Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

Baltarusija neteko teisės rengti šių metų pasaulio ledo ritulio čempionato. Tokį sprendimą pirmadienį dėl „saugumo priežasčių“ priėmė Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) vykdomasis komitetas, pranešė federacija.
 
IIFH prezidentas Renė Faselis, kuris praėjusią savaitę Minske susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, sprendimą pavadino „neišvengiamu“. Pastaruoju metu IIFH sulaukė didelio politinio ir ekonominio spaudimo dėl Baltarusijoje rengiamų pirmenybių.
 
Dabar per savaitę turės būti nuspręsta, kur vyks čempionatas, planuotas Rygoje ir Minske gegužės 21-birželio 6 dienomis. Jau buvo svarstoma, ar organizuoti renginį tik Latvijos sostinėje, ar rinktis ir Daniją ar Slovakiją. Vykdomasis komitetas dabar posėdžiaus sausio 25-26 dienomis. Vėliausiai tada ir paaiškės, kur vyks čempionatas.
 
Savaitgalį virtinė ilgamečių IIHL partnerių pagrasino neberemti čempionato, jei jis vyks ir Baltarusijoje.
 
Po suklastotų rugpjūčio 9 dienos rinkimų ES nepripažįsta A. Lukašenkos prezidentu. Dešimtys šalių paskelbė sankcijas valdžios aparato funkcionieriams. Per protestus prieš A. Lukašenką nuo rugpjūčio sulaikyta per 30 000 žmonių, šimtai žmonių buvo sužeista, taip pat yra žuvusiųjų. Be to, Baltarusija kritikuojama dėl nepakankamų kovos su pandemija priemonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.19; 00:55

Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį, atkreipdama dėmesį į Astravo atominės elektrinės (AE) keliamas grėsmes.
 
Kaip teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime, laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti.
 
I. Šmonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.
 
„Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą“, – teigia I. Šimonytė.
 
Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.
 
Laiške I. Šimonytė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.
 
„Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti“, – teigė premjerė.
 
Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 
 
Pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu, trečiadienį pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.
 
„Sausio 12 d. 19.57 val. pirmasis Baltarusijos atominės jėgainės blokas pasiekė nominalųjį energinio galingumo lygį“, – patvirtino Energetikos ministerijos atstovai.
 
Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 12:35

Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gavo Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos laišką, kuriame kviečiama oficialų Baltarusijos pavadinimą lietuvių kalba keisti į baltarusių kalbai artimesnę šalies pavadinimo formą.
 
S. Cichanouskaja laiške argumentuoja, kad, patikslinusi pavadinimą, Lietuva pareikštų pagarbą mūsų kaimynės suverenumui, palaikytų baltarusių tautos kalbinę ir kultūrinę tapatybę.
 
„Belarus – reiškia „Baltoji Rusia“, o ne Rusija. Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipsis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją su prašymu įvertinti siūlymą ir pradėti pavadinimo patikslinimo procedūrą”, – išplatintame pranešime cituojamas G. Landsbergis.
 
Vėliau Seime žurnalistams konservatorių lyderis teigė, kad, keliant Baltarusijos pavadinimo klausimą lietuvių kalboje, yra siekiama prisidėti prie kaimyninės valstybės pilietinės savimonės formavimosi.
 
„Mano siekis yra, kad prasidėtų diskusija“, – teigė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad, jo manymu, „Rusija“ neturėtų būti akcentuojama lietuvių kalboje, minint kaimyninės šalies pavadinimą.
 
„Aš, kaip šiek tiek istorijos mokslų ragavęs, galiu turėti savo nuomonę. Būtent, kad Rusijos pavadinimo dalis pavadinime yra kur vėlesnė, ir nei su tauta, nei su valstybe nesietinas pavadinimas. O originalusis pavadinimas yra iš Kijevo Rusios laikų – Baltoji Rusia. Bet tai tik mano nuomonė (…). Todėl raginu įsitraukti tiek ir valstybės institucijas, ir kalbos žinovus bei istorikus į diskusiją. Tai, manau, yra reikšminga ir prisideda prie Baltarusios tautos savimonės formavimosi“, – sakė G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.13; 00:02

Igorius Makaras

Buvęs Baltarusijos specialiųjų pajėgų karininkas Igoris Makaras, išplatinęs garso įrašą, kuriame Baltarusijos KGB pareigūnai diskutuoja apie galimybę nužudyti žurnalistą Pavelą Šeremetą, paskelbė apie savo pasirengimą duoti parodymus šioje byloje Ukrainoje.

Pavlas Šeremetas

„Mano anoniminis šaltinis, kuris dabar yra Europos Sąjungoje, padarė įrašą. Aš dabar šį įrašą paviešinau, pateikiau skelbti“ EUobserver „. Ten buvo atlikti visi galimi tyrimai. Buvo atlikta tarptautinė ekspertizė, kuri patvirtinama. Taip pat vėliau, jei reikės, bus atliekamas biometrinis tyrimas. Ir svarbiausia yra tai, kad vyras, buvęs KGB darbuotojas, tiesiogiai susijęs su tais žmonėmis, su kuriais kalbasi Zaicevas (buvęs Baltarusijos KGB vadovas – red.), dabar yra ES valstybėje ir yra pasirengęs liudyti Europos tarptautiniame teisme ir Ukrainos generalinėje prokuratūroje “, – sakė Makaras.

Pasak jo, garso medžiaga jį pasiekė 2012 m.

„2012 m. klausiausi šio įrašo ir ten girdėjau savo draugo vardą. Tai Olegas Alkajevas (Alkajevas yra buvęs Minsko SIZO vadovas, mirties bausmę vykdančios „egzekucijos grupės“ vadovas. Alkajevas paliko Baltarusiją 2001 m., tapo Lukašenkos režimo kritiku. 2007 m. Pavelas Šeremetas išleido Alkajevo knygą  „Šaudymo būrys“ – red.). Po to supratau, kad man reikia išgelbėti jo (Alkajevo) gyvybę.

