Lietuvos URM vadovas G.Landsbergis ir Latvijos diplomatijos šefas Edgaras Rinkevičius. URM foto
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Latvijos užsienio reikalų ministrui Edgarui Rinkevičiui pristatė Energetikos ministerijos surinktą informaciją apie nesaugios elektros iš Baltarusijos atominės elektrinės patekimą į Lietuvą. Savo ruoštu E. Rinkevičius patikino, kad Latvija pasiruošusi ieškoti abiem šalims priimtinų sprendimų.
„Turėjau galimybę pateikti informaciją, kurią surinko Lietuvos energetikos ministerija. Sutarėme, kad šiuo metu reikia susipažinti su pateiktais faktais. (…) Sutarėme, kad lauksime rezultatų iš abiejų šalių Energetikos ir Ekonomikos ministerijų. Jei matysime, kad Užsienio ministerijoms kyla būtinybė prisidėti prie diskusijos – taip ir padarysime. Tačiau manome, kad šiuo momentu yra geriausia palikti šio klausimo sprendimą už tai atsakingoms institucijoms“, – žurnalistams teigė L. Landsbergis.
Tuo tarpu E. Rinkevičius pažymėjo, kad gauta informacija bus nagrinėjama atsakingų institucijų Latvijoje, o dialogas dėl nesaugios elektros užkardymo toliau tęsiamas.
„Iš savo pusės noriu pasakyti, kad perduosime gautą informaciją kolegoms Ekonomikos ministerijai, kuri yra tiesiogiai atsakinga už energijos prekybą bei strategiją su Lietuva. Užsienio ministerijos vardu norime tęsti diskusiją su Lietuva dėl gautos informacijos. Ketiname peržiūrėti gautą informaciją ir tikimės, kad atsakingos ministerijos tęs darbą ir dialogą šia tema“, – tikino jis.
„Noriu pasakyti, kad suprantame Lietuvos susirūpinimą dėl rizikų atominės energetikos sektoriuje. Taip pat suprantame problemas, dėl kurių nerimaujate, ir esame pasiruošę ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų“, – pabrėžė jis.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį po pasibaigusio uždaro Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdžio komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pareiškė nuogąstavimą, kad dar nėra sutarta dėl kilmės garantijų sistemos, kuri leistų atskirti baltarusišką elektrą nuo viso elektros srauto, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE). Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pripažino, kad sutarimo šiuo klausimo su Baltijos valstybėmis kol kas nėra.
„Supratome, kad trijų šalių elektros sistemos operatoriai yra išsiuntę savo reguliuotojams metodikų projektus. 95 proc. jos sutampa, o lietuvių variantas, pasirodo, skiriasi nuo latvių ir estų. Tai matau tokią raudoną vėliavėlę mums. Tai reiškia, kad 100 proc. dar nėra sutarta dėl projekto. Latvių ir estų variantas toks, kad dėl pralaidumų sutarta, bet lietuvių variante numatyta, kad metodika įsigalioja tik tada, kai sutariama ir dėl kilmės sertifikato sistemos. Lietuvių pozicija yra aštresnė ir labiau atitinka mūsų įstatymą“, – po posėdžio sakė V. Poderys.
„Kur link dabar einame – prekyba galėtų vykti per Latviją, o Latvija turi ryšį su Rusija, ir jeigu nėra kilmės sertifikatų sistemos, tada baltarusiška elektra gali būti kaip rusiška ir patekti į visą Baltijos rinką“, – pridūrė jis.
Pasak jo, dėl kilmės sertifikatų sistemos reikėtų sutarti ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir su Rusijos elektros sistemos operatoriumi.
„Jeigu mūsų kaimynai niekur neskuba su sistema, reiškia, kad jie per daug sau galvos nesuka, ar rusiškos energijos mišinyje gali būti baltarusiškos, aš tai taip interpretuoju. Jiems nėra tiek tai aktualu. Dėl kilmės sertifikatų sistemos yra ilgas kelias susitarti, nes tai nėra susitarimas tik tarp Talino, Rygos ir Vilniaus.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tai mažoji dalis darbo. Visa esmė – susitarti su centriniu tos sistemos veikėju – Rusijos sistemos operatoriumi. Reikalingas geranoriškas ir proaktyvus veikimas Rusijos pusėje. Tarkime, kad gruodžio 1 dieną pasileidžia Astravo AE, iki tol išdirbti sertifikatų sistemą teoriškai galima, bet praktiškai yra labai sunku, tai būtų didžiulis žygdarbis, jei kas tai pasiektų“, – kalbėjo V. Poderys.
Jei susitarti nepavyktų, parlamentaro teigimu, yra tikimybė, kad Latvija ir Estija pasirašytų dvišalį susitarimą dėl metodikos.
„Jei nesusitartume dėl sertifikatų sistemos, tai gali būti nuslydimas į tą kelią, kad latviai ir estai pasitvirtintų savo dvišalę (metodiką – ELTA). Tai reikštų, kad prekybiniai pralaidumai gali būti didesni, nei yra trišaliame projekte.
Yra įvairūs variantai – Lietuva turi savo įsivaizdavimą, o Latvija ir Estija savo metodikas pasitvirtina. Yra kitas variantas, kad vis dėlto sutarsime. Yra kompromisinis variantas, kad gal susitarsime dėl pralaidumų, bet dėl sertifikatų nelabai susitarsime, gal galime sutarti kokią kitą sistemą apsaugos nuo baltarusiškos elektros“, – sakė jis.
V. Poderys teigė, kad švelninti savo poziciją derybose Lietuvai būtų politiškai labai nenaudinga.
„Tai politiškai labai toksiška, bet turbūt yra infrastruktūriniai ir fizikiniai apribojimai, kurių joks derybininkas negali peržengti, negali liepti elektrai tekėti į kitą pusę, nei teka. Šioje vietoje galiu ministrą užjausti, nes latvių ir estų kai kuriose vietose nėra tokia aštri pozicija, kas jaučiasi“, – teigė komisijos pirmininkas.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas pripažino, kad kol kas sutarimų dėl kilmės garantijų sistemos nėra.
„Tikrai nėra galutinių sprendimų ir sutarimų dėl visų elementų, nes būtent ta sistema, kuri užtikrintų baltarusiškos elektros nepatekimą, ji techniškai yra komplikuota. Šiuo metu tai yra esminis klausimas, praktiškai dėl visų kitų klausimų yra sutariama. Dėl šio klausimo, turiu pripažinti, dar nėra sprendimo“, – po posėdžio sakė ministras, pridurdamas, kad Latvija jau pradėjo veiksmus dėl sistemos, kuri leistų atskirti baltarusiškos elektros energijos srautus. Debesys. Vytauto visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Latvijos Vyriausybė paprašė Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus pateikti sistemą ir mechanizmą, kuri leistų neįsileisti baltarusiškos elektros. Yra pakankamai daug techninių niuansų, dėl jų yra diskutuojama ir kalbama. Kai turėsime užtikrintumą, kad tokia sistemą yra efektyvi ir kad leidžia pilnai įgyvendinti mūsų įstatymą, tuomet atskiru dokumentu, matyt, ta metodika ar tokie principai bus užtvirtinti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, dėl techninių klausimų reikėtų susitarti iki Astravo AE paleidimo.
„Planuojama, kad elektra Astravo AE galėtų būti pradėta gaminti lapkritį, tai maždaug yra tokia orientacinė gairė. Iki to laikotarpio, natūralu, mums reikėtų sutarti dėl visų techninių detalių“, – sakė jis.
