Viceministras Arnoldas Pranckevičius Strasbūre dalyvauja Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje. URM nuotr.
Vilnius/Strasbūras, sausio 22 d. (ELTA). Viceministras Arnoldas Pranckevičius šeštadienį Strasbūre, Prancūzijoje, dalyvauja Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje. Joje, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, aptariamos Europos Sąjungos (ES) piliečių ir nacionalinių forumų metu europiečių pateiktos idėjos demokratijos, vertybių, saugumo, klimato kaitos, sveikatos apsaugos temomis.
Viceministras A. Pranckevičius kalbėdamas sesijoje akcentavo, kad Europos ateities vizijos pagrindas yra demokratijos vertybių apsauga ir puoselėjimas. ,,Iš piliečių rekomendacijų matome, kad piliečiams ypač svarbu apsaugoti mūsų demokratines vertybes, o tai neįmanoma padaryti be geros švietimo sistemos, pagarbos teisinės valstybės principams ir atsparumo dezinformacijos grėsmėms didinimo“, – sakė viceministras.
Diskusijų metu piliečiai daug dėmesio skyrė demokratijos apsaugai. Būtinybei tai užtikrinti pritarė ir viceministras. ,,Gindami ir stiprindami demokratiją, mes giname ir stipriname Europos tapatybę. Nes jei mes prarasime demokratiją, mes galime prarasti ir visa kita“, – savo kalboje pažymėjo A. Pranckevičius.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad demokratijos apsaugai būtinas ES pajėgumas greitai reaguoti į kylančius iššūkius ir didinti visuomenės pasitikėjimą. ,,Europos Sąjunga turi veikti greičiau, efektyviau, lanksčiau ir ryžtingiau. Pasitikėjimas jos demokratiniais procesais įmanomas tik tuomet, kai Sąjunga gali efektyviai atsakyti į kylančius iššūkius – nuo COVID-19 pandemijos ir energijos kainų augimo, iki migracijos ir autoritarinių jėgų keliamų grėsmių“, – sakė A. Pranckevičius. Konferencija dėl Europos ateities plenarinė sesija. URM nuotr.
Plenarinės sesijos paraštėse viceministras A. Pranckevičius susitiko su didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Europos liaudies partijos – vadovu Manfredu Weberiu. Susitikimo metu buvo pasikeista nuomonėmis apie Konferencijos dėl Europos ateities procesą, aptarti Lietuvai aktualūs užsienio politikos klausimai.
Tai, kaip nurodoma URM pranešime, jau antroji Konferencijos dėl Europos ateities plenarinė sesija. Dar planuojamos trys plenarinės sesijos, o šių metų gegužės 9 dieną vyks oficialus Konferencijos uždarymas, kurio metu bus pristatyti visus metus vykusios iniciatyvos rezultatai.
Konferencijoje, be viceministro A. Pranckevičiaus, iš Lietuvos dalyvauja vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arminas Lydeka, Rūta Miliūtė, Lukas Savickas, europarlamentaras Andrius Kubilius bei jaunimo atstovas Vidmantas Mitkus.
Skandalas, susijęs su neteisėta kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos ir dukters deportacija, įsismarkauja. Dabar Almai Šalabajevai greičiausiai Kazachstane bus pateikti rūstūs įvairių rūšių kaltinimai, ji rizikuoja atsidurti kalėjime ir bus naudojama kaip įkaitė, kad priverstų disidentą vyrą grįžti į Kazachstaną, aiškina ekspertai to regiono klausimais.
Skandalas, susijęs su neteisėta kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos ir dukters deportacija, įsismarkauja, rašo Karlas Boninis laikraštyje La Repubblica. Pranešimą apie deportaciją Informacijos agentūra perdavė praėjus valandai po jos įvykdymo.
„Didžiosios Britanijos vyriausybė išdavė daugiau kai 3 tūkst. licencijų kariniams ir žvalgybos įrenginiams eksportuoti už 12,3 mlrd. svarų sumą į šalis, kurios įrašytos į jos oficialų valstybių – žmogaus teisių pažeidėjų – sąrašą, rašo "The Independent" korespondentas Kimas Sengupta.
Sandėrių mastai ir detalės išaiškėjo po parlamento deputatų komiteto ekspertizės, kai buvo atskleista ir tai, kad strategiškai kontroliuojamos prekės buvo siunčiamos į Iraną, Kiniją, Šri Lanką, Rusiją, Baltarusiją ir Zimbabvę, perduoda laikraštis.
Internetas – ne tik išlaisvinanti jėga. Interneto, o ypač socialinių tinklų pagalba daugybėje pasaulio šalių sekami žmonės, formuojama visuomeninė nuomonė, skelbia „The Sunday Times.“ „The Sunday Times“ pateikia bent keletą pavyzdžių, kaip autoritariniai režimai išmaniai išnaudoja socialinius tinklus internete.
Vienas jų – 2009-ųjų prezidento rinkimai Irane, kuomet užvirė protestų banga. Tuo metu daugelis opozicionierių naudojo „Twitter“, ir tai sukėlė didžiulį laisvo žodžio šalininkų džiugesį.
