Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradeda darbo vizitą didžiausiame Kinijos mieste Šanchajuje, kur dalyvaus pirmosios tarptautinės Kinijos importo parodos atidaryme. Joje savo gaminius pristatys 2800 įmonių iš 130 valstybių.

Tokia aukšto lygio tarptautinė importo paroda rengiama išskirtiniame globaliame kontekste, kai stiprėja įtampa dėl tarptautinės prekybos sąlygų, ir pradeda naują Kinijos prekybos politikos etapą. Būdama didžiausia eksportuotoja pasaulyje, Kinija dabar siekia atverti savo rinką kitų šalių importui.

Parodoje šalies vadovė aplankys 2 nacionalinius Lietuvos paviljonus ir susitiks su mūsų šalies verslininkais. Paviljonuose savo gaminius pristatys 18 šalies įmonių. Vienas jų – skirtas maisto gaminiams. Kinijos vartotojai turės galimybę susipažinti su lietuviškais duonos, pieno, padažų ir kitais maisto produktais. Antrajame paviljone bus pristatyti Lietuvos tekstilės, drabužių, baldų, interjero dizaino gaminiai.

Mūsų gamintojai įrodė galintys sėkmingai konkuruoti Kinijos rinkoje. Čia yra įsitvirtinę Lietuvos lazerių gamintojai – 12 proc. viso šalies lazerių eksporto atitenka Kinijai. Trys lazerius gaminančius įmonės yra įsteigusios savo atstovybes šioje šalyje.

Jau dabar Kinija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė Azijoje. Dvišalės prekybos apyvarta pernai siekė milijardą eurų, sparčiai auga Lietuvos eksportas – vien per praėjusius metus mūsų šalies eksportas išaugo 50 procentų.

Lietuvą ir Kiniją taip pat sieja aktyvūs meno mainai. Mūsų šalies aktoriai, muzikantai ir kino kūrėjai dalyvauja įvairiuose Kinijos meno festivaliuose. Prezidentės vizito metu Kinijoje koncertuos Lietuvos kamerinis orkestras.

Šanchajuje Prezidentė susitiks su Kinijos Prezidentu ir dalyvaus „EXPO“ parodos proga rengiamoje valstybių vadovų vakarienėje.

Lietuvos vadovė taip pat atidarys vieną iš trijų pagrindinių parodos forumų – „Prekybos ir investicijų“ forumą ir sakys kalbą specialiai finansinių technologijų „Fintech“ plėtrai skirtame renginyje, kuriame norą dalyvauti pareiškė 50 bendradarbiavimu su Lietuva ir ES besidominčių Kinijos įmonių.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2018.11.04; 09:33

58 proc. visų Žemės dirbančių žmonių gyvena Azijos Ramiojo vandenyno regione. Šios pasaulio dalies ekonomikos reikšmė kasmet vis didėja: gyventojai tampa labiau pasiturintys, o valdančių politikų balsas skamba vis garsiau viso pasaulio arenoje.

Kartu su Rytų Azijos iškilimu menksta senųjų galybių – Europos ir Amerikos įtaka.

Sparčiausiai augantis regionas

Rytų Azija dabar dinamiškiausia pasaulio dalis. Spartus demografinis augimas, ekonomikos plėtra, urbanizacija, bendrosios pridėtinės vertės didėjimas traukia visų pasaulio lyderių dėmesį. Europoje ar Šiaurės Amerikoje visuomenė ir politikai yra įpratę, kad kalbant apie pasaulio reikalus pirmiausia domimasi, kas vyksta šiuose dviejuose žemynuose. Dar neseniai savaime suprantama buvo, kad tai, kas vyksta Vašingtone, svarbu visam pasauliui, o kas vyksta kokiam nors Bankoke, tėra vietos reikalai. 

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

Tačiau per paskutinius 15 metų įvyko svarbių pokyčių, kurie rodo, kad pasaulio centras vis labiau keliasi į Rytų Aziją, o Europa ir Amerika tampa antraplanėmis geopolitikos žaidėjomis.

Simbolinė žinia apie Rytų Azijos iškilimą apskriejo pasaulį visai neseniai. Vadybos ir finansų konsultacijų bendrovė „Copgemini“ paskelbė, kad Azijos Ramiojo vandenyno regione gyvena daugiausia milijonierių, kurie valdo daugiausia turto. Pirmą kartą šis regionas aplenkė ilgai pirmavusias Šiaurės Ameriką ir Europą. Ekspertai skaičiuoja, kad jeigu turtas Azijos Ramiojo vandenyno regione toliau augs tokiais tempais kaip nuo 2006 iki 2015 metų, tai po dešimtmečio čia bus sukaupta daugiau pasaulio turto negu Europoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kartu sudėjus.

