Baltijos šalių saugumas

AktualijosSkaitomiausios

Rusijos karinės pratybos Zapad 2017. EPA – ELTA nuotr.

Rugsėjo 20 dieną pasibaigusios karinės pratybos „Zapad” didesnių provokacijų nesukėlė, tačiau baigėsi tik aktyvioji pratybų fazė – Kaliningrado srityje jos dar tęsiasi, teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Antradienį Krašto apsaugos ministerijoje buvo pristatytas pirminis praėjusią savaitę pasibaigusių pratybų „Zapad” vertinimas. Pratybas apžvelgė krašto apsaugos ministras R. Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas ir karinės žvalgybos vadas Remigijus Baltrėnas.

Pasak krašto apsaugos ministro, šiuo metu yra pasibaigusi tik aktyvioji „Zapad” fazė, tačiau didesnių pažeidimų ir provokacijų pratybos nesukėlė.

„Baigėsi aktyvioji fazė Baltarusijoje. Kaliningrado srityje pratybos tebesitęsia. Pirminiais vertinimais, neskaitant kelių nusižengimų, pratybos neperaugo į didesnę provokaciją. Noriu padėkoti visoms su krašto apsauga susijusioms institucijoms, akivaizdu, kad skiriamas didelis dėmesys suveikė”, – komentavo R. Karoblis.

Čekijos karių sutikimo ceremonija. centre – Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Lauros Skiesgilienės nuotr.

Ministras išskyrė septynis pagrindinius pratybų vertinimus akcentuodamas, kad Rusija tampa vis didesniu pavojumi Baltijos šalims ir visai NATO. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Visų pirma pabrėžtina Rusijos agresija tiek ruošiantis pratyboms, tiek jų metu. Taip pat pratybų metu teikiama informacija, tikėtina, turėjo dezinformacinį pobūdį. Trečia, pratybų metu vyko puolimo simuliacija prieš visas Baltijos šalis.

Pratybų metu buvo stebimas akivaizdus taktinių ir strateginių sprendimų panaudojimas, realūs bombardavimai šalia Lietuvos sienos.

Išskirčiau ir tai, kad Rusija mokosi iš ankstesnių savo klaidų. Tai nebe ta kariuomenė, kuri buvo 2009 ar 2014 metais. Mokomasi iš klaidų Sirijoje, o kariuomenė akivaizdžiai stiprėja.

Trumpėja ir Rusijos kariuomenės reagavimo laikas. 24-48 valandos yra realus reakcijos laikas pradėti karinius veiksmus. Taip pat rusų kariuomenė sustiprinta modernia amunicija, diegiamos naujos technologijos”, – pratybas vertino R. Karoblis.

Ministras, kariuomenės ir karinės žvalgybos vadai, pristatę savus vertinimus, pateikė ir pirmines „Zapad” išvadas.

„Regioninė situacija negerėja, Rusijos ginkluotos pajėgos nesilpnėja, ginkluotės realizavimas tęsiasi. Rusija yra ir liks NATO konvenciniu iššūkiu. Mūsų, krašto apsaugos institucijų, tikslai – tolesnis bendradarbiavimas su NATO ir visuomenės atsparumo didinimas”, – kalbėjo V. J. Žukas ir R. Baltrėnas ir R. Karoblis.

R. Baltrėno teigimu, karių skaičius pratybose, kaip ir tikėtasi, kelis kartus viršijo oficialius duomenis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.27; 02:23

Trumposios naujienos

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda). Šalių vadovai, pasak Prezidentės spaudos tarnybos, aptarė saugumo padėtį regione, bendradarbiavimą NATO ir ES, šalių energetinių ir infrastruktūros projektų įgyvendinimą.

Prezidentė pakvietė Lenkijos vadovą kitais metais atvykti į Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimą vasario 16-ąją dieną. Lenkijos Prezidento kvietimu šalies vadovė kitąmet taip pat vyks į Lenkijos valstybingumo šimtmečio renginius.