Olegas Alkajevas ir jo knyga „Rastrelnaja komanda“

Aš pirmiausia atidaviau (įrašus – red.) Amerikos specialiosioms tarnyboms, kad išgelbėčiau Alkajevo gyvybę, jis dabar yra gyvas. Taip pat, to dėka Borodachas ir Dudkinas išlieka gyvi (įraše pašnekovai, taip pat, aptaria buvusį specialiųjų pajėgų brigados vadą Vladimirą Borodachą ir Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos antikorupcinio skyriaus vadovą Viačeslavą Dudkiną – red.). Taip pat buvo planuota fiziškai pašalinti Andrejų Suzdalcevą (Rusijos politologas – red.), jis gyvas. Bet, deja, Pavelo Šeremeto nebėra su mumis “, – sakė Makaras.

Buvęs specialiųjų pajėgų karininkas teigia, kad pokalbio įrašą jis paskelbė tik dabar, nes nori padėti Baltarusijos žmonėms kovoje su Lukašenkos diktatūra: „Jei 2016 m., kai buvo susprogdintas Pavelas Šeremetas, aš būčiau paskelbęs šiuos duomenis, manau, tai, galbūt, būtų padėję išaiškinti nusikaltimą, tačiau tuomet šiandien nebūčiau galėjęs padėti savo Baltarusijos žmonėms susidoroti su šiuo šalyje egzistuojančiu diktatorišku režimu “.

Makaras, taip pat, sakė, kad perdavė visą medžiagą Ukrainos teisėsaugos pareigūnams ir buvo pasirengęs atvykti liudyti Ukrainoje.

„Mes padarėme viską, kad tai būtų paviešinta, ir svarbiausia – užsibaigtų šio nusikaltimo tyrimas, įrodanti, kad Baltarusijos specialiosios tarnybos dalyvavo jame. Įrašus (Ukrainos teisėsaugos pareigūnams – red.) perdaviau maždaug gruodžio mėnesį.

Oficialaus tardymo nebuvo, tačiau šiandien Ukrainos specialiosios tarnybos susisiekė su manimi. Kalbėjausi ir daviau sutikimą bendradarbiauti. Būsiu pasirengęs duoti parodymus Ukrainos Generalinėje prokuratūroje. Taip pat, pasakiau, kad buvęs darbuotojas, dabar išvykęs į ES šalį, bus pasirengęs pateikti įrodymus.

Planuoju skristi į Kijevą. Nežinau, kada. Tai priklauso nuo specialiųjų Ukrainos tarnybų. Dabar situacija su COVID yra labai bloga, todėl viskas priklauso nuo jų ir, matyt, nuo tyrimo. Kai bus toks poreikis, bus kokie nors faktai, žinoma, pranešiu, o kai Ukrainos pusė bus pasirengusi mano atvykimui ir parodymų davimui, aš esu pasirengęs “, – pabrėžė Makaras.

Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.

Primename, kad žurnalistas Pavelas Šeremetas žuvo 2016 m. liepos 20 d. rytą dėl automobilio sprogimo. Išankstiniai tyrėjai šį įvykį kvalifikavo kaip tyčinį nužudymą.

Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.

2019 m. gruodžio 12 d. dėl žurnalisto Pavelo Šeremeto nužudymo Ukrainos policija sulaikė tris įtariamuosius. Tai karo slaugytoja Yana Dugar, savanorė Julija Kuzmenko, Antiteroristinių operacijų (prieš Rusijos teroristus) veteranas Andrejus Antonenko. Tyrėjai mano, kad įtariamųjų motyvas buvo bandymas destabilizuoti socialinę ir politinę situaciją Ukrainoje.

Parengiamasis teismo posėdis Šeremeto nužudymo byloje įvyko 2020 m. rugpjūčio 25 d. Teismo sprendimu Antonenko buvo sulaikytas, Kuzmenkai paskirtas kasdieninis 24 valandų namų areštas, iš Dugar teismas paėmė 168 160 grivinų užstato ir paskyrė jai papildomas prievoles.

Gruodžio 10 d. Kijevo Ševčenkos apygardos teismas pratęsė Kuzmenko, Antonenko ir Dugar užkardymo priemones.

https://censor.net/ru/news/3240398/obnarodovavshiyi_zapis_kgb_belarusi_o_sheremete_makar_gotov_priehat_v_ukrainu_i_dat_pokazaniya

Iš Lietuvos pro Medininkų pasienio punktą į Baltarusiją įvažiuoti eilėje laukia 324 vilkikai, rodo Pasienio kontrolės punktų direkcijos 11.50 val. duomenys.
 
Čia prognozuojamas laukimo laikas siekia daugiau nei parą – 26 val.
 
Pro Lavoriškių pasienio kontrolės punktą pravažiuoti eilėje laukia 110 vilkikų, Raigardo – 100, Šalčininkų – 140.
 
Šiuose punktuose link Baltarusijos eilėje gali tekti prastovėti nuo 14 iki 18 val.
 
Įvažiuoti į Kaliningrado sritį pro Kybartus eilėje laukia 120 vilkikų, čia prognozuojamas laukimo laikas siekia 15 val.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.20; 04:45

Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos sostinėje Minske sekmadienį per protestus prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką sulaikyta daugiau kaip 300 protestuotojų, teigė Minsko policijos departamento atstovas Romanas Laškevičius.
 
Pasak jo, daugiau kaip 300 žmonių sulaikyti dėl kaltinimų pažeidus masinių susibūrimų įstatymą ir nepaklusus policijos įsakymams.
 
