Sauliaus Skvernelio vadovaujamą ministrų kabinetą kovo pabaigoje pasiekė Baltarusijos energetikos ministerijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje. Vos vienai dienai praėjus po to, kai S. Skvernelis prakalbo apie „planą chuliganą“ Baltarusijai, šios kaimyninės valstybės energetikos ministro pavaduotojo pasirašytame laiške Lietuva raginama didinti elektros prekybos apimtis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakosi iš esmės neatmetantis nei tokio Baltarusijos kvietimo kalbėtis, nei vertinimo, kad tokiu pasiūlymu Minskas tiesiog oficialiai atmetė premjero diskusijas ir prezidentės kritiką sukėlusią iniciatyvą. 

„Siekdama tęsti savitarpiškai naudingą bendradarbiavimą energetikos srityje, Baltarusijos energetikos ministerija prašo apsvarstyti galimybę surengti 2019 metų kovo mėnesį susitikimą, kurio tikslas – pasikonsultuoti dėl Baltarusijos ir Lietuvos tarpvalstybinio ruožo praleidžiamosios galios, suteikiamos prekybai elektros energija „Nord Pool“ biržoje dabartinėmis sąlygomis, nustatymo“, – rašoma Lietuvos energetikos ministerijai adresuotame, vasario 27 d. pasirašytame laiške, kurį Baltarusijos ambasada Lietuvoje Energetikos ministerijai persiuntė kovo 26 d. Dokumento kopiją pavyko gauti naujienų agentūrai ELTA. 

Baltarusijos keliamoje iniciatyvoje susitikti, siūloma didinti elektros prekybos apimtis tarp kaimyninių šalių.

„Šiame susitikime siūloma apsvarstyti perspektyvas kartu naudotis šio tarpvalstybinio ruožo praleidžiamąja galia, prieinama prekybai 2019-aisiais ir paskesniais metais, atsižvelgiant į galimybę ją didinti ir naudoti prekybai elektros energija dvišaliu pagrindu tarp Baltarusijos ir Lietuvos energetikos sistemų“, – rašoma laiške.

„Šį susitikimą būtų galima surengti Baltarusijoje, Minske, arba Lietuvoje. Prašome informuoti apie susitikimo datą ir vietą, tinkamą Lietuvos atstovams“, – kvietimą pasirašė Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Vadimas Zakrevskis.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas patvirtino, kad jo vadovaujama ministerija per Užsienio reikalų ministeriją šį laišką yra gavusi. 

„Tokia nota yra gauta per Užsienio reikalų ministeriją, tokį susitikimą, manau, mes dabar deriname“, – Eltai kalbėjo Ž. Vaičiūnas. Pasak jo, toks susitikimas galėtų įvykti, jeigu bus galima užtikrinti Lietuvos interesų apsaugą. „O jei ne – tokio susitikimo nebus“, – pabrėžė jis ir paklaustas, kada reikėtų tikėtis Lietuvos atsakymo Minskui, užsiminė, kad tai įvykti turėtų artimiausiomis savaitėmis. 

Ž. Vaičiūnas neatmetė galimybės, kad gautas Baltarusijos pasiūlymas gali būti apibendrinamas kaip kaimyninės valstybės atsakas į premjero S. Skvernelio pateiktą pasiūlymą Astravo atominei elektrinei.

„Tai vertinimo klausimas, kol kas neturime nei oficialių įrodymų, kad galėtume vienaip ar kitaip traktuoti, bet, viena vertus, tai galima suprasti datų prasme – tai yra būtent kovo pabaigoje tokia nota buvo išsiųsta. Tai datų požiūriu taip“, – sakė ministras. 

Baltarusijos laiškas Lietuvos ministrų kabinetą pasiekė po to, kai premjeras deklaravo diskusijas ir aštrią prezidentės kritiką sukėlusį pasiūlymą Baltarusijai pertvarkyti Astravo atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Apie tai premjeras pirmą kartą užsiminė vasario 26 d. viešėdamas Kėdainiuose. Tuomet jis savo sumanymą pavadino „planu chuliganu“. Tuo tarpu Baltarusijos laiškas Lietuvai pasirašytas praėjus dienai – vasario 27 d. Tačiau pats laiškas Lietuvai išsiųstas kovo pabaigoje. 

Kovo 7 d. premjeras pranešė laišku kreipęsis į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę. Jo teigimu, Minskui įteiktas pasiūlymas yra paskutinis šansas parodyti Baltarusijai, kad yra alternatyva nesaugia laikomai Astravo AE. 

Kad būtų gavusi oficialų atsakymą dėl teikto premjero pasiūlymo, Vyriausybė nėra pranešusi.

ELTA primena, kad nuo vasario pradžios įsigaliojo naujos elektros jungčių pralaidumą reguliuojančios taisyklės ir metodika. Anksčiau buvusio garantuoto 200 MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena neliko, nustatyta, kad perkant elektrą prioritetas teikiamas komerciniams srautams tarp ES šalių narių. 

Šios taisyklės galios tol, kol pradės veikti Astravo AE. Įvykus šiam įvykiui, Baltarusijos elektros energija į Lietuva nebus įleidžiama.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 08:00

Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komitete trečiadienį rengtame uždarame posėdyje dėl santykių su Baltarusija konservatoriai, pasigedę premjero, iš posėdžio išėjo jam dar nepasibaigus. 

Pasak Seimo nario konservatoriaus Audroniaus Ažubalio, premjeras buvo kviestas į posėdį jam tinkamiausiu metu. 

„Kvietėme premjerą į konstitucinį komitetą, kaip ir įrašyta konstituciniame akte, kad jis pateiktų informaciją apie jo vykdomą politiką Baltarusijos atžvilgiu ir pateiktų informaciją apie siūlymą Baltarusijoje konvertuoti atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Žinodami jo didelį užimtumą pasiūlėme, kad jis pasirinktų jam tinkamą laiką“, – sakė A. Ažubalis. 

A. Ažubalis pabrėžė, kad premjeras S. Skvernelis į posėdį neatvyko. 

„Posėdyje, kuris buvo sušauktas, matėme energetikos ministrą, matėme vicekanclerį Deividą Matulionį, bet mūsų pagrindinis klausimas yra išgirsti premjero pasisakymus ir atsakymus, nes už premjero parašą ir premjero politiką pirmiausia atsako pats premjeras“, – kalbėjo jis. 

„Todėl nematydami jokios galimybės diskutuoti apie tai su labai gerbtinais žmonėmis, bet ne su tais, kurie deda parašą ir ne tais, kurie konstruoja Vyriausybės politiką, mes tiesiog palikome šitą neeilinį posėdį“, – sakė parlamentaras. 

A. Ažubalis teigė, kad iš kitų Vyriausybės narių paaiškinimo, kodėl premjeras nedalyvavo posėdyje, įtikinamo atsakymo nesulaukė. 

„Jie paaiškino, kad premjeras labai užsiėmęs“, – sakė A. Ažubalis. 

ELTA primena, kad Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energijos blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis – 2020-aisiais. 

Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

Donatas Zinkevičius (ELTA)
 
2019.03.28; 00:05

Arvydas Valionis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pavasarį gamta praneša apie prasidedantį perkūnijų sezoną. Politinio gyvenimo kasdienybėje perkūnijos trankosi visais metų laikais. Įprastai jų pagausėja rinkiminių kampanijų metu. Tuomet žiniasklaida į pirmą planą dažnai iškelia trivialiąją politiką, keliančią pagiežos taurę į konkurento sveikatą.

Įstrigo atminty kaimyno užsieniečio Gūtenmorgeno pasiūlytas pasižvalgymo po valstybę eksperimentas – kaip pirstelėjus institucijai, partijai ar valdžiažmogiui galima daryti perkūnijas, po kurių dažniausiai prasideda panaši į Alzheimerį tyla. Medikai primena apie bent penkis galimus pirstelėjimus per parą, tai esą natūralus fiziologinis veiksmas. Bet kai viešumoje pagadinamas oras  – fui…

O‘key. Ar po kiekvieno pirstelėjimo galima išgirsti perkūniją? Ypač dabar, kai atsirado virtinė kandidatų, lūkuruojančių prie Prezidentūros durų. Medijų lokatoriai operatyviai fiksuoja kiekvieną joms įtartiną garsą, liežuvio tonaciją, kai kurių būsimų prezidentų intelekto koeficientą. Iššifravus politinio konteksto triukšmą, į viešąją erdvę tuojau siunčiama dramatiška žinia – žiūrėkite, klausykite, ką šneka „būsimasis“ valstybės vadovas, iš kur jis toks išlindęs…

O tų slėpiningai keistų dalykų nors vežimu vežki, nes ne visi kasdienybės įvykiai gali būti pavaldūs mūsų įsivaizduotos tvarkos modeliui. Būtų velniškai nuobodu gyventi idealioje eterio aplinkoje, tad televizijos pokalbių šou atgaivina atminty primirštą prieš keliolika metų ištartą V. Šustausko tezę: „Kartais susimąstau: kodėl Kirkilas gali būti ministras, o aš – ne?“

Rašytojas A. Nyka-Niliūnas rėžė ypač skausmingai: „Žiniasklaida nužudys pasaulį.“ Šių dienų aplinkybėmis, sakyčiau, ji pasaulio nesunaikins, bet santykius, pavyzdžiui, su artimiausiais kaimynais gali lengvabūdiškai paaštrinti, kad būtų peno televizijoms, radijui, laikraščiams, internetui. Kam kreipti dėmesį, ar tos žinios turinys yra tikras, svarbu, kad tai yra kai kam politiškai labai „aktualu“.

Turime šių dienų pavyzdį. Nacionalinis transliuotojas į ministro pirmininko S. Skvernelio  lūpas įdeda citatą, pasakytą per  rinkiminę agitaciją Lazdijuose: „latviai mums ne broliai, o konkurentai“. Ši žinia tuojau didelėmis antraštėmis buvo ištransliuota Latvijos laikraščiuose, interneto portaluose palydėta nepagarbiais komentarais Lietuvos ir jos vyriausybės vadovo adresu. Beje, šią citatą TV ekranuose pakiliai atkartojo ir Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Prasidėjus šurmuliui, paaiškėja, kad tekstas turėjo skambėti kitaip: “Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų  didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų.“ Keli išrankioti ir ne taip sudėlioti žodžiai – ir štai jums po eilinio provokacinio pirstelėjimo nugriaudėjo didžiausia perkūnija nuo Nemuno iki Dauguvos. Lietuvos valstybė patyrė tarptautinę gėdą.

Šio incidento vertinimas, manding, nieko rimto nežada. Tvyro ramiai abejingas požiūris, tad vargu, ar šį Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą dėl Nacionalinio transliuotojo cenzūruotos citatos rimtai išnagrinės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir taip pat tokia raiškia antrašte pagarsins išvadą, operatyviai atsiprašys kaimynų, o ne po mėnesio.

Girdint Nacionalinio transliuotojo deklaruojamą teisingumą kovoje su pažeidimais, susidarė įspūdis, kad ir šiai žiniasklaidos priemonei kartais galioja dvigubi standartai – šįkart ji apsimetė tarsi būtų nekalta, sakyčiau, pasimėgaudama (be budinčio vidinio cenzoriaus) įžeidė kamynus. Juk taip mums patinka nuo ryto iki vakaro ką nors įžeidinėti, ypač politiniame kontekste.

Šių dienų žiniasklaidai pravartu prisiminti poeto Just. Marcinkevičiaus ištarmę: „Žodi, ištiesink mūsų gyvenimą!“ Bet nevalia mėgautis luošinant pavienius likimus, dviprasmiškomis tuščiakalbėmis niekinti politinius konkurentus, neieškoti priežasčių esmės, o knaisiotis purvinose pasekmėse ir t.t.

Kiek politinių pirstelėjimų pastaraisiais metais nukreipta link Astravo atominės elektrinės. Europos Sąjunga, reikšdama tariamą solidarumą su Lietuva dėl Astravo AE, galimai leis pastatyti šį branduolinį monstrą Lietuvos ir Europos Sąjungos pasienyje, bet pamiršo, kaip ji imperatyviai įsakė uždaryti Ignalinos AE.

