Kaukės. Ar taip atrodo korupcija? Vytauto Visocko nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje aptarė korupcijos situaciją teisėsaugos srityje su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadu Žydrūnu Bartkumi. NSGK nariai stebėjosi, kad Lietuvoje korupcija įtariami teisėjai dirba toliau teismuose ir nagrinėja bylas.
 
Eltai popiet atsiųstame komentare STT patikslino, kad šiuo metu 12 teisėjų yra pareikšti įtarimai. Jie teismuose nebedirba (dalis jų yra atleistų, dalis yra išėjusių savo noru, o dalis yra nušalinti nuo pareigų); 4 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie toliau dirba teismuose; 2 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie teismuose jau nebedirba.
 
„Šiuo atveju mes matome ir kalbame apie tuos asmenis, kurie inicijuoja korupciją. Abiejuose nustatytuose sisteminiuose korupcijos atvejuose mes matome advokatus, kurie išėję, prieš tai buvęs, vienu atveju, teisėjas, kitu atveju, finansines bylas tiriantis pareigūnas, sukūrė ir įtraukė į savo neteisėtą veiklą kitus buvusius kolegas ir kitus pareigūnus. Tai čia yra rizika“, – sakė STT vadas.
 
Ž. Bartkus teigė, kad sisteminė korupcija yra pavojingiausia.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Su komiteto nariais aptarėme bendrai matomas Lietuvoje korupcijos rizikas, kurios egzistuoja teisėsaugos srityje, imant bendrai, ne tik ikiteisminio tyrimo įstaigas, bet nuo ikiteisminio tyrimo įstaigų iki teismų. (…) Rizikos egzistuoja. (…) komiteto nariams trumpai pristatėme, kad yra pavieniai nusikaltimai, kurie mažiau pavojingi, ir organizuoti. Pavojingiausios tai korupcinės sistemos, kaip tarkime, praėjusiais metais nustatyta korupcija teismų sistemoje bei ne per seniausiai atskleista galima korupcija, tiriant finansines, ūkines bylas. Jungiantys asmenys, kurie sugeba surasti priėjimą prie pareigūnų, prokurorų, teisėjų, tai kalbama apie šias rizikas“ , – sakė STT vadas.
 
„Ko aš tikrai norėčiau daugiau – tų institucijų vadovų didesnio dėmesio ir bendruomenės įsitraukimo, kad patys kurtų antikorupcinę aplinką ir nelauktų, kol kažkas ateis iš išorės ir išspręs. Iš išorės niekas negali ateiti ir išspręsti korupcijos bėdų taip, kad jų institucijoje visiškai neliktų. Aš kalbu apie bet kokią teisėsaugos instituciją: teismus, advokatūrą, prokuratūrą ir visas kitas institucijas. Patys vadovai turi norėti ir daryti“, – sakė jis.
 
NSGK nariai: teisėsaugoje situacija absurdiška
 
NSGK narys Laurynas Kasčiūnas stebėjosi, kad teismuose dirba teisėjai, įtariami korupcija.
 
„Mes turėjo labai rimtą pokalbį. Pora labai įdomių pavyzdžių: Lietuvoje yra dabar teisėjų, kurie patys yra įtariamieji įvairiose bylose, bet jie toliau dirba ir sprendžia bylas (…) Tai absurdiška. Mes pavardžių neišgirdome, bet jūs turite įsivaizduoti, kokioje mes situacijoje esame.
 
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Kalbant apie FNTT istoriją, tai pagrindinė problema yra tarpininkavimo schemos. Kuomet žmonės, dirbę teisėjais ar tarnybose, išeina ir tampa dažniausiai advokatais ir po to kuria įvairias tarpininkavimo schemas ir įtraukia esamus pareigūnus ir panašiai. FNTT atveju, galimi net tokie dalykai, kaip prekyba ikiteisminiais tyrimais, atidarai bylas, uždarai bylas ir taip šioje vietoje gali pasipelnyti. Tai tokia, trumpai tariant, tarpininkavimo schema“, – sakė jis.
 
Anot jo, dar nėra aišku, kaip susiklosčiusią situaciją spręsti šalyje.
 
„Mes kalbėjome apie laikotarpius. Gal suveiktų, gal nesuveiktų. Bet žmogus, išėjęs iš tarnybos, advokatu galėtų tapti tik po metų ar dvejų. Gal per tą laiką jis susirastų kitą veiklą, galbūt. Tai turime galvoti šia kryptimi ir užsidavėme sau namų darbus dėl tam tikrų teisinių pokyčių reguliavimo. Dėl FNTT aš pats kėliau klausimą, ar nereikėtų tam tikros pareigūnų rotacijos ir bylų automatizacijos, paskirstymo“, – teigė jis.
 
Tuo metu parlamentaras Vytautas Bakas teigė, kad tokie dalykai turi būti viešinami.
 
„Kas šiandien buvo pateikta, buvo įspūdinga. Jeigu mes turime nepriklausomą teismų valdžią ir teisėjai, vienaip ar kitaip susiję su korupcija, dirba teismuose ir nagrinėja bylas. Tai kuo skiriasi nuo ministro, kuris įtariamas korupcija ir mes reikalaujame jo atsistatydinimo. Kodėl tie teisėjai dirba, būdami pažeidžiami. Tai manau, tokie dalykai turi būti viešinami“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 17:04

Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Dainius Gaižauskas informuoja, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) pradėjo tyrimą dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo, po to, kai buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo.
 
„Panašu, kad ir pranešėjo apsaugos įstatymas pažeistas, o tai jau baudžiamosios bylos klausimai“, – feisbuke trečiadienį rašo D. Gaižauskas.
Jo teigimu, VSD raštu informavo NSGK apie pradėtą  tyrimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo.
 
„VSD informuoja, kad 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale ,,Delfi” publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją” atskleidžiama VSD įslaptinta informacija, numatyta VSD Detalaus įslaptintos informacijos, susijusios su LR valstybės saugumo departamento veikla, sąraše. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą prašydama pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas.
 
VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę“, – socialiniame tinkle rašo D. Gaižauskas.
 
„Generalinė prokuratūra turės atsižvelgusi vertinti visas aplinkybes ir, panašu, kad čia baudžiamosios bylos reikalai, labai rimti“, – Eltai teigė D. Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį priėmė VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio priesaiką ir paskyrė antrai penkerių metų kadencijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.15; 16:00

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad trečiadienį komiteto atliekamame tyrime dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais bus apklausiami parlamentarai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Bakas bei Virgilijus Alekna.
 
Tuo metu L. Kasčiūnas Eltai teigė, kad kol komitete nebus apklaustas premjeras Saulius Skvernelis, jie į jokius klausimus neatsakinės.
 
Seimo NSGK trečiadienio darbotvarkėje numatoma tęsti tyrimą dėl parlamentarės I.Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais bei informacijos, gautos iš Valstybės saugumo departamento (VSD) netinkamo panaudojimo.
 
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

NSGK tyrimą buvo sustabdęs, nes opozicijai sausio pabaigoje pasiūlius, NSGK nutarė kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei Seimo Teisės departamentą, siekiant išsiaiškinti, ar teisiškai būtų galima stabdyti parlamentinį tyrimą, surengti apkaltos procedūrą I. Rozovai, sulaukti Konstitucinio Teismo išvadų ir tada vėl tęsti tyrimą.
 
Kovo 12 d. Seimo etikos ir procedūrų komisija pateikė išvadą, kad Seimo statutas nenumato laikinųjų komisijų ir nuolat Seime veikiančių komitetų ir komisijų veiklos sustabdymo. Todėl NSGK privalo vykdyti Seimo valią ir iki balandžio 30 d. atlikti tyrimą bei pateikti jo išvadas.
 
„Priėjome prie paskutinės, trečiosios, dalies, bus apklausti visi Seimo nariai, kurie galimai nuslėpė informaciją ir galimai manipuliavimo žvalgybiniais duomenimis“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
L. Kasčiūnas: neatsakinėsime į klausimus, kol nebus apklaustas premjeras
 
Tuo metu L. Kasčiūnas teigė, kad neatsakinės į NSGK klausimus, kol į juos neatsakė ir premjeras Saulius Skvernelis.
 
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

„Viskas priklausys nuo to, ar ministras pirmininkas dalyvaus. Jis turi būti apklaustas kartu, pirmiausia todėl, kad jis yra priėmęs susijusių sprendimų dirbti su šia politine jėga, kurioje yra I. Rozova. Jis yra šios koalicijos Vyriausybės vadovas. Jis prisiima atsakomybę ir jis taip pat turėjo informaciją apie I. Rozovą. Mes matome, kad jis vengia apie tai kalbėti. Tai natūralu, kad mes pasirengę kalbėti, kai premjeras atsakys į klausimus. O aš matau, kad jis nesiruošia to daryti. Tai kodėl mes tai turime daryti? Jis, kaip Vyriausybės vadovas, nusprendęs dirbti koalicijoje kartu su I. Rozova, yra labiau atsakingas nei opozicija šiuo atveju“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
Į trečiadienio komiteto darbotvarkę yra įtraukta ir premjero S. Skvernelio apklausa, bet, pasak D. Gaižausko, premjeras į klausimus yra atsakęs raštu, todėl posėdyje nedalyvaus.
 
„Opozicija paprašė iškviesti premjerą, nors S. Skvernelis jau buvo raštu atsakęs dėl šito klausimo ir kokius jis sprendimus priėmė gavęs informaciją. Bet opozicijai, kiek suprantu, neužtenka to paties rašto ir nori vienaip ar kitaip prisidengti premjeru, todėl nori jį iškviesti. Tame posėdyje (kai buvo sprendžiama dėl premjero apklausos. – ELTA) dalyvavo opozicijos dauguma ir paprašė dar kartą iškviesti S. Skvernelį ir kad jis pakartotų žodžiu, tai, ką jis buvo išdėstęs raštu. Nežinau, kodėl jie tai padarė, bet jie bandė dar kartą iškviesti premjerą. Premjeras yra atsakęs į klausimus raštu, tai ir jam, mano nuomone, dalyvauti nereikia. Čia kviečia tie, kuriuos ir pačius apklausti reikia. Tai jie dabar tuo prisidengdami tą žaidimą ir žaidžia“, – sakė D. Gaižauskas.
 
