Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt foto

Seime pristatytas memorandumas dėl būtinybės burtis, rengti visuomeninį pasipriešinimą prieš Rusijos-Baltarusijos atominės elektrinės grėsmę tiek Lietuvai, tiek visai Bendrijai. Spaudos konferencijoje dalyvavęs pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad Astravo atominė elektrinė yra Kremliaus projektas, siekiant plėsti savo politinę ekspansiją ir nubausti Lietuvą už nepriklausomybę.
 
„Ar grėsmės suvokimas yra pakankamas ir visuotinis Lietuvoje? Ar vieningos aktyvios nuostatos reikmė yra pakankama ir visuotinė – tai yra klausimas, kurį kelia memorandumą pasirašiusieji signatarai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Landsbergis.
 
Anot profesoriaus, memorandumas yra labai svarbiu Lietuvai klausimu, kurio egzistencinis gyvybiškumas dar nėra pakankamai suvokiamas.
 
„Tai, kas vyksta šalia Lietuvos ir pačioje Lietuvoje, nes čia jokių tokios grėsmės geografinių ribų nėra. Turime pirmiausiai suprasti savo padėtį, tai yra Lietuvos padėtį – tai yra užpuolimas ir savigyna. Lietuva yra užpulta, kartu ir Europos Sąjunga, ir arba ginasi, arba ne“, – teigė profesorius.
 
V. Landsbergis yra įsitikinęs, kad šią situaciją dėl Astravo atominės elektrinės neatsitiktinai sukūrė Kremliaus projektas.
 
Astravo atominei elektrinei – NE

„Ta situacija, kurią mums sukūrė Kremliaus projektas. Tai yra (siekis – ELTA) įsitvirtinti, plėsti savo politinę ekspansiją ir pakeliui nubausti Lietuvą už nepriklausomybę. Tai akivaizdu buvo, kai iš aštuonių pasiūlytų ir daug geresnių vietų šitai statybai, Kremlius įsakė čia, ant Vilniaus“, – sakė V. Landsbergis.
 
Profesoriaus teigimu, Astravo atominė elektrinė yra grėsmė Lietuvos ir tautos ateičiai.
 
„Yra du aspektai: grėsmė ir kiaulystė. Grėsmė mūsų šaliai, mūsų ir mūsų vaikų ateičiai, tautai. Jeigu pakabinta yra grėsmė, tai ji yra grėsmė ir guostis, kad dar nežuvome, yra naivu. Mes jau žūstame pritardami tam, kad tai leistina. Turime sakyti: tai neleistina, mes nesutinkame. Abi to dalyko pusės ir grėsmė ir kiaulystė yra Lietuvai primestos prieš Lietuvos valią, nei nesikalbant“, – akcentuodamas, kad tokiuose veiksmuose nėra jokio žmoniškumo, tik patyčia.
 
V. Landsbergis pabrėžia ir piliečių atsakomybės svarbą, valstybei susiduriant su tokio lygio grėsmėmis.
 
Briuselyje ir Vilniuje – pilietinė akcija prieš Astravo AE. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Valstybė tai nėra tik institucijos, kurioms galima numesti atsakomybę ir tegu jos pasirašo sau istorijos nuosprendį. Valstybė tai ir piliečiai… Ir piliečiai turėtų būti aktyvūs“, – kalbėjo V. Landsbergis.
 
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas teigė, kad pasipriešinimas Astravo AE turėtų būti artikuliuojamas būtent visuomenėse struktūrose, kam, pabrėžė jis, valstybė neturėtų trukdyti.
 
„Jeigu ir valstybė nutars gintis, ne tik imituoti savigyną, tai ji netrukdys kurtis antiastravo komitetams ar kitoms struktūroms, netrukdys, kad tai būtų svarstoma ir visuomeninėse organizacijose“, – teigė jis.
 
Spaudos konferencijos iniciatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad svarbiausias tikslas, jog Europos Sąjunga įsiklausytų į Lietuvos poziciją Astravo AE klausimu.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Reikia, kad Europos Sąjunga įsiklausytų į mūsų poziciją, kad visa Europos Sąjunga priimtų šią poziciją kaip savo, kad uždraustų pirkimą iš šios nesaugios elektrinės, kad ji apskritai neegzistuotų, kad nei pirmas, nei antras, nei kiti reaktoriai, kurie yra suplanuoti, nepradėtų veikti“, – teigė Ž. Pavilionis.
 
Anot konservatoriaus, siekiant atkreipti Europos Sąjungos dėmesį būtina sutelkti visas įmanomas jėgas.
 
„Kad tai padaryti reikės sutelkti visas įmanomas jėgas. Prezidentas yra kol kas vienintelis, kuris tai kelia politiškai, Europos Sąjungos lygiu, bet jam reikia visos kariaunos. Jam reikia Vyriausybės paramos, diplomatinės paramos, jam reikia politinių jėgų paramos“, – kalbėjo politikas.
 
Visuomenininkai drauge su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu, ambasadoriumi Ž. Pavilioniu trečiadienį Seimo Spaudos konferencijų salėje organizavo memorandumo dėl taikaus pasipriešinimo pristatymą ir spaudos konferenciją, pasisakydami dėl Lietuvos ir Europos Sąjungos savigynos nuo Rusijos-Baltarusijos AE būtinybės.
 
Spaudos konferencijos metu pristatytas memorandumas dėl būtinybės burtis, rengti visuomeninį pasipriešinimą prieš Rusijos-Baltarusijos atominės elektrinės grėsmę tiek Lietuvai, tiek visai Bendrijai. Spaudos konferencijoje dalyvavo TS-LKD garbės pirmininkas prof. V. Landsbergis, Nepriklausomybės Akto signatarai Petras Vaitiekūnas, Nijolė Oželytė ir Mečys Laurinkus bei politologas Raimundas Lopata.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.15; 13:55

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl prezidento Gitano Nausėdos siūlymo nustatyti Astravo atominės elektrinės (AE) veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla, tai yra elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, patekimas į Lietuvos elektros energetikos sistemą veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
Taip pat siūloma nustatyti, kad išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia.
 
Kaip teigiama įstatymo projekte, siūloma nustatyti, kad informaciją apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią leidimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies išdavusiai institucijai pateikia Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius („Litgrid“), o nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios data šio įstatymo tikslais laikoma perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo apie tokios veiklos pradžią diena.
 
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
 
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.
 
Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
 
2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma branduolinė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 05:02

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys ir parlamentinės grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių dėl Lietuvos pozicijos santykiuose su Baltarusija.
 
L. Kasčiūno teigimu, įvykę butaforiniai parlamento rinkimai Baltarusijoje liudija tai, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas atmeta bet kokius demokratijos kriterijus, imituoja norą bendradarbiauti su Vakarais ir savo politinę ateitį sieja su Rytų geopolitine ir civilizacine erdve.
 
Tarptautiniai stebėtojai padarė išvadą, kad tiesioginiuose Baltarusijos parlamento rinkimuose, kuriuose opozicijos kandidatams nepavyko iškovoti nė vienos vietos, „nebuvo paisoma pagrindinių laisvės principų“.
 
L. Kasčiūnas sako, kad A. Lukašenką vertinti kaip Baltarusijos suvereniteto garantą yra klaida.
 
„Tai politikas, kuris mainais į savo politinio režimo išlaikymą ir asmenines saugumo garantijas nuolat prekiauja Baltarusijos suverenitetu, o bet kokį politinį flirtą su Vakarais išnaudoja tik kaip savo derybinį svertą santykiuose su Kremliumi. A. Lukašenka puikiai supranta, kad bet kokios rimtesnės demokratinės reformos reikštų ir jo politinio režimo pabaigos pradžią“, – rašoma kreipimesi.
 
Seimo narys primena, kad prieš Baltarusijoje vykusius parlamento rinkimus buvo sudarinėjamos įvairios kliūtys opozicinių politinių partijų registracijai: ribojamos jų galimybės rengti viešus susibūrimus, taikomos baudžiamosios sankcijos už šmeižtą, apklausų rezultatų falsifikavimas. Išankstinių rinkimų metu ir rinkimų dieną buvo stokojama apsaugos priemonių.
 
Linas Linkevičius, Lietuvos URM vadovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Stebėtojai teigė, kad šie rinkimai parodė, jog Baltarusijoje apskritai nepaisoma demokratinių įsipareigojimų. Pabrėžtina ir tai, kad nė vienų Baltarusijos parlamento ir prezidento rinkimų, vykusių per ketvirtį amžiaus, kai prezidentas A.Lukašenka buvo valdžioje, tarptautiniai stebėtojai nepripažino sąžiningais.
 
„Baltarusija yra A. Lukašenkos asmeninės valdžios įkaitė, o jis pats tėra Rusijos „gubernatorius“. Turime suprasti, kad kariniu požiūriu tai jau nėra savarankiška valstybė, o 680 km siena su Baltarusija iš esmės jau yra NATO ir Rusijos siena. Atsižvelgdama į tai, Lietuva turėtų planuoti savo politiką Baltarusijos atžvilgiu“, – teigia parlamentaras.
 
