Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.

Branduolinio kuro krovimo į Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorių pradžia (fizinis paleidimas) numatyta penktadienį, rugpjūčio 7-ąją. Tai naujienų agentūrai TASS pranešė šaltinis, susipažinęs su darbų jėgainėje grafiku.
 
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerijos spaudos sekretorė Olga Kozlovič informavo, kad blokas parengtas fiziniam paleidimui – paruoštos technologinės sistemos ir įranga fizinio paleidimo pradžiai, atlikti jų bandymai, jėgainės personalas per specialias treniruotes ruošėsi kuro krovimo operacijoms.
 
Liepos viduryje Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas pranešė, jog tikimasi pradėti AE pirmojo bloko fizinį paleidimą rugpjūčio pradžioje.
 
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus tik už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.06; 10:00

Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį pokalbyje telefonu su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi pareiškė Lietuvos susirūpinimą dėl galimo jėgos panaudojimo šioje šalyje prieš opoziciją, taip pat skubinamu Astravo AE paleidimu.
 
Pokalbis telefonu įvyko Lietuvos iniciatyva, sakoma pranešime.
 
„Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų. Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus”, – pabrėžė ministras L. Linkevičius.
 
Ministras dar kartą pabrėžė, kad Baltarusijos nepriklausomybė Lietuvai yra svarbi, todėl padėsime ją išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 07:00

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad šalyje sulaikyti Rusijos piliečiai ne vyko per šalį tranzitu, o buvo specialiai atsiųsti.
 
„Visa tai melas: apie Stambulą, Venesuelą, Afriką ir Libiją. Šie žmonės, jie davė parodymus, buvo specialiai atsiųsti į Baltarusiją. Jiems buvo duota komanda – laukti“, – sakė A. Lukašenka, kreipdamasis į baltarusių tautą ir parlamentą.
 
Anot jo, į Baltarusiją permestas dar vienas užsieniečių būrys, kuris turi destabilizuoti padėtį šalyje.
 
„Šiandien gavome informacijos apie dar vieną būrį, permestą į (Baltarusijos) pietus. Mes turime lakstyti ir gaudyti juos po miškus. Juk mes juos visus sučiupsime“, – pareiškė Baltarusijos prezidentas.
 
Anksčiau Baltarusijoje buvo sulaikyti 33 Rusijos piliečiai, kuriuos vietos pareigūnai kaltina masinių riaušių rengimu. Rusija šiuos kaltinimus neigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 06:30

Opozicijos mitinge Baltarusijoje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių pagrindinės Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovės prezidento rinkimuose Svetlanos Tichanovskajos šalininkų ketvirtadienį dalyvavo mitinge Minske, nepaisant didėjančio susidorojimo su opozicija.
 
Autoritarinio prezidento A. Lukašenkos priešininkai deda visas viltis į 37 metų S. Tichanovskają, kuri rugpjūčio 9 d. vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose susirungs su A. Lukašenka.
 
Jos vyro Sergejaus, žinomo tinklaraštininko, rinkimų komisija nesutiko registruoti kandidatu rinkimuose ir jis buvo įkalintas, kaip ir buvęs bankininkas Viktoras Babaryka. Dar vienas stiprus potencialus kandidatas Valerijus Cepkala, kuriam taip pat nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, saugumo sumetimais pabėgo į Rusiją.
 
A. Lukašenka ne kartą kaltino opoziciją kurstant neramumus šalyje ir planuojant nuversti jį su užsienio pagalba. S. Tichanovskaja per mitingą paneigė šiuos kaltinimus.
Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.
 
Per mitingą kalbėjusi S. Tichanovskaja teigė, kad laimėjusi šiuos rinkimus ji surengtų naujus rinkimus ir išlaisvintų visus politinius kalinius, įskaitant savo vyrą Sergejų.
 
„Pavargau su viskuo sutikti, pavargau tylėti ir bijoti“, – teigė moteris ir pridūrė, kad ji nori pakeisti sistemą, bet nenori pati būti valdžioje.
 
Šis mitingas Minske, regis, buvo didžiausias opozicijos protestas Baltarusijoje per dešimtmetį. Žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ teigimu, mitinge dalyvavo mažiausiai 63 000 žmonių.
 
Kiek anksčiau ketvirtadienį Baltarusijos tyrėjai apkaltino S. Tichanovskajos vyrą ir kitą gerai žinomą kritiką Mikolą Statkevičių bendradarbiavus su rusų samdiniais ir planavus masinius neramumus šalyje prieš rugpjūčio 9-osios rinkimus.
 
Baltarusijos institucijos trečiadienį sulaikė 33 įtariamus rusų samdinius, kurie neva atvyko destabilizuoti šalį prieš rinkimus.
 
Baltarusiai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Per mitingą S. Tichanovskaja paneigė, kad opozicija bendradarbiauja su Rusija, jog sukeltų šalyje neramumus.
 
„Žmonės, kokia revoliucija? Mes norime sąžiningų rinkimų“, – teigė kandidatė S. Tichanovskaja.
 
65 metų A. Lukašenka prezidentauja jau 26 metus ir siekia šeštosios kadencijos šiame poste.
 
Tarptautiniai stebėtojai ne kartą kritikavo rinkimus Baltarusijoje ir teigė, kad jie neatitinka demokratinių principų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 08:30

Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos ambasada Baltarusijoje neturi oficialios informacijos iš kompetentingų Baltarusijos institucijų apie RF piliečių sulaikymą. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TASS pareiškė Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Dmitrijus Mezencevas.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
 
„Ambasada neturi oficialios informacijos apie RF piliečių sulaikymą Baltarusijoje, – sakė diplomatas. – Ambasada jos prašys kompetentingas Baltarusijos institucijas“.
 
Kiek vėliau Rusijos diplomatinė misija tviteryje pranešė, kad jau kreipėsi į Baltarusijos žinybas, prašydama informacijos apie Rusijos piliečių sulaikymą.
 
Valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, remdamasi Baltarusijos teisėsaugos institucijomis, trečiadienį pranešė, jog šalyje sulaikyti RF piliečiai, kurie yra „privačios karinės Vagnerio kompanijos“ darbuotojai ir atvyko į šalį, kad destabilizuotų padėtį Baltarusijoje prezidento rinkimų laikotarpiu. Sanatorijoje prie Minsko buvo sulaikyti 32 žmonės, kuriuos „BelTA“ vadina privačios karinės kompanijos darbuotojais, dar vienas žmogus buvo sulaikytas Baltarusijos pietuose.   
 
Iš viso, Baltarusijos teisėsaugos institucijų duomenimis, į šalį galėjo būti atsiųsta daugiau kaip 200 tokių agentų.
 
Maskva jau ne kartą pareiškė, kad nesikiša į rinkimų procesus Baltarusijoje.
 
Baltarusijos prezidento rinkimai įvyks rugpjūčio 9 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 07:06

Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.

Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo reaktoriaus fizinis paleidimas įvyks šių metų rugpjūtį, o jo eksploatacija prasidės 2021 m. pirmąjį ketvirtį, praneša TASS.
 
Šią informaciją Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius patvirtino duodamas interviu laikraščiui „SB. Belarus Segodnya“, kuris publikuotas šeštadienį.
 
Jau anksčiau buvo pranešta, kad pabaigta 98 proc. Astravo AE pirmojo bloko statybos darbų ir reaktorius bus įjungtas rugpjūtį.
 
Pasak ministro, šiuo metu rengiamasi pirmojo reaktoriaus fiziniam paleidimui ir į jį palaipsniui montuojamos 163 branduolinio kuro kasetės.
 
V. Karankevičius teigė, kad tuo pačiu metu ruošiamasi Astraveo AE integracijai į Baltarusijos energetikos sistemą. Ministras sakė, kad buvo rekonstruota arba iš naujo nutiesta 1 700 km aukštos įtampos elektros kabelių, leidžiančių elektrą tiekti į visus šalies regionus.
 
Be to, pasak ministro, AE paleidimas leis Baltarusijai kasmet sutaupyti 4,5 mlrd. m3 gamtinių dujų, o tai yra nemažai, nes šalis kasmet importuoja apie 20 mlrd. m3 dujų.
 
