Baltarusijos sostinėje sekmadienį vyksta didelė opozicijos demonstracija. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Baltarusijos sostinėje Minske vyksta daugiatūkstantinė opozicijos demonstracija. Žmonės ragina šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką atsistatydinti ir reikalauja demokratinių rinkimų, praneša portalas „tut.by“.
 
„Nugalėtojų prospekte protestuotojai specialiosios paskirties milicijos būrio OMON pareigūnams skandavo „gėda“ ir „tribunolas“, o A. Lukašenkai adresuota skanduotė „išeik“.
 
Tuo metu aikštėje priešais viešbutį „Planeta“ kalbas sakė Koordinacinės tarybos nariai.
 
Opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patikėtinė Olga Kovalkova teigė, kad Koordinacinė taryba vykdo S. Cichanouskajos programą – reikalauja paleisti politinius kalinius ir organizuoti naujus rinkimus.
 
Jos teigimu, A. Lukašenka turi atsistatydinti, kad atsinaujintų įmonių ir verslo darbas. O. Kovalkova pabrėžė, kad dauguma baltarusių reikalauja A. Lukašenkos pasitraukimo.
 
Kita Koordinacinės tarybos narė Marija Kolesnikova ragino žmones ir toliau viešai reikšti savo poziciją.
 
Tuo metu Pavelas Latuško pažymėjo, kad protestuotojai yra ne opozicija, nes jų – dauguma.
 
Koordinacinė taryba nusprendė inicijuoti visų Atstovų rūmų deputatų atšaukimą, kurie nereiškia savo nuomonės ir pozicijos dėl dabartinės situacijos Baltarusijoje.
 
Taip pat ketinama inicijuoti visų vietinių tarybų narių atšaukimą ir surengti referendumą dėl 1994 m. konstitucijos grąžinimo, kuri riboja prezidento kadencijų skaičių.
 
P. Latuško sakė, kad neturėtų būti grįžtama prie 1994 m. ekonomikos, o tik grąžinta Konstitucija, kurioje numatytas valdžios pasikeitimas.
Teisininkas Maksimas Znakas žmones informavo, kad Aukščiausiajam teismui įteiktas skundas, nes „per tris mėnesius įsitikinta, kad valstybė nesugeba vykdyti savo įstatymų“.
 
Jis drąsino žmones netylėti, jei jie patyrė smurtą ir nukentėjo. Anot jo, prieš pareigūnus, kurie žalojo žmones, turi būti pradėtos baudžiamosios bylos.
 
Tuo metu Minske milicija per garsiakalbius nurodė žmonėms išsivaikščioti, pastarieji tokius raginimus nušvilpė.
 
Be to, Minske užtvertos gatvės prie Nepriklausomybės rūmų – Baltarusijos prezidento rezidencijos. Prie jų pasitelktos vandens patrankos, OMON pareigūnai, kariuomenė ir milicija. Taip pat pastebėti šarvuočiai ir spygliuota viela.
 
Tarp protestuotojų ir saugumo tarnybų susirinkę muzikantai grojo dainas, o minia dainavo drauge. Po to žmonės pasuko atgal paminklo-obelisko link.
 
„Tut.by“ pranešė, kad pastebėti 6 šarvuočiai ir du sunkvežimiai su kareiviais, kurie važiavo Minsko centro link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 08:00

Baltarusijos vėliava EPA – ELTA nuotr.

Sekmadienį, Baltijos kelio minėjimo dieną, nuo Vilniaus katedros iki Baltarusijos sienos nusidrieks žmonių grandinė, skirta simboliškai palaikyti Baltarusijos opoziciją.
 
Akcija „Laisvės kelias“ yra organizuojama šaliai kovojant su koronaviruso grėsme, todėl renginio organizatoriai ragina masinio renginio dalyvius laikytis saugos taisyklių.
 