Sekmadienį gyvenamuosiuose kvartaluose Minske protestuotojai susirinko į grupeles nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Teisėsaugos pareigūnams išvaikius protestuotojus, jie vėl bandė susiburti į grupes. Praėjęs sekmadienis buvo jau 127-oji protestų Baltarusijoje diena. Pirmą kartą institucijos neuždarė metro stočių ir neblokavo mobiliojo ryšio.
 
„Šis sekmadienis yra 18-as iš eilės, kai žmonės parodė, kad yra pasiruošę ginti savo teises“, – savo ruožtu teigė opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
 
Masiniai sulaikymai tapo įprastu sekmadienio protestų, vykstančių nuo rugpjūčio vidurio, bruožu. Per protestus Baltarusijoje buvo sulaikyta iš viso maždaug 30 tūkst. žmonių.
 
Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų rugpjūtį nerimsta politinė krizė.
 
Opozicija ir jos šalininkai įsitikinę, kad rinkimai buvo suklastoti A. Lukašenkos naudai, o tikroji nugalėtoja yra politikos naujokė, opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja, kuri rinkimuose dalyvavo vietoje įkalinto savo vyro.
 
Demonstrantai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, laisvų ir sąžiningų rinkimų, paleisti politinius kalinius, nutraukti policijos smurtą prieš protestuotojus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūnus, kurie dalyvavo mušant ir kankinant taikius demonstrantus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.14; 07:00

Lapkritį fiksuotas didesnis dezinformacijos srautas – nustatyti 308 atvejai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai lapkritį fiksavo didesnį dezinformacijos intensyvumą internetinėje erdvėje, palyginti su spaliu. Lapkričio 1–30 dienomis iš viso nustatyti 308 dezinformacijos atvejai, tuo metu spalio 1–31 dienomis – 272.
 
Prieš Lietuvos valstybę nukreiptą neigiamą informacinę veiklą daugiausiai vykdė su Rusijos bei Baltarusijos informacine-elektronine erdve susiję informacijos šaltiniai.
 
Pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos energetinė nepriklausomybė, šalies užsienio politika, narystė NATO ir konstitucinių pagrindų apsauga. Taip pat buvo atakuojamos ir kitos valstybės raidai strategiškai reikšmingos sritys, tokios kaip Lietuvos narystė ES, valstybės istorija, vidaus politika ir socialinė apsauga.
 
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas fiksuotas lapkričio 3–13 dienomis, lapkričio 16–21 dienomis, lapkričio 26–29 dienomis ir yra sietinas su Astravo AE veiklos pradžia, Lietuvos ir JAV susitarimu dėl sraigtasparnių UH-60 „Black Hawk“ įsigijimo, Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos vizitu Lietuvoje, Baltijos šalių sprendimu dėl naujų sankcijų Baltarusijai, Vilniuje vykusiu IX tradiciniu Laisvosios Rusijos forumu, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pokalbiu su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, NATO bei nacionalinėmis karinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) bei „Geležinis vilkas 2020“.
 
Lapkritį didžiausios eskalacijos sulaukė klausimai, susiję su ekonomikos ir energetikos (↑33,77 proc.), užsienio politikos (↓23,38 proc.) bei gynybos (↑20,45 proc.) sritimis. Rusijos ir Baltarusijos informacinėje aplinkoje toliau buvo aktyviai išnaudojama Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema, nuosekliai formuojant Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijai, agresyvios ir provokuojančios valstybės, įvaizdį. Teigiama, kad neva protestus šioje šalyje finansiškai remia su JAV susijęs valstybės perversmų organizavimo centras, kurio finansavimo kanalai eina per Baltijos šalis ir Lenkiją, o šalies opozicija veikia kaimyninių užsienio šalių, mokančių jiems pinigus, interesais.
 
Priešišką retoriką Lietuvos atžvilgiu pasitelkė ir aukščiausia Baltarusijos vadovybė. Lietuva tariamai kaltinta neteisėtomis teritorinėmis pretenzijomis, nuolatiniu kišimusi į Baltarusijos vidaus reikalus, isterijos dėl Astravo AE palaikymu, grasinta, kad Baltarusija atsisakys tranzito per Klaipėdos uostą paslaugų.
Lietuvos pozicija dėl situacijos Baltarusijoje rugpjūtį stipriai padidino dezinformacijos srautą. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Nemažo priešiškų šaltinių dėmesio sulaukė ir Lietuvos – Rusijos santykiai. Nuosekliai formuotas Lietuvos, kaip nedemokratiškos, gniaužiančios žodžio laisvę, iškreipiančios istorinę atmintį ir vykdančios politinius persekiojimus, valstybės įvaizdis. Eskaluoti kaltinimai Lietuvai dėl tariamos rusų ir rusakalbių diskriminacijos, tautinių mažumų teisės ir žodžio laisvės pažeidimų. Taip pat teigta, jog suteikdama galimybę savo teritorijoje jau keletas metų iš eilės organizuoti Rusijos demokratinių opozicinių jėgų „Laisvosios Rusijos forumą“, Lietuva neva įžūliai kišasi į Rusijos vidaus reikalus ir kvestionuoja jos teritorinį vientisumą. Priešiškų šaltinių publikacijose buvo skleidžiami naratyvai, kad dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vykdytos politikos subliuško dvišaliai santykiai su Rusija, pati Lietuvos užsienio politika nėra ir nebuvo savarankiška, o naujoji šalies valdžia bus radikaliai rusofobiška ir dėl to galutinai sugadins santykius su Rusija bei Baltarusija.
 
