Spalio 24-25 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė konferencija ,,Žvilgsnis į Aziją: iššūkiai ir galimybės“, kurią organizuoja Užsienio reikalų ministerija.
 
Pranešėjai iš daugiau kaip dešimties valstybių ir tarptautinių organizacijų pateiks savo įžvalgas apie pasaulio dėmesio centre vykstančius procesus Azijos-Ramiojo vandenyno regione, jų įtaką Europai ir Lietuvai.
 
Akademinės ir kultūros bendruomenių atstovai, politikai ir žurnalistai aptars Vakarų ir Rytų politinio, saugumo ir ekonominio dialogo iššūkius ir Azijos žemyno atveriamas galimybes Lietuvai. Lietuvos ir užsienio ekspertai taip pat diskutuos apie politinės, ekonominės ir kultūros švelniosios galios sąveikas bei naujas galimybes atrasti bendrus interesus.
 
Konferencijos atidaryme kalbės užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Butano parlamento narys Dupthobas, Suomijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoja Nina Vaskunlahti, buvęs JAV viceprezidento Dicko Cheney nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas, „DC International Advisory“ generalinis direktorius Steve‘as Yatesas.
 
Renginyje dalyvaus atstovai iš Butano, Indijos, Japonijos, JAV, Singapūro, Europos Sąjungos, ES Rytų kaimynystės šalių. Azijai skirto forumo proga Valdovų rūmuose bus atidaryta paroda „Karališkieji tekstilės dirbiniai iš taikaus drakono šalies“.
 
Informacijos šaltinis – URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas
 
Žiniasklaidos atstovų dėmesiui: norinčius renginyje dalyvauti žurnalistus kviečiame registruotis el. paštu media@urm.lt iki spalio 23 dienos 15 val. nurodant savo vardą, pavardę ir atstovaujamą žiniasklaidos priemonę.
 
Pageidaujantiems žurnalistams taip pat pasistengsime sudaryti galimybę paimti interviu iš dominančių renginio pranešėjų.
 
2019.10.23; 06:16

Šalies vadovas Gitanas Nausėda, su darbo vizitu viešėdamas Tokijuje, susitiko su Japonijos Ministru Pirmininku Shinzo Abe. Susitikime aptartas Lietuvos ir Japonijos politinis, ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas, akcentuoti branduolinės energetikos saugos klausimai.

„Japoniją laikome pagrindine Lietuvos partnere Azijoje regione tiek politiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Vertiname šios tolimos kaimynės lyderystę, puoselėjant globalią taiką ir demokratines vertybes pasaulyje. Mūsų šalys tolimos, bet jas sieja skaudi patirtis. Išgyvenome atominių elektrinių katastrofas ir susidūrėme su jų padariniais. Mūsų patirtis yra pamoka visam pasauliui, kad būtina deramai įvertinti branduolinės energetikos grėsmes. Pasaulis turi pasimokyti iš Fukušimos ir Černobylio tragedijų, turime tobulinti priemones, užtikrinančias branduolinės energetikos saugą, ir aktyviai veikti tarptautinėje erdvėje, atstovaudami ne tik mūsų regiono, ES, bet ir viso pasaulio žmonių teisei į saugią kaimynystę“, – teigė Prezidentas. Šalies vadovas pasinaudojo proga informuoti Japonijos Ministrą Pirmininką apie Lietuvos energetinio saugumo iššūkius ir Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę.

Prezidentas išreiškė užuojautą Japonijai dėl netekčių, patirtų prasiautus taifūnui „Hagibis“, ir padėkojo Shinzo Abei už lyderystę, siekiant glaudaus Japonijos ir Lietuvos bendradarbiavimo bei aktyviai reiškiant paramą Lietuvos elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projektui.

Susitikime kalbėta apie Japonijos ir ES santykius tvarios rinkos iššūkių akivaizdoje. Pasidžiaugta, kad, ES ir Japonijai sutarus stiprinti sujungiamumo partnerystę, atsivėrė naujų galimybių drauge plėtoti energetikos ir transporto infrastruktūros projektus.