Šiurpulį kelia pirmo nepriklausomos Baltarusijos valstybės vadovo S. Šuškevičius žodžiai: „Atominė elektrinė Astrave yra skirta, reikalui esant, nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus.“ Ne vien jis nori „nušluoti Lietuvą“, padaryti mūsų valstybę priešakine galimo būsimo fronto linija.

Kai pirsčiojama, išsiskiria dujos. Ar ne todėl gimė „saliamoniškas“ ministro pirmininko S. Skvernelio pasiūlymas baltarusiams vietoj atominės vystyti dujinę jėgainę…

Eksperimentais patvirtinta: susilpnėjus atminčiai, įsiaudrina vaizduotė…

O kodėl mūsų visuomenė negalėtų vieningai pirstelėti politiniam elitui – kokios partijos, kurie valdžiažmogiai nudaigojo Visagino atominės elektrinės idėją, leidusią iškilti Astravui? Prisiminkime viešą informaciją: 2011 m. birželį  valstybė jau buvo pasirinkusi strateginį Visagino atominės elektrinės  investuotoją – Japonijos kompaniją „Hitachi“. Paviešinta, kad tai bus didžiausia tiesioginė užsienio investicija su 6 000 darbo vietų, 27-35 milijardais litų padidins bendrąjį vidaus produktą…. Patyliukais buvo pamirštas šis branduolinės energetikos objektas, nors  Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo tvirtinta – iki 2015 metų pastatyti Visagino atominę elektrinę.

Tokie vieši pirsčiojimai (kai nėra konstruktyvios diplomatinės veiklos ir rezultatų) suerzino Baltarusiją. Ji vis daugiau krovinių ėmė siųsti per Latviją, aplenkdama Klaipėdos uostą. Pernai krovinių srautas link Latvijos padidėjo 10 proc.; nemažėja ir šių metų Baltarusijos eksporto apimtys.

STT per medijas pirsčioja apie tariamai sugautus įtariamuosius, galimai padariusius korupcinius nusikaltimus, bet beveik negirdime perkūnijų teismuose. Kai kurios bylos per ilgą laiką dingsta iš prisiminimų, o kai kurios nagrinėjamos metų metus. Kaip kad „garsioji“ bylelė apie  Europos krepšinio čempionato organizavimo Lietuvoje tariamus nesklandumus. Praėjo du Europos krepšinio čempionatai, o byla, pasirodo, vis dar be paskutinio taško.

Kiek pirsčiojimo perkūnijų lydėjo dešimt metų trūkusią Darbo partijos bylą. Kokia bausmę skyrė teismas, žinome. Bet nutylima jos ilgamečio nagrinėjimo kaina. Viešojoje erdvėje šmėkštelėjo vieno asmens paskaičiavimas, kad ši byla valstybės biudžetui galėjusi kainuoti apie 10 milijonų eurų!!! Brr…

Pirsčiojama dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Ko gero, nepriklausomybės metais neturėjome taip neatsakingai dirbančio Seimo. Ką veikia tautos išrinktieji, jeigu plenariniuose posėdžiuose nagrinėjami ir priimami teisės aktai nedalyvaujant net pusei seimūnų. Už masišką nedalyvavimą posėdžiuose – šiukštu, sako Konstitucinis Teismas, sumažinti Seimo nario atlyginimą. Net pirmą pavasario sesijos posėdžio dieną po pietų darbą tęsė vos 63 parlamentarai… Kurioje valstybės institucijoje galima nedirbti tiesioginio darbo dieną, dienų dienas ir gauti atlyginimą, bet valstybę reprezentuojančioje institucijoje tai kasdienybė?

Apmaudu, kad šie reikalai Seimo valdybai dzin… Gal pribrendo reikalas piliečiams skelbti apkaltą Seimui, kurio nariai viešai laužo konstitucinę Seimo nario priesaiką? Apklausos rodo, kad 68 proc. piliečių nepatenkinti Seimu dėl tokio požiūrio į darbą ir teisės aktų priėmimo praktiką. Seimas, kaip institucija, praradusi piliečių pasitikėjimą, velkasi apklausų sąrašo gale.

Tokie pirstelėjimai verčia ieškoti išeities: norint atsakingai iškuopti tokią kompromituojančią valstybės valdymo aplinką, reikia gero nepartinio šūdvežio.

2019.03.28; 06:00

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog tai, kad ministras pirmininkas su ja nederinęs pateikė Baltarusijai pasiūlymą dėl Astravo atominės elektrinės (AE), yra antikonstitucinis veiksmas. 

„Matau, kad (pasiūlymą – ELTA) įvertino specialistai ir ekspertai. Dėl derinimo galiu tik vieną pasakyti: Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė. 

Kaip ELTA jau skelbė, prieš savaitę Vyriausybė pranešė, kad premjeras laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

S. Skvernelis ketvirtadienį Eltai teigė, kad šis klausimas yra Vyriausybės kompetencijoje, bei leido suprasti, jog pasiūlymas su prezidente D. Grybauskaite derintas nebuvo.

„Kodėl turėčiau tai daryti? Ir Vyriausybė yra atsakinga už užsienio politiką. Čia yra mūsų saugumo klausimai“, – paklaustas, ar derino pasiūlymą Baltarusijai su prezidente, Eltai sakė S. Skvernelis.

Kaip rašė tut.by, Baltarusijos energetikos ministerija neįžvelgia prasmės premjero pasiūlyme pakeisti Astravo AE dujine jėgaine. Taip, pasak portalo, pareiškė Baltarusijos energetikos ministerijos branduolinės energetikos departamento direktorius Vasilijus Poliuchovičius.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį Seime sakė, kad Lietuvos pozicija Astravo AE atžvilgiu nesikeičia, o premjero pasiūlymas požiūrio į elektrinę nepaneigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.17; 16:30

Baltarusijos energetikos ministerija neįžvelgia prasmės premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlyme pakeisti Astravo atominę elektrinę (AE) dujine jėgaine, pareiškė Baltarusijos energetikos ministerijos branduolinės energetikos departamento direktorius Vasilijus Poliuchovičius, rašo tut.by.

Pasak V. Poliuchovičiaus, Energetikos ministerija oficialaus pasiūlymo iš Lietuvos kol kas negavo, tačiau susipažino su Lietuvos premjero idėjomis žiniasklaidos priemonėse. Tarp jų – siūlymas Astravo AE infrastruktūrą naudoti dujinei jėgainei. Šio pasiūlymo prasmės Energetikos ministerija esą nemato.

„Statome AE sau, mūsų vidaus vartojimui ir energetiniam saugumui. Ir ne tik elektros energijos gamybai, bet ir kuro rūšių diversifikacijai. Pas mus jau dabar 95 proc. elektros energijos gaminama dujinėse jėgainėse, todėl kokia gi tokio Lietuvos premjero S. Skvernelio pasiūlymo prasmė? Mums reikalingas patikimas elektros energijos šaltinis, nepriklausomas nuo jokių kainų pokyčių pasaulyje“, – kalbėjo V. Poliuchovičius.

Energetikos ministerijos atstovas tikino matantis kelis atominės jėgainės privalumus, kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apribojimas, dujų dalies elektros energijos gamyboje sumažinimas ir darbo vietų kūrimas.

„Tai yra gerai apmokamos, aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikalaujančios darbo vietos, naujos pramonės, mokslinių tyrimų ir infrastruktūros Astrave kūrimas. Kiekviena darbo vieta atominėje jėgainėje ateityje gali sukurti iki penkių-septynių darbo vietų. Taigi šis projektas yra labai naudingas“, – apie Astravo AE kalbėjo V. Poliuchovičius.

Jo teigimu, Lietuvos sprendimas nepirkti elektros energijos iš Astravo AE nėra laikomas problema.

„Tai yra kiekvieno teisė. Jei jūs ateinate į rinką ir jums kažkas nepatinka, niekas neverčia jūsų tai pirkti. Statome atominę jėgainę sau, 40 proc. šalies elektros energijos gamins AE, beveik 60 proc. – dujinės jėgainės, o toliau bus vystomi atsinaujinantys energijos ištekliai. Toks balansas sudarytas, kad nesiremtume tik viena kuro rūšimi“, – aiškino V. Poliuchovičius.

Praeitą savaitę Vyriausybė pranešė, kad premjeras S. Skvernelis laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

Darius Mikutavičius (ELTA)

Šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Latvijos ministro pirmininko Arturo Krišjanio Karinio susitikime daugiausia dėmesio skirta elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais ir Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės klausimams. Prezidentė paragino Latvijos premjerą nedelsti dėl bandymo veikti izoliuotu elektros sistemų darbo režimu.

Pasak šalies vadovės, atsijungimas nuo sovietinių laikų BRELL elektros žiedo yra regiono saugumo prioritetas. Todėl būtina nedelsti ir kaip galima greičiau išbandyti trijų Baltijos valstybių energetikos sistemos gebėjimą veikti izoliuotu režimu, kad sinchronizacija su kontinentine Europa įvyktų nustatytu laiku 2025 metais, pranešime skelbia Prezidentūra. 

Kaip skelbė ELTA, penktadienį su Latvijos premjeru susitiko ir Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. 

Po šio susitikimo Latvijos premjeras teigė, kad kol kas atidėtas vieningas Baltijos šalių bandymas veikti elektros sistemų darbo „salos“ režimu įvyks, kai visų šalių operatoriai bus pasirengę sklandžiai jį įvykdyti, tačiau terminų neįvardijo.

„Visi, kartu su Estija, esame vienos nuomonės, kad sinchronizacija turi vykti ir įvyks 2025 metais. Iki to laiko mūsų sistemų operatoriai turi būti įsitikinę, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos operatoriai užtikrins, kad sugebėsime dirbti izoliuotu režimu. Kada atlikti šį bandymą – politinis, inžinierių ir tinklo operatorių klausimas. Aš įsitikinęs, kad operatoriai galės susitarti. Mums svarbu, kad mes, visuomenė, nė nepastebėtume, kad toks patikrinimas įvyko, ir kad nekiltų jokių problemų. Tai tinklo operatorių klausimas – kada, kad viskas būtų gerai“, – kalbėjo A. K. Karinis.

Susitikime su Latvijos premjeru šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Baltijos šalys turi pasinaudoti dar šios ES finansinės perspektyvos teikiamomis galimybės ir sinchronizacijos projekto įgyvendinimui užsitikrinti europinę paramą.

Šalies vadovė su Latvijos premjeru aptarė ir Astravo AE keliamą grėsmę, naująjį ES biudžetą. 

ELTA primena, kad Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK), kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais. 

Lietuvoje jau buvo atlikti bandymai, kuriais siekiama įvertinti pasirengimą dalyvauti pirminiame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo „salos“ režimu etape.

Birželio 8 dieną planuotas visų Baltijos šalių elektros sistemų darbo „salos“ režimu bandymas buvo atidėtas Estijos ir Latvijos iniciatyva. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl alternatyvaus bandymų laiko. 

Taip pat Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Prieš kurį laiką Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.

Penktadienį Vyriausybėje po susitikimo su S. Skverneliu žurnalistų paklaustas, ar Latvija nepakeis pozicijos ir nenuspręs, kaip Lietuva, uždrausti elektros importą iš nesaugių atominių elektrinių, A. K. Karinis aptakiai sakė, kad Baltijos šalių sprendimas galėtų būti vieningas, tačiau klausimas, kokie modeliai dėl tokio susitarimo egzistuoja pasaulyje.

„Būtų teisingas sprendimas, kad visos trys Baltijos šalys ir tinklų operatoriai susitartų, kokiomis sąlygomis, kada įsigyti ar neįsigyti, naudoti ar nenaudoti šios elektros. Aš gerai žinau, kad Lietuvos parlamentas priėmė įstatymą, uždraudžiantį įsigyti elektrą iš Astravo AE. Jūs esate kaimyninė šalis, turite jungtį. Tai faktas, ir mes tai priimame kaip faktą. Bet yra atviras klausimas, ar Baltijos rinka manytų bendrai, kad yra sąlygų, jog iš trečiųjų šalių galima įsigyti šią elektrą. Klausimas, kur tinklo operatoriai galėtų susitarti. Mes remiame variantą, kad būtų bendras Baltijos rinkos sprendimas“, – teigė Latvijos premjeras.
 
