Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį pokalbyje telefonu su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi pareiškė Lietuvos susirūpinimą dėl galimo jėgos panaudojimo šioje šalyje prieš opoziciją, taip pat skubinamu Astravo AE paleidimu.
 
Pokalbis telefonu įvyko Lietuvos iniciatyva, sakoma pranešime.
 
„Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų. Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus”, – pabrėžė ministras L. Linkevičius.
 
Ministras dar kartą pabrėžė, kad Baltarusijos nepriklausomybė Lietuvai yra svarbi, todėl padėsime ją išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 07:00

Traukinys. Slaptai.lt foto

Vilniaus–Kauno dvimiesčio projektą Seimui siūloma pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu, o Vyriausybei siūloma pradėti organizuoti Vilniaus–Kauno dvimiesčio projekto įgyvendinimą.
 
Parlamentarų grupės vardu tokį nutarimo projektą “Dėl Vilniaus-Kauno dvimiesčio projekto” įregistravo Seimo vicepirmininkas Jonas Liesys.
 
Jo tikslas yra sudaryti teisines sąlygas realizuoti Bendrojo plano nuostatą sukurti europinio lygmens centrą sujungiant Vilniaus ir Kauno potencialus.
 
Projekto autorių nuomone, priėmus siūlomą nutarimą bus sudarytos sąlygos sparčiam šio projekto realizavimui sukuriant greito susisiekimo sistemą tarp Vilniaus ir Kauno ir bus galima tam tikslui panaudoti ES paramą.
 
Nutarimo projekte pabrėžiama  investicijų poreikio svarba sumažėjus Europos Sąjungos paramai; atkreipiamas dėmesys  į investicijų svarbą mažinant neigiamą koronaviruso pandemijos poveikį šalies ekonomikai.
 
„Projektas leistų sujungti didžiausių Lietuvos miestų kultūrinį, ekonominį ir žmogiškųjų resursų potencialą į vieną visumą“,– sakoma nutarimo projekte.
 
Jame akcentuojama  projekto svarba Rytų Lietuvos gyventojų civilinės saugos padidinimui Astravo atominės elektrinės incidento (avarijos) atveju, taip pat pažymima, kad projektas leistų priartinti valstybines institucijas arčiau Lietuvos geografinio centro.
 
Seimui siūloma įvertinti greito, saugaus, patogaus, patikimo geležinkelio transporto galimybes geriau tenkinti socialinius gyventojų poreikius. Nutarimo projekto autorių nuomone, siūlomo projekto realizavimas leistų geriau išnaudoti Karmėlavos oro uosto ir “Rail Baltica” geležinkelio trasos galimybes.
 
„Seimas (….), pritardamas Vilniaus ir Kauno gyventojų ir jiems atstovaujančių Seimo narių prašymui valstybės vardu išreikšti Vilniaus–Kauno dvimiesčio projektui politinę, ekonominę ir socialinę svarbą, nutaria pripažinti Vilniaus–Kauno dvimiesčio projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu“,– sakoma nutarimo projekte.
 
Jame atkreipiamas dėmesys į  Europos Komisijos 2019 metų komunikato  „Europos žaliasis kursas“ reikalavimus neutralizuoti transporto poveikį klimatui, transporto išmetamų teršalų kiekį iki 2050 m. sumažinti 90 proc.
 
Pasak dokumento aiškinamojo rašto, didžiąja dalimi projektas būtų  realizuojamas ES paramos lėšomis prijungiant Vilnių prie “Rail Baltica” trasos.
 
Projektą inicijavo Seime veikiančios laikinosios dvimiesčio Vilnius–Kaunas paramos grupės nariai.
 
Šiuo metu dvimiesčio sukūrimas numatytas Lietuvos Bendrajame plane, kuris turi įstatymo galią. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.28; 00:30

Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Prezidento patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius sako, kad kol kas negalima tvirtai pasakyti, kada bus paleista Astravo atominė elektrinė (AE).
 
„Spėliojame, tikrai negalime pasakyti tvirtai. Girdime viešojoje erdvėje komentarus ar Baltarusijos ambasadoriaus Maskvoje pasakymą, kad rugpjūčio mėnesį bus paleista, ar projekto vystytojo „Rosatom“ pareiškimus, kad kuras bus užkrautas rugpjūtį. Girdime tik tokius pranešimus, bet vienareikšmiškos pozicijos iš Baltarusijos neturime“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė J. Neverovičius.
 
Kaip praneša TASS, Astravo AE pirmojo reaktoriaus fizinis paleidimasnumatytas šių metų rugpjūtį, o jo eksploatacija prasidės 2021 m. pirmąjį ketvirtį.
 
Šią informaciją Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius patvirtino interviu laikraščiui „SB. Belarus Segodnya“.
 
Jau anksčiau buvo pranešta, kad baigta 98 proc. Astravo AE pirmojo bloko statybos darbų ir reaktorius bus įjungtas rugpjūtį.
 
Pasak ministro, šiuo metu rengiamasi pirmojo reaktoriaus fiziniam paleidimui ir į jį palaipsniui montuojamos 163 branduolinio kuro kasetės.
 
Astravo AE projektą Gardino srityje, apie 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, įgyvendina Rusijos bendrovė „Rosatom“. Atominė elektrinė turės du 1 200 megavatų galios reaktorius. Antrojo paleidimas taip pat planuojamas 2021 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.28; 09:43

Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.

Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo reaktoriaus fizinis paleidimas įvyks šių metų rugpjūtį, o jo eksploatacija prasidės 2021 m. pirmąjį ketvirtį, praneša TASS.
 
Šią informaciją Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius patvirtino duodamas interviu laikraščiui „SB. Belarus Segodnya“, kuris publikuotas šeštadienį.
 
Jau anksčiau buvo pranešta, kad pabaigta 98 proc. Astravo AE pirmojo bloko statybos darbų ir reaktorius bus įjungtas rugpjūtį.
 
Pasak ministro, šiuo metu rengiamasi pirmojo reaktoriaus fiziniam paleidimui ir į jį palaipsniui montuojamos 163 branduolinio kuro kasetės.
 
V. Karankevičius teigė, kad tuo pačiu metu ruošiamasi Astraveo AE integracijai į Baltarusijos energetikos sistemą. Ministras sakė, kad buvo rekonstruota arba iš naujo nutiesta 1 700 km aukštos įtampos elektros kabelių, leidžiančių elektrą tiekti į visus šalies regionus.
 
Be to, pasak ministro, AE paleidimas leis Baltarusijai kasmet sutaupyti 4,5 mlrd. m3 gamtinių dujų, o tai yra nemažai, nes šalis kasmet importuoja apie 20 mlrd. m3 dujų.
 
Astravo AE projektą Gardino srityje, apie 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, įgyvendina Rusijos bendrovė „Rosatom“. Atominė elektrinė turės du 1 200 megavatų galios reaktorius. Antrojo paleidimas taip pat planuojamas 2021 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.26; 05:08

Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Valstybės bei savivaldybės institucijų pasirengimas galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje yra taisytinas, po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
 
„Kitas didelis blokas buvo pasirengimas Astravo AE veiklos pradžiai. Tai didelė grėsmė prie pat mūsų valstybės sienos, ir mūsų valstybės institucijos, savivaldybės ir mes visi kartu privalome būti pasirengę galimiems incidentams, avarijoms ir reikia gebėti reaguoti darniai toje situacijoje, kuri galėtų įvykti“, – sakė ministrė.
 
Pasak jos, įvertinus savivaldybių pasirengimą avarijai, dar matoma nemažai spragų, kurios, pasak R. Tamašunienės, bus pradedamos spręsti.
 
„Pasirengimas šiuo metu vertinamas per planų strategavimą, savivaldybės poreikių nustatymą. Taip pat atskleista nemažai spragų, įvertinus savivaldybių, kurios yra per 30 km nutolusios nuo pavojingos zonos, (pasirengimą), tai Vilniaus rajono, Švenčionių savivaldybės. Taip pat svarbios savivaldybės ir jų pasirengimas, kurios nutolusios per 100 km nuo AE zonos. Bet vis dėlto nuspręsta skirti visos Lietuvos savivaldybėms dėmesį. Kadangi maisto, vandens užterštumas laikomas 300 km spinduliu nuo AE branduolinio objekto“, – teigė ministrė.
 
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad būtina skirti dėmesį piliečių informavimui, kaip elgtis įvykus branduolinei nelaimei.
Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
 
„Didesnį dėmesį skirsime pačių žmonių informavimui apie galimas grėsmes. Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių ir jau išdalino jodo tabletes gyventojams, kurie yra per 30 km spinduliu nuo Astravo AE (…) Verta priminti, kad visi mes privalome bent kartą artimiausiomis dienomis atsiverti LT72.lt, tai apie tris kertines paras po avarijos ir kaip mes turime būti tam pasiruošę. Reikia paskaityti, kaip elgtis, esant branduolinei avarijai“, – teigė ministrė.
 