Šalies vadovės teigimu, Lietuva ir Lenkija yra artimos kaimynės, partnerės bei NATO sąjungininkės. Vienodai vertiname mums kylančias grėsmes, agresyvius Rusijos veiksmus ir dirbame išvien, užtikrindami savo žmonių saugumą. Geopolitinių iššūkių akivaizdoje Lietuva ir Lenkija gali viena kita pasikliauti.

Prezidentai aptarė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje vykdomas prieš Vakarus nukreiptas „Zapad“ pratybas. Šalies vadovė pabrėžė, kad „Zapad“ pamokos turi būti išmoktos toliau stiprinant NATO pasirengimą atgrasyti ir atremti grėsmes. Greitesnis NATO sprendimų priėmimas, gynybos planų suderinamumas, konkrečios priemonės Baltijos šalių karinei izoliacijai išvengti, regiono oro erdvės saugumo stiprinimas ir šiandienos grėsmes atitinkantis Aljanso pajėgų išdėstymas Europoje – tai bendri Lietuvos ir Lenkijos interesai.

Šalies vadovė taip pat pažymėjo, kad Lenkija yra strategiškai svarbi užtikrinant Baltijos šalių teritorinę ir oro gynybą. Lenkijoje dislokuota JAV brigada padeda apsaugoti „Suvalkų koridorių“, o iškilus būtinybei būtent per Lenkijos teritoriją ateitų NATO sąjungininkų pastiprinimas. Todėl itin svarbu užtikrinti kuo greitesnį ir laisvesnį NATO šalių karinės technikos judėjimą tarp Aljanso sienų.

Prezidentai aptarė ir dvišalį energetinį bendradarbiavimą. Lietuva ir Lenkija vienodai supranta elektros tinklų sinchronizacijos su Europa svarbą. Tai – paskutinis žingsnis įtvirtinant regiono energetinę nepriklausomybę, kurio negalima atidėlioti.

Susitikime šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Lietuva vertina principingą Lenkijos poziciją atsisakant pirkti nesaugioje Astravo AE pagamintą elektrą. Tokia regiono šalių vienybė yra labai svarbi, siekiant atremti nesaugios atominės jėgainės visai Europai keliamas grėsmes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.20; 00:05

Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad, Rusijai ir Baltarusijai pradedant karines pratybas „Zapad 2017“, Lietuvos pasiruošimas galimiems incidentams yra geresnis nei kada nors anksčiau.

„Mes esame gerokai geriau pasirengę negu per „Zapad“ pratybas 2009 m. ir 2013 m. Dabar mes ir patys pasirengę geriau – daugiau atgrasymo ir gynybinių instrumentų turime savo teritorijoje, taip pat mums padeda mūsų partneriai ir draugai iš NATO – daugiau girdėti, daugiau matyti ir daugiau žinoti“, – interviu LRT radijui kalbėjo D. Grybauskaitė, pridūrusi, kad dėl pratybų nereikia nei gąsdintis, nei perdėtai reaguoti.

Prezidentė per „Zapad“ pratybas išvyksta į JAV dalyvauti Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos sesijoje. Lietuvos vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė vis dėlto patikino, kad bus nuolat pasiekiama.

Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Kariuomenė gali reaguoti tik tokiu atveju, jeigu kitos šalies kariuomenė peržengia Lietuvos sieną. Tai štai tuomet jau įsijungiu aš, kur bebūčiau, esu pasiekiama 24 valandas per parą ir duodu komandą įsijungti kariuomenei. Bet, jeigu tokia situacija įvyktų, pirmuoju lėktuvu grįžtu į Lietuvą ir čia turi būti visiškai aišku visiems“, – teigė Prezidentė, pabrėžianti, kad karinės invazijos galimybę vertina kaip mažai tikėtiną, o į smulkius vidaus incidentus turėtų reaguoti vidaus reikalų sistemos struktūros. Šalies vadovė taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje šiuo metu lieka kiti aukščiausieji šalies pareigūnai – Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas.

Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasak D. Grybauskaitės, Niujorke ji lankysis su kaimyninių šalių prezidentais ir sieks atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į regiono problemas.

„Tik trims dienoms išvykstu. Vyksta visų penkių valstybių prezidentai – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir aš, – nes turime visi kartu kalbėti, kaip vertiname tokias pratybas. (…) Parodome, kad nebijome, kad mūsų išgąsdinti negalima ir kad mes visi kolektyviai kartu būsime ta jėga, tas balsas, kurio negalima užgožti ir kurį tikrai girdės pasaulis“, – sakė Prezidentė.

Lietuvos vadovė JT Generalinėje Asamblėjoje sakys kalbą, kuria sieks priminti pasauliui apie įtampas Baltijos regione.

Niujorke Prezidentė planuoja dalyvauti ir dvišaliame susitikime su JT generaliniu sekretoriumi Antonijumi Guterešu (Antonio Guterres), su kuriuo, be kita ko, ketina kalbėti apie Baltijos regiono saugumą. Numatytas susitikimas ir su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) saugumo ir dvišaliais klausimais.

Pratybos „Zapad 2017“ truks nuo rugsėjo 14 iki 20 dienos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.14; 08:39

Videonaujienos

Seimo narys Laurynas KASČIŪNAS ragina neskubėt kritikuoti JAV prezidento Donaldo Trampo. Kodėl nereikia peikti Amerikos vadovo? Kokie D.Trampo nuopelnai stiprinant Baltijos šalių saugumą? Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad ne taip svarbu, ką ir kaip sako JAV prezidentas, svarbiausia – ką jis daro. O Donaldo Trampo darbai Lietuvai – naudingi. Bent jau šiuo metu…

2017.07.26; 08:08

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė stebėjo NATO karines oro pratybas „Tobruko palikimas“. Pratybose pirmą kartą Lietuvoje dislokuota JAV ilgo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ – viena moderniausių sistemų pasaulyje kovoti su raketomis ir naujausios kartos lėktuvais.

Pasak Prezidentės, Lietuvoje dislokuota ilgo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ rodo, kad JAV ir NATO įsipareigojimai Baltijos regionui yra tvirti bei grįsti realiais veiksmais, o ne žodžiais. Efektyvi ir ilgalaikė regiono oro gynyba yra būtina ne tik Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, bet ir viso NATO saugumui.

Tokios tarptautinio masto Aljanso pratybos Lietuvoje vyksta pirmą kartą, jose dalyvauja kariai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Latvijos. Šios NATO pratybos išskirtinės tuo, kad jos vienu metu rengiamos Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje. Iš viso visose trijose šalyse pratybose dalyvauja net 22 valstybės, Čekijoje ir Rumunijoje taip pat dalyvauja ir Lietuvos kariai.

Pratybų metu buvo tikrinama, kaip sąjungininkų ir Lietuvos pajėgos pasirengusios atremti įvairias oro grėsmes, saugoti mūsų pajėgas nuo raketų antpuolio bei koordinuoti tarpusavyje gynybos veiksmus. Šios pratybos taip pat yra svarbios rengiant tolesnę Lietuvos ir Baltijos šalių oro gynybos architektūrą.

Prezidentė pabrėžia, kad oro gynyba išlieka vienas svarbiausių nacionalinių gynybos prioritetų. Baltijos šalių saugumui būtini ilgalaikiai viso regiono oro gynybos sprendimai. Į NATO gynybos planus turi būti įtrauktos konkrečios oro gynybos priemonės galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai išvengti. Taip pat kilus grėsmėms NATO oro policijos misija turi tapti sudėtine oro gynybos dalimi.