Astravo AE projektą Gardino srityje, apie 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, įgyvendina Rusijos bendrovė „Rosatom“. Atominė elektrinė turės du 1 200 megavatų galios reaktorius. Antrojo paleidimas taip pat planuojamas 2021 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.26; 05:08

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad situacija kaimyninėje Baltarusijoje, kurioje jau po kelių savaičių vyks prezidento rinkimai, kelia nerimą.
 
„Situacija nerimą kelianti daugelių aspektų. Pirmiausia, visada artėjant rinkimams būdavo tam tikra įtampa, bet tokio didžiulio bruzdėjimo nebuvo, kad dešimtys tūkstančių reikštų savo nepasitenkinimą ir kad taip masiškai vyktų areštai. Šimtai žmonių, taikūs demonstruotojai, opozicionieriai, žurnalistai, taip pat ir užsienio, ne tik vietos, yra sulaikomi. Tai kelia nerimą“, – „Žinių radijui“ teigė L. Linkevičius, pridurdamas, kad jei Baltarusija iš tikrųjų nori gerų santykių su Europos Sąjunga, prievarta valdžiai oponuojančių piliečių atžvilgiu turi būti nutraukta.  
 
„Buvo mūsų pareiškimai ir įspėjimai, kad jei Baltarusija nori suderinti santykius su Europos Sąjunga ir mato tame prasmę, – tai jie neturi teisės grįžti į laikotarpį, kuomet buvo politiniai kaliniai“, – kalbėjo L. Linkevičius.
 
Pasak jo, perspektyvoje asmenys, kurie yra atsakingi už Baltarusijos demokratinės opozicijos persekiojimą ir represijų organizavimą, gali būti įtraukti į „Magnickio sąrašą“, kuriuo draudžiama atvykti į Lietuvą.
 
„Jeigu bus nustatyta būtinybė, tai tokie asmenys galės būti įtraukti į šį sąrašą. Esame įspėję kaimynę, kad sankcijos nėra pati geriausia kalba“, – pridūrė L. Linkevičius.
 
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus. URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad situaciją Baltarusijoje aštrina ir išorės jėgos – pirmiausia Rusija, kurios veiksmai kėsinasi į šalies suverenitetą.
 
„Ne kartą esame pasakę, kad valstybės (Baltarusijos – ELTA)  suverenitetas ir nepriklausomybė yra mūsų nacionalinis interesas“, – kalbėjo L. Linkevičius. Todėl, pasak jo, nepaisant nesutarimų dėl Astravo atominės elektrinės, Lietuva mato galimybes bendradarbiauti kitose srityse.  
„Dėl Astravo elektrinės mes nematome galimybių nusileisti, bet yra sritys, kuriose mes esame pasiruošę pagelbėti. Pavyzdžiui, energetikos resursų importui. Jiems reikia diversifikuoti šaltinius“, – tvirtino  ministras.
 
„Tai yra susiję su šios valstybės suvereniteto išsaugojimu“, – akcentavo jis.
 
Baltarusijos prezidento rinkimai įvyks rugpjūčio 9 d. Kaip ELTA jau skelbė, nuo prezidento rinkimų kampanijos pradžios sulaikyta daugiau kaip tūkstantis žmonių, o bendra skirtų baudų suma viršijo 265 tūkst. Baltarusijos rublių (beveik 100 tūkst. eurų).
Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
 
Protestai šalyje kilo po to, kai Centrinė rinkimų komisija neleido pagrindiniams prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovams dalyvauti rugpjūtį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose – kalinamam buvusiam bankininkui Viktorui Babarikai ir buvusiam Baltarusijos ambasadoriui JAV Valerijui Cepkalai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.23; 05:00

Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.

Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja su šalyje užblokuoto tinklalapio „Chartija 97“ vyriausiosios redaktorės Natalijos Radinos pagalba išvežė savo vaikus į vieną iš Europos Sąjungos valstybių.
 
Tai S. Tichanovskaja pranešė pirmadienį Baltarusijos portalui „tut.by“.
 
„Taip, vaikai iš tikrųjų yra saugioje vietoje, Natalija mums padėjo tai padaryti“, – sakė kandidatė į prezidentus.
 
Dar parašų rinkimo etape S. Tichanovskaja skundėsi, kad nežinomi asmenys grasina jai ir dviem jos vaikams.
 
Baltarusijos prezidento rinkimai įvyks rugpjūčio 9 d. Centrinė rinkimų komisija nusprendė įregistruoti kandidatais į prezidentus penkis žmones – Aliaksandrą Lukašenką, Andrejų Dmitrijevą, Aną Kanopackają, Svetlaną Tichanovskają ir Sergejų Čerčenį. Du pretendentai – Viktoras Babarika ir Valerijus Cepkala – nebuvo įregistruoti.
 
S. Tichanovskaja nusprendė dalyvauti rinkimuose po to, kai CRK atsisakė įregistruoti jos vyro Sergejaus Tichanovskio iniciatyvinę grupę.
 
Gegužės 29 d. Gardine per piketą S. Tichanovskis buvo sulaikytas. Jis ir apie 10 jo šalininkų kaltinami rengę veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.21; 05:15

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos valdžia gins savo šalį visomis teisėtomis priemonėmis, nepaisydama Vakarų kritikos. Tai trečiadienį per susitikimą su Vitebsko srities administracijos atstovais pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
 
„Mes ginsime savo šalį visais teisėtais metodais. Savo šalies mes niekam neatiduosime“, – pabrėžė valstybės vadovas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „BelTA“.
 
Pasak A. Lukašenkos, kaimynai ir partneriai Vakaruose, vertindami įvykius Baltarusijoje, kartais taiko dvejopus standartus, ypač rinkimų laikotarpiu. „Jie jau pradeda mums užsiminti: jūs žiūrėkite, kad viskas būtų demokratiškai, kad gatvėse nebūtų susirėmimų“, – sakė prezidentas.
 
Anot jo, pareigūnai per „geltonųjų liemenių“ demonstracijas Prancūzijoje ir riaušes Jungtinėse Valstijose veikia ryžtingai. „Matote, kas ten vyksta. Ten be ašarinių dujų neapsieinama“, – pareiškė A. Lukašenka. „Pakritikuokite Trumpą, Jungtines Valstijas dėl demokratijos stygiaus, pamėginkite Rusijai užvažiuoti. Prisibijo. Ir štai jie, ko gera, vėl nusprendė pasitreniruoti su Baltarusija. Nepavyks!“ – pabrėžė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 07:14

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdyje profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad kol kas nedaroma praktiškai jokių veiksmų, kad Astravo atominės elektrinės (AE) veikimas būtų sustabdytas.
 
„Paprastai žmogus nelabai gerai jaučiasi, kai aplink jį yra pavojus, su kuriuo jis pats negali susitvarkyti. Tai kad nebūtų to pavojaus, atsiranda instinktyvus noras jį ignoruoti, ne akcentuoti ar net pasiduoti įtikinėjimams, kad tas, kuris akcentuoja pavojų ir grėsmę, yra gąsdintojas, pats išsigandęs be reikalo, keliantis paniką, ir mes susidrovėję traukiamės į krūmus. Ar mes jau ne dabar esame ekstremalioje situacijoje, jei uranas jau kraunamas? Kai pradės veikti, tada susirūpinsime ir kažką darysime. Turėtume nusiteikti žymiai aktyviau ir visiškai nekreipti dėmesio į apkalbas, kad mes tyčia gąsdiname, norime laimėti rinkimus ar panašiai. Pagrindinis klausimas – priešintis ar nuolankiai atsigulti po Astravo AE? Ir į jį dar nėra atsakyta. Imituojamas tam tikras žodinis priešinimas, veiksmų praktiškai nėra“, – šeštadienį kalbėjo V. Landsbergis.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.
 
Profesorius teigė pasigendantis daugiau dėmesio Lietuvos išlikimo klausimams.
 