Pasak Seimo nario, Lietuvos prioritetu santykiuose su Baltarusija turėtų būti Astravo AE užkardymas, o tai įmanoma tik sukuriant regioninį valstybių bloką, kurios atsisakytų pirkti elektros energiją iš šios nesaugios branduolinės jėgainės.
A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
 
„Todėl Lietuvos prioritetu santykiuose turėtų būti Astravo AE užkardymas, o tai įmanoma tik sukuriant regioninį valstybių bloką, kurios atsisakytų pirkti elektros energiją iš šios nesaugios branduolinės jėgainės bei diplomatinėmis Lietuvos pastangomis susiejant visus Minskui naudingus ES ir Baltarusijos bendradarbiavimo instrumentus su Astravo užkardymo reikalavimu. Ilgalaikis Lietuvos tikslas – suvereni ir demokratinė Baltarusija, o tai iš esmės įmanoma tik tuo atveju, jeigu Baltarusija „įvyks“ kaip nacionalinė valstybė, kuri save matytų kaip europinės civilizacijos dalį. Ir Lietuva gali prie to prisidėti: remdama bendros (europinės) istorinės atminties projektus, stiprindama bendradarbiavimą su pilietine visuomene bei demokratine Baltarusijos opozicija“, – sako L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.03; 10:14

Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teigė, kad neturėjo tikslo įtikinti Ukrainos prezidentą pirkti ar nepirkti ateityje elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE), o kaip tik siekė išdėstyti priežastis, kodėl Lietuva susirūpinusi dėl Astravo AE statybos.
 
„Tikrai neturėjau tikslo įkalbinėti Ukrainos pusę pirkti, ar nepirkti. Mūsų poziciją išdėsčiau, išaiškinau priežastis, kodėl mes esame labai susirūpinę dėl Astravo AE statybos. Pateikiau konkrečius faktus ir įrodymus, kurie rodo, kad statybos kultūra toje elektrinėje yra visiškai nepatenkinama, čia taip švelniai išsireiškus. Tie saugumo reikalavimai, kurie turi būti įgyvendinami ir kurie keliami ne tik Lietuvos, bet vis labiau ir visos ES bendrijos, mūsų aktyvių pastangų dėka. Kaip visai neseniai ir Vokietijos kanclerės pozicija nuskambėjo labai aiškiai šiuo klausimu, kad negali būti jokių kalbų apie nuolaidas ar pereinamuosius laikotarpius saugumo standartų įgyvendinimui atominėje elektrinėje, visi jie turi būti įgyvendinti iki AE eksploatacijos pradžios. Šioje vietoje niekas nesikeičia“, – teigė šalies vadovas.
 
Tuo metu Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad iš G. Nausėdos signalą dėl Astravo AE gavo.
 
„Viskas, kas jums svarbu, kas liečia iš saugumo pusės, ukrainiečiams taip pat labai svarbu. Aš išgirdau prezidento signalą, ir aš labai atvirai apibūdinau mūsų situaciją. Pasakiau, kokių monopolininkų turime savo rinkoje, kurie diktuoja kainas, ir kaip būtent mes su jais kovojame. (…) Aš pasakiau, kad aš išgirdau tą signalą ir pasakiau, kad aš būtinai atsisėsiu su energetikos ministru ir mes aptarsime šitą klausimą“, – teigė V. Zelenskis.
 
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km.
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.
 
Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
 
2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma atominė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
 
Kol kas planuojama, kad pirmasis Astravo AE reaktorius bus įjungtas 2020 metų pirmą ketvirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 06:33

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Kas kaltas dėl Maskvos pastatytos Astravo AE, – jau rašiau.

https://slaptai.lt/kastytis-stalioraitis-kas-kaltas-del-maskvos-pastatytos-astravo-ae/ 

Dabar, ką daryti. Man regis, reikia vienu metu siekti dviejų tikslų. Pirma, užsitikrinti, kad eksportas iš Astravo į ES būtų užblokuotas. Antra, įtikinti ES, kad reikia išpirkti AE, pasiūlius savininkams priimtiną sumą, tokią, kad Baltarusija panorėjus galėtų pasistatyti AE kitur. Aš paskaičiavau, kad ES biudžetui tai būtų labai nedidelė našta, ypač jei ją išdėstytų naujos AE statybos laike. Kadangi AE kontrolinis paketas yra Maskvoje, savininkams atsisakius parduoti AE, taikyti Rusijai tokias ES sankcijas, kad mažai nepasirodytų.

Atkreipiu dėmesį, kad kol AE nebuvo pastatyta, jos statymas ar nestatymas buvo suvereni statančiųjų teisė. Ir niekas tai uždrausti negalėjo. Dabar gi, pasitelkus savus vertintojus, jų kolegas iš branduolinių ES šalių ir TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra), jau galima konstatuoti visus statybos brokus, radiacinio užteršimo ir kitus pavojus ir pasiūlyti AE neeksploatuoti ją išperkant.

2019 m. rugpjūčio 22 d. TATENA informavo, kad jos misija susipažino su branduolinės jėgainės, turėsiančios du 1.194 MW galios Rusijos VVER projekto reaktorius, kurių pirmąjį numatyta įjungti 2020 m.

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti

Agentūra rekomenduoja užtikrinti elektrinės veiklos programų kūrimo ir įgyvendinimo tinkamą valdymą, pagerinti reaktorių paleidimo programos stebėjimą bei priežiūrą, įskaitant priemones, skirtas užkirsti kelią galimam pašalinių objektų patekimui į svarbias sistemas ir elementus, taip pat įdiegti grįžtamosios informacijos apie eksploatavimo patirtį programą.

Ataskaitos projektą „Pre-OSART“ misija pateikė elektrinės vadovybei, kuri kartu su nacionalinė reguliavimo institucija galės pateikti pastabų, kol per tris mėnesius Baltarusijos vyriausybei bus pateikta galutinė ataskaita.

Baltarusijos valdžia paraginta šią TATENA darbo Astravo AE ataskaitą paviešinti.“

Pagal TATENA reglamentą „Pre-OSART“ misijos siunčiamos į statomas AE iki branduolinio kuro pakrovimo į reaktorius. Ji Astravo AE dirbo rugpjūčio 5-22 dienomis.

Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Astravo AE vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas priekaištus atmeta.

V. Kudirkos aikštėje – protesto akcija prieš Astravo atominės statybas Lietuvos pašonėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tai aš ir klausiu, ar dalyvauja mūsų ekspertai TATENA darbe, ar kreipėsi jie į savo kolegas ES pagalbos? Vien mūsų Vyriausybės teigimo nepakanka.

Atkreipiu dėmesį, kad vien TATENA rekomendacijomis pasitikėti negalima, korupcijos, ypač turint reikalus su Rusija, rizika yra ir joje. ES, kaip suinteresuotoji pusė, būtinai turėtų dalyvauti kartu su TATENA.

2019.10.11; 18:54

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje nestinga kritikos „Tėvynės Sąjungos“ (TS) partijai, esą tai jos kaltė, kad būdama valdžioje nestabdė Astravo atominės elektrinės (AE) statybos pradinėje stadijoje, bent jau neparodė jokių pastangų.

O štai dabar, kai AE jau pastatyta, TS kaltina dabartinę valdžią pasyvumu kovojant už baltarusiškos elektros energijos eksporto į ES blokavimą per Baltijos valstybes, Lenkiją ir Suomiją. Kaip drįsta!

Politikai dažnai naudojasi tuo, kad rinkėjai greitai užmiršta politinio gyvenimo įvykius, buvusias situacijas, sprendimus, kalbas, – rašo vienas toks kritikas, adresuodamas tai TS. (https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vladimiras-laucius-tevynes-sajungos-g-taskas.d?id=82480609)

Pridursiu, kad suinteresuoti politologai, analitikai, taip pat. Tačiau visą tiesą atskleidžia chronologija.

LEO LT ir Astravo AE

2007 m. Gedimino Kirkilo vyriausybei paskelbus naujosios Ignalinos atominės elektrinės projekto modelį,

Seimui ir visuomenei LEO LT projektas pristatytas 2007 m. gruodžio 19 d.

2008 m. įsteigta nacionalinė elektros energetikos bendrovė LEO LT (Lietuvos elektros organizacija).

O 2008 m. gruodį Baltarusijos valdžia tik pradėjo kalbėti apie Astravo AE statybą.

Po 2008 metų Seimo rinkimų Tėvynės Sąjunga TS Seime iš 140 vietų turėjo 46. Iki 2009 m. rugsėjo 15 d. Seimo pirmininku buvo Arūnas Valinskas, po jo – Irena Degutienė. Vyriausybėje, kuriai vadovavo Andrius Kubilius, iš 14 ministrų 7 sąlyginai atstovavo TS. Tad vadinti Vyriausybę „Kubiline“ ne visai korektiška.

Vyriausybė paveldėjo jau suformuotą bendrovę LEO LT ir svarstė, ką su ja daryti. Prireikė laiko įsigilinti į bendrovės reikalus, kol viską išsiaiškinus 2009 m. rugsėjo 4 d. naujojo Seimo dauguma Vyriausybės siūlymu balsavo už, kaip paaiškėjo – skandalingos, LEO LT bendrovės likvidavimą ir veltui sugaištą laiką naujos AE statybos vizijai.

Referendumas dėl AE Lietuvoje ir Astravo AE

2012 m. spalio 14 d. kartu su Seimo rinkimais įvyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Visagine, kurį iniciavo TS. 34,09 % dalyvavusių pritarė atominės elektrinės statybai, 62,68 % − nepritarė. Po Seimo rinkimų TS atsidūrė opozicijoje.

Kaip tik tada Maskvai galutinai tapo aišku, kad AE Lietuvoje nebus statoma. Referendumo rezultatus ji, greičiausiai, numatė iš anksto, nes, matyt, gerokai parėmė agitatorius prieš AE. Tačiau nors gruntiniai darbai Astrave pradėti 2011 metų pabaigoje, tik 2013 metų lapkričio 2 d. prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė Įsaką Nr. 499 “Apie Baltarusijos atominės elektrinės statybą”, po kurio Rusijos rangovas UAB “Atomstrojeksport” pagaliau pradėjo statyti elektrinę.