L. Kasčiūnas tuo metu pažymi, kad premjero atsakymas raštu į NSGK klausimus yra nepakankamas. „Jis į klausimus atsakė trimis sakiniais“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
D. Gaižauskas sakė, kad nenustebtų, jei šie keturi parlamentarai iš tiesų nuspręstų neatsakinėti į klausimus. „Iš viso reikėtų nagrinėti, kaip tyrimo objektai gali būti ir tyrimo dalyviai, tyrėjai. Nesąmonė. Dabar, kuomet atėjo laikas juos pačius apklausti, tai jie trukdo visais įmanomais būdais tyrimui. Nenustebčiau, kad jie atsisakytų rytoj duoti parodymus neva premjeras neatėjo“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Anot D. Gaižausko, kadangi komitetui nenumatyta galimybė nušalinti pačius komisijos narius, tai nusišalinti jie turėtų patys. Pasak jo, tai buvo pažymėta ir Seimo etikos ir procedūros komisijos.
 
„Komisija taip ir pasakė, kadangi nėra tokio priverstinio nušalinimo, tai jie turėtų patys nusišalinti. Bet, žinoma, tai nuo jų moralės priklauso. Tai jie ir sėdi. Čia absurdas, kai patys tyrimo tyrėjai yra apklausinėjami“, – teigė D. Gaižauskas.
 
Seimo etikos ir procedūrų komisija pateikė atsakymą, kad parlamentarams nusišalinti nuo NSGK vadovaujamo tyrimo nereikia. „Seimas, priimdamas sprendimą pavesti tyrimą atlikti komitetui, išreiškė pasitikėjimą ten dirbančiais Seimo nariais ir mano, kad komitetas galės priimti objektyvius sprendimus. Todėl komisija mano, kad NSGK nariai L. Kasčiūnas, V. Bakas, V. Alekna turi teisę dalyvauti tyrimą atliekančios laikinosios tyrimo komisijos veikloje ir neprivalo nusišalinti“, – teigiama atsakyme.
 
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.

ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikla sukėlė neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
 
Tuomet Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą.
 
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
 
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
VSD pažymoje teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje V. Malyginu. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. balandžio mėnesį buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai. NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės I. Rozovos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.14; 19:20

VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimas antradienį pritarė Dariaus Jauniško kandidatūrai antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas.
 
Deja, ne visi parlamentarai pritarė D. Jauniškio kandidatūrai, daugiausia klausimų kilo Seimo nariams Vytautui Bakui bei Povilui Urbšiui.
 
Po balsavimo už D. Jauniškio kandidatūrą pasisakė 109 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė – 5.
 
Prieš balsavimą Seimo posėdžių salėje D. Jauniškis atsakė į šiek tiek anksčiau raštu pateiktus Seimo narių V. Bako ir P. Urbšio 22 klausimus.
 
Parlamentarai D. Jauniško klausė, ar VSD vadovas turi teisę duoti pavedimą žodžiu savo pavaldiniams surinkti informaciją apie asmenis, kurie dalyvauja Lietuvos politinėje veikloje? Taip pat parlamentarai klausė, kiek asmenų VSD turi teisę pavesti VSD pareigūnams žodžiu surinkti informaciją apie asmenis, kurie dalyvauja Lietuvos politinėje veikloje bei panašių klausimų, susijusių su VSD veikla.
 
D. Jauniškis posėdžių salėje teigė, kad visus atsakymus į klausimus taip pat perdavė ir Nacionalinio saugumo gynybos komitetui.
 
„Prieš atsakinėdamas į klausimus, priminsiu, kad NSGK konstatavo, jog VSD veikia teisėtai ir laikydamasis įstatymų. Neteisėto veikimo savo ruožtu nenustatė nei STT, nei Generalinė prokuratūra“, – teigė D. Jauniškis.
Seimo narys Povilas Urbšys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
Anot jo, VSD savo veiklą grindžia Žvalgybos įstatymo nuostatomis.
 
„Vadovaujantis Žvalgybos įstatymo nuostatomis, žvalgybos institucijos vadovas, organizuodamas institucijos darbą ir jai vadovaudamas, turi teisę duoti pavedimus tiek raštu, tiek žodžiu. Padaliniams patikrinti, ar VSD turi informacijos susijusius su rizikos veiksniais grėsmėmis valstybės saugumui“, – sakė VSD direktorius.
 
Posėdžių salėje P. Urbšys dar kartą perklausė D. Jauniškį, kiek kartų jis susitiko su tam tikrais Seimo nariais.
 
„Aš jus laikau drąsiu žmogumi, kuris tiesiai visuomet žiūri į akis ir vis dėlto esate visuomet tiesos pusėje. Bet tai, ką aš girdžiu, šiek tiek suglumino, kad svarbiausi atsakymai pakišti po slaptumo žyma (…) Kodėl jūs labai konkrečiai neatsakote, kiek kartų buvote susitikęs su Seimo nariu Žygimantu Pavilioniu, kokie šių susitikimų tikslai“, – klausė parlamentaras P. Urbšys.
 
VSD vadovas teigė, kad visi jo susitikimai su Seimo nariais buvo surašyti jo darbotvarkėje ir visi jie vyko VSD patalpose.
 
„Skaičiai yra pateikti NSGK. Tie skaičiai įslaptinti ir mes turime tą teisę. Kiek aš susitikau, tai pabrėžiu, susitikau su ne vienu Seimo nariu. Aš manau, kad man nereikia viešais diskutuoti, kokiais klausimais mes diskutuojame. Diskutuojame įvairiais klausimais, klausimų yra įvairių ir apie valstybės klausimus, ir diskusijos apie ekonomiką, ar apie dar kažką. Kodėl aš dabar turėčiau kalbėti apie kiekvieną. Susitikimų buvo, aš to neneigiu, bet tą aš darau visuomet atvirai. Nesislapstau kavinėse ar mieste kažkur, nes visi susitikimai vyksta pas mane ir visas departamentas tai mato, ir tai įrašyta mano darbotvarkėje“, – atsakė D. Jauniškis.
 
NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tuo metu V. Bakas teigė, kad D. Jauniškis meluoja ir juo pasitikėti negalima. Parlamentaras priminė, apie savo pateiktą praeitą mėnesį pateiktą informaciją, neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką. V. Bakas teigė, kad pranešėjas, kuris pateikė jam tokią informaciją, užima labai rimtas pareigas.
 
„Dėl pranešėjo. Dar viena melo dozė, kurią skleidžia Dainius Gaižauskas ir VSD vadovybė viešoje erdvėje. Taip siekiama sukompromituoti pranešėją. Kolegos, aš jums negaliu atskleisti pranešėjo pavardės, bet tas žmogus turi kartais didesnę patirtį nei šiandieninis VSD direktorius bei jo pavaduotojas. Kartais. Jis daugybę metų dirba VSD ir užima labai rimtas pareigas. Jis matė visą paveikslą. Jis mato, kad taip elgtis, kaip elgiasi VSD vadovybė, negalima. Aš turėjau pareigą tai pasakyti. Aš kviečiu jus pagalvoti, ar mes, balsuodami „už“, nesakcionuosime tokių žodinių pavedimų“, – sakė V. Bakas.
 
Tuo metu NSGK narys Arvydas Anušauskas teigė, kad V. Bakui reikia labiau apsišviesti apie VSD veiklą ir tik tuomet komentuoti. Seimo narys taip pat patvirtino, kad konservatorių frakcija vienareikšmiškai pritarė D. Jauniškio kandidatūrai ir linki jam sėkmės antroje kadencijoje.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Reikia švieti visuomenę, reikia švieti ir politikus, nes jie – visuomenės atspindys. Turi būti aišku, kuo skiriasi informacijos rinkimas ir jos tikrinimas. (…) Aš matau, kad daliai ir čia sėdintiems tai dar yra nesuprantami dalykai. Man labai gaila, kad dalis akivaizdžias savo žinių spragas nesistengia likviduoti netgi sėdėdami ir gaudami informaciją šioje salėje“, – teigė A. Anušauskas.
 
NSGK pirmininkas D. Gaižauskas taip pat teigė pasitikintis D. Jauniškio kandidatūra.
 
„VSD labai pasikeitė per penkerius metus, jis tapo atviresnis (…) Visuomenei kasmet pateikiama Nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo ataskaita ir teikiami praktiniai pavydžiai, kaip apsisaugoti paprastiems piliečiams nuo užsienio tarnybų. Noriu pažymėti, kad per penkerius metus išsaugo pasitikėjimas VSD nuo 44 proc. iki 62 proc.”, – teigė D. Gaižauskas.
Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad VSD direktorių penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
 
D. Jauniškis 1990–1993 m. dirbo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriuje, 1993–1994 m. – Vadovybės apsaugos departamente, o 1995 m. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės Ypatingosios paskirties tarnyboje (YPT). 1997–2006 m. D. Jauniškis buvo YPT vado pavaduotojas, 2006–2008 m. – YPT vadas. 2008 m. jis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadu, 2015 m. pradėjo eiti VSD direktoriaus pareigas.
 
Kandidatas į VSD vadovus yra baigęs ekonomikos ir strategines studijas. D. Jauniškis dalyvavo tarptautinėse misijose Afganistane 2002, 2004 ir 2007 m., o 2010 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis.
 
Tarp D. Jauniškio gautų apdovanojimų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Sausio 13-osios medalis, Krašto apsaugos sistemos medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos kariuomenės medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės medalis „Už pasižymėjimą“, KAS medalis „Už tarptautines operacijas“, JAV kariuomenės medalis ir Norvegijos krašto apsaugos sistemos medalis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.07; 15:00

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį priėmė sprendimą – Valstybės saugumo departamentas (VSD) veikė teisėtai, kuomet tikrino informaciją apie kandidatų į prezidentus aplinką.
 
„Komitetas šiandien pabaigė parlamentinę kontrolę dėl VSD veiklos, reaguojant į informaciją, kuri buvo pasirodžiusi viešoje erdvėje dėl galimai neteisėtos VSD veiklos Prezidento rinkimų kampanijos metu. Komitetas, įvertinęs visą informaciją, kurią yra gavęs, apibendrino ir priėmė galutinį sprendimą – VSD veikė teisėtai, vadovaudamasis visais Lietuvoje galiojančiais įstatymais“, – Eltai po NSGK posėdžio teigė šio komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Jo teigimu, dėl tokio sprendimo NSGK balsavo vieningai. Išskyrus, pabrėžė D. Gaižauskas, klausimą dėl VSD veiklos iškėlusį Vytautą Baką.
 