„Jaučiame sustiprėjusį Japonijos verslo ir finansinių struktūrų dėmesį Baltijos šalims ir ypač Lietuvai. Tam didelę paskatą turi politinis bendradarbiavimas tiek parlamentiniu, tiek vyriausybiniu lygmeniu bei šiais metais įsigaliojęs Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas dėl laisvosios prekybos. Šios aplinkybės lemia naują mūsų šalių santykių etapą, ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas. Siekiame, kad pasauliniuose konkurencingumo reitinguose aukštyn kylanti Lietuva Japonijos įmonėms taptų patraukli kryptis investuoti“, – teigė Prezidentas. Šalies vadovas pasidžiaugė bendromis šalių pastangomis puoselėti mokslo, technologijų ir inovacijų sektorius.

Susitikime sutarta ir toliau aktyviai plėtoti dvišalius lazerių, finansų, gyvybės mokslų technologijų ir inovacijų projektus. Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo šiose srityse, vizito Japonijoje metu pirmoji ponia apsilankė Keio universiteto Medicinos mokykloje, ligoninėje ir Japonijos medicininių tyrimų ir plėtros agentūroje. Šios institucijos plėtoja glaudžius medicinos tyrimų ir diagnostikos projektus su Lietuva.

Japonijos Ministras Pirmininkas pasveikino Lietuvos Prezidentą laimėjus rinkimus ir lankantis Japonijoje. Jis pasidžiaugė bendromis vertybėmis grįsta Lietuvos ir Japonijos draugyste, aktyviu ekonominiu bendradarbiavimu. Ministras Pirmininkas teigė laukiąs puikaus Lietuvos sportininkų pasirodymo Tokijo olimpinėse žaidynėse ir palinkėjo Prezidentui sėkmingo vizito Gifu mieste.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.10.21; 10:43

Japonų būgnininkai Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis susitiko su Japonijos bioindustrijų asociacijos prezidentu Osamu Nagayama.

Per susitikimą pirmiausia pabrėžta, kad Japonija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių Azijoje: nuo 2010 m. prekyba tarp šalių išaugo daugiau kaip 10 kartų (nuo 355,2 mln. eurų 2018 metais iki  38,82 mln. eurų 2010 metais).

Be to, šias valstybes sieja panašus požiūris į vertybes ir globalių problemų sprendimą. Tęsiami per prieš metus vykusį premjero Sauliaus Skvernelio vizitą Japonijoje ir istorinį Japonijos Ministro Pirmininko Šinzo Abės vizitą Lietuvoje 2018 m., pradėti darbai. Tikimasi, kad šiemet įsigaliojęs ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (EPA) padės dar labiau išplėtoti dvišalę prekybą ir atneš naudos tiek Lietuvos, tiek Japonijos gamintojams ir vartotojams.

Didelis dėmesys skirtas Lietuvos ir Japonijos partnerystės plėtrai mokslo srityje. Pasak D. Matulionio, Japonija tapo viena pagrindinių Lietuvos partnerių pasaulyje mokslo, technologijų ir inovacijų srityje.

„Ir toliau sieksime glaudaus bendradarbiavimo, skatinant bendras iniciatyvas, kurios prisidėtų prie spartesnės mokslo ir technologijų raidos, aktyvesnio bendradarbiavimo tarp industrijų, siekiant spręsti aktualiausius visuomenės senėjimo ir žmonių gerovės iššūkius“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas.

Vicekancleris D. Matulionis taip pat padėkojo už bendradarbiavimą keičiantis delegacijomis gyvybės mokslų konferencijose „BioJapan“ Japonijoje ir „Life Sciences Baltics“ Vilniuje. Svečias ir asociacijos nariai pakviesti atvykti į „Life Sciences Baltics 2020“ forumą, kuris vyks kitų metų rugsėjo 30 – spalio 1 d. Vilniuje. Neabejojama, kad dalyvavimas „BioJapan“ ir „Life Sciences Baltics“ parodose prisideda prie glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo gyvybės mokslų srityje.

Lietuvos gyvybės mokslo sektorius kasmet išauga beveik po 19 proc., ypatingas dėmesys skiriamas biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų gamybai ir tyrimams. Daugelis Lietuvoje sukurtų produktų skirti tarptautinėms rinkoms, 90 proc. visų gyvybės mokslų produktų ir paslaugų eksportuojama į visą pasaulį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.09.03; 10:13

 

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradeda darbo vizitą didžiausiame Kinijos mieste Šanchajuje, kur dalyvaus pirmosios tarptautinės Kinijos importo parodos atidaryme. Joje savo gaminius pristatys 2800 įmonių iš 130 valstybių.

