Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Latvija praėjusiomis dienomis registravo augančius skaičius migrantų, norinčių neteisėtai kirsti sieną iš kaimyninės Baltarusijos. Pasienio apsaugos duomenimis, per praėjusias tris dienas 472 asmenys mėgino kirsti ES išorės sieną. Vien tik sekmadienį užkirstas kelias 246 bandymams pereiti sieną – tiek daug jų per 24 valandas iki šiol nėra buvę.
Bendras neteisėtų mėginimų pereiti sieną skaičius jau viršijo 7 800 – pernai tokių atvejų buvo 5 300.
Latvija, kaip ir Lenkija bei Lietuva, kaltina Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką organizuotai gabenant migrantus prie ES išorės sienos ir taip darant spaudimą Vakarams. Dėl to šalys sustiprino sienos apsaugą.
Neprekiaukite su teroristais. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sekmadienį Lietuvos–Baltarusijos pasienyje ties Medininkais surengta nesankcionuota protesto akcija, į kurią susirinkę žmonės planavo blokuoti kelią ir nepraleisti vilkikų, gabenančių prekes.
Kaip skelbia protestuotojai, taip jie išreiškia pilietinę poziciją ir prašo Vyriausybės nutraukti prekybą su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija bei jos sąjungininke Baltarusija.
Į protesto akciją susirinko per pusę šimto žmonių, juos prižiūrėjo mažiausiai penki policijos ekipažai. Į pasienį atvykęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, policijos pareigūnai primygtinai ragino protestuotojus nesiimti jokių aktyvių veiksmų, netrikdyti eismo, protestuotojai nutarė paklusti ir transporto nestabdyti. Ties Medininkais. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Protesto dalyviai su plakatais „Neprekiaukime su teroristais“ bei „Nemaitinkime agresorių“ stovėjo šalikelėje ir šūksniais „Slava Ukraine“ lydėjo link Baltarusijos pasienio važiuojančius vilkikus.
Policija dėkoja susirinkusiems žmonėms už supratimą, reikalavimų vykdymą ir kviečia aktyviai bendradarbiauti ateityje, rengiant įvairias palaikymo ar protesto akcijas.
Lietuvos policija palaiko Ukrainą ir nuolat ją remia. Pareigūnai kviečia gyventojus toliau palaikyti ukrainiečius, tačiau ieškoti teisinių būdų, kurie nepažeistų viešosios tvarkos ir įstatymų.
Prezidentas susitinka su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite ir VSAT vadu gen. R. Liubajevu
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina, kad dar birželio mėnesį šalies vadovas Gitanas Nausėda ketina šaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT). Pasak jos, pastaruoju metu susikaupė ne vienas su Baltarusija susijęs klausimas, kuris turi būti apsvarstytas VGT posėdyje.
„Prezidentas planuoja Valstybės gynimo tarybą sukviesti dar birželio mėnesį, nes yra visas kompleksas klausimų, susijusių su Baltarusija.
Migracija tikriausiai būtų vienas iš jų, tačiau ne vienintelis. Taip pat yra oro erdvės klausimai, yra Astravo klausimas. Kaip žinoma, Astravas gavo licenciją veikti ir tai turėtume aptarti. Tad dar šį mėnesį toks posėdis bus sušauktas“, – penktadienio vakarą po prezidento susitikimo su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu sakė A. Skaisgirytė.
Penktadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje A. Skaisgirytė ir A. Bilotaitė žurnalistams teigė, kad Baltarusija prieš Lietuvą pastaruoju metu vykdo hibridinį spaudimą ir karą.
Valstybės sienos apsaugos tarnybai signalizuojant apie pastarosiomis dienomis rekordiškai išaugusius nelegalios migracijos srautus iš Baltarusijos, A. Bilotaitė tikina, kad Lietuva situaciją kontroliuoja ir yra pasiruošusi į iššūkius reaguoti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti apie pustrečio šimto neteisėtų migrantų, daugiausiai Irako piliečiai. Tai tris kartus daugiau nei per visus 2020-uosius.
Santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos ėmė aštrėti po tarptautinį skandalą sukėlusio Minsko sprendimo
Lietuvos ir Baltarusijos santykius pastarosiomis savaitėmis aštrino Aliaksandro Lukašenkos sprendimas priverstinai nutupdyti į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą. Tuomet Baltarusijos pareigūnai sulaikė juo skridusį opozicijos aktyvistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą. Į tai reaguodamos ES šalys uždarė savo oro erdvę lėktuvams iš Baltarusijos ir uždraudė jiems leistis Bendrijos šalių oro uostuose.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite ir VSAT vadu gen. R. Liubajevu
Tikimasi, kad ES ryšis priimti sprendimų, numatančių ir daugiau sankcijų Baltarusijos režimui. Lietuva buvo viena iš aktyviausių ir labiausiai girdimų valstybių, raginančių ES ir tarptautinę bendruomenę griežtai reaguoti į nedemokratiško režimo veiksmus.