„Gyvenimas mus lenkia ir problemos mus lenkia. Man norėtųsi didesnio apibrėžtumo ir aiškumo Lietuvos gyvybės ir išlikimo klausimu. Taip vengiama formuluoti didžioji problema, kuri yra prieš mūsų šalį, visuomenę ir jos ateitį. Senukas gali pamoti ranka, gal čia kaip nors patrauksime iki pirmadienio. Bet man rūpi, kas bus ir antradienį, ir penktadienį. Jei penktadienį mūsų gali nebebūti, tai manęs visai neguodžia, kad iki pirmadienio dar šiek tiek traukiame, gal ir rodikliai neblogi, kažkas mus pagiria. Paviršutiniai dalykai“, – sakė V. Landsbergis.
Astravo
Jis paragino visuomenę jausti daugiau atsakomybės už ateitį.
 
„Nesakau, kad tai atsakomybės stoka, nes visa Lietuvos visuomenė galbūt nejaučia atsakomybės už savo ateitį, tai mes nesame kažkokia išimtis. Mes galėtume būti didesnė išimtis į teigiamą pusę. Truputį stengiamės tokie būti, bet, man regis, per mažai. Man asmeniškai norėtųsi, kad mes nebijotume būti pavojaus, nerimo šaukliais, kurie ne tik signalizuoja, bet ir kviečia į konkrečius veiksmus, pasirengimą tiems dalykams, kurie čia pat stovi už vartų“, – teigė profesorius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 10:58

Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka mano, kad reikia „įvesti tvarką“ su žodžio laisve šalyje.
 
„Žodžio laisvę bet kurioje valstybėje riboja įstatymas. Todėl mes čia įvesime tvarką“, – pareiškė A. Lukašenka ketvirtadienį per susitikimą su didžiausių valstybinių Baltarusijos žiniasklaidos priemonių atstovais. Jį cituoja naujienų agentūra „BelTA“.
 
Pasak prezidento, žodžio laisvė nereiškia, kad viskas yra leidžiama, kaip ją kai kas supranta, „ypač internete“. „Socialiniuose tinkluose prieinama iki žiniasklaidos atstovų užgauliojimo“, – sakė A. Lukašenka. „Jūs, ypač pažangiai nusiteikę žmonės, pajutote, kas yra žodžio laisvė: pasakei kažką ne taip, dar labiau iškoneveiks. Kiekvienas iš jūsų gavote (neigiamų emocijų) porciją, net jei užsistojote ne Lukašenką, o valstybę“, – pabrėžė Baltarusijos prezidentas.
 
Anot A. Lukašenkos, medijų rinkai svarbus veiksnys yra valstybinės žiniasklaidos priemonės. Prezidentas pažadėjo, kad šalyje jų skaičius nebus mažinamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.10; 07:00

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Darbėnų miestelio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Artėjant prezidento Gitano Nausėdos vadovavimo šaliai metinėms, vidaus ir užsienio politikos ekspertai teigia, kad G. Nausėda, besimokydamas politiko vaidmens, bandė būti aktyvus vidaus politikoje ir įstatymų kūrimo procesuose, tačiau neišvengė klaidų. Pasak politologų, kai kuriais politiniais klausimais G. Nausėda buvo itin aktyvus, tačiau kai kuriose srityse – jo aktyvumo vis dėlto pritrūko.
 
Kaip pažymėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, prezidentas nesugebėjo išnaudoti savo politinių svertų ir neišmoko žaisti galios žaidimų, kurie politikoje neišvengiami.
 
„Mano nuomone, pirmųjų metų blynas toks lengvai prisvilęs. Nelabai jam sekėsi, bet buvo ir gerų, išskirtinių sprendimų, kuriais prezidentas tikrai gali didžiuotis arba pasigirti. Buvo ir silpnesnių sprendimų arba negebėjimų kažkaip iki galo panaudoti politinius svertus“, – Eltai sakė A. Lašas.
Kaip stipresnius šalies vadovo sprendimus A. Lašas įvardijo rinkimų kartelės mažinimo įstatymo projekto vetavimą bei paramą Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo idėjai.
 
„Rinkimų kartelės nuleidimo veto, kai rinkiminis slenkstis nebuvo pažemintas – prezidentas čia padėjo ir tai buvo labai svarbus, kad ir nedidelis, akcentas per šiuos metus. Taip pat buvo padidintas NPD, ką prezidentas irgi rėmė – tai irgi šioks toks pasiekimas.
 
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Iš liūdnesnių dalių, tai tos vienkartinės išmokos pensininkams ir šio įstatymo, kuris kvepia populizmu, „praleidimas“. Tai sukėlė daug kam rimtesnių klausimų, manau. Nors tai ir atliepia jo gerovės valstybės politiką ir viziją, bet tai yra toks keistas supratimas apie gerovės valstybę – visgi kalbame apie vienkartinę išmoką, o ne apie realius sisteminius pokyčius. Tai įvardinčiau kaip minusą“, – pažymėjo KTU dekanas.
 
Savo ruožtu Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda teigė, kad metai buvo nelengvi visiems dėl netikėtos pandemijos situacijos, tačiau G. Nausėdos prezidentavimo stilius, pasak jo, nenustebino.
 
„Akivaizdu, kad buvo nelengvi metai, buvo iššūkių vien dėl to visiems netikėto karantino ir pandemijos. Matyt, kad ne tokių pirmų metų tikėjosi prezidentas. Iš principo jautėsi, kad žmogus savo poste dar tik mokosi politiko duonos, bet sakyčiau, kad kažkuo labai nenustebino jo prezidentavimo stilius – jis iš esmės atitiko tą, ką jis žadėjo per savo rinkiminę kampaniją, ir to buvo galima tikėtis stebint jį per rinkimų kampaniją. Tas stilius, kurį jis iš esmės priėmė, yra kažkas panašaus į Valdo Adamkaus prezidentavimo stilių – žmogus kiek įmanoma vengiantis konfliktų, besistengiantis bendradarbiauti su Seimu, kur įmanoma“, – pažymėjo V. Isoda.
 
G. Nausėdos aktyvumas vidaus politikoje: vertinimai skiriasi
 
Vertindamas G. Nausėdos dalyvavimą vidaus politikoje, LKA docentas V. Isoda pažymėjo, kad iš Prezidentūros pusės jautėsi aktyvumas.
 
„Gal netgi maloniai nustebino tai, kad jis labai aktyviai naudojosi tomis konstitucinėmis teisėmis, kurios numatytos prezidentui – neturiu statistikos po ranka, bet gali būti, kad nei V. Adamkus, nei galbūt Dalia Grybauskaitė per vienerius metus taip dažnai nesinaudodavo tiek savo veto teise, tiek įstatymų iniciatyvos teise. Prezidentas „griebė jautį už ragų“ iškart atėjęs į prezidento postą ir bandė įgyvendinti savo rinkiminius pažadus dėl gerovės valstybės. Daug tų įstatyminių iniciatyvų buvo kovos su nelygybe srityje. Aišku, ne viską Seimas palaikė, bet turbūt būtų buvę naivu tikėtis, kad valdančioji dauguma taip visiškai priims prezidento žaidimo taisykles“, – teigė V. Isoda.
 
Kritiškiau G. Nausėdos dalyvavimą vidaus politikoje įvertino A. Lašas. Jo teigimu, šalies vadovas dar neišmoko pasinaudoti galios svertais, kad pasiektų principinių tikslų. Pavyzdžiui, įvardijo jis, – kad patrauktų pasitikėjimo netekusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių iš einamų pareigų. Nors prezidentas interviu LRT pats įvardijo J. Narkevičiaus skyrimą ministru kaip nesėkmę, tačiau, kaip pažymėjo A. Lašas, G. Nausėda neišnaudojo savo moralinio autoriteto svertų ir ministro likimo klausimas liko „nugulęs žemutiniame stalčiuje“.
 
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).

„Man kyla klausimas, ar prezidentas realiai supranta politikos esmę. Politika visų pirma yra susijusi su galia ir jos panaudojimu. Tai yra politiniai postai – galios postai. Per juos siekiama kažkokios vizijos įgyvendinimo, kažkokių tikslų. Prezidentas galbūt bando susikalbėti, susitarti, bet jeigu tai nepavyksta, jis nebenaudoja instrumentų, kuriuos turi, ir tai kelia tam tikrą nuostabą. Galbūt per laiką jis aiškiau supras, kad ne visi žaidžia tokį patį žaidimą kaip jis, ir kai partneriai nenori susitarti, tada jau įsijungia truputėlį kiti svertai ir juos reikia naudoti. Tiesiog laukti, kol kažkas persigalvos ir pasakys kitaip, atrodo truputėlį naiviai“, – sakė A. Lašas.
 
