NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas nesiėmė vertinti konkretaus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo 5 afganistaniečių byloje prieš Lietuvą, tačiau kartu jis išsakė poziciją, kad tokiu teismo precedentu gali pasinaudoti nelegalią migraciją organizuojantis Aliaksandro Lukašenkos režimas.
 
„Ką gali reikšti toks precedentas? Net neabejoju, ką mes matėme ir Lenkijos atveju, Lukašenka bando pasinaudodamas žmogaus teisių klausimu spausti mus, lenkus ir latvius. Tai sudėtingas klausimas, nes iš tikrųjų ir Lietuvoje, ir Lenkijoje tikrai yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki žmogaus teisių klausimais, jų universalumu, tomis vertybėmis. Bet kartais atrodo, kad formuojasi kažkokia nebyli sąjunga, nes yra valstybės sprendimai apgręžinėti migrantus, ir tai yra vienintelis sprendimas, kuris šiuo atveju mus išgelbėjo“, – LRT radijui trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.
 
Konservatorius nuogąstauja, kad kai kurie EŽTT sprendimai galėtų sukelti rimtų iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
„Dabar įsivaizduokime tokį precedentą, kuris galėtų paskatinti Žmogaus Teisių Teismą torpeduoti pačią apgręžinėjimo politiką. Tokiu atveju mes turėsime labai rimtą iššūkį. Kaip tada bus su mūsų nacionaliniu saugumu ir Lietuvos Respublikos žmonių teisėmis į viešąjį saugumą ir visus kitus dalykus“, – sakė NSGK pirmininkas, kartu pabrėždamas, kad paties teismo kompetencija jis neabejoja.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
EŽTT. teise.pro

„Jokiu būdu neabejoju teismo kompetencija. Mane netgi pozityviai nustebino kai kurie teismo (EŽTT – ELTA) sprendimai. Kai buvo klausimai dėl Lenkijos ir Latvijos, tai buvo pasakyta labai aiškiai, kad pareigos visus priimti šitos šalys neturi. Tai reiškia, apgręžimo politika kaip ir yra pateisinama. Tik reikia pasirūpinti jau esančių migrantų teisėmis, buitimi ir sąlygomis. Šitoje vietoje aš visiškai sutinku, kad taip reikia padaryti“, – tikino jis.
 
Tačiau, politiko manymu, aktyviai žmogaus teises ginančiomis organizacijomis ir nelegaliems migrantams atstovaujančiais advokatais gali pasinaudoti Baltarusija.
 
„Faktas, kad gali atsirasti ir advokatų, kurie gali iš to ieškoti įvairių pasipelnymo galimybių, ir įvairių kitų organizacijų, kurios, galbūt net ir tikėdamos kažkokiais kilniais tikslais, gali pasitarnauti Lukašenkos sprendimui per Lietuvą gabenti nelegalius migrantus“, – tikino L. Kasčiūnas.
 
ELTA primena, kad antradienį 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, užfiksuoti Lietuvos teritorijoje.
 
A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.

Apie afganistaniečių buvimo vietą pranešta tiesioginėje Delfi TV transliacijoje.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
EŽTT praėjusį trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
 
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2021.09.15; 10:00

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia neturįs jokių objektyvių duomenų, kad 5 afganistaniečiai, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
 
Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė LRT televizijai sakė, kad šiuo metu šie 5 afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
 
„Neturime objektyvių duomenų, kad jie Lietuvos Respublikos teritorijoje yra. Iš tikrųjų situacija kartojasi, kokia ji buvo ketvirtadienį. Neturime duomenų, kad jie būtų arba prie valstybės sienos, arba Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai negaliu patvirtinti, mes tokios informacijos neturime“, – Eltai teigė R. Liubajevas.
 
VSAT vadas tikina, kad afganistaniečius ginančiai advokatei pranešus, kad migrantai yra Lietuvoje, ši informacija buvo tikrinta.
„Mes tikrinome. Irgi buvo specialiai atliktas stebėjimas, buvo panaudotos ir transporto priemonės, specialiosios priemonės. Tai nenustatyta, kad jie būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje, bent jau mums nepavyko to nustatyti“, – sakė jis.
 
R. Liubajevas taip pat informuoja, kad penktadienį šie 5 afganistaniečiai galimai buvo pastebėti Lietuvos pasienyje, Baltarusijos teritorijoje. VSAT vado teigimu, šie asmenys, turimais duomenimis, Baltarusijos pasieniečių buvo išgabenti į šalies gilumą.
 
„Mes pagal informaciją, kuri buvo pateikta vairuotojų, važiuojančių per valstybės sieną, žinome, kad 5 migrantai buvo pastebėti Dverečiaus kontrolės punkte iš Baltarusijos pusės, tačiau tai buvo tik vairuotojo pastebėjimai, kiek yra žinoma mums irgi iš tų pačių vairuotojų, tie 5 piliečiai Baltarusijos pasieniečių buvo išvežti į Baltarusijos gilumą“, – sakė R. Liubajevas.
 
„Neaišku, ar tai tie patys afganistaniečiai, bet mes manome, kad tai galėjo būti būtent jie“, – pridūrė VSAT vadas.
 
ELTA primena, kad EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
 
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.13; 13:03

A.Lukašenka ir V.Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka susitarė dėl glaudesnių abiejų šalių ekonominių santykių. Po pokalbių Kremliuje V. Putinas pareiškė, kad Rusiją ir Baltarusiją ateityje vienys vieninga „makroekonominė politika“. Konkrečiai parengtos 28 programos dėl glaudžių ekonominių santykių.
 
Šie susitarimai yra 1999-aisias pasirašytos sutarties dėl „sąjunginės valstybės“ įgyvendinimo dalis. Joje, be kita ko, numatytas bendro parlamento įsteigimas, bendra valiuta ir bendri valstybės simboliai. Tačiau apie tokią politinę integraciją, pasak V. Putino, dabar nebuvo kalbama.
 
„Apie tai mes nekalbėjome“, – patikino jis. Pradžioje esą reikalingas „ekonominis pagrindas“, ir tik tada galimas politinis suartėjimas. Praeityje pirmiausiai Maskva pasisakė už politinę integraciją, o A. Lukašenka ją atmetė. Rusija „nepraris“ jo šalies, ir dabar pareiškė Baltarusijos diktatorius.
 
A. Lukašenka beveik 30 metų autoritariškai valdo šalį. Dėl vis labiau negailestingų tarnybų veiksmų prieš opoziciją šalis yra praktiškai izoliuota užsienio ir dėl to labiau nei bet kada priklausoma nuo didžiosios kaimynės Rusijos.
 
A. Lukašenkos santykiai su daugiau kaip 20 metų valdžioje esančiu V. Putinu ne visad buvo harmoningi. Abu jie aiškiai siekia bendro fronto savo konfrontacijoje su Vakarais. Tačiau vis kildavo politinių ir ekonominių ginčų, ypač dėl energijos kainų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.10; 00:30

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasienyje su Baltarusija paskelbė nepaprastąją padėtį. Taip jis reagavo į neteisėtai sieną kertančių pabėgėlių srautus iš rytinės kaimynės.
 
A. Duda, paprašytas vyriausybės, pasirašė atitinkamą dekretą, ketvirtadienį Varšuvoje sakė prezidentūros atstovas. „Situacija Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje yra sudėtinga ir pavojinga“, – pridūrė jis.
 
Nepaprastoji padėtis, kuris tęsis 30 dienų, įsigalios nuo dekreto paskelbimo oficialiame leidinyje. Tai bus padaryta jau ketvirtadienį, sakė vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.
 
Nepaprastoji padėtis galios 3 km pločio ruože palei sieną.
 
Vyriausybė Varšuvoje kaltina Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką pabėgėlius iš krizių regionų organizuotai gabenant prie ES išorės sienos. A. Lukašenka gegužės pabaigoje paskelbė, kad Minskas nekliudys pabėgėliams ir migrantams vykti toliau į ES – taip jis reagavo į sugriežtintas Vakarų sankcijas jo šaliai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.03; 00:01

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Trečiadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas telekonferencijos skambučio metu su Švedijos gynybos ministru Peteriu Hultqvistu aptarė situaciją Lietuvos pasienyje su Baltarusija.
 