„Komitetas balsavo, išskyrus Vytautą Baką, vienbalsiai, Vytautas Bakas susilaikė“, – teigė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininkas taip pat pabrėžė, kad, nepaisant to, jog VSD, tikrinusi informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, elgėsi neištrūkdama iš įstatymo numatytų rėmų, pačią tvarką, ypač reglamentuojančią užduočių delegavimą VSD struktūros viduje, reikėtų keisti.
 
„Įstatymai yra tobulintini, ypač tie, kurie reglamentuoja vidinę tvarką, kada yra formuojamos užduotys, ypač vadovybės. Tvarka turėtų būti keičiama, kad tokios užduotys būtų vykdomos tik raštiškai, be jokių žodinių nurodymų. Tokiu būdu būtų aiškumas ir konkretumas“, – pabrėžė D. Gaižauskas.
 
Jis neatmetė galimybės, kad būtent žodinis pavedimas ir galėjo suklaidinti VSD pareigūną, kuris NSGK vadovo pareigas ėjusiam V. Bakui pranešė apie galimai neteisėtą informacijos rinkimą.
 
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai kadencijai eiti Valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.30; 17:55

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kol pasaulyje siautėja koronavirusas, kol visas dėmesys sukoncentruotas į šią ligą, – vis tik negalime pamiršti kitų gyvybiškai svarbių temų. Pavyzdžiui, slaptųjų tarnybų klausimo.

Tikiuosi, nereikia aušinti burnos, kodėl Izraelio premjero Benjamino Netanyahu nurodymas vidaus žvalgybai „Shin Bet“ rinkti duomenis apie koronavirusu užsikrėtusius ir su jais bendravusius asmenis šiandien neatrodo drastiškas. Akivaizdu, kad valstybės ieško pačių veiksmingiausių priemonių, kaip pažaboti į sumaniai užsimaskavusį priešiškos valstybės slaptąjį agentą panašią bacilą. Nenuostabu, kad tuo pačiu esama žmonių, kurie ignoruoja valdžios ir medikų rekomendacijas iki minimumo apriboti visas išvykas, susitikimus. Atvejų, kai „drąsuoliai“ nusispjauna į medikų prašymus užsidaryti tarp keturių sienų, – Lietuvoje užfiksuota užtektinai. Tokių „drąsuolių“, matyt, apstu ir Izraelyje.

Todėl Izraelio Vyriausybė, siekdama pažaboti COVID-19 plitimą, ir įgaliojo vieną iš savo žvalgybų imtis netradicinės veiklos – „pasitelkti modernias technologijas stebėti susirgusius žmones“. Šią žinią patvirtino pati „Shin Bet“. O agentūra AFP pabrėžė, kad tokia priemonė įsigaliojo „iš karto“. Tai reiškia, kad žvalgyba „Shin Bet“ iš telekomunikacijos įmonių nuo šiol be teismo leidimo gaus duomenis apie visus vadinamuosius koronapacientus bei karantinuotus žmones. Be to, „Shin Bet“ turės įgaliojimus sekti žmonių judėjimo maršrutus bei nustatyti, su kuo jie pasisveikino, kalbėjosi, glebesčiavosi.

Tiesa, persispausdindama šią informaciją Lietuvos agentūra ELTA pabrėžė, kad „pilietinių teisių organizacijos griežtai sukritikavo Izraelio premjero sprendimą“. Bet „žmogaus teises“ ginančių organizacijų pykčio Izraelio valdžia neišgirdo. Ir tikriausiai teisingai pasielgė, kad neišgirdo. Juk ne kiekvienas COVID-19 virusu užsikrėtęs pilietis atvirai pasakoja medikams apie savo kontaktus. Tiesiog gali pamiršti svarbią detalę arba piktybiškai slapukauti.  Štai tada ir praverstų slaptųjų tarnybų surinkta informacija, kur nelaimėlis iš tikrųjų buvo nuklydęs.

Shin Bet

Nežinau, ar Izraelyje įteisintas sprendimas tiktų ir Lietuvai, jei, sakykim, susirgusiųjų drastiškai padaugėtų kaip Italijoje ar Ispanijoje. Bet net jei tai ir būtų reikalinga visų mūsų labui, toks potvarkis Lietuvoje sulauktų milžiniško pasipriešinimo. Lietuvoje gausu įvairiausio plauko gynėjų, kuriems neva labai rūpi „žmogaus teisės“ bei „viešasis interesas“. Rūpi taip „nuoširdžiai“, kad, perfrazuojant vieno filmo herojų, „jie praradę apetitą – nebenori valgyti“.

Kodėl Lietuvoje net aršiąjam Izraelio premjerui būtų sunku į pagalbą pasitelkti žvalgybą? Prisiminkime vieną iš paskutiniųjų lietuviškųjų nutikimų, kai pradėta ginčytis, kokių veiksmų neturi teisės imtis Lietuvos valstybės saugumo departamentas. Susiraskime delfi.lt portale paskelbtą politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus publikaciją „Nausėda per uoliai gina VSD“ (2020.03.09). Toji publikacija – ir apie tai, esą 2018-2019 metais VSD pareigūnai galbūt rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G.Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą V.Ušacką.

Leiskite suklusti – ką gi blogo padarė mūsų saugumiečiai? Būtų keista, jei VSD nesidomėtų asmenimis, siekiančiais aukščiausiojo posto šalyje. Politikos apžvalgininkui K.Girniui vis tik atrodo, kad kandidatų į prezidentus aplinkos stebėjimas leistinas tik ypatingomis sąlygomis. Bet nejaugi visi tie pranešimai, pasakojimai, analizės, kaip Kremlius kišosi į JAV rinkimus, – nepriskirtini svarbiems argumentams? Kodėl Rusija, bandydama įtakoti rinkimų rezultatus vienoje iš pačių galingiausių pasaulio valstybių, nenorėtų prikiaulinti ir mažoms savo kaimynėms? O gal ponas K.Girnius mano, kad Rusijai nėra įdomūs Lietuvos rinkimai, kad mūsų saugumas net prevenciniais sumetimais neturi teisės domėtis Lietuvos rinkimuose dalyvaujančių personalijomis?

Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Taip, VSD nedera laikyti šventa karve, kuriai leidžiama ramiai rupšnoti žolę „anapus kritikos ir priežiūros“. Tačiau „šventomis karvėmis“ nelaikytini ir politikai, žurnalistai, visuomenininkai, kurie abejoja VSD teise domėtis Lietuvos Prezidento posto siekiančiais kandidatais ir jų aplinka. Jei VSD negali rinkti informacijos, kas, kaip ir kodėl aktyviai dalyvauja Lietuvos prezidento rinkimuose, tai kokią informaciją jai leidžiama kaupti?

Skandalas, kurį įpūtė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, bet koronaviruso sukelti pavojai privertė primiršti, – nesuprantamas. Pirma, informaciją apie neva VSD neteisėtai rinktą ir paskui panaudotą informaciją parlamentaras V.Bakas gavo maždaug prieš metus. Tačiau apie tai prabilo tik dabar, kai VSD bosai siekia Seimo palankumo naujoms įstatymo pataisoms, leisiančioms dirbti dar griežčiau. Be to, baigiasi dabartinio VSD vadovo Dariaus Jauniškio kadencija, tad kirba klausimas – paskirti jį antrąjai kadencijai ar ne?

Minėtoje K.Girniaus publikacijoje brėžiama, jog specialusis Seimo komitetas turi itin atidžiai stebėti visas slaptąsias tarnybas ir žvalgybas, kad joms nekiltų pagundų piktnaudžiauti savo galia. Teisingai. Pritariu. Tik tada norėtųsi ironiškai pasišaipyti – lietuviškųjų žvalgybų veiklą ne tik galima, bet ir būtina stebėti, o štai žvalgyboms pro padidinamąjį stiklą žvelgti į valstybės gyvenimui didelę įtaką turinčius žmones ir aplink juos veikiančius asmenis leistina ne visuomet, ne visada. Reikalingos kažin kokios ypatingos sąlygos.

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Man regis, klausimas, kas turi teisę saugumiečiams nurodinėti, ką jiems privalu stebėti, – sudėtingas. Bet kokiu atveju tokią teisę – pasirinkti stebėjimo objektą – turi turėti ir VSD vadovybė, ne vien Lietuvos Valstybės gynybos taryba ar dar kas nors. Ta pati dilema – ir dėl selektyvumo. Ar mūsų džeimsai bondai privalo būti vienodai atidūs visiems kandidatams į prezidentus, ar tik tiems, kurie turi daugiausia vilčių laimėti, – tai juk VSD reikalas! Jau daug sykių esu rašęs, bet galiu dar kartą brūkštelėti, jog žvalgyba – per daug sudėtingas užsiėmimas, kad būtų įmanoma jį įsprausti į labai griežtus rėmus.

Galų gale kam į galvą šovė mintis, kad mūsų saugumas, keletą mėnesių ar metų domėjęsis įtarimų sukėlusiais asmenimis, būtinai prtivalo pranešti apie savo veiklą tam, kurį stebėjo, juolab – sunaikinti visą apie jį surinktą informaciją, net jei įtarimai nepasitvirtinę? Negi nesuvokiama, kad informacija, kuo VSD domėjosi, bet paskui nutraukė stebėjimą, – taip pat puiki dovana priešiškoms žvalgyboms, trokštančioms susigaudyti, kokie tikrieji Lietuvos saugumo darbo metodai, orientyrai, prioritetai?

Štai ELTA skelbia, kad Seimo narys Vytautas Bakas, prie kurio prisijungė dar ir Povilas Urbšys, siekdami apginti viešąjį interesą ir pamatines žmogaus teises, apsaugoti žvalgybos institucijas ir pareigūnus nuo neteisėto poveikio, reikalauja, jog Seime būtų sudaryta speciali tyrimo komisija. Toji komisija turėtų būti neva ypatinga. Į ją įeitų ne Seimo NSGK, o iš viso Seimo surinkti parlamentarai (net iš tie, kurie neturi teisės susipažinti su slapta informacija?).

Skamba patraukliai, bet ar visa tai – nuoširdu?

Parlamentaras tvirtina: „Klausimai parengti įvertinus VSD pranešėjo pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad Valstybės saugumo departamento vadovai galimai darė neteisėtą poveikį šalies vidaus politiniams (rinkimų) procesams, galimai neteisėtai rinko informaciją apie kandidatus 2019 metų Prezidento rinkimuose ir jų aplinkas ir galimai neteisėtai ją panaudojo, taip pat galimai pažeidė žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir politinio neutralumo principus“.

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

V. Bako teigimu, atsakymai, kuriuos pateikė VSD direktorius viešojoje erdvėje, sukelia papildomų klausimų dėl VSD veiklos teisėtumo ir pranešėjo saugumo. Anot jo, yra požymių, kad siekiama spausti pranešėją, nuslėpti nuo visuomenės svarbią informaciją, kuri susijusi su galimai neskaidria ir neteisėta kai kurių politikų ir VSD pareigūnų veikla.

Vėlgi – nuostabu, gražu. Ir vis tik ar ne per daug tų „galimai“? Gal prieš skelbiant skambius pareiškimus parlamentarams derėtų rimčiau pasiruošti? Gal VSD vadovybė neturėtų atsakinėti į klausimus, kuriuos lydi žodelis „GALIMAI“?

Žinoma, ne viskas aišku, išklausius VSD direktoriaus D.Jauniškio komentarus. Bet kiek gi galima saugumo vadovus tampyti į posėdžius, kurie primena per televiziją rodomą „žaidimą, kas, kur, kada“? Dvidešimt du klausimai, adresuoti VSD vadovui, – ar ne per plačiai užsimota? 

Štai Seimo nario P. Urbšio teigimu, viešojoje erdvėje VSD direktorius D. Jauniškis patvirtino, kad rinko informaciją apie kandidatus ir jų aplinkas, tad parlamentarui atrodo, kad svarbu išsiaiškinti, ar tokie veiksmai buvo teisėti.

Sveiku protu sunku suvokti šį klausimą. Žvalgyba sukurta tam, kad sektų, stebėtų. Sektų ne sodininką, besikapstantį savo darže, ne visuomenininką, surengiantį kelių žmonių susibūrimą po ministerijos langais, o politiką, kuris nori prezidentauti. Jei D.Jauniškio vadovaujama tarnyba nebūtų susidomėjusi G.Nausėdos kompanija ar V.Ušacku, štai tada tikrai derėtų griebtis už galvų.

beje, Elta yra paskelbusi dar ir tokius P.Urbšio žodžius: „Tuo pačiu aiškėja požymiai, kad siekiama užgniaužti situaciją, nuslėpti nuo visuomenės informaciją, susijusią su pamatiniais demokratijos principų pažeidimais. Tai kelia ne tik grėsmę, bet sukuria prielaidas nešvariems politiniams sandoriams įvykti“.

Seimo narys Povilas Urbšys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

P.Urbšio nuoširdumu netikiu. Ir štai – kodėl. Prisimenu, kaip jis kadaise dalyvavo Seime įkurtos Draugystės su Kalnų Karabachu parlamentinės grupės veikloje. Toji grupė (laimė, ji jau subyrėjo, išsivaikščiojo) akivaizdžiai demonstravo, kad nors Lietuva oficialiai pripažįsta Kalnų Karabachą esant neatskiriama Azerbaidžano teritorija, tačiau Lietuvos Seime vis tik veikė maždaug dešimties parlamentarų būrelis, draugaujantis būtent su nūnai Kalnų Karabachą kontroliuojančiomis separatistinėmis jėgomis. Vienas iš tokių buvo parlamentaras P.Urbšys.

Tuomet maniau (ir dabar tebemanau), kad ši grupė kenkė tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui. Dvigubi Lietuvos standartai buvo tarsi ant delno. Lietuva gerbia Gruzijos, Moldovos, Ukrainos teritorinį vientisumą, nes Seime nėra draugystės grupių nei su separatistinėmis Abchazijos, Osetijos, Padniestrės valdžiomis, nei su Donbasą, Krymą okupavusiomis jėgomis. Bet Lietuvos Seime nežinia kodėl atsirado grupė, kuri buvo linkusi bičiuliautis su nuo Azerbaidžano atplėštame Kalnų Karabacho įsitvirtinusiais separatistais. Kam šito reikėjo? Norėta Lietuvą sukiršinti su Azerbaidžaną palaikančia Turkija, Lietuvos sąjungininke NATO aljanse?

Vien jau šis P.Urbšio politinės biografijos epizodas suteikia teisę abejoti ir kitais jo politiniais žingsniais. Jei vieną sykį pasielgė nesuprantamai, kokios garantijos, kad ir dabar taip nenutiko?

Be kita ko, šių eilučių autorius domėjosi priežastimis, pastūmėjusiomis P.Urbšį draugauti su Kalnų Karabachą okupavusiomis jėgomis.

Stebėjimas. Žiūronai. Slaptai.lt

Norite žinoti, kaip Seimo narys paaiškino savo elgesį? Parlamentaras P.Urbšys pateikė kelių dešimtečių senumo „atvirą laišką“, kuriame tuometiniai Estijos ir Latvijos liaudies frontai bei Lietuvos Sąjūdžio vadovybė reiškia „susirūpinimą įvykiais Azerbaidžane ir Armėnijoje po tragiško žemės drebėjimo“. Laiške reikštas susirūpinimas, kad suimti Kalnų Karabacho komiteto nariai. Laiško autoriai taip pat reikalavo, jog būtų išsiaiškinta, ar suėmimai – pagrįsti, bei ragino užtikrinti tautų teisę į nepriklausomybę bei visus konfliktus spręsti išskirtinai taikiomis priemonėmis. Konkrečiomis pavardėmis nepasirašytas laiškas buvo adresuotas tuometiniams laikraščiams – „Izvestijoms“, „Sovetskaja Estonija“, „Sovetskaja Latvija“, „Sovetskaja Litva“…

Žurnalo „Karabachas” viršeliai

Štai ir viskas. Ir vis dėlto P.Urbšys šių eilučių autoriui tvirtino, jog toks „dokumentas“ labai svarbus aiškinantis, kodėl Kalnų Karabachas neturėtų priklausyti Azerbaidžanui.

Atvirai kalbant, buvusio specialiųjų tarnybų pareigūno (kadaise dirbo STT struktūrose) P.Urbšio susižavėjimas tuo neva armėnų teisę į Kalnų Karabachą patvirtinančiu abstrakčiu laišku kėlė nuostabą. Kas gi daugiau jei ne buvęs slaptųjų tarnybų pareigūnas privalo žinoti, kuo abstraktaus emocinio pobūdžio tekstas skiriasi nuo įrodomąją vertę turinčio dokumento?

Jei tais pačiais principais vadovaujamasi ir šiandien, teikiant klausimus VSD vadovui, – tada labai liūdna.

2020.03.20; 11:00

Seimo narys Povilas Urbšys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Siekdami apginti viešąjį interesą ir pamatines žmogaus teises, apsaugoti žvalgybos institucijas ir pareigūnus nuo neteisėto poveikio Seimo nariai Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys kategoriškai pareiškia, kad yra pasirengę nekelti savo kandidatūrų 2020 m. Seimo rinkimuose, jei bus įgyvendintos jų keliamos su parlamentiniu tyrimu susijusios sąlygos.
 
Parlamentarai reikalauja, kad Seime būtų sudaryta tyrimo komisija, į kurią jie bus įtraukti ir būtų atliktas parlamentinis tyrimas, o tyrimo komisijos darbas bus organizuojamas laikantis viešumo ir skaidrumo principų.
 
Parlamentarai kelia sąlygą, kad tyrimą atliktų ne Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o iš Seimo narių sudaryta komisija.
 
P. Urbšys ir V. Bakas norėtų, kad tarp komisijos narių nebūtų  Seimo narių, kurie asmeniškai išreiškė išankstines neigiamas nuostatas pranešėjo ir pateiktos informacijos atžvilgiu.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Jie taip pat  reikalauja, kad būtų užtikrintos saugumo garantijos pareigūnams, kurie liudytų komisijai, ir su jais nebus susidorota, nebus persekiojami jų šeimos nariai.
 
Seimo nariai V. Bakas ir P. Urbšys taip pat pranešė, kad parengė 22 klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Dariui Jauniškiui ir prašo į juos viešai atsakyti Seimo posėdyje.
 
„Klausimai parengti įvertinus VSD pranešėjo pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad Valstybės saugumo departamento vadovai galimai darė neteisėtą poveikį šalies vidaus politiniams (rinkimų) procesams, galimai neteisėtai rinko informaciją apie kandidatus 2019 metų Prezidento rinkimuose ir jų aplinkas ir galimai neteisėtai ją panaudojo, taip pat galimai pažeidė žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir politinio neutralumo principus“,- sako parlamentarai.
NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
P. Urbšio teigimu, viešojoje erdvėje VSD direktorius D. Jauniškis patvirtino, kad rinko informaciją apie kandidatus ir jų aplinkas, tad svarbu išsiaiškinti tokių veiksmų teisėtumą.
 
„Tuo pačiu aiškėja požymiai, kad siekiama užgniaužti situaciją, nuslėpti nuo visuomenės informaciją, susijusią su pamatiniais demokratijos principų pažeidimais. Tai kelia ne tik grėsmę, bet sukuria prielaidas nešvariems politiniams sandoriams įvykti“,- sako P. Urbšys.
 
V. Bako teigimu, atsakymai, kuriuos pateikė VSD direktorius viešojoje erdvėje, sukelia papildomų klausimų dėl VSD veiklos teisėtumo ir pranešėjo saugumo. Anot jo, yra požymių, kad siekiama spausti pranešėją, nuslėpti nuo visuomenės svarbią informaciją, kuri susijusi su galimai neskaidria ir neteisėta kai kurių politikų ir VSD pareigūnų veikla.
 
Pagal Seimo statutą Seimo sesijos metu kiekvieną antradienį, Vyriausybės pusvalandžio metu, į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.14; 03:00

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD), tikrindamas informaciją apie kandidatų į prezidentus aplinkas, veikė teisėtai.
 
„Komitetas, išklausęs VSD vadovą bei kitus atstovus, dabar gali konstatuoti, kad VSD veikė teisėtai. Vadovavosi nacionalinio saugumo strategija, kurią patvirtinome 2017 metais, kurių viena iš pagrindinių užduočių – politinės sistemos apsauga“, – teigė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, VSAD tikrai neveikė pagal užsakymą „iš šalies“.
 
„VSD nerinko informacijos pagal jokį užsakymą. Neteikė kandidatams informacijos vėliau po jo patikrinimo. Trečia, rinkimų metu buvo tikrinami visi kandidatai“, – sakė jis.
 
Tuo metu po NSGK posėdžio VSD direktorius Darius Jauniškis taip pat tvirtino, kad departamentas veikė pagal visus įstatymus.
 
„VSD neveikia prieš įstatymus, gerbia įstatymus ir dirba pagal įstatymus, ir čia negali būti jokių abejonių“, – teigė D. Jauniškis.
 
Pasak VSD vadovo, departamentas tuo metu tikrino informaciją apie ne vieno kandidato aplinką, o visų.
 
„Mes dar kartą pateikėme informaciją, kad buvo tikrinta ne tik vieno kandidato, o visų kandidatų aplinka“, – teigė jis.
 
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„VSD neteikia niekam informacijos ir šiuo atveju taip pat neteikė. Tai yra mūsų vidiniai dalykai, dėl ko mes turėjome pagrindus ir įgaliojimus sekti rinkimų procesą ir apsaugoti rinkimus nuo galimų įtakų iš išorės, tą ir padarėm“, – sakė jis.
 
D. Jauniškis sakė nežinantis, kodėl pranešėjui pasirodė, kad departamentas tikrino informaciją tik apie vieno kandidato į prezidentus aplinką.
 
„Aš nenorėčiau komentuoti už pranešėją, aš gerbiu jo pilietinę pareigą, kurią jis atliko“, – sakė jis.
 
D. Jauniškis taip pat pasiūlė NSGK atvykti į VSD patalpas, kur departamentas parodys, kaip veikia informacijos tikrinimo mechanizmas.
 
„Pateiksime, kuomet komitetas atvažiuos į VSD patalpas, ir mes parodysime, kaip tai yra daroma“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
V. Bakas praėjusią savaitę patvirtino, kad informaciją jis gavo iš pranešėjo, kuris yra VSD pareigūnas. Ketvirtadienį VSD direktorius Darius Jauniškis neslėpė, kad jo pavaduotojas Remigijus Bridikis kalbėjosi su šiuo pareigūnu, kuris prisipažino, kad yra pranešėjas. Pasak D. Jauniškio, pranešėjas Imuniteto skyriui prisipažino dar iki pokalbio su R. Bridikiu. Pasak žvalgybos vadovo, asmuo iš karto gavo pranešėjo statusą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.10; 12:44

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad pastarąsias dienas ažiotažą kelianti istorija, esą Valstybės saugumo departamentas (VSD) galėjo rinkti informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei diplomatą Vygaudą Ušacką, nėra maloni.
 
„Situacija nėra maloni, vertinti detaliau galėčiau, jei turėčiau daugiau informacijos. Dėl VSD veiklos ji apspręsta žvalgybos įstatymu. Jo devynioliktame straipsnyje yra numatyta, kad žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus nustato VGT, o konkrečias užduotis formuoja konkrečios institucijos. Užduotis ir priemones apsprendžia pačios institucijos“, – penktadienį žurnalistams sakė buvusi šalies vadovė.
 
Prezidentė D. Grybauskaitė mano, kad šioje situacijoje tiek VSD, tiek Seimas turi atsakyti į klausimus visuomenei.
 
„Pirmiausia, skaidrumas ir kad būtų atsakyta į kuo daugiau klausimų. Nebijoti eiti kalbėti ir atsakyti, nes bet kokie šešėliai ir neatsakyti klausimai tikrai kelia daugiau įtarimų bei sumaišties. Manau, kad tai reikia daryti labai skaidriai. Tai mėginama daryti, kuo daugiau atsakymų, tuo bus geriau. Tai daryti turėtų ir pati VSD, paaiškinti ir, matyt, gali gilintis ir NSGK komitetas, jei toks poreikis yra. Tai Seimo sprendimas, kokia forma jie vykdys parlamentinę kontrolę“, – sakė D. Grybauskaitė.
 
Prezidentei kelia abejonių ir VSD pareigūnų kvalifikacijos lygmuo.
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Taip, manau, pati institucija turės rimtai persižiūrėti savo ir procedūras ir darbo metodus, galų gale ir žvalgų kvalifikacijas. Matyti, problemų įstaigos viduje yra (…) Manau, kad daugiausia tokių nesklandumų išaiškėjo VSD viduje. Manau, tai vidaus reikalas, kad truputį reikia apsitvarkyti namuose“, – sakė D. Grybauskaitė.
 
Prezidentė atkreipė dėmesį, kad jokie politikai, jokie vadovai negali formuoti konkrečių VSD užduočių.
 
„VGT formuoja tik prioritetus ir poreikius. Užduotis formuoja ir formuluoja konkretūs tų įstaigų vadovai“, – sakė ji.  
D. Grybauskaitė neslepia, kad jai kelia abejonių ir Vytauto Bako vaidmuo šiuose įvykiuose.
 
„Turbūt visiems kyla klausimai, kodėl po metų toks triukšmas, prieš rinkimus (…) Taip pat tai laikas, kai keičiamas ar perskiriamas VSD vadovas. Tikrai daug klausimų ir trečiųjų šalių interesas čia taip pat labai didelis“, – teigė ji.
 
Pokyčių pranešėjų apsaugos įstatyme nereikia
 
D. Grybauskaitė teigė palaikanti jau kurį laiką keliamą ombudsmeno institucijos idėją.
 
„Manau, kad būtų sveikintina turėti ombudsmeną. Šis klausimas buvo siūlomas ir anksčiau, ir manau, kad pats laikas, ypač dabar – po tokio reparacinio sukrėtimo, kad tokia institucija būtų įsteigta“, – sakė D. Grybauskaitė.
 
Tačiau reformų, kurios paliestų pranešėjų apsaugos įstatymą, buvusios šalies vadovės tvirtinimu, nereikėtų. Prezidentė tvirtino mananti, kad esamas pranešėjų apsaugos įstatymas yra geras.
 
„Manau, kad įstatymas yra geras, tik ne visi vykdytojai yra atsakingi“, – teigė kadenciją baigusi prezidentė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.07; 06:30

Svarbus klausimas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad šios institucijos išaiškintų, ar Seimo narys Vytautas Bakas neatskleidė pranešėjo statusą turinčio asmens tapatybės.
 
„Šiandien raštu kreipiausi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą“, – socialiniame tinkle feisbuke rašo D. Gaižauskas.
 
Pasak NSGK pirmininko, ketvirtadienį viešoje erdvėje galėjo būti pateikta informacija, kuri galimai atskleidė pranešėjo statusą turinčio asmens tapatybę. Todėl D. Gaižauskas teigia atsakingų institucijų paprašęs informuoti, „kokių priemonių buvo imtasi, siekiant užtikrinti Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinimą“.
 
„Atsižvelgdamas į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, pagal kompetenciją ir teisės aktų reikalavimus, prašiau įvertinti, ar viešai pateikti dokumentai ir juose esanti informacija yra įslaptinta. Esant situacijai, kad ši informacija, kurią Vytautas Bakas perdavė komitetui, priskirtina prie įslaptintos, prašiau imtis VTPĮ numatytų priemonių“, – pažymi D. Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Bakas pateikė informaciją, neva Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Naujasis ir buvęs NSGK pirmininkai Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.
 
V. Bakas šią savaitę patvirtino, kad informaciją jis gavo iš pranešėjo, kuris yra VSD pareigūnas.
 
Ketvirtadienį VSD direktorius Darius Jauniškis neslėpė, kad trečiadienio vakarą jo pavaduotojas Remigijus Bridikis kalbėjosi su šiuo pareigūnu, kuris prisipažino, kad yra pranešėjas.
 
Pasak D. Jauniškio, pranešėjas Imuniteto skyriui prisipažino dar iki pokalbio su R. Bridikiu. Pasak žvalgybos vadovo, asmuo iš karto gavo pranešėjo statusą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.07; 00:05

Laisvės partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius mano, kad Vytautas Bakas tikslingai šmeižia Valstybės saugumo departamentą (VSD), nes nenorima, kad VSD direktorius Darius Jauniškis pareigas eitų ir antrą kadenciją. R. Šimašius stebisi, kad politinių partijų lyderiai dar neišreiškė savo pozicijos bei palaikymo VSD. Vilniaus meras klausia, ar partijų lyderiai turi savo priežasčių nesivelti bei patogiai patylėti.
 
„O ką partijos? Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir aš, kaip jos pavaduotojas, poziciją pasakėme aiškiai. O kiti? Panašu, turi savo priežasčių nesivelti, patogiai patylėti arba dar blogiau – pasišildyti prie laužo liepsnos. Ir jiems politiniai pasistumdymai bei atsiveriančios galimybės atrodo svarbiau nei tas faktas, kad šis laužas kuriamas iš svarbios valstybei institucijos konstrukcijos elementų.
 
Suprantu, kad daugeliui tiesiog nesinori veltis, nes istorija „paini“ ir „neaiški“ ir apskritai „ne mano reikalas“. Aš irgi galėčiau taip pasakyti, tačiau negaliu – nes Lietuva yra mano reikalas“, – feisbuko paskyroje teigia R. Šimašius.
 
R. Šimašius mano, kad šis ažiotažas kilo, nes kažkas nebenori, kad VSD direktorius D. Jauniškis pareigas eitų ir antrą kadenciją.
 
„Reiktų atkreipti dėmesį ir į dabartinės atakos laiką. Pora mėnesių iki VSD vadovo kadencijos pabaigos. Tarsi ir nesiejama su kadencijos pabaiga, bet laikas parinktas tobulai, kad prezidentui būtų sunkiau teikti dabartinio VSD vadovo kandidatūrą. Plius pusė metų iki rinkimų. Ar tik nebus taip, kad tariami demokratijos nuo VSD gynėjai kaip tik patys siekia, kad rinkimų metu VSD vadovautų jiems patogesnis žmogus? Man tai įtikinama gerokai labiau. Liūdniausia, kad šiandien atrodo, jog paties VSD, kuris puolamas, nes dirbo savo darbą, nėra kam apginti. Gerai bent, kad prezidentas išsakė, nors ir šykščius, bet visgi aiškius palaikymo žodžius“, – teigia jis.
 
Vilniaus meras Vytauto Bako veiksmus įvardina kaip tikslinga ataka prieš VSD.
 
„Šiandien tokie politikai sudėliojo (arba už juos kažkas sudėliojo) ataką VSD atžvilgiu. Ataką ne todėl, kad iš ten nutekėjo informacija (baisus reikalas bet kokiai žvalgybai). Ne todėl, kad kažkada VSD pažymos buvo nekokybiškos ir naudojamos ne pagal paskirtį. Neslėpkime, būtent dabartinis atakos rengėjas ponas Bakas buvo tas, kuris maudėsi tariamos šlovės spinduliuose, kai savo inicijuotose Seimo tyrimų komisijose nardė tarp tų nežinia iš kur išdygusių keistų pažymų. Šiandien tokie politikai VSD puola, nes VSD dirbo savo darbą. Šis darbas, priminsiu, yra analizuoti informaciją ir ją pateikti šalies vadovams ar galimiems vadovams, kad jie nebūtų įpainioti į kokius žabangus“, – teigia R. Šimašius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.06; 04:00

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad pastarąsias dienas ažiotažą kelianti istorija, esą Valstybės saugumo departamentas (VSD) galėjo rinkti informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei diplomatą Vygaudą Ušacką, yra slegianti. Pasak buvusio šalies vadovo, artėjantys rinkimai duos atsakymą į daugybę kylančių klausimų.
 
„Aš negalvoju, kad aš turiu pakankamai giluminės informacijos, kad galėčiau komentuoti. Sakyčiau, kad tai gana gili ir sunki, slegianti mūsų visuomenę (problema – ELTA), ir aš nenorėčiau įsileisti į gilesnes diskusijas. Man atrodo, kad visuomenė jaučia tai ir ateinantys Seimo rinkimai duos atsakymą į daugybę problemų“, – Valdovų rūmuose prieš konferenciją, skirtą aptarti kolektyvines traumas, sakė V. Adamkus.
 
ELTA primena, kad buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigia manąs, jog NSGK turėtų inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl to, kad žvalgyba galimai rinko informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei tuometį diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Jis ketvirtadienio rytą savo socialinio tinklo paskyroje kreipdamasis į prezidentą teigė, kad VSD vadovai turėtų būti nušalinti bent jau iki tol, kol išaiškės aplinkybės dėl ažiotažą sukėlusios informacijos.
 
Savo ruožtu Prezidentūra teigia, kad Lietuvos žvalgyba pasitiki, todėl nebus atsižvelgta į V. Bako prašymą. Vyriausiojo prezidento patarėjo Aisčio Zabarausko Eltai atsiųstame komentare užsimenama, kad politinis situacijos eskalavimas turėtų būti traktuojamas kaip kenkimas valstybei.
 
VSD vadovai taip pat ne kartą griežtai atmetė viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir tuometį diplomatą V. Ušacką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.06; 02:00

Stebėjimo, pasiklausymo ar radijo ryšių slopintuvas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Viešoje erdvėje paviešinus informaciją apie tai, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie kai kuriuos asmenis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad dabar tarnybos turi tirti, ar nebuvo pažeistas Pranešėjų apsaugos įstatymas.
 
„Turinio nekomentuosiu, nes mes komitete buvome informuoti, kad tai įslaptinta informacija. Kitas labai svarbus klausimas, ar nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas. Tai turi vertinti tarnybos ir labai greitai. Ar jos tai daro – nežinau. Kaip suprantu, visa pateikta informacija, kurią dabar perskaičiau, ji buvo teikta tuometiniam NSGK pirmininkui Vytautui Bakui. (…) Ar dabar nekyla grėsmė pranešėjui, ar nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas visą atsakomybę, kaip suprantu, turėtų prisiimti V. Bakas. Tokių pranešimų gali būti šimtai, juos reikia tikrinti ir jas tikrina tarnybos. Priimti tai, kas dabar pateikta V. Bako, už gryną tikrovę nesiryžčiau“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
 
Jo teigimu, dar trečiadienį jis ketina susitikti su tam tikromis tarnybomis, nes galimai yra pažeistas Pranešėjų apsaugos įstatymas.
„Turi pasisakyti Generalinė prokuratūra, STT, nes, jeigu mes esame sukūrę Pranešėjų apsaugos įstatymą, mes garantuojame pranešėjams apsaugą ir to turime laikytis“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak žiniasklaidos, aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Stebėjimo kamera. Slaptai.lt nuotr.
 
Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui. Informaciją taip pat yra gavę generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
 
Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista. Dokumentai rodo, kad jam gali būti suteiktas pranešėjo statusas.
 
Pranešėjas yra pateikęs informaciją apie tris epizodus. Jis teigė, kad informacija buvo renkama apie G. Nausėdos aplinkoje rinkimų kampanijos metu buvusius politikos, verslo ir kultūros žmones, įskaitant dabartinius G. Nausėdos komandos narius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 13:27

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis neatsakingu laiko buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako elgesį.
 
Šis trečiadienį mįslingai prakalbo apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų ir raštu kreipėsi Seimo valdybą, prašydamas svarstyti klausimą dėl laikinosios tyrimų komisijos sudarymo.
 
G. Landsbergio teigimu, tai, apie ką kalba V. Bakas, yra labai sunku įvertinti, nes, akcentuoja jis, pateiktos konkrečios informacijos ir faktų yra labai mažai. Politikas abejoja, ar V. Bako pareikšti būgštavimai dėl esą vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus ir neteisėto informacijos rinkimo bei jos naudojimo, nepateikiant konkrečių, tą įrodančių faktų, yra atsakingas elgesys.
 
„Praktiškai neįmanoma vertinti, kai tu nežinai, apie ką kalbama. Nežinau, ar taip daryti yra iki galo atsakinga – arba reikia atskleisti, jei yra kažkas, supažindinti visuomenę, ir tada mes žinotume, ką daryti. O dūmų uždangoje palikti viską… Tai atrodo nerimtai“, – „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.
 
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad mišriai Seimo narių grupei priklausančiam buvusiam NSGK pirmininkui V. Bakui trečiadienį paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų, dabartinis komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas šaukia neeilinį posėdį. Jame bus išklausyti Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai.
 
V. Bakas trečiadienį kreipėsi į Seimo valdybą dėl galimai vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo.
 
Buvęs NSGK pirmininkas valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.
 Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
 
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), tačiau šių metų sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.22; 00:15

Seimo nario Vytauto Bako spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir „valstiečių“ frakcijos Seime narys Vytautas Bakas būgštauja, kad Lietuvos politinės partijos gali atsidurti Rusijos įtakos orbitoje.
 
Politikas užsimena, kad pavojus atsidurti su Kremliumi susijusių įmonių taikinyje kyla ir „valstiečiams“, jau anksčiau priėmusiems paramą iš įtartinų verslo subjektų. Todėl, akcentuoja politikas, NSGK atliekamą tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos reikėtų papildyti naujomis užduotimis.
 
„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pasiūliau šiuo metu vykdomą parlamentinį tyrimą papildyti dar vienu klausimu – kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja, kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus“, – trečiadienį socialiniame „facebook“ tinkle rašė V. Bakas, ragindamas įsivaizduoti situaciją, kuomet kurią nors iš Lietuvos partijų finansuotų grupės, susijusios su Rusijos ar Baltarusijos verslais.
 
„Įsivaizduokite situaciją, jei paaiškėtų, kad kurią nors Lietuvos partiją, pavyzdžiui, LLRA-KŠS arba konkretų politiką, finansuotų verslo grupės, susijusios su Baltarusijos ir Rusijos verslais ir šių šalių interesais regione?“, – teigė iš valdančiųjų gretų pasitraukęs politikas.
 
V. Bakas pabrėžė, kad LVŽS jau yra gavusi paramą iš šiuo atžvilgiu įtartinų verslo subjektų.
 
„Pagrindinė valdančioji partija tokią paramą gavo, jos negrąžino nepaisant raginimų ir rekomendacijų tą padaryti. Todėl NSGK atlikdama Rusijos poveikio tyrimą privalo rimtai įvertinti šias aplinkybes“, – savo socialinio tinklo paskyroje teigia buvęs „valstiečių“ frakcijos Seime narys, galvoje turėdamas tai, kad LVŽS kandidatą Klaipėdos miesto mero rinkimuose Arvydą Vaitkų rėmė su baltarusiškų trąšų verslu susijęs Igoris Udovickis bei jo žmona.
 
„Kaip žinote, – tęsė V. Bakas, – stambiausia Lietuvos valdančiosios koalicijos partija per 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimus gavo paramą iš asmenų, kurių ekonominiai, politiniai interesai kelia pagrįstų abejonių dėl jų suderinamumo su nacionalinio saugumo interesais“, – sako jis. Politikas pabrėžia, kad grėsmė yra realiai, nes anksčiau atlikto NSGK tyrimo išvados būtent ir liudija, kad Lietuvos politikais bandoma manipuliuoti.  
 
„NSGK tyrimas atskleidė, kad įtaka daroma per politinius lyderius, verslą. Remiami palankūs politikai, finansuojamos kampanijos. Štai „Rosatom“ siekė paveikti buvusios daugumos lyderius, iki šiol mes susiduriame su poveikio pasekmėmis“, – teigė V. Bakas, akcentuodamas, kad, jo įsitikinimu, yra akivaizdu, jog Rusija ir Baltarusija ir dabar siekia dalyvauti Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu itin svarbiuose projektuose.
 
„Turime Astravą, kuris kelia grėsmę viso mūsų krašto žmonių saugumui, turime Klaipėdos uostą ir su juo susijusius saugumo interesus. Šiame kontekste ignoruoti trečiųjų šalių kilmės pinigų, kurie patenka į Lietuvos politinę sistemą, būtų neatsakinga“, – apibendrino V. Bakas.
Kaip ELTA jau skelbė, parlamentarės I. Rozovos ryšius tiriančiam NSGK siūloma priskirti daugiau užduočių.
 
Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys siūlo tirti, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, susijusios su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei turi interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose.
 
Jie įregistravo nutarimo projektą, siūlantį praplėsti šių metų rugsėjo pabaigoje startavusį parlamentinį tyrimą.
 
Parlamentarų grupė siūlo tirti, „kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios, turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 00:30

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Ką tik per TV3 eteryje nuskambėjusį Vladimiro Laučiaus interviu su prezidentu Gitanu Nausėda prezidentas atkreipė dėmesį į apverktiną mūsų teisėsaugos būklę: „Patys pirmieji mėnesiai parodė, kad teismų sistemoje mes turime labai stipriai apsišluoti. Tas apsišlavimas nėra toks jau paprastas, kadangi pati teismų sistema pastaraisiais dešimtmečiais yra tapusi savotiškai uždara, pati save reguliuojanti. Kuomet iš išorės bandai daryti teismų sistemai įtaką, matosi gynybiniai refleksai. Tai parodė ir į korupcijos pinkles patekusių teisėjų byla, ir mūsų mėginimai apvalyti nuo nesąžiningų teisėjų. Mes pasiekėme tikrai nemažą rezultatą, bet ateityje norime pasiekti dar daugiau“.

Dėl mūsų teisėsaugos netobulumo, nesugebėjimo išryškinti ir nubausti korupcionierius prieš porą dienų skundėsi ir LR Seimo narys Vytautas Bakas. Portalui www.lrt.lt aiškindamas savo pasitraukimą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posto, jis pasidalijo įžvalga: „Jei prieš 10 metų teisėsauga būtų efektyviai veikusi, dalis dabartinės koalicijos lyderių būtų teisiami“

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

Prisimindamas savo darbą kartu su „valstiečiais“, politikas atviravo: „(…) Mes ėjome su siekiu pirma grąžinti pasitikėjimą pačia politika, grąžinti sprendimų priėmimą į Seimą, sustiprinti jį, kaip galios centrą parlamentinėje valstybėje. Tai kaip mes galime tai padaryti, jeigu svarbiausiuose postuose sėdi teisiamų partijų pirmininkai arba lyderiai, kurie kūrė, ko gero, didžiausias iki šiol politinės korupcijos schemas: aš kalbu apie LEO LT, santykius su „MG Baltic“ savininkais. Mes praktiškai patys grąžiname tuos politikus į politinę areną ir tai yra visiškai nepriimtina. Tai buvo tai, kas būtų jau tiesiog neteisinga ar nesąžininga prieš tuos pačius žmones, todėl aš pasakiau, kad trauksiuosi“.

Deja, mūsų teisėsauga, teisėjai stringa ne tik korupcijos pinklėse, bet lyg kokios paikos muselės susipainioja ir nekompetentingų ar politiškai angažuotų “tyrėjų“ numegztuose istorijos tinkluose.

…Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015 m. paskelbė, kad Lietuvos teismai neteisingai, nepagrįstai nuteisė buvusį saugumietį Vytautą Vasiliauską dėl genocido prieš partizanus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai galėjo įvykti dėl Lietuvos tyrėjų kompetencijos stygiaus ir teisėjų nepakankamai argumentuotai (pritrūko „sofistinės kazuistikos” gebėjimų) suformuluoto sprendimo.

Šitą nutartį komentavęs LR Seimo narys profesorius Vytautas Landsbergis sakė: „Sofistinės kazuistikos pinklėse Lietuva patyrė neleistiną politinį pralaimėjimą, EŽTT dauguminiu balsavimu nutarė, kad stribas Vasiliauskas nekaltas dėl genocido, nes Lietuvos pasipriešinimas nebuvęs visuotinis tautos pasipriešinimas. /…/ Manau, Lietuvos teisininkai-konstitucininkai, ne doktrinų gamintojai ir garbintojai, turi grįžti prie šio klausimo. Galvokit, jaunieji, Europos Žmogaus Teisių Teismas dar ne viešpats Dievas. Padirbėkite, Lietuvos teisės istorikai, padirbėkite, pažeistų pamatų taisytojai“, – ragino profesorius.

Ir tai toli gražu nebuvo pirmas kartas, kai teismai sujaukė nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą. Tie, kurie skelbė, jog „Lietuva bus be lietuvių“, toje Lietuvoje, kuri vis dar tebėra su lietuviais, arba patys, arba jų advokatai rado kelių, būdų ginčyti, skelbti savo nekaltumą, pasinaudodami sofistiniais išvedžiojimais: „Taip, žudžiau, bet tai ne genocidas“!

Lietuvos partizanė. LGGRTC nuotr.

Anuomet, po Strasbūro teismo sprendimo dėl genocido sąvokos taikymo nagrinėjant su okupacija kovojusių partizanų naikinimu susijusias bylas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. apkaltinamąjį nuosprendį V. Vasiliauskui panaikino.

Ir EŽTT, ir Lietuvos Konstitucinis Teismas buvo pripažinę, kad pagal tarptautinės teisės normas genocidu laikomi tik veiksmai, kuriais siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę. Apie socialines ir politines grupes anuomet nebuvo kalbama.

Tuo tarpu diskusija tęsėsi. Kai kurie ekspertai teigė, kad genocidu turėtų būti laikomi tik nacių žudymai, o komunistinio režimo nusikaltimams ši sąvoka, esą, netinkanti. O jų oponentų nuomone, okupacinės sovietų valdžios vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą, partizanų ir jų rėmėjų naikinimas visiškai prilygsta genocidui.

Ir štai pagaliau – juridinė ir moralinė pergalė: praėjusią rugsėjo savaitę Strasbūro teismas kovą prieš Lietuvos partizanus pripažino genocidu!

EŽTT atmetė prašymą peržiūrėti Lietuvos teismų paskelbtą sprendimą, kuriuo sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus buvo pripažintos genocidu. Penkių teisėjų kolegija nusprendė, kad šis sprendimas turi įsigalioti, o pagrindo perduoti jį Didžiajai kolegijai nėra.

Adolfas Ramanauskas – Vanagas. Slaptai.lt nuotr.

Peržiūrėti sprendimą buvo pateikęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje kartu su Nachmanu Dušanskiu ir dar keliais kitais kagėbistais-sadistais dalyvavusio Stanislovo Drėlingo gynėjas Kęstutis Rakauskas.

Pagaliau Lietuvos teismai (ar bent keli teisėjai) išmoko anksčiau neišmoktas istorijos pamokas ir sugebėjo suformuluoti „raštingą“ nutartį. Todėl dabar jau ir Strasbūro teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

Tikra likimo dovana, jog šitą dar naujumo karščiu tebealsuojančią žinią išgirdau iš partizanų vado dukters Auksutės Ramanauskaitės – Skokauskienės lūpų Kretingos viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje, kur  ponia Auksutė pristatė fotografijų albumą, skirtą tėvui, bei Danguolės Bunikienės filmą „Nužudytas, bet nenugalėtas“.

Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.

Negalima buvo atsistebėti stiprybe šios moters, kai ji taip išoriškai ramiai, santūriai jau keliasdešimtąjį  (kelisšimtąjį?) kartą dalijasi širdį draskančiais prisiminimais apie savo tėvų ir savo pačios gyvenimą, kurie kelia šiurpą tik vieną kartą juos išklausius… Apie kankinimus, kuriuos teko iškęsti jos tėvui… Apie sunkią našlės, kalinės, tremtinės dalią, ištikusią jos mamą. Apie artimuosius, apie močiutę, kuriai metų metus teko slapstytis nuo budrios valdžios ir dar budresnės išdaviko akies, saugant mažąją anūkę…

Atsikvėpti po gerklę gniaužiančių jaudulio spazmų padėjo, turbūt, dėkingumas tiems žmonėms, tiems paprastiems lietuviams, kurie, galėdami nusisukti nuo našlaitės, apsimesti, jog „ne mano kiaulės, ne mano pupos“, nenusisuko, kurie, galėdami išduoti, neišdavė…

Bet nebuvo nieko, kas būtų galėję išvaduoti iš kankinančio gėdos jausmo, kai teko  klausytis, kiek daug kartų, kiek beviltiškai ilgų metų dukrai teko belstis į įvairiausias ATKURTOS, NEPRIKLAUSOMOS valstybės institucijas, kad jos rūpintųsi surasti palaikus žmogaus, kurio auka didele dalimi nulėmė tai, kad šiandien galima vadintis ir laisva, ir nepriklausoma valstybe!

Įstatymas ir teisingumas

Tik nebesutramdomų emocijų pertekliumi galiu pateisinti savo aitrų klausimą partizanų vado dukrai, kodėl ji nesikreipė į mūsų teisėsaugą, kai jau suradus tėvelio palaikus, vėl buvo pradėta jį šmeižti.

Ponia Auksutė keletą labai išraiškingų sekundžių patylėjo (ir tai buvo tiesioginis atsakymas į klausimą), o paskui vėl savo įprasta santūria, ramia maniera papasakojo, kokius penkerių metų trukmės kryžiaus kelius per Lietuvos ir ES teismus teko nueiti jai ir jos advokatams, kitiems teisininkams, kol pagaliau aukščiausia Europos Sąjungos žmogaus teises ginanti institucija paskelbė galutinį verdiktą: sovietų represinių struktūrų vykdytas smurtas prieš Lietuvos žmones, prieš kovotojus už laisvę – genocidas!

Atrodo, kad ne tik susitikimo dalyviai Kretingoje, bet ir kiti Lietuvos žmonės iki šiol nesusivokė, kokią reikšmingą, kokią likiminę valstybei ir visuomenei žinią pasiuntė Strasbūro teismas: lietuvių tauta turi teisę į savo valstybę, turi teisę ją ginti ir gintis priemonėmis, adekvačiomis toms, kuriomis ji buvo naikinama!