Tokia aukšto lygio tarptautinė importo paroda rengiama išskirtiniame globaliame kontekste, kai stiprėja įtampa dėl tarptautinės prekybos sąlygų, ir pradeda naują Kinijos prekybos politikos etapą. Būdama didžiausia eksportuotoja pasaulyje, Kinija dabar siekia atverti savo rinką kitų šalių importui.

Parodoje šalies vadovė aplankys 2 nacionalinius Lietuvos paviljonus ir susitiks su mūsų šalies verslininkais. Paviljonuose savo gaminius pristatys 18 šalies įmonių. Vienas jų – skirtas maisto gaminiams. Kinijos vartotojai turės galimybę susipažinti su lietuviškais duonos, pieno, padažų ir kitais maisto produktais. Antrajame paviljone bus pristatyti Lietuvos tekstilės, drabužių, baldų, interjero dizaino gaminiai.

Mūsų gamintojai įrodė galintys sėkmingai konkuruoti Kinijos rinkoje. Čia yra įsitvirtinę Lietuvos lazerių gamintojai – 12 proc. viso šalies lazerių eksporto atitenka Kinijai. Trys lazerius gaminančius įmonės yra įsteigusios savo atstovybes šioje šalyje.

Jau dabar Kinija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė Azijoje. Dvišalės prekybos apyvarta pernai siekė milijardą eurų, sparčiai auga Lietuvos eksportas – vien per praėjusius metus mūsų šalies eksportas išaugo 50 procentų.

Lietuvą ir Kiniją taip pat sieja aktyvūs meno mainai. Mūsų šalies aktoriai, muzikantai ir kino kūrėjai dalyvauja įvairiuose Kinijos meno festivaliuose. Prezidentės vizito metu Kinijoje koncertuos Lietuvos kamerinis orkestras.

Šanchajuje Prezidentė susitiks su Kinijos Prezidentu ir dalyvaus „EXPO“ parodos proga rengiamoje valstybių vadovų vakarienėje.

Lietuvos vadovė taip pat atidarys vieną iš trijų pagrindinių parodos forumų – „Prekybos ir investicijų“ forumą ir sakys kalbą specialiai finansinių technologijų „Fintech“ plėtrai skirtame renginyje, kuriame norą dalyvauti pareiškė 50 bendradarbiavimu su Lietuva ir ES besidominčių Kinijos įmonių.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2018.11.04; 09:33

58 proc. visų Žemės dirbančių žmonių gyvena Azijos Ramiojo vandenyno regione. Šios pasaulio dalies ekonomikos reikšmė kasmet vis didėja: gyventojai tampa labiau pasiturintys, o valdančių politikų balsas skamba vis garsiau viso pasaulio arenoje.

Kartu su Rytų Azijos iškilimu menksta senųjų galybių – Europos ir Amerikos įtaka.

Sparčiausiai augantis regionas

Rytų Azija dabar dinamiškiausia pasaulio dalis. Spartus demografinis augimas, ekonomikos plėtra, urbanizacija, bendrosios pridėtinės vertės didėjimas traukia visų pasaulio lyderių dėmesį. Europoje ar Šiaurės Amerikoje visuomenė ir politikai yra įpratę, kad kalbant apie pasaulio reikalus pirmiausia domimasi, kas vyksta šiuose dviejuose žemynuose. Dar neseniai savaime suprantama buvo, kad tai, kas vyksta Vašingtone, svarbu visam pasauliui, o kas vyksta kokiam nors Bankoke, tėra vietos reikalai. 

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

Tačiau per paskutinius 15 metų įvyko svarbių pokyčių, kurie rodo, kad pasaulio centras vis labiau keliasi į Rytų Aziją, o Europa ir Amerika tampa antraplanėmis geopolitikos žaidėjomis.

Simbolinė žinia apie Rytų Azijos iškilimą apskriejo pasaulį visai neseniai. Vadybos ir finansų konsultacijų bendrovė „Copgemini“ paskelbė, kad Azijos Ramiojo vandenyno regione gyvena daugiausia milijonierių, kurie valdo daugiausia turto. Pirmą kartą šis regionas aplenkė ilgai pirmavusias Šiaurės Ameriką ir Europą. Ekspertai skaičiuoja, kad jeigu turtas Azijos Ramiojo vandenyno regione toliau augs tokiais tempais kaip nuo 2006 iki 2015 metų, tai po dešimtmečio čia bus sukaupta daugiau pasaulio turto negu Europoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kartu sudėjus.