Žinios apie milijonierius tik simbolinės, tačiau regionas pradėjo pirmauti ir daug rimtesnėse varžybose dėl ekspertų dėmesio. Jau ne tik Kinija kasmet fiksuoja spartų ekonomikos kilimą, tą patį daro ir kitos kaimyninės šalys – Malaizija, Indonezija, Filipinai. Dar 1990 m. Azijos dalis pasaulio ekonomikoje buvo 23,2 proc., 2014 m. pasiekė 38,8 proc., o po dešimtmečio viršys 45 procentus.

Rytų Azijoje sparčiai auga gyventojų pajamos ir vartojimas. 2020 m. vidurinės klasės išlaidos padvigubės, palyginti su 2009 m., o 2030 m. jos bus didesnės daugiau nei 6 kartus. Tokio šuolio išsivysčiusiose šalyse tikėtis neįmanoma. Jau beveik dešimt metų benzino ir kitų kuro rūšių azijiečiai sunaudoja daugiau nei amerikiečiai, ką jau kalbėti apie Europą.

Sėkmės paslaptis – užsienio investicijos

Kaip toks daug šimtmečių buvęs skurdus pasaulio užkampis taip sparčiai pradėjo demonstruoti augimą? Mokslininkai mano, kad pagrindiniai plėtros šaltiniai yra žmonių darbštumas, tarptautinė prekyba ir investicijos. Po Antrojo pasaulinio karo Japonija pritraukė daug amerikiečių investicijų ir tapo pasaulio fabriku. Pradžioje prekės buvo pigios ir nekokybiškos, bet laikui bėgant ženklas „Made in Japan“ tapo prestižinis. Iš Japonijos pasaulinę gamybą greit perėmė Pietų Korėja, Taivanas ir Singapūras, jiems įkandin – atsivėrusi Kinija. Pabrangus kinų darbo jėgai, paskutiniu metu dideli fabrikai vis dažniau statomi Tailande, Vietname, Filipinuose ar Malaizijoje.

Ne mažiau svarbus faktorius nei investicijos yra vadinamosios globalios vertės grandinės (angliškai GVC): produktai gaminami vienoje šalyje, žaliavos perkamos iš kitų šalių, o produkcija parduodama trečiosiose, iš kur grįžta investicijos. Ekspertai pažymi, kad Azijos šalių ekonominis augimas labai priklauso nuo to, kiek jos įsitraukia į globalios vertės grandines, pavyzdžiui, pernai amerikiečių kompanijos „Apple“ 24 proc. pajamų atkeliavo iš Kinijos. Per keletą metų šie skaičiai padvigubėjo. Tokie perkėlimai veiklos grandinėje leidžia kompanijoms diferencijuoti pardavimus ir gamybą, o regionams teikia stimulą plėtrai.

Azijai praturtėti liko 35 metai

Nors ekonomikos ir gerovės augimas spartus, didžioji dalis Rytų Azijos vis dar išlieka nepasiturintis regionas. Filipinuose vidutinis mėnesinis atlygis siekia apie 155 eurus, Vietname apie 200, Tailande 338 eurus. Tai gerokai mažiau nei turtingiausiuose pasaulio regionuose ar pažengusiose kaimynėse Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre.

Skurdas ir nepritekliai programuoja ir kitus globalius iššūkius, su kuriais susiduria regionas: emigraciją, protų nutekėjimą, prekybą žmonėmis, vaikų išnaudojimą, net gamtos stichijų sukeliamus nuostolius. Dėl prastos informavimo sistemos ir neišplėtotų pažangių technologijų Azijos Ramiojo vandenyno regionas labiausiai visame pasaulyje kenčia dėl gamtos stichijų. 2015 m. 80 proc. visų nukentėjusiųjų buvo iš šios pasaulio dalies.