Priešiškos žiniasklaidos taikiniais lapkričio mėnesį taip pat tapo karinės pratybos Lietuvoje ir naujos sraigtasparnių platformos UH-60 „Black Hawk“ įsigijimas iš JAV vyriausybės. Teigta, kad lapkritį Lietuvoje vykusiomis tarptautinėmis bei nacionalinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) ir „Geležinis vilkas 2020“ NATO neva siekia didinti karinį spaudimą Baltarusijai ir Rusijai bei įtampą regione. Taip pat buvo menkinami Lietuvos sprendimai įsigyti naujus UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnius ir oro gynybos sistemas NASAMS.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.06; 10:34

Baltarusijos OMON. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicijos šalininkai sekmadienį vėl išėjo protestuoti į sostinės Minsko gatves. Šalyje daugiau kaip tris mėnesius vyksta protestai prieš ginčijamą Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą prezidentu.
 
Po prezidento rinkimų rugpjūtį, per kuriuos, oficialiais duomenimis, 66 metų amžiaus A. Lukašenka užsitikrino šeštąją kadenciją prezidento poste, Baltarusiją apėmė masinių protestų banga.
 
Opozicija ir jos šalininkai įsitikinę, kad rinkimai buvo suklastoti, o tikroji nugalėtoja yra politikos naujokė, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja, kuri rinkimuose dalyvavo vietoje įkalinto savo vyro.
 
Demonstrantai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, laisvų ir sąžiningų rinkimų, paleisti politinius kalinius, nutraukti policijos smurtą prieš protestuotojus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūnus, kurie dalyvavo mušant ir kankinant taikius demonstrantus.
 
Lapkričio 17-ąją A. Lukašenka nurodė saugumo pareigūnams „atkurti tvarką“ sostinėje ir numalšinti protestus. Protestuotojams neleista rinktis Minsko centre. Tai paskatino A. Lukašenkos oponentus pakeisti taktiką ir raginti šalininkus rengti nedidelius susibūrimus kiekviename miesto rajone.
 
Per naujo formato protestą praėjusią savaitę saugumo pajėgoms buvo sunkiau vaikyti po visą miestą išsibarsčiusius protestuotojus.
Vietos žiniasklaida praneša, kad šį sekmadienį Minske užfiksuota apie 20 susibūrimų.
 
„Žmonės susirinko visuose Minsko rajonuose, be išimties. A. Lukašenkos policija beviltiškai skuba iš rajono į rajoną“, – skelbia „Telegram“ kanalas „Nexta Live“.
 
Kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, miesto centre uždarytos kelios metro stotys, ribojamas mobilusis internetas. Dislokuotos gausios riaušių policijos pajėgos. Naujienų portalas „Tut.by“ praneša, kad saugumo pajėgos naudoja ašarines dujas ir kurtinamąsias granatas.
 
Žmogaus teisių gynimo grupė „Viasna“ savo ruožtu praneša, kad iki šiol sulaikyta mažiausiai 20 žmonių.
 
„Visi eina į gatves savo rajonuose ir mato daugybę, šimtus ir tūkstančius šalininkų“, – teigė opozicijos lyderė S. Cichanouskaja ir pridūrė, kad “baltarusiai yra drąsūs ir taikūs žmonės, kurie išmoko laisvės kainą ir niekada nesutiks gyventi be jos.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.30; 04:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Bolševikai su Vladimiru Leninu priešakyje, o vėliau ir oficiali sovietijos propaganda, 1863 metų sukilimą buvusios LDK teritorijoje vertino teigiamai, kaip socialinį sukilimą prieš carizmo despotizmą.

Kaip pavyzdys, sovietmečiu net Vilniui buvo leista turėti Konstantino Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko gatves.

Ištikimas Lenino-Stalino mokyklos mokinys, Baltarusijos tironas Aleksandras Lukašenka, panašu, susipainiojo Lenino-Stalino mokymuose.

Kalba – apie jo požiūrį į tautinę Baltarusijos vėliavą.  

Kada staiga baltarusiai taip masiškai prisiminė „Balta-Raudona-Balta“ vėliavas, kurias Baltarusijos tironas Lukašenka tik ką pavadino  fašistinėmis?

Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ogi pernai Vilniuje, perlaidojant 1863 metų sukilėlių vadų Konstantino Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko palaikus, surastus Gedimino kalno papėdėje.

Perlaidojimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andžejus Duda, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

Tuo metu nekeista buvo, kad iškilmėse dalyvavo ir Aleksandro Lukašenko vicepremjero Igorio Petrušenkos vadovaujama delegacija.

1863 m. Valstiečių sukilimas Lietuvoje. Konstantino Bogdano istorinė kompozicija. Slaptai.lt nuotr.

Ir staiga toks posūkis. “Balta-Raudona-Balta” vėliava skelbiama fašistine, o jos vien tik turėjimas, ir juo labiau – demonstravimas, laikomas nusikaltimu.

Šiaip ar taip, Vakarų diplomatai turi istorinį argumentą piktintis  “Balta-Raudona-Balta” vėliavos persekiojimu Baltarusijoje.

Ar nereikėtų atskiro Lietuvos pareiškimo tuo klausimu?

2020.11.23; 05:00

Opozicijos mitingas Minske sutraukė tūkstančius baltarusių. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį į Baltarusijos sostinės gatves vėl išėjo tūkstančiai opoziciją palaikančių protestuotojų, kurie reikalauja tariamojo prezidento Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo.
 
Anot Baltarusijos sostinėje dirbančio naujienų agentūros AFP korespondento, keliuose skirtinguose Minsko rajonuose žygiuojantys dešimtys tūkstančių protestuotojų skandavo „Tegyvuoja Baltarusija“ bei mojavo opoziciją remiančiomis baltai raudonomis vėliavomis.
 
Prieš mitingą visame mieste pasirodė gausios saugumo pajėgos su šarvuočiais ir vandens patrankomis.
 
Remiantis žmogaus teisių grupės „Viasna“ informacija, policijos pareigūnai sulaikė maždaug 70 protestuotojų.
 
Pergalę prezidento rinkimuose paskelbusi Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, sekmadienį vykstančius protestus vadina žingsniu į priekį siekiant „laisvos ir sąžiningos Baltarusijos“.
 