Prezidentės teigimu, Lietuvos infrastruktūra ir kariuomenė yra pasiruošusios priimti sąjungininkų oro gynybos pajėgas. Gebame vadovauti, koordinuoti ir kontroliuoti oro gynybos veiksmus – jau 2020 metais visas tarptautines Aljanso pratybas „Tobruko palikimas“ organizuos Lietuva.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.07.21; 06:34

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos Bundestago primininku Norbertu Lammertu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Trečiadienis, liepos 5 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos Bundestago primininku Norbertu Lammertu ir Vokietijos parlamento įgaliotiniu kariuomenės reikalams Hansu Peteriu Bartelsu.

Susitikime aptarta saugumo padėtis regione ir Europoje, pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui 2018 m., Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas atremiant hibridines grėsmes, stiprinant tarptautinę taiką ir stabilumą. 

Lietuvoje Vokietijos parlamento vadovas aplankė daugiašaliame NATO batalione tarnaujančius savo šalies karius. Prie Vokietijos apsisprendimo vadovauti priešakinėms NATO pajėgoms Lietuvoje ženkliai prisidėjo ir Bundestagas, išreiškęs tvirtą politinę valią prisiimti daugiau atsakomybės už Europos gynybą. Prezidentės teigimu, tai – atsakingo parlamentarizmo pavyzdys, rodantis, kad grėsmių akivaizdoje esame vieningi ir pasiryžę bendromis pajėgomis užtikrinti savo saugumą. 

Prezidentė pabrėžė, jog Vokietijos lyderystė svarbi ir toliau stiprinant rytinio NATO flango gynybos pajėgumus. Lietuva nuosekliai didina finansavimą gynybai ir modernizuoja karines pajėgas, tačiau, grėsmėms neslopstant, Aljansas taip pat turi tapti greitesnis ir efektyvesnis. Regioninės oro gynybos kūrimas, priemonės galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai išvengti, nuolat atnaujinami gynybos planai su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, spartesnis sprendimų priėmimas NATO – tai Lietuvos siekiai artėjančiame Aljanso viršūnių susitikime, kuriems svarbus ir Vokietijos palaikymas. 

Europos saugumui taip pat svarbi tvirta ir principinga Vokietijos pozicija Rusijos atžvilgiu. Vokietija niekuomet nedvejojo įvardinti Rusijos atsakomybės dėl agresijos Ukrainoje. Vertybėmis grįsta Vokietijos laikysena padeda tęsti ES Rusijai taikomas sankcijas ir yra svarbi siekiant išvengti naujų bandymų griauti Europos saugumo architektūrą. 

Susitikime aptartas šalių atsakas į hibridines grėsmes. Lietuva ir Vokietija sėkmingai bendradarbiauja kovodamos su propaganda, užtikrindamos laisvos žiniasklaidos prieinamumą regione. Prezidentės teigimu, kartojantis didelio masto kibernetiniams išpuoliams, mėginimams kištis į demokratinius rinkimus ES valstybėse, tokio pajėgumų sutelkimo reikia ir užtikrinant Europos kibernetinį saugumą. 

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad tarptautinių branduolinio saugumo reikalavimų neatitinkanti Astravo AE kelia pavojų visai Europai. Nelaimės atveju branduolinė tarša galėtų paveikti net 16 Europos sostinių. Todėl kova su nesaugios Astravo AE statybomis – bendras ES rūpestis. 

Lietuva ir Vokietija glaudžiai bendradarbiauja stiprindamos ne tik regiono, bet ir tarptautinę taiką bei saugumą. Beveik pusė šiuo metu tarptautinėse misijose dalyvaujančių Lietuvos karių dirba kartu su vokiečiais. Lietuva ir Vokietija padeda Jungtinėms Tautoms užtikrinti stabilumą Malyje. Lietuvos pareigūnai su Vokietijos karinėmis jūrų pajėgomis dalyvauja ir ES operacijoje „Sophia“, kuri gelbsti gyvybes Viduržemio jūroje bei kovoja su nelegaliais žmonių gabentojais.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Lietuvos Prezidento kanceliarijos Robertas Dačkus) nuotr.