Bet kuris sveiko proto žmogus supranta, kad Maskvą galima perkalbėti gražiuoju…

Mano jau minėtas kritikas rašo: „gerai parašė Gediminas Kirkilas, primindamas problemos ištakas: „Bet kuris sveiko proto žmogus supranta, jog sustabdyti statybas ar bent ženkliau paveikti statybos vietos pasirinkimą buvo galima tik pačioje AE statybų pradžioje, t. y. 2008–2010, gal dar 2011 m., o ne tuo metu, kai elektrinė beveik pastatyta. Tačiau tuometinė Kubiliaus vyriausybė ne tik nieko nedarė, bet, ko gero, ir pati buvo paskendusi iliuzijose, jog Astravo AE nebus pastatyta.“

Tik kas, jei ne G. Kirkilo vyriausybė ir Kremliaus penktoji kolona sugriovė tas iliuzijas su LEO LT afera ir agitacija referendume prieš AE statybą Visagine, galutinai palaidoję viltį, kad Maskva, nors ir nenorėdama, turės pripažinti, kad, nutarus pastatyti Lietuvoje AE, Astrave statyti elektrinę ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai neapsimokėtų. Iki tol ji lūkuriavo.

Ir tik naivus skaitytojas galėtų patikėti, kad sykį jau Kremlius parinko AE vietą kuo toliau nuo Maskvos ir kuo arčiau Vilniaus, jį dar būtų galima gražiais žodžiais perkalbėti.

Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Viskas, ką dabar galima bandyti daryti, tai – suvienyti Lietuvos pastangas blokuojant Astravo AE elektros energijos eksporto į ES galimybes su Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos pastangomis, kurios dar, deja, nėra vienareikšmiškos, veikti Briuselyje ir Vašingtone. Ir čia, mano nuomone, TS teisi.

2019.10.10; 21:49

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Seimo Užsienio reikalų komiteto uždarame neeiliniame posėdyje atsakinės į konservatoriams iškilusius klausimus po jo susitikimo su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi.
 
Konservatoriai užsienio reikalų ministro ketina klausti apie Lietuvos poziciją derybose dėl Europos Sąjungos-Baltarusijos partnerystės prioritetų ir šių derybų eigos.
 
Kartu parlamentarai domėsis dėl Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos veiksmų siekiant bendros Baltijos šalių ir visos ES pozicijos dėl elektros energijos neįsileidimo į savo šalių elektros rinkas iš Baltarusijos, kaip buvo numatyta Vyriausybės patvirtintame elektros nepirkimo įstatymo įgyvendinimo plane.
 
Taip pat bus laukiama atsakymų dėl Vyriausybės ir ministerijos veiksmų siekiant bendro ES ir jos valstybių narių požiūrio į Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui.
 
Ministras neeiliniame posėdyje bus klausiamas ir dėl informacijos apie 2019 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusio Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikimo metu aptartus klausimus ir šio susitikimo rezultatus.
 
Galų gale parlamentarai klaus informacijos apie 2019 m. spalio mėnesį planuojamą ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini vadovaujamos delegacijos vizitą į Baltarusiją.
 
„Informacija, kuri mus pasiekė oficialiais ir neoficialiais kanalais, kelia nerimą dėl Lietuvos valstybės pozicijos Astravo atominės elektrinės bei laikysenos šiuo ir kitais susijusiais klausimais Europos Sąjungoje. Todėl naudojamės parlamentine teise reaguoti greitai sušaukdami neeilinį komiteto posėdį“, – motyvavo Audronius Ažubalis. 
 
ELTA primena, kad pastarąją savaitę Niujorke vykęs užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru V. Makėjumi sukėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kritiką. Konservatoriai tvirtina, esą yra informacijos apie ketinimus atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos.
 
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Ministras, komentuodamas konservatorių jam metamus kaltinimus, teigia, kad Lietuvos požiūris į šį nesaugiu laikomą objektą nesikeičia.
 
„Mes turime suprasti, kad dialogo nebuvimas su Baltarusija tikrai neatliepia Lietuvos interesų, ir aš manau, kad dialogo nebuvimas tarp Baltarusijos ir ES gali atitikti tik Rusijos interesus. Taip kad tie, kurie rūpinasi, kad čia kažkas kalba, turėtų susirūpinti, kieno interesams jie atstovauja“, – Eltai sakė L. Linkevičius, pridurdamas, kad Vakarų didžiosios valstybės pastaruoju metu intensyvina santykius su Baltarusija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.02; 06:04

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žodis Tarybai ir visiems
 
Kol Seime tęsiasi Naisių teatro festivalis, Lietuva stumiama į nepaprastai rimtą, keleriopai lemtingą nacionalinę situaciją. Beviltiškai įstrigusios dėl valdžios negabumo ir užsispyrimo mokesčių ir socialinės reformos; katastrofa mokyklų, gydymo ir socialinės rūpybos tinkle; atsiverianti didžioji Rusijos-Baltarusijos užtaisyta Astravo kiaulystė su neprognozuojamomis šio Kremliaus keršto pasekmėmis.
 
Galima būtų tęsti. Aš stabtelsiu ties Astravo monstrais ir artėjančiais naujais Lietuvos prievartavimais. Esam partijoje nutarę, jog tai visų prioritetų prioritetas. Gerai, kad šiandien laikomės.
 
Taigi, tiesiai prie didžiausios, gyvybinės problemos – Putino keršto jėgainės, prie Astravo.
 
Prieš pusketvirtų metų paskelbtame dviejų buvusių valstybės vadovų ir trijų svarbiausių partijų pirmininkų Kreipimesi (gaila, be socialdemokratų) yra sakoma:
 
„Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir kartu į visas tarptautines organizacijas su reikalavimu padaryti viską, kad Baltarusijos Astravo jėgainės statyba nedelsiant būtų sustabdyta. Lietuvos Vyriausybė kartu turi užtikrinti, kad Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija jokiomis aplinkybėmis nepateks į Lietuvą, netekės per Lietuvą ir niekad nebus parduodama Lietuvos elektros rinkoje“.
 
Scriptum est, ir po tuo – Ramūno Karbauskio parašas.
 
Dabar 2019-ųjų pabaiga. Ar tikrai „viskas padaryta“? ar techniškai kas nors padaryta?
 
Po šių dienų nauju Kreipimusi jau yra ir Gedimino Kirkilo parašas, bet nematome Ramūno Karbauskio. Kas žaliuosius paveikė į kapituliacijos pusę? Vis dėlto kviečiame pagalvojus prisijungti.
 
Tegul Sauliaus Skvernelio Vyriausybė viešai svarsto galimybes Lietuvai atsijungti – ko reikalauja ir Konstitucija – ne tik nuo Rusijos-Baltarusijos sąjunginės valstybės, bet ir nuo nusigręžiančių, „Baltijos kelią“ pamiršusių ir iš mūsų nelaimės ketinančių užsidirbti, braliukų. Beje, Lenkija broliškesnė, ji tai padarė.
 
Šiandien pabaisa jau baigiama statyti, nuo pat pradžių pažeidžiant europinius, tarptautinius ir žmoniškumo principus. Pernelyg arti Lietuvos sostinės ir seismiškai jautrioje, taigi dvigubai neleistinoje vietoje. Tačiau diktatoriai mano ir sako, kad už sienos jų pusėje – vsio dozvoleno. Čia Smerdiakovo principas iš F. Dostojevskio „Brolių Karamazovų“.
 
Net ir Smerdiakovas suprastų, kad sklindanti radiacinė tarša – ar tai būtų oro dulkės, ar Neries ar gruntiniai vandenys – nėra „už sienos“; ši tarša nepripažįsta politinių sienų, jeigu tų sienų bent 100 km toliau nenubrėžė sveikas protas ir padorumas. O kai susideda į vieną daiktą darbo chaltūra ir gobši korupcija, tada drioksteli Černobylio atvejis. Kodėl nelauktina prie Vilniaus?
 
Rusija arba Kremlius dabar tą perspektyvą rezga, užtaisinėja ir savo provincijai – Minsko gubernijai, ir kaimynei Lietuvai. Tuo pačiu – Europos Sąjungai, kurios dalimi esame, bet ponai Mogherini ir Junckeris to turbūt nesupranta. O Lietuva su jos besikeičiančiomis valdžiomis iš pradžių buvo klaidinama, kad gal pavyks pirmiems pasistatyti saugią japonų-amerikiečių jėgainę, kol nesutrukdė jungtinės žaliųjų ir valstiečių pastangos su apgaulingu referendumu; o dabar jau 7 metai kairiųjų ir papirktųjų valia žengiam pražūtingu nesipriešinimo, gal ir slaptos išdavystės keliu. Mat nieko nedarymas – tai irgi darymas.
 
Yra paskutinis laikas visiems kartu tarti: DAROM!
 
Jeigu ministras L. Linkevičius nemato pasipriešinimo prasmės, kaip kartais prisipažįsta, gal tegul nebevargsta savo sunkiame poste. Nemanau, kad ministras be tvirtų valstybinių įsitikinimų gali būti siunčiamas spalio pradžioje į Minską, kad ten balsuotų Lietuvos vardu.
 
Nebeturime laiko politiniams korektiškumams ir dairymuisi aplink – „o ką pasakys kunigaikštienė Marja Aleksejevna?“ Privalu kalbėti tiesiai ir suprantamai. Pavyzdžiui.
 
„Mes nesutinkame ir niekad nesutiksime. Astravo monstrą – į Mohyliovą!“;
„Nemokėsim už tą virvę, ant kurios mus nori pakarti“; „O jūs, briuseliečiai, kurie nesuprantate, – suprasite“.
 