Nenoriu piktdžiugauti dėl to, kad teisė gyventi ir gintis dabar suteikta ne vien „Dievo išrinktajai“ tautai. Jos netektys kraujuoja tuo pačiu raudonu krauju, kaip ir mūsų… Tik noriu tikėti, kad dabar Lietuvos teisėsauga, turėdama oficialų teisinį pagrindą, pagaliau išdrįs vykdyti teisingumą, vykdyti savo pareigą ne vien pagal Briuselio liberalų ar Maskvos revanšistų nurodymus.

Teisingumo deivė

Ir dar, ko labai norėtųsi: kad išmoktume sekti geriausiais kitų žmonių, kitų tautų pavyzdžiais. Kad, pavyzdžiui, kaip žydų tauta, išmoktume būti dėkingi tiems žmonėms, kurių jautrumo, sąžiningumo, pasiaukojimo dėka mes esame dar gyvi kaip tauta (nors ir labai susitraukę), kaip laisvų žmonių valstybė. Ir kad kuo greičiau šitą pamoką išmoktų Vilniaus meras Šimašius, kol nepavertė Lietuvos sostinės teisinio  ir moralinio nihilizmo sostine.

Jei tikrai siekiame ne keršto, o teisingumo, pirmiausia išmokime viešai pasakyti „Ačiū“ tiems, kurių dėka per visus amžius neblėsta teisingumo vilties žiburėlis!

2019.09.18; 07:45

Naujasis ir buvęs NSGK pirmininkai Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.
Naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sureagavo į buvusio komiteto pirmininko Vytauto Bako kaltinimus, esą jis meluoja, teigdamas, kad V. Bakas nesidalino su NSGK nariais Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija. D. Gaižauskas teigia, kad galima išsiaiškinti susidariusią padėtį atlikus gautos slaptos informacijos auditą.
 
 „V. Bako pirmininkavimo komitetui metu supažindinimas su slapta informacija vyko nesistemingai ir nenuosekliai. Būtų tikslinga atlikti gautos įslaptintos informacijos teikimo analizę – kokie raštai buvo gauti komitete, kokia forma komiteto nariai buvo su šia informacija supažindinti, kas su ja faktiškai susipažino. Manau, toks neprofesionalus gaunamos įslaptintos informacijos valdymas arba selektyvus naudojimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tik turėdami pilną informaciją komiteto nariai gali tinkamai vykdyti savo pareigas“, – teigia D. Gaižauskas.
 
Trečiadienį komentuodamas D. Gaižausko teiginius, kad NSGK aiškinsis, kodėl buvęs NSGK pirmininkas V. Bakas nesidalino VSD informacija su komiteto nariais, V. Bakas teigė: „Aš manau, kad ponas Gaižauskas tiesiog meluoja arba klaidina visuomenę, arba tiesiog dar nesupranta, kaip veikia komitetas. Visa informacija, kuri pateikta komitetui, yra prieinama visiems komiteto nariams specialioje raštinėje. Kai kurie komiteto nariai yra susipažinę. Tai rodo, kad tie, kurie norėjo susipažinti, tie susipažino“, – Eltai kalbėjo buvęs NSGK vadovas V. Bakas.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, išnagrinėjęs Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją, kodėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai priklausančiai Seimo narei Irinai Rozovai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją.
 
Pasak NSGK pirmininko D. Gaižausko, I. Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų valstybių diplomatais.
„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį sakė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininko teigimu, VSD pateikta informacija yra labai rimta, verčianti įvertinti, ar I. Rozova nesulaužė Seimo narės priesaikos. Kita vertus, D. Gaižauskas taip pat teigė, kad buvęs NSGK pirmininkas V. Bakas VSD informaciją turėjo, tik nesidalino su komiteto nariais. Pasak D. Gaižausko, tyrimų komisija turės išsiaiškinti ir tai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.23; 10:22

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Vytauto Bako pasitraukimas iš „valstiečių“ frakcijos jo nenustebino ir, sako partijos lyderis, V. Bakas jau seniai bendravo su opozicijoje esančiais konservatoriais.
 
V. Bakas jau sudarant koaliciją, anot R. Karbauskio, buvo pasakęs, jog pasirašius koalicinę sutartį su „Tvarkos ir teisingumo” frakcija, jis pasitrauksiąs.
 
„Jis padarė tai, ką žadėjo“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė LVŽS lyderis.
V. Bakas norėjo mažumos Vyriausybės, pabrėžė R. Karbauskis.
 
„Jis norėjo, kad būtų mažumos Vyriausybė, kurią remtų konservatoriai. Jis to norėjo, bet mūsų frakcijoje niekas to nenorėjo“, – sakė R. Karbauskis, pridūręs, jog V. Bakas kalbėjo ultimatumais, tad toks jo žingsnis, pasak „valstiečių“ lyderio, frakcijos nenustebino.
 
R. Karbauskis pridūrė, jog, frakcijos nuomone, V. Bakas bendravo su opozicijoje esančiais konservatoriais jau seniai, tačiau, pridūrė „valstiečių“ lyderis, spaudimo V. Bakui pasitraukti iš frakcijos niekas nedarė.
 
„Opozicinė didžioji partija (Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai – ELTA) jam visą laiką buvo labai miela ir su ja bendraudavo. Tai nėra problema, mes dėl to nešaliname žmogaus iš frakcijos ir dabar tai buvo ne mūsų sprendimas, tai buvo jo paties sprendimas“, – sakė R. Karbauskis, pažymėjęs, kad gerbia buvusio frakcijos nario sprendimą ir, pabrėžė, kad V. Bakas gerai vadovavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
 
Antradienį Seimo plenarinio posėdžio metu V. Bakas paprašė išbraukti jį iš „valstiečių“ frakcijos Seime. Sprendimą paskelbė Seimo posėdžiui pirmininkavęs „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Išėjimo priežastis V. Bakas planuoja atskleisti trečiadienį rengiamoje spaudos konferencijoje.
 
Kiek anksčiau V. Bakas kritiškai vertino kolegės Agnės Širinskienės perėjimą į „tvarkiečių“ frakciją, taip ją atstatant.
 
Tuo tarpu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po V. Bako pasitraukimo iš „valstiečių“ frakcijos, patikino, kad, jei V. Bakas pats to pageidautų, TS-LKD frakcijos durys būtų jam atviros.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.10; 11:00

Dėl pasisakymų apie teismus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos akiratyje atsidūrusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui etikos sargai rekomendavo korektiškiau reikšti mintis, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami kaip nepagarbūs ir įžeidžiantys.

„Atsižvelgiant į tai, kad Vytautas Bakas eina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas, ir jo pareikšta nuomonė gali turėti įtakos visuomenei, rekomenduoti jam korektiškiau reikšti mintis, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami kaip nepagarbūs ir įžeidžiantys“, – sakoma Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtame sprendime. 

Ketvirtadienį už jį balsavo 6 komisijos nariai, 1 buvo prieš, 3 susilaikė. 

„V. Bako išsakyti žodžiai, etikos sargų vertinimu, nebuvo įžeidžiantys, pabrėžiama, kad tai jo asmeninė nuomonė. Politikas kartojo žodžius – mano manymu, mano įsitikinimu. Komiteto pirmininkas turi gal būt daugiau informacijos, jis buvo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas, tačiau manytume, kad vis dėlto reikėtų tuos pasisakymus pateikti taip, kad kaip abejonė būtų keliama, kaip prielaida, o ne kaip tvirtinimas“, – komentuodama sprendimą žurnalistams sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė. 

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Teisėjų tarybą, kuri prašė įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema. 

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.17; 09:14

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad žmonių pasitikėjimas teismais yra ypač žemas ir, pasak jo, tai nesusiję su Seimo nario Vytauto Bako teiginiais, kritikuojančiais teismų sistemą. Premjeras pažymi, kad parlamentarai turi teisę pasisakyti visais gyvenimo klausimais.

,,Pati visuomenė vertina, kas vyksta mūsų teismuose, tokio žemo pasitikėjimo teismais neturėjome niekada. O tai susiję ne su kokiu politikų vertinimu, jie turi teisę pasisakyti visais gyvenimo klausimais“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, teismų sistemoje tikrai reikalingos reformos. 

,,Problema, kalbant apie teismų sistemos skaidrumą, veiklos efektyvumą, atvirumą visuomenei – faktas, ir tie pokyčiai bus reikalingi, bet tikrai nesiečiau su konkrečiomis bylomis“, – teigė premjeras.

Paklaustas, ar V. Bakas kritikavo teismų sistemą vien dėl jam nepalankaus teismo sprendimo, premjeras tai paneigė.

,,Jis kalbėjo po konkretaus teismo sprendimo, galbūt nesiejo su konkrečia byla, bet vietos ir laiko atžvilgiu išsakytas komentaras galėjo tokias prielaidas padaryti – tai, kad yra siejama su konkrečiu sprendimu“, – teigė premjeras.

Antradienį Teisėjų taryba kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako teiginių, reaguojant į paskelbtą teismo sprendimą, prašydama savo kompetencijos ribose įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų VSD pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema.

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu, kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.

V. Bakas stebėjosi tokiu Teisėjų tarybos sprendimu ir teigė, kad savo žodžių neišsižada. Pasak jo, kiekvienas žmogus turi teisę skųsti teismų sprendimus, kritikuoti teismų ar bet kokios kitos valdžios įstaigos veiklą.

,,Galiu tik pakartoti, kad, mano nuomone, teismai šiandien išgyvena pasitikėjimo krizę, yra nepajėgūs spręsti bylų, kuriose įtariamieji kaltinami sunkiais korupciniais nusikaltimais. Dėl to reikalingi esminiai pokyčiai teismų veikloje, reformos, tiek rengiant, tiek atrenkant teisėjus, tobulinant savivaldą. Tam, kad būtų atkurtas pasitikėjimas teismų sistema, reikalingas viso Seimo, Vyriausybės ir Prezidento institucijos sutarimas, nes pačioje teismų sistemoje neužtikrinama stabdžių-atsvarų sistema. Priešingai, teismų nepriklausomumas naudojamas kaip būdas persekioti tuos, kurie reiškia kritiką“, – antradienį savo feisbuko paskyroje sureagavo V. Bakas.

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nutarė, kad vis dėlto atliks tyrimą dėl V. Bako teiginių apie teismus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.25; 09:08