Pasak pranešimo, A. Anušauskas pasinaudojo proga padėkoti P. Hultqvistui už Švedijos paramą suvaldant neteisėtai sieną kertančių migrantų antplūdį. Lietuvai švedai skyrė čiužinių, elektrinių generatorių, vidaus šviestuvų ir dviaukščių lovų, kai to labiausiai reikėjo.
 
„Esame dėkingi Švedijai už jos skirtą paramą. Vertiname, kad vienodai matome situacijos sudėtingumą. Nuo vasaros pradžios prasidėjęs nelegalių migrantų antplūdis pro rytinę Lietuvos sieną yra precedento neturinti situacija – tai yra Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka“, – Švedijos gynybos ministrui sakė A. Anušauskas.
 
Pokalbio su P. Hultqvistu metu ministras A. Anušauskas taip pat pasidžiaugė tuo, kad tarptautinė parama bei sprendimai atgrasyti nelegalius migrantus ir suteikti Lietuvos kariuomenei papildomus įgaliojimus leido situaciją stabilizuoti.
 
Anot ministro A. Anušausko, šiuo metu Lietuvai svarbiausias uždavinys yra kuo greitesnis fizinio barjero ties visa Lietuvos-Baltarusijos siena pastatymas, o iki tol Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi toliau aktyviai teikti svarią paramą Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
 
Savo ruožtu Švedijos gynybos ministras sakė atidžiai sekantis pavojingą situaciją prie Lietuvos sienų bei teigė, kad prieš Lietuvą nutaikytos hibridinės ir dezinformacijos atakos turi įtakos saugumo situacijai visame regione, todėl šalims svarbu keistis informacija ir bendradarbiauti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.19; 07:00

Laikraštis The Financial Times

Prezidentas Gitanas Nausėda, duodamas interviu „The Financial Times“, tikino, kad Lietuva nenusileis ginčuose su Baltarusija ar Kinija ir yra pasiryžusi ginti demokratijos vertybes, kurios yra puolamos.
 
G. Nausėda sakė „The Financial Times“, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojanti Lietuva per savo ilgametę istoriją priprato prie „sunkių kaimynų“ ir išmoko kaip su jais elgtis.
 
„Ko gero svarbiausia žinia, kurią galėtume nusiųsti Baltarusijos režimui, yra ta, kad demokratinės šalys nėra silpnos. Demokratinės šalys – stiprios, vieningos ir gerbia teisės viršenybę. Nereikėtų manyti, kad mes silpni – mes būsime ryžtingi“, – sakė prezidentas.
 
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva susiduria su Baltarusijos hibridine ataka, kuri yra nukreipta prieš visą Europos Sąjungą. Pastarosiomis savaitėmis Minskas per sieną pasiuntė daugiau nei 4 000 migrantų, daugiausiai Irako piliečių.
 
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Baltarusija migraciją naudoja kaip ginklą.
 
Be to, praeitą savaitę Lietuva tapo pirmąją ES valstybe, iš kurios Kinija atšaukė savo ambasadorių. Taip Pekinas reagavo į Lietuvos sprendimą Vilniuje steigti Taivano atstovybę.
 
Kinijos komunistų partijos kontroliuojamas bulvarinis laikraštis „Global Times“ trečiadienį rašė, kad Kinija turėtų veikti išvien su Rusija ir Baltarusija, kad „nubaustų“ Lietuvą. „Kinijai ir Rusijai reikia drauge suduoti stiprų smūgį vienam ar dviem JAV pakalikams ir taip perspėti kitas valstybes“, – rašoma kinų laikraštyje.
 
G. Nausėda sakė, kad Lietuva tuo pačiu metu susiduria su spaudimu iš Baltarusijos ir Kinijos, ir tai veikiausiai nėra sutapimas. Jis taip priminė, kad Lietuva laikėsi „vienos Kinijos politikos“ nuo tada, kai 1991 m. abi valstybės užmezgė diplomatinius santykius.
 
„Norėtume, kad santykiai su Kinija remtųsi abipusės pagarbos principu. Kitu atveju dialogas virsta vienašaliais ultimatumais, reikalavimais, kurie nepriimtini tarptautiniuose santykiuose“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
 
Jis tikisi, kad Kinija apsigalvos ir pakeis savo sprendimą dėl ambasadoriaus atšaukimo bei pabrėžė, kad būdama suvereni ir nepriklausoma valstybė Lietuva gali laisvai spręsti su kuriomis šalimis ar teritorijomis vystyti ekonominius ir kultūrinius santykius.
 
Po beveik 50 metų trukusios okupacijos 1990 m. Lietuva iškovojo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos ir tapo viena didžiausių demokratijos gynėjų tarp NATO ir ES narių.
 
„Kartais tie principai ir vertybės nelabai patinka mūsų kaimynams ir kai kurioms kitoms valstybėms. Tačiau mes negalime pasirinkti kito kelio. Tai yra mūsų kelias. Mes puikiai suprantame, kad šis kelias ne pats lengviausias“, – pabrėžė G. Nausėda.
 
Praeitą savaitę Lietuva, regis, ėmė suvaldyti nelegalią migraciją iš Baltarusijos po to, kai įtikino Iraką nutraukti skrydžius į Minską ir įgaliojo pasieniečius neįleisti iš Baltarusijos migrantų, bandančių patekti į Lietuvą ne per pasienio kontrolės punktus. Atrodo, kad po to Baltarusija migracijos srautus nukreipė į kaimynines Latviją ir Lenkiją.
 
Pastaruoju metu Lietuva susidūrė su keliais incidentais, kurie, prezidento patarėjų teigimu, gali būti tarpusavyje susiję. Anksčiau šią savaitę įvyko riaušės prie parlamento ir kilo neramumai nelegalių migrantų stovykloje prie Vilniaus, o Užsienio reikalų ministerija susidūrė su kibernetine ataka.
 
„Pastaruoju metu mes įpratome kovoti su hibridinėmis atakomis. Matome, kad yra vykdomos kibernetinės atakos. Lietuva iš tikrųjų puikiai supranta, kad įtampa regione padidėjo ir mes privalome būti pasiruošę į tai reaguoti“, – sakė G. Nausėda.
 
Prezidentas pirmadienį kalbėjo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir paprašė Lietuvoje dislokuoti NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę. Jis taip pat minėjo, kad artėjančios bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ gali prisidėti prie įtampos regione.
 
Kinijos karys

Latvijos užsienio reikalų ministras jau įspėjo apie galimus incidentus. Tuo metu G. Nausėda teigė, kad nors ir nėra įrodymų, jog Rusija gali būti prisidėjusi prie Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos, tačiau „niekas negali paneigti, kad šie įvykiai daugiau ar mažiau naudingi Rusijai“.
 
G. Nausėda sako, kad atgavusi nepriklausomybę Lietuva išmoko tam tikras „moralines pamokas“ ir, būdama NATO ir ES narė bei atsižvelgdama į savo istorinę patirtį, rimtai suvokia savo atsakomybę.
 
„Mūsų istorija skausminga. Mūsų istorija sudėtinga. Tačiau manome, kad principai ir vertybės net ir XXI amžiuje reiškia daug ir mes bandome juos ginti“, – sakė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.16; 06:42

A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka neigia, kad jo vadovaujamos saugumo tarnybos prisidėjo prie baltarusių aktyvisto Vitalio Šišovo mirties Kijeve, kur jis praeitą savaitę rastas pakartas.
 
„Jis mums buvo niekas“, – spaudos konferencijoje Minske sakė A. Lukašenka, pridurdamas, kad V. Šišovo mirtis Kijeve pakenkė santykiams su Ukraina.
 
Ukrainos teisėsauga pradėjo tyrimą dėl V. Šišovo nužudymo, o A. Lukašenkos kritikai kaltina jo režimą nužudžius 26-erių aktyvistą, kuris padėjo savo tėvynainiams bėgti nuo represijų Baltarusijoje.
 
„Koks beprotis jį kartų? Turiu pakankamai žmonių, su kuriais reikia tvarkytis ir be V. Šišovo“, – pareiškė A. Lukašenka.
 
Jis kaltino Kijevo saugumo tarnybas rėmus V. Šišovą ir pareikalavo, kad Ukraina „dėtų faktus ant stalo“.
 