Dalia Grybauskaitė paragino Latvijos premjerą: reikia kaip galima greičiau išbandyti gebėjimą veikti izoliuotu režimu. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)
 
2019.03.09; 05:55

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti
Astravo atominė elektrinė (AE) bus pastatyta ir ji bus saugi, o Lietuvos pozicija jėgainės klausimu yra paremta komiksais apie radioaktyvius monstrus, komentuodamas Dalios Grybauskaitės pasisakymus apie Austrijos ir Suomijos paramą Lietuvos pozicijai Astravo AE klausimu, pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas spaudai Anatolijus Glazas.

Paklaustas žurnalistų, ar Baltarusijos URM turi informacijos apie tarptautinės bendruomenės pareikštą poziciją Astravo AE klausimu, A. Glazas teigė, kad Baltarusija atidžiai peržiūrėjo Suomijos ir Austrijos vadovų spaudos tarnybų ir žiniasklaidos pranešimus, paskelbtus po lyderių susitikimo, tačiau ten esą nerado nė žodžio apie Astravo AE.

„Mes kruopščiai susipažinome su po susitikimų paskelbtais pranešimais ir patyrėme kognityvinį disonansą. Kyla įspūdis, kad dalyviai buvo skirtinguose susitikimuose arba kažkas nutiko su vertėjais. Nei Austrijos prezidento (Alexanderio van der Belleno. – ELTA) ar Suomijos premjero (Juho Sipilos. – ELTA) spaudos tarnybos, nei didžiausios šalių naujienų agentūros neužsiminė apie Astravo AE klausimo aptarimą, jau nekalbant apie šių šalių paramą radikaliai Lietuvos pozicijai dėl Astravo AE uždarymo būtinybės“, – pareiškė Baltarusijos URM atstovas.

Pasak jo, Suomija negali vadinti Astravo AE nesaugia, nes pati planuoja statyti atominę jėgainę pagal tokį pat projektą.

„Jei tikėtume D. Grybauskaite, reiškia, kad Suomija, kuri planuoja statyti AE pagal identišką projektą, vadina AE nesaugia. Tai yra siurrealizmas“, – sakė A. Glazas.

Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos URM atstovo teigimu, griežta Lietuvos pozicija Astravo klausimu yra artėjančių Prezidento rinkimų padarinys.

„Mes suprantame, kad Lietuva yra pačiame Prezidento rinkimų lenktynių įkarštyje ir visuomenės gąsdinimas nepagrįstais baubais dėl kaimynų statomos AE yra tradicinis rinkimų kampanijos metodas. Tokie veiklos būdai reikalauja neįtikėtinos fantazijos, o jie yra paremti populiariais komiksais apie radioaktyvius monstrus“, – pareiškė A. Glazas.

„Dar kartą kartojame: Baltarusijos AE bus pastatyta ir ji bus saugi“, – sakė jis.

D. Grybauskaitė su Austrijos prezidentu A. van der Bellenu susitiko kovo 1 d. Šalies vadovė padėkojo Austrijai už principingą poziciją ir paramą Lietuvai dėl Rusijos geopolitinio projekto Astravo atominės elektrinės, kuri statoma vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus ignoruojant ir pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos standartus.

Su Suomijos premjeru J. Sipila prezidentė susitiko trečiadienį. Pasak D. Grybauskaitės, tarptautinė parama Lietuvos pozicijai dėl Astravo atominės bus itin svarbi ir ateityje, o Suomijos palaikymas – ypač reikšmingas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.08; 00:30

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Austrijos prezidento Alexanderio Van der Belleno dvišalis susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos ir Austrijos ryšių stiprinimas, bendradarbiavimo perspektyvos ekonomikos, energetikos mokslo, meno ir kultūros bei turizmo srityse, abiem valstybėms aktualūs Europos Sąjungos klausimai aptarti Vienoje penktadienį vykusiame Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Austrijos prezidento Alexanderio Van der Belleno dvišaliame susitikime.

Šalies vadovė padėkojo Austrijai už principingą poziciją ir paramą Lietuvai dėl Rusijos geopolitinio projekto Astravo atominės elektrinės, kuri statoma vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus ignoruojant ir pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos standartus.

Vasario pradžioje Ženevoje vykusioje Espoo konvencijos konferencijoje pripažinta, kad Astravo AE parinkta aikštelė yra nesaugi. Šią poziciją tvirtai palaikė ir nebranduolinės valstybės kelią pasirinkusi Austrija.

Pasak prezidentės, Astravo AE kelia grėsmę regiono saugumui, todėl būtina siekti šios branduolinės jėgainės uždarymo. Austrijos patirtis parodė, kad tai įmanoma, jei yra atsakomybė ir užtenka politinės valios.

Austrijos parama Lietuvai svarbi toliau telkiant tarptautinę paramą. Tai valstybė, kuri rengia branduolinės saugos ekspertus ir yra Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) namai. Vienoje yra įsikūrusi šios organizacijos būstinė, primenama Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Aptariant ES aktualijas, susitikime pabrėžta, kad, JK viduje nerandant sutarimo dėl „Brexito“, įkaitais tapo ne tik šios valstybės žmonės, bet ir visa ES. Susiklosčiusi politinio neaiškumo situacija stabdo derybas dėl naujojo septynmečio ES biudžeto, dėl to gali vėluoti finansinė parama strateginiams projektams.

Susitikime, pasak pranešimo, kalbėta ir apie ES atsparumo stiprinimą hibridinėms grėsmėms. Tai ypač aktualu šiemet, kai už kelių mėnesių žmonės rinks naują Europos Parlamentą. Todėl būtina imtis visų priemonių užtikrinti, kad priešiškos išorės jėgos nepaveiktų ES piliečių apsisprendimo.

Būdama neutrali valstybė, Austrija aktyviai prisideda prie sustiprinto ES bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje – PESCO. Kaip ir Lietuva, ši šalis bendradarbiauja net keliuose PESCO projektuose, tarp jų karinio mobilumo ir kibernetinio saugumo stiprinimo srityse.

Susitikime taip pat pabrėžta, kad intensyvėjantys dvišaliai ryšiai atveria naujų perspektyvų Lietuvos ir Austrijos žmonių gerovei. Per metus 19 proc. išaugo dvišalė prekyba, mezgasi tvirti meno, kultūros ir mokslo saitai. Žengiami pirmieji žingsniai Kauno ir Vienos universiteto bendradarbiavimo srityje. Kultūrinius ryšius skatina Vilniaus ir Zalcburgo miestų partnerystė. Daug potencialo glūdi aukštųjų ir finansinių technologijų, gyvybės mokslų srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.03; 13:54
 

Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo) konvencijos šalių Ženevoje priimtas sprendimas, kad parinkdama statybų aikštelę atominės elektrinės (AE) statyboms Baltarusija pažeidė konvenciją, susilaukė išskirtinio tarptautinės bendruomenės dėmesio, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Vieningos ir ilgalaikės Lietuvos institucijų pastangos, tarptautinis bendradarbiavimas, aktyvus diplomatinis darbas padėjo pasiekti vieningą ES šalių poziciją Astravo AE klausimu ir apginti Espoo konvencijos vertybes. Astravo AE statybų aikštelė parinkta nepagrįstai. Šiandien tarptautinė bendruomenė tai dar kartą patvirtino“, – pranešime teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ministro teigimu, tenka apgailestauti, kad Baltarusija ignoruoja tarptautinių ekspertų išvadas siekdama įvykdyti statybų grafiką: „Tikimės ir kviečiame kaimyninę Baltarusiją atsižvelgti į Espoo konvencijos šalių priimtą sprendimą bei įgyvendinti Espoo konvencijos nuostatas“.

Espoo konvencija dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste vienija 44 šalis. 

Kaip ELTA jau skelbė, Espoo konvencijos šalių susitikime ketvirtadienį patvirtintos išvados dėl Astravo AE.

Šalys patvirtino, kad Baltarusija pažeidė Espoo konvencijos 4 straipsnio 1 dalį (netinkamas poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos parengimas, netinkamas aikštelių alternatyvų vertinimas), 5 straipsnio a dalį (netinkamos konsultacijos su poveikį patirsiančiomis šalimis) ir 6 straipsnio 1 dalį (netinkamas galutinis sprendimas), nepagrįsdama pasirinktos aikštelės pasirinkimo priimant galutinį sprendimą.

Kaip Eltai iš karto po susitikimo sakė jame dalyvavęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas, patvirtinta išvada ir tekstas, kuris buvo sutartas ES formatu.

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti

„Pirmiausia, yra aiškiai ir nedviprasmiškai pasakoma, kad yra pažeista konvencija dėl trijų straipsnių. Kas skiriasi nuo 2014 metų – atsirado ir sprendimas dėl to, kad parenkant aikštelę nebuvo tinkamai dokumentiškai įvertintos ir kitos alternatyvos. 

Labai svarbu, kad tai yra galutinis sprendimas. 2014 metais byla iš esmės nebuvo uždaryta, ir sprendimas atidėtas iki kitos sesijos. O Minske buvo visiška nesėkmė, nes sprendimas buvo visai nepriimtas. Dabar priimti sprendimai yra galutiniai, taip pat pateikiant tam tikras rekomendacijas Baltarusijai į ateitį, – ko vengti, kaip tinkamai taikyti konvenciją ir ką dar galėtų padaryti dėl Astravo“, – Eltai sakė M. Norbutas.

Viceministras pripažino, kad Baltarusijos padarytų pažeidimų panaikinti nebeįmanoma, nes procedūros jau yra praleistos.

„Tačiau ten (išvadose. – ELTA) yra raginimas dialogo su Lietuva ir (raginimas. – ELTA) teikti informaciją. Ir, žinoma, rekomendacijos ateičiai, kad (pažeidimai. – ELTA) nepasikartotų. (…) Pats sprendimas aiškiai atskleidžia, kad Lietuva buvo teisi, ir kitos šalys, dalyvaujančios konvencijos formate, taip pat ekspertai yra įtikinti, kad pažeidimai buvo“, – sakė M. Norbutas.

Jo teigimu, išvados rodo, kad Astrave AE projektas vykdomas, nesilaikant tarptautinių susitarimų, tad diskredituojamas ne tik projektas, bet ir jame dalyvaujančių šalių reputacija.

Kaip Aplinkos ministerijos pranešime teigia aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, šis po daugelio metų nagrinėjimo priimtas galutinis sprendimas yra svarbus Lietuvai.

„Tai objektyvi tarptautinė išvada, patvirtinanti, kad mūsų šalies skundas buvo pagrįstas“, – teigia Ž. Vaičiūnas.

Ministro teigimu, šis sprendimas svarbus ir todėl, kad parodo, jog valstybės ir įmonės, kurios dalyvauja įgyvendinant Astravo AE projektą, prisideda prie konvencijos pažeidimo, o tai kelia abejonių dėl jų reputacijos.

ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 metais.

Skundą, kad konvencija pažeista atliekant Astravo AE poveikio aplinkai vertinimą, Lietuva pateikė dar 2011 m., negavusi Baltarusijos atsakymų į pateiktus esminius klausimus, susijusius su Astravo AE sauga ir jos galimu poveikiu mūsų šalies aplinkai ir gyventojams. 2013 m. Įgyvendinimo komitetas konstatavo, kad Baltarusija, plėtodama AE projektą, pažeidė Konvencijos nuostatas, ir pateikė rekomendacijas pažeidimams ištaisyti. Šias rekomendacijas 2014 m. patvirtino Konvencijos šalių 6-asis susitikimas. Įgyvendinimo komitetui buvo pavesta išsamiai įvertinti Baltarusijos veiksmus jas įgyvendinant.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.08; 05:00

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti

Prieš keletą savaičių Seimo nariams, daugiausia – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovams, bei Susisiekimo ministerijai, išsiunčiau keletą klausimų. Parlamentarų teiravausi, ką darytume kilus nelaimei Astravo atominėje jėgainėje.

Lietuvos parlamentarams pabrėžiau, kad šiuo metu domiuosi, ar Lietuva užtektinai rimtai ruošiasi galimai atominei nelaimei Astravo atominėje jėgainėje. Seimūnams taip pat priminiau, kad slaptai.lt vieną publikaciją šia tema jau yra paskelbusi: „Ar Lietuva išgyvens po sprogimo Baltarusijos atominėje jėgainėje?“ (https://slaptai.lt/gintaras-visockas-ar-lietuva-isgyvens-po-sprogimo-baltarusijos-atomineje-jegaineje/).