„Organizatorių pagrindinės dvi užduotys yra užtikrinti, kad renginys būtų saugus ir sklandus. Tai yra didžiulis renginys, mes planuojame nuo 35 iki 45 tūkst. žmonių, todėl turime būti saugūs ir atsakingi, pasirūpinti savimi, klausyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodymų: kaukės ir vienkartinės pirštinės yra būtinas dalykas, taip pat su savimi reikia turėti dezinfekcinį skystį, dezinfekuoti rankas“, – penktadienį žurnalistams teigė renginio organizatorius Andrius Tapinas.
 
Renginys vyks nuo 18 val. 55 min. iki 19 val. 10 min., todėl renginio organizatoriai akcentuoja, kad gyvoje grandinėje žmonės bus trumpą laiką.
 
Renginio „Laisvės kelias“ organizatorius teigia primygtinai rekomenduojantis, kad į renginį dalyviai atvyktų ne vėliau nei 18 valandą. Tai, pasak A. Tapino, padėtų suvaldyti didelius dalyvių srautus.
 
ELTA primena, kad Baltijos kelio minėjimo dieną, rugpjūčio 23-iąją, Lietuvoje organizuojama akcija, kurios metu ketinama suburti žmonių grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos. Tokiu būdu, teigia akcijos organizatorius, laidų vedėjas A. Tapinas, būtų pareikštas palaikymas Baltarusijos opozicionieriams, patiriantiems valdžios smurtą.
 
Renginyje „Laisvės kelias“ ketina dalyvauti prezidentas Gitanas Nausėda, kadenciją baigę šalies vadovai Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus, pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis.
 
Gyvosios žmonių grandinės, simbolizuojančios palaikymą Baltarusijai, taip pat nusidrieks ir kituose šalies miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Palangoje ir t. t.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.23; 06:00

matulevicius_mitinguoja
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.

(Atsakymas ponui Zbignievui Jedinskiui)

Galima ginčytis apie kiekvienos tautos apsisprendimo teisę ir apie demokratijos eksporto nekorektiškumą. Kas tolygu kišimuisi į kitų valstybių vidaus reikalus. Jeigu ne vienas BET!

Apie tai „atsipūtę” galime diskutuoti iki begalybės, kas prie kavos puodelio, o kas prie alaus bokalo. Tik ne tada, kai diktatoriai su jų vasalais pradeda atvirą ne tik psichologinį, bet ir fizinį karą prieš savo tautiečius. Kai jie vykdo brutalų terorą, žudo, muša, luošina žmones. Tada ne laikas bet kokiems išvedžiojimams. Tada tylėti negalima. Tylėti arba tai pateisinti gali tik patys amoraliais kriterijais besivadovajantys asmenys, pamiršę, kad gėris ir dora yra aukščiau už bet kokią valdžią.

Manau, reikia būti visišku ciniku, jeigu nepasakius griežčiau, kad bandyti postringauti, jog Aliaksandras Lukašenka elgiasi pagal Baltarusijos Konstituciją. Nemažai esu skaitęs ir domėjęsis įvairiais valstybių valdymo modeliais, bet neteko matyti, kad nekaltų civilių žmonių barbariškas mušimas ir luošinimas būtų jose įteisintas.

Zbignevas Jedinskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Būtent čia eina ta skiraimoji linija, kurios nesuprato ponas Zbignevas Jedinskis. Taip, mūsų konservatoriai daug kur neteisūs. Neteisūs jie buvo ir naudodami ašarines dujas ir gumines kulkas 2009 m. taikiame mitinge. Bet juk kalbame ne apie konservatorius ar jų atskirų lyderių arogantiškumą.

Gyvenime, o ypač tam tikrais istoriniais momentais, politikas privalo suprasti, kad vietinės savo kiemo rietenos nublanksta prieš masines represijas ir tas kančias, kuriomis pasmerkė savo tautą kaimyninės valstybės diktatorius. Jis net nepakliūna į politiko apibudinimą, nes vardant nepasotinamo noro amžinai išsilaikyti valdžioje, peržengė elementrias žmogiško padorumo ribas. Negi mūsų ponai, bandantys tai pateisinti, nematė sumaitotų, sumuštų, suluošintų ir net nuždutytų žmonių. Galų gale jau peržengtos visos ribos. A.Lukašenka pastoviai meluoja. Jo didžiausias melas apie tai, kad jis kovoja už Baltarusijos valstybės nepriklausomybę. Deja, čia pat jis skambina Rusijos prezidentui V.Putinui prašydamas apginti jį, net panaudojant svetimos valstybės karines pajėgas. O tai ne kas kita, kaip savos valstybės išdavystė.