Tai, kad J. Narkevičiaus paskyrimas ministru buvo klaida, pritarė ir V. Isoda. Kartu jis pridūrė, kad prezidentas savo veiksmais yra parodęs ir tai, kad jausdamas nuoskaudą gali atkeršyti valdantiesiems.
 
„Tai nebūtinai klaida, bet minusas prezidentui – kad jis įrodė turįs nuoskaudų ir akmenį užantyje, kai atmetė iš pažiūros gana kvalifikuoto Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Akivaizdžiai matėsi, kad jis lyg ir keršija valdančiajai daugumai už jo atmestas iniciatyvas“, – pabrėžė V. Isoda.
 
Užsienio politikoje G. Nausėdos laukia iššūkiai: pasikeitusi retorika dėl Baltarusijos
 
Vertindami šalies vadovo poziciją užsienio politikos klausimais, ekspertai teigė, kad pastaroje srityje itin ryškių pokyčių prezidentas neinicijavo. Vis dėlto, pažymėjo jie, G. Nausėdos laukia nemažai iššūkių.
 
Kaip teigė politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala, Lietuvoje pagrindiniais užsienio politikos klausimais yra platus politinis konsensusas, dėl to, pasak jo, „tikėtis labai reikšmingų pokyčių mes po rinkimų negalėjome, nes ir kandidatai, ir laimėjęs rinkimus kandidatas deklaravo didelį tęstinumą“.
 
„Pirmieji metai, ko gero, buvo tokie „įėjimo į ritmą“ metai. Prezidentui buvo aktualu susipažinti su kolegomis – buvo daug susipažinimo vizitų. Simbolinių, bet labai svarbių vizitų į Lenkiją, Baltijos šalis, Briuselį. Jie svarbūs tam, kad būtų užmegztas ryšys su kolegomis, o dabar jau prasidės tos sunkiosios derybos, kadangi ES lyderiai susitiks gyvai. Kaip žinome, Europos Vadovų Taryba garsėja tuo, kad neformalus lyderių kontaktas ir svarstymai, kurie kartais užsitęsia labai ilgai, gali turėti lemiamą pokytį. Čia prezidentas turės galimybę daugiau pasireikšti“, – Eltai sakė RESC vadovas.
 
Vis dėlto, pažymėjo L. Kojala, nedidelis pokytis įvyko dvišalių santykių su Baltarusija atžvilgiu.
 
„Šiek tiek pokyčių galbūt įvyko retoriniu lygmeniu – ta retorika iš principo yra tokia pati, bet galbūt kiek švelnesnė, mažiau griežtesnių pareiškimų viešojoje erdvėje matome. Taip pat yra sričių, kuriose yra noras parodyti pokyčio galimybę – pirmiausia tai yra Baltarusijos klausimas. Prezidentas Nausėda deklaravo siekį užmegzti vienokį ar kitokį dialogą su Baltarusija – tai iš dalies jau įvyko arba bando vykti: tai yra pokalbis telefonu, užsienio reikalų ministro susitikimas su kolega (Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi – ELTA) ir panašūs dalykai. Tai kokybiškai turbūt santykių būklės nepakeitė, bet šioks toks pokytis yra. Jis turbūt šiuo atveju yra pats ryškiausias“, – teigė L. Kojala.
 
Tuo tarpu KTU dekano A. Lašo teigimu, prezidentas buvo per pasyvus užsienio politikos srityje.
 
„Šie metai buvo vidaus politikos metai. Prezidento perspektyva ir pagrindinis prioritetas vis dėlto yra užsienio politika. O ten iš esmės nelabai dar yra ką parodyti. Galbūt du momentai: tarsi santykių su Lenkija šiek tiek sustiprinimas ir kitas, ką pats prezidentas pamini, tai yra žvalgų apsikeitimas, nors tai yra smulkmena. Gal iš žmogiškos perspektyvos jam tai yra svarbu, bet tai yra smulkmena“, – sakė A. Lašas.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
 
Pasak politologo, santykių su Baltarusija klausimu iš prezidento pusės buvo tik retoriniai veiksmai, tačiau konkrečių rezultatų, pasak jo, – nėra.
 
„Kol kas tai buvo tik retorinis veiksmas. Kažkokių konkrečių rezultatų nėra. Ir aš sunkiai įsivaizduoju, kaip jų galėtų būti, jeigu mes toliau eskaluojame Astravo klausimą. Akivaizdu, kad su Baltarusija bus labai sunku vystyti kažkokį gilesnį bendradarbiavimą, jeigu šis klausimas bus toliau eskaluojamas. Man susidaro įspūdis, kad jis yra ir bus eskaluojamas, o tai reiškia, kad toliau tuos santykius kažkaip gilinti bus labai sudėtinga. Kol kas rezultatų nematau, nors retorika šiek tiek pasikeitė“, – pridūrė A. Lašas.
 
ELTA primena, kad liepos 12 d. bus lygiai metai kaip G. Nausėda eina prezidento pareigas. Vertindamas pirmuosius savo metus prezidento pareigose, G. Nausėda LRT televizijai antradienį teigė, kad vieni svarbiausių pasiekimų per metus buvo apsikeitimas žvalgais tarp Lietuvos, Norvegijos ir Rusijos ir kai kurie įstatymų pakeitimai. Tuo tarpu savo nesėkme G. Nausėda įvardijo J. Narkevičiaus paskyrimą susisiekimo ministru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.09; 08:09

Algirdas Sysas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad žiniasklaidos paviešinti faktai apie „Sąjūdyje prieš Astravo AE“ veikiančius žmones ir jų interesus dar kartą liudija, kad konservatorių sukurtas darinys – rinkimų projektas. A. Sysas taip pat teigia, kad iš paskelbtų duomenų aiškėja, jog „Sąjūdis prieš Astravo AE“ galėjo sulaukti ir neteisėtos juridinių asmenų paramos.
 
„Jei tai, kas skelbiama „Delfi“ tyrime, yra teisybė, akivaizdu, kad šis visas skambiai „Sąjūdžiu“ pavadintas projektas prieš Baltarusijoje pastatytą atominę elektrinę tėra konservatorių ir jiems artimų interesų grupių projektas. Juolab čia galima kalbėti ir apie galimai neteisėtą juridinių asmenų paramą. Konservatoriai prieš kiekvienus rinkimus randa būdų, kaip pagąsdinti žmones – taip jie telkia rinkėjus. Prekyba baime, visuomenės skaldymas vardan siaurų išskaičiavimų – visa tai seniai matyta ir pažįstama. O dabar, po šio tyrimo, – ir dokumentuota.“, – teigia A. Sysas.
Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak parlamentaro, paviešinti duomenys liudija, kad dalis konservatorių atstovų, susibūrusių į „antiastravinį“ judėjimą, siekia visai ne tų tikslų, kurios skelbia.
 
„Konservatoriai nuolat kelia isteriją dėl Astravo ir tiesiog žaidžia žmonių jausmais. Jie gi puikiai žino, kad net atkirtus visas elektros linijas iš Baltarusijos, elektra gali patekti per Rusiją. Kita vertus, matome, kad visa tai vyksta neatsitiktinai – po visu tuo „sąjūdininkų“ sambūriu yra interesų grupių „pamušalas“ ir didelių pinigų klausimas“, – komentuoja A. Sysas.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak parlamentaro, „Sąjūdžio prieš Astravo AE“ veikla yra naudinga rusiškos elektros importuotojams.
 
„Akivaizdu, kad konservatorių siūloma schema nepirkti energijos iš Astravo Lietuvai yra žalinga – nebus pajamų už elektros tranzitą. Galų gale už elektrą mokėsim daugiau, kai pirksim tą pačią elektrą iš tarpininkų biržoje. Juk tie tarpininkai popieriuose ją pavers tiesiog rusiška. Priminsiu, kad rusiškos elektros importas į Lietuvą tik auga“, – sako A. Sysas.
 