Žinios apie milijonierius tik simbolinės, tačiau regionas pradėjo pirmauti ir daug rimtesnėse varžybose dėl ekspertų dėmesio. Jau ne tik Kinija kasmet fiksuoja spartų ekonomikos kilimą, tą patį daro ir kitos kaimyninės šalys – Malaizija, Indonezija, Filipinai. Dar 1990 m. Azijos dalis pasaulio ekonomikoje buvo 23,2 proc., 2014 m. pasiekė 38,8 proc., o po dešimtmečio viršys 45 procentus.

Rytų Azijoje sparčiai auga gyventojų pajamos ir vartojimas. 2020 m. vidurinės klasės išlaidos padvigubės, palyginti su 2009 m., o 2030 m. jos bus didesnės daugiau nei 6 kartus. Tokio šuolio išsivysčiusiose šalyse tikėtis neįmanoma. Jau beveik dešimt metų benzino ir kitų kuro rūšių azijiečiai sunaudoja daugiau nei amerikiečiai, ką jau kalbėti apie Europą.

Sėkmės paslaptis – užsienio investicijos

Kaip toks daug šimtmečių buvęs skurdus pasaulio užkampis taip sparčiai pradėjo demonstruoti augimą? Mokslininkai mano, kad pagrindiniai plėtros šaltiniai yra žmonių darbštumas, tarptautinė prekyba ir investicijos. Po Antrojo pasaulinio karo Japonija pritraukė daug amerikiečių investicijų ir tapo pasaulio fabriku. Pradžioje prekės buvo pigios ir nekokybiškos, bet laikui bėgant ženklas „Made in Japan“ tapo prestižinis. Iš Japonijos pasaulinę gamybą greit perėmė Pietų Korėja, Taivanas ir Singapūras, jiems įkandin – atsivėrusi Kinija. Pabrangus kinų darbo jėgai, paskutiniu metu dideli fabrikai vis dažniau statomi Tailande, Vietname, Filipinuose ar Malaizijoje.

Ne mažiau svarbus faktorius nei investicijos yra vadinamosios globalios vertės grandinės (angliškai GVC): produktai gaminami vienoje šalyje, žaliavos perkamos iš kitų šalių, o produkcija parduodama trečiosiose, iš kur grįžta investicijos. Ekspertai pažymi, kad Azijos šalių ekonominis augimas labai priklauso nuo to, kiek jos įsitraukia į globalios vertės grandines, pavyzdžiui, pernai amerikiečių kompanijos „Apple“ 24 proc. pajamų atkeliavo iš Kinijos. Per keletą metų šie skaičiai padvigubėjo. Tokie perkėlimai veiklos grandinėje leidžia kompanijoms diferencijuoti pardavimus ir gamybą, o regionams teikia stimulą plėtrai.

Azijai praturtėti liko 35 metai

Nors ekonomikos ir gerovės augimas spartus, didžioji dalis Rytų Azijos vis dar išlieka nepasiturintis regionas. Filipinuose vidutinis mėnesinis atlygis siekia apie 155 eurus, Vietname apie 200, Tailande 338 eurus. Tai gerokai mažiau nei turtingiausiuose pasaulio regionuose ar pažengusiose kaimynėse Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre.

Skurdas ir nepritekliai programuoja ir kitus globalius iššūkius, su kuriais susiduria regionas: emigraciją, protų nutekėjimą, prekybą žmonėmis, vaikų išnaudojimą, net gamtos stichijų sukeliamus nuostolius. Dėl prastos informavimo sistemos ir neišplėtotų pažangių technologijų Azijos Ramiojo vandenyno regionas labiausiai visame pasaulyje kenčia dėl gamtos stichijų. 2015 m. 80 proc. visų nukentėjusiųjų buvo iš šios pasaulio dalies.