„Pasakykite mums, kas nutiko Baltarusijos piliečiui“, – teigė A. Lukašenka.
 
V. Šišovas vadovavo organizacijai „Baltarusių namai Ukrainoje“, kuri darė daug darbų – nuo pagalbos baltarusiams, norintiems apsigyventi Ukrainoje, iki opozicinių protestų organizavimo.
 
A. Lukašenka taip pat neigė, kad Minskas bandė jėga iš Tokijo olimpinių žaidynių parskraidinti atletę Krisciną Cimanouskają, ir apkaltino ją esant „kontroliuojamą“ Lenkijos, kur ji gavo prieglobstį.
 
„Ji nebūtų to dariusi, jei nebūtų kontroliuojama savo draugų Lenkijoje“, – sakė A. Lukašenka. Pasak jo, Tokijo olimpinėse žaidynėse „nebuvo nė vieno“ KGB agento.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.09; 11:30

Irakas neterminuotam laikotarpiui stabdo visus keleivinius skrydžius į Baltarusijos sostinę Minską. Tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Irako Civilinės aviacijos administracija.
 
„Vyriausybės nutartimi Irako Civilinės aviacijos administracija skelbia apie visų „Iraqi Airways“ ir kitų nacionalinių vežėjų skrydžių iš Irako į Minską stabdymą“, – sakoma institucijos pranešime.
 
Anksčiau „Iraqi Airways“ skelbė apie skrydžių į Minską stabdymą iki rugpjūčio 15 d.
 
ELTA primena, kad iš viso šiemet Lietuvoje sulaikyta 4112 į šalį bandžiusių patekti neteisėtų migrantų.
 
Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
 
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.07; 16:00

Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rytinės Latvijos sienos sutvarkymo planus ir projektus reikia skubiai realizuoti dėl galimo nelegalių migrantų antplūdžio. Tai trečiadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
 
„Dabar situacija prie rytinės Latvijos sienos su Rusija ir Baltarusija palyginti rami, bet visiems aišku, kad rytinės sienos sutvarkymo planai ir projektai turi būti skubiai įgyvendinti. Šiandien su ministrais susitarta, jog kitą savaitę VRM pateiks Vyriausybei atitinkamus dokumentus, kad paspartėtų rytinės sienos tvarkymo darbai. Turint omenyje padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, jau dabar intensyviai stebima Latvijos ir Baltarusijos siena. Mes ir ateityje stiprinsime sieną, statysime ten reikiamą infrastruktūrą“, – sakė premjeras.
 
Vyriausybės vadovas taip pat pažymėjo, kad Latvijos pareigūnai ir žinybos atidžiai stebi įvykių raidą kaimyninėse šalyse – Lietuvoje ir Baltarusijoje. Prieš tris savaites K. Karinis ir vidaus reikalų ministrė Marija Golubeva apžiūrėjo rytinę Latvijos sieną su Rusija ir Baltarusija.
 
Nuo metų pradžios Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaikyta 4110 nelegalių migrantų. Tai 50 kartų daugiau negu per visus 2020 metus.
Liepos pradžioje Latvijos valstybinė pasienio apsaugos tarnyba kreipėsi į ginkluotąsias pajėgas ir Gynybos ministeriją, prašydama pagalbos ruošiantis galimam nelegalių migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos.
 
Kovos su nelegalia migracija tikslais Latvija prieš kelerius metus pareiškė ketinanti sutvarkyti 173 kilometrų sieną su Baltarusija, taip pat pastatyti 135 kilometrų ilgio tvorą. Projekto kaina buvo vertinama 27,6 mln. eurų, o darbus buvo planuojama užbaigti 2020 metais. Bet jo realizavimas įstrigo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.05; 10:47

Melagis

Premjerė Ingrida Šimonytė Baltarusijos pasieniečių išplatintą žinią apie neva mirusį irakietį laiko melaginga. Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad panašaus pobūdžio melagingos žinutės jau ne kartą buvo naudotos propagandiniuose karuose.
 
„Man nėra žinoma jokia informacija apie jokius ekscesus, kurie būtų įvykę Lietuvos Respublikoje arba ant Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sienos, o už tai, kas vyksta Baltarusijos Respublikoje, yra atsakinga Baltarusijos Respublikos valdžia“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
 
„Ir mes puikiai žinome istorijas, kurios jau buvo ne kartą propagandiniuose karuose naudotos. Mes žinome istoriją apie nukryžiuotą berniuką Ukrainoje ir visus panašius melus, kurie tokioje situacijoje yra naudojami. Manau, kad tai yra dalykas, kurio galima tikėtis, nes melo jau girdėjome ir anksčiau: apie nėščias moteris, kurias kažkas mušė teleskopine lazda, ir apie visus kitus panašius kaltinimus mūsų pareigūnams“, – pridūrė ji.
 
Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, laikosi tiek Lietuvos valstybės, tiek ir tarptautinių įsipareigojimų.
 
„O už tai, kas ir kur buvo rasta Baltarusijos teritorijoje, Baltarusijos valdžia atsako pati“, – sakė I. Šimonytė.
 
ELTA primena, kad Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas pranešė neva apie jauno ne slaviškos išvaizdos migranto žūtį. Šią informaciją paskelbė Baltarusijos naujienų agentūra BelTA. Pasak jos, incidentas įvyko Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Benekainių gyvenvietės rajone.
 
Baltarusijos pasieniečiai esą rado sunkios būklės irakietį ir mėgino suteikti jam pirmąją pagalbą, bet vyras mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.04; 16:22

Valstybės sienos apsaugos zona. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė Agnė Bilotaitė priėmė sprendimą, pavedantį visoms institucijoms, užtikrinančioms Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą, papildomai imtis visų būtinų įstatymuose nustatytų priemonių, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nesudaryti prielaidų į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai patekti asmenims, norintiems valstybės sieną kirsti draudžiamose vietose.
 
Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės agresijos mastai intensyvėja ir nuo ekstremalios situacijos paskelbimo neteisėtų migrantų srautas išaugo kartais.
 
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai yra kompetentingi ir patyrę taikyti taktines priemones tokiomis situacijomis. Lietuvos siena turi būti visomis teisėtomis priemonėmis saugoma nuo bet kokio neteisėto valstybės sienos kirtimo, kaip šiuo metu prieš Lietuvą vykdomos hibridinės agresijos instrumento. Asmenys, tyčia bandantys kirsti valstybės sieną draudžiamose vietose, turi būti vertinami kaip asmenys, kurie ketina padaryti nusikalstamą veiklą – neteisėtą valstybės sienos perėjimą,“ – teigia A. Bilotaitė.
 
Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.
 
Užsieniečiai į Baltarusiją yra kviečiami kaip į saugią teritoriją, kurioje nevyksta jokie kariniai konfliktai. Tai reiškia, kad turizmo tikslais į Baltarusiją atvykęs užsienio valstybės pilietis, gavęs paslaugas, dėl kurių jis atvyko į šią šalį, turėtų išvykti taip pat legaliai, kaip į ją ir pateko. Tačiau į Baltarusiją atvykę asmenys yra naudojami organizuojant hibridinę agresiją prie sienos su Lietuva.
 
Pažymėtina, kad Baltarusija, priėmusi sprendimus taikyti bevizį režimą su daugeliu pasaulio valstybių, pati vienašališkai nevykdo sutarties dėl sienos teisinio režimo, o jos pasienio apsaugos institucijos prisideda prie nelegalaus Lietuvos Respublikos sienos kirtimo organizavimo.
 
Lietuvoje asmenims, siekiantiems pagrįstai ir teisėtai prašyti politinio prieglobsčio, yra sukurta efektyvi prieglobsčio procedūra, kuria galima naudotis atvykus per veikiančius tarptautinius pasienio kontrolės punktus arba kreipiantis į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienio šalyse.
 
Nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą, jiems talkina pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) bei Estijos pareigūnai. Be to, Lietuva pradėjo tiesti spiralinę spygliuotos vielos tvorą – koncertiną.
 
Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto 3 832 migrantai.
 
