Nuostabu, bet vis dėl to kyla klausimas: ar šis Principas yra absoliutus, t.y. nenutrūkstamai galiojantis visų žmonių atžvilgiu, ar vis gi su kažkokiomis išimtimis?

Jei garbusis Autorius pagaliau ryžosi priminti visuomenei šią nuostatą, kaip valstybiškai Fundamentalų Principą ir todėl visuotinai taikyti, bei jo laikytis privalomą? Tuomet- puiku, ir absoliučiai jį palaikau visa savo esybe.

Continue reading „Apie selektyvaus teisingumo gajumą Lietuvos visuomenėje” →

Aktualijos

Jau kuris laikas įvairių, beje, ideologiškai skirtingų, šalių apžvalgininkai vieningai sutaria atkreipdami dėmesį į tai, jog Lietuvos visuomenė, o ypač jos inteligentija, šiuo metu yra nepaprastai silpnos, kad pajėgtų veiksmingai įtakoti savo Valstybės politiką, jos raidą ir gyvybiškai svarbius sprendimus.

Šitokį bejėgiškumą, jų nuomone, sąlygoja idėjinis susiskaldymas, visuomenės susisluoksniavimas, bendro, vieningo tikslo nebuvimas ir stebėtinas Valstybės prioritetų nematymas.

Tai nulėmė padėtį, kurioje jau daugiau nei du dešimtmečius itin energingai ir intensyviai kovojame vieni su kitais tarpusavyje dėl aklų asmeninių ambicijų, vietoje to, kad visi drauge nukreiptume savąją energiją ir intelektą Lietuvos valstybingumo politiniams ir ekonominiams pagrindams, savarankiškumui ir bendram gerbūviui stiprinti.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: kodėl linkę gyventi iliuzijose?” →

advokatas_a.marcinkevicius
Aktualijos

Ką atskleidžia teisinis Garliavoje budėjusių žmonių persekiojimas? Šio proceso esmė atskleidžia tiesioginį Pilietinės Visuomenės, dėl kurios nebuvimo kai kurie politikai neretai priekaištauja žmonėms, kūrimosi proceso žlugdymą ir visuomenės bauginimą.

Kam šiuo metu yra naudingas naujas visuomeninės įtampos kurstymas? Matyt, kažkas prisiminė, kad pasyvių, bebalsių ir įbaugintų žmonių visuomenę yra žymiai lengviau valdyti? Atkreipkite dėmesį, kalbama apie paprastus eilinius žmones, kurie dėl savo įsitikinimų nepabūgo viešai pareikšti savo pilietines pozicijos apie Lietuvos visuomenę drebinusią istoriją.

Kaltinti juos Riaušių kurstymu, Susirinkimų įstatymų pažeidimais ar nesamu Pasipriešinimu policijos pareigūnams nėra išmintingiausias Valstybės veikimo būdas. Atvirai pasakius, opozicinės nuomonės gniaužimas jėga, vartojant represines prievartos priemones, civilizuotame pasaulyje yra akivaizdžiai nepasiteisinusia politine – teisine atgyvena ir dėl šios priežasties nebenaudojamas metodas.

Continue reading „Kam naudinga bauginti Lietuvos visuomenę?” →

Aktualijos

Vieno asmens laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito asmens laisvė. Ties šia riba iškyla pareigos prievolė.

Tai nuo senų laikų žinoma aksioma, todėl netoleruotinai ydingas laisvės sąvokos suabsoliutinimas demonstruoja atvirą panieką visuotinėms vertybėms, visuomenei ir akivaizdžiai provokuoja.

Provokacija – tai įžūlus kurstymas natūraliai atsakomajai reakcijai. Provokacija – anarchijos apraiška, tačiau saviraiškos laisvė nėra laisvė provokuoti, nes laisvė ir anarchija nėra tapačios sąvokos.

Laisvės sutapatinimas su anarchija – milžiniška klaida, sąlygojanti nenuspėjamas pasekmes ir pavojingus precedentus.

Continue reading „Kur prasideda kito asmens laisvė?” →

Aktualijos

Ar galima Lietuvą traktuoti esant teisine valstybe? Tikriausiai visi sutiksime, jog mūsų šalis turi užtektinai daug demokratinės, civilizuotos valstybės bruožų. Tačiau greičiausiai teisūs ir skeptikai, įsitikinę, jog mūsų šalis vis dar stovi ant itin netvirtų, nuolat klibančių, kartais net skilinėjančių, pleišėjančių demokratijos pastolių. 

Internetinis portalas Slaptai.lt šiandien pateikia dar vieną argumentą, leidžiantį abejoti Lietuvos kaip teisinės valstybės statusu. Tas argumentas – oficialūs statistiniai duomenys, bylojantys, jog lietuviškoji Temidė pamėgusi įtariamiesiems ir kaltinamiesiems taikyti tik pačias griežčiausias kardomąsias priemones. Kur reikia ir kur nereikia, kur galima ir kur negalima.