Pirmiausia pateikiu keletą ištraukų iš parlamentarams ir Susisiekimo ministerijai nusiųsto laiško:

„Nežiūrint Lietuvos protestų dėl statomos Astravo AE, ji toliau statoma ir greitai ši AE pradės veikti. Pasaulio atominių elektrinių eksploatacijos patirtis Černobilio Ukrainoje ir Fakušimos Japonijoje rodo, kad yra reali tikimybė, jog, tyčia ar netyčia įvykus nelaimei, bus paskleista radiacija, kuri greitai, ypač pučiant vėjams Lietuvos link, pasiektų Vilnių ir jo apylinkes.

Taigi kas tada nutiktų? Tektų evakuoti sostinę ar slėptis specialiuose bunkeriuose? Tik ar mes pajėgtume greitai pasitraukti iš Vilniaus (didelė tikimybė, jog užstrigtume automobilių spūstyse) ir vargu ar turime užtektinai modernių bunkerių?

Žodžiu, kokie planuojami greiti evakuacijos Vakarų kryptimi būdai ir priemonės: ar planuojamas naujų kelių tiesimas ir senųjų platinimas; ar žinome, per kiek laiko pavyktų realiai evakuoti Vilniaus gyvetojus; ar vakarų kryptimi planuojamas metropolitenas  (požeminis metro) ir greitasis geležinkelis, jungiantis Vilnių su Kaunu; ar planuojama nauja autobusų ir geležinkelio stotis vakarinėje Vilniaus dalyje, leisianti nelaimės atveju vilniečiams sparčiau pasitraukti iš pavojingos zonos?

Kokios jau pastatytos arba planuojamos statyti slėptuvės: slėptuvės po civiliniais ir gyvenamaisiais namais; metropoliteno stotys su evakuacine įranga; požeminiai garažai ir t.t.?

Ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau svarstė arba svarstys temą, ką ir kaip darysime, jei sprogtų Astravo AE?

Kaip, padidėjus radiacijai, elgtųsi Lietuvoje esantys NATO kariai? Ar ši tema bus aptarta su NATO vadovybe?“

Štai kokių sulaukiau atsakymų.

XXX

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas: „Dėkoju Jums už domėjimąsi, persiunčiu Jums atsakymus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagal kompetenciją dalyvauja sprendžiant gyventojų civilinės saugos klausimus, prižiūri atsakingų institucijų pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atveju.

Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijos yra parengtas naujas gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju projektas (penktasis jo variantas), kuris šiemet bus tvirtinamas Vyriausybėje. Šis planas, kuris pakeis ankstesnį 2012 m. planą, yra kompleksinis dokumentas, parengtas atsižvelgiant į Astravo AE keliamas grėsmes. Plane yra numatytos visos realios gyventojų apsaugos priemonės bei atsakingų institucijų veiksmai ekstremalios situacijos atveju.

Rudens sesijoje NSGK numato svarstyti civilinės saugos stiprinimo klausimus, taip pat ir išklausyti atsakingų institucijų informaciją apie pasirengimą vykdyti naujojo plano priemones“.

XXX

Seimo NSGK narė parlamentarė Rasa Juknevičienė: „Laba diena, siunčiame Seimo narės R. Juknevičienės komentarą į jūsų pateiktus klausimus:

Kol kas specialiai, atskiru klausimu, kas būtų daroma jei įvyktų avarija Astravo AE, NSGK nėra svarstęs. 

Rasa Juknevičienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija yra parengusi LRV nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju patvirtinimo“ pakeitimo. Tai yra, šiemet bus tvirtinamas naujas gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju, kuris pakeis ankstesnį 2012 m. planą. Naujame plane yra numatytos priemonės atsižvelgiant į naujo branduolinio objekto – Astravo AE atsiradimą. Rudens sesijoje NSGK numato svarstyti civilinės saugos stiprinimo klausimus, be kita ko, išklausyti atsakingų institucijų informaciją apie pasirengimą vykdyti naujojo plano priemones.

 Dėl antrojo klausimo – „Kaip, padidėjus radiacijai, elgtųsi Lietuvoje esantys NATO kariai? Ar ši tema bus aptarta su NATO vadovybe?“ – jei tokie pokalbiai su NATO ir būtų, tai ne Komiteto formate. 

Jūsų   klausimas turėtų būti adresuotas vykdomajai valdžiai (t.y. Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministerijoms). Komitetas savo ruožtu būtų informuotas apie šių ministerijų komunikaciją su NATO partnerėmis bei priimtus sprendimus“. 

XXX

Seimo narys Kęstutis Masiulis: „Dauguma klausimų apie branduolinę saugą ir planus grėsmės iš Astravo atveju turėtų būti skirti Vyriausybei.

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Seimo nariai ne vieną kartą įvairiuose formatuose yra paraginę Vyriausybę rimtai rengtis įvairioms situacijoms. Kiek žinau, Vyriausybė tariasi su užsienio šalių ekspertais, dirba darbo grupės ir saugos planai bus parengti dar šiemet. Jeigu bus poreikis priimti kokių nors įstatymo pataisų, tai manau, kad Seime nebus jokių nesutarimų, nes šiuo klausimu tiek pozicija, tiek opozicija yra vieninga.

Kai Seime buvo svarstomas Metropoliteno įstatymas, buvo kalbama apie galimybes požeminius pastatus panaudoti civilinės avarijos atveju, tačiau politikai labiau susitelkė į kitus šio klausimo motyvus.

Kaip nors papildomai Seimui įsikišti ir pačiam imtis spręsti tokio svarbaus klausimo kaip saugumas branduolinių incidentų atveju, būtų per daug neatsakinga, nes Vyriausybė turi daugiau kompetencijos, daugiau ekspertų, domisi užsienio patirtimi, todėl geriausia, kad darbą darytų tie, kas tą geriausiai išmano.

XXX

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas: „Tokių klausimų, kokius keliate, NSGK nesvarstė“.

XXX

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

Seimo narys Jurgis Razma: „Pagal klausimų pobūdį matau, kad jie labiau tinkami Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams arba Vilniaus savivaldybės vadovams, tikiuosi, kad į juos ir kreipsitės. Seimo Ekonomikos komitete, kuriam aš priklausau, šių klausimų nesame svarstę“.

XXX

Susisiekimo ministerija: „Pagal civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus (Civilinės saugos įstatymą ir poįstatyminius aktus) už gyventojų evakuaciją nelaimės atveju yra atsakingos savivaldybės, todėl į Jūsų klausimus geriausiai galėtų atsakyti Vilniaus miesto savivaldybė. Savo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane savivaldybė yra numačiusi visus veiksmus tokioje situacijoje.

Be to, valstybės institucijų veiksmai branduolinės avarijos atveju yra numatyti valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Šį planą ir jame numatytas priemones geriausiai galėtų pakomentuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM specialistai.

Valstybiniame gyventojų apsaugos branduolinės avarijos atveju plane nurodyta: 
30. Susisiekimo ministerijai  numatyta šios funkcijos.

30.1. teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl gyventojams evakuoti reikalingų transporto priemonių teikimo, kai savivaldybėje neužtenka transporto priemonių gyventojams evakuoti; 

30.2. organizuoja geležinkelių transporto priemonių naudojimą gyventojams evakuoti; 
30.3. koordinuoja viešųjų ryšių tinklų naudojimą atsakingųjų ir remiančiųjų institucijų ekstremaliųjų situacijų valdymo centrų reikmėms užtikrinti.

Prireikus, vadovaujantis kitais teisės aktais, būtų įrengiamos apylankos.“

XXX

Be to, keliolika Seimo narių, pavyzdžiui, Naglis Puteikis, Žygimantas Pavilionis, Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, kol kas nieko nėra atsakę. Tikriausiai nežino, ką atsakyti, nes tema, – subtiliai paini, sudėtinga. Ir vis dėlto gyvybiškai aktuali.

Centre – Seimo narys Audronius Ažubalis. Slaptai.lt nuotr.

Todėl belieka pritarti Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariui Audroniui Ažubaliui, kuris dėl nesaugios elektrinės Astrave siūlo surengti specialius Seimo komitetų posėdžius. Kaip teigia ELTA, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį ir Europos reikalų komiteto pirmininką Gediminą Kirkilą, ragindami dėl nesaugos elektrinės Astrave surengti bendrus komitetų posėdžius.

Skelbiame visą ELTA pranešimą:

Parlamentaro teigimu, viešojoje erdvėje kyla vis daugiau spekuliacijų dėl branduolinės elektrinės Astrave statybų, atsijungimo nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų ir sinchronizacijos su Vakarų Europos žemynine elektros sistema procesų, todėl matomas poreikis Seimui žinoti realią padėtį minimais klausimais.

„Dėl apsisaugojimo nuo nesaugios elektrinės Astrave poreikio sutaria visos parlamentinės partijos. Šis klausimas taip pat sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Savo rašte prašau Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų pirmininkų kas mėnesį organizuoti bendrus komitetų posėdžius, kuriuose energetikos ministras arba jo paskirti atstovai bei kitos už Plano įgyvendinimą atsakingos valstybinės institucijos pristatytų Plano įgyvendinimo eigą ir kitas su Astravo branduoline elektrine, desinchronizacijos su Baltarusija ir Rusija bei sinchronizacijos su Vakarų Europos žemynine elektros sistema susijusias aktualijas. Esu įsitikinęs, kad tai padėtų išsklaidyti ir tam tikrus viešojoje erdvėje sklandančius mitus apie Lietuvos laikyseną nesaugios Astravo elektrinės klausimu“, – rašto turinį komentavo A. Ažubalis.

2017 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybė priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės Astrave įgyvendinimo veiksmų, planą.

Lietuvos Vyriausybės vertinimu, Baltarusijoje statoma branduolinė elektrinė pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai“.

Įdomus ir ELTA pranešimas apie Lenkijos mieste Krynicoje vykusį Europos ekonomikos forumą „Europa – vakar, šiandien ir rytoj“, kuriame dalyvavo Seimo narys bei Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Jis su kitų šalių atstovais aptarė Lietuvai ir visai Europai svarbius energetikos klausimus. Pavyzdžiui, Forume nemažai dėmesio buvo skirta diskusijai apie energetinio saugumo grėsmes, kur Lietuva iš Baltarusijos sulaukė klausimų ir apie Astravo atominę elektrinę (AE).

Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.

„Klausė, ar Astravo AE vertiname kaip politinį, ar kaip ekonominį darinį. Aš matau kaip politinį, nes pagal elektros kainas, kokios yra mūsų regione, su savo kaina jie tiesiog negalėtų mums parduoti elektros. Tai klausimas – kur tą elektrą dėti? Lietuviai, estai, latviai, lenkai atsisako, rusai taip pat signalizuoja, kad pas juos yra elektros perteklius“, – Eltai komentavo V. Poderys.

Lietuvos energetikos ministerija neseniai buvo paskelbusi, kad nesidera su Baltarusija dėl elektros pirkimo, o jau įtvirtintas įstatymas netgi draudžia mūsų šalyje parduoti Astravo AE pagamintą elektrą.

2018..10.26; 11:00

Astravo atominei jėgainei – ne

Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo užtikrinimas yra svarbus ne tik šalia jos esančioms valstybėms, bet ir visai Europai, o „Nord Stream 2“ dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją yra vienas daugiausiai politinių diskusijų sukėlęs projektas, Eltai sakė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Marošas Šefčovičius.

Pasak M. Šefčovičiaus, tam, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas kitų šalių atžvilgiu dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, privalu sukurti tokį energetinį tinklą, kuris užtikrintų, kad kiekviena Europos šalis turėtų priėjimą prie bent 3 skirtingų dujų šaltinių. 

„Energetinio saugumo užtikrinimui reikia padaryti kelis dalykus, ir daugelį jų mums jau pavyko įgyvendinti. Pavyzdžiui, tai, kad tarpvalstybiniai susitarimai dėl dujų turi būti suderinti su ES teise ir niekas negalėtų įspausti mažesnių valstybių į kampą ir priversti jas pasirašyti sutartis. 