Sekmadienį Šalčininkų rajone iš operacijoje dalyvaujančio FRONTEX sraigtasparnio užfiksuota neteisėta migrantų grupę, kurią lydi žinybinis automobilis ir jame esantys asmenys. Tokio modelio transporto priemones naudoja Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto pareigūnai.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Baltarusijos sieną kirtę migrantai. VSAT nuotr.

Per parą, trečiadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 118 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 3 145. Pagal pilietybes tarp jų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių asmenų – jų skaičius trečiadienį perkopė 2 tūkst., skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
 
Visiems sulaikytiesiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
 
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
 
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 484 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
 
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2 005. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 84 Sirijos, 83 Rusijos, 81 Irano, 79 Gvinėjos, 77 Afganistano bei kitų šalių piliečiai.
 
Nuo metų pradžios, pirminiais VSAT duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Šalčininkų rajone – 703. Druskininkų savivaldybės ribose įkliuvo 664 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Varėnos – 659, Ignalinos – 440, Švenčionių – 323, Lazdijų – 176, Vilniaus – 145, Zarasų – 35.
 
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
 
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.29; 09:10

Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pastaraisiais mėnesiais per Baltarusijos pasienį į Lietuvą plūstelėjus nelegalių migrantų srautams, tiek tarp politikų, tiek visuomenėje užvirė diskusijos, ar apskritai verta įsileisti prieglobsčio prašančius atvykėlius iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Nors manoma, kad daugelis jų į Europą bėga dėl ekonominių paskatų, pačių migrantų istorijos leidžia įsitikinti, kad takoskyra tarp karo pabėgėlio ir ekonominio migranto nėra tokia aiški.
 
Ne mažiau gajus ir įsivaizdavimas, kad visi jie Lietuvą renkasi kaip tarpinę stotelę. Tačiau kai kurie į Aliaksandro Lukašenkos valdomą šalį studijuoti privilioti migrantai sako nusprendę sprukti iš Baltarusijos, kai susidūrė su rasizmu, valdžios atstovų priešišku požiūriu į kitataučius. Nemaža dalis jų tvirtina, kad gavę darbą ir tinkamas gyventi sąlygas, norėtų pasilikti Lietuvoje.
 
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 738 neteisėti migrantai, o daugelis jų dešimties dienų saviizoliacijos laikotarpiui apgyvendinami netoli pasienio esančių savivaldybių teritorijose, buvusiose mokyklose ir kituose apleistuose pastatuose.
 
„Mes daug metų studijavome Baltarusijoje, bet mes palikome šią šalį dėl diktatūros, rasizmo, mes kentėjome, nebuvome saugūs“, – pasakojo vienas iš Eltos kalbintų migrantų, o kita afrikietė netgi sakė, kad Lietuvoje norėtų gauti galimybę dirbti, šaliai mokėti mokesčius bei susirasti sutuoktinį.
 
Viena problemų, kylančių karantinuotis turintiems įkurdintiems migrantams, kad šie neturi galimybės gauti gydytojo paslaugų, o tarp migrantų dėl prastų sanitarinių sąlygų esą plinta koronavirusas, niežai ir kitos infekcijos. Kita problema, pasak Raudonojo Kryžiaus atstovų, yra tai, kad izoliacijoje esantys atvykėliai neturi galimybės laikinose apgyvendinimo vietose pasinaudoti telefonu ir susisiekti su šeimos nariais. Todėl į Dzūkijoje įkurtas laikino apgyvendinimo vietas atvykusius Eltos žurnalistus pamatę migrantai pusiau anglų, pusiau rusų kalbomis mėgindavo paprašyti galimybės paskambinti ar parašyti žinutę.
 
Baltarusijoje tvirtina susidūrę su rasizmu
 
Varėnos rajone esančiame Vydenių kaime, buvusioje mokykloje, karantinuojami 147 nelegalūs migrantai, daugiausiai Kongo ir Kamerūno piliečiai. Teritorija aptverta metaline tvora, o vietoje budėjo keturi policijos ekipažai. Taip pat tuo metu darbavosi kaimo seniūnė ir Raudonojo Kryžiaus atstovai, pro tvoros plyšius įvairiomis kalbomis bandantys komunikuoti su atvykėliais.
 
Eltos žurnalistams taip pat pabandžius pabendrauti su keliais Vydeniuose apgyvendintais migrantais, pastarieji iš pradžių neslėpė įtarumo ir teiravosi, kokios šalies žiniasklaida juos bando pakalbinti. Tačiau pasakius, kad tai vietinės žiniasklaidos priemonės, jie sutiko pasidalinti savo išgyvenimais.
 
Iš Kongo kilęs Malikas pasakojo, kad šiuo metu apleistos mokyklos teritorijoje apgyvendintas jis jaučiasi esąs nežinioje. Migrantas pasakojo, kad studijavo Baltarusijoje, tačiau galiausiai, vis labiau išryškėjus Aliaksandro Lukašenkos režimo požiūriui į kitataučius, jis nusprendė sprukti iš šalies.
Be leidimo Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Nežinome, kiek laiko čia mus dar laikys. Girdėjome kalbų, kad dešimt dienų. Liko dar kelios. Kas bus toliau – neaišku. Esu iš Kongo, atvykau į Minską studijuoti ekonomikos, praleidau ten daugiau nei tris mėnesius. Iš pradžių viskas buvo gerai, gaudavome stipendiją, pramokau kalbos. Po to staiga niekas nebemokėjo stipendijos, pinigai baigėsi“, – rusiškai žodžius rinko Vydenių mokyklos teritorijoje apgyvendintas Malikas.
 
Migranto iš Kongo teigimu, Baltarusijoje jis ir jo draugai susidūrė tiek su rasizmu, tiek su agresyviu vietos milicininkų elgesiu.
 
„Ten labai gajus rasizmas. Mėgdavome pasėdėti miesto parke ir dainuoti. Vietiniai mus paskundė, atvažiavo milicija. Jie sakė, kokias čia „makakų“ giesmes giedate? O čia juk mūsų afrikietiškos dainos. Suėmė, išvežė į nuovadą. Keli milicininkai šaukė, lauk iš mūsų šalies. Taip ir nusprendėme bėgti, per miškus atėjome čia“, – pasakojo kongietis, kartu patikindamas, kad niekur nebenori bėgti ir mielai liktų Lietuvoje.
„Norime gyventi kaip normalūs žmonės, užsidirbti, žaisti futbolą, dainuoti. Leiskite mums tai“,– prašė migrantas.
 
Tvirtina norinti susituokti su vietiniu vyru ir mokėti mokesčius Lietuvai
 
Šalia Maliko stovėjusi jo tautietė Mila skundėsi serganti ir rodė šašų pažeistas rankas. Pasak migrantės, nors Vydeniuose sąlygos ją ir ne itin džiugina, tačiau čia į eilinius žmones bent jau niekas nešaudo kaip esą nutikdavo Konge. Mergina tvirtina norinti kurti gyvenimą Lietuvoje.
„Nežinau, kas man yra, bet sergu. Čia prastas vanduo ir šiaip sąlygos blogos. Bet vis tiek nėra taip blogai kaip Konge, kur policija šaudo į žmones, vyksta karas, pasiguglinkite. O mes taikūs žmonės. Jei mus paleistų, taip pat likčiau čia, norėčiau rasti vietinį vyrą, ištekėti, mokėti mokesčius Lietuvai“, – angliškai sakė jauna moteris. 
 
Panašiai, kaip Mila, kalbėjo ir kitas Baltarusijoje studijavęs vaikinas iš Gambijos. Pamatęs žurnalistus jis pirmiausiai paklausė, kaip patys vietiniai vadina vietą, kurioje jie yra apgyvendinti, nes patys migrantai tvirtina negavę jokios informacijos apie apgyvendinimo sąlygas ir jų tolesnį likimą. Nepaisant šiuo metu suteiktų prastų sąlygų, jis taip pat sakė norįs kurti gyvenimą Lietuvoje.
 
„Aš pasilikčiau čia ir prisidėčiau prie šalies pažangos. Noriu integruotis su bendruomene, žmonėmis. Tačiau dabar turiu abejonių, mes laikomi čia, mums nesuteikia jokios informacijos“, – skundėsi migrantas iš Gambijos.
 