2017.07.05; 04:00

Trumposios naujienos

„Europos saugumas išliks Jungtinių Amerikos Valstijų politikos prioritetu, tad Baltijos šalys gali būti tikros dėl kolektyvinės gynybos ir paramos“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, po šią savaitę įvykusio vizito į JAV, kur ministras susitiko su įtakingais JAV senatoriais.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis vizito Amerikoje metu

Pasak jo, vieningą nuomonę dėl būtinybės stiprinti Europos saugumą rodo Senato ketinimas iki 5 mlrd. JAV dol. didinti finansavimą Europos patikinimo iniciatyvai (angl. European Reassurance Initiative), kuria finansuojama JAV operacija „Atlanto ryžtas” (angl. Atlantic Resolve). Pagal ją JAV siunčia papildomas pajėgas ir dislokuoja reikiamus pajėgumus Europoje.

Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio, Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu bei senatore Cynthia Jeanne Shaheen, kurie vieningai patikino, kad Europos saugumas išliks JAV politikos prioritetu. Ministras pabrėžė, jog JAV suvokia didėjančią Rusijos grėsmę ir yra pasirengusi būtinybę stiprinti gynybą Europoje: „Tiek demokratai, tiek respublikonai sutaria, kad Rusijos grėsmė yra visai šalia, ir turime dirbti išvien, kad užtikrintume reikiamas atgrasymo priemones bei stiprintume rytinę NATO sieną“. 

KAM vadovo Raimundo Karoblio vizitas į JAV buvo sėkmingas

Tuo tarpu senatorius M. Rubio sakė, jog finansinė parama Europos saugumo užtikrinimui didės: „Finansinių resursų didinimas Europos saugumui yra aiškus JAV įsipareigojimas sąjungininkams tiek dėl V straipsnio, tiek dėl pagalbos didinant NATO sąjungininkių atsparumą Rusijos grėsmėms”.

Susitikimuose su senatoriais taip pat dalyvavo Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna (Margus Tsahkna) ir Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis (Raimonds Bergmanis). Visi trys ministrai susitikimų metu akcentavo, jog Baltijos šalys stiprina savo pajėgumus. Kitais metais visos trys šalys pasieks 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimui, šalys turi ir stiprią visuomenių paramą, tačiau kai kurių kritinių pajėgumų, tokių kaip oro gynyba, vystymui reikalinga ir JAV parama.

Vizito metu JAV R.Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso „Baltijos grupei“ (angl. Baltic Caucus). JAV kongresmenai išreiškė tvirtą paramą Baltijos šalių saugumui ir patikino remiantys tiek finansavimo didinimą, tiek JAV pajėgų buvimą Europoje. „Matyti Baltijos šalis laisvas – didžiulis malonumas. Rusija naudoja savo propagandą norėdama sugriauti mūsų vienybę. Norime dirbti kartu su jumis kovojant šiame dezinformacijos kare ir užtikrinant, kad šioje kovoje laimime mes“, – sakė Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Edas Royce.

Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją „Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje“. Šioje konferencijoje kartu su Estijos gynybos ministru M. Tsahkna bei Latvijos gynybos ministru R. Bergmaniu, ministras pristatė Baltijos šalių indėlį į saugumo didinimą Europoje ir už jos ribų, diskutavo apie saugumą mūsų regione bei JAV, NATO ir mūsų pačių vaidmenį didinant saugumą regione ir kitur pasaulyje.