Nemaža dalykų jau sakome tiesiai mūsų, TS-LKD, šių dienų dokumentuose. Nelengva, sunku su partneriais, sunku ir su lietuviais, bet reikia.
 
Antai apgaulingi plepalai apie neva didesnį jėgainės „saugumą“ – ten, toje prakeiktoje vietoje, ji apskritai negali būti statoma. Bet rūpinsimės blėniais ne darbais, o žodžiais.
 
Be kita ko, jei nuoširdžiai nepritariamai žiūrėtume į vietininko Lukašenkos atominį bankrotą ir išreikalautume jėgainės perkėlimo kitur, Europos Sąjungai dengiant netesybas arba perprojektavimą prie Mohyliovo, išgelbėtume ir sesę Baltarusiją iš amžinos skolų vergijos Kremliui. O kaštai, nors ir atrodytų didoki, būtų nepalyginamai mažesni už Černobylio. Gal ir už tuos, kurių „Rosatomas“ šiandien pridaro Rusijos šiaurėje. Nors tie raketų darželiai netrukus išnyks amžinojo įšalo atšilimo dumble.
 
Nesileiskime mulkinami kalbomis apie Baltarusiją kaip suverenumo tebesiekiančią valstybę, nes šiandien tokios nėra. Tegu mulkinasi Briuselis, jei nesupranta, kad yra mulkinamas ir melžiamas Putino-Lukašenkos dueto. Jau paskelbti Baltarusijos ekonominės aneksijos planai, po kurių žemėlapio perdažymas bus tik laiko, tad neesminis, klausimas.
 
Jeigu ten, Pinsko pelkynuose, kur batkos KGB kadaise sumetė opozicijos vadus, nepabus broliškos tautos valia gyventi, tai nusižudydami kartu mes gudų neišgelbėsime.
Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai
 
Nenorom prisimenu Lietuvos išsivadavimo situaciją prieš 30 metų. Ne vienas bičiulis rusų demokratas beveik maldavo: nepalikite mūsų, neišeikite, kovokim kartu už geresnę Rusiją…
 
Tekdavo atsakyti: deja, mes per mažas paukštelis (net jeigu gandrelis), kad ištemptume skęstantį liūne dramblį. Nenorime skęsti kartu, juk buvom kita valstybė. Vėl būsim. O jūs telkitės, kovokit už laisvę ir garbę, smerkit stalinizmą, ir Dievas jums padės. Ir mes iš Lietuvos padėsime.
 
Padėtume ir Baltarusijai, kuomet ji norės išlikti Baltarusija, o ne „Rosbalto“ gubernija.
 
Kai kas nors televizijoje ją vadina nesama suverenia valstybe, neprisidėkim prie Kremliaus apgavysčių.
 
„Už jūsų ir mūsų laisvę“ – gerai. Bet „Lietuva pirmiausia“ – irgi gerai. Juk čia mūsų atsakomybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 16:01

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas G. Nausėda, vasarą pagrybavęs Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, atrodo, davė ženklą mūsų diplomatinei tarnybai, kad būtina atnaujinti kaimyniškus kaimynų santykius. Tai valstybės vadovas patvirtino ir savo rinkiminėse, ir porinkiminėse kalbose.

Ir štai užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos metu, surengė susitikimą su kolega iš Minsko V. Makėjumi.

Pasak L. Linkevičiaus, pokalbio metu buvo aptarti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo klausimai, taip pat kalbėta apie žmogaus teises, politinių partijų veiklą Baltarusijoje. Ministras taip pat Eltai teigė, kad pakvietė Baltarusijos delegatus atvykti į 1863-1864 metų sukilimo lyderio Kosto Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko palaikų laidojimo ceremoniją.

Gerai tai ar blogai?

Apskritai kaimyniški santykiai stabilizuoja padėtį visame regione, jau nekalbant apie bendradarbiavimo naudą. Tačiau juk mūsų kaimynai – Rusija ir Baltarusija – švelniai tariant, nestandartiniai. Jie toli atsitraukę nuo pasaulinių demokratijos standartų, o Maskva apskritai tampa ne tik, kaip kažkada tėškė D. Grybauskaitė, „teroristine valstybe“ ir agresore, bet pastaruoju metu masiškai pažeidžia žmogaus teises.

Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Dabartinis šalies vadovas požiūriu į Rusiją nesitraukia nuo eksprezidentės užbrėžtos griežtos ribos. Bet štai dėl santykių su Baltarusija yra daugiau ginčų. Kažkada D. Grybauskaitės glebėsčiavimasis su A. Lukašenka sukėlė kritikos bangą, o šiandien kai kurie politikai ir politologai teigia, kad pats laikas padėti Minskui išsivaduoti iš V. Putino gniaužtų ir pasukti Vakarų farvateriu.

Bet čia yra keletas „bet“, kurie išryškėjo po L. Linkevičiaus derybų su Minsko kolega. Konservatoriai kreipėsi į Prezidentą ir Vyriausybę, reikalaudami pateikti L. Linkevičiaus ir Baltarusijos URM vadovo pokalbio išklotinę. Žengti tokį žingsnį, kaip teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime, konservatorius verčia situacija, kai, pasak jų, nepaisant Seimo priimto įstatymo dėl nesaugios elektros nepirkimo ir neįleidimo į Lietuvos teritoriją ir galiojančios Nacionalinio saugumo strategijos bei kitų teisės aktų, kuriuose aiškiai įtvirtinta nuostata dėl nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo AE keliamos grėsmės, Vyriausybė, ypač užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, nesiima jokių aktyvių politinių ir diplomatinių priemonių.

„Mus pasiekė informacija, kad yra ketinimų spalio mėnesio viduryje planuojamoje Europos Sąjungos Užsienio reikalų Taryboje galimai išduoti nacionalinius interesus ir atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – teigia partijos pirmininkas G. Landsbergis.

Gi TS-LKD garbės pirmininkas prof. V. Landsbergis partijos tarybos posėdyje apkaltino valdančiuosius, kad šie žengia „į kapituliacijos pusę“, leisdami „mulkinami Putino ir Lukašenkos dueto“. „Nesileiskime mulkinami kalbomis apie Baltarusiją, kaip suverenumo tebesiekiančią valstybę, nes šiandien tokios nėra. Tegul mulkinasi Briuselis, jie nesupranta, kad yra mulkinamas ir melžiamas sutartinio Putino ir Lukašenkos dueto“, – emocingai situaciją vertino jis.

Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kai dėl Minsko laviravimo tarp Rytų ir Vakarų, tai čia reikia būti atsargiems. Bet teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Astravos AE „byla“ atsirado ne šiandien, ne prie šios valdančiosios daugumos. Baltarusijos valdžia atominę elektrinę už 40 km nuo Lietuvos sienos apsisprendė statyti dar 2008 – ųjų gruodį, užsitikrinusi Rusijos finansavimą – 10 mlrd. JAV dolerių. Beveik po ketverių metų A. Lukašenka statybos vietoje nuleido simbolinę kapsulę. Tuo metu premjeru buvo A. Kubilius, kuris buvo nuvykęs į Astravą ir po šios egzotiškos kelionės dviračiu žurnalistams nuotaikingai sakė, kad Baltarusija jo neįtikino savo statybos planų realumu.

Tad ar konservatoriai tuomet padarė viską, kad būtų efektyviai sutrukdyta Astravo AE statybai? Apeliavimas į ES, įvairūs raštai Briuseliui, diplomatinis spaudimas efektą davė kuo toliau, tuo mažiau. Paskui pereita prie Astravo AE elektros energijos boikoto. Tačiau ir šių žingsnių nepalaiko nei Latvija, nei Estija, o ES atsimušinėja tik nieko neįpareigojančiomis palaikymo deklaracijomis.

Astravo atominei elektrinei – NE

Todėl suprantamas prof. V. Landsbergio ir konservatorių viršūnėlės nepasitenkinimas, tačiau jis reiškiamas ne visai tuo adresu. Reikia pripažinti, kad pastangos dėl AE statybos nuėjo veltui, nes jos nuo pat pradžių buvo nepakankamos. Kalto dėl to „iešmininko“ paieškos nėra sąžiningos ir problemos neišspręs.  

Būtina sutelktai dirbti prie elektros tiekimo strategijos rengimo, tobulinti Vyriausybės planą, kuris numato ignoruoti Astravo AE produkciją. Varšuva, Ryga, Talinas, Briuselis – štai artimiausi mūsų klerkų komandiruočių maršrutai, jeigu norima išvengti visiško fiasko Astravo AE „byloje“.

2019.09.30; 19:30

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Santykius plėtoti su Baltarusija vien tam, kad būtų mažinama Rusijos įtaką šioje valstybėje, yra „kvailių žaidimas“, sako profesorius Vytautas Landsbergis, komentuodamas pastaruoju metu prezidento Gitano Nausėdos bei užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus reiškiamas intencijas intensyviau kalbėtis su šia kaimynine valstybe.
 
Jo teigimu, nereikia turėti vilčių, kad Baltarusija vis dar egzistuoja kaip savarankiška suvereni valstybė. Lietuva turi sieną su Rusijos – Baltarusijos valstybe, sako V. Landsbergis.
 