Jungtinės Tautos pažymi, kad dabar yra geriausias metas Azijos Ramiojo vandenyno šalims susikurti gerovę. Net 68 proc. gyventojų yra darbingo amžiaus – tokių palankių proporcijų niekada nėra buvę. Tačiau taip nebus amžinai. Dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų ir pasikeitusių demografinių tendencijų azijiečiai nori turėti vis mažiau vaikų ir apie 2050 m. iškils ta pati problema kaip ir Europoje: visuomenė sens, dirbančiųjų mažės, o išlaikytinių daugės. Taigi, kaip sako Jungtinių Tautų pareigūnas Haoliang Xu: „Iki 2050 m. Rytų Azijai atvertas galimybių langas susikurti gerovę ateičiai.“

Ekonominė galia virsta politine

JAV prezidentas Barackas Obama savo paskutinį prezidentinį vizitą paskyrė Rytų Azijai. Lankydamasis Laose, jis apibendrino savo politiką ir nubrėžė ateities prioritetus, pareikšdamas, kad JAV atsigręžimas į Aziją yra ilgalaikis ir bus siekiama išlaikyti JAV lyderystę visame regione. Tai yra pripažinimas, kad didėjanti ekonominė ir karinė Azijos Ramiojo vandenyno šalių galia stiprėja ir politiškai.

Ekspertai pabrėžia, kad dar svaresnį regiono vaidmenį pasaulio politikoje nulemtų didesnė šalių integracija. Su tuo sutinka ir JAV bei Europos Sąjunga: jos laikosi nuomonės, kad didesnė integracija skatina taiką, klestėjimą ir padeda spręsti tarptautines problemas. JAV yra pasiūliusi Rytų Azijos ir Okeanijos šalims pasirašyti laisvosios prekybos sutartį, panašių projektų siūlo ir Europos Sąjunga.

2015 m. rugpjūtį Kinijai paskelbus apie juanio devalvaciją, finansiniai burbulai nusirito per visą pasaulį. Šis įvykis tik rodo, kad Azijos Ramiojo vandenyno šalių įtaka pasaulio geopolitikai yra didelė ir ateityje didės dar sparčiau. Kylant naujajam galios centrui, seniesiems reikės pasispausti.

Informacijos šaltinis – www.geopolitika.lt portalas.

2017.02.18; 05:29

Šį savaitgalį Vilniuje buvo surengtos Azijos dienos. Rotušės aikštėje svečiai iš Kinijos, Vietnamo, Tailando, Kazachstano, Indijos, Japonijos, Indonezijos ir Pakistano demonstravo savo nacionalinius šokius, drabužius, kovinio sporto pratimus, nacionalinius patiekalus… 

Vilniečiai ir  miesto svečiai turėjo puikią galimybę pasimėgauti gardžiais ir visame pasaulyje itin mėgiamais įvairių Azijos regionų patiekalais. Taip pat galėjo išvysti tradicinių rytų kovos menų technikų demonstracijas, tokių kaip Aikido, Laido, Kendo, Kung Fu, Karate, Niat-Nam, o rytais į grupinę mankštą kvietė Tai či sveikatingumo klubo nariai.

Skambėjo įvairių Azijos tautų muzika, svečiavosi Taiko būgnų virtuozas Joji Hirota.

Šio renginio dėmesys taip pat skirtas Lietuvos verslo plėtros Azijos regionuose galimybėms, Azijos šalių ir Lietuvos regionų verslo politikos ir investicinės aplinkos apžvalgai.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2014.06.07; 17:58

Kinija_2

Politikos apžvalgininkų ir ekonomistų žvilgsniai vis dažniau krypsta į Rytus. Azijos šalyse egzistuoja labai skirtingo lygio ekonominės sistemos, skiriasi ir skirtingų šalių demokratijos lygis. Egzistuoja bent keli itin skirtingi Azijos regionai. Lietuvos politikams, diplomatams ir daugeliui šalies piliečių Azija yra daugiau egzotika, kur kartais apsilankoma, bet tamprūs ir artimi ryšiai su šio žemyno šalimis nėra palaikomi.

Stambiausios Azijos valstybės – Indija ir Kinija – išgyvena ekonominio pakilimo laikotarpį. Globali ekonominė krizė mažai įtakoja šių šalių ekonomikas ir finansų sistemas. Abi šios valstybės priklauso Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai (ŠBO). Kinija yra šios organizacijos tikroji narė, o Indija dalyvauta asocijuotos narės teisėmis. Tačiau tai nėra itin galinga ir glaudi valstybių bendrija. Ją sudaro tikrosios narės Kinija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikija ir Uzbekistanas bei asocijuotos narės Indija, Iranas, Mongolija ir Pakistanas.Tai labai skirtingus interesus turinčios valstybės, ir jų bendrija yra daugiau deklaratyvi. Kalbos apie tai, kad ŠBO gali tapti rimta atsvara NATO blokui, yra nepagristos.

Continue reading „Rytų geopolitikos ypatumai ir miglotos Lietuvos perspektyvos“