Galima manyti, kad anksčiau įvairios jėgos iš šalies, o ypač iš Rusijos, bandė inspiruoti tam tikrus jiems naudingus procesus. Tai netoleruotina ir jeigu pas poną diktatorių yra asmeninė gvardija ir jam ištikimas KGB, laiku reikėjo pateikti to įrodymus. Deja, jis pasirinko keistą kelią. Vietoj rimto argumentuoto dialogo su savo oponentais jis jau gerokai iki rinkimų nuėjo banditizmo iš patiltės keliu – ėmė suiminėti kitaip mastančius ir juos sukišo į kalėjimus. Mes net nežinome, kiek jų nužudyta arba suluošinta. Manau, jau tada jis pasirinko žiauraus kruvinojo diktatoriaus kelią. O tai akligatvis. Jis veda tik į pralaimėjimą.

A.Lukašenkos pavyzdys labai gera pamoka visiems, siekiantiems valdžios ir manantiems, kad jie yra neklystantys ir tik jų tiesa turi teisę gyvuoti. Tokie žmonės užsižaidžia valdžia ir save sutapatina su valstybe. Jie kaip ir kruvinasis Stalinas arba Hitleris mano, kad valstybė – tai jie patys. Ir net paranojiškai įtiki, kad tik jie gali tai valstybei vadovauti, o žmones neburnodami dėkoti už suteiktą teisę į tokį gyvenimą, kurio jie net neprašė.

Baltarusiai protestuoja. EPA-ELTA nuotr.

Diktatoriai, manipuliuodami dalimi savo tautiečių, kartais sulaukia jų pritarimo ir net palaikymo dėl kelių priežasčių: pirma, dėl iškreiptos propogandos, kurios su dalimi tiesos, o didžiausia dalimi melagienos išpilama ant jų galvų; antra, dėl sąlyginio minimalaus pragyvenimo lygio, kurį jie turi lyg malonę iš diktatoriaus, bent jiems taip aiškinama; trečia, dalis žmonių tieisog nežino, kad egzistuoja ir kitoks gyvenimas. Ne idealus, su žmogiškais trūkumais ir nukrypimais, bet ženkliai įvairesnis ir, svarbiausia, padoresnis nei suteikia savo tautiečiams susireikšminę ir suįžulėję diktatoriai.

Man labai liūdna ir gaila, kad taip vyksta šalia mūsų. Gražioje ir kūrybingoje baltarusių tautoje. Kur dideliai daliai jos piliečių tenka kentėti tokias nežmoniškas fizines ir dvasines kančias. Man liūdna ir dėl dalies mano Tėvynainių spekuliacijų, kurie naudojasi šia situacija savo politinei įtakai pagerinti.

Bet man taip pat džiugu, kai matau šimtatūkstantinius mintingus ir eisenas, kurios primena mūsų Sąjūdį ir byloja, kad Baltarusijos Tauta yra gyva ir ji padarys viską, kad išsaugoti savo valstybę. Mes ne tik galime, bet ir privalome šią sunkią ir labai svarbią istorinę akimirką būti vieningi su kaimynais, o svarbiausia – atidėti į šalį savo menkus tarpusavio ginčus. Tik veikdami kartu padėsime kaimynams.

Baltarusijoje – protestai. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijoje sprendžiasi ne tik jų valstybės likimas. Ten sprendžiasi ir Lietuvos nacionalinio saugumo didelė dedamoji. Turiu mintyse galimą Rusijos karinį įsikišimą į šią situaciją. Manau, kad ženkliai daugiau privalome nuveikti ir mes patys, burdami Vakarų sąjungininkų Vienybę šioje sudėtingoje situacijoje. Ši vienybė kol kas primena aptingusio katino bandymą pagauti pelę. Tik operatyviai, griežtai ir kartu veikdami galime žengti didelį žingsnį įtvirtinant bendražmogiškasias vertybes šiame audringame pasaulyje. Tai ne ta situacija, kai Vakarai gali sau leisti iš lėto diskutuoti – ką gi daryti. Ne kalbomis o bendru solidarumu galima įveikti blogį.

Juo labiau tai liečia ir mūsų pačių politikus, ne laikas ir ne vieta postringauti apie A.Lukašenkos veiksmų teisėtumą. Net ne politikui aišku, jis peržengė bet kokias moralės ribas ir pats stojosi į nuskaltėlių, bei savo valstybės išdavystės kelią. Kai mes vis vienodai tai traktuosime tikrai prisidėsime prie pagalbos toms masinėms aukoms kurie siekia tik normalaus žmogiško gyveinimo sau ir savo vaikams.

Teksto autorius – Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.08.17; 19:41

Kuris stipresnis? Slaptai.lt nuotr.

Laisvės  karys, išjojęs į trasą, priešpriešais sutiko tarakoną, kuris piktai judino ūsus.

Tai buvo tas atvejis, kai joks dialogas negalėjo užsimegzti nė iš tolo, taigi kiekvienas nujudėjo savo keliais net nepasilabinę.

Nuožmūs diktatoriai (Stalinas, Hitleris, Lukošenka) ėmė pavyzdį iš gyvosios gamtos vabzdžių sektoriaus, užsiaugindami ir piktai krutindami ūsus ant sienų portretų formate.

Taip užgimusi politinė sistema buvo vadinama tarakonokratija.

                                                                         X

Kuo skiriasi lietuviškasis Vytis nuo baltarusiško Vyčio?

Beveik niekuo, yra kažkas panašaus į identiškus dvynius!

Tačiau vienas iš dvynių yra tikrasis dvynys, o kitas – tikroviška dvynio kopija.

Kuris yra kuris – neišsiduodavo.

                                                                        X

Kaukių baliuje Sviatlana Cichanauskaja buvo  mases uždeganti revoliucijos sužadėtinė, o kaukėms nukritus pasimatė tik nuobodi opozicionieriaus žmona.

                                                                        X

Ar tai, kad baltarusiai yra vadinami baltarusiais, t. y. baltaisiais rusais, leidžia daryti prielaida, jog savo ruožtu V.Putino padermės atstovai dėl skirtumo išryškinimo jau turėtų būti vadinami juodarusiais, t. y. juodaisiais rusais?

O jeigu dar prisimename, kad vieni iš jų yra laikomi baltagvardiečiais, kiti – raudongvardiečiais, mūsų akyse įsižiebia spalvų kakofonija!

                                                                        X

A.Lukošenka gilioje desperacijoje nusprendė padaryti „ėjimą arkliu“ ir perleisti valdžią kuriam nors iš lietuvių, turinčiam sugebėjimą greičiausiu tempu supanašėti pagal arklišką pirmavaizdžio pavyzdį.

Žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.

Pagal genetinę medžiagą  labiausiai tinkamas kandidatas buvo toks R.Karbauskis, kilęs iš kolūkio pirmininkų dinastijos, tačiau Baltarusijos Tėtušis savo paveldėtoju netikėtai pasirinko R.Šimašių, jau anksčiau teigiamai užsirekomendavusį režimo akyse politinių paradoksų sunkiasvorį, Laisvės partijos steigėją, kuris savo priešu Nr. 1 laikė Laisvės karį.

Kad nebūtų demaskuotas pagal nepanašumą, R.Šimašius užsidėjo tarakono ūsų peruką.                                                                       X

Su Šimašiaus įžengimu į valdžios olimpą, užimant Lukošenkos ištupėtą vietą, Lietuva buvo prijungta prie Baltarusijos. Vis tik to negalima laikyti Jogailos apgailėtino precedento pakartojimu, nes naujai įsteigta sąjunginė valstybė dėl suteikto čia ypatingai priveligijuoto statuso tarakonizoidinių padarų veislei, jau vadinosi ne Abiejų Tautų  Respublika, kaip kadaise kitame prisisapnavime, o didžiąja Tarakonija.

Ivaškevičius buvo pakviestas dirbti į Šimašiaus komandą, jam buvo pavesta kuruoti atvirkštinio pasaulio reikalus.

(Bus daugiau)

2020.08.11; 21:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Vakar per 1863-64 metų sukilėlių palaidojimo ceremoniją iš prezidentų lūpų Vilniaus Arkikatedroje ne kartą nuskambėjo sukilėlių šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Lietuvos Prezidentas juo užbaigė savo kalbą. Lenkijos vadovas jį pasakė skirtingomis kalbomis. „Tokį šūkį, užrašytą ant vėliavų ir giliai širdyse, nešiojo visi mūsų didvyriai sukilėliai“, – sakė Andrzejus Duda.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Linas Grušas, vadovavęs ypatingoms Mišioms, savo pamoksle taip pat pažymėjo, kad sukilėliai žuvo už mūsų ir jūsų laisvę.

Visa perlaidojimo ceremonija, mano nuomone, įvyko be priekaištų, Lietuva nepasišiukšlino, tik oras nebuvo palankus.

Neabejoju, kad renginys turės bent jau emocinį poveikį ne tik regiono valstybėms. Tokių renginių Europa seniai neregėjo.

Šiek tiek nustebino nuo organizatorių ceremonijoje nepriklausanti baltarusiškų tautinių (ne Aleksandro Lukašenkos) vėliavų gausa, vos ne viršijanti lietuvių bei lenkų, nekalbant jau apie ukrainiečių, kurių skaičius Lietuvoje vis didėja.

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo ceremonija Vilniuje. Tautinės Baltarusijos vėliavos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Apie Baltarusijos tautinę opoziciją jau senokai nebuvo girdėti nei Europos Sąjungoje nei, juo labiau, Baltarusijoje. Nelabai natūraliai atrodė ta vėliavų gausa. Jei demokratinėje Lietuvoje susirinktų tiek baltarusių patriotų, kiek jų vėliavų buvo, konferencijose padėčiai Baltarusijoje aptarinti ir pagalbos prašyti iš Vakarų pasaulio, galėčiau suprasti. O dabar visokios mintys lenda į galvą, kas užsakovas.

Klausydamasis oficialių kalbų iš tiesų įspūdingame renginyje palaidojant prieš 150 metų žuvusius už išsivadavimą iš blogio imperijos su šūkiu „Už jūsų ir mūsų laisvę“ nejučia prisiminiau dvikalbį plakatą šimtatūkstantiniame Sąjūdžio mitinge Vilniaus Vingio parke (dabar – Nacionalinio muziejaus eksponatas) 1988 metais.

Tame plakate buvo užrašyta: UŽ JŪSŲ IR MŪSŲ LAISVĘ – ЗА НАШУ И ВАШУ СВОБОДУ ! 

Pamenu, abejojau, ar pavartoti šūkį ir rusų kalba. Nutariau padėti visų SSSR „respublikų“ gyventojams, ir ne tik, susigaudyti, kas vyksta Lietuvoje, jei vien tik vaizdinė informacija juos pasiektų.

Istorija beveik pasikartojo. Po 1988 metų Sąjūdžio mitingo „Už jūsų ir mūsų laisvę“ buvo Sausio 13. Tik, skirtingai nuo nužudytų 1863-1864 metais, 1991 m. sausio 13 d. nužudytos aukos „atsipirko“ gana greitai.

Dėkokime už tai Dievui.

2019.11.23; 06:30

 

Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenka, penktadienį apsilankęs 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo ceremonijoje, pažymėjo, kad baltarusiams istorinė atmintis apie minėtą sukilimą yra labai svarbi, ir padėkojo už tai Lietuvai.
 
„Šios dienos ceremonija – tai tikras istorinis momentas, vienodai svarbus baltarusių, lietuvių, lenkų, ukrainiečių, latvių tautoms. (…) Baltarusiams – tai ne tik prisiminimai apie praeitį, bet net svarbiau – galimybė pagerbti mūsų protėvius, radusius ramybę šioje žemėje“, – Vilniaus arkikatedroje bazilikoje sakė I. Petrišenka.
 
Baltarusijos ministro pirmininko pavaduotojas taip pat pažymėjo Konstantino Kalinausko indėlį į Baltarusijos kultūros istoriją bei patikino, kad kaimyninė šalis, 2017 m. atradus sukilimo dalyvių bei vadų palaikus, prisidėjo prie jų identifikavimo proceso.
 
„Diplomatijos, mokslo ir istorijos atžvilgiu Baltarusija ir Lietuva apsikeitė specialių ekspertų grupių vizitais. Ant memorialo, kuriame bus palaidoti sukilėliai, bus užrašas ir baltarusių kalba. Mes esame dėkingi Lietuvai už atliktą darbą ir vaisingą sėkmingą bendradarbiavimą bei už galimybę būti kartu su visais čia, Vilniuje, pagerbiant mūsų tautiečius“, – kalbėjo I. Petrišenka.
 
Ceremonijos metu yra laidojami 1863-1864 m. sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas bei dar 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai atsitiktinai buvo rasti Gedimino kalne 2017 m. sausio 3 d., pradėjus kalno šlaitų tvarkymo darbus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.23; 00:01

Lietuvos kariuomenės ginklų kontrolės inspektorių grupė trečiadienį atliko Baltarusijos karinio dalinio vertinamąjį vizitą pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Lietuvos inspektoriai lankosi Baltarusijos kariuomenės 19-oje atskirojoje mechanizuotojoje brigadoje.
Šis vertinimas vyksta ir pagal Lietuvos ir Baltarusijos dvišalį susitarimą „Dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių“.
Lietuvos ginkluotės inspektoriai vertinamojo vizito metu turės galimybę gauti informaciją apie dalinio struktūrą, jame tarnaujančio personalo skaičių, turimų pagrindinių ginkluotės ir technikos sistemų tipus ir skaičių, taip pat apžiūrėti jų pavyzdžius. Lankydamiesi brigados padaliniuose ir bendraudami su ten tarnaujančiais kariais inspektoriai galės artimiau susipažinti su dalinio kasdiene veikla.
Remdamiesi vertinamojo vizito metu gauta informacija, Lietuvos ginklų kontrolės inspektoriai parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitą, kurioje pateiks vertinimą, kaip Baltarusija laikosi 2011 m. Vienos dokumento įsipareigojimų.
2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.
Lietuvos ir Baltarusijos Respublikų dvišalis susitarimas „Dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių“ numato, kad abi šalys kasmet keisis papildoma karine informacija nustatytu formatu ir turės galimybę pasirinktinai atlikti vieno kaimyninės šalies karinio dalinio vertinamąjį vizitą.
Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai, šiemet jau lankėsi Lietuvoje – rugpjūčio pradžioje atliko Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vertinimą.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.11.14; 02:00
juska_naujas

Įvairiuose forumuose ir visai neseniai „Facebooke“ įvyko gana aršūs ir, reikia pripažinti, iš mano pusės emocionalūs ginčai dėl draugystės su neva savo identiteto beieškančiais baltarusių nacionalistais. Iš karto pripažinsiu – baltarusiai turi pilną teisę ieškoti savo tapatybės šaknų, domėtis savo istorija, kultūra, etnografija. Kvaila būtų tam prieštarauti. Kai kurie forumo dalyviai netgi sutinka būti solidarūs su baltarusiais, ieškančiais tapatybės. Tačiau gerais norais kelias ir į pragarą grįstas – jie tiesiog nemato vieno esminio dalyko: baltarusių nacionalistai pasuko lengviausiu keliu – pradėjo savintis lietuvių Tautos istoriją, simbolius ir netgi teritorijas.

Continue reading „„Bendrosios istorijos“ grimasos“