„Mūsų kaimynė yra Baltarusijos ir Rusijos sąjunga, kuri turi vieningą kariuomenę, vieningą sienų apsaugą, energetiką. Ir muitai, ir mokesčiai tuoj bus vieninga. Juokų darbas yra kalbėjimas apie Baltarusiją, kurią reikėtų paremti prieš Rusiją. Tai yra kvailių žaidimas, arba mes sutinkame, kad su mumis taip būtų žaidžiama – ir su Europa taip pat (…) Kalbėkite ne apie Baltarusiją, o apie Rusiją – Baltarusiją ir tai, ko ji nori pasiekit per Baltarusiją, apsimetusi, iškišdama savo atstovą“, – Delfi TV penktadienį kalbėjo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
 
Profesoriaus teigimu, kalbantis dėl nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės privalu nepasiduoti raginimams būti lankstesniems.
Astravo atominei elektrinei – NE
 
„Reikia vykdyti tai, ką esame nusistatę, nepasikabinant ant visokių užkalbėjimų, kad būkit lankstesni, kad reikia to ar to. Įsikalkime sau ir žinokime, kad kai kalbame apie Baltarusiją, iš tikrųjų kalbame apie Rusiją. Baltarusija yra Rusijos zondas, Rusijos būdas iščiulpti pinigus iš Vakarų ir Rusijos būdas mus sugniuždyti“, – apibendrino V. Landsbergis.
 
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda po rugsėjo pradžioje vykusio susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pabrėžė, kad, nepaisant Lietuvos ir Baltarusijos nesutarimų dėl Astravo AE, jis bandys plėtoti santykius su kaimyne.
 
Tuo tarpu trečiadienį Niujorke vykęs užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi sukėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kritiką. Konservatoriai ketvirtadienį tvirtino, esą yra informacijos apie ketinimus atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos.
 
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Ministras, komentuodamas konservatorių jam metamus kaltinimus, teigia, kad Lietuvos požiūris į šį nesaugiu laikomą objektą nesikeičia.
 
„Mes turime suprasti, kad dialogo nebuvimas su Baltarusija tikrai neatliepia Lietuvos interesų, ir aš manau, kad dialogo nebuvimas tarp Baltarusijos ir ES gali atitikti tik Rusijos interesus. Taip kad tie, kurie rūpinasi, kad čia kažkas kalba, turėtų susirūpinti kieno interesams jie atstovauja“, – Eltai sakė L. Linkevičius, pridurdamas, kad Vakarų didžiosios valstybės pastaruoju metu intensyvina santykius su Baltarusija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.28; 10:33

Baltarusijos Ministrų Kabinetas patvirtino Astravo atominės elektrinės (AE) panaudoto branduolinio kuro apdorojimo strategiją. Pagal numatytą planą, Astravo AE veiks 60 metų, o iš Rusijos gaunamas branduolinis kuras po panaudojimo bus sugrąžinamas atgal Rusijai, rašo tut.by.
 
Strategija, kurią pasirašė premjeras Sergejus Rumasas, parengta „užtikrinti technologiškai optimalią, ekonomiškai tikslingą, ekologišką ir socialiai saugią valstybės politiką Astravo AE panaudoto kuro apdorojimo srityje.“
 
Be to, rašoma dokumente, apdorojant branduolinį kurą, bus remiamasi tarptautine moksline ir praktine patirtimi.
 
Tiesa, patirties tarptautiškumas apsiribos daugiausia viena šalimi – kadangi branduolinis kuras ir technologijos yra tiekiamos Rusijos Federacijos (RF), Baltarusija remsis daugiausia Rusijos ekspertų žiniomis, teigiama strategijoje.
 
Strategijoje taip pat nurodoma, kad branduolinis kuras Astravo AE reaktoriuose bus perkraunamas kartą per 12 mėnesių. Taip pat svarstoma perkrauti kurą ir kartą per 18 mėnesių.
 
Baltarusijos vyriausybės skaičiavimais, per 60 metų, kol veiks du Astravo AE reaktoriai, iš viso bus panaudota 5 294 kuro elementai, kurių masė siekia 2 492 tonas.
 
„Ateityje neatmetamas variantas pereiti prie 18 mėnesių kuro panaudojimo ciklo“, – rašoma dokumente.
 
Pagal Rusijos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimą, Astravo AE panaudotas branduolinis kuras, įsigytas iš Rusijos įmonių, bus grąžinamas Rusijai perdirbti.
 
„Esminiai panaudoto branduolinio kuro apdorojimo etapai po iškrovimo jėgainėje esančių baseinų, be radiocheminio perdirbimo, bus laikinas saugojimas ir transportavimas“, – teigiama strategijoje.
 
Prieš siunčiant panaudotą kurą atgal į Rusiją, jis bus laikomas Baltarusijoje esančiose saugyklose.
 
„Kadangi per 60 metų kiekviename bloke bus panaudota 60 kuro elementų rinkinių, iš viso 5 294 kuro elementai, saugyklos turi būti pritaikytos tokiam kiekiui panaudoto branduolinio kuro“, – sakoma strategijoje.
 
Kol kas nenuspręsta, kur tiksliai bus statomos panaudoto kuro saugyklos Baltarusijoje. Jos gali būti pastatytos ir pačios Astravo AE teritorijoje.
 
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.29; 03:00

Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys po praėjusią savaitę pasirodžiusių pranešimų, kad Latvija ketina iš Baltarusijos pirkti elektros energiją ir ją perparduoti Lietuvai, kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininką Alminą Mačiul.
 
Parlamentaras prašo atlikti Lietuvos elektros biržoje veikiančio dalyvio „Spectrum Baltic“ patikrą, nustatant šios įmonės savininkus, jų sąsajas su Rusijos ar Baltarusijos energetikos įmonėmis bei atitikimą nacionalinio saugumo reikalavimams.
 
Kaip skelbta viešojoje erdvėje, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suteikė leidimą Latvijos bendrovei „Spectrum Baltic“ Lietuvos elektros biržoje prekiauti Rusijos Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje įsigyta elektros energija. Panaudojant vadinamuosius apsikeitimo sandorius tarp Rusijos ir Baltarusijos elektros prekybos įmonių naudos gavėju iš tikrųjų bus Astravo atominė elektrinė (AE).
 
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Dainius Kreivys pažymi, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba galimai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, suteikdama galimybę prekiauti „Spectrum Baltic“ baltarusiška elektra. Be to, Seimas įstatymu yra pripažinęs, kad Baltarusijoje statoma Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Įstatyme numatytas ir elektros importo iš Baltarusijos draudimas, kai šalyje pradės veikti Astravo AE.
 
„Įgyvendinant apsikeitimo sandorį Lietuvos elektros biržoje leidimą elektra prekiauti turinti Latvijos „Spectrum Baltic“ iš tiesų prekiaus baltarusiška elektra ir pažeis Lietuvos įstatymų reikalavimus bei nacionalinio saugumo interesus. Egzistuoja didelė tikimybė, kad būtent tai ir įvyks. Tikrai neketiname sėdėti rankų sudėję ir stebėti, kaip „broliukai latviai“ apsukriai pardavinės mums Astrave pagamintą elektros energiją, todėl, nors ir gavome tokią dovanėlę ypatingos vienybės – Baltijos kelio 30-mečio  išvakarėse, kreipiuosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydamas įvertinti išduotą leidimą bei jos sandorių atitikimą Lietuvos nacionaliniam saugumui – negalime numoti ranka į „broliukų“ mėginimus pasipelnyti mūsų saugumo sąskaita“,  teigė D. Kreivys.
 
Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatyme numatytas elektros importo iš Baltarusijos draudimas, kai joje pradės veikti Astravo AE. Šiame įstatyme taip pat nurodoma, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai yra suteikta teisė atlikti įmonių, veikiančių strategiškai svarbiuose sektoriuose ir galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, patikrą savo iniciatyva.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 05:00
 
 

Estija tiesiogiai neperka elektros energijos iš Baltarusijos, tačiau, jei elektra iš šios šalies, taip pat ir iš statomos Astravo atominės elektrinės (AE), pateks į Baltijos šalių rinką per kitas valstybes, ji taip pat gali patekti ir į Estiją, visuomeniniam transliuotojui ERR sakė Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos vicekancleris Timo Tataras.
 
„Jei prekyba su trečiosiomis šalimis vyksta per Latviją ar Lietuvą, tuomet į Baltijos šalių rinką patenka elektros energija iš trečiųjų šalių. Dėl rinkos struktūros neįmanoma žinoti, iš kokios konkrečiai jėgainės. Kadangi Astravo AE yra labai glaudžiai susijusi su Baltijos šalių sistema, tikėtina, kad į šią rinką pateks ir joje pagaminta elektra“, – sakė T. Tataras.
 
Pasak jo, Lietuva oficialiai dar nėra paprašiusi Estijos boikotuoti Astravo AE pagamintą elektros energiją, tačiau pareigūnų lygyje pokalbiai apie tai vyko.
 
T. Tataras taip pat pabrėžė, kad už tokius sprendimus yra atsakinga Europos Komisija (EK) ir, jei Komisija pateiks siūlymus dėl statomos Astravo AE, Estija yra pasirengusi juos palaikyti.
 
Penktadienį Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pakomentavo prezidento Gitano Nausėdos žodžius, esą Latvijos sprendimas pirkti elektros energiją iš Baltarusijos yra nulemtas politinių priežasčių.
 
„Bijau, jis (G. Nausėda. – ELTA), gali būti, ne visai supažindintas su tuo, kas vyksta. Galiu pakartoti: Latvijos vyriausybė nenusprendė pirkti elektros energiją iš Baltarusijos. Tai visai ne taip“, – K. Karinį citavo Latvijos naujienų portalas skaties.lv.
 
Kaip ELTA rašė jau anksčiau, Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST paskelbė, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 00:30

Baltarusija siūlo Lietuvai ir Latvijai kartu naudotis Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagaminama elektros energija, teigia Baltarusijos ambasadorius Latvijoje Vasilijus Markovičius.
 