Šalia jo stovėjęs jaunas vyras iš Kongo prašė vaistų kojoje esančios užkrėstos žaizdos dezinfekacijai. Jis tvirtino visą savaitę nesulaukęs pagalbos ir medikamentų.
 
Raudonojo Kryžiaus atstovė ragina atkreipti valdžios institucijų dėmesį: vietoje reikalingi medikai
 
Tuo metu Vydeniuose įrengtoje migrantų laikino apgyvendinimo vietoje besidarbavusi Alytaus Raudonojo Kryžiaus sekretorė Aldona Turauskytė kalbėjo, kad šiuo metu siekiama išsiaiškinti, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria čia apgyventi žmonės, ar jiems sudaromos tinkamos būtinos gyvenimui sąlygos. Pasak jos, šiuo metu migrantams Vydeniuose nėra sudarytos galimybės reguliariai gauti gydytojo pagalbą.
 
„Atvykę į vietą taip pat klausiame apie sveikatos problemas. Tai yra labai svarbus klausimas, kurį turėtų spręsti valstybinių institucijų atstovai. Manau, kad kiekvienoje stovykloje turėtų lankytis gydytojas, kuris nuspręstų, ar kažkam reikalingi būtinieji vaistai. Yra diabetikų, žmonių, kenčiančių dantų skausmus. Kadangi šiuo metu gyvena karantino sąlygomis, jie negali būti vežami į gydymo įstaigą“, – sakė A. Turauskytė.
Be leidimo atvykusi į Lietuvą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Raudonojo Kryžiaus atstovė sakė, kad jie nupirko ir pareigūnams davė dvi SIM korteles, kurias migrantai galės panaudoti paskirtu laiku. Jos teigimu, stengiamasi aprūpinti migrantus ir nereceptiniais nuskausminamaisias vaistais.
 
„Mes mėginame padėti jiems gauti vaistų nuo skausmo. Pastarosiomis dienomis Raudonasis Kryžius mėgino jiems padėti gauti šių vaistų. Tiems žmonėms, kurie kenčia nuolatinį skausmą, nupirkdavome stipresnių nereceptinių vaistų“, – pasakojo Alytaus raudonojo kryžiaus sekretorė.
 
Medicininę pagalbą teikiančios organizacijos atstovė pasakojo, kad šiuo metu Vydenių centre aptikti keli niežų atvejai, todėl ji paragino valdžios atstovus pasirūpinti reikiamomis specialiosiomis priemonėmis. Iškyla ir su geriamo vandens problema, kadangi dalis žmonių dėl kultūrinių skirtumų abejoja, kad vanduo iš čiaupo yra tinkamas vartoti. Pasak A. Turauskaitės, demonstraciniais tikslais patiems darbuotojams teko  atsigerti iš čiaupo tekančio vandens ir pabandyti migrantus įtikinti, kad vanduo yra tinkamas vartoti.
 
Raudonojo Kryžiaus atstovė pažymėjo, kad gyventojai turi galimybę paaukoti reikiamų priemonių apie tai informuodami pareigūnus.
 
„Manau, kad gali paaukoti, bet turėtų atsiklausti vietoje budinčių pareigūnų. Viskas turėtų būti pirkta parduotuvėje, o ne namų darbo“,- pasakojo A. Turauskaitė, kartu pažymėdama, kad geriausiai būtų, jog aukojami drabužiai būtų nauji arba bent jau švarūs.
 
Policininkų sudaryta galimybė pažiūrėti futbolą suteikė daug džiaugsmo
 
Nelegalius migrantus Vydeniuose saugo ne tik tvora aplink buvusią mokyklą, bet ir keturi policijos ekipažai, budintys ištisą parą. Pasak pareigūnų, per pastarąją savaitę konfliktų praktiškai nepasitaikė, o daugelis teritorijoje uždarytų migrantų, iš vietinių kaimo gyventojų gavę kamuolį, tiesiog žaidžia futbolą. Pareigūnai juokavo, kad pagrindinis jų darbas šiuo metu – padavinėti pro tvoros viršų praspirtą kamuolį.
 
Pareigūnai pasakojo, kad žiūrėdami Europos futbolo čempionato finalą tarp Italijos ir Anglijos, jie migrantams esą suteikė daug džiaugsmo, atsukę nešiojamojo kompiuterio ekraną afrikiečiams, ir taip suteikę jiems galimybę bent pro tvoros plyšį stebėti, kaip klostosi daug dėmesio visame pasaulyje susilaukusios futbolo rungtynės.
 
Kaimo seniūnė: gyventojų nuotaikos rimsta
 
Tuo tarpu kaimo seniūnė Genė Ramaškienė pagyrė savivaldybę dėl bendradarbiavimo, pagalbos tiek įrengiant policijos postą ir palapinę pareigūnams, tiek pagalbą paruošiant mokyklos patalpas migrantų įkurdinimui. Jos teigimu, gyventojai jau apsiprato su kaimynystėje apgyvendintais asmenimis.
 
„Gyventojų nuotaikos raminasi. Apsibuvo, apsiprato. Jau matyti, kad vietiniai, čia arti gyvenantys kaip ir ramesni. Mato, kad nieko blogo čia nevyksta. Gal dar ir yra kokio nerimo, bet nėra taip, kad labai bijotų. Atgijo kaimas, policijos daug, judėjimo ir veiksmo daug“,- sakė Vydenių kaimo seniūnė.
 
Prie pat apgyvendinimo vietos yra parduotuvė „Aibė“. Šalia jos sėdėję vietiniai jaunuoliai juokavo, kad migrantus apgyvendinus Vydeniuose bent jau „atgytų kaimas“. Pasak vieno vaikino, kai kuriems kaimo vaikinams vieną migrantę netgi pasivyko pakviesti į socialinio tinklo „Instagram“ draugus. Vietiniai gyventojai taip pat sakė esą ramūs, kadangi migrantai „irgi yra žmonės“.
 
Kamerūnietis papasakojo apie „kelionių agentą“, kviečiantį atvykti į Baltarusiją
 
Alytaus Aeroklubo teritorijoje apgyvendintus migrantus stebėjo trys policijos ekipažai, čia darbavosi ekskavatorius ir darbininkai, tiesiantys nuotekų tunelį į pastatą. Panašu, kad čia pažiūrėti futbolo rungtynes migrantai progos negavo, kadangi vienas vaikinas, pamatęs žurnalistus, priešingai nei Vydeniuose apgyvendinti migrantai, nesiteiravo, ar gali paskambinti ir neklausė. kada jį paleis. Jis pasiteiravo, kas laimėjo EURO 2020 finalą, bei Copa America finalo rungtynes tarp Brazilijos ir Argentinos. Pabandžius jam užduoti kelis klausimus, migrantas atkirto, kad nėra pasiruošęs interviu.
 
„Tiesiog noriu žinoti, kas laimėjo Euro ir Copa. Mes neturime interneto, mes neturime susisiekimo su šeima“, – sakė migrantas.
 
Šalia futbolu susidomėjusio vaikino, rymodamas prie metalinės tvoros, laiką leido senegalietis Mendy. Migrantas pasakojo, kad anksčiau jis net nežinojo apie Baltarusiją ir ten nusprendė vykti tik tuomet, kai sutiko asmenis, kurie jam esą pristatė labai geras studijų ir darbo galimybes A. Lukašenkos valdomoje šalyje.
 
„Buvo lengva patekti į Baltarusiją. Niekada nežinojau, kas yra Baltarusija. Jie man melavo, kad ten yra daug galimybių dirbti, studijuoti. Aš niekada nesvajojau atsidurti Baltarusijoje. Kai atvykau, ten buvo daugybė problemų, rasizmas. Jie nenorėjo, kad mes pasiliktumėme. Pakėlė studijų kainas“,– sakė Mendy.
 
Afrikietis tvirtino, kad, nepaisant sudėtingos penkių dienų kelionės miškais į Lietuvą, jis siekė atvykti į šalį, kurioje gerbiamos žmogaus teisės.
„Buvo labai sunku išvykti. Pėsčiomis ėjome penkias dienas. Kelis kartus pasiklydome. Bet mes ėjome čia, nes tikime, kad čia gerbiamos žmogaus teises. Tiesiog matėme galimybę“,– pasakojo iš Senegalo kilęs migrantas.
 