Jungtinės Tautos pažymi, kad dabar yra geriausias metas Azijos Ramiojo vandenyno šalims susikurti gerovę. Net 68 proc. gyventojų yra darbingo amžiaus – tokių palankių proporcijų niekada nėra buvę. Tačiau taip nebus amžinai. Dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų ir pasikeitusių demografinių tendencijų azijiečiai nori turėti vis mažiau vaikų ir apie 2050 m. iškils ta pati problema kaip ir Europoje: visuomenė sens, dirbančiųjų mažės, o išlaikytinių daugės. Taigi, kaip sako Jungtinių Tautų pareigūnas Haoliang Xu: „Iki 2050 m. Rytų Azijai atvertas galimybių langas susikurti gerovę ateičiai.“

Ekonominė galia virsta politine

JAV prezidentas Barackas Obama savo paskutinį prezidentinį vizitą paskyrė Rytų Azijai. Lankydamasis Laose, jis apibendrino savo politiką ir nubrėžė ateities prioritetus, pareikšdamas, kad JAV atsigręžimas į Aziją yra ilgalaikis ir bus siekiama išlaikyti JAV lyderystę visame regione. Tai yra pripažinimas, kad didėjanti ekonominė ir karinė Azijos Ramiojo vandenyno šalių galia stiprėja ir politiškai.

Ekspertai pabrėžia, kad dar svaresnį regiono vaidmenį pasaulio politikoje nulemtų didesnė šalių integracija. Su tuo sutinka ir JAV bei Europos Sąjunga: jos laikosi nuomonės, kad didesnė integracija skatina taiką, klestėjimą ir padeda spręsti tarptautines problemas. JAV yra pasiūliusi Rytų Azijos ir Okeanijos šalims pasirašyti laisvosios prekybos sutartį, panašių projektų siūlo ir Europos Sąjunga.

2015 m. rugpjūtį Kinijai paskelbus apie juanio devalvaciją, finansiniai burbulai nusirito per visą pasaulį. Šis įvykis tik rodo, kad Azijos Ramiojo vandenyno šalių įtaka pasaulio geopolitikai yra didelė ir ateityje didės dar sparčiau. Kylant naujajam galios centrui, seniesiems reikės pasispausti.

Informacijos šaltinis – www.geopolitika.lt portalas.

2017.02.18; 05:29

Šį savaitgalį Vilniuje buvo surengtos Azijos dienos. Rotušės aikštėje svečiai iš Kinijos, Vietnamo, Tailando, Kazachstano, Indijos, Japonijos, Indonezijos ir Pakistano demonstravo savo nacionalinius šokius, drabužius, kovinio sporto pratimus, nacionalinius patiekalus… 

Vilniečiai ir  miesto svečiai turėjo puikią galimybę pasimėgauti gardžiais ir visame pasaulyje itin mėgiamais įvairių Azijos regionų patiekalais. Taip pat galėjo išvysti tradicinių rytų kovos menų technikų demonstracijas, tokių kaip Aikido, Laido, Kendo, Kung Fu, Karate, Niat-Nam, o rytais į grupinę mankštą kvietė Tai či sveikatingumo klubo nariai.

Skambėjo įvairių Azijos tautų muzika, svečiavosi Taiko būgnų virtuozas Joji Hirota.

Šio renginio dėmesys taip pat skirtas Lietuvos verslo plėtros Azijos regionuose galimybėms, Azijos šalių ir Lietuvos regionų verslo politikos ir investicinės aplinkos apžvalgai.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2014.06.07; 17:58

Kinija_2

Politikos apžvalgininkų ir ekonomistų žvilgsniai vis dažniau krypsta į Rytus. Azijos šalyse egzistuoja labai skirtingo lygio ekonominės sistemos, skiriasi ir skirtingų šalių demokratijos lygis. Egzistuoja bent keli itin skirtingi Azijos regionai. Lietuvos politikams, diplomatams ir daugeliui šalies piliečių Azija yra daugiau egzotika, kur kartais apsilankoma, bet tamprūs ir artimi ryšiai su šio žemyno šalimis nėra palaikomi.

Stambiausios Azijos valstybės – Indija ir Kinija – išgyvena ekonominio pakilimo laikotarpį. Globali ekonominė krizė mažai įtakoja šių šalių ekonomikas ir finansų sistemas. Abi šios valstybės priklauso Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai (ŠBO). Kinija yra šios organizacijos tikroji narė, o Indija dalyvauta asocijuotos narės teisėmis. Tačiau tai nėra itin galinga ir glaudi valstybių bendrija. Ją sudaro tikrosios narės Kinija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikija ir Uzbekistanas bei asocijuotos narės Indija, Iranas, Mongolija ir Pakistanas.Tai labai skirtingus interesus turinčios valstybės, ir jų bendrija yra daugiau deklaratyvi. Kalbos apie tai, kad ŠBO gali tapti rimta atsvara NATO blokui, yra nepagristos.

Continue reading „Rytų geopolitikos ypatumai ir miglotos Lietuvos perspektyvos“