Prieš savaitę Lietuva išsiuntė du Baltarusijos ambasados darbuotojus
Prieš savaitę Lietuva iš šalies nusprendė išsiųsti du Baltarusijos ambasados Lietuvoje darbuotojus. Tuomet Baltarusijos atstovui įteiktoje notoje šie du darbuotojai buvo įvardinti nepageidaujamais asmenimis dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Šiuo sprendimu Lietuva taip pat solidarizavosi su Latvija, kurios ambasados Minske diplomatus ir darbuotojus Baltarusija buvo iš šalies išsiuntusi kiek anksčiau.
„Du Baltarusijos žvalgybos pareigūnai, dirbantys po diplomatine priedanga, buvo paprašyti palikti Lietuvą. Ne ačiū ir viso gero“, – savo socialinio tviterio tinklo paskyroje tuomet rašė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Į tai atsakydama Baltarusijos užsienio reikalų ministerija Lietuvai įteikė notą dėl dviejų Lietuvos atstovybės diplomatų išsiuntimo.
Po A. Lukašenkos grasinimų pranešta apie per sieną su Baltarusija plūstančius nelegalius migrantus
Priverstiniam „Ryanair“ lėktuvo nutupdymui sukėlus tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimą, režimo lyderis A. Lukašenka pastarąją savaitę pareiškė, kad Minskas, iki šiol stabdęs „narkotikus ir migrantus“ pasienyje, to nebedarys.
„Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – Baltarusijos parlamente sakė jis.
Šią savaitę vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad, lyginant su 2020 metais, jau kuris laikas fiksuojamas dvigubai išaugęs nelegalių migrantų srautas.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentūra labai nedraugišku ir provokuojamu elgesiu vadina tai, kad Baltarusijos pareigūnai penktadienį sulaikė Lietuvos diplomatinį paštą gabenusį automobilį.
„Tai labai provokuojamas elgesys atidaryti diplomatinį krovinį. Tai yra 1961 m. Vienos konvencijos pažeidimas. Žinoma, kad diplomatiniuose santykiuose tai reiškia labai nedraugišką aktą“, – penktadienio vakarą žurnalistams sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Pasak jos, labai gerai, kad, reaguojant į šį beprecedentį įvykį, Užsienio reikalų ministerija Baltarusijos ambasados atstovui įteikė protesto notą.
„Labai gerai, kad Užsienio reikalų ministerija sureagavo iš karto, išsiųsdama protesto notą. Galima bus galvoti ir apie kitus atsako veiksmus diplomatinėje plotmėje“, – teigė ji.
Patarėja neatmetė galimybės, kad įžūliame diplomatines taisykles pažeidžiančiame incidente dalyvavusiems asmenims iš Baltarusijos gali būti pritaikytos ir sankcijos.
„Šiame etape niekas neatmestina“, – pažymėjo ji.
Užsienio reikalų ministerija pareiškė griežtą protestą dėl beprecedenčio diplomatinį paštą gabenusio Lietuvos Respublikos automobilio sulaikymo prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos.
Medininkų sienos perėjimo punkte Baltarusijos pareigūnai pareikalavo nuplėšti diplomatines plombas ir atidaryti automobilį. Lietuvos diplomatiniams kurjeriams nesutikus su šiuo reikalavimu, automobilis buvo priverstas apsisukti ir grįžti į Lietuvos teritoriją.
„Diplomatinį paštą gabenusio automobilio sulaikymas prie valstybinės sienos šiurkščiai pažeidžia Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių. Baltarusija dar kartą pademonstravo, kad šiai valstybei nebeegzistuoja civilizuoto pasaulio taisyklės. Tai Europos centre siautėjanti diktatūra”, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Penktadienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo skubiai iškviestas Baltarusijos ambasados atstovas ir jam buvo įteikta protesto nota.
Kaip įtvirtinta Vienos konvencijos 27 straipsnyje, diplomatinis paštas negali būti atidarytas ar sulaikytas. Taip pat diplomatiniam kurjeriui, kuriam išduodamas oficialus dokumentas, nurodantis jo statusą ir diplomatinio pašto maišų skaičių, vykdančiam savo pareigas, suteikiama priimančiosios valstybės apsauga. Jis naudojasi asmens neliečiamybe ir negali būti sulaikytas ar laikomas suimtas jokia forma.