Šiek tiek nuošaliau aeroklubo teritorijoje buvo įrengtas ir krepšinio lankas, tačiau dviem vaikinams iš Kamerūno taip pat artimesnis buvo futbolas, todėl jie kartu spardė kamuolį. Vienas iš vaikinų pasakojo, kad Baltarusijoje praleido vos šešias dienas. Kaip teigia kamerūnietis, jam vykti į Baltarusiją pasiūlė jo šalyje sutiktas „kelionių agentas“, kuris pasiūlė baltarusišką vizą.
 
„Ten yra vaikinai, kelionių agentai, kurie siūlo vizas. Kelionių agentai dirba tinkle. Jie sako, pakalbėk su tuo vaikinu, su tuo ir tuo“,- sprendimą pasirinkti Baltarusiją aiškino migrantas.
 
Iš Kamerūno kilęs vyras išreiškė lūkestį, kad jį laikinai priėmusi Lietuva čia jam leis pasilikti ilgesniam laikui, kadangi šioje šalyje, jo nuomone, nėra rasizmo ir gerbiamos žmogaus teisės.
 
„Lietuva labai labai draugiška. Aš esu patenkintas, kad jie mane įsileido. Tikiuosi, kad jie mane priims, nes lietuviai nėra rasistai, jie pripažįsta žmogaus teises. Čia daug geriau nei Baltarusijoje. Norėjau pasinaudoti proga“,– sakė kamerūnietis.
 
Savivaldybės atstovas skundžiasi migrantų keliama netvarka
 
Alytaus rajone esančiame Verebiejų kaime migrantai taip pat apgyvendinti apleistos mokyklos teritorijoje, tačiau čia metalinė tvora buvo papildomai apdengta brezentu, esą siekiant, kad vietiniams gyventojams nereikėtų kiekvieną dieną stebėti naujųjų kaimynų. Lauke, prie mokyklos, stovėjo mėlyni biotualetai, telkšojo nuotekų balos, ant migrantų judėjimą ribojančios tvoros ir kitose vietose buvo padžiauti skalbiniai. Tokiomis sąlygomis Verebiejų mokykloje gyvena 154 migrantai, daugiausiai Irako piliečiai, buvo ir afrikiečių.
 
Vietoje buvęs Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius skundėsi, kad apleisto pastato teritorijoje apgyvendinti migrantai esą nepasižymi itin kultūringo žmogaus bruožais, kadangi į buvusios mokyklos viduje esančių tualetų skyles jie esą meta įvairius plastikinius daiktus, taip sukeldami santechnikams papildomo darbo. Dėl to, pasak savivaldybės atstovo, teko lauke įrengti ir biotualetus.
 
Lietuvoje – neteisėtai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Užkimšinėja kanalizaciją, valytojos nespėja tvarkyti. Jie nekultūringi. Pavogė valytojos kibirą ir viską išpylė į koridorių“, – skundėsi Alytaus rajono socialdemokratų partijos (LSDP) skyriui vadovaujantis V. Pranskevičius.
 
Politiko teigimu, tiek jam pačiam, tiek migrantams svarbiausias klausimas išlieka tai, kaip baigsis ir kas bus po dešimties karantinavimo laikotarpiui skirtų dienų. Alytaus rajono savivaldybės atstovo teigimu, iššūkių kyla ir dėl migrantų mitybos poreikių.
 
„Kiaulienos jiems neduoda, yra vištienos. Vieną dieną buvo varškėtis su grietinės padažu. Jiems jau įtarimas, kad gali būti kiaulės riebalai. Irakiečiai pradėjo rengti streiką, kad nevalgome, o juodaodžiai valgė. Vakar buvo varškėtis su džemu, tai jau valgė. Su džemu tiko“,- pasakojo V. Pranskevičius.
 
Iš Irako į Lietuvą keliavo naudodamiesi navigacijos įranga
 
Pavėsyje prie metalinės tvoros kartu su seserimi sėdėjęs irakietis vaikinas pasakojo, kad į Baltarusiją, o po to ir į Lietuvą jie kartu su šeima, viso 11 asmenų grupė, keliavo tiesiog nusprendus ieškoti geresnio gyvenimo.
 
„Mes pro Baltarusiją tiesiog atvykome čia. Niekas man nesakė čia eiti. Mes čia atvykome iš Irako. Ten nėra gyvenimo. Vykome iš vienos valstybės į kitą. Niekas mums nepadėjo. Naudojomės GPS“,– tvirtino irakietis.
 
Visgi jis, priešingai nei kiti kalbinti migrantai teigė neketinąs užsilikti Lietuvoje ir norintis geresnio gyvenimo ieškoti kitose Europos valstybėse.
 
„Mūsų grupėje buvo vienuolika žmonių. Mano brolis ir kiti draugai. Mes norėjome į Europą dėl geresnio gyvenimo. Aš nenoriu čia pasilikti. Aš noriu vykti į kitą valstybę, turėti darbą, geresnį gyvenimą“,– sakė migrantas.
 
Visiškai kitokio požiūrio nei irakietis laikėsi iš Kongo kilęs vyras. Gan sklandžiai rusiškai kalbantis migrantas pasakojo dvejus metus studijavęs Baltarusijoje, tačiau jis pabrėžia, kad tikisi geresnių sąlygų, negu jam šiuo metu buvo suteiktos Lietuvoje. Visgi jis pažymi, kad turėdamas progą čia pasilikti ir dirbti – tokią galimybę jis apsvarstytų.
 
„Mes daug metų studijavome Baltarusijoje, bet mes palikome Baltarusiją dėl diktatūros, rasizmo, mes kentėjome, nebuvome saugūs. Jeigu galėsiu pasilikti čia (Lietuvoje-ELTA) – pažiūrėsime. Man tereikia normalių sąlygų, jos čia nėra itin geros“,– kalbėjo migrantas, kartu patikslindamas ir pagrindines jam iškylančias problemas.
 
„Mes neturime sąlygų apsiprausti. Septynias dienas nėjau į tualetą, nes jo būklė nėra gera (…) ,net kalėjime leidžiama bendrauti su šeima. Mums čia nesuteikia galimybės paskambinti, mes nežinome, ar mūsų šeimos nariai yra gyvi“,– sakė iš Kongo kilęs vyras.
 
Medininkų pasieniečių mokykloje įkurdintos šeimos su mažamečiais vaikais
 
Apie ką jis svajoja? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Medininkuose esančios Pasieniečių mokyklos studentų bendrabučiuose apgyvendinta 120 saviizoliuotis turinčių nelegalių migrantų, daugiausiai irakiečių. Kadangi sąlygos čia geresnės, į šias patalpas nukreipiamos šeimos su mažamečiais vaikais. Teritorijoje patruliuoja ir tvarką prižiūri pareigūnai, o Pasieniečių mokyklos studentams migrantų prižiūrėti nereikia – jie ruošiasi egzaminams ir vykdo kitas užduotis. Atvykėliai apgyvendinti laisvuose mokyklos studentų bendrabučiuose, todėl čia suteikiamos geresnės sąlygos nei apleistuose pastatuose įkurdintų migrantų atveju.
 
Tačiau čia gyvenantys migrantai negali savo kambarių palikti visą saviizoliacijos laikotarpį, jiems netgi negalima eiti pasivaikščioti. Tačiau viena moteris su mažu berniuku, pamačiusi žurnalistus atsidarė langą ir į viršų iškėlė nykštį, taip duodama suprasti, kad ji yra patenkinta esama padėtimi. Paklausta, kaip jaučiasi, ji trumpai, su ryškiu akcentu, angliškai atsakė „it‘s okay“ ir „thank you“, taip dėkodama Lietuvai už suteiktas gyvenimo sąlygas.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA), Marius Morkevičius (ELTA)
 
2021.07.15; 03:00

Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis ir Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu. URM.lt nuotr.

Liepos 13 dienos vakare užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Vyriausybės kanclere Giedre Balčytyte bei vidaus reikalų viceministru Arnoldu Abramavičiumi atvyko į Ankarą, kur susitiko su Turkijos užsienio ir vidaus reikalų ministrais Mevlütu Çavuşoğlu bei Süleymanu Soylu.