Taip pat turime įtvirtinti, kad komercinės sutartys, kurios užtikrina daugiau nei 40 proc. dujų importo iš to paties tiekėjo, turi būti prieinamos reguliuotojams ir EK. Ne ką mažiau dirbame ir prie to, kad būtų sukurtas Europos dujų tinklas, kuriuo būtų užtikrinama diversifikacija, kad ES šalims būtų pasiekiami bent 3 skirtingi dujų tiekėjai. Tuo tarpu „Nord Stream 2“ neatitinka diversifikacijai keliamų kriterijų“, – Eltai sakė M. Šefčovičius.

EK komisaras pagyrė ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, teigdamas, kad, jam atsidarius, Lietuvai siūlomos dujų kainos sumažėjo 24 proc., o tai įrodo, kad, turint daugiau konkurencijos, galima gauti ir geresnę kainą.

Kalbėdamas apie energetinio saugumo užtikrinimo būdus mažesnėms valstybėms, M. Šefčovičius taip pat pabrėžė, kad jam dar neteko matyti jokio komercinio projekto, iškelto taip aukštai į politinių diskusijų lauką, – mažiausiai pusė ES valstybių pasisako prieš šį dujotiekį.

„Mes bandome užtikrinti tai, kad Europos įstatymai būtų pilnai taikomi visiems naujiems projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Europos Parlamentas šiam siūlymui pritarė, dabar laukiame, kol Europos Taryba įtrauks šį klausimą į savo darbotvarkę“, – patikino M. Šefčovičius.

Taip pat komisaras pabrėžė, kad yra vykdomos intensyvios derybos su Ukraina ir Rusija, kaip užtikrinti, kad po 2019 m., pasibaigus dujotiekio sutarčiai, būtų išsaugotas dujų tiekimas per Ukrainą. 

Kalbėdamas apie Astravo AE, M. Šefčovičius teigė, kad EK bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis šiuo klausimu davė rezultatų, – pasistengta užtikrinti, kad Baltarusija gerbtų Europos rekomendacijas bei atsižvelgtų į darytus streso testus dėl elektrinės saugumo užtikrinimo. 

„Šiuo metu tikimės, kad Baltarusija dirbs prie veiksmų plano, kaip įvykdyti mūsų rekomendacijas, o mes siūlome, kad ta pati komanda, atlikusi streso testus, po rekomendacijų įgyvendinimo Astravo AE vėl atliktų testus ir taip užtikrintų aukščiausius elektrinės saugumo standartus“, – Eltai sakė M. Šefčovičius.

Pasak jo, galima drąsiai teigti, kad Astravo AE klausimas yra svarbus ne tik Baltarusijos kaimyninėms šalims, bet ir visai Europai, nes, prisiminus istoriją, branduolinių nelaimių padariniai pasklinda plačiai po kitus regionus. M. Šefčovičius patikino, kad Europos institucijos dirba labai atsakingai, siekiant užtikrinti kuo didesnį atominės elektrinės saugumą.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai pritarė rekomendacinei rezoliucijai, kurioje išreiškiamos Astravo AE keliamos grėsmės.

Kaip Eltai kiek anksčiau teigė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virginijus Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.

Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos. 

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.

Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma, su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.

Be to, Energetikos ministerija praėjusį pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus. Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.

Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.

Tuo tarpu Baltijos jūrą iki Vokietijos kertantį Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ Vokietijos valdžia palaimino dar kovo pabaigoje, kuomet išdavė visus leidimus dujotiekio tiesimui.

„Nord Stream 2“ projektui nepritaria Baltijos šalys, Lenkija. Jos bei JAV vadina tai politiniu, o ne ekonominiu projektu, skirtu sustabdyti dujų tranzitą per Ukrainą.

Balandį Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ kelia grėsmę Europos Sąjungai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-15

Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

Baltarusijai paskelbus dėl ketinimų šalies krovinius vežti ne per Klaipėdos, bet Rygos uostą, Lietuvos ministrai teigia, kad situacija yra rimtai stebima, tačiau realių grėsmių kol kas nematyti.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad santykiuose su Baltarusija kol kas girdimi tik įspėjimai ir prielaidos, bet ne aiškios pozicijos.

„Mūsų institucijos bendrauja su kolegomis iš Baltarusijos. Yra nuolat keliami įspėjimai ir klausimai, kurie kartojasi, tačiau tuo pačiu pasiekia informacija iš verslo struktūrų, kad tai (kelias per Lietuvos uostą. – ELTA) jiems labiausiai apsimoka. Visada nugalėdavo tas racionalus požiūris ir manome, kad taip visada bus. Papildomi sprendimai reikalauja lėšų, o tai vyksta ne pirmą kartą.

Nėra jokių faktų, tik įspėjimai ir prielaidos, kurie iki šiol neatsitiko, ir manau, kad neatsitiks. Dėl Astravo ir pačios Baltarusijos nėra aiški pozicija. Baltarusijos prezidentas sakė, kad jam niekas iki šiol nebuvo paaiškinę, kaip Astravo elektrinė bus įtraukta į šalies ekonomiką. Galbūt Latvijos atstovų vizitai į Minską ir yra dažnesni nei mūsų, bet visa tai yra prielaidos“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad konkurencija su Latvija yra ne naujiena, nes tai tęsiasi jau daug metų ir kiekvienai šaliai skirtingu metu pasiseka arba ne.

Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.

„Fronte tokio didelio pasikeitimo ir faktinių dalykų nematome. Į Lietuvą iš Baltarusijos daugiausia važiuoja tik trąšos ir naftos produktai. Baltarusijos trąšoms Lietuvoje dega žalias šviesoforo signalas. Palyginti su tuo, ką gali pasiūlyti kitos šalys, mūsų šalyje sąlygos yra geriausios, o tarpusavio santykiai nerodo, kad pasikeitimas turėtų būti. Kol kas rimtai žiūrime į šią grėsmę, o mūsų įmonių atstovai taip pat, kaip ir Latvijos svečiai, nuolat lankosi Baltarusijoje“, – teigė R. Masiulis.

ELTA primena, kad Baltarusijos prezidentūros svetainėje pranešama, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketina savo šalies krovinius iš Klaipėdos uosto nukreipti į Rygą. Tai būtų atsakas Lietuvai dėl iniciatyvų prieš Astravo atominės elektrinės statybą.

Pirmoji Baltarusijoje atominė jėgainė statoma netoli Gardino srities Astravo miesto dalyvaujant specialistams iš Rusijos. Pirmąjį AE reaktorių planuojama paleisti 2019 metais, antrąjį – 2020 metais.

Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus plėtojant Astravo AE projektą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.12; 08:20

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti

Ketvirtadienį Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai pritarė rekomendacinei rezoliucijai, kurioje išreiškiamos Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys Europos Taryboje pasisakė dėl Astravo atominės elektrinės, kur pristatė Lietuvos poziciją dėl Astravo – neišduoti licencijos Astravo AE veiklai tol, kol nebus užtikrintas elektrinės saugumas.

Vertinant vos 45 km atstumu nuo Vilniaus esančios atominės elektrinės statybą Astrave, teikiamoje rezoliucijoje nuogąstaujama, kad nepaisoma tarptautinių branduolinės saugos standartų ir didelių incidentų statybos aikštelėje.

Kaip Eltai kiek anksčiau teigė V. Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.

„Turkija buvo paskirta rezoliucijos rengėja, tačiau staiga atsirado pasiūlymas rezoliuciją išplėsti ir ji tapo tiesiog apie branduolinę saugą Europoje. Atsirado šalių, kurios nori, kad ši tema būtų ištirpdyta. Nors dabar rezoliucija ir vadinasi „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“, tačiau Astravo tema vis dėlto liko išryškinta ir pačioje rezoliucijoje yra visas punktas, skirtas būtent jai. Kol kas džiaugiamės, kad Parlamentinė Asamblėja ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti licencijos, kol nebus įvykdyta daugybė reikalavimų“, – Eltai sakė V. Poderys.

Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos. Pagrindiniai Astravo AE keliami reikalavimai turi atitikti Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės tarpusavio priežiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis.

Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.

Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.

Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.

„Tai (rezoliucija – ELTA) prasminga, nes 47 Europos šalys kreipsis į Baltarusiją: „Klausykite, turite problemų ir raginame tol nepradėti elektrinės veikimo, kol nebus atsižvelgta į minėtus reikalavimus“. Svarbiausia, kad problema tampa ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos. Reikia tai viešinti“, – sakė Energetikos komiteto pirmininkas.

Pasak V. Poderio, Lietuvai viešinti Astravo AE problemą padėtų ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Lietuva jau oficialiai paskelbė, kad nepirks Baltarusijoje pagamintos elektros energijos, tačiau šiuo klausimu prie Lietuvos prisidėjo vos kelios šalys.

„Mes pasakėme, kad nepirksime Astravo elektros. Estai neperka, lenkai irgi pasakė, kad nepirks. Vienintelis kelias, kaip elektra iš Rytų pasiektų ES rinkas, tai per Suomiją ribotais kiekiais, ir jeigu Latvija mūsų nepalaikytų, – per ją. Tačiau didysis paveikslas būtų toks, kad lengvai taip į mūsų rinkas Astravo elektra jau nebepatektų“, – kalbėjo V. Poderys.

Kaip pasakojo Seimo narys, norint nepirkti elektros iš Astravo, reikėtų jos nepirkti ir iš Rytų, nes energijos srautai susimaišo. Kaip teigė V. Poderys, tuo pačiu sumažėtų ir rytietiškos elektros pasiūla, todėl reikėtų pasiruošti – arba pakelti savo pagaminamos energijos lygį, arba daugiau importuoti per savo ryšius su Lenkija, Švedija ar Suomija.

ELTA primena, kad Energetikos ministerija pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus.

Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios AE.

Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.

Taisyklės taip pat numato, kad elektros energijos importas per jungiamąsias linijas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias galimam Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant atitinkamomis prekybinėmis schemomis su Kaliningrado sritimi, teigia Energetikos ministerija.

Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.

Šį pavasarį ministro įsakymu uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju.

Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.

Šiuo metu jau pradėta vykdyti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo pertvarka ir optimizavimas. Tai leis parengti ir pritaikyti esamą infrastruktūrą saugiam atjungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros sistema.

Siekiant padidinti tiekimo patikimumą Vilniaus regione yra vykdomas oro linijos Vilnius-Lietuvos elektrinė plėtros projektas ir naujos oro linijos Vilnius-Naujoji Vilnia-Neris parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai. Šios jungtys taip pat yra svarbios rengiantis atsijungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros tinklais.

Prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus planuojama patvirtinti kitą savaitę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.12; 08:44

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – vos keli žingsniai

Veiksmų plano avarijos šiuo metu dar statomoje Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (AAE) atnaujinimas nereiškia, kad Lietuva nuleido rankas bandydama sustabdyti baltarusių atomines ambicijas, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

„Lietuva nesusitaiko su tuo, kad Baltarusijoje, Astrave, būtų AE. Plano atnaujinimas ir parengimas nėra susitaikymo žen

klas“, – pristatydamas gyventojų apsaugos planą sakė ministras.

Ministras paaiškino, kad Lietuva nesukūrė ir naujo plano – tris dešimtmečius būdama atomine valstybe, Lietuva jau turėjo panašių planų ir anksčiau, tačiau šiuo metu reikalinga planus pritaikyti prie dabartinių realijų.

„Planas yra parengtas nepalankiausiam scenarijui Lietuvai. Tai reiškia, kad iš rytų į vakarus pučia stiprus vėjas, galimi krituliai. Mūsų žiniomis, toks scenarijus Lietuvoje vyksta 16 dienų, maksimaliai 400 valandų per metus“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad, nepaisant mūsų šalies pozicijos AAE klausimu, situacija Baltarusijos pusėje yra sekama, Lietuva turi būti pasiruošusi gelbėti gyventojus.

Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda teigė, kad atnaujinant planą buvo siekiama susisteminti veiksmus, kuriuos turėtų atlikti daugiau nei dvi dešimtys institucijų.

„Pagrindinis dalykas, ko mes siekėme, yra koordinuotas institucijų veikimas valstybiniu lygmeniu ir atitinkamai komunikuojamas į savivaldybės lygmenį. Kitas etapas – kai savivaldybės gali konkrečiau planuoti savo žmogiškuosius, materialinius ir administracinius resursus. Po to prasidės intensyvesnis periodas rengiant pratybas“, – sakė E. Geda.

Pasak Radiacijos saugos centro Radiacinių avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausiosios specialistės Danutės Šidiškienės, pavojinga, didelių dozių radiacijos apšvita galima tik esant greta įvykio vietos, maždaug 3-5 km atstumu.

Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.

„(…) spindulinė liga, radiaciniai nudegimai, įvairių organų ir audinių pakitimai atsiranda tik esant arti įvykio vietos. Dviejų savivaldybių (Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono. – ELTA) teritorijos patenka į skubių apsauginių veiksmų zoną, nuo AAE nutolusią 20-30 km atstumu. Ten gyvena maždaug 23 tūkst. gyventojų, o toje zonoje jau labai mažai tikėtina, kad minėti simptomai galėtų pasireikšti“, – ramino D. Šidiškienė.

Specialistės teigimu, taikant apsauginius veiksmus labai svarbu pavojaus metu elgtis protingai. Taikyti jodo preparatus, evakuotis ar perkelti gyventojus reikėtų tik esant rimtam pagrindui, nes priešingu atveju gali būti net pakenkiama žmogui.

„Perkeliant jautrius asmenis, kaip ligonius, kartais gali būti sukeliama daugiau žalos vien dėl paties proceso. Yra atvejų, kai geriau užsidaryti ir laukti, kol jonizuojančiosios spinduliuotės pavojus sumažėja“, – sakė specialistė.

Paklaustas, kiek žmonių galėtų būti evakuojama AAE avarijos atveju, E., Geda tikino, kad numatyta evakuoti apie 6 tūkst. žmonių, gyvenančių greta Baltarusijos sienos. Dalis žmonių, planuoja PAGD, išvyktų iš zonos savo transportu.

Plane, atsižvelgiant į teritorijų ypatumus ir atstumą iki statomos elektrinės Baltarusijoje, išdėlioti konkretūs institucijų veiksmai. Numatyta gyventojų apsauga, informavimas, evakavimas, jodo profilaktika, radionuklidais užteršto maisto, geriamojo vandens, ne maisto produktų vartojimo apribojimas ir kitos priemonės.

Numatytos dvi apsaugos zonos – 30 km aktyvi apsaugos zona ir 100 km prevencinė apsaugos zona.

Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.

Skubiems apsaugomiesiems veiksmams taikyti, t. y. jodo profilaktikai organizuoti ir reikalingiems jodo preparatams įsigyti, reikės apie 900 tūkst. Eur, gyventojų perspėjimo sirenomis sistemai modernizuoti ir plėtoti (100 km spinduliu nuo Baltarusijos AE) reikės apie 9,5 mln. Eur lėšų.

Dalis lėšų bus skiriama iš tarptautinių finansinių instrumentų priemonių. E. Misiūno teigimu, norint įgyvendinti apsaugos priemones daugiausia reikėtų apie 20 mln. eurų, tačiau kol kas ministras tikslios sumos prognozuoti nesiėmė.

ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m. Tiesa, atominės elektrinės vystytojai iškilo problemų dėl apgadintų reaktoriaus sudedamųjų dalių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.11; 08:30

Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.

Ketvirtadienį Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai balsuos dėl rekomendacinės rezoliucijos, kurioje išreiškiamos Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys trečiadienį Europos Taryboje pasisakė dėl Astravo atominės elektrinės, kur pristatė Lietuvos poziciją dėl Astravo – neišduoti licencijos Astravo AE veiklai tol, kol nebus užtikrintas elektrinės saugumas. 

Vertinant vos 45 km atstumu nuo Vilniaus esančios atominės elektrinės statybą Astrave, teikiamoje rezoliucijoje nuogąstaujama, kad nepaisoma tarptautinių branduolinės saugos standartų ir didelių incidentų statybos aikštelėje.

Kaip Eltai kiek anksčiau teigė V. Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.

„Turkija buvo paskirta rezoliucijos rengėja, tačiau staiga atsirado pasiūlymas rezoliuciją išplėsti ir ji tapo tiesiog apie branduolinę saugą Europoje. Atsirado šalių, kurios nori, kad ši tema būtų ištirpdyta. Nors dabar rezoliucija ir vadinasi „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“, tačiau Astravo tema vis dėlto liko išryškinta ir pačioje rezoliucijoje yra visas punktas, skirtas būtent jai. Kol kas džiaugiamės, kad Parlamentinė Asamblėja ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti licencijos, kol nebus įvykdyta daugybė reikalavimų“, – Eltai sakė V. Poderys.

Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos. Pagrindiniai Astravo AE keliami reikalavimai turi atitikti Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės tarpusavio priežiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis.

Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.

Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.

„Tai (rezoliucija – ELTA) prasminga, nes 47 Europos šalys kreipsis į Baltarusiją: „Klausykite, turite problemų ir raginame tol nepradėti elektrinės veikimo, kol nebus atsižvelgta į minėtus reikalavimus“.

Svarbiausia, kad problema tampa ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos. Reikia tai viešinti“, – sakė Energetikos komiteto pirmininkas. 

Pasak V. Poderio, Lietuvai viešinti Astravo AE problemą padėtų ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Lietuva jau oficialiai paskelbė, kad nepirks Baltarusijoje pagamintos elektros energijos, tačiau šiuo klausimu prie Lietuvos prisidėjo vos kelios šalys.

„Mes pasakėme, kad nepirksime Astravo elektros. Estai neperka, lenkai irgi pasakė, kad nepirks. Vienintelis kelias, kaip elektra iš Rytų pasiektų ES rinkas, tai per Suomiją ribotais kiekiais, ir jeigu Latvija mūsų nepalaikytų, – per ją. Tačiau didysis paveikslas būtų toks, kad lengvai taip į mūsų rinkas Astravo elektra jau nebepatektų“, – kalbėjo V. Poderys.

Kaip pasakojo Seimo narys, norint nepirkti elektros iš Astravo, reikėtų jos nepirkti ir iš Rytų, nes energijos srautai susimaišo. Kaip teigė V. Poderys, tuo pačiu sumažėtų ir rytietiškos elektros pasiūla, todėl reikėtų pasiruošti – arba pakelti savo pagaminamos energijos lygį, arba daugiau importuoti per savo ryšius su Lenkija, Švedija ar Suomija.

Briuselyje ir Vilniuje – pilietinė akcija prieš Astravo AE. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad Energetikos ministerija pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus. 

Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios AE. 

Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW. 

Taisyklės taip pat numato, kad elektros energijos importas per jungiamąsias linijas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias galimam Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant atitinkamomis prekybinėmis schemomis su Kaliningrado sritimi, teigia Energetikos ministerija.

Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos. 

Šį pavasarį ministro įsakymu uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju.

Šiuo metu jau pradėta vykdyti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo pertvarka ir optimizavimas. Tai leis parengti ir pritaikyti esamą infrastruktūrą saugiam atjungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros sistema. 

Siekiant padidinti tiekimo patikimumą Vilniaus regione yra vykdomas oro linijos Vilnius-Lietuvos elektrinė plėtros projektas ir naujos oro linijos Vilnius-Naujoji Vilnia-Neris parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai. Šios jungtys taip pat yra svarbios rengiantis atsijungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros tinklais.

Prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus planuojama patvirtinti kitą savaitę.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-11

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuva turi savo sėkmės istoriją, kaip atsakyti į energetinio saugumo iššūkius. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ne tik išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų, suvaldė iki terminalo atsiradimo politiškai diktuotas dujų kainas, bet ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione. Tai transatlantiniame saugumo forume Vašingtone pažymėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Forume, pasak Energetikos ministerijos pranešimo, buvo diskutuojama apie energetinio saugumo iššūkius, į kuriuos būtinas globalus atsakas.

Lietuvos energetikos ministro teigimu, solidaraus ir bendro atsako reikalauja tokie projektai kaip „Nord Stream 2“ ar Baltarusijoje, pažeidžiant branduolinės saugos reikalavimus, statoma Astravo branduolinė elektrinė, kurie nukreipti silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines „Nord Stream 2” projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės“, – pažymėjo energetikos ministras diskusijoje „Energetinis saugumas: laisvos rinkos versus vamzdžio politika“.

Pasak Ž. Vaičiūno, kalbant apie ES energetinį saugumą, kartu būtina kalbėti apie saugius dujų tiekimo šaltinius ir didinti SGD importą, pirmiausiai iš tokių šalių kaip JAV.

„Tuo metu dabar mes matome priešingas tendencijas. Nepaisant visų pastangų diversifikuoti dujų tiekimą, dauguma Europos šalių išlieka smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Per trejus metus rusiškų dujų importas į Europos rinkas išaugo 30 proc. ir Rusija šią priklausomybę nutiesdama papildomą tiekimo infrastruktūrą tik dar labiau padidins, jeigu nebus konkurencingo savalaikio atsako iš SGD rinkos. Būtent JAV SGD konkurencinis spaudimas galėtų efektyviausiai atsverti „Gazprom“ įtaką ES“, – pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Diskusijoje ministras taip pat pabrėžė Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo branduolinės elektrinės grėsmę Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir visam regionui bei branduolinės energetikos reputacijai pasaulyje.

Pasak Ž. Vaičiūno, sistemingai pažeidžiant tarptautines konvencijas statomas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų neatitinkantis Astravo branduolinės elektrinės projektas privalo sulaukti JAV atsako tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, išnaudojant visus tarptautinius instrumentus.

Forumą organizuoja Europos politikos analizės centras (angl. Center for European Policy Analysis CEPA). Kartu su ministru diskusijoje apie energetinį saugumą taip pat dalyvavo už JAV energetiką atsakingi pareigūnai, Vokietijos užsienio ir saugumo politikos analitikai, Lenkijos vyriausybės specialusis įgaliotinis strateginei energetinei infrastruktūrai Piotras Naimskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.26; 08:11

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Reuters nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketina savo šalies krovinius iš Klaipėdos uosto nukreipti į Rygą.

Tai būtų atsakas Lietuvai dėl iniciatyvų prieš Astravo atominės elektrinės (AE) statybą. Apie tai antradienį pranešta Baltarusijos prezidentūros svetainėje, rašo „Verslo žinios“.

ELTA primena, kad pirmoji Baltarusijoje atominė jėgainė statoma netoli Gardino srities Astravo miesto dalyvaujant specialistams iš Rusijos. Pirmąjį AE reaktorių planuojama paleisti 2019 metais, antrąjį – 2020 metais.

Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus plėtojant Astravo AE projektą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.23; 09:35

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lenkijos mieste Krynicoje vykusiame Europos ekonomikos forume „Europa – vakar, šiandien ir rytoj“ dalyvavęs Seimo narys bei Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys su kitų šalių atstovais aptarė Lietuvai ir visai Europai svarbius energetikos klausimus.

Forume nemažai dėmesio buvo skirta diskusijai apie energetinio saugumo grėsmes, kur Lietuva iš Baltarusijos sulaukė klausimų ir apie Astravo atominę elektrinę (AE).

„Klausė, ar Astravo AE vertiname kaip politinį, ar kaip ekonominį darinį. Aš matau kaip politinį, nes pagal elektros kainas, kokios yra mūsų regione, su savo kaina jie tiesiog negalėtų mums parduoti elektros. Tai klausimas – kur tą elektrą dėti? Lietuviai, estai, latviai, lenkai atsisako, rusai taip pat signalizuoja, kad pas juos yra elektros perteklius“, – Eltai komentavo V. Poderys.

Lietuvos energetikos ministerija neseniai buvo paskelbusi, kad nesidera su Baltarusija dėl elektros pirkimo, o jau įtvirtintas įstatymas netgi draudžia mūsų šalyje parduoti Astravo AE pagamintą elektrą.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

V. Poderys taip pat teigė, kad buvo maloniai nustebintas, jog kitos šalys puikiai žino apie Lietuvos sinchronizacijos projektą, kuris palaikymo susilaukė net iš lenkų pusės.

„Anksčiau būdavo sudėtinga tartis su Lenkija, o dabar tas projektas atrodo savaime aiškus. Įdomu tai, kad moldavai ir ukrainiečiai paskelbė, kad ir jie pradeda savo atsiskyrimo nuo Rusijos elektros sistemos projektus bei jungimąsi prie vakarietiškos“, – Eltai sakė Seimo narys.

Ekonomikos forume buvo paliesta tema ir apie „Nord Stream 2“ dujų vamzdį iš Rusijos į Vokietiją, kuriam palaiminimą davė tiek suomiai, tiek švedai, tiek vokiečiai su rusais – danai yra vieninteliai, kurie dar nėra išdavę leidimo. Vis dėlto V. Poderys Eltai atskleidė, kad pagal tai, kaip forume vyko diskusija, galima buvo suprasti, kad šis projektas bus įgyvendintas ir į Vokietiją dujos tekės laisvai.

„Žinoma, Europos Komisija ar Jungtinės Valstijos dar gali su savo sankcijomis kažką pagąsdinti, bet bendra nuotaika tokia, kad „Nord Stream 2“ įvyks. Žvelgiant į Vokietiją ir kitas Vakarų šalis, joms tai yra ekonominis projektas, bet rytinės dalies šalims tai yra politinis projektas ir išduodantis mūsų regiono interesus. Susidarė tokia nuomonė, kad Vokietija su savo interesais siaurai žiūrės į mūsų politinį susirūpinimą. Tokio broliškumo tarp Europos šalių šiuo klausimu niekas nepajuto – kiekvienas žiūrėjo savo interesų“, – nuogąstavo Seimo Energetikos komisijos pirmininkas.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Europos politikos ir verslo lyderių susitikime buvo paliestas ir „Trijų jūrų“ projektas – juo siekiama suvienyti tarp trijų jūrų (Baltijos, Adrijos ir Juodosios) esančias šalis. Šias šalis norima sujungti elektros ar dujų linija, einančia iš šiaurės į pietus. Nuo sovietinių laikų svarbiausios energetikos jungtys yra Rytai-Vakarai, tarnaujančios Rusijos ir Vakarų šalių labui, todėl reiškiamas interesas turėti liniją tarp Pietų ir Šiaurės.

Šiuo metu didelį Europos šalių susirūpinimą kelia ir kibernetinis saugumas – juo galima iš išorės ar iš toli pažeisti elektros sistemas ar net sustabdyti elektros tiekimą iki visiško užgesimo. V. Poderys pripažino ELTAI, kad energetikos sistema šiuo metu yra labai pažeidžiama kibernetinių atakų, kurių skleidėjus yra be galo sudėtinga identifikuoti.

ELTA primena, kad Ekonomikos forumas Krynicoje vyko rugsėjo 4-6 d. ir buvo rengiamas jau 28 kartą. Jis neoficialiai yra vadinamas Rytų Europos Davoso forumu. Rugsėjo pradžioje čia kasmet susirenka Vidurio ir Rytų Europos verslo bei politikos lyderiai aptarti svarbiausių Europos klausimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.08; 08:25

V. Kudirkos aikštėje – protesto akcija prieš Astravo atominės statybas Lietuvos pašonėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį ir Europos reikalų komiteto pirmininką Gediminą Kirkilą, ragindami dėl nesaugos elektrinės Astrave surengti bendrus komitetų posėdžius.

Parlamentaro teigimu, viešojoje erdvėje kyla vis daugiau spekuliacijų dėl branduolinės elektrinės Astrave statybų, atsijungimo nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų ir sinchronizacijos su Vakarų Europos žemynine elektros sistema procesų, todėl matomas poreikis Seimui žinoti realią padėtį minimais klausimais.

„Dėl apsisaugojimo nuo nesaugios elektrinės Astrave poreikio sutaria visos parlamentinės partijos. Šis klausimas taip pat sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Savo rašte prašau Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų pirmininkų kas mėnesį organizuoti bendrus komitetų posėdžius, kuriuose energetikos ministras arba jo paskirti atstovai bei kitos už Plano įgyvendinimą atsakingos valstybinės institucijos pristatytų Plano įgyvendinimo eigą ir kitas su Astravo branduoline elektrine, desinchronizacijos su Baltarusija ir Rusija bei sinchronizacijos su Vakarų Europos žemynine elektros sistema susijusias aktualijas. Esu įsitikinęs, kad tai padėtų išsklaidyti ir tam tikrus viešojoje erdvėje sklandančius mitus apie Lietuvos laikyseną nesaugios Astravo elektrinės klausimu“, – rašto turinį komentavo A. Ažubalis.

2017 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybė priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės Astrave įgyvendinimo veiksmų, planą.

Lietuvos Vyriausybės vertinimu, Baltarusijoje statoma branduolinė elektrinė pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.07; 11:00

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Iki šiol atsimenu paslaptingąjį vyriškį, į asmeninę mano paskyrą socialiniuose tinkluose atsiuntusį keletą rašinių. Nepažįstamasis leido suprasti, kad neprieštarautų, jei tekstus skelbčiau slaptai.lt portale.

Tendencingumai dėl „Independence“

Tačiau nepažįstamojo tekstus publikuoti delsiau. Rašiniai buvo specifiniai. Juos skaitant būtinai sukirbėdavo įtarimas – kodėl kritika taikoma tik vakarietiškoms investicijoms, mažinančioms Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos? Taip, straipsniai – perspėjimai apie iš visų pusių kylančius pavojus, kad ir kokie nemalonūs būtų, – reikalingi. Turime teisę žinoti apie visas galimas avarijas. Bet kodėl smulkmeniškai svarstomi galimi avarijos suskystintųjų gamtinių dujų terminale padariniai, o štai analizės, kaip derėtų elgtis sprogus Astravo atominei jėgainei, – nėra.

Dar kadaise dirbdamas „Valstiečių laikraščio“ kariniame priede „Vardan Lietuvos“ susidūriau su specialiai inspiruojama demagogija: mums nereikalingi kariniai poligonai, nes ten besitreniruojantys NATO kariai per klaidą į šoną nukreips raketą, kuri būtinai sprogs virš vaikų darželio; mums nereikalingas šaudmenų sandėlys, nes į orą išlėks, numetus nuorūką, netoliese esantis miestas; mums nereikalingas aerodromas, nes ant autostrados nukris NATO karinis naikintuvas su pilnais degalų bakais.

Tokių skundų 1998 – 2003-aisiais sulaukdavau gausiai. Tiek primityviai, tiek įtikinamai išguldytų. Dabar akivaizdu, kad anie laiškai buvo specialiai kurpiami. Kremliui nepatiko spartus Lietuvos ėjimas į NATO bei NATO kariškių pratybos Pabradės, Ruklos, Kazlų Rūdos, Kairių poligonuose. Todėl ir siekta paskleisti kuo daugiau nepasitikėjimo apie mus saugančius kariškius.

Nenoras domėtis „baltarusiškais akcentais“

Tad gal nepažįstamasis, peršantis tekstą apie „pavojingąjį“ laivą „Independence“, turi panašių tikslų kaip ir tie „naivuoliai“, kurie 1998-2003-aisiais klausinėjo, kam Lietuvai reikalingas NATO, jei nesiruošiame nieko pulti? Štai tada ir kilo mintis patikrinti: paprašysiu, gal nepažįstamasis galėtų parašyti straipsnį apie Astravo AE keliamus pavojus? Tegul papasakoja, kas nutiktų Lietuvoje, jei Baltarusijos atominėje jėgainėje sprogtų reaktorius, o radioaktyvūs debesys, papūtus stipriam vėjui, pajudėtų būtent Lietuvos pusėn?

Su nepažįstamuoju akis į akį susitikau vienoje iš Vilniaus kavinių. Išgirdęs pasiūlymą iš karto susiraukė. Pareiškė neketinantis imtis „baltarusiškų akcentų“, mat ši tema vargu ar domins Lietuvos skaitytojus. Suprask, tai – baltarusių reikalas.

Baltarusijos atominė elektrinė. Belta.by nuotr.

Po akivaizdaus nenoro domėtis „baltarusiška tema“ įtarimai, jog susidūriau su tendencingu propagandistu, – sustiprėjo. Tuo pačiu sustiprėjo ir noras atidžiau pažvelgti į baltarusiškas realijas.

Štai ką pavyko sužinoti. Šiuo metu galioja dar 2012 metais patvirtintas Lietuvos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju patvirtinimo“. Tame dokumente nerasite nė žodžio apie Baltarusijos AE, nes 2012-aisiais šis objektas nebuvo įvardintas kaip branduolinis.

Kaip išlikti gyviems?

Dabar Lietuvos valstybės institucijos rengia naują, patobulintą planą, kur jau vertinami Baltarusijos AE keliami pavojai. Tikėtina, kad naujasis planas bus patvirtintas šiemet.  

Bet ar patvirtinus naująjį planą mes tapsime saugesni? Teorija ir praktika – du skirtingi reiškiniai. Štai lietuviškasis Radiacinės saugos centras išvardina penkias priežastis, kurios verčia nerimauti dėl Baltarusijos AE: netinkamas statybos aikštelės parinkimas; aušinimo sistemų nepatikimumas; galima Neries, Nemuno ir Baltijos jūros tarša radionuklidais; konstrukcijų atsparumas sunkaus lėktuvo kritimo atveju; netinkamas radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymas bei akivaizdus nenoras į projekto vykdymą įtraukti tarptautinius ekspertus.

Jei Astravo atominėje jėgainėje sprogtų bent vienas iš dviejų VVER-1200 tipo reaktorių, skaičiuojančių 1200 MW galingumą, turėtume du būdus išvengti mirtį skleidžiančios radiacijos. Vienas iš jų – nedelsiant, greičiau nei per kelias valandas, pasislėpti specialiai įrengtose slėptuvėse. Tačiau atidžiai perskaitęs naująjį viešai skelbiamą Lietuvos gelbėjimo plano projektą vis tik nesupratau, ar užtektinai turime saugių bunkerių, kuriuose sugebėtume paslėpti į pavojaus zoną patekusius vilniečius ir aplinkinių sostinės rajonų gyventojus? Juk jų – beveik milijonas. Net ir be kruopščių skaičiavimų aišku, jog tiek bunkerių, kuriuose keletą dienų ar net savaičių galėtų gyventi maždaug milijonas žmonių, – Lietuva nepajėgi įsirengti.

Juolab Lietuva nepajėgi sukaupti tiek maisto ir geriamo vandens atsargų, kad milijonas žmonių keletą savaičių nenumirtų badu ar dėl vandens stygiaus. Jei jau nesiteikiame karinėms reikmėms skirti 2 proc. nuo BVP, tai nenorėsime duoti lėšų ir modernių bei brangiai kaštuojančių slėptuvių įrengimui. Beje, kai kurie dar sovietiniais laikais statyti bunkeriai, skirti apsisaugoti nuo bombardavimo bei radiacijos, – seniai privatizuoti, ir požeminių slėptuvių savininkai vargu ar gera valia leistų juos panaudoti visuomeninėms reikmėms. Jie slėptusį ten patys – su visais savo draugais ir artimaisiais.

Taip pat nenutuokiu, kokiame radiacijos nepraleidžiančiame bunkeryje tektų slėptis man pačiam ir tūkstančiams kitų Pilaitės rajono gyventojų? Politika domiuosi, užsieninę bei vietinę informaciją kaupiu, laikraščius skaitau, bet jei šį klausimą pateiktumėte man, – gūžčiočiau pečiais. Gal Vilniaus meras Remigijus Šimašius žino, kur Pilaitės rajono gyventojams įrengtas arba numatomas įrengti bunkeris?

Kodėl neįmanoma evakuacija?

Kitas gelbėjimosi ratas – daug realesnis. Tai – evakuacija. Kaip rašoma gelbėjimosi plano projekte, skubių apsaugos veiksmų zona – 30 km., prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona – 5 km., o sanitarinės apsaugos zona – 3 km. Tai reiškia, kad vėjui pasisukus Lietuvos pusėn radiaciniai debesys būtinai atkeliautų iki Vilniaus – apimtų ne tik miestą, bet ir jo apylinkes. Atkeliautų greitai – per kelias valandas. O gal net greičiau. Mat nuo Astravo AE iki valstybinės Lietuvos – Baltarusijos sienos tėra 20 km, o iki paties Vilniaus – vos 50 km. Nelaimės atveju vis tiek tektų skubiai evakuoti visą Vilnių (keli kilometrai šen ar ten nieko nereiškia; be to, nelaimės atveju niekas neskaičiuotų, ar radioaktyvieji debesys jau pasiekė centrą, ar dar tik slenka jo link).

Požeminis Vilniaus metro – dar tik maketuose ir vizijose. Slaptai.lt

Išvežti tiek daug žmonių į saugesnes Lietuvos vietas, sakykim, Latvijos pusėn arba į Klaipėdą, – taip pat sudėtingas uždavinys. Kiekvienas, kuris bent sykį yra įstrigęs Vilniaus automobilių kamščiuose, puikiai supranta, kad evakuacija iš sostinės per kelias valandas ar net parą, – beveik neįmanoma misija. Net jei evakuacija automobiliais būtų atliekama labai tvarkingai, organizuotai, prižiūrint policijai ir kitoms specialiosioms tarnyboms, avarijų tikimybė – didelė. Įtampa, stresas, skubėjimas, panika priverstų vairuotojus klysti. Susidūrus bent keliems automobiliams keliai, suteikiantys galimybę pasitraukti iš Vilniaus šiaurės ar vakarų kryptimi, būtų ilgam užblokuoti.

Rengiamame dokumente rašoma, kad transportą evakuacijai ir evakuaciją geležinkeliais organizuoja Susisiekimo ministerija. O policija užtikrina besitraukiančiųjų saugumą, dar kitos institucijos numato pagrindinius ir atsarginius gyventojų evakuacijos planus, rengia kelių apylankas, tiesia laikinus kelius. Bet tai įmanoma, jei Vilnius turėtų bent kelias požemines metro linijas, jungiančias, pavyzdžiui, Pilaitę su Antakalniu ar Santariškes su Vilniaus Geležinkelio stotimi ir tarptautiniu Vilniaus oro uostu.

Deja, sostinė neturi požeminio metro, kuris, kylant Astravo AE bokštams, reikalingas Vilniui ne vien ekonominiu požiūriu (padėtų išvengti spūsčių – nereikėtų gaišti laiko, be reikalo deginti bezino), bet ir saugumo sumetimais (padėtų surengti sparčią evakuaciją arba leistų pasislėpti). Žodžiu, privalome prisipažinti, jog vilties, kad per keletą ar, tiek to, per keliolika valandų pavyktų pabėgti iš Vilniaus, – beveik nėra. O po keliolikos valandų daugelis iš automobilių spūstyse įstrigusiųjų jau būtų paženklintas mirtinai pavojinga radiacijos doze. Ar beliktų prasmė bėgti gavus mirtiną radiacijos dozę?

Vilniaus metropolitenas – vienintelė išeitis

Bet gal dabar, kai radiacinės grėsmės dėl baltarusiškų statybų vis realesnės, Lietuvos valdžia suprato, kad Vilnius be požeminio metro neturi ateities? Vargu. Atsiverskite šių metų liepos 20-osios „Lietuvos žinių“ numeryje paskelbtą straipsnį „Ką byloja šaršalas dėl Astravo atominės elektrinės“. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas prof dr. Tomas Kačerauskas teigia: „Kartais politinis jovalas (dažniausiai atsitiktinai) sukunkuliuoja racionaliomis putomis. Tarkime, panika dėl Astravo AE galėtų pastūmėti įgyvendinti Vilniaus metro idėją. Juk kažkur reikės pasislėpti tūkstančiams žmonių. Deja, apie tai nekalbama – tik sakoma, kad mes visiškai pasiruošę“.

Rengiamame saugos projekte parašyta, kad „nukentėjusieji, kurių viso kūno apšvitos dozė siekia arba viršija HN99:2011 nustatytųjų lygių, siunčiami gydytis į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių arba į Kauno klinikas. Bet žmogui, kuris bent sykį yra lankęsis Santariškių ligoninėje, puikiai žino, kad ši įstaiga – senų seniausiai perpildyta. Kas ir kaip joje sugebėtų paguldyti dar keletą tūkstančių ligonių? Vien privažiuoti prie jos būtų sudėtinga. Juk požeminio metro, jungiančio Santariškes su kitomis Vilniaus vietomis, – neturime.

Jei į šią problemą žvelgtume blaiviai, turėtume svarstyti, kaip iš šios ligoninės kuo skubiau išvežti (o ne į ją atvežti) visus ten esančius ligonius – kuo toliau nuo radiacija užteršto Vilniaus. Štai ir vėl tenka prisiminti požeminį metro – vienintelę transporto priemonę, kuri sudaro galimybę išties greitai judėti iš vieno Vilniaus galo į kitą.

Keturios požeminio metro linijos, raižančios Vilnių iš šiaurės, pietų, vakarų ir rytų, padėtų žmonėms skubiai pasiekti geležinkelio stotį ir oro uostą iš Antakalnio, Santariškių, Pilaitės rajonų. Dabar iš Pilaitės iki Vilniaus geležinkelio stoties visuomeniniu trasportu, tegul ir greitaisiais autobusais, tenka važiuoti apie valandą. Kadangi gyvenu Pilaitėje ir iš šio rajono ne sykį važiavau į Vilniaus geležinkelio stotį, tai puikiai žinau:  jei bent vienoje kelio atkarpoje pasitaikys mažytė spūstis, per valandą Geležinkelio stoties nepasieksite. O tai, vaizdžiai tariant, reiškia mirtį, jei iš Astravo apylinkių mūsų link plaukia radiaciniai debesys.

Automobilių spūstis. Slaptai.lt nuotr.

Be to, kvailoka mažiausiai keletą valandų belstis iš Santariškių, Antakalnio ar Pilaitės į Geležinkelio stotį vien tam, kad ten persėstume į Kaunan važiuojantį traukinį. Juk kelionė Vilnius – Kaunas šiandien vis dar užtrunka mažų mažiausiai 50 minučių. Skaičiuokime: valanda iki geležinkelio stoties, paskui dar valanda kelio iki Kauno. Šiais techninių naujovių laikais taip lėtai keliauti – per didelė prabanga. Juk vilniečiai galėtų pasiekti Karmėlavos oro uostą (esantį prie pat Kauno) maždaug per 15 minučių. Netikite? Įrengus požeminio metro linijas, Pilaitėje vertėtų pastatyti ir greitojo traukinio, kuris specialiais bėgiais lėktų Karmėlavos link 250/h greičiu, liniją. Taigi Karmėlavą jis pasiektų per 15 min. Vadinasi, požeminio metro linija iš bet kurio Vilniaus pakraščio specialiąją Pilaitės stotį būtų įmanoma pasiekti per 10 -15 minučių; iš Pilaitės iki Karmėlavos – dar 15 min. Iš viso – pusvalandis. Ekonominiais sumetimais vadovaujantis tokia sparti kelionė iš Vilniaus į Kauną ir atvirkščiai pasiteisintų. Bet ji dar naudinga atsižvelgiant ir į civilinės saugos reikalaivimus. Ji padėtų aplenkti nuo Baltarusijos atslenkančią radiacinę taršą.

Iki Kauno – per 15 minučių

Šią idėją, dar vadinamą dvimiesčiu, įgyvendinti trokštantys mokslininkai savo aiškinamuosiuose raštuose teigia: „Tuo tikslu nuo Vilniaus centro į vakarinį miesto pakraštį planuojamas geležinkelis (metropoliteno trasa), o nuo Pilaitės mikrorajono į Karmėlavą – greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ atšaka… Vilniaus ir Kauno geležinkelių prisijungimas prie „Rail Baltica“ trasos taptų pagrindiniu Vilniaus – Kauno dvimiesčio greito, saugaus, komfortiško ir punktualaus susisiekimo elementu bei sudarytų galimybę sujungti abiejų miestų ekonominį, kultūrinį, civilinės saugos ir kitokio pobūdžio potencialus“.

Lietuvos geležinkelių stotis. Slaptai.lt nuotr.

Pavyzdžiui, prof. Jurgis Vanagas dar 2014-aisiais metais, duodamas interviu „Lietuvos žinioms“, yra pareiškęs: „turiu daug argumentų ir galiu valandų valandas pasakoti, kokią naudą dviem didžiausiems šalies miestams Vilniui ir Kaunui, o galiausiai – ir visai Lietuvai, duotų dvimiesčio įkūrimas“.

Prof. J.Vanagas įsitikinęs: „Vienintelė galimybė gyvuoti dvimiesčiui – tai turėti greitą susisiekimą tarp Vilniaus ir Kauno. Kitaip nieko nebus. Nes dabar yra pastebėta tendencija gyventi viename mieste, dirbti ar mokytis – kitame. Ir jei kelionė tarp dviejų miestų tetruktų 20 – 25 minutes, dviejų miestų simbiozė taptų visiškai reali. Tai gali užtikrinti ir iš Kauno į Vilnių nutiesta „Rail Baltica“ atšaka, kuria traukiniai galėtų važiuoti 240 km/h greičiu“.

Tačiau Lietuvos valdžia kažkodėl delsia, lūkuriuoja. Tarsi nežinotų pagrindinio šių dienų reikalavimo: kelio atkarpa nūnai matuojama ne kilometrais ar myliomis, o jai įveikti sugaištu laiku.

Radiacinis Lietuvos okupacijos planas

Beje, visuomet svarstykime pačius nepalankiausius variantus. O pats blogiausias variantas lengvai numatomas: Kremlius dės milžiniškas pastangas, kad Astravo AE ištiktų katastrofa. Taip, taip, taip! Dabartinė Rusijos valdžia norėtų ne saugumo, ne patikimumo, o radiacinės nelaimės. Kremliui reikalingas galingas radiacinis sprogimas netoli Vilniaus. Reikalingas būtent tuo metu, kai oro prognozių specialistai turės žinių – keletą parų nuo Baltarusijos link Lietuvos pūs stiprūs vėjai.

Vladimiras Putinas rodo kumštį

Kodėl įtariu, jog šiandieninė Kremliaus valdžia specialiai, kryptingai, sąmoningai planuoja didelę nelaimę Astrave? Lietuvą gaubiant radiaciniam debesiui (kiek tos mūsų valstybės – vos 300 kilometrų nuo Vilniaus iki Klaipėdos), tikėtina, iš Lietuvos trauktųsi ne tik vilniečiai, kauniečiai ar panevėžiečiai, bet ir kariai. Taigi – ir čia dislokuoti NATO kariai. Sunku patikėti, jog ženkliai pakilus radiaciniam fonui ir nesant užtektinai saugių požeminių bunkerių Lietuvoje liktų budėti britų, vokiečių, portugalų ar amerikiečių ginkluotųjų pajėgų atstovai. Tokios aukos – beprasmės.

Štai tada ir atsirastų puiki proga rusų kariuomenės daliniams užimti ištuštėjusią Lietuvą (Vladimirui Putinui nusispjauti, kad keli tūkstančiai Rusijos karių po kelių mėnesių numirtų dėl spindulinės ligos sukeltų padarinių – juos tiesiog pakeistų kitais). Kremliaus vadovui svarbiausia, kad rusų kariauna atsidurtų Lietuvoje tarsi nejučiomis, be triukšmo ir šūvių. Pretekstas – neva atskubėjo tramdyti ištuštėjusiame Vilniuje plėšikaujančias gaujas.

O kaip klostysis įvykiai po to, puikiai žinome. Rusų kariuomenę vėliau bus labai sunku iškrapštyti. Matome, kaip jie, įkėlę koją į Gruziją, Moldovą, Ukrainą ar Siriją, ten laikosi įsikabinę ir rankomis, ir dantimis, ir kojomis. Tad išsisklaidžius radiacijai juos, įskaitant ir samdinius iš Vagnerio grupės, būtų sunku išprašyti ir iš Lietuvos.

Manau, kad Kremlius yra numatęs įvairiausių Baltijos šalių užėmimo variantų, įskaitant ir radiacinį. Okupacija pasitelkiant į pagalbą radiaciją, – lengviausia, todėl pati patraukliausia. Vladimiro Putino akimis žvelgiant.

2018.08.19; 08:00