Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Sostinėje vykusiose „Baltic Pride“ eitynėse incidentų fiksuota nebuvo, teigia Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
„Tikrai nieko nebuvo užfiksuota, policija negavo jokių pranešimų apie incidentus“, – Eltai teigė J. Samorokovskaja.
Anot J. Samorokovskajos, policijos duomenimis, renginyje dalyvavo apie 4,5 tūkst. dalyvių.
Siekiant išvengti galimų provokacijų bei neramumų renginio metu budėjo sustiprintos policijos pajėgos. Policijos pareigūnai pasiliko galimybę neįleisti į renginio teritoriją riziką viešajai tvarkai keliančių asmenų, tikrino jų daiktus.
ELTA primena, kad LGBTIQ bendruomenė šeštadienį organizavo „Baltic Pride“ festivalio eitynes.
Tuo pačiu metu buvo surengti ir oponuojantys „Baltic Pride“ eitynėms renginiai. „Baltic Pride“ eitynių metu Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą Katedros aikštėje organizuoti ir susirinkimą, kurio metu buvo meldžiamasi už krikščioniškas vertybes. Šį renginį organizavo katalikų pasauliečių judėjimas „Katalikų Tradicija“. Taip pat Vingio parke vyko visuomenininko Kristupo Krivicko renginys „Už tradicinę šeimą“.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laisvės partijai priklausantis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius džiaugiasi šeštadienį sostinėje įvykusiomis „Baltic Pride“ eitynėmis bei teigia nesureikšminantis, kad renginyje nepasirodė Lietuvos vadovai. Anot jo, svarbiau ne dalyvavimas renginiuose, tačiau palaikymas balsavime.
„Vertinu labai pozityviai ir tai yra ne tik Vilniaus, tačiau visos Lietuvos šventė. Ir pagrindinė šio renginio žinutė yra labai paprasta – meilė nugalės“, – Eltai teigė T. V. Raskevičius.
Be to, tai, kad eitynėse nepasirodė nei prezidentas Gitanas Nausėda, nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jis nesureikšmina. Anot T. V. Raskevičiaus, svarbiau ne dalyvavimas renginiuose, tačiau palaikymas balsavimo metu.
„Jie tikriausiai renginiuose dalyvauja pagal savo darbotvarkę, o dalyvavusių politikų tikrai netrūko. Laisvės frakcijos didžioji dalis renginyje dalyvavo. Tai manau, kad svarbu ir dalyvavimas renginiuose, bet svarbiausia balsavimas Seime, kuris iš tiesų keičia šios bendruomenės teisinę padėtį“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad LGBTIQ bendruomenė šeštadienį organizavo „Baltic Pride“ festivalio eitynes.
Jose nepasirodė nė vienas iš valstybės vadovų. Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė Eltai sakė, kad V. Čmilytė-Nielsen eitynėse dalyvauti neketina, nes tą dieną bus išvykusi iš sostinės. Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis taip pat teigė, kad šalies vadovas eitynėse nedalyvaus. Tokio sprendimo jis nedetalizavo.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė tvirtino, kad premjerė eitynėse taip pat nedalyvaus. Kaip aiškino ji, šeštadienį Vyriausybės vadovė turi kitų įsipareigojimų. Vis tik, R. Jakilaitienė pabrėžė, kad I. Šimonytė nuoširdžiai sveikina visus eisenoje dalyvausiančius piliečius.
Šią savaitę LGBTIQ bendruomenės organizuojamą dvyliktąjį „Baltic Pride“ festivalį šeštadienį užbaigs eitynės už lygybę ir taiką.
Eitynių dalyviai ketina Gedimino prospektu nuo Bernardinų sodo per Lukiškių aikštę keliauti iki Baltojo tilto, kur įvyks koncertas.
„Mes esame laisvės, demokratijos, pamatinių žmogaus teisių ir lygių galimybių pusėje. Tikimės, kad „Baltic Pride“ 2022 eitynės „Už lygybę ir taiką“ bei kiti festivalio renginiai suburs daugybę šioms vertybėms neabejingų žmonių ir taps mūsų visuomenę buriančiu ir jungiančiu reiškiniu“, – pabrėžia renginio organizatorius Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.