Continue reading „Lietuvos teisinės Golgotos keliai: suėmimas – represinės valstybės požymis” →

medininkai_3
Aktualijos

Šių metų rudenį sukaks lygiai penkeri metai, kai Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalinamas buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas.

Tai užtektinai ilgas laikotarpis, kurio, regis, turėjo užtekti lietuviškosios Temidės atstovams pateikiant aiškius atsakymus į svarbiausius rezonansinės Medininkų žudynių bylos klausimus.

Nors kalinimo laikotarpis jau prilygsta rimtai kriminalinei bausmei, deja, net ir dabar klausimų daugiau nei atsakymų. O kai kurių klausimų Lietuva išvis nenori girdėti. Į šią keistą bylą jau bandoma įvelti ir mums draugiškos Latvijos teisėsaugą bei latvių žurnalistus.

Tačiau pirmiausiai priminsiu paskutiniuosius įvykius. Šiandien šią bylą narplioja Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija. Mat Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, esą K.Michailovo kaltė neabejotinai įrodyta, ir jis privaląs kalėti iki gyvos galvos, apskundė tiek Lietuvos generalinė prokuratūra (prokurorai Mindaugas Dūda ir Rolandas Stankevičius), tiek buvusio omonininko interesus ginantys advokatai (Arūnas Marcinkevičius, Ingrida Botyrienė ir Oskaras Ruodė), tiek ir pats nuteistasis.

Continue reading „MEDININKŲ ŽUDYNIŲ BYLA: dvigubi standartai, išankstinės nuostatos ir spaudimas Latvijai” →

Fotoreportažai

« ‹ 2 iš 2 › »

Lietuvos tradicinio Ai Ki Do federacijos ir antikriminalinio, antiteroristinio parengimo sistemos atstovai Nemenčinėje šiemet surengė kasmetinę instruktorių treniruočių stovyklą – seminarą “SG Vasara 2011”. Stovyklai – seminarui vadovavo tarptautinės klasės didmeistris (Grand Master) Vladimiras Lisicynas. Taip pat dalyvavo tarptautiniai specialiosios savigynos ekspertai: Viktoras Boiko, Arūnas Marcinkevičius, Giedrius Misevičius ir Jurijus Sokolovas.

Į šią stovyklą buvo pakviestas ir visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Apie šias unikalias pratybas jau esame paskelbę keletą straipsnių ir videoreportažų. Šiandien portale Slaptai.lt publikuojame pluoštą naujų, dar niekur neskelbtų nuotraukų, kuriose užfiksuotos įsimintiniausios stovyklos “SG Vasara 2011” akimirkos.

 Šias nuotraukas portalui Slaptai.lt padovanojo Lietuvos tradicinio Aikido federacijos prezidentas, pasaulinės „Spetsnaz/Specnaz Global“® sistemos mokyklos įkūrėjas, savigynos kovos menų tarptautinis ekspertas, profesorius, akademikas V.Lisicynas.

2011.07.31

kalasnikov_saudo
Žvalgyba

Man nėra galimybių rimčiau susipažinti su tuo, kaip Lietuvoje tiriama Medininkų žudynių byla.

Neturiu galimybės ir dalyvauti teismo posėdžiuose, nes esu panevėžietis.

Todėl dėkoju visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt, išsamiai rašančiam apie šią bylą. Skaitant žurnalisto Gintaro Visocko rašinius, į akis krenta daug įvairiausių detalių. Įsiminė ir advokato Žilvino Levicko straipsnis, ir teisininko iš Amerikos Romano Sedlicko videointerviu. Todėl noriu pasidalinti kai kuriais ir savo pastebėjimais.

Continue reading „Medininkų žudynės turi savo braižą” →

video_cip
Videonaujienos

Apie Medininkų bylą ir buvusį Rygos omonininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną mūsų internetinėje svetainėje ir laikraštyje „XXI amžius“ jau paskelbta užtektinai daug analitinių straipsnių. Regis, visos versijos ne tik aptartos, bet ir nuodugniai išnagrinėtos. Tačiau ar įmanoma painią Medininkų posto pareigūnų žudynių bylą išnarplioti iki galo? Taigi kiekviena diena atneša naujų, netikėtų, dar neanalizuotų versijų bei temų.

Šiandien mes skelbiame kiek anksčiau Latvijos televizijoje TV 5 paskelbtą išsamų videointerviu su Lietuvoje jau beveik ketverius metus kalinčio K. Michailovo – Nikulino advokatais. Laidoje dalyvavo Latvijos prisiekusieji advokatai Jelena Kvietkovskaja ir Oskaras Rodė bei Lietuvos advokatai Ingrida Botyrienė ir Arūnas Marcinkevičius. Diskusija vyksta rusų kalba. Latvijos TV 5 laidos “Без цензуры” (liet. k. „Be cenzūros”) vedantysis, vienas autoritetingiausių Latvijoje, televizijos žurnalistas Andrėjus Mamykinas. Laida transliuojama ne vien Latvijoje, bet ir kitose Europos valstybėse.

Continue reading „Medininkų bylos atgarsiai užsienyje” →