Pagrindinis vizito į Ankarą tikslas yra susijęs su bendrų veiksmų paieška, stabdant išaugusios nelegalios migracijos srautus per Baltarusiją į Lietuvą, užkertant kelią naujo nelegalios migracijos maršruto į Lietuvą per Baltarusiją atsiradimui bei išardant šiuo metu veikiančias nusikalstamas žmonių gabenimo schemas.

Ministras G. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva ir Turkija yra partnerės, kurios sėkmingai bendradarbiauja Šiaurės Atlanto organizacijoje. „Lietuva patiria ne pabėgėlių krizę – tai Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridinis karas prieš Lietuvą. Baltarusijos režimas, prisidengdamas reguliaraus komercinio oro susisiekimo veikla, galimai naudoja Turkijos Stambulo oro uostą kaip tranzitinį punktą režimo organizuojamos nelegalios migracijos  kelyje“, – teigė G. Landsbergis.

Susitikimuose sutarta dirbti kartu, siekiant sustabdyti nelegalios migracijos srautus į Europą. Turkija tampa vis didesne nelegalių migrantų iš kaimyninių regionų tranzito šalimi. Galimai apie 20 proc. atvykstančiųjų lėktuvais tranzitu per Stambulo oro uostą į Minską yra nelegalūs migrantai. Ministras G. Landsbergis paprašė Turkijos valdžios atstovų skirti daugiau dėmesio ir pastangų, užkertant kelią Baltarusijos režimo prieš Europą vykdomai hibridinei atakai, kurių metu nelegali migracija  naudojama kaip ginklas. 

Turkijos pareigūnai patikino, kad šalies institucijos artimiausiu metu yra pasiruošusios pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis su Lietuvos pareigūnais dėl efektyvaus sienų valdymo ir nustatant trečiųjų šalių piliečių tapatybę. Sutarta, kad dar šią savaitę į Turkiją atvyks nedidelė ekspertų delegacija konkrečioms bendradarbiavimo priemonėms aptarti. Daug dėmesio ministro susitikimuose buvo skirta informacijos tarp šalių keitimosi klausimams, siekiant operatyviai nustatyti nelegalių migrantų tapatybę.

Iš Ankaros užsienio reikalų ministras G. Landsbergis vyks į Bagdadą (Irakas), kur ketina aptarti bendradarbiavimo galimybes nelegalios migracijos srityje su Irako užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija

2021.07.14; 13:00

Problemų karalienė

Seimo Nacionalinio saugumo ir  gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimui rezoliucijos projektą „Dėl hibridinės agresijos atrėmimo“.
 
Įvertindamas, kad dėl nedraugiškų režimų organizuojamos nelegalios tarptautinės migracijos ir valstybėje susidariusios ekstremaliosios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai, Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei imtis visų priemonių hibridinės agresijos grėsmei suvaldyti ir užkardyti.
 
Rezoliucijos projekte siūloma hibridinės agresijos atrėmimo metu valstybės sienos apsaugos sustiprinimui ir valstybės sienos gynybai pasienio ruože tarp Lietuvos  ir Baltarusijos pasitelkti Lietuvos kariuomenę.
 
Projekte Vyriausybei siūloma visu valstybinės sienos su Baltarusija perimetru per kuo trumpesnį laiką pastatyti fizinį gynybinį barjerą, galintį padėti apsaugoti Lietuvos teritoriją nuo dabartinės ir kitų galimų rūšių hibridinės agresijos ir užkirsti prielaidas susikurti masinės migracijos kanalui per Lietuvos  teritoriją į kitas Europos Sąjungos ir NATO šalis.
 
Projekto autoriai siūlo užtikrinti, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai, įskaitant Baltarusijos fizinius ir juridinius asmenis, būtų patraukti atsakomybėn, jiems būtų pritaikytos nacionalinės ir Europos Sąjungos sankcijos, baudžiamasis persekiojimas, prireikus – inicijuoti nelegalios migracijos organizavimo ir skatinimo tarptautinį tyrimą.
 
Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybės siekti, kad „užsieniečiai iš trečiųjų šalių, nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir neturintys asmens tapatybę įrodančių dokumentų (išskyrus moteris su vaikais, nėščiąsias, neįgaliuosius ir vaikus iki 16 m.), kol nebus įrodyta kitaip, būtų traktuojami kaip vykdomos hibridinės atakos galimi aktyvūs dalyviai. Jiems, atsižvelgiant į agresijos pavojingumo laipsnį, turėtų būti taikomos kitos sulaikymo, apsaugos ir apgyvendinimo sąlygos, nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu“.
 
Taip pat siūloma inicijuoti informacinę kampaniją nelegalios migracijos kilmės šalyse, siekiant atgrasyti potencialius migrantus nuo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje neteisėtai kertant Lietuvos  valstybinę sieną.
 
Rezoliucijos projekte numatyta siekti, kad visi Lietuvos Respublikos sieną nelegaliai kertantys užsieniečiai iš trečiųjų šalių, neturintys teisinio pagrindo prašyti pabėgėlio statuso, būtų grąžinti į jų kilmės šalis, tuo tikslu pasinaudojant esamais arba pasirašant naujus susitarimus dėl readmisijos, būtinus jų grąžinimui.
 
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Jei hibridinė agresija tęsis ir intensyvės, įvertinus jos pavojingumo laipsnį, siūloma pradėti konsultacijas su NATO valstybėmis-narėmis, pirmiausia Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, kuriame teigiama, jog „Šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
 
Taip pat Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei kreiptis į Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Komisiją ir kitas institucijas, kviečiant parodyti solidarumą ir suteikti Lietuvai reikalingą paramą atremiant hibridinę agresiją, taip pat pagal ES sutarties 222 str. įtvirtintą solidarumo sąlygą, kuri numato, jog „jei valstybė narė patiria teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą, Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai“.
 
„Nedraugiškos Lietuvai valstybės vykdo hibridinę agresiją prieš Lietuvos Respubliką, kurios metu, pažeidžiant tarptautinės teisės normas ir nesilaikant prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, organizuoti užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai, nelegaliai kertantys Lietuvos Respublikos sieną, instrumentalizuojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti ir sukelti žalą Lietuvos valstybei“, – konstatuojama rezoliucijos projekte.
 
Jame reiškiamas  susirūpinimas, kad ši hibridinė agresija gali būti plėtojama, išnaudojama ir tapti pagrindu naujo pobūdžio grėsmėms plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kontekste.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.13; 08:08

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė, reaguodama į savaitgalį Druskininkuose prie sienos su Baltarusija „Šeimų sąjūdžio“ surengtą protestą, ragina gyventojus panašiomis iniciatyvomis dar labiau neapsunkinti pasieniečių ir policijos pareigūnų darbo.
 
„Protestuoti demokratinėje šalyje, žinoma, galima ir tai nėra problema. Problema yra tada, kada protestas atitraukia pareigūnus nuo pagrindinio darbo, kurio dabar pareigūnai turi labai daug. Ir policijos pareigūnai, ir Valstybės sienos apsaugos taryba tikrai turi ką veikti saugodami sieną, užkardydami nelegalią migraciją. Ir dar tuo pačiu metu pareigūnams reikia rūpintis, kad nebūtų kažkokių provokacijų, galbūt dalykų, kurie yra baudžiami pagal atitinkamus kodeksus“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.
 
„Tai, man atrodo, kad jeigu kažkam rūpi pareigūnų darbas, nereikėtų tiems pareigūnams užkrauti dar daugiau negu jie ir taip turi“, – pridūrė ji.
 
Premjerė sureagavo ir į protestuotojų raginimus iš užimamų pareigų pasitraukti užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. I. Šimonytė įsitikinusi, kad tokie raginimai yra sąmoninga veikla, nukreipta prieš G. Landsbergį.
 
„Paskutiniai pseudorinkimai Baltarusijoje įvyko 2020 metais. Ir kai po jų prasidėjo susidorojimas su pilietine visuomene, su žmonėmis, kurie protestavo gatvėse, Lietuvoje visas Seimas vieningai, gal išskyrus vieną ar kitą atskirąjį Seimo narį su savo atskirąja nuomone, pasmerkė tai, kas įvyko, ir vieningai reikalavo rinkimų nepripažinimo, kas dabar ir yra Europos Sąjungos pozicija“, – sakė I. Šimonytė.
 