„Šalis negali virsti kalėjimu, jeigu niekas nebijo kalėjimo sargų“, – kalbėjo opozicijos lyderė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.23; 04:00

Baltarusijoje siautėja OMONas. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusiai sekmadienį vėl išėjo į sostinės Minsko gatves protestuoti prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
 
Ginkluoti policininkai vaikė demonstrantus ašarinės dujomis ir kurtinančiomis granatomis, dislokuotos vandens patrankos.
 
Žmogaus teisių grupė „Viasna“ praneša, kad sulaikyti mažiausiai 328 žmonės, tarp jų yra ir žurnalistų.
 
AFP žurnalisto duomenimis, buvo uždaryta apie 15 metro stočių, ribojamas mobilus internetas.
 
Baltarusijoje kiekvieną savaitgalį nuo ginčytinų rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kurie laikomi suklastotais A. Lukašenkos naudai, dešimtys tūkstančių žmonių eina protestuoti į Minsko ir kitų miestų gatves.
 
Protestuotojų ir opozicijos pasipiktinimas dar labiau išaugo šią savaitę, kai mirė saugumo pajėgų sumuštas jaunas opozicijos šalininkas Romanas Bondarenka.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.16; 00:30

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Praėjusią savaitę į energetikos sistemą įjungta Astravo atominė elektrinė nuo sekmadienio vidurdienio (lapkričio 8) nebegamina elektros, BNS informavo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektrinė sustabdyta dėl sprogusių transformatorių. Ekspertų nuomone, kol kas radiacijos pavojaus nėra.

Pasirodžius informacijai apie incidentą Astravo AE, Lietuvos radiacinės saugos centras informavo, kad Lietuvos radiacijos lygio stebėjimo stotys (RADIS) padidėjusio gamtinio jonizuojančiosios spinduliuotės fono nefiksuoja. „Gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tabletes“, – sakoma centro pranešime. „RADIS sistemos teikiami aplinkos dozės galios matavimų rezultatai yra nuolatos stebimi, todėl apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu aplinkoje, gyventojus atsakingosios institucijos informuotų nedelsiant“, – rašoma jame.

Ačiū Dievui.

O tas aiškiaregis Vytautas Landsbergis tik dieną prieš tai, Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai dalyvaujant Astravo AE paleidimo iškilmėse, parašė (Vytautas Landsbergis. Astravas ir didspalis, portalas Lrt.lt):

Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.

„Vaizdelis toks. „Rosatomas“ (iš tikrųjų Kremlius) neįvykdė jokių derėtų ir suderėtų apsaugos priemonių. Jokių garsiai žadėtų nesaugios jėgainės stres-testų. Net gaisrinių mašinų savo branduoliniam kolūkiui dar nenusipirko (tik dabar skelbia konkursą). Neturi nė tos kažkur neva pamestos projektinės dokumentacijos pamėklinio dvigalvio ir keturgalvio statybai, nes tik dabar skelbia postfaktinį dokumentacijos sudarymo konkursą. Lietuvos Respublika turi visokeriopą teisę bet kokiai šios dienos apeliacijai į Jungtines Tautas su visom Saugumo Tarybom. Teisingai pasielgtume, branduolio monstrui prasižiojus. Neatrodytume juokingesni, negu tada, kai maži ir negudrūs reikalavome Nepriklausomybės. Dabar – gyvybės. Juk Lietuvos gali nelikti, ir dėdė Kremlius nepravirks.“

Lapkričio 13 d. prisieks naujai išrinkto Seimo nariai. Nueinančios Seimo valdančios daugumos, kuri paliko naujajai valdančiai daugumai šalia pandemijos problemų ir neišspręstą Astravo AE pavojaus problemą, afera bandyti surengti naujus Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje per Konstitucinį Teismą (KT) tikrai nepavyks. KT net nesiims nagrinėti Seimo valdančios daugumos balsais priimtą sprendimą kreiptis į KT.

Tikėkimės, kad Seimo komitetų ir Vyriausybės suformavimas ilgai neužtruks. O tada kartu su Prezidentu naujoji valdžia imsis visų įmanomų ir neįmanomų priemonių stabdyti Astravo AE darbą.

Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.

Viena iš tokių priemonių matau šalia Vytauto Landsbergio raginimo kreiptis „į Jungtines Tautas su visom Saugumo Tarybom“ „branduolio monstrui prasižiojus“ (jau parodė dantis) išaiškinimą Jungtinėms Tautoms, Europos Sąjungai, kitiems mūsų sąjungininkams, kad rinkimus suklastojusio Baltarusijos diktatoriaus nušalinimas, kai šalyje pasiaukojančiai priešinamasi jo režimui, ir demokratiniai rinkimai, taip pat, ženkliai prisidėtų prie pavojaus iš Astravo AE pašalinimo.

Į valdžią Baltarusijoje atėjus demokratiškiems, protingiems žmonėms šie greitai įsitikintų, kad pastatytą AE geriausia demontuoti. Nuo Astravo AE iki Vilniaus – apie 50 km atstumas, iki Minsko – apie 150 km. Juk esant Minskui nepalankios krypties stipriam vėjui, avarijos atveju nukentėtų ir Baltarusijos sostinė, jau nekalbant apie Naručio nacionalinį parką, mėgiamą baltarusių poilsio ir turizmo vietą, Alšėnus, Ašmeną, istorinę Krėvą. 

2020.11.10; 19:45

Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net

Rusijos korporacija „Rosatom“ kartu su Baltarusija svarsto šios šalies teritorijoje statyti dar vieną atominę elektrinę (AE) ir tyrimų reaktorių, pareiškė „Rosatom“ generalinis direktorius Aleksejus Lichačiovas.
 
„Visiškai neseniai, lapkričio 3 d., prie elektros sistemos buvo prijungtas Baltarusijos (Astravo AE) blokas. Jis tapo pirmuoju naujausios kartos reaktoriumi, pastatytu Europos žemyne, už Rusijos sienų. Baltarusijos bloko paleidimas tapo nacionalinės reikšmės įvykiu, tai yra bendra Rusijos ir Baltarusijos specialistų pergalė, padėsianti suvienyti žmones.
 
Dabar su (Baltarusijos) Respublikos valdžia aptariame galimą dar vienos jėgainės ir tyrimų reaktoriaus statybą“, – „Rosatom“ darbuotojams pranešime teigė A. Lichačiovas, kurį cituoja Baltarusijos nepriklausomas naujienų portalas tut.by.
 
Šeštadienį Aliaksandras Lukašenka atidarė Astravo AE ir suteikė leidimą padidinti pirmojo reaktoriaus galią iki 400 MW.
 
„Istorinis momentas – šalis tampa branduoline valstybe“, – tuo metu sakė A. Lukašenka. Šeštadienį reaktorius veikė 40 proc. pajėgumu.
Planuojama, kad Astravo AE pirmasis blokas visu pajėgumu veiks kitų metų pirmąjį pusmetį.
 
Tiesa, jau pirmadienį pranešta, kad Astravo AE sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, sekmadienį Astravo AE nustojo gaminti elektros energiją.
 
„Reaktoriaus saugumui tokie incidentai įtakos neturi. Bet jei transformatoriuje buvo gaisras, Baltarusijos AE paleidimą pramoniniam eksploatavimui teks atidėti tokiam laiko tarpui, kuris reikalingas įrangai suremontuoti“, – rašė belatom.by.
 
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Novickis patikino, jog incidentas Baltarusijos atominėje elektrinėje – ne jo žinybos kompetencijoje, nes „200 proc., kad gaisro ten nebuvo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.10; 10:21

Baltarusijoje žiauriai išvaikyti protestai. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos sostinėje Minske uniformuoti asmenys išvaikė prieš Aliaksandrą Lukšenką vykusio protesto dalyvius. Suimta dešimtys demonstrantų, portale „spring96.org“ pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“. Popietę pranešta apie daugiau kaip 160 sulaikytų asmenų.
 
Vaizdo įrašuose ir nuotraukose buvo matyti, kaip pajėgos imasi brutalių veiksmų prieš taikius demonstrantus, spaudžia juos prie žemės ir kiša į kalinių gabenimo automobilius. Keliose miesto vietose protestuotojus vaikė OMON pareigūnai.
 
Kaip ir kiekvieną sekmadienį, ir šį kartą tūkstančiai žmonių išėjo į gatves. Demonstracijos vyko ir kituose miestuose.
 
Metro stotys Minske buvo uždarytos, kad demonstrantai nepatektų į miesto centrą. Buvo išjungtas ir mobilusis internetas – taip norėta apsunkinti susitarimus dėl susirinkimų. Daliniai atitvėrė kai kurias gatves, buvo panaudota ir sunkioji technika.
 
Nepaisant demonstracijų draudimo ir grasinimo smurtu, žmonių kolonos žygiavo keliomis miesto gatvėmis – su istorinėmis baltai raudonomis vėliavomis. Jie skandavo: „Tegyvuoja Baltarusija!“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.09; 03:30

Baltarusijos OMONas siautėja. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos OMONas. EPA – ELTA nuotr.

Sekmadienį Baltarusijos sostinėje Minske milicija išvaikė prieš Aleksandrą Lukašenką protestavusius eitynių dalyvius, siekusius patekti prie memorialo J. Stalino laikų represijų aukoms, informuoja AFP.
 
AFP reporteris girdėjo šūvius ir svaiginančių granatų sprogimus bei matė, kaip policija vaikėsi protestuotojus prie Kuropatų memorialo, skirto atminti tūkstančiams represijų aukų.
 
Paskutinį kartą eitynės šioje vietoje buvo žiauriai numalšintos Tarybų Sąjungos laikais 1988 m., panaudojus ašarines dujas.
 
Sekmadienį tūkstančiai baltarusių nepabūgo A. Lukašenkos grasinimų, kad jis „neims belaisvių“.
 
Žmogaus teisių organizacija „Viasna“ paskelbė, kad buvo sulaikyta 70 žmonių, daugiausiai Minske.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.02; 05:00

Baltarusijoje vėl vyksta masinis opozicijos protestas. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos sostinėje Minske sekmadienį vėl vyksta daugiatūkstantinis opozicijos protestas prieš Aleksandro Lukašenkos valdžią, praneša naujienų portalas Tut.by.
 
Besiruošiant protestams buvo uždarytos trys metro stotys – jas traukiniai pravažiuoja nesustodami.
 
Įvairiose miesto vietose užfiksuoti saugumo pajėgų automobiliai ir autobusai. Be to, žmonės pranešė, kad saugumo tarnybų pareigūnai važinėja po miestą mikroautobusais su geltonais taksi numeriais.
 
Naujienų agentūra TASS informuoja, kad Baltarusijos saugumo tarnybos pasiuntė papildomas pajėgas prie Čeliuskincevo parko, kur renkasi opozicijos eitynių dalyviai.
 
Kai kuriose gatvėse palei planuojamą protesto eitynių maršrutą stovi vandens patrankos ir kita speciali technika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.01; 17:02

Baltarusija ketvirtadienio popietę lengviesiems automobiliams uždarė savo valstybės sieną su Lietuva, argumentuodama koronaviruso grėsme.
 
Eltos šaltinių teigimu, Baltarusijos Valstybinis pasienio komitetas dėl dabartinės epidemiologinės situacijos kaimyninėse valstybėse laikinai riboja patekimą per pasienio punktus į savo teritoriją iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos.
 
Apribojimai netaikomi: diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams, turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus; tarptautinių pervežimų transporto vairuotojams; tarptautinio geležinkelio susisiekimo traukinių ir lokomotyvų įgulų nariams.
 
Pasienio punktas nacionaliniame Minsko oro uoste veikia be apribojimų.
 
„Šiuo metu Baltarusija neįleidžia lengvųjų automobilių, kaip priežastį nurodydama COVID-19 situaciją. Oficialių sprendimų dar neturime, situacija nuolat kinta, todėl aiškinamės padėtį“, – Eltai pranešė vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstovė spaudai Božena Zaborovska-Zdanovič.
 
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis patvirtino informaciją – jo teigimu, lengvųjų automobilių srautas per šalies sieną su Baltarusija sutriko ketvirtadienį, 16 val.
 
„Krovininiai automobiliai, panašu, kol kas važiuoja be trukdžių. Baltarusiai neįsileidžia lengvųjų automobilių, jų srautas yra labai nedidelis dabar dėl viruso, bet nuo 16 val. per visus keturis kontrolės tarptautinius punktus lengvieji automobiliai į Baltarusiją neįvažiuoja“, – teigė G. Mišutis.
 
„Neįleidžiami ne tik lietuviški automobiliai, bet visi pasitaikę – buvo vienas kitas pačių baltarusiškų automobilių. Tai tokia situacija“, – kalbėjo VSAT atstovas.
 
Pasak G. Mišučio, oficialios informacijos iš Baltarusijos apie planuojamą stabdyti lengvųjų automobilių srautą nebuvo gauta.
 
Vis dėlto kiek vėliau jis Eltą informavo, kad VSAT Varėnos rinktinės kolegos iš Raigardo ir Šalčininkų kontrolės punktų susisiekė su pasieniečiais Baltarusijoje, kurie pakartojo, kad stabdo lengvųjų automobilių įvažiavimą į savo šalį dėl COVID-19 situacijos.
 
„Tai nėra raštiškas patvirtinimas, bet telefonu baltarusiai pasakė, kad dėl situacijos, susijusios su koronavirusu jie stabdo lengvųjų automobilių įvažiavimą į Baltarusiją. Netrukdomai gali važiuoti krovininiai automobiliai, diplomatinis transportas. Kuriam laikui – nėra informacijos“, – sakė G. Mišutis.
 
G. Mišutis taip pat sakė, kad panaši problema yra ir prie Lenkijos-Baltarusijos sienos – lengvųjų automobilių srautas iš Baltarusijos ten taip pat yra blokuojamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.30; 06:20

Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Lietuva dėl Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo ketina antradienį išsiųsti protesto notą Baltarusijai, pranešė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
 
„Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva kategoriškai nesutinka su tokiu skubotu paleidimu. Baltarusijai bus išsiųsta protesto nota dar šiandien. Lietuvos pozicija išlieka nekintanti. Astravo AE kelia grėsmę Europos Sąjungos ir konkrečiai Lietuvos piliečių saugumui, todėl reikalaujame sustabdyti tokį neatsakingą Astravo AE paleidimą“, – žurnalistams teigė A. Skaisgirytė.
 
Anot jos, prezidentas pabrėžė, kad būtina sustiprinti civilinės saugos sistemą, kad ji galėtų maksimaliai veikti užtikrinant sklandų Vyriausybės ir savivaldybių bendradarbiavimą.
 
„Šie uždaviniai lieka ir būsimai Vyriausybei“, – pažymėjo A. Skaisgirytė, pridurdama, kad Vyriausybė su atsakingomis institucijomis turi būti pasirengusi neįsileisti Astravo AE gaminamos elektros į Lietuvos rinką. Pasak jos, savivaldybių pasirengimo lygis, reaguojant į potencialią grėsmę, galėtų būti geresnis.
 
A. Skaisgirytės teigimu, Astravo AE saugos problemos tapo ir ES prioritetiniu klausimu.
 
„Paskutinėse Europos Vadovų Tarybose spalio mėnesį buvo fiksuota visų ES lyderių parama sprendžiant Astravo AE saugumo problemas.
 
Taip pat Europos Parlamentas rekomendavo, kad Astravo AE pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES rinkoje. Tačiau turime konsoliduoti toliau pastangas, kad būtų užkardytas nesaugios elektros patekimas į ES elektros rinką“, – teigė prezidento patarėja.
 
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pirmadienį gavo Baltarusijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Belenergo“ raštą, kuriame nurodoma, kad Astravo AE elektros gamybos pradžia numatoma laikotarpyje nuo lapkričio 1 iki 10 dienos.
 
Įgyvendindamas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymą, nuo Astravo AE elektros gamybos pradžios „Litgrid“ nustatys nulinį pralaidumą elektros importui iš Baltarusijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.27; 12:00

Baltarusijoje per opozicijos eitynes sulaikyta daugiau nei 100 protestuotojų. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos milicija Minske sekmadienį sulaikė daugiau nei 100 demonstrantų, protestuojančių prieš autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimą.
 
„Iki šiol Minske sulaikyta daugiau nei 100 (protestuotojų)“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Olga Čemodanova.
 
Baltarusijos teisėsauga ruošėsi dar vienam masiniam protestui Minske sekmadienį: šalies nepriklausomas naujienų portalas tut.by skelbė apie uždaromas aikštes ir metro stotis bei mieste pastebėtą karinę techniką
.
Per pastaruosius du savaitgalius rengtus protestus buvo sulaikyta šimtai žmonių. Žmogaus teisių apsaugos organizacijų teigimu, daugiausia sulaikomi jauni žmonės.
 
Nuo rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kuriuose pergalę skelbiasi pasiekęs A. Lukašenką, Baltarusijoje nesiliauja protestai, o pagrindinė opozicijos lyderė, teigianti, kad nugalėjo rinkimuose, Sviatlana Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą.
 
Kiek anksčiau S. Cichanouskaja pareiškė, kad A. Lukašenka turi pasitraukti iš valdžios iki spalio 25 d., antraip šalyje esą bus pradėtos milžiniškos protesto akcijos ir visuotiniai streikai.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius prezidento rinkimų rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.19: 00:01

Melagėlis

Nuolatinę informacinės aplinkos stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai per praėjusį mėnesį fiksavo aktyvų neigiamos informacinės veiklos intensyvumą. Rugsėjo 1-30 dienomis identifikuota per 260 svarbiausių neigiamos informacinės veiklos atvejų, kurių pagrindiniais taikiniais buvo Lietuvos užsienio politika, energetinė šalies nepriklausomybė ir ekonomika, narystė NATO, mūsų valstybės istorija, kultūra, švietimas bei konstitucinių pagrindų apsauga.
 
Anot Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, skleidžiant klaidinančio ir manipuliacinio pobūdžio informaciją buvo siekiama daryti poveikį visuomenei, skatinti piliečių nepasitikėjimą naryste NATO ir pačiu Aljansu, Lietuvos aukščiausiomis valdžios institucijomis bei mažinti gyventojų lojalumą valstybei.
 
Rugsėjo 22 d. LK SKD ekspertai fiksavo bei atrėmė kibernetinį informacinį išpuolį prieš Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Įsilaužus į Lenkijos naujienų portalą polanddaily.com buvo publikuotas realybės neatitinkantis straipsnis, teigiantis, kad Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai neva „už uždarų durų“ ES siūlė į Baltarusiją nusiųsti taikos palaikymo pajėgas.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
 
Kiek vėliau ši melaginga informacija taip pat buvo patalpinta liveleak.com svetainėje ir siekiant padidinti jos matomumą į JAV leidžiamo savaitraščio „The New Yorker“ redakciją buvo išsiųstas suklastotas (angl. k. spoofed) Lietuvos užsienio reikalų ministerijos laiškas, neva patvirtinantis tariamo Lietuvos ir Lenkijos ministrų dvišalio pokalbio faktą.
Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
 
Užsienio reikalų ministerija rugsėjo 23 d. išplatino oficialų pranešimą, kuriuo patvirtino, kad prieš ją buvo įvykdyta kompleksinė kibernetinė – informacinė ataka ir jos metu platinta informacija yra melaginga.
 
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas užfiksuotas rugsėjo 2-4 d., rugsėjo 10-16 d. ir rugsėjo 20-25 d. Šios eskalacijos daugiausia sietinos su vieningu trijų Baltijos šalių susitarimu dėl Astravo AE boikoto, Rusijos ir Baltarusijos premjerų susitikimu dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo iš Klaipėdos uosto, prezidento G. Nausėdos raginimu ES įvesti sankcijas Baltarusijai, Seimo rezoliucija „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos Sąjungos Baltarusijai“, vyriausiojo NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojo generolo T. Radfordo vizitu Lietuvoje, Aliaksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino susitikimu Sočyje, Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimu, NATO ir Lietuvos kariuomenės pratybomis bei Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitu Lietuvoje.
 
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Praėjusį mėnesį itin eskaluota įtemptų Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema. Priešiškoje informacinėje aplinkoje provokuota aktyvi žodinė konfrontacija, kuria siekta diskredituoti Lietuvos Respublikos prezidento poziciją ir sumenkinti Seimo rezoliuciją „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai“. Baltarusijos bei Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida savo publikacijose kaltino Lietuvą bandymu destabilizuoti Rusijos ir Baltarusijos vienybę. Buvo formuojamas Lietuvos kaip aršios, veidmainės kaimyninės šalies įvaizdis, menkinamas jos politinis svoris ir statusas ES. Lietuva kartu su Lenkija buvo vaizduojamos kaip nesavarankiškos, JAV parankinės valstybes, kurioms kurstyti ir finansuoti perversmą Baltarusijoje liepia Vašingtonas.
 
Baltarusijos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės rugsėjo mėn. taip pat didelį dėmesį skyrė gynybos sričiai. Priešiškoje informacinėje aplinkoje pradėtas formuoti naratyvas, kad Lietuva neva kėsinasi į Baltarusijos teritorinį vientisumą ir itin aktyviai tęstas jau anksčiau išryškėjęs naratyvas, kad mūsų valstybė neva provokuoja Baltarusiją dėl NATO pajėgų dislokavimo pasienyje. Šiuo laikotarpiu priešiškose portaluose buvo pabrėžiamas tariamai agresyvus NATO pobūdis ir jo keliama grėsmė regiono saugumui. Baltarusijos ir Kremliaus kontroliuojamuose naujienų portaluose buvo skleidžiama manipuliacinio ir klaidinančio turinio informacija, kad Lietuva, Lenkija ir JAV nori paversti Baltarusiją mūšio lauku, o NATO, planuodama „didelį karą Europoje, siunčia karinės technikos vilkstines”.
 
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rugsėjo 1 d. Baltijos šalių vieningai priimta bendra pozicija dėl Baltarusijos Astravo AE boikoto taip pat sukėlė didelį Kremliaus ir A. Lukašenkos kontroliuojamos žiniasklaidos nepasitenkinimą. Lietuva apkaltinta neva skleidžianti melą apie netinkamą šios branduolinės jėgainės saugumą, eskaluotas naratyvas apie gyventojams brangsiančią elektros kainą, Lietuvai, Latvijai ir Estijai atsisakius pirkti elektros energiją iš Astravo AE.
 
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai įspėja šalies visuomenę būti budriems, atidžiai ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją, pasikliauti ne vienu, o keliais informaciniais šaltiniais ir vadovautis oficialių institucijų bei pagrindinių žiniasklaidos priemonių platinamomis naujienomis.
 
Inforamcijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.11; 06:00