ELTA primena, kad antradienį įvyko Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu buvo aptartas COVID-19 valdymas ir pasirengimas galimai antrai pandemijos bangai, taip pat aprūpinimas būtinosiomis asmens apsaugos priemonėmis per artėjančius Seimo rinkimus.
 
Buvo aptartas ir valstybės bei savivaldybės institucijų pasirengimas galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 07:50

Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Taigi, mitingas prie Prezidentūros prieš prasidedant joje Valstybės Gynimo tarybos posėdžiui dėl Astravo AE Vilniaus pašonėje grėsmių įvyko. Į mitingą Lietuvos žmones pakvietė Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo architektas ir pirmasis po to Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis.
 
Manote, Lietuvos žmonėms, bent jau patriotams, rūpi jų ir jų palikuonių, ypač vilniečių, likimas? Sprendžiant iš mitingo dalyvių skaičiaus jie jau susitaikė su tuo, kad anksčiau ar vėliau jiems teks „nešti muilą“ iš Vilniaus ir regiono. Arba jų smegeninė tiesiog tuščia. Arba jie galvoja, kad tegul galvoja arkliai, nes jų galvos didesnės.
 
Galiu juos nuraminti, kad ilgai laukti gali ir netekti. Naujos AE paleidimo stadija – pats rizikingiausias etapas, kai išlenda visi defektai, ir visi tai žino. Ir tai – ne naujo automobilio išbandymas, kuriame maksimum gali žūti vienas bandytojas. Tad štai V. Putinas staiga praneš, kad paleidžiant AE iškilo katastrofos grėsmė, ir būtina visus aplinkinius gyventojus evakuoti kuo toliau nuo AE. Negi mūsų valdžiai bus leista patikrinti, ar tai tiesa? Ir teks „nešti muilą“ iš Vilniaus. Kas bus toliau neginamame nuo Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės kariuomenių Vilniaus rajone, palieku skaitytojo fantazijai. Tai – apie Valstybės Gynimo tarybos posėdyje paskelbtas apsaugos nuo galimų pavojų priemones. Evakuacija jose lyg tai nenumatyta.
 
Daug kas aiškina tokio mitingo beprasmiškumą, esą tai – šaukštai po pietų.
Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
 
ES spaudžiant, Ignalinos AE buvo uždaryta, nors daugelio specialistų tvirtinimu ji galėjo dar ilgai dirbti. Ji stovi, bet ji nėra pavojinga.
 
Astravo AE uždarymas esant katastrofos, nebūtinai sprogimo, pavojui vienai iš ES valstybių, jos sostinei – tik finansinis arba sankcijinis Rusijos energetikai reikalas, kuriame gali sudalyvauti visa ES. Mūsų valdžiai yra ką veikti Europos Sąjungoje Astravo AE uždarymo, tiksliau – nepaleidimo, klausimu. Ir spausti ją mitingais ir kitais būdais – būtina.
 
Nepasakosiu asmeninių įspūdžių iš mitingo, žiniasklaida plačiai jį aprašė ir komentavo, tik nustebino vadinamas „Lietuvos sąjūdis prieš Astravo AE“. Pasirodo, kad jis turi tik pirmininką ir dar keliolika narių. Tiek jų tebuvo mitinge.
 
2020.07.17; 06:30
 

Siekiant įvertinti Lietuvos pasirengimą apsaugoti Lietuvos gyventojus ir aplinką, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį inicijuoja Valstybės gynybos tarybos (VGT) posėdį. Jame bus aptartas Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų pasirengimas reaguoti į Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes.
 
„Nepaisant tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų, pažeidžiant tarptautines konvencijas, neįgyvendinus streso testų rekomendacijų, Baltarusija deklaruoja planus artimiausiu metu pradėti atominės elektrinės veiklą“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
 
VGT taip pat aptars Baltijos valstybių sinchronizacijos spartinimo svarbą bei būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įgyvendinimą.
 
Įstatymu „Dėl branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai“ Astravo atominė elektrinė pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
Valstybės gynimo tarybą sudaro vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Šį kartą VGT taip pat dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 06:40

Ketvirtadienį prie Prezidentūros vyks mitingas, raginantis prezidentą  Gitaną Nausėdą laikytis principinės pozicijos derybose su Baltijos valstybėmis dėl Astravo atominės elektrinės. Mitingą organizuoja Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai.
 
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Sąjūdžio prieš Astravo AE garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad kol kas nedaroma praktiškai jokių veiksmų, kad Astravo AE veikimas būtų sustabdytas. Todėl profesorius kviečia piliečius ketvirtadienį rinktis į mitingą Daukanto aikštėje.
 
„Nežinia kiek gudrių astravinių patarėjų susispies aplink prezidentą, kad išgautų jo pritarimą kapituliacijai. Paremkime prezidentą, kad priešintųsi. Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai rengia ketvirtadienį, 14 val. 30 min,. mitingą Daukanto aikštėje. Viskas teisėta, Lietuva nori gyventi. Ateikim visi“, – savo feisbuko paskyroje ragina profesorius.
 
ELTA primena, kad siekiant įvertinti Lietuvos pasirengimą apsaugoti Lietuvos gyventojus ir aplinką, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį inicijuoja Valstybės gynybos tarybos posėdį. Jame bus aptartas Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų pasirengimas reaguoti į Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 06:40

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį lankysis Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE).
 
Vizito metu šalies vadovas bus supažindintas su šio Lietuvos energetikos objekto veikla, svarba Lietuvos ir regiono elektros energetikos sistemos patikimumui, planuojamomis Kruonio HAE plėtros galimybėmis.
 
Taip pat, kaip praneša Prezidentūra, bus aptartos Astravo AE keliamos grėsmės.
 
Prezidentas taip pat dalyvaus diskusijoje su energetikos ministru, energetikos įmonės „Ignitis grupė“ bei elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovais.
 
Kruonio HAE užtikrina didžiąją dalį viso būtino avarinio Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervo kiekio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.13; 12:00

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdyje profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad kol kas nedaroma praktiškai jokių veiksmų, kad Astravo atominės elektrinės (AE) veikimas būtų sustabdytas.
 
„Paprastai žmogus nelabai gerai jaučiasi, kai aplink jį yra pavojus, su kuriuo jis pats negali susitvarkyti. Tai kad nebūtų to pavojaus, atsiranda instinktyvus noras jį ignoruoti, ne akcentuoti ar net pasiduoti įtikinėjimams, kad tas, kuris akcentuoja pavojų ir grėsmę, yra gąsdintojas, pats išsigandęs be reikalo, keliantis paniką, ir mes susidrovėję traukiamės į krūmus. Ar mes jau ne dabar esame ekstremalioje situacijoje, jei uranas jau kraunamas? Kai pradės veikti, tada susirūpinsime ir kažką darysime. Turėtume nusiteikti žymiai aktyviau ir visiškai nekreipti dėmesio į apkalbas, kad mes tyčia gąsdiname, norime laimėti rinkimus ar panašiai. Pagrindinis klausimas – priešintis ar nuolankiai atsigulti po Astravo AE? Ir į jį dar nėra atsakyta. Imituojamas tam tikras žodinis priešinimas, veiksmų praktiškai nėra“, – šeštadienį kalbėjo V. Landsbergis.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.
 
Profesorius teigė pasigendantis daugiau dėmesio Lietuvos išlikimo klausimams.
 
„Gyvenimas mus lenkia ir problemos mus lenkia. Man norėtųsi didesnio apibrėžtumo ir aiškumo Lietuvos gyvybės ir išlikimo klausimu. Taip vengiama formuluoti didžioji problema, kuri yra prieš mūsų šalį, visuomenę ir jos ateitį. Senukas gali pamoti ranka, gal čia kaip nors patrauksime iki pirmadienio. Bet man rūpi, kas bus ir antradienį, ir penktadienį. Jei penktadienį mūsų gali nebebūti, tai manęs visai neguodžia, kad iki pirmadienio dar šiek tiek traukiame, gal ir rodikliai neblogi, kažkas mus pagiria. Paviršutiniai dalykai“, – sakė V. Landsbergis.
Astravo
Jis paragino visuomenę jausti daugiau atsakomybės už ateitį.
 
„Nesakau, kad tai atsakomybės stoka, nes visa Lietuvos visuomenė galbūt nejaučia atsakomybės už savo ateitį, tai mes nesame kažkokia išimtis. Mes galėtume būti didesnė išimtis į teigiamą pusę. Truputį stengiamės tokie būti, bet, man regis, per mažai. Man asmeniškai norėtųsi, kad mes nebijotume būti pavojaus, nerimo šaukliais, kurie ne tik signalizuoja, bet ir kviečia į konkrečius veiksmus, pasirengimą tiems dalykams, kurie čia pat stovi už vartų“, – teigė profesorius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 10:58

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Darbėnų miestelio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Artėjant prezidento Gitano Nausėdos vadovavimo šaliai metinėms, vidaus ir užsienio politikos ekspertai teigia, kad G. Nausėda, besimokydamas politiko vaidmens, bandė būti aktyvus vidaus politikoje ir įstatymų kūrimo procesuose, tačiau neišvengė klaidų. Pasak politologų, kai kuriais politiniais klausimais G. Nausėda buvo itin aktyvus, tačiau kai kuriose srityse – jo aktyvumo vis dėlto pritrūko.
 
Kaip pažymėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, prezidentas nesugebėjo išnaudoti savo politinių svertų ir neišmoko žaisti galios žaidimų, kurie politikoje neišvengiami.
 
„Mano nuomone, pirmųjų metų blynas toks lengvai prisvilęs. Nelabai jam sekėsi, bet buvo ir gerų, išskirtinių sprendimų, kuriais prezidentas tikrai gali didžiuotis arba pasigirti. Buvo ir silpnesnių sprendimų arba negebėjimų kažkaip iki galo panaudoti politinius svertus“, – Eltai sakė A. Lašas.
Kaip stipresnius šalies vadovo sprendimus A. Lašas įvardijo rinkimų kartelės mažinimo įstatymo projekto vetavimą bei paramą Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo idėjai.
 
„Rinkimų kartelės nuleidimo veto, kai rinkiminis slenkstis nebuvo pažemintas – prezidentas čia padėjo ir tai buvo labai svarbus, kad ir nedidelis, akcentas per šiuos metus. Taip pat buvo padidintas NPD, ką prezidentas irgi rėmė – tai irgi šioks toks pasiekimas.
 
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Iš liūdnesnių dalių, tai tos vienkartinės išmokos pensininkams ir šio įstatymo, kuris kvepia populizmu, „praleidimas“. Tai sukėlė daug kam rimtesnių klausimų, manau. Nors tai ir atliepia jo gerovės valstybės politiką ir viziją, bet tai yra toks keistas supratimas apie gerovės valstybę – visgi kalbame apie vienkartinę išmoką, o ne apie realius sisteminius pokyčius. Tai įvardinčiau kaip minusą“, – pažymėjo KTU dekanas.
 
Savo ruožtu Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda teigė, kad metai buvo nelengvi visiems dėl netikėtos pandemijos situacijos, tačiau G. Nausėdos prezidentavimo stilius, pasak jo, nenustebino.
 
„Akivaizdu, kad buvo nelengvi metai, buvo iššūkių vien dėl to visiems netikėto karantino ir pandemijos. Matyt, kad ne tokių pirmų metų tikėjosi prezidentas. Iš principo jautėsi, kad žmogus savo poste dar tik mokosi politiko duonos, bet sakyčiau, kad kažkuo labai nenustebino jo prezidentavimo stilius – jis iš esmės atitiko tą, ką jis žadėjo per savo rinkiminę kampaniją, ir to buvo galima tikėtis stebint jį per rinkimų kampaniją. Tas stilius, kurį jis iš esmės priėmė, yra kažkas panašaus į Valdo Adamkaus prezidentavimo stilių – žmogus kiek įmanoma vengiantis konfliktų, besistengiantis bendradarbiauti su Seimu, kur įmanoma“, – pažymėjo V. Isoda.
 
G. Nausėdos aktyvumas vidaus politikoje: vertinimai skiriasi
 
Vertindamas G. Nausėdos dalyvavimą vidaus politikoje, LKA docentas V. Isoda pažymėjo, kad iš Prezidentūros pusės jautėsi aktyvumas.
 
„Gal netgi maloniai nustebino tai, kad jis labai aktyviai naudojosi tomis konstitucinėmis teisėmis, kurios numatytos prezidentui – neturiu statistikos po ranka, bet gali būti, kad nei V. Adamkus, nei galbūt Dalia Grybauskaitė per vienerius metus taip dažnai nesinaudodavo tiek savo veto teise, tiek įstatymų iniciatyvos teise. Prezidentas „griebė jautį už ragų“ iškart atėjęs į prezidento postą ir bandė įgyvendinti savo rinkiminius pažadus dėl gerovės valstybės. Daug tų įstatyminių iniciatyvų buvo kovos su nelygybe srityje. Aišku, ne viską Seimas palaikė, bet turbūt būtų buvę naivu tikėtis, kad valdančioji dauguma taip visiškai priims prezidento žaidimo taisykles“, – teigė V. Isoda.
 
Kritiškiau G. Nausėdos dalyvavimą vidaus politikoje įvertino A. Lašas. Jo teigimu, šalies vadovas dar neišmoko pasinaudoti galios svertais, kad pasiektų principinių tikslų. Pavyzdžiui, įvardijo jis, – kad patrauktų pasitikėjimo netekusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių iš einamų pareigų. Nors prezidentas interviu LRT pats įvardijo J. Narkevičiaus skyrimą ministru kaip nesėkmę, tačiau, kaip pažymėjo A. Lašas, G. Nausėda neišnaudojo savo moralinio autoriteto svertų ir ministro likimo klausimas liko „nugulęs žemutiniame stalčiuje“.
 
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).

„Man kyla klausimas, ar prezidentas realiai supranta politikos esmę. Politika visų pirma yra susijusi su galia ir jos panaudojimu. Tai yra politiniai postai – galios postai. Per juos siekiama kažkokios vizijos įgyvendinimo, kažkokių tikslų. Prezidentas galbūt bando susikalbėti, susitarti, bet jeigu tai nepavyksta, jis nebenaudoja instrumentų, kuriuos turi, ir tai kelia tam tikrą nuostabą. Galbūt per laiką jis aiškiau supras, kad ne visi žaidžia tokį patį žaidimą kaip jis, ir kai partneriai nenori susitarti, tada jau įsijungia truputėlį kiti svertai ir juos reikia naudoti. Tiesiog laukti, kol kažkas persigalvos ir pasakys kitaip, atrodo truputėlį naiviai“, – sakė A. Lašas.
 
Tai, kad J. Narkevičiaus paskyrimas ministru buvo klaida, pritarė ir V. Isoda. Kartu jis pridūrė, kad prezidentas savo veiksmais yra parodęs ir tai, kad jausdamas nuoskaudą gali atkeršyti valdantiesiems.
 
„Tai nebūtinai klaida, bet minusas prezidentui – kad jis įrodė turįs nuoskaudų ir akmenį užantyje, kai atmetė iš pažiūros gana kvalifikuoto Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Akivaizdžiai matėsi, kad jis lyg ir keršija valdančiajai daugumai už jo atmestas iniciatyvas“, – pabrėžė V. Isoda.
 
Užsienio politikoje G. Nausėdos laukia iššūkiai: pasikeitusi retorika dėl Baltarusijos
 
Vertindami šalies vadovo poziciją užsienio politikos klausimais, ekspertai teigė, kad pastaroje srityje itin ryškių pokyčių prezidentas neinicijavo. Vis dėlto, pažymėjo jie, G. Nausėdos laukia nemažai iššūkių.
 
Kaip teigė politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala, Lietuvoje pagrindiniais užsienio politikos klausimais yra platus politinis konsensusas, dėl to, pasak jo, „tikėtis labai reikšmingų pokyčių mes po rinkimų negalėjome, nes ir kandidatai, ir laimėjęs rinkimus kandidatas deklaravo didelį tęstinumą“.
 
„Pirmieji metai, ko gero, buvo tokie „įėjimo į ritmą“ metai. Prezidentui buvo aktualu susipažinti su kolegomis – buvo daug susipažinimo vizitų. Simbolinių, bet labai svarbių vizitų į Lenkiją, Baltijos šalis, Briuselį. Jie svarbūs tam, kad būtų užmegztas ryšys su kolegomis, o dabar jau prasidės tos sunkiosios derybos, kadangi ES lyderiai susitiks gyvai. Kaip žinome, Europos Vadovų Taryba garsėja tuo, kad neformalus lyderių kontaktas ir svarstymai, kurie kartais užsitęsia labai ilgai, gali turėti lemiamą pokytį. Čia prezidentas turės galimybę daugiau pasireikšti“, – Eltai sakė RESC vadovas.
 
Vis dėlto, pažymėjo L. Kojala, nedidelis pokytis įvyko dvišalių santykių su Baltarusija atžvilgiu.
 
„Šiek tiek pokyčių galbūt įvyko retoriniu lygmeniu – ta retorika iš principo yra tokia pati, bet galbūt kiek švelnesnė, mažiau griežtesnių pareiškimų viešojoje erdvėje matome. Taip pat yra sričių, kuriose yra noras parodyti pokyčio galimybę – pirmiausia tai yra Baltarusijos klausimas. Prezidentas Nausėda deklaravo siekį užmegzti vienokį ar kitokį dialogą su Baltarusija – tai iš dalies jau įvyko arba bando vykti: tai yra pokalbis telefonu, užsienio reikalų ministro susitikimas su kolega (Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi – ELTA) ir panašūs dalykai. Tai kokybiškai turbūt santykių būklės nepakeitė, bet šioks toks pokytis yra. Jis turbūt šiuo atveju yra pats ryškiausias“, – teigė L. Kojala.
 
Tuo tarpu KTU dekano A. Lašo teigimu, prezidentas buvo per pasyvus užsienio politikos srityje.
 
„Šie metai buvo vidaus politikos metai. Prezidento perspektyva ir pagrindinis prioritetas vis dėlto yra užsienio politika. O ten iš esmės nelabai dar yra ką parodyti. Galbūt du momentai: tarsi santykių su Lenkija šiek tiek sustiprinimas ir kitas, ką pats prezidentas pamini, tai yra žvalgų apsikeitimas, nors tai yra smulkmena. Gal iš žmogiškos perspektyvos jam tai yra svarbu, bet tai yra smulkmena“, – sakė A. Lašas.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
 
Pasak politologo, santykių su Baltarusija klausimu iš prezidento pusės buvo tik retoriniai veiksmai, tačiau konkrečių rezultatų, pasak jo, – nėra.
 
„Kol kas tai buvo tik retorinis veiksmas. Kažkokių konkrečių rezultatų nėra. Ir aš sunkiai įsivaizduoju, kaip jų galėtų būti, jeigu mes toliau eskaluojame Astravo klausimą. Akivaizdu, kad su Baltarusija bus labai sunku vystyti kažkokį gilesnį bendradarbiavimą, jeigu šis klausimas bus toliau eskaluojamas. Man susidaro įspūdis, kad jis yra ir bus eskaluojamas, o tai reiškia, kad toliau tuos santykius kažkaip gilinti bus labai sudėtinga. Kol kas rezultatų nematau, nors retorika šiek tiek pasikeitė“, – pridūrė A. Lašas.
 
ELTA primena, kad liepos 12 d. bus lygiai metai kaip G. Nausėda eina prezidento pareigas. Vertindamas pirmuosius savo metus prezidento pareigose, G. Nausėda LRT televizijai antradienį teigė, kad vieni svarbiausių pasiekimų per metus buvo apsikeitimas žvalgais tarp Lietuvos, Norvegijos ir Rusijos ir kai kurie įstatymų pakeitimai. Tuo tarpu savo nesėkme G. Nausėda įvardijo J. Narkevičiaus paskyrimą susisiekimo ministru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.09; 08:09

Europos Parlamento narė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Juknevičienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė mano, kad Astravo atominės elektrinės (AE) klausimas yra keliamas tik šalies vidaus politikoje. Politikė teigia nematanti Vyriausybės bei premjero Sauliaus Skvernelio pastangų dėl Astravo AE keliamos grėsmės kalbėtis su galingiausiomis Europos Sąjungos valstybėmis. Visgi Europos Parlamento narė pripažįsta, kad, jos nuomone, vienintelė Lietuvos galimybė sustabdyti Astravo AE buvo pastatyti nuosavą, saugią Visagino AE.
 
„Girdžiu tik Lietuvos vidaus politikoje šiuos klausimus keliamus. (…) Aš nematau, kad premjeras važiuotų kur nors į Vokietiją, nematau, kad premjeras važiuotų į Prancūziją ar kitas galingiausias Europos Sąjungos valstybes. Taip, aš matau susitarimą su Lenkija, kas yra labai gerai, matau stringančius susitarimus su kitomis Baltijos valstybėmis, bet Europos Sąjungoje niekur nesu mačius nei laiško kokio nors mūsų valdžios, nei nieko. Tik kiek mes keliame (Europos Parlamente – ELTA) per komitetus, per įvairiausius raštus kaip Europos parlamentarai kartas nuo karto, bet tai viskas“, – LRT radijui teigė R. Juknevičienė.
 
Europos Parlamento narė įsitikinusi, kad šioje stadijoje, kai Astravo AE jau beveik pastatyta, Lietuvai vienintelis būdas yra bent jau siekti, kad atominė elektrinė Baltarusijai ekonomiškai neapsimokėtų. R. Juknevičienė įsitikinusi, kad Lietuva galėjo sustabdyti Astravo AE tik pasistačiusi Visagino AE.
 
„Vienintelė ir pagrindinė galimybė sustabdyti Astravą buvo pastatyti Visagino atominę. Žmonės gal nelabai tai supranta, bet 2012 metais, kada vyko pritariamasis referendumas tiesiog buvo informacinė Kremliaus, sakyčiau, ataka prieš Lietuvą ir žmonės išsigando trijų tuomet, atrodo, statomų elektrinių ir balsavo prieš, tuo labiau, kad įsijungė ir dabartiniai valdantieji „valstiečiai“ ir socialdemokratai tuometiniai, politinės jėgos tiesiog kovodamos vidaus politines kovas“, – teigė R. Juknevičienė.
 
Europos Parlamento narė teigia, kad, jei Lietuva būtų pradėjusi statyti Visagino atominę elektrinę, pasak jos, antros elektrinės pastatyti nebūtų įmanoma.
 
„Tiesiog tie laidai, kuriais mes esame sujungti per Baltarusiją su Rusija, Estija ir Latvija, tas vadinamas BRELL žiedas, nes atominė elektrinė nėra tik kaip namas pastatytas, kuris gali veikti autonomiškai. Atominei elektrinei reikia laidų pralaidumo, tam tikri fizikiniai dėsniai veikia atominėje elektrinėje ir antros elektrinės su tokiu dideliu galingumu tiesiog fiziškai būtų neįmanoma pastatyti“, – sakė R. Juknevičienė.
Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
 
„Mes būtume užėmę šitą erdvę su Visagino atomine elektrine, saugia, su japonišku reaktoriumi, be rusiškų įtakų ir tokiu būdu mes galėjome sustabdyti“, – pridūrė ji.
 
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda, savo metinėje kalboje komentuodamas Astravo AE statybas, teigė, kad Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą ES kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus. Vis dėlto šalies vadovas pridūrė, kad vietinės reikšmės memorandumai šioje situacijoje nebepadės.
 
Savo ruožtu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas informuoja, jog šiuo metu yra deramasi su Baltijos šalimis dėl bendro plano, kaip išvengti Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimo į rinką. Toks susitarimas, pasak ministro, leidžia įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.08; 13:00

Egilas Levitas, Latvijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Latvijos vyriausybė kol kas nemato priežasčių visiškai atsisakyti elektros energijos iš Baltarusijos atominės elektrinės Astrave pirkimo. Tai penktadienį pareiškė šalies prezidentas Egilas Levitas.
 
„Latvijos poziciją suformulavo vyriausybė, kuri mano, kad tam tikromis aplinkybėmis mes kol kas neturime priežasčių visiškai, šimtu procentų, atsisakyti Astrave pagamintos elektros pirkimo. Aš turiu pasakyti, kad mano asmeninė pozicija šiek tiek skiriasi nuo vyriausybės pozicijos“, – teigė prezidentas interviu Latvijos televizijai.
 
Anot jo, Europos Komisija jau parengė vieną pasiūlymą šiuo klausimu, kuriam Latvijos ir Estijos vyriausybės pritarė. „Dabar EK tikriausiai tobulina šį pasiūlymą. Jis atspindės Baltijos šalių poziciją dėl elektros energijos iš Baltarusijos AE pirkimo“, – pareiškė E. Levitas.
 
Paklaustas, ar ne keista, kad Baltijos šalys pačios negali susitarti šiuo klausimu, Latvijos prezidentas atsakė, kad „čia reikia mokėti bendradarbiauti“, ir tarpininkas, kurio vaidmens dabar ėmėsi EK, kartais gali būti naudingas.
 
Lietuvai kelia nerimą Astravo AE statyba tik už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Ji kritikuoja projektą, kuris, pasak šalies atstovų, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.04; 03:00

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Dar penkerius metus karaliauti geidžiantis Aleksandras Lukašenka vėl apmovė: daugelis neabejojo, kad jis koneveiks ir muš išdrįsusius su juo varžytis dėl šalies prezidento posto, bet mažai kas tikėjosi, kad imsis to taip anksti – iki balsavimo likus dar pusantro mėnesio.

Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Atėjo laikas pasirašyti nuosprendį?

Aleksandras Lukašenka nepertraukiamai valdo Baltarusiją 26 metus ir rugpjūčio 9 d. vėl dalyvaus rinkimuose į šalies prezidentus – šeštą kartą; keltis į aukščiausią valstybės postą kiek nori kartų jam leidžia 2004 metais vykusiame referendume priimta respublikos konstitucijos pataisa. Artėjant pastarajai rinkiminei kampanijai, daugelis ekspertų, kaip dabar primena žiniasklaida, spėjo rinkėjų aktyvumą būsiant labai menką ir rinkimuose į prezidentus dalyvausiant nedaug pretendentų. Mat norint būti įregistruotam kandidatu į prezidentus būtina pateikti ne mažiau kaip 100 tūkstančių pretendento kandidatūrai pritariančių rinkėjų parašų – tai padaryti ir šiaip nelengva, o čia dar pandemija.

Ekspertai smarkiai apsiriko. Pirma, pasiskelbė net 55 iniciatyvinės grupės, keliančios savo kandidatą į prezidentus; tiesa, centrinė rinkimų komisija įregistravo tik penkiolika. Antra, žmonės nepabijojo išeiti iš namų. Baltarusių žurnalistikos veteranai tikino, kad tokių ilgų eilių sostinėje ir kituose miestuose nematę nuo sovietinių laikų, kai jos nusidriekdavo prie parduotuvių, pasirodžius ten vadinamajam deficitui.

Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Dabar žmonės stojo į eilę prie piketų – pasirašyti pritarimo kandidatui į prezidentus. Antai gegužės 31 d. Baltarusijos žmogaus teisių gynimo centro “Viasna” aktyvistai Minske suskaičiavo, kad vienu metu prie piketo per kelias artimiausias gatves nusidriekusioje eilėje laukė 2 100 žmonių. Žurnalistai, pakalbinę atėjusiuosius pasirašyti, padarė išvadą, kad “parašų rinkimas iš tikrųjų tapo viešo protesto forma”. Žmonės skundėsi tuo, kaip valdoma šalis, reikalavo pakeisti valdžią ir sakė, kad deda parašą pagal principą “už bet kurį, tik ne už Lukašenką”.

Dar kas krito į akis: pajėgiausi Lukašenkos varžovai pasirodė esantys ne politinių partijų atstovai. 57-erių Viktoras Babaryka 20 metų vadovavo bankui (“Белгазпромбанк”), garsėja kaip mecenatas ir filantropas. Prasidėjus rinkimų kampanijai, jis daugeliui netikėtai paskelbė kelsiantis savo kandidatūrą į prezidentus ir atsistatydino iš banko valdybos pirmininko pareigų. Anksčiau į politikus nesitaikė ir tik pastarąjį pusmetį ėmė kritikuoti respublikos vadovybę. Jis iš karto pareiškė nenorintis su niekuo pyktis ir jam svarbiausia – suvienyti šalį. Jo rinkimų šūkis: “Aš – vadybininkas”. Jam talkino beveik 900 iniciatyvinės grupės narių ir jie surinko 425 tūkstančių pritarimo parašų – kiti pretendentai gerokai atsiliko (žinoma, išskyrus esamą prezidentą, kuriam oficialiai padėjo beveik 11,5 tūkstančio talkininkų ir kurio naudai surinkta 1,5 milijono parašų).

Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.

Įregistravus iniciatyvines grupes, kai kurie internetiniai leidiniai paprašė skaitytojų atsakyti į klausimą, už ką jie ketinantys balsuoti rugpjūčio 9-ąją. Žinoma, tokia apklausa nelaikytina sociologiniu tyrimu, bet objektyvių rinkėjų nuomonės tyrimų Baltarusijoje nesant vis dėlto šioks toks vaizdas susiklosto – juk daugybė žmonių. Antai vienoje internetinėje svetainėje (tut.by) atsakė 44 tūkstančiai skaitytojų: 55 % nurodė Viktorą Babaryką, antroje vietoje liko Svetlana Tichanovskaja – 14 %… už prezidentą Lukašenką tuo metu ketino balsuoti apie 6 % atsakiusiųjų. Kitas leidinys (“Наша Нiва”) sulaukė daugiau kaip 9 tūkstančių atsakymų: 48 % tinkamiausiu kandidatu pripažino taip pat buvusį bankininką, 16% – Sergejų Tichanovskį… 3% – Lukašenką; socialiniuose tinkluose ir žmonėse dabartiniam prezidentui kaip mat prilipo pašiepiama pravardė “Saša 3%” (Saša – mažybinė vardo Aleksandras forma).

Viename leidinyje matome Tichanovskają, kitoje – Tichanovskį. Kaip čia išeina? 

Galą tarakonui!

Svetlana ir Sergejus Tichanovskiai – sutuoktiniai, kartu 16 metų, augina du vaikus. 41-erių Sergejus – video studijos savininkas, dirbo Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, tačiau ėmė garsėti kaip YouTube kanalo “Šalis, skirta gyvenimui” (Страна Для Жизни), kurį įkūrė 2019-ųjų pavasarį, autorius ir vedėjas. Į klausimą, kodėl ėmėsi, atsakė: “Pavargau nuo valdininkų savivalės ir nusikalstamo aplaidumo”. Iš pradžių daugiausia kalbino verslininkus ir garsino šaliai naudingus jų užmojus. Patyręs, kad ir paprasti žmones turi ką pasakyti apie valstybę, atsidūrė politikoje. Protesto akcijų prieš “gilesnę integraciją” su Rusija tiesioginės transliacijos jį atvedė į teismo salę, 2020-uosius sutiko laikinajame izoliatoriuje. Šalininkų padedamas nusipirko namelį ant ratų ir šį pavasarį per mėnesį apvažiavo daug Baltarusijos vietovių, bendravo su kanalo prenumeratoriais, kalbino vietinius gyventojus.

Suimti dešimtys Baltarusijos opozicijos atstovų. EPA-ELTA nuotr.

Kanalas “Šalis, skirta gyvenimui” išgarsino ir pensininkę Liudmilą iš Glubokajo miesto (prie senojo kelio iš Vilniaus į Polocką), kuri, kritikuodama Baltarusijos prezidentą, priminė rusų rašytojo Aleksandro Čakovskio eiliuotą pasaką apie baisųjį tarakoną. “Ir nusilenkė žvėrys ūsuotajam…” Laida sulaukė beveik  1,1 milijono žiūrovų ir 4,5 tūkstančio komentarų.

“Daugiau kaip 130 tūkstančių prenumeratorių prašo mane dalyvauti šioje kampanijoje, jie netiki nė vienu kandidatu”, – tokiais žodžiais Sergejus Tichanovskis gegužės 7 d. pradeda savo kanale pareiškimą apie ketinimą atsiliepti į žmonių prašymą ir iškelti savo kandidatūrą rinkimuose į šalies prezidento postą. Šis kreipimasis buvo įrašytas iš anksto – patį autorių išvakarėse vėl sulaikė. Centrinė rinkimų komisija atsisakė įregistruoti jo kandidatūrą iškėlusią iniciatyvinę grupę (pasigedo paties kandidato parašo), tačiau prieš pat baigiantis dokumentų pateikimo terminui Komisijos rūmuose pasirodžiusi Svetlana Tichanovskaja spėjo įregistruoti grupę savo vardu ir pati netikėtai tapo galima kandidate į prezidentus…

Paleistas į laisvę Sergejus ėmėsi vadovauti sutuoktinės iniciatyvinei grupei. Sutuoktinių rinkimų kampanijos šūkiu tapo raginimas neprileisti tarakono (“Стоп таракан!”). O netrukus žmonės ėmė nešti į piketus šlepetes – tarakonui pritrėkšti. Kai kas rinkiminį žmonių aktyvumą Baltarusijoje vadina “revoliucine situacija”, o daugelis – “šlepečių revoliucija”.

Sergejus spėjo žurnalistams paiškinti, kad baltarusiai turi gyventi “suverenioje ir nepriklausomoje valstybėje”, draugauti “su visais kaimynais, ir su rusais, ir su ukrainiečiais, ir su kitais”. Svarbiausia – pakeisti šią valdžią, diktatūrą. “Vienas asmuo daro ką tik nori, o nuo mūsų nieko nepriklauso, – sakė jis. – Tik ar gali vienas žmogus geriau už visus žinoti, kaip turėtų būti mūsų šalyje, kuria kryptimi turime žengti. Turi spręsti žmonės.” Jeigu dabartinis prezidentas nepasitrauks, tai baltarusiams nereikėtų dalyvauti rinkimuose. Lukašenkai vėl užgrobus valdžią, šalyje gali įsiplieksti partizaninis karas. Baltarusija iš prezidentinės respublikos palaipsniui turėtų atvirsti į parlamentinę respubliką. Sąžiningi parlamento rinkimai, Konstitucijos buvusios versijos grąžinimas, nepriklausomų teismų sudarymas, vietos savivaldos plėtojimas… Pasakė ir ką girdėjęs iš milicininkų: jeigu į gatves išeis du, dešimt tūkstančių žmonių, tai milicija juos išvaikys, bet jeigu bus 40, 80 tūkstančių, tai pereis į žmonių pusę.

Sergejų Tichanovskį vėl sulaikė  gegužės 29 d. Gardine, kur jo vadovaujama iniciatyvinė grupė rinko pritarimo parašus. Prie jo su klausimais lindusi kažin kokia blondinė pasiskundė čia pat buvusiems dviem milicininkams, esą Sergejus ją pastūmė. Vienas iš pareigūnų, mėginusių prieiti per žmonių būrį prie grupės vadovo, parkrito ant asfalto. Tuoj prisistatę Ypatingosios paskirties būrio kovotai suėmė Tichanovskį ir devynis jo talkininkus. Liudytojų akimis, tai buvusi pati tikriausia provokacija; vidaus reikalų ministerija pranešė, kad prieš teisėtai veikiančius pareigūnus buvo panaudota prievarta ir jie patyrė kūno sužalojimus. Birželio 16 d. Tichanovskiui pateikė naujus kaltinimus (trukdymas įgyvendinti rinkimų teisę etc etc), pratęsė suėmimą dar dviem mėnesiams ir rinkimų dieną jis praleis už grotų.

Daugelis už Svetlaną Tichanovskają pasirašiusiųjų nė nežinojo, kuo ji verčiasi (užtenka “Tichanovskio žmona”). Anglų ir vokiečių kalbos specialybę įgijusi moteris dirbo vertėja, sekretore ir iki pastarųjų dienų politika nesidomėjo. Pirmą ir vienintelį kartą buvo atėjusi į rinkimus 2001-aisiais, kai jai sukako 18-a, ir kartu su tėvais balsavo už Lukašenką. Kai 2010-ųjų pabaigoje, pasibaigus balsavimui, Minske įvyko opozicijos protesto akcija, reikalavusi paskelbti naujus, sąžiningus, rinkimus – be Lukašenkos (demonstrantus išvaikė vidaus kariuomenė, daugiau kaip šešis šimtus jų sulaikė, tarp jų ir septynis buvusius kandidatus į prezidentus, 41 teisė), Svetlana nė nesuko galvos, kas kaltas, kas teisus.

Prieš kelias dienas sužinojome Svetlanos Tichanovskajos iniciatyvinę grupę surinkus kandidatės į prezidentus registravimui reikalingus 100 tūkstančių parašų. Ji pranešė, kad būdama Gomelyje sulaukė perspėjimo telefonu: pagalvokite, ar verta važinėti, kai jus gali pasodinti, o vaikus – paimti. Kai registruojant iniciatyvinę grupę Centrinėje rinkimų komisijoje Svetlanos paklausė, ar tikrai ketinanti siekti prezidento posto, atsakė: “Visą gyvenimą apie tai svajojau”. Ne, teisybę sakant, ji  norėtų vėl būti tik žmona ir mama. Kita vertus, tiek pastangų padėta, tiek visko padaryta. “Kaip suprantu, žmonių sąjūdis neišblės. Visiems turi būti aišku, kad balsuojame ne už ką nors, o prieš vieną žmogų.” Bet Sergejus kalbėjo, kad Lukašenkai būtų blogai ir žmonėms neatėjus balsuoti. Suėmė ir vyro padėjėjus – neliko su kuo pasitarti…

Pretendentai dingsta rytą

Birželio 1 d. prezidentas Aleksandras Lukašenka susitikimo su Valstybės saugumo komiteto pirmininku Valerijumi Vakulčiku metu kalbėjo žinantis kai kurių “vėjo kėlėjų” planus ir pareiškė norintis pirmininką ir “visus, kas mus išgirs”, perspėti: “maidanų Baltarusijoje nebus”. Negalima leisti įstatymo pažeidimų. Negalima leisti, kad po šalį šlaistytųsi visokios kriminalinės gaujos, pasiraitojusios rankoves; ne duok Dieve, žmonės pamanys, kad grįžo gestapas, prasidėjo karas. “Štai ko mes negalime leisti. Ir aš to neleisiu.” Tačiau gal ne visi išgirdo perspėjimą ir pats prezidentas nespėjo imtis pažadėta (“Ir aš to neleisiu”), nes nes po geros savaitės jis vėl paragino “neleisti parašų rinkimo paversti neteisėtais mitingais ir masiniais renginiais su visais įmanomais ir neįmanomais įstatymų ir moralės normų pažeidimais”.

“Viasna” aktyvistai suskaičiavo, kad Baltarusijoje nuo gegužės 6-osios iki pastarųjų dienų administracine tvarka už įvairius pažeidimus (iš tikrųjų – už dalyvavimą rinkimų kampanijoje) nubausta 98 žmonės; sudėjus visų, išeina 1316 parų arešto. Per 100 žmonių nubausta piniginėmis baudomis; bendra suma – daugiau kaip 90 tūkstančių rublių (33 tūkstančiai su viršum eurų). Kiti dar laukia teismo.

Baltarusijos prezidentas ne veltui ragino įstatymų sergėtojus “pakedenti kailį pilvotiems buržujams” – birželio 18 d. sužinojome juos atskleidus organizuotą nusikaltamą grupę, veikusią tarptautiniu mastu.  Solidaus, atrodytų, banko vadybininkus ir jų bendrininkus sekė nuo 2016 metų. Dabar, baigus rinkti visus duomenis, jiems pateikti įtarimai dėl grobstymo, sukčiavimo, pakišų davimo ir ėmimo, nusikalstamai gautų pajamų įteisinimo užsienio bankuose – kalbama apie šimtus milijonų JAV dolerių. Baltarusių tyrėjai bendradarbiauja su kolegomis 18-oje šalių, taip pat ir pirmaujančiose kovoje su pinigų plovimu Jungtinėse Valstijose. Iš viso sulaikyta apie 20 žmonių. Dauguma sutiko bendradarbiauti su tyrimu ir teikia parodymus prieš dabar sulaikytą nusikalstamos veikos organizatorių – buvusį banko vadovą.

Tautinės Baltarusijos vėliavos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Bankas vadinasi “Belgazprombank” ir priklauso Rusijos bendrovei “Gazprom”. Baltarusijos valstybės kontrolės komiteto vadovas priduria, kad sulaikytieji tebuvo vykdytojai, o jiems už nugarų stovėjo aukšti “Gazprom” viršininkai, gali būti, ir dar aukštesni. Abejotina, ar visi – 425 tūkstančiai – savo parašais pritarusieji Viktoro Babarykos kandidatūrai į šalies prezidento postą įsidėmėjo banko, kuriam jis vadovavo, pavadinimą. Dabar jiems pirštu prikišamai parodė: pasirašėte už sukčių gaujos vadeivą, susijusį su labai aukštais Rusijos viršininkais. Su Rusijos! Aleksandras Lukašenka atkakliai gina šalies suverenumą nuo Maskvos gniaužtų, o šitas “pilvotas buržujus” ką daro?!

Žiniasklaidoje tebesvarstoma, kodėl penkiolika “vykdytojų” sulaikė birželio 11-ąją, o “nusikalstamos veikos organizatorių” – tik po savaitės (rytą su sūnumi Eduardu – iniciatyvinės grupės vadovu išvežė surinktus parašus registruoti ir negrįžo). Per tą laiką šis daug prikalbėjo. Antai, tuoj po buvusių bendradarbių ir esamų bičiulių sulaikymo: dabartinė valdžia nesuvokia, kad tos Baltarusijos, kuri buvo anksčiau ir kurią jie gainiojo kaip savo kaimenę, jau nebėra. “Baltarusija pakirdo. Aš noriu pasakyti, kad naujoji Baltarusija nušluos senojo režimo griuvenas. Mes stipri ir laisva šalis, mes liaudis nugalėtoja.” Gal norėta iš kitų išgauti pageidaujamų parodymų? O gal tikėtasi buvusį bankininką išgirsiant jam taikomas užuominas ir savo valia pasitrauksiant iš rinkimų?

Birželio 13 d. Viktoras Babaryka, atsakydamas į “Deutche Welle” korespondentės klausimus, prisipažino: “Aš pasirengęs tam, kad mane gali suimti šią naktį.” Tą pačią dieną interviu su buvusio banko vadovu paskelbė ir Rusijos federalinė naujienų tarnyba RBK. Jo paklausė: ar ketina trauktis? Atsakė, kad buvo pasirengęs prieš jį nukreiptiems provokaciniams veiksmams, tik nemanė šiuos rinkimus sukelsiant valdžiai tokį siaubą. Jis nepasitraukė anksčiau ir dabar nesustos. Šalies įstatymuose aiškiai pasakyta, kam neleidžiama kelti savo kandidatūros rinkimuose – teistiesiems. Sulaikytam asmeniui – leidžiama, “todėl mes pasirengėme ir tam atvejui, jeigu aš netikėtai pradingsiu”. Per likusias iki rinkimų dienas jį nuteisti nepažeidžiant procesinių normų tiesiog neįmanoma.

Vėl prie bedugnės

1994-aisiais, pirmojo nepriklausomos Baltarusijos prezidento rinkimų 2-ajame ture sovietinės žemės ūkio įmonės (sovchozo) direktorius Aleksandras Lukašenka triuškinamai įveikė tuometį ministrą pirmininką Viačeslavą Kebičių. Padėtis šalyje buvo labai sunki ir rinkėjai nusisuko nuo vyriausybės (“Nuvarė šalį!”), kritikos jai negailėjo visi kandidatai, taip pat ir Lukašenka. Po daugelio metų jis gyrėsi savo ranka parašęs veiklos programą (atitraukti liaudį nuo bedugnės, sąjunga su Rusija) ir kreipęsis per televiziją į rinkėjus tokiais žodžiais: “Neprašau jūsų už mane balsuoti. Viena prašau. Šiandien sprendžiamas mūsų valstybės likimas. Ateikite į rinkimus. Tarkite žodį.” Po to jam žmonės pasakoję, kaip prie patalo prikaustyti seneliai maldavo savo vaikų: nuveskite balsuoti. Paralyžiuotieji kėlėsi ir pasiremdami lazdelėmis žygiavo balsuoti už Lukašenką. Kaip Šventajame Rašte: “Kelkis ir eik.”

Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.

Ekspertai sako, kad prieš ketvirtį amžiaus Baltarusijos rinkėjai balsavo “ne už Lukašenką, o prieš Kebičių”. Vėlesniais dešimtmečiais žmonės jau neturėjo pasirinkimo. Dabar 65-erių Lukašenka prašo žmonių: ne viską spėjau padaryti, duokite dar penkerius metus. Nežinia, ar dabartiniai jo priešininkai atsimena sovchozo direktoriaus žodžius 1994-aisiais, bet tvirtina: Lukašenka atvedė šalį prie bedugnės (beje, tai to paties Viktoro Babarykos žodžiai). Ratas apsisuko. Dabar žmonės išėjo į aikštes pasirašyti “prieš Lukašenką”.

1994-ųjų vasarą pirmasis Baltarusijos prezidentas respublikos parlamento akivaizdoje prisiekė ir pareiškė: “Pripažįstu tik vieną diktatūrą – įstatymo diktatūrą”. Po dvejų metų Lukašenka privertė liaudies išrinktuosius suteikti jam daugiau konstitucinių galių, tapo pasaulyje pagarsėjusiu diktatoriumi ir kito prezidento Baltarusija jau nesulaukė. Pastarieji prezidento rinkimai – pirmieji šalies istorijoje  rinkimai, kurių baigtis neaiški.

2020.06.20; 07:00

Jaroslavas Neverovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad prezidentas aktyviai dalyvauja sprendžiant Astravo atominės elektrinės (AE) klausimus, bei ragina energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną su Baltijos valstybėmis pasiekti Lietuvos interesus atitinkantį kompromisą.
 
„Prezidentas aktyviai dalyvauja sprendžiant Astravo AE klausimą – jis yra keliamas daugiašaliuose bei dvišaliuose susitikimuose su Europos Sąjungos lyderiais. Šeštadienį prezidentas nesaugios Astravo AE keliamą grėsmę bei poreikį neįsileisti į ES rinką nesaugiose elektrinėse pagamintos elektros energijos aptarė su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Šio pokalbio metu taip pat buvo paliestas ir Lietuvai ypač aktualus elektros jungčių sinchronizacijos su žemynine Europa klausimas“, – Eltai teigė J. Neverovičius.
 
„Vykstantis derybų procesas negali pakenkti strateginiam tikslui – elektros tinklų sinchronizacijos procesui, kuriam finansuoti trys Baltijos šalys neseniai pateikė 1,2 mlrd. eurų paraišką“, – pridūrė jis.
 
Prezidentūra taip pat paragino Ž. Vaičiūną tęsti derybas su Baltijos šalimis, kuriose būtų rastas Lietuvai tinkantis kompromisas.
 
„2019 metų gruodį Europos Vadovų Taryboje Lietuvos pasiūlytos ir bendrai sutartos nuostatos, kad trečiosiose šalyse turi būti laikomasi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų, įgyvendinimas pirmiausia reiškia, kad visos trys Baltijos šalys negali pirkti nesaugios Astravo AE pagamintos elektros. Prezidentas ragina energetikos ministrą Ž. Vaičiūną tęsti derybas taip, kad būtų pasiektas Lietuvos interesus atitinkantis kompromisas“, – teigė J. Neverovičius.
 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis ir Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius pirmadienį kreipėsi į energetikos ministrą Ž. Vaičiūną, ragindami jį nedelsiant nusišalinti nuo tolesnių derybų.
 
Parlamentaras Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
 
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą.
 
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, – turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
 
Pirmadienį Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę surengė piketą prie Prezidentūros.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.16; 00:05

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius pripažįsta, kad Lietuvos ir Latvijos kompromisas dėl elektros nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės (AE) dar nėra rastas. Vis dėlto, pažymi L. Linkevičius, elektros energijos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektas bus baigtas iki 2025 metų, kaip ir planuota.
 
„Mes esame užsibrėžę tikslą ir tikrai jį pasieksime – desinchronizuoti su Rusija ir sinchronizuoti su Vakarų Europa elektros tinklus iki 2025 metų. Šitas principinis klausimas dėl priklausomybės nuo elektros tiekimo iš Rytų yra taip pat labai svarbus šio proceso komponentas. Čia turime rasti bendras pozicijas, kurių šiuo metu, deja, kol kas nėra. Apie tai nuolat kalbamės. (…) Belieka toliau derėtis ir kalbėtis“, – pirmadienį po Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Linkevičius.
 
Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministras E. Rinkevičius pažymėjo, kad Astravo AE elektros energijos pirkimo klausimu su Lietuva yra nuolat diskutuojama.
 
„Tai nėra lengva diskusija. Latvija neturi tiesioginės elektros linijos su Baltarusija. (…) Mes suprantame savo draugų – Lietuvos – susirūpinimą dėl saugumo ir aptarėme ne kartą šį klausimą su Baltarusija. (…) Manau, kad visi suprantame, jog norime turėti saugią energiją. Norime, kad situacija prie mūsų sienų būtų kaip įmanoma saugesnė. Suprantame ir tai, kad užsienio ekspertai vertina situaciją. Mes turime diskusiją, tai sunkus klausimas su skirtingomis nuomonėmis. Tikiu, kad mums reikia judėti tolyn su tuo, kas yra pasiekta energetikos ministrų sunkiomis diskusijomis“, – teigė E. Rinkevičius, pažymėjęs, kad, jo teigimu, „kuo greičiau tapsime dalimi Vakarų elektros tinklo, tuo bus geriau“.
 
Pasak jo, dabar reikia rasti išeitis artimiausiems 5 metams iki sinchronizacijos su Vakarais projekto baigimo.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 14:30

Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę (AE) pirmadienį ketina rengti piketą prie Prezidentūros. Piketu raginama derėtis dėl bendro Baltijos šalių siekio nepirkti elektros iš Astravo.
 
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
 
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „antastravinį“ įstatymą.
 
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
 
Tuo metu konservatoriai teigia, kad susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija, sakė, kad artėjama techninio sutarimo nepirkti elektros iš šios šalies link, tačiau svarbu susitarti ir dėl politinio situacijos vertinimo.
 
Praėjusią savaitę sąjūdis surengė piketą prie Latvijos ambasados Vilniuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 09:00

Piketas prie Latvijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai kartu su Sąjūdžiu prieš Astravo AE surengė piketą prie Latvijos ambasados Vilniuje. Parlamentarai ne tik ragino Latvijos parlamentą paremti bendrą Baltijos šalių siekį nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės, bet taip pat pažėrė patarimų ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kaip šis turėtų elgtis bei reaguoti į Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija.
 
Vienas didžiausių išbandymų Lietuvos ir Latvijos vienybei
 
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas neslepia, kad nelygi bei nevienoda Baltijos valstybių pozicija dėl Astravo AE gali ateityje tapti išbandymu Latvijos ir Lietuvos solidarumui.
 
„Pirmiausia mes čia atėjome draugiškai nusiteikę, nes latviai mūsų broliai. Bet tai vienas rimčiausių išbandymų šitai vienybei, ir tai yra akivaizdu. Mes matome procesus Baltijos šalių energetikos sektoriuje ir matome tai istoriškai, dažnai pastebėdavome, kad įvairios Latvijos reformos, kurios galėtų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, vykdavo lėtai arba jos iš viso nevykdavo. Dujotiekių pertvarka, kurią mes padarėme prieš dešimt metų, Latvijoje vėlavo prieš dešimt metų. Tai rodo labai rimtą ir akivaizdų dalyką – energetikos sektoriuje yra labai stipri lobistinės grupė. Kuomet šnekamės su patriotiniais Latvijos politikais, jie teigia tikrai suprantantys nepriklausomos energetikos svarbą, bet taip pat pabrėžia, kad visi sprendimai priimami techniniu kompanijų, įmonių lygmeniu, ir todėl jie nieko negali padaryti. Šis kreipimasis į Latvijos parlamentarus yra raginimas pasidomėti, kokios interesų grupės veikia Latvijoje. Tai, ką mes matome dabar, tai išbadymas solidarumui“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
TS–LKD atkreipia dėmesį, kad praėjusią savaitę Latvijos vyriausybė jau patvirtino Lietuvai nepriimtiną Baltijos šalių susitarimą, kuriame Latvija ir Estija įtvirtina savo teisę pirkti elektrą iš šios nesaugios atominės elektrinės iš esmės Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių, taip pat ir Latvijos, gyvybių sąskaita.
 
Seimo nariai po piketo susitiko ir su Latvijos ambasadoriumi ir įteikė jam kreipimąsi, prašydami solidarizuotis su Lietuva pozicijoje dėl nesaugios Astravo AE elektros pirkimo.
 
Pažėrė patarimų, kaip elgtis G. Nausėdai
 
TS–LKD frakcijos nariai įsitikinę, kad šiuo metu prezidento pozicija turi būti aiški ir kategoriška. Anot jų, jis turi pasinaudoti savo veto teise Europos Vadovų Taryboje.
 
„Įtakos ribos čia labai aiškios, tai vienbalsiškumo principas. Prezidentas visuomet Europos Vadovų Taryboje gali panaudoti savo lietuvišką veto, jeigu tikrai matys, kad situacija tampa kritiška ir Baltijos valstybių vienybė byra. Arba Kremliui pavyksta šią vienybę griauti. Juk visuomet gali pasakyti ne bet kuriam sprendimui ir reikalauti solidarumo iš kitų Europos valstybių. Pirmiausia, žinoma, iš Europos Komisijos. Juk būtent EK šiandien kalba apie žaliąją energetiką, tai Lietuva šiandien turi teisę kalbėti apie nesaugias atomines elektrines“, – Eltai sakė Audronius Ažubalis.
 
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Jam pritarė ir L. Kasčiūnas. Pasak jo, šiuo metu apskritai Lietuvos diplomatija neaktyvi.
 
„Iš esmės Baltarusijai šiandien reikia paskolų iš ES, nes Rusija yra prisukusi kranelį. Ji, tikėtina, grąžinama prie Rytų partnerystės programos. Prie viso šito konteksto iš esmės mes turime Astravo AE istoriją, kur Baltarusija nesilaiko jokių skaidrumo standartų dėl streso testų ir pan. Valstybės vadovas ir kiti užsienio politikos Lietuvos vairininkai galėtų išnaudoti būtent savo veto teisę, tokius dalykus blokuoti ir susieti tuos klausimus. Jeigu norite gauti paskolas, jeigu norite gauti laisvesnį asmenų judėjimą ir priartėti prie europinės erdvės, tai prašom atsižvelgti į kaimyninių valstybių saugumo interesus. Tai čia didžiuliai svertai ir jie yra visiškai Lietuvos nepanaudoti. Tai yra Lietuvos diplomatinė problema“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
 
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tuo metu Kęstutis Masiulis atkreipė dėmesį, kad didžiausią iniciatyvą šiuo metu turi Prezidentūra ir Vyriausybė.
 
„Vykdomoji valdžia, tai Vyriausybė ir prezidentas, šiandien šiuo metu turi kamuolį ir jie turi nieko nekeisti. O juk mes šiandien turime gerą įstatymą ir gerą tarptautinę sutartį, jeigu mes nieko nekeičiame, tai jokia elektra be mūsų žinios niekur negali tekėti. Jeigu mes švelniname sąlygas, o toks susitarimas tas sąlygas švelnintų, tai mes gautume iš Latvijos jų pačių nupirktą elektrą ir mes, Lietuva, pradėtume vartoti tą elektrą. Tai realiai nieko nereikia keisti, mes to ir reikalaujame, kad prezidentas nieko nekeistų. Bet man atrodo Prezidentūroje ir Vyriausybėje šiuo metu nėra pakankamo supratimo“,– sakė K. Masiulis.
 
Žada rengti piketą ir prie Prezidentūros
 
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
 
„Mes taip pat svarstome tokį patį piketą surengti ir prie Prezidentūros, nes artėja Rytų partnerystės susitikimas, kur norima inauguruoti Lukašenkos režimą. Kaip žinoma, yra tokie Rytų partnerystės prioritetai, kuriems mes ilgai nepritarėme su Baltarusija, o dabar yra tam tikro noro jiems pritarti, neatsižvelgiant į nieką, ką Baltarusija daro su demokratija ir žmogaus teisėmis. Reikia atkreipti dėmesį, mes siekiame solidarumo su Latvija, mes tikimės, kad jie pritars mūsų pozicijai nepirkti elektros, bet jeigu jie nepritars ir toliau gins Maskvos interesus, tai juk mes turime visus svertus tos elektros per savo teritoriją nepraleisti. Mes galime fiziškai neleisti naudoti mūsų infrastruktūros, nes juk galų gale tai įgaliojo ir prezidentą, ir visus kitus anksčiau Seimas. Aš tikiuosi, kad prezidentas nepasirašys po pono Vaičiūno iš esmės išdavikišku memorandumu. Realiai tai „Maišiagala 2“, kur savo parašu įtvirtins, galima sakyti, Astravo okupaciją Lietuvos teritorijoje“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
 
Prie Latvijos ambasados tarp piketuotojų su plakatais „Neišduokime pagrindinio Lietuvos intereso – saugumo“ , „Braliukai, Let‘s unite“ buvo ir Lietuvos liberalaus jaunimo atstovai.
 
„Norėjau akcentuoti, kad tai nėra tik konservatorių reikalas, kad tai tikrai aktualu ir kitokių politinių pažiūrų žmonėms ir ypač jaunimui, nes mums su tuo Astravo monstru reikės gyventi ateityje, todėl taip aktyviai šiandien ir susirinkome. Norime paraginti Latviją, kad ši prisimintų mūsų bendrą istoriją ir tapatumą. Todėl kviečiame išreikšti kartu bendrą poziciją ir solidarizuotis“, – Eltai sakė LiJOT pirmininkas Lukas Stravinskas.
 
ELTA primena, kad trečiadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
 
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
 
Tuo metu konservatoriai teigia, kad susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį komentuodamas Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija, sakė, kad artėjama link techninio sutarimo nepirkti elektros iš šios šalies, tačiau svarbu susitarti ir dėl politinio situacijos vertinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 18:30

Viktoras Orbanas ir Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusija ir Vengrija pasirengusios griežtai reaguoti į mėginimus daryti spaudimą iš užsienio jų taikių branduolinių programų plėtrai. Tai penktadienį po derybų su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kalbėdamas apie Gardino srityje prie Astravo statomą atominę elektrinę ir dviejų naujų energoblokų montavimą Pakšo atominėje elektrinėje Vengrijoje.
 
„Baltarusija ir Vengrija vėl patvirtina, kad atmes mėginimus daryti spaudimą iš užsienio įvairiomis dingstimis. Mūsų šalys susidūrė su tikrai beprecedenčiais ir įžūliais mėginimais priešintis suverenios teisės plėtoti taikias branduolines programas realizavimui“, – teigė A. Lukašenka, kurio žodžius pateikia prezidento spaudos tarnyba. Anot jo, šalys susitarė, kad kartu duos į juos adekvatų, bet griežtą atsaką.
 
„Baltarusija neleis, kad kažkas iš užsienio mėgintų daryti poveikį mūsų energetikos politikai. Kartu mes garantuojame, kad ši politika visada bus orientuojama į maksimalų saugumą, atvirumą ir skaidrumą, – pabrėžė A. Lukašenka. – Negana to, mes darysime visa, kad ne tik mūsų energetikos politika, bet ir statoma nauja AE dirbtų ne tik Baltarusijai, bet ir visoms suinteresuotoms šalims“.
 
Anot prezidento, Baltarusija pasirengusi priimti TATENA, ES, kitų tarptautinių struktūrų ekspertus, kad jie įsitikintų, jog statoma jėgainė nekelia grėsmės nei baltarusiams, nei kaimynams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.06; 07:37

Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pasirašė dvišalį tarpinstitucinį susitarimą su Baltarusijos Respublikos Ekstremaliųjų situacijų ministerija (ESM) dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją ir keitimosi informacija apie branduolinės energetikos objektus ir branduolinės energetikos veiklą.
 
Pagal Konvencijos dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją nuostatas, tokie susitarimai tarp kaimyninių šalių yra įprasta tarptautinė praktika.
 
Pagal šį susitarimą, siekdamos apsaugoti abiejų šalių gyventojus mažinant galimus radiologinius padarinius, institucijos sutarė nedelsiant keistis svarbia informacija įvykus branduolinei avarijai arba šalies radiologinio monitoringo sistemai užregistravus jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios lygį, kuris gali būti pavojingas žmogaus sveikatai. Taip pat šis susitarimas svarbus tuo, kad institucijos pagal savo kompetenciją keisis informacija apie Baltarusijoje ir Lietuvoje esančių branduolinės energetikos objektų branduolinę ir radiacinę saugą bei jai užtikrinti svarbius sprendimus, sakoma pranešime.
 
Nuo pasirašymo momento įsigaliojantis susitarimas leis VATESI, galimos avarijos atveju gavus informaciją iš ESM, operatyviai apie tai informuoti kitas atsakingas Lietuvos institucijas.
 
Į Baltarusijos branduolinės elektrinės aikštelę Astrave atvežus nepanaudotą branduolinį kurą ir tęsiant 1-ojo energijos bloko paleidimo darbus, jau atsirado potenciali branduolinės ar radiologinės avarijos rizika.
 
Nepaisant šio pasirašyto susitarimo, visi Lietuvos keliami klausimai dėl aplinkosaugos ir branduolinės saugos užtikrinimo, plėtojant Baltarusijos branduolinės elektrinės projektą Astravo aikštelėje, ir toliau išlieka. Lietuva siekia, kad Baltarusijos branduolinė elektrinė nebūtų paleista, kol nėra įgyvendinti visi tarptautiniai aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.25; 12:00