„Tai suvesti savo didelį dėmesį, kad čia ministras Landsbergis sugadino santykius su Baltarusija, yra arba nekompetencija, tai yra tiesiog ignoravimas faktų, arba labai sąmoninga veikla, tiesiog nukreipta prieš konkretų asmenį“, – pridūrė ji.
 
Todėl I. Šimonytė neslepia šioje situacijoje matanti tam tikrų asmenų politines ambicijas, bandymą naudotis šia krizine nelegalių migrantų situacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.12; 10:05

Neteisėti migrantai. VSAT nuotr.

Nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 160 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 098 neteisėti migrantai. Trečią parą iš eilės nelegaliai į Lietuvą bandantys patekti užsieniečiai dažniausiai renkasi kelius per Druskininkų savivaldybės teritoriją.
 
Nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio ryto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė 160 migrantų. 23 iš jų peržengę sieną iš Baltarusijos įkliuvo Varėnos, Ignalinos, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Likusius 137 migrantus Druskininkų savivaldybės ribose sulaikė šiame kurorte veikiančios užkardos pasieniečiai. Incidentų ar pasipriešinimo VSAT pareigūnams atvejų pastarąją parą neužfiksuota.
 
Pasak VSAT patarėjo Giedriaus Mišučio, nemaža dalis Druskininkų pasieniečių sulaikytų migrantų pasakoja panašias istorijas, kodėl savo neteisėtoms kelionėms pasirinko Lietuvą. Esą jie studijavo Gardine veikiančiose aukštosiose mokyklose ir neseniai vietinė valdžia tokiems studentams įvedė naujus mokesčius. Taip pat esą jie buvo iškeldinti iš studentų bendrabučių, todėl turėjo palikti Baltarusiją. Tokie migrantai pasakoja, kad kadangi Gardinas yra labai arti Lietuvos, todėl jie pasirinko šią šalį, o ne, pavyzdžiui, Lenkiją.
 
Pirminiais duomenimis, per tris pastarąsias dienas Druskininkų užkardos pareigūnai sulaikė 316 neteisėtų migrantų.
 
Didelė dalis sulaikytų užsieniečių šeštadienį iš Druskininkų buvo išvežti į VSAT Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje bei Alytaus ir Ignalinos savivaldybių suteiktas patalpas. Nelydimi nepilnamečiai iš Druskininkų ir Kapčiamiesčio užkardų buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.
 
Sekmadienį toliau derinami veiksmai, kur bus apgyvendinti Druskininkų ir kitose užkardose esantys užsieniečiai.
 
Visiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo jie yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai, sprendžiamas klausimas dėl sulaikytųjų apgyvendinimo vietų. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
 
Vyriausybė penktadienį dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 098 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra beveik dvylika su puse karto didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
 
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių. Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
 
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.04; 10:32

Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, neva šalies tarnybos demaskavo „slaptas teroristų kuopeles“, kurios, jo teigimu, yra susijusios su Vakarų šalimis, įskaitant Lietuvą.
 
„Slaptos teroristų kuopelės šiandien buvo demaskuotos, vadinamieji savigynos būriai“, – Baltarusijos 30 metų nepriklausomybės minėjime kalbėjo A. Lukašenka.
 
„Šių kuopelių tikslas yra dieną X jėga pakeisti režimą. Jie patys dar nežino, kada ši diena X ateis – būtina privesti mūsų žmones prie to“, – aiškino A. Lukašenka, cituojamas prezidentūros pranešime.
 
A. Lukašenka pareiškė, kad su šių „kuopelių“ veikla yra susijusios Vokietija, Ukraina, JAV, Lenkija ir Lietuva.
 
„Šiandien įgyvendinome didelio masto antiteroristinę operaciją“, – sakė A. Lukašenka ir pabrėžė, jog Baltarusijos valdžia pasipriešins Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
 
A. Lukašenka taip pat tvirtino, neva „kuopelės“ mėgino nusitaikyti į Rusijos karinių jūrų pajėgų ryšių centrą, esantį netoli Baltarusijos miesto Vileikos, maždaug 100 km į šiaurės vakarus nuo Minsko, o šį reikalą jis esą aptarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
 
„Šią problemą labai rimtai aptarėme“, – sakė A. Lukašenka.
 
„Gerai suprantate šios diskusijos rezultatus. Visi teroro akto dalyviai, įskaitant organizatorius ir vykdytojus, dviejų dienų laikotarpiu buvo susekti ir sulaikyti“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.03; 06:35

Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.

Dėl neteisėtos migracijos Vyriausybė penktadienio vakarą sušauktame posėdyje paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šios ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
 
Paskelbus ekstremaliąją situaciją, palengvės teisinis reglamentavimas, kad būtų galima sparčiau vykdyti procedūras, koordinuoti veiksmus, telkti pajėgumus, taip pat tokiu atveju galima bus naudoti Vyriausybės rezervo lėšas. Be to, šis sprendimas padės lengviau užtikrinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis, sakoma Vyriausybės pranešime.
 
Šią parą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės kirto dar 150 neteisėtų migrantų. Daugelis iš jų jau pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. VSAT duomenimis, neteisėtos migracijos srautas, palyginti su 2020 m., jau dabar išaugęs vienuolika kartų, iki šiandienos įskaitytinai sulaikyti 822 neteisėti migrantai. Pernai Lietuvos pasienyje buvo sulaikytas 81 toks užsienietis.
 
2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
 
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 481. Taip pat sulaikyti 57 Irano, 51 Sirijos, 46 Baltarusijos, 28 Rusijos, 13 Gvinėjos, 12 Turkijos, 10 Šri Lankos bei kitų valstybių piliečiai ar jais prisistatę asmenys. Ši pilietybių statistika tyrimų metu, kai bus tiksliai nustatyta pastarąją parą sulaikytųjų pilietybė, gali pasikeisti. Prognozuojama, kad ir toliau migracijos srautai didės.
 
Pasieniečiai, pasitelkę sraigtasparnį, atidžiai stebi situaciją, ar nėra Baltarusijos pusėje susibūrusių didelių migrantų grupių.
 
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių, skirta papildomų techninių išteklių. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų. Pasienyje su Baltarusija dirbti pradeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) pareigūnai.
 
Vis intensyvesnius nelegalių migrantų srautus pasienyje su Baltarusija patiriančiai Lietuvai paramą išsakė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji patikino, kad Europos Sąjunga mūsų šalies nepaliks vienos susidūrus su šiais iššūkiais. Be to, EK pirmininkė pripažino, kad nelegalių migrantų krizė pasienyje su Baltarusija yra „politiškai motyvuotas modelis“.
 
„Stebime tam tikrą politiškai motyvuotą modelį. Europos Komisija ir Europos Sąjunga yra su jumis šiuo sudėtingu metu“, – penktadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.03; 06:25

Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.

Švenčionių ir Varėnos rajonuose pasieniečiai sulaikė dar 13 iš Baltarusijos sieną į Lietuvą pažeidusių neteisėtų migrantų. Iš viso šiemet tokių asmenų VSAT pareigūnai sulaikė 600, t. y. beveik pusaštunto karto daugiau nei per visus 2020-uosius.
 
Pirmadienį vakare VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos pareigūnai Švenčionių rajone sulaikė 11 ką tik iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių asmenų. Jie neturėjo dokumentų, prisistatė Irako piliečiais ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.
 
Pirmadienį vakare bei antradienio naktį Varėnos rajone VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos pareigūnai sulaikė du Baltarusijos piliečius, kirtusius sieną iš savo šalies ir Lietuvoje pasiprašiusius prieglobsčio.
 
VSAT duomenimis, iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 600 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra beveik pusaštunto karto didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius. Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
 
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 396. Taip pat sulaikyti 51 Irano, 45 Sirijos, 43 Baltarusijos, 18 Rusijos, 11 Turkijos, 10 Šri Lankos, 6 Tadžikistano, 5 Gvinėjos, 4 Indijos, 3 Afganistano, po 2 Jemeno, Egipto ir Gambijos bei po 1 Somalio ir Kongo piliečiai ar jais prisistatę asmenys.
 
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, o netrukus pasienyje su Baltarusija dirbti pradės Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.29; 09:00