Parlamentaras akcentuoja, kad sprendimas statyti Astravo AE priimtas dar premjero Andriaus Kubiliaus vadovavimo laikais. Pasak A. Syso, 2008 metais darbą pradėjusi konservatorių Vyriausybė nieko nepadarė, kad atominės elektrinės statybas sustabdytų.
 
„A. Kubilius aiškino, kad tos elektrinės Astrave nebus – esą pats važinėjo ir nematė, kad ten kas vyktų. Visa ši istorija dėl Astravo atominės apipinta melais ir visokiausiais išvedžiojimais. Ir juos kuria ir platina tie, kurie prie tos atominės iškilimo savo veiksmais prisidėjo. Net „valstietis“, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius, paskelbus informaciją, iškart dėjo į kojas ir išėjo iš to „sąjūdžio“, – primena A. Sysas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.30; 00:01

Baltarusijoje vykstančių opozicijos protestų metu, prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai imantis griežtų priemonių prieš kritikus, buvo suimta apie 140 žmonių, šeštadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Viasna“.
 
Nuo 1994 metų šalies lyderio poziciją užimantis 65-erių A. Lukašenka rugpjūtį vyksiančiuose prezidento rinkimuose sieks iškovoti šeštąją kadenciją.
 
Opozicijos veikėjai sunkiai kovoja dėl vietos balsalapiuose, o keli oponentai, įskaitant stipriausią A. Lukašenkos konkurentą rinkimuose Viktorą Babariką, buvo suimti artėjant rugpjūčio 9 d. vyksiančiam balsavimui.
 
Penktadienis buvo paskutinė diena, kai su dabartiniu prezidentu į akistatą stoti pasiryžę kandidatai galėjo rinkti savo rėmėjų parašus.
Penktadienio vakarą rėmėjai būriavosi Minsko gatvėse ir kituose šalies miestuose, siekdami išreikšti paramą A. Lukašenkos kritikams, tačiau susibūrimus ėmėsi vaikyti policija.
 
Žmogaus teisių organizacija „Viasna“ pranešė, kad protestų metu buvo suimta apie 140 žmonių, 80 jų areštuota Minske. Asmenų suimta ir tokiuose miestuose kaip Bobruiskas, Vitebskas, Brestas ir Mogiliavas.
 
Tarp suimtųjų buvo ir keletas užsienio naujienų agentūrose dirbančių žurnalistų, įskaitant „Radio Free Europe“ korespondentą, kurį išsivedė civilius drabužius vilkintys pareigūnai jam vykdant tiesioginę transliaciją.
 
Kai kurie žmonės buvo paleisti vėlyvą penktadienį, o kiti liko laukti teismo posėdžių.
 
Minske taip pat buvo sulaikytas naujienų agentūros „Reuters“ laisvai samdomas žurnalistas, pranešė agentūros atstovas spaudai, tačiau jis ilgai netrukus buvo paleistas į laisvę.
 
Ketvirtadienį dėl įtarimų įvykdžius finansinių nusikaltimų buvo suimtas pagrindinis A. Lukašenkos konkurentas, 56-erių buvęs bankininkas V. Babarika.
 
Jis anksčiau vadovavo bankui „Belgazprombank“. Iš viso sulaikyta apie 20 žmonių, susijusių su tyrimais, siejamais su šio banko veikla.
Žinių apie V. Babarikos suėmimą sulaukta po to, kai buvo areštuoti dar keli kritikai, įskaitant opozicijos politiką Mikolą Statkevičių ir populiarų tinklaraštininką Sergejų Tichanovskį.
 
Tarptautinė rinkimų ir karo stebėsenos įstaiga Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) nepripažįsta nei vienų Baltarusijoje nuo 1995 metų vykusių rinkimų laisvais ir sąžiningais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 07:00

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Dar penkerius metus karaliauti geidžiantis Aleksandras Lukašenka vėl apmovė: daugelis neabejojo, kad jis koneveiks ir muš išdrįsusius su juo varžytis dėl šalies prezidento posto, bet mažai kas tikėjosi, kad imsis to taip anksti – iki balsavimo likus dar pusantro mėnesio.

Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Atėjo laikas pasirašyti nuosprendį?

Aleksandras Lukašenka nepertraukiamai valdo Baltarusiją 26 metus ir rugpjūčio 9 d. vėl dalyvaus rinkimuose į šalies prezidentus – šeštą kartą; keltis į aukščiausią valstybės postą kiek nori kartų jam leidžia 2004 metais vykusiame referendume priimta respublikos konstitucijos pataisa. Artėjant pastarajai rinkiminei kampanijai, daugelis ekspertų, kaip dabar primena žiniasklaida, spėjo rinkėjų aktyvumą būsiant labai menką ir rinkimuose į prezidentus dalyvausiant nedaug pretendentų. Mat norint būti įregistruotam kandidatu į prezidentus būtina pateikti ne mažiau kaip 100 tūkstančių pretendento kandidatūrai pritariančių rinkėjų parašų – tai padaryti ir šiaip nelengva, o čia dar pandemija.

Ekspertai smarkiai apsiriko. Pirma, pasiskelbė net 55 iniciatyvinės grupės, keliančios savo kandidatą į prezidentus; tiesa, centrinė rinkimų komisija įregistravo tik penkiolika. Antra, žmonės nepabijojo išeiti iš namų. Baltarusių žurnalistikos veteranai tikino, kad tokių ilgų eilių sostinėje ir kituose miestuose nematę nuo sovietinių laikų, kai jos nusidriekdavo prie parduotuvių, pasirodžius ten vadinamajam deficitui.

Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Dabar žmonės stojo į eilę prie piketų – pasirašyti pritarimo kandidatui į prezidentus. Antai gegužės 31 d. Baltarusijos žmogaus teisių gynimo centro “Viasna” aktyvistai Minske suskaičiavo, kad vienu metu prie piketo per kelias artimiausias gatves nusidriekusioje eilėje laukė 2 100 žmonių. Žurnalistai, pakalbinę atėjusiuosius pasirašyti, padarė išvadą, kad “parašų rinkimas iš tikrųjų tapo viešo protesto forma”. Žmonės skundėsi tuo, kaip valdoma šalis, reikalavo pakeisti valdžią ir sakė, kad deda parašą pagal principą “už bet kurį, tik ne už Lukašenką”.

Dar kas krito į akis: pajėgiausi Lukašenkos varžovai pasirodė esantys ne politinių partijų atstovai. 57-erių Viktoras Babaryka 20 metų vadovavo bankui (“Белгазпромбанк”), garsėja kaip mecenatas ir filantropas. Prasidėjus rinkimų kampanijai, jis daugeliui netikėtai paskelbė kelsiantis savo kandidatūrą į prezidentus ir atsistatydino iš banko valdybos pirmininko pareigų. Anksčiau į politikus nesitaikė ir tik pastarąjį pusmetį ėmė kritikuoti respublikos vadovybę. Jis iš karto pareiškė nenorintis su niekuo pyktis ir jam svarbiausia – suvienyti šalį. Jo rinkimų šūkis: “Aš – vadybininkas”. Jam talkino beveik 900 iniciatyvinės grupės narių ir jie surinko 425 tūkstančių pritarimo parašų – kiti pretendentai gerokai atsiliko (žinoma, išskyrus esamą prezidentą, kuriam oficialiai padėjo beveik 11,5 tūkstančio talkininkų ir kurio naudai surinkta 1,5 milijono parašų).

Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.

Įregistravus iniciatyvines grupes, kai kurie internetiniai leidiniai paprašė skaitytojų atsakyti į klausimą, už ką jie ketinantys balsuoti rugpjūčio 9-ąją. Žinoma, tokia apklausa nelaikytina sociologiniu tyrimu, bet objektyvių rinkėjų nuomonės tyrimų Baltarusijoje nesant vis dėlto šioks toks vaizdas susiklosto – juk daugybė žmonių. Antai vienoje internetinėje svetainėje (tut.by) atsakė 44 tūkstančiai skaitytojų: 55 % nurodė Viktorą Babaryką, antroje vietoje liko Svetlana Tichanovskaja – 14 %… už prezidentą Lukašenką tuo metu ketino balsuoti apie 6 % atsakiusiųjų. Kitas leidinys (“Наша Нiва”) sulaukė daugiau kaip 9 tūkstančių atsakymų: 48 % tinkamiausiu kandidatu pripažino taip pat buvusį bankininką, 16% – Sergejų Tichanovskį… 3% – Lukašenką; socialiniuose tinkluose ir žmonėse dabartiniam prezidentui kaip mat prilipo pašiepiama pravardė “Saša 3%” (Saša – mažybinė vardo Aleksandras forma).

Viename leidinyje matome Tichanovskają, kitoje – Tichanovskį. Kaip čia išeina? 

Galą tarakonui!

Svetlana ir Sergejus Tichanovskiai – sutuoktiniai, kartu 16 metų, augina du vaikus. 41-erių Sergejus – video studijos savininkas, dirbo Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, tačiau ėmė garsėti kaip YouTube kanalo “Šalis, skirta gyvenimui” (Страна Для Жизни), kurį įkūrė 2019-ųjų pavasarį, autorius ir vedėjas. Į klausimą, kodėl ėmėsi, atsakė: “Pavargau nuo valdininkų savivalės ir nusikalstamo aplaidumo”. Iš pradžių daugiausia kalbino verslininkus ir garsino šaliai naudingus jų užmojus. Patyręs, kad ir paprasti žmones turi ką pasakyti apie valstybę, atsidūrė politikoje. Protesto akcijų prieš “gilesnę integraciją” su Rusija tiesioginės transliacijos jį atvedė į teismo salę, 2020-uosius sutiko laikinajame izoliatoriuje. Šalininkų padedamas nusipirko namelį ant ratų ir šį pavasarį per mėnesį apvažiavo daug Baltarusijos vietovių, bendravo su kanalo prenumeratoriais, kalbino vietinius gyventojus.

Suimti dešimtys Baltarusijos opozicijos atstovų. EPA-ELTA nuotr.

Kanalas “Šalis, skirta gyvenimui” išgarsino ir pensininkę Liudmilą iš Glubokajo miesto (prie senojo kelio iš Vilniaus į Polocką), kuri, kritikuodama Baltarusijos prezidentą, priminė rusų rašytojo Aleksandro Čakovskio eiliuotą pasaką apie baisųjį tarakoną. “Ir nusilenkė žvėrys ūsuotajam…” Laida sulaukė beveik  1,1 milijono žiūrovų ir 4,5 tūkstančio komentarų.

“Daugiau kaip 130 tūkstančių prenumeratorių prašo mane dalyvauti šioje kampanijoje, jie netiki nė vienu kandidatu”, – tokiais žodžiais Sergejus Tichanovskis gegužės 7 d. pradeda savo kanale pareiškimą apie ketinimą atsiliepti į žmonių prašymą ir iškelti savo kandidatūrą rinkimuose į šalies prezidento postą. Šis kreipimasis buvo įrašytas iš anksto – patį autorių išvakarėse vėl sulaikė. Centrinė rinkimų komisija atsisakė įregistruoti jo kandidatūrą iškėlusią iniciatyvinę grupę (pasigedo paties kandidato parašo), tačiau prieš pat baigiantis dokumentų pateikimo terminui Komisijos rūmuose pasirodžiusi Svetlana Tichanovskaja spėjo įregistruoti grupę savo vardu ir pati netikėtai tapo galima kandidate į prezidentus…

Paleistas į laisvę Sergejus ėmėsi vadovauti sutuoktinės iniciatyvinei grupei. Sutuoktinių rinkimų kampanijos šūkiu tapo raginimas neprileisti tarakono (“Стоп таракан!”). O netrukus žmonės ėmė nešti į piketus šlepetes – tarakonui pritrėkšti. Kai kas rinkiminį žmonių aktyvumą Baltarusijoje vadina “revoliucine situacija”, o daugelis – “šlepečių revoliucija”.

Sergejus spėjo žurnalistams paiškinti, kad baltarusiai turi gyventi “suverenioje ir nepriklausomoje valstybėje”, draugauti “su visais kaimynais, ir su rusais, ir su ukrainiečiais, ir su kitais”. Svarbiausia – pakeisti šią valdžią, diktatūrą. “Vienas asmuo daro ką tik nori, o nuo mūsų nieko nepriklauso, – sakė jis. – Tik ar gali vienas žmogus geriau už visus žinoti, kaip turėtų būti mūsų šalyje, kuria kryptimi turime žengti. Turi spręsti žmonės.” Jeigu dabartinis prezidentas nepasitrauks, tai baltarusiams nereikėtų dalyvauti rinkimuose. Lukašenkai vėl užgrobus valdžią, šalyje gali įsiplieksti partizaninis karas. Baltarusija iš prezidentinės respublikos palaipsniui turėtų atvirsti į parlamentinę respubliką. Sąžiningi parlamento rinkimai, Konstitucijos buvusios versijos grąžinimas, nepriklausomų teismų sudarymas, vietos savivaldos plėtojimas… Pasakė ir ką girdėjęs iš milicininkų: jeigu į gatves išeis du, dešimt tūkstančių žmonių, tai milicija juos išvaikys, bet jeigu bus 40, 80 tūkstančių, tai pereis į žmonių pusę.

Sergejų Tichanovskį vėl sulaikė  gegužės 29 d. Gardine, kur jo vadovaujama iniciatyvinė grupė rinko pritarimo parašus. Prie jo su klausimais lindusi kažin kokia blondinė pasiskundė čia pat buvusiems dviem milicininkams, esą Sergejus ją pastūmė. Vienas iš pareigūnų, mėginusių prieiti per žmonių būrį prie grupės vadovo, parkrito ant asfalto. Tuoj prisistatę Ypatingosios paskirties būrio kovotai suėmė Tichanovskį ir devynis jo talkininkus. Liudytojų akimis, tai buvusi pati tikriausia provokacija; vidaus reikalų ministerija pranešė, kad prieš teisėtai veikiančius pareigūnus buvo panaudota prievarta ir jie patyrė kūno sužalojimus. Birželio 16 d. Tichanovskiui pateikė naujus kaltinimus (trukdymas įgyvendinti rinkimų teisę etc etc), pratęsė suėmimą dar dviem mėnesiams ir rinkimų dieną jis praleis už grotų.

Daugelis už Svetlaną Tichanovskają pasirašiusiųjų nė nežinojo, kuo ji verčiasi (užtenka “Tichanovskio žmona”). Anglų ir vokiečių kalbos specialybę įgijusi moteris dirbo vertėja, sekretore ir iki pastarųjų dienų politika nesidomėjo. Pirmą ir vienintelį kartą buvo atėjusi į rinkimus 2001-aisiais, kai jai sukako 18-a, ir kartu su tėvais balsavo už Lukašenką. Kai 2010-ųjų pabaigoje, pasibaigus balsavimui, Minske įvyko opozicijos protesto akcija, reikalavusi paskelbti naujus, sąžiningus, rinkimus – be Lukašenkos (demonstrantus išvaikė vidaus kariuomenė, daugiau kaip šešis šimtus jų sulaikė, tarp jų ir septynis buvusius kandidatus į prezidentus, 41 teisė), Svetlana nė nesuko galvos, kas kaltas, kas teisus.

Prieš kelias dienas sužinojome Svetlanos Tichanovskajos iniciatyvinę grupę surinkus kandidatės į prezidentus registravimui reikalingus 100 tūkstančių parašų. Ji pranešė, kad būdama Gomelyje sulaukė perspėjimo telefonu: pagalvokite, ar verta važinėti, kai jus gali pasodinti, o vaikus – paimti. Kai registruojant iniciatyvinę grupę Centrinėje rinkimų komisijoje Svetlanos paklausė, ar tikrai ketinanti siekti prezidento posto, atsakė: “Visą gyvenimą apie tai svajojau”. Ne, teisybę sakant, ji  norėtų vėl būti tik žmona ir mama. Kita vertus, tiek pastangų padėta, tiek visko padaryta. “Kaip suprantu, žmonių sąjūdis neišblės. Visiems turi būti aišku, kad balsuojame ne už ką nors, o prieš vieną žmogų.” Bet Sergejus kalbėjo, kad Lukašenkai būtų blogai ir žmonėms neatėjus balsuoti. Suėmė ir vyro padėjėjus – neliko su kuo pasitarti…

Pretendentai dingsta rytą

Birželio 1 d. prezidentas Aleksandras Lukašenka susitikimo su Valstybės saugumo komiteto pirmininku Valerijumi Vakulčiku metu kalbėjo žinantis kai kurių “vėjo kėlėjų” planus ir pareiškė norintis pirmininką ir “visus, kas mus išgirs”, perspėti: “maidanų Baltarusijoje nebus”. Negalima leisti įstatymo pažeidimų. Negalima leisti, kad po šalį šlaistytųsi visokios kriminalinės gaujos, pasiraitojusios rankoves; ne duok Dieve, žmonės pamanys, kad grįžo gestapas, prasidėjo karas. “Štai ko mes negalime leisti. Ir aš to neleisiu.” Tačiau gal ne visi išgirdo perspėjimą ir pats prezidentas nespėjo imtis pažadėta (“Ir aš to neleisiu”), nes nes po geros savaitės jis vėl paragino “neleisti parašų rinkimo paversti neteisėtais mitingais ir masiniais renginiais su visais įmanomais ir neįmanomais įstatymų ir moralės normų pažeidimais”.

“Viasna” aktyvistai suskaičiavo, kad Baltarusijoje nuo gegužės 6-osios iki pastarųjų dienų administracine tvarka už įvairius pažeidimus (iš tikrųjų – už dalyvavimą rinkimų kampanijoje) nubausta 98 žmonės; sudėjus visų, išeina 1316 parų arešto. Per 100 žmonių nubausta piniginėmis baudomis; bendra suma – daugiau kaip 90 tūkstančių rublių (33 tūkstančiai su viršum eurų). Kiti dar laukia teismo.

Baltarusijos prezidentas ne veltui ragino įstatymų sergėtojus “pakedenti kailį pilvotiems buržujams” – birželio 18 d. sužinojome juos atskleidus organizuotą nusikaltamą grupę, veikusią tarptautiniu mastu.  Solidaus, atrodytų, banko vadybininkus ir jų bendrininkus sekė nuo 2016 metų. Dabar, baigus rinkti visus duomenis, jiems pateikti įtarimai dėl grobstymo, sukčiavimo, pakišų davimo ir ėmimo, nusikalstamai gautų pajamų įteisinimo užsienio bankuose – kalbama apie šimtus milijonų JAV dolerių. Baltarusių tyrėjai bendradarbiauja su kolegomis 18-oje šalių, taip pat ir pirmaujančiose kovoje su pinigų plovimu Jungtinėse Valstijose. Iš viso sulaikyta apie 20 žmonių. Dauguma sutiko bendradarbiauti su tyrimu ir teikia parodymus prieš dabar sulaikytą nusikalstamos veikos organizatorių – buvusį banko vadovą.

Tautinės Baltarusijos vėliavos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Bankas vadinasi “Belgazprombank” ir priklauso Rusijos bendrovei “Gazprom”. Baltarusijos valstybės kontrolės komiteto vadovas priduria, kad sulaikytieji tebuvo vykdytojai, o jiems už nugarų stovėjo aukšti “Gazprom” viršininkai, gali būti, ir dar aukštesni. Abejotina, ar visi – 425 tūkstančiai – savo parašais pritarusieji Viktoro Babarykos kandidatūrai į šalies prezidento postą įsidėmėjo banko, kuriam jis vadovavo, pavadinimą. Dabar jiems pirštu prikišamai parodė: pasirašėte už sukčių gaujos vadeivą, susijusį su labai aukštais Rusijos viršininkais. Su Rusijos! Aleksandras Lukašenka atkakliai gina šalies suverenumą nuo Maskvos gniaužtų, o šitas “pilvotas buržujus” ką daro?!

Žiniasklaidoje tebesvarstoma, kodėl penkiolika “vykdytojų” sulaikė birželio 11-ąją, o “nusikalstamos veikos organizatorių” – tik po savaitės (rytą su sūnumi Eduardu – iniciatyvinės grupės vadovu išvežė surinktus parašus registruoti ir negrįžo). Per tą laiką šis daug prikalbėjo. Antai, tuoj po buvusių bendradarbių ir esamų bičiulių sulaikymo: dabartinė valdžia nesuvokia, kad tos Baltarusijos, kuri buvo anksčiau ir kurią jie gainiojo kaip savo kaimenę, jau nebėra. “Baltarusija pakirdo. Aš noriu pasakyti, kad naujoji Baltarusija nušluos senojo režimo griuvenas. Mes stipri ir laisva šalis, mes liaudis nugalėtoja.” Gal norėta iš kitų išgauti pageidaujamų parodymų? O gal tikėtasi buvusį bankininką išgirsiant jam taikomas užuominas ir savo valia pasitrauksiant iš rinkimų?

Birželio 13 d. Viktoras Babaryka, atsakydamas į “Deutche Welle” korespondentės klausimus, prisipažino: “Aš pasirengęs tam, kad mane gali suimti šią naktį.” Tą pačią dieną interviu su buvusio banko vadovu paskelbė ir Rusijos federalinė naujienų tarnyba RBK. Jo paklausė: ar ketina trauktis? Atsakė, kad buvo pasirengęs prieš jį nukreiptiems provokaciniams veiksmams, tik nemanė šiuos rinkimus sukelsiant valdžiai tokį siaubą. Jis nepasitraukė anksčiau ir dabar nesustos. Šalies įstatymuose aiškiai pasakyta, kam neleidžiama kelti savo kandidatūros rinkimuose – teistiesiems. Sulaikytam asmeniui – leidžiama, “todėl mes pasirengėme ir tam atvejui, jeigu aš netikėtai pradingsiu”. Per likusias iki rinkimų dienas jį nuteisti nepažeidžiant procesinių normų tiesiog neįmanoma.

Vėl prie bedugnės

1994-aisiais, pirmojo nepriklausomos Baltarusijos prezidento rinkimų 2-ajame ture sovietinės žemės ūkio įmonės (sovchozo) direktorius Aleksandras Lukašenka triuškinamai įveikė tuometį ministrą pirmininką Viačeslavą Kebičių. Padėtis šalyje buvo labai sunki ir rinkėjai nusisuko nuo vyriausybės (“Nuvarė šalį!”), kritikos jai negailėjo visi kandidatai, taip pat ir Lukašenka. Po daugelio metų jis gyrėsi savo ranka parašęs veiklos programą (atitraukti liaudį nuo bedugnės, sąjunga su Rusija) ir kreipęsis per televiziją į rinkėjus tokiais žodžiais: “Neprašau jūsų už mane balsuoti. Viena prašau. Šiandien sprendžiamas mūsų valstybės likimas. Ateikite į rinkimus. Tarkite žodį.” Po to jam žmonės pasakoję, kaip prie patalo prikaustyti seneliai maldavo savo vaikų: nuveskite balsuoti. Paralyžiuotieji kėlėsi ir pasiremdami lazdelėmis žygiavo balsuoti už Lukašenką. Kaip Šventajame Rašte: “Kelkis ir eik.”

Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.

Ekspertai sako, kad prieš ketvirtį amžiaus Baltarusijos rinkėjai balsavo “ne už Lukašenką, o prieš Kebičių”. Vėlesniais dešimtmečiais žmonės jau neturėjo pasirinkimo. Dabar 65-erių Lukašenka prašo žmonių: ne viską spėjau padaryti, duokite dar penkerius metus. Nežinia, ar dabartiniai jo priešininkai atsimena sovchozo direktoriaus žodžius 1994-aisiais, bet tvirtina: Lukašenka atvedė šalį prie bedugnės (beje, tai to paties Viktoro Babarykos žodžiai). Ratas apsisuko. Dabar žmonės išėjo į aikštes pasirašyti “prieš Lukašenką”.

1994-ųjų vasarą pirmasis Baltarusijos prezidentas respublikos parlamento akivaizdoje prisiekė ir pareiškė: “Pripažįstu tik vieną diktatūrą – įstatymo diktatūrą”. Po dvejų metų Lukašenka privertė liaudies išrinktuosius suteikti jam daugiau konstitucinių galių, tapo pasaulyje pagarsėjusiu diktatoriumi ir kito prezidento Baltarusija jau nesulaukė. Pastarieji prezidento rinkimai – pirmieji šalies istorijoje  rinkimai, kurių baigtis neaiški.

2020.06.20; 07:00

Tautinės Baltarusijos vėliavos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Baltarusijoje po prezidento Aliaksandro Lukašenkos pagrindinio varžovo prezidento rinkimuose Viktoro Babarikos sulaikymo tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti į sostinės Minsko gatves, praneša „Euronews“.
 
Minsko centre ketvirtadienio vakarą tūkstančiai antivyriausybinių protestuotojų spontaniškai suformavo 4-5 km ilgio žmonių grandinę, mosavo šalies vėliavomis ir skandavo „Laisvės!“
 
56 metų amžiaus buvęs bankininkas V. Babarika sulaikytas ketvirtadienį dėl įtariamų finansinių nusikaltimų. Sulaikytas ir 30 metų amžiaus V. Babarikos sūnus Eduardas, vadovaujantis jo rinkimų kampanijai. Sūnus sulaikytas įtariant jį mokesčių slėpimu.
 
V. Babarika, atvirai kritikuojantis Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką, pastaruosius du dešimtmečius vadovavo komerciniam bankui „Belgazprombank“. Gegužę jis atsistatydino iš šių pareigų, kad galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose.
 
Prezidentas A. Lukašenka savo ruožtu apkaltino V. Babariką korupcija ir pavadino jį „niekšingu žmogumi“.
 
V. Babarika dar turi oficialiai užsiregistruoti kandidatu prezidento rinkimuose, jis jau surinko 425 tūkst. parašų, nors pakanka tik 100 tūkst.
Rugpjūčio 9 d. vyksiančiuose rinkimuose dabartinis prezidentas A. Lukašenka sieks šeštosios kadencijos. Jis prezidentauja nuo 1994 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 14:00

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius pripažįsta, kad Lietuvos ir Latvijos kompromisas dėl elektros nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės (AE) dar nėra rastas. Vis dėlto, pažymi L. Linkevičius, elektros energijos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektas bus baigtas iki 2025 metų, kaip ir planuota.
 
„Mes esame užsibrėžę tikslą ir tikrai jį pasieksime – desinchronizuoti su Rusija ir sinchronizuoti su Vakarų Europa elektros tinklus iki 2025 metų. Šitas principinis klausimas dėl priklausomybės nuo elektros tiekimo iš Rytų yra taip pat labai svarbus šio proceso komponentas. Čia turime rasti bendras pozicijas, kurių šiuo metu, deja, kol kas nėra. Apie tai nuolat kalbamės. (…) Belieka toliau derėtis ir kalbėtis“, – pirmadienį po Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Linkevičius.
 
Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministras E. Rinkevičius pažymėjo, kad Astravo AE elektros energijos pirkimo klausimu su Lietuva yra nuolat diskutuojama.
 
„Tai nėra lengva diskusija. Latvija neturi tiesioginės elektros linijos su Baltarusija. (…) Mes suprantame savo draugų – Lietuvos – susirūpinimą dėl saugumo ir aptarėme ne kartą šį klausimą su Baltarusija. (…) Manau, kad visi suprantame, jog norime turėti saugią energiją. Norime, kad situacija prie mūsų sienų būtų kaip įmanoma saugesnė. Suprantame ir tai, kad užsienio ekspertai vertina situaciją. Mes turime diskusiją, tai sunkus klausimas su skirtingomis nuomonėmis. Tikiu, kad mums reikia judėti tolyn su tuo, kas yra pasiekta energetikos ministrų sunkiomis diskusijomis“, – teigė E. Rinkevičius, pažymėjęs, kad, jo teigimu, „kuo greičiau tapsime dalimi Vakarų elektros tinklo, tuo bus geriau“.
 
Pasak jo, dabar reikia rasti išeitis artimiausiems 5 metams iki sinchronizacijos su Vakarais projekto baigimo.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 14:30

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pirmųjų tyrimų atsakymus dėl Nemuno taršos ties Gardinu tikisi turėti antradienį.
 
„Galiu pasakyti tik tiek, kad yra paimti mėginiai netoli Alytaus ir netoli Druskininkų. Įprastai tokio pobūdžio tyrimai dėl taikomų metodų atliekami maždaug iki 7 parų, bet stengiamės kuo greičiau duoti žmonėms atsakymus, tai patys pirmieji tam tikrų parametrų rezultatai bus rytoj į antrą dienos pusę“, – Eltai sakė AAA atstovė Lina Gaidžiūnaitė.
 
Jos teigimu, šie tyrimų atsakymai parodys, kokia yra paimto mėginio sudėtis, ar fiksuojama tarša.
 
Žuvinto biosferos rezervatas pirmadienį feisbuke pranešė, kad greičiausiai dėl cheminių medžiagų poveikio masiškai gaišta žuvys ir vėžiai ties Gardinu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 13:00

Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teigia, kad siūlomas susitarimas tarp Baltijos šalių dėl Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros nepirkimo atitinka Rusijos, o ne Lietuvos interesus.
 
Pasak jo, jei toks susitarimas būtų įgyvendintas, tai būtų didelis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje.
 
„Kai mes sužinojome, kad ministras (energetikos – ELTA) derasi ir yra berods susiderėjęs dėl pozicijos, kuria Lietuva leistų naudotis Lietuvos infrastruktūra komerciniais tikslais, kitaip tariant, kad per Lietuvos infrastruktūrą būtų leidžiama pirkti Astrave pagamintą elektros energiją, buvome šokiruoti. Tai buvo padaryta tyliai, pandemijos metu, kai visų dėmesys buvo nukreiptas kitur ir, tik besibaigiant karantinui, sužinojome, kad tai yra ir didžiulis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.
Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
 
TS-LKD frakcijos seniūno teigimu, planuojamas susitarimas tarp Baltijos šalių atitiktų Rusijos, o ne Lietuvos interesus.
 
„Mano žiniomis, lyg ir parašas nėra padėtas, Vyriausybė tą klausimą nukėlė dėl visuomenės spaudimo. Aš tikiuosi, kad dar nėra vėlu grįžti į pradinę derybų stadiją ir ieškoti Lietuvos interesus, o ne šiuo atveju Rusijos interesus atitinkančio susitarimo“, – sakė politikas.
 
Jis taip pat akcentavo, kad, jei Vyriausybė nuspręstų pritarti minėtam susitarimui, būtų svarstoma galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir apskųsti Vyriausybės nutarimą.
 
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį konservatorių frakcijos posėdyje aiškinosi dėl planuojamo Vyriausybei teikti susitarimo tarp Baltijos šalių, kuris, anot opozicijos, atvertų kelią Astravo AE elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
 
Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.

Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
 
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
 
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05; 12:00

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė įsaką dėl vyriausybės atleidimo.
 
„Prezidentas priėmė sprendimą dėl dabartinės sudėties vyriausybės atleidimo. Atitinkamas įsakas pasirašytas“, – pranešė trečiadienį valstybinis televizijos kanalas „Belarus 1“.
 
Trečiadienį A. Lukašenka surengė pasitarimą, kuriame buvo apsvarstyti pasiūlymai dėl naujos vyriausybės sudėties. Valstybės vadovas pažadėjo, kad revoliucinių pertvarkymų ministrų kabinete nebus.
 
Kaip jau buvo pranešta, gegužės 25 d. A. Lukašenka informavo apie planus sudaryti naują vyriausybę iki prezidento rinkimų, kurie įvyks rugpjūčio 9 d.
 
Vėliau jis patvirtino savo planus. „Aš apie tai kalbėjau ir tai padarysiu“, – pareiškė prezidentas, pridurdamas, kad artimiausiu metu jis paskirs laikinąjį ministrą pirmininką.
 
Dabartinės sudėties vyriausybė dirbo nuo 2018 metų rugpjūčio 18 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 03:00