„Lietuva pati planavo statyti atominę elektrinę, mes tiesiog juos aplenkėme. Nors Ignalinos AE veikė vos 12 km nuo Baltarusijos sienos, kur yra mūsų kurortas, Breslaujos ežerų nacionalinis parkas, mes pirkome jų elektros energiją ir nekėlėme jokių protestų. Tą patį mes siūlome Lietuvai ir Latvijai: kolegos, kartu naudokimės mūsų pigia elektros energija“, – interviu Latvijos laikraščiui „Atviras miestas“ sakė V. Markovičius.
 
Pasak diplomato, Baltarusiją žeidžia itin neigiamas Lietuvos nusiteikimas prieš Astravo AE statybas.
 
„Mes perėjome streso testus, beje, savanoriškai, bendradarbiaudami su TATENA (Tarptautine atominės energetikos agentūra), pagal ES standartus. Streso testai patvirtino, kad statoma branduolinė jėgainė yra patikima.
 
Statome AE pagal naujausias technologijas, su TATENA priežiūra. Mes patys išgyvenome Černobylio katastrofą, taigi, įtarinėti, kad mes patys sau keltume grėsmę… Kolegos, siūlome: kalbėkime, diskutuokime, mes atviri viskam. Kol kas, deja, bet to padaryti nepavyksta“, – tvirtino V. Markovičius
Su Latvija, sakė diplomatas, šiuo klausimu Baltarusija turi kur kas daugiau bendro – tarp šalių pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo branduolinio saugumo ir radiacinės apsaugos srityse.
 
Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.12; 00:01

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas tvirtina, kad šalies institucijos žino, ką reikėtų daryti Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (AE) nutikus branduolinei avarijai, tačiau teigia, jog tarp institucijų dar nėra koordinacijos.
 
„Institucijos yra pasirengusios. Yra dokumentai, surašyta, kokios institucijos ką privalo daryti. Yra detaliai surašyta, kad vienos atsakingos už aplinkos dezaktyvavimą, jodo dalijimą, informavimą. Labai detaliai surašyta, kas koordinuojanti, kas remiančioji, kas atsakingoji institucija. (…) Žino institucijos, ką reikėtų daryti, bet dar nėra koordinacijos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė E. Misiūnas.
 
Pasak jo, gegužės pradžioje vyko stalo pratybos, rudenį įvyks valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos.
 
„Bus imituojama žmonių evakuacija, sprendimų priėmimas ir savivaldybių lygiu, ir kitose įstaigose. Praktiškai yra įtrauktos beveik visos institucijos, ministerijos, sveikatos apsaugos institucijos. Jos iškart žinotų, ką reikia daryti“, – teigė ministras.
 
Pasak E. Misiūno, ruošiamasi pačiam nepalankiausiam Lietuvai scenarijui, kurio tikimybė – labai nedidelė.
 
„Mes kalbame apie blogiausią Lietuvai scenarijų, kuris per metus būna tik 400 valandų – tai 16 dienų. Tai yra labai retas atvejis, kada iš rytų į vakarus pučia stiprus  vėjas. (…) Mes kalbame, kad pats blogiausias vėjas, pagal Lietuvos scenarijų, pučia iš rytų į vakarus, stiprus, gal dar ir lietus po kurio laiko prasideda. Bet tokia tikimybė yra labai nedidelė“, – sakė E. Misiūnas.
 
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 megavatų galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
 
Vasario 7 dieną Espoo konvencijos šalių susitikime šalys patvirtino, kad Baltarusija pažeidė Espoo konvencijos 4 straipsnio 1 dalį (netinkamas poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos parengimas, netinkamas aikštelių alternatyvų vertinimas), 5 straipsnio a dalį (netinkamos konsultacijos su poveikį patirsiančiomis šalimis) ir 6 straipsnio 1 dalį (netinkamas galutinis sprendimas), nepagrįsdama pasirinktos aikštelės pasirinkimo priimant galutinį sprendimą.
 
2019.06.27; 03:00

Lietuva imasi nepagrįstų ir tiesiog melagingų pareiškimų Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo atžvilgiu. Taip Lietuvos kreipimąsi į Europos Komisiją (EK) dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo AE pakomentavo Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas spaudai Anatolijus Glazas.

Pasak A. Glazo, Baltarusija niekada nevengė tarptautinio bendradarbiavimo AE saugumo klausimais, o ES yra viena pagrindinių Baltarusijos partnerių šioje srityje.

„Norėtume priminti, kad Baltarusijos Respublika niekada nevengė tarptautinio bendradarbiavimo šiais klausimais. Mes taikome tarptautinę ekspertizę ir naujausią patirtį bendradarbiaudami su TATENA (Tarptautine atominės energetikos agentūra) ir kitomis agentūromis. Europos Komisija išlieka viena pagrindinių mūsų partnerių užtikrinant aukščiausio lygio saugumą būsimojoje jėgainėje. Baltarusija ne kartą tvirtino ir tebetvirtina ryžtą tęsti bendradarbiavimą su ES šioje srityje“, – atsiųstame komentare teigė A. Glazas.

„Toks Lietuvos rūpestis visos Europos Sąjungos saugumu, mūsų nuomone, yra skirtas visai kitiems tikslams – atitraukti dėmesį nuo gerai žinomų problemų su Ignalinos AE uždarymu ir branduolinių atliekų saugyklos statyba. Kuo gi dar būtų galima paaiškinti Lietuvos pusės vengimą sukurti bendrą branduolinės energetikos objektų stebėsenos sistemą?“ – tęsė A. Glazas.

A. Glazo teigimu, Lietuvos susirūpinimas dėl Astravo AE saugumo yra visiškai nepagrįstas, o pareiškimai, kad elektrinė gali būti nesaugi, – melagingi.

„Ir dar kartą turime konstatuoti, kad Lietuvos pusė imasi nepagrįstų ir atvirai melagingų pareiškimų Baltarusijos AE projekto ir priimtų saugumo priemonių atžvilgiu“, – pažymėjo A. Glazas.

Pasak URM atstovo, Lietuvos ir Baltarusijos požiūriai į Astravo AE kardinaliai skiriasi.

„Bet kokį konstruktyvų Astravo AE temos aptarimą Lietuvos valdžia laiko valstybės išdavyste, o pats žodžio „bendradarbiavimas“ branduolinės energetikos srityje paminėjimas su agonija yra išbraukiamas iš oficialių dvišalių dokumentų.

Tuo metu Baltarusijos pusė visada yra atvira dialogui ir konstruktyviam bendradarbiavimui su visais partneriais, užtikrinant statomos jėgainės saugumą ir eksploatacinį efektyvumą“, – lygino A. Glazas.

ELTA primena, kad penktadienį Lietuva kreipėsi į EK dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo atominės elektrinės.

Kaip rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, bendrame laiške, adresuotame viceprezidentui Marošui Šefčovičiui, vyriausiajai įgaliotinei užsienio ir saugumo politikai ir viceprezidentei Federicai Mogherini, energetikos, aplinkos ir plėtros komisarams Migueliui A. Canetui, Karmenui Vellai, Johannesui Hahnui, Lietuvos užsienio reikalų ir energetikos ministrai Linas Linkevičius ir Žygimantas Vaičiūnas atkreipė dėmesį į pastarojo meto Baltarusijos žingsnius, kuriais vengiama bendradarbiauti su Europos Sąjunga aplinkosaugos ir branduolinės saugos klausimais. Taip pat pakartotinai primintas atmestinas Baltarusijos požiūris į Astravo AE keliamas aplinkosaugos ir branduolinės saugos problemas ir tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas. 

„Lietuva nesusitaiko su nesaugiu projektu ES kaimynystėje. Nepaisant daugkartinių ES kvietimų Baltarusijai pateikti streso testų proceso metu identifikuotų trūkumų pašalinimo veiksmų planą, Baltarusija ir toliau teikia prioritetą statybų grafikui, o ne branduolinei saugai. Per 10 mėnesių nuo streso testų išvadų pateikimo matėme tik Baltarusijos bandymus derėtis dėl selektyvaus Astravo AE saugos pagerinimo. Šis laiškas – signalas Europos Sąjungos pareigūnams, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant apginti visos ES saugumą. Pasiūlėme Europos Komisijai imtis lyderystės ir parengti visaapimantį artimiausių ES veiksmų planą dėl Astravo AE“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras L. Linkevičius spaudai išplatintame pranešime.

Pasak URM, Baltarusijoje plėtojamas projektas yra pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Baltarusija iki šiol nėra pateikusi atsakymų į esminius Lietuvos keliamus klausimus dėl projekto branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkosaugos užtikrinimo. 2018 metų liepos mėnesį paskelbtoje ES streso testų Baltarusijoje ataskaitoje konstatuojami rimti Astravo AE saugos trūkumai ir pateikiamos rekomendacijos jiems pašalinti. Nepaisant daugkartinių ES raginimų Baltarusijai pateikti nustatytų trūkumų šalinimo planą, Baltarusija iki šiol tokio plano nėra pateikusi ir toliau neigia akivaizdžius tarptautinių sprendimų faktus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.06; 07:40

TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad premjero noras sėsti prie derybų stalo su Baltarusija, aptariant elektros prekybos klausimus, nors ir išlaikant griežtas pozicijas Astravo klausimu, yra pavojingas. Pasak profesoriaus, premjero deklaruoti pasiūlymai Minskui dėl Astravo atominės elektrinės kelia pretekstą baltarusiams manyti, kad Lietuva nori ir gali eiti į kompromisus ar derybas. Dėl to, tvirtino politologas, Baltarusija gali pradėti siūlyti savo sąlygas ,,Nord Pool“ biržoje, kai elektrinė Astrave jau bus pastatyta.