„Baltic Pride“ festivalio organizatoriai renginiuose tikisi sulaukti apie 10 tūkst. dalyvių.
Nors Seime jau keleri pastarieji metai kaip suremtos ietys dėl tos pačios lyties porų teisių Lietuvoje, į šeštadienį sostinėje vyksiančias „Baltic Pride“ eitynes, panašu, net iniciatyvą palaikantys Seimo nariai nesiveržia. Tik kelių parlamentinių jėgų politikai už LGBTIQ bendruomenės teises pasisakančiame renginyje dalyvaus aiškiai parodydami, kad atstovauja konkrečiai politinei partijai.
Eitynėse veikiausiai nepamatysime ir nė vieno iš valstybės vadovų. Kaip Eltai teigė jų atstovai, nei prezidentas Gitanas Nausėda, nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen renginyje dalyvauti negalės.
„Baltic Pride“ eitynių metu Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą Katedros aikštėje organizuoti ir susirinkimą, kurio metu bus meldžiamasi už krikščioniškas vertybes. Šį renginį organizuoja katalikų pasauliečių judėjimas „Katalikų Tradicija“.
Taip pat Vilniaus savivaldybė yra gavusi keletą netinkamai užpildytų pranešimų apie planuojamus susirinkimus, kuriuose dalyvių skaičius neviršys 15 asmenų.
Siekiant išvengti galimų provokacijų ar neramumų renginio metu budės sustiprintos policijos pajėgos. Policijos pareigūnai pasilieka galimybę neįleisti į renginio teritoriją riziką viešajai tvarkai keliančių asmenų, tikrinti jų daiktus.
Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus savivaldybės taryba pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui greta Neries krantinės, nuo Upės g. Baltojo tilto link vedančiai gatvei suteikti Tolerancijos vardą.
Simboliška, kad Tolerancijos gatvė atsirado ką tik paminėjus Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją, kai Europos Sąjunga dar kartą patvirtino įsipareigojimą gerbti, saugoti ir išpildyti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų visapusišką ir lygų naudojimąsi žmogaus teisėmis.
Ši gatvė driekiasi pro paplūdimio tinklinio aikštyną, riedlenčių ir riedučių parką Baltojo tilto link.
„Per 12 metų Vilniaus pokyčiai – didžiuliai: kažkada LGBT eitynės buvo nugrūstos į Upės gatvę, o šiuo metu šalia Baltojo tilto atsiranda Tolerancijos gatvė, kuri paskatins toleranciją ir primins apie visuomenės pokyčius“, – sakė Tarybos narys Vincas Jurgutis.
Birželio 4 d. į Vilnių sugrįžta „Baltic Pride“ – eitynės „Už lygybę ir taiką!“, konferencija „Atviri miestai“, o Iškart po eitynių, Baltojo tilto pievoje netoli Tolerancijos gatvės vyks „Proud Cities“ koncertas.
Dar 2019 m. sostinės savivaldybė pirmoji iš šalies savivaldybių prisijungė prie Lietuvos Įvairovės chartijos – įsipareigojo užtikrinti lygias galimybes darbo vietoje nepriklausomai nuo asmens amžiaus, lyties, negalios, rasės, etninės kilmės ar tautybės, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės bei religinių įsitikinimų. Prie Chartijos prisijungusios organizacijos įsipareigoja ne tik diegti įvairovės užtikrinimo instrumentus darbo vietoje, taikyti holistinį ir neselektyvų požiūrį į įvairovę ir žmogaus teises, puoselėti įtraukią darbo aplinką, kurioje nebūtų vietos išankstiniams nusistatymams, bet ir formuoti įvairovės politiką ir taikyti įvairovės principus visoje organizacijos veikloje, valdymo procesuose ir kultūroje.
Vilniaus savivaldybė ir toliau demonstruos lyderystę įvairovės ir lygių galimybių srityje. Tik sukūrus šiais principais paremtą darbo kultūrą viduje, užtikrinama, kad visi Vilnius miesto gyventojai savivaldybės paslaugomis mieste galėtų naudotis be jokios diskriminacijos.
Taryba trečiadienį taip pat suteikė Lietuvos miestų – Mažeikių, Elektrėnų, Plungės – pavadinimus bevardėms gatvėms Panerių seniūnijoje.
„Tokių eitynių draudimas jokiu būdu nebūtų nedemokratiškas veiksmas. Kiekviena valstybė gali ir privalo nustatyti protingas žodžio laisvės ribas. Aiškus pagrindas tam nurodytas Konstitucijos 25 straipsnyje – būtinybė garantuoti žmonių dorovės apsaugą. Gana apsimetinėti, jog LGBT eitynės yra tik viena iš daugelio politinių demonstracijų, neva neturinti akivaizdaus siekio paneigti ir pakeisti visuomenės dorovės normas. Tad valdžiai nevėlu apsispręsti, su kuo ji – su naujaisiais Lietuvos pavergėjais ir mūsų laisvės griovėjais ar su siekiančia išlikti laisva savo Tauta“.
XXX
„Genderizmo ideologija kilo tiesiogiai iš XIX a. marksistinio komunizmo, kuris išsikėlė tikslą iš pamatų sugriauti „senąją visuomenę“ ir „buržuazinę atgyveną“ – šeimą. Bolševikų seksualinės revoliucijos eksperimentas buvo nutrauktas tik XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Tai padaryta visai ne todėl, kad buvo iš principo atsisakyta marksistinės „seksualinės revoliucijos“ idėjos ir išsižadėta tikslo sunaikinti prigimtinę šeimos instituciją. Tai buvo priverstinis SSRS komunistinės vadovybės žingsnis, kurį diktavo spėję išryškėti katastrofiški moraliniai ir socialiniai vykdyto eksperimento padariniai sovietinei visuomenei – milžiniškas venerinių ligų paplitimas, paauglių nėštumai, tūkstančiai savo tėvų niekada nepažinusių vaikų, visiškas socialinių ryšių trūkinėjimas. Ideologiškai marksizmas išsaugojo tikslą sugriauti „atgyvenusią“ šeimos instituciją, sustiprėjo ir įsitvirtino Vakarų šalių universitetuose ir šiandien kelia tuos pačius politinius tikslus naujais, subtilesniais metodais“.
XXX
„Manome, kad valdančiųjų ir kitų politinių partijų nenoras savo rinkėjams viešai išsakyti savo pozicijų dėl LGBT eitynių, rodo, jog Lietuvos viešojoje erdvėje pamažu įsivyrauja žodžio laisvę ribojančios praktikos. Partijų nenoras rinkėjams viešai paaiškinti savo nuostatų dėl LGBT judėjimo politinių reikalavimų turi būti vertinamas kaip tylus pritarimas šio judėjimo politiniams reikalavimams. Tragikomiška situacija, kai Seimo ir Vyriausybės nariai yra priversti kone atsiprašinėti ir kurti pasiteisinimus, kodėl nedalyvauja LGBT eitynėse liudija, kad viešojoje erdvėje įsitvirtina vienintelė „teisinga“ nuomonė, o daugumos visuomenės nepritarimas LGBT tikslams virsta draudžiama ir cenzūruojama pozicija“.
XXX
„Šalies visuomenė puikiai supranta, kad dauguma šių asmenų tėra ne Lietuvoje sumanyto ir iš svetur finansuojamo eksperimento įkaitai ir potencialios aukos. Užuot jiems padėjus gyventi su savo problema, šie žmonės įtikinami, jog vienintelė problema yra aplinka – visuomenės nepritarimas bandymams paversti homoseksualumą elgesio norma. Esame šalis, turinti ir dar prisimenanti panašaus sovietinio eksperimento patirtį. Nesitaikstėme su vedlių „į šviesią ateitį“ primetinėjamomis „naujos komunistinės moralės“ normomis. Juo brutaliau šios „pažangios“ normos buvo brukamos, juo atkakliau tam buvo priešinamasi“.
Iš žinomų visuomenės veikėjų, mokslininkų, menininkų viešo pareiškimo „Gėjų judėjimo tikslai atkartoja bolševikinę seksualinę revoliuciją“.
