Sveikindamas D. Trumpą Rusijos prezidentas priminė, kad Rusija – atvira dialogui. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas su Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais pasveikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, informuoja naujienų agentūra TASS.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Pasak Kremliaus spaudos tarnybos, V. Putinas savo sveikinime pabrėžė, kad „Rusijos ir JAV santykiai yra svarbiausias strateginio stabilumo ir tarptautinio saugumo faktorius, ir patvirtino, kad Rusija yra atvira dialogui su JAV įvairiausiais darbotvarkės klausimais“.
Be to, V. Putinas pasveikino ir buvusį JAV prezidentą George’ą Bushą jaunesnįjį.
Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama padėti pamatus atviros visaapimančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos sukūrimui.
Kultūros ministerija įsitikinusi, kad tokia sistema sujungs atskirai teikiamus duomenis, juos papildys ir tuo padidins viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos skaidrumą bei sustiprins korupcijos prevenciją ir šalies vidaus saugumą.
Lietuvoje iki šiol nėra vieningos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos, kurioje būtų renkami, kaupiami, stebimi, analizuojami ir nemokamai visuomenei bei suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms skelbiami duomenys apie Lietuvoje visuomenės informavimo veiklą vykdančius informacijos rengėjus ir skleidėjus.
Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, žiniasklaidos skaidrumas aktualus visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu peržiūrimos ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įžangoje deklaruojama, kad žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas tiesiogiai susijęs su saviraiškos laisve – demokratinių sistemų kertiniu akmeniu. Visuomenės informavimo priemonių svarba Lietuvoje didėja, todėl procesų, susijusiu su visuomenės informavimo skaidrumu, suaktyvinimas yra būtinas.
Gegužės pradžioje Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas buvo pateiktas suinteresuotų institucijų (ministerijų, komisijų, tarnybų bei asociacijų) pastaboms derinti. Po kelių savaičių Kultūros ministerijoje vykusios diskusijos metu buvo aptartos valstybės institucijų, žiniasklaidos sektoriaus dalyvių pateiktos pastabos ir vertinimai, susiję su minėta teisėkūros iniciatyva. Diskusijoje dalyvavę žiniasklaidos priemonių ir asociacijų nariai bei atstovai pasisakė už biurokratinės ir administracinės naštos mažinimą, išreiškė norą skatinti didesnį duomenų integralumą tarp skirtingų informacinių sistemų ir valstybės registrų.
Su tuo susijęs ir rugpjūčio pradžioje Kultūros ministerijoje vykęs konsultacinis susitikimas su žiniasklaidos sektoriaus dalyviais dėl planuojamos steigti Medijų tarybos. Numatoma, kad tai bus Kultūros ministerijos patariamoji institucija, kuri galėtų prisidėti prie medijų politikos formavimo krypčių nustatymo, taip pat tapti diskusijų platforma visuomenės informavimo srities klausimams aptarti.
Visuomenės informavimo įstatymo projekto svarstymas planuojamas Seimo rudens sesijoje.
Pastaruosius keletą metų viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta kalbų bei diskusijų apie toleranciją. Ypač yra užsipuolama lietuvių tauta, kuri, daugelio „tikrų“ europiečių nuomone, yra homofobiška bei labai nepakanti kitų tautybių, religijų, rasės, o ypač lytinės orientacijos žmonėms.
Tokie kaltinimai man sukelia daug pamąstymų. Kiek žinau iš savo istorijos žinių, Lietuvoje nuo pat Kunigaikščių Gedimino bei Vytauto laikų gyveno daug labai skirtingų tautų: lietuviai, rusai, vokiečiai, žydai, karaimai, totoriai ir kt. Tačiau tais laikais, bent perskaičius įvairius istorinius šaltinius bei vadovėlius, atrodo, jog niekas nesiskųsdavo lietuvių priešiškumu.