Naujienų agentūros ELTA trečiadienį paviešintas Baltarusijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje, politologo teigimu, yra savotiška Minsko reakcija į tai, kad premjeras Saulius Skvernelis bando pasiūlyti alternatyvas dėl Astravo atominės elektrinės. 

,,Baltarusija, greičiausiai matydama Lietuvos premjero suinteresuotumą kalbėti apie Astravą su baltarusiais, nori pasinaudoti tuo kaip pretekstu, kalbant jiems svarbiais klausimais. Tai yra elektros tinklų pralaidumais į Lietuvą ir Baltarusijos galimybėmis toliau dalyvauti ,,Nord Pool“ prekyboje jau turint Astravo elektrinę. Jiems tai labai svarbus interesas (…). Šia prasme premjero norai ieškoti kažkokių susitarimų su Baltarusija yra pavojingi. Nes jie iš karto sukelia pretekstą baltarusiams manyti, kad Lietuva nori ir gali eiti į kompromisus, derybas. Dėl to jie ir siūlo savo sąlygas“, – Eltai sakė profesorius T. Janeliūnas. 

Profesorius primena, kad po Astravo AE paleidimo Baltarusijos elektros energija į Lietuvą nebus įleidžiama. Pasak T. Janeliūno, Lietuvos pozicijos pakeitimas Astravo klausimu yra neįmanomas. 

S. Skvernelio vadovaujamą Ministrų Kabinetą kovo pabaigoje pasiekė Baltarusijos energetikos ministerijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje. Baltarusijos keliamoje iniciatyvoje siūloma susitikti ir didinti elektros prekybos apimtis tarp kaimyninių šalių.

Baltarusijos laiškas Lietuvos Ministrų Kabinetą pasiekė po to, kai premjeras deklaravo diskusijas ir aštrią prezidentės kritiką sukėlusį pasiūlymą Baltarusijai pertvarkyti Astravo atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Apie tai Vyriausybės vadovas pirmą kartą užsiminė vasario 26 d. viešėdamas Kėdainiuose.

Pats premjeras, komentuodamas paviešintą Baltarusijos laišką Lietuvai, teigia, kad su Minsku bus kalbamasi, tačiau tik išlaikant griežtą poziciją Astravo atominės elektrinės atžvilgiu.

„Atsakymas yra labai paprastas – yra mūsų įstatymai priimti, kalbant apie perspektyvą, jeigu pradėtų veikti Astravo atominė elektrinė, mes negalėtume apskritai kalbėti apie pirkimą tokios elektros energijos ir tokios pozicijos griežtai laikomės“, – sakė „Žinių radijui“ premjeras. S. Skvernelis neatmetė, kad ilgainiui įvyks Baltarusijos inicijuojamas kaimyninių šalių atstovų susitikimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 03:00

Sauliaus Skvernelio vadovaujamą ministrų kabinetą kovo pabaigoje pasiekė Baltarusijos energetikos ministerijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje. Vos vienai dienai praėjus po to, kai S. Skvernelis prakalbo apie „planą chuliganą“ Baltarusijai, šios kaimyninės valstybės energetikos ministro pavaduotojo pasirašytame laiške Lietuva raginama didinti elektros prekybos apimtis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakosi iš esmės neatmetantis nei tokio Baltarusijos kvietimo kalbėtis, nei vertinimo, kad tokiu pasiūlymu Minskas tiesiog oficialiai atmetė premjero diskusijas ir prezidentės kritiką sukėlusią iniciatyvą. 

„Siekdama tęsti savitarpiškai naudingą bendradarbiavimą energetikos srityje, Baltarusijos energetikos ministerija prašo apsvarstyti galimybę surengti 2019 metų kovo mėnesį susitikimą, kurio tikslas – pasikonsultuoti dėl Baltarusijos ir Lietuvos tarpvalstybinio ruožo praleidžiamosios galios, suteikiamos prekybai elektros energija „Nord Pool“ biržoje dabartinėmis sąlygomis, nustatymo“, – rašoma Lietuvos energetikos ministerijai adresuotame, vasario 27 d. pasirašytame laiške, kurį Baltarusijos ambasada Lietuvoje Energetikos ministerijai persiuntė kovo 26 d. Dokumento kopiją pavyko gauti naujienų agentūrai ELTA. 

Baltarusijos keliamoje iniciatyvoje susitikti, siūloma didinti elektros prekybos apimtis tarp kaimyninių šalių.

„Šiame susitikime siūloma apsvarstyti perspektyvas kartu naudotis šio tarpvalstybinio ruožo praleidžiamąja galia, prieinama prekybai 2019-aisiais ir paskesniais metais, atsižvelgiant į galimybę ją didinti ir naudoti prekybai elektros energija dvišaliu pagrindu tarp Baltarusijos ir Lietuvos energetikos sistemų“, – rašoma laiške.

„Šį susitikimą būtų galima surengti Baltarusijoje, Minske, arba Lietuvoje. Prašome informuoti apie susitikimo datą ir vietą, tinkamą Lietuvos atstovams“, – kvietimą pasirašė Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Vadimas Zakrevskis.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas patvirtino, kad jo vadovaujama ministerija per Užsienio reikalų ministeriją šį laišką yra gavusi. 

„Tokia nota yra gauta per Užsienio reikalų ministeriją, tokį susitikimą, manau, mes dabar deriname“, – Eltai kalbėjo Ž. Vaičiūnas. Pasak jo, toks susitikimas galėtų įvykti, jeigu bus galima užtikrinti Lietuvos interesų apsaugą. „O jei ne – tokio susitikimo nebus“, – pabrėžė jis ir paklaustas, kada reikėtų tikėtis Lietuvos atsakymo Minskui, užsiminė, kad tai įvykti turėtų artimiausiomis savaitėmis. 

Ž. Vaičiūnas neatmetė galimybės, kad gautas Baltarusijos pasiūlymas gali būti apibendrinamas kaip kaimyninės valstybės atsakas į premjero S. Skvernelio pateiktą pasiūlymą Astravo atominei elektrinei.

„Tai vertinimo klausimas, kol kas neturime nei oficialių įrodymų, kad galėtume vienaip ar kitaip traktuoti, bet, viena vertus, tai galima suprasti datų prasme – tai yra būtent kovo pabaigoje tokia nota buvo išsiųsta. Tai datų požiūriu taip“, – sakė ministras. 

Baltarusijos laiškas Lietuvos ministrų kabinetą pasiekė po to, kai premjeras deklaravo diskusijas ir aštrią prezidentės kritiką sukėlusį pasiūlymą Baltarusijai pertvarkyti Astravo atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Apie tai premjeras pirmą kartą užsiminė vasario 26 d. viešėdamas Kėdainiuose. Tuomet jis savo sumanymą pavadino „planu chuliganu“. Tuo tarpu Baltarusijos laiškas Lietuvai pasirašytas praėjus dienai – vasario 27 d. Tačiau pats laiškas Lietuvai išsiųstas kovo pabaigoje. 

Kovo 7 d. premjeras pranešė laišku kreipęsis į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę. Jo teigimu, Minskui įteiktas pasiūlymas yra paskutinis šansas parodyti Baltarusijai, kad yra alternatyva nesaugia laikomai Astravo AE. 

Kad būtų gavusi oficialų atsakymą dėl teikto premjero pasiūlymo, Vyriausybė nėra pranešusi.

ELTA primena, kad nuo vasario pradžios įsigaliojo naujos elektros jungčių pralaidumą reguliuojančios taisyklės ir metodika. Anksčiau buvusio garantuoto 200 MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena neliko, nustatyta, kad perkant elektrą prioritetas teikiamas komerciniams srautams tarp ES šalių narių. 

Šios taisyklės galios tol, kol pradės veikti Astravo AE. Įvykus šiam įvykiui, Baltarusijos elektros energija į Lietuva nebus įleidžiama.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 08:00

Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komitete trečiadienį rengtame uždarame posėdyje dėl santykių su Baltarusija konservatoriai, pasigedę premjero, iš posėdžio išėjo jam dar nepasibaigus. 

Pasak Seimo nario konservatoriaus Audroniaus Ažubalio, premjeras buvo kviestas į posėdį jam tinkamiausiu metu. 

„Kvietėme premjerą į konstitucinį komitetą, kaip ir įrašyta konstituciniame akte, kad jis pateiktų informaciją apie jo vykdomą politiką Baltarusijos atžvilgiu ir pateiktų informaciją apie siūlymą Baltarusijoje konvertuoti atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Žinodami jo didelį užimtumą pasiūlėme, kad jis pasirinktų jam tinkamą laiką“, – sakė A. Ažubalis. 

A. Ažubalis pabrėžė, kad premjeras S. Skvernelis į posėdį neatvyko. 

„Posėdyje, kuris buvo sušauktas, matėme energetikos ministrą, matėme vicekanclerį Deividą Matulionį, bet mūsų pagrindinis klausimas yra išgirsti premjero pasisakymus ir atsakymus, nes už premjero parašą ir premjero politiką pirmiausia atsako pats premjeras“, – kalbėjo jis. 

„Todėl nematydami jokios galimybės diskutuoti apie tai su labai gerbtinais žmonėmis, bet ne su tais, kurie deda parašą ir ne tais, kurie konstruoja Vyriausybės politiką, mes tiesiog palikome šitą neeilinį posėdį“, – sakė parlamentaras. 

A. Ažubalis teigė, kad iš kitų Vyriausybės narių paaiškinimo, kodėl premjeras nedalyvavo posėdyje, įtikinamo atsakymo nesulaukė. 

„Jie paaiškino, kad premjeras labai užsiėmęs“, – sakė A. Ažubalis. 

ELTA primena, kad Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energijos blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis – 2020-aisiais. 

Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

Donatas Zinkevičius (ELTA)
 
2019.03.28; 00:05

Arvydas Valionis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pavasarį gamta praneša apie prasidedantį perkūnijų sezoną. Politinio gyvenimo kasdienybėje perkūnijos trankosi visais metų laikais. Įprastai jų pagausėja rinkiminių kampanijų metu. Tuomet žiniasklaida į pirmą planą dažnai iškelia trivialiąją politiką, keliančią pagiežos taurę į konkurento sveikatą.

Įstrigo atminty kaimyno užsieniečio Gūtenmorgeno pasiūlytas pasižvalgymo po valstybę eksperimentas – kaip pirstelėjus institucijai, partijai ar valdžiažmogiui galima daryti perkūnijas, po kurių dažniausiai prasideda panaši į Alzheimerį tyla. Medikai primena apie bent penkis galimus pirstelėjimus per parą, tai esą natūralus fiziologinis veiksmas. Bet kai viešumoje pagadinamas oras  – fui…

O‘key. Ar po kiekvieno pirstelėjimo galima išgirsti perkūniją? Ypač dabar, kai atsirado virtinė kandidatų, lūkuruojančių prie Prezidentūros durų. Medijų lokatoriai operatyviai fiksuoja kiekvieną joms įtartiną garsą, liežuvio tonaciją, kai kurių būsimų prezidentų intelekto koeficientą. Iššifravus politinio konteksto triukšmą, į viešąją erdvę tuojau siunčiama dramatiška žinia – žiūrėkite, klausykite, ką šneka „būsimasis“ valstybės vadovas, iš kur jis toks išlindęs…

O tų slėpiningai keistų dalykų nors vežimu vežki, nes ne visi kasdienybės įvykiai gali būti pavaldūs mūsų įsivaizduotos tvarkos modeliui. Būtų velniškai nuobodu gyventi idealioje eterio aplinkoje, tad televizijos pokalbių šou atgaivina atminty primirštą prieš keliolika metų ištartą V. Šustausko tezę: „Kartais susimąstau: kodėl Kirkilas gali būti ministras, o aš – ne?“

Rašytojas A. Nyka-Niliūnas rėžė ypač skausmingai: „Žiniasklaida nužudys pasaulį.“ Šių dienų aplinkybėmis, sakyčiau, ji pasaulio nesunaikins, bet santykius, pavyzdžiui, su artimiausiais kaimynais gali lengvabūdiškai paaštrinti, kad būtų peno televizijoms, radijui, laikraščiams, internetui. Kam kreipti dėmesį, ar tos žinios turinys yra tikras, svarbu, kad tai yra kai kam politiškai labai „aktualu“.

Turime šių dienų pavyzdį. Nacionalinis transliuotojas į ministro pirmininko S. Skvernelio  lūpas įdeda citatą, pasakytą per  rinkiminę agitaciją Lazdijuose: „latviai mums ne broliai, o konkurentai“. Ši žinia tuojau didelėmis antraštėmis buvo ištransliuota Latvijos laikraščiuose, interneto portaluose palydėta nepagarbiais komentarais Lietuvos ir jos vyriausybės vadovo adresu. Beje, šią citatą TV ekranuose pakiliai atkartojo ir Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Prasidėjus šurmuliui, paaiškėja, kad tekstas turėjo skambėti kitaip: “Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų  didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų.“ Keli išrankioti ir ne taip sudėlioti žodžiai – ir štai jums po eilinio provokacinio pirstelėjimo nugriaudėjo didžiausia perkūnija nuo Nemuno iki Dauguvos. Lietuvos valstybė patyrė tarptautinę gėdą.

Šio incidento vertinimas, manding, nieko rimto nežada. Tvyro ramiai abejingas požiūris, tad vargu, ar šį Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą dėl Nacionalinio transliuotojo cenzūruotos citatos rimtai išnagrinės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir taip pat tokia raiškia antrašte pagarsins išvadą, operatyviai atsiprašys kaimynų, o ne po mėnesio.

Girdint Nacionalinio transliuotojo deklaruojamą teisingumą kovoje su pažeidimais, susidarė įspūdis, kad ir šiai žiniasklaidos priemonei kartais galioja dvigubi standartai – šįkart ji apsimetė tarsi būtų nekalta, sakyčiau, pasimėgaudama (be budinčio vidinio cenzoriaus) įžeidė kamynus. Juk taip mums patinka nuo ryto iki vakaro ką nors įžeidinėti, ypač politiniame kontekste.

Šių dienų žiniasklaidai pravartu prisiminti poeto Just. Marcinkevičiaus ištarmę: „Žodi, ištiesink mūsų gyvenimą!“ Bet nevalia mėgautis luošinant pavienius likimus, dviprasmiškomis tuščiakalbėmis niekinti politinius konkurentus, neieškoti priežasčių esmės, o knaisiotis purvinose pasekmėse ir t.t.

Kiek politinių pirstelėjimų pastaraisiais metais nukreipta link Astravo atominės elektrinės. Europos Sąjunga, reikšdama tariamą solidarumą su Lietuva dėl Astravo AE, galimai leis pastatyti šį branduolinį monstrą Lietuvos ir Europos Sąjungos pasienyje, bet pamiršo, kaip ji imperatyviai įsakė uždaryti Ignalinos AE.

Šiurpulį kelia pirmo nepriklausomos Baltarusijos valstybės vadovo S. Šuškevičius žodžiai: „Atominė elektrinė Astrave yra skirta, reikalui esant, nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus.“ Ne vien jis nori „nušluoti Lietuvą“, padaryti mūsų valstybę priešakine galimo būsimo fronto linija.

Kai pirsčiojama, išsiskiria dujos. Ar ne todėl gimė „saliamoniškas“ ministro pirmininko S. Skvernelio pasiūlymas baltarusiams vietoj atominės vystyti dujinę jėgainę…

Eksperimentais patvirtinta: susilpnėjus atminčiai, įsiaudrina vaizduotė…

O kodėl mūsų visuomenė negalėtų vieningai pirstelėti politiniam elitui – kokios partijos, kurie valdžiažmogiai nudaigojo Visagino atominės elektrinės idėją, leidusią iškilti Astravui? Prisiminkime viešą informaciją: 2011 m. birželį  valstybė jau buvo pasirinkusi strateginį Visagino atominės elektrinės  investuotoją – Japonijos kompaniją „Hitachi“. Paviešinta, kad tai bus didžiausia tiesioginė užsienio investicija su 6 000 darbo vietų, 27-35 milijardais litų padidins bendrąjį vidaus produktą…. Patyliukais buvo pamirštas šis branduolinės energetikos objektas, nors  Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo tvirtinta – iki 2015 metų pastatyti Visagino atominę elektrinę.

Tokie vieši pirsčiojimai (kai nėra konstruktyvios diplomatinės veiklos ir rezultatų) suerzino Baltarusiją. Ji vis daugiau krovinių ėmė siųsti per Latviją, aplenkdama Klaipėdos uostą. Pernai krovinių srautas link Latvijos padidėjo 10 proc.; nemažėja ir šių metų Baltarusijos eksporto apimtys.

STT per medijas pirsčioja apie tariamai sugautus įtariamuosius, galimai padariusius korupcinius nusikaltimus, bet beveik negirdime perkūnijų teismuose. Kai kurios bylos per ilgą laiką dingsta iš prisiminimų, o kai kurios nagrinėjamos metų metus. Kaip kad „garsioji“ bylelė apie  Europos krepšinio čempionato organizavimo Lietuvoje tariamus nesklandumus. Praėjo du Europos krepšinio čempionatai, o byla, pasirodo, vis dar be paskutinio taško.

Kiek pirsčiojimo perkūnijų lydėjo dešimt metų trūkusią Darbo partijos bylą. Kokia bausmę skyrė teismas, žinome. Bet nutylima jos ilgamečio nagrinėjimo kaina. Viešojoje erdvėje šmėkštelėjo vieno asmens paskaičiavimas, kad ši byla valstybės biudžetui galėjusi kainuoti apie 10 milijonų eurų!!! Brr…

Pirsčiojama dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Ko gero, nepriklausomybės metais neturėjome taip neatsakingai dirbančio Seimo. Ką veikia tautos išrinktieji, jeigu plenariniuose posėdžiuose nagrinėjami ir priimami teisės aktai nedalyvaujant net pusei seimūnų. Už masišką nedalyvavimą posėdžiuose – šiukštu, sako Konstitucinis Teismas, sumažinti Seimo nario atlyginimą. Net pirmą pavasario sesijos posėdžio dieną po pietų darbą tęsė vos 63 parlamentarai… Kurioje valstybės institucijoje galima nedirbti tiesioginio darbo dieną, dienų dienas ir gauti atlyginimą, bet valstybę reprezentuojančioje institucijoje tai kasdienybė?

Apmaudu, kad šie reikalai Seimo valdybai dzin… Gal pribrendo reikalas piliečiams skelbti apkaltą Seimui, kurio nariai viešai laužo konstitucinę Seimo nario priesaiką? Apklausos rodo, kad 68 proc. piliečių nepatenkinti Seimu dėl tokio požiūrio į darbą ir teisės aktų priėmimo praktiką. Seimas, kaip institucija, praradusi piliečių pasitikėjimą, velkasi apklausų sąrašo gale.

Tokie pirstelėjimai verčia ieškoti išeities: norint atsakingai iškuopti tokią kompromituojančią valstybės valdymo aplinką, reikia gero nepartinio šūdvežio.

2019.03.28; 06:00