Švedijos prokuratūros direktoriaus pavaduotoja Eva-Marie Persson. EPA – ELTA nuotr.
Švedijos prokuratūra nusprendė atnaujinti tyrimą prieš portalo „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange`ą 2010 metų byloje dėl išžaginimo ir seksualinio priekabiavimo. Kaip pranešė televizijos kanalas SVT, tai pirmadienį per spaudos konferenciją Stokholme pareiškė prokuratūros direktoriaus pavaduotoja Eva-Marie Persson.

„Naujos aplinkybės skatina mus peržiūrėti ankstesnį sprendimą, – sakė pareigūnė. – Dėl šios priežasties, taip pat dėl to fakto, kad J. Assange`as Jungtinėje Karalystėje yra suimtas, nukentėjusiosios advokatas paprašė atnaujinti išžaginimo tyrimą“. E. M. Persson pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos, jos žiniomis, ketina oficialiai pareikalauti išduoti australą iki šių metų birželio 14 d., bet nepanoro spekuliuoti J. Assange`o išdavimo Švedijai tema.

J. Assange`as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstija iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.
Balandžio mėnesį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange`ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange`ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. 

Sekmadienį buvo sužinota, kad Ekvadoro prokuratūra sutiko atlikti kratą kambaryje, kuriame J. Assange`as gyveno pastaruosius septynerius metus. Manoma, kad visi jo dokumentai, mobilieji telefonai, kompiuteriai ir kita įranga bus perduota Jungtinėms Valstijoms. Kratą numatoma atlikti gegužės 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 15:23

„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as dėl paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimo nuteistas 50 savaičių laisvės atėmimo bausme. Bausmės dydį paskelbė teismas Londone, pranešė britų naujienų agentūra PA.

Balandžio pradžioje suimtas 47 metų J. Asasnge’as britų teisėsaugos buvo kaltinamas, kad, 2012-aisiais pabėgdamas į Ekvadoro ambasadą, pažeidė minėtas sąlygas.

J. Assange’as balandžio 11 dieną britų policijos buvo suimtas Ekvadoro ambasadoje Londone, kai Ekvadoras panaikino jo politinį prieglobstį. J. Assange’as į ambasadą pabėgo 2012 metais. Tuo metu dėl kaltinimų išprievartavimu Švedijoje buvo išduotas jo Europos arešto orderis.

J. Assange’as, kuris kaltinimus visad neigė, bijojo per Švediją būti perduotas JAV, kur jam gresia procesas dėl paslapčių išdavimo ir galbūt net mirties bausmė. Jo įkurta „Wikileaks“ platforma 2010 metais paviešino slaptus JAV karinius dokumentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 06:00

Džulijanas Asandžas
Daugiau negu 70 Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjų paragino savo vyriausybę teikti prioritetą bet kokiai ekstradicijai, kurią Švedija galėtų pasiūlyti „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kurio nori ir Jungtinės Valstijos.

J. Assange’as buvo areštuotas ketvirtadienį Didžiosios Britanijos ambasadoje Ekvadore dėl kaltinimų pabėgus po paleidimo už užstatą, o Jungtinių Valstijų ekstradicijos prašymas susijęs su didžiuliu oficialių dokumentų nutekinimu.

Jis buvo populiarus pabėgėlis ambasadoje 2012 metais, kai paleistas už užstatą laukė ekstradicijos į Švediją dėl kaltinimų seksualiniais nusikaltimais ir išprievartavimu, kuriuos jis visada neigė.

Jeigu Švedija nesikreips dėl ekstradicijos, spręsti dėl precedento turės Didžioji Britanija.

Jungtinė Karalystė turi nusiųsti stiprią žinutę dėl savo prioritetų ir dėl to, kaip ji tvarkosi su seksualiniu smurtu, kurio rimtumą parodo tokie kaltinimai.

Kaltinimai seksualiniais nusikaltimais 2015 metais nustojo galioti, o Švedijos prokurorai nutraukė preliminarų tyrimą dėl išprievartavimo 2017 metais, teigdami, kad nuo to laiko, kai J. Assange’as yra nepasiekiamas, jie negali veikti. Vis dėlto po jo arešto buvo sprendžiama, ar reikėtų atnaujinti bylą dėl išprievartavimo, nes laikotarpis pareikšti kaltinimams baigiasi 2020 metų rugpjūtį.

47-erių metų australas teigia, kad Švedijos bylos prieš jį buvo politiškai motyvuotos ir susijusios su didelio skaičiaus Jungtinių Valstijų karinių ir diplomatinių dokumentų nutekinimu 2010 metais.

Jis siekė tapti pabėgėliu Ekvadore, teigdamas, kad jo ekstradicija į Švediją būtų pretekstas perduoti Junginėms Valstijoms.

Tačiau Ekvadoras panaikino jo prieglobsčio statusą ir įleido Didžiosios Britanijos policiją į ambasadą ketvirtadienį, kad J. Assange’as būtų areštuotas.

Po kelių valandų jis pasirodė teisme ir buvo pripažintas kaltu dėl užstato sąlygų pažeidimo 2012 metais. Jis gali būti įkalintas iki metų, o tuomet bus nuteistas ilgesniam laikui.

Atskira ekstradicijos byla Jungtinėse Valstijose gegužės 2 dieną numatyta dėl kaltinimų kibernetiniais nusikaltimais, nors JAV turi iki birželio 12 dienos pateikti visus ekstradicijos dokumentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 05:00

Džulijanas Asandžas, WikiLeaks įkūrėjas. Kam jis tarnauja – Rusijai?
JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mikeas Pence`as) pritaria buvusio CŽV vadovo, dabartinio valstybės sekretoriaus Maiko Pompeo (Mike`o Pompeo) nuomonei, kad organizacija „WikiLeaks“ galėjo veikti Rusijos naudai. M. Pence`as tai pareiškė penktadienį televizijos kanalui CNN, paklaustas, ar jis sutinka su M. Pompeo požiūriu.

2017 metų balandžio 17 d. M. Pompeo, vadovavęs CŽV 2017-2018 metais, pareiškė, kad „WikiLeaks“ – tai „nevalstybinė priešiška žvalgybos tarnyba, kuri veikia pamokyta tokių šalių, kaip Rusija“.

„Taip, mes su tuo visiškai sutinkame. Kaip tik todėl Teisingumo departamentas siekia Džulijano Asandžo (Juliano Assange`o) esktradicijos“, – pabrėžė JAV viceprezidentas, pridurdamas, kad „WikiLeaks“ įkūrėjo atžvilgiu turi būti atliktas teisingumas. 

Pasak M. Pence`o, J. Assange`as dalyvavo vienoje didžiausių Amerikos istorijoje slaptos informacijos kompromitavimo kampanijų. „WikiLeaks“ įkūrėjas sukėlė pavojų JAV kariškiams ir todėl turi stoti prieš teismą, pažymėjo viceprezidentas.

Londono policijos pareigūnai ketvirtadienio rytą sulaikė J. Assange’ą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur, kaip anksčiau teigė žiniasklaida, australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 08:51

Edvardas Snoudenas – Vladimiro Putino draugas
Buvęs JAV nacionalinio saugumo agentūros darbuotojas Edwardas Snowdenas pavadino „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o sulaikymą „juodu momentu žiniasklaidos laisvei“.

„Tas vaizdas, kai Ekvadoro ambasadorius kviečia Didžiosios Britanijos slaptąją policiją, kad išvarytų iš pastato leidėją ir – patinka jums tai ar ne – žurnalistikos premijų laureatą, bus įrašytas į istorijos knygas. J. Assange`o kritikai gali džiaugtis, bet tai – juodas momentas žiniasklaidos laisvei“, – parašė ketvirtadienį tviteryje E. Snowdenas.

Londono policijos pareigūnai sulaikė J. Assange`ą ketvirtadienio rytą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.

Buvęs JAV nacionalinio saugumo agentūros darbuotojas E. Snowdenas 2013 metais perdavė žurnalistams slaptą informaciją apie elektroninio sekimo programas. Nuo tų pačių metų jis gyvena Rusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.12; 07:03

Britų policijos duomenimis, Londone sulaikytas „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as. Australas čia nuo 2012 metų gyveno Ekvadoro ambasadoje, kad išvengtų išdavimo Švedijai bei proceso JAV, informuoja agentūra „Reuters“.

Ekvadoro vyriausybė dabar atėmė iš jo diplomatinio prieglobsčio statusą.

Pasak Skotland Jardo, 47-erių J. Assange’as nuvežtas į vieną Londono komisariatų.

Remiantis „WikiLeaks“ žinute tviteryje, J. Assange’as pats neišėjo iš ambasados. Į pastatą ambasadorius esą įleido britų pareigūnus.

Nepatikrintoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip J. Assange’as kelių vyrų išnešamas iš ambasados. „WikiLeaks“ tvirtina, kad diplomatinio prieglobsčio atėmimas iš australo buvo neteisėtas.

Pasak Ekvadoro prezidento Lenino Moreno, jis buvo patikintas, kad J. Assange”as nebus išduotas šaliai, kurioje jam gresia mirties bausmė.

J. Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai dėl kaltinimų išprievartavimu. Stokholmo prokuratūra 20017-aisiais paskelbė nutraukianti tyrimą. Tačiau vis dar galioja britų išduotas arešto orderis, nes J. Assange’as 2010 metais nusižengė lygtinio paleidimo nuostatoms.

Australas būgštauja, kad bus išduotas JAV, kur jam gresia procesas dėl paslapčių išdavimo ir galbūt net mirties bausmė. Jo įkurta „Wikileaks“ platforma 2010 metais paviešino slaptus JAV karinius dokumentus.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.11; 14:55