Sakydamas kalbą konferencijoje Europos bendrosios saugumo ir gynybos politikos kontekste „Transatlantinis bendradarbiavimas vardan globalaus saugumo”, ministras pabrėžė būtinybę vienodai vertinti grėsmes, vykdyti gynybos finansavimo įsipareigojimus, „minkštųjų“ galios priemonių poveikį bei poreikį Europai ir JAV bendradarbiauti glaudžiai. „Visų svarbiausia – transatlantinių ryšių stiprinimas, nes tiek Europai reikalinga JAV su savo realistišku požiūriu į gynybą, tiek JAV – stipri, vieninga ir saugi Europa, kartu kovojanti su bendromis grėsmėmis“, – sakė ministras savo kalboje konferencijos metu.

Viešėdamas JAV ministras susitiko su Pensilvanijos gubernatoriumi Tom Wolf ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu brg. gen. Anthony J. Carrelli.

KAM nuotraukos

1.Su Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu

2.Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio

3.Vizito metu JAV R.Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso „Baltijos grupei“ (angl. Baltic Caucus).

4-5. Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją „Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje“.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.12; 03:03

Aktualijos

Trečiadienis, gegužės 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu, su kuriuo aptarė dvišalį bendradarbiavimą, regiono ir transatlantinį saugumo stiprinimą, atgrasymo priemonių įgyvendinimą. 

Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šalies vadovė pabrėžė, kad JAV yra strateginė Lietuvos sąjungininkė, kurios vaidmuo regione – Baltijos šalių saugumo garantas ir patikimiausia atgrasymo priemonė. 

Pasak Prezidentės, gynybos sekretoriaus vizitas Lietuvoje siunčia labai aiškią žinią, kad Amerika ypatingą dėmesį skiria Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumui. Nuo pat pradžių užsimezgę artimi ir intensyvūs ryšiai su Prezidento Donaldo Trumpo administracija rodo, kad JAV gerai supranta ir identiškai kaip Baltijos valstybės vertina kylančias išorines grėsmes bei iššūkius. 

Šalies vadovės teigimu, Lietuva labai vertina nuolatinę ir tvirtą JAV paramą. Įgyvendinant saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemones, JAV dvišaliu pagrindu regione dislokavo brigadą karių ir sunkiosios technikos, kurie rotuojasi po visas 3 Baltijos šalis ir Lenkiją. Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota JAV karių kuopa, „Abrams“ tankai ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos. 

Pasak Prezidentės, Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą dar labiau sustiprintų nuolatinis JAV karių buvimas, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę.

Susitikime taip pat aptartas pasirengimas artėjančiam NATO vadovų susitikimui, kuris įvyks gegužės pabaigoje Briuselyje. Jo tikslas – tolesnis Aljanso stiprinimas. Šalies vadovės teigimu, būtina greitinti NATO sprendimų priėmimą, nuolatos atnaujinti gynybos planus ir juos pagrįsti konkrečiais kariniais pajėgumais bei stiprinti kovą su tarptautiniu terorizmu. 

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad tinkamas gynybos finansavimas yra investicija į taiką. Lietuva atsakingai vykdo savo įsipareigojimus ir nuosekliai didina gynybos išlaidas – jau kitąmet viršysime 2 proc. valstybės BVP.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.05.10; 14:57

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu trečiadienį, spalio 26 d., į Lietuvą darbo vizito atvyksta Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid.

Šalių vadovės aptars saugumo padėtį regione ir Europoje, bendradarbiavimą gynybos ir energetikos srityse, dvišalių santykių stiprinimą, branduolinę saugą, kalbėsis aktualiausiais ES klausimais. Tai – vienas pirmųjų naujosios Estijos Prezidentės užsienio vizitų.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

Šalies vadovės teigimu, dirbdamos kartu Baltijos šalys jau tapo sėkmės valstybėmis. Šiandien, aštrėjant geopolitinei įtampai regione ir Europoje, mūsų susitelkimas – gynybai, energetiniam saugumui ir žmonių gerovei – yra ypač svarbus.  

Prezidentės aptars bendradarbiavimą su NATO partneriais ir bendras priemones Baltijos šalių saugumui sustiprinti. Susitikime taip pat bus kalbama apie pasirengimą daugiašalių NATO batalionų dislokavimui mūsų regione.

Šie konkrečiais gynybiniais pajėgumais grįsti batalionai užtikrins karinių grėsmių atgrasymą. Mišrias grėsmes atremti Baltijos valstybėms padeda NATO kompetencijos centrai: kibernetinės gynybos Estijoje, energetinio saugumo – Lietuvoje.

Baltijos šalių energetinis saugumas taip pat bus viena pagrindinių Prezidenčių susitikimo temų. Lietuva ir Estija jau dabar sėkmingai bendradarbiauja stiprindamos regiono energetinį savarankiškumą.

Praėjusiais metais Estija beveik trečdalį sau reikalingų dujų importavo iš Lietuvos. Todėl susitikime bus aptariama, kaip įgyvendinti svarbiausius ateities uždavinius – užtikrinti elektros tinklų sinchronizaciją su Europa ir sukurti efektyvią regiono dujų rinką.

Valstybių vadovės taip pat kalbėsis, kaip užtikrinti branduolinę saugą mūsų kaimynystėje. Vieninga ir aiškiai išreikšta Baltijos valstybių pozicija būtina, kad branduolinės energetikos projektai visame regione būtų vykdomi skaidriai, laikantis aukščiausių tarptautinių saugumo reikalavimų.

Prezidentės daug dėmesio skirs ir dvišalių ryšių stiprinimui. Estija yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė, kurios investicijos siekia 0,7 mlrd. eurų. Valstybių vadovės aptars, kaip dar paskatinti ekonominį bendradarbiavimą, ypač – aukštą pridėtinę kuriančiuose ekonomikos sektoriuose. Lietuva ir Estija yra vienos informacinių technologijų lyderių regione. Estijoje sukurta „Skype“ programa bei Lietuvos kūrėjų „Pixelmator“ ir „GetJar“ mobiliosiomis aplikacijomis naudojasi milijonai vartotojų visame pasaulyje. Prezidentės teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas tose srityse, kur esame geriausi, prisidėtų prie abiejų šalių gerovės ir pažangos kūrimo.

Susitikime taip pat bus aptariami mokslo ir švietimo ryšiai. Lietuvos ir Estijos mokslininkai kartu įgyvendina 25 ES finansuojamus tyrimo projektus, tačiau dar yra daug neišnaudotų galimybių bendradarbiauti informacinių ir sveikatos technologijų srityse. Estijos švietimo kokybė yra gerai vertinama tarptautiniuose reitinguose, todėl Lietuvai aktuali ir šios šalies patirtis įgyvendinant aukštojo mokslo reformas.

Prezidentės aptars ir Lietuvos bei Estijos patirtį dirbant tarptautinėse institucijose. Kitais metais pirmininkavimą ES Tarybai perimsianti Estija domisi Lietuvos pirmininkavimo patirtimi. Mūsų valstybei vertingos Estijos sukauptos darbo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje žinios.            

Kersti Kaljulaid yra pirmoji moteris, išrinkta Estijos Prezidente.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.26; 04:30

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos 8–9 dienomis dalyvauja NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, kur pagrindinis dėmesys bus skiriamas rytinio NATO flango – Baltijos šalių ir Lenkijos bei Juodosios jūros regiono šalių – Rumunijos ir Bulgarijos saugumo užtikrinimui. 

Lietuva ir NATO
Lietuva saugi tik priklausydama NATO struktūroms.

Penkiose darbo sesijose Šiaurės Atlanto Tarybos lyderiai įvertins grėsmes Rytuose ir Pietuose bei padėtį Ukrainoje, aptars NATO ir ES bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, nelegalia migracija ir terorizmu, kalbėsis apie santykius su Rusija, įvertins, kaip įgyvendinti Velso susitarimai, ir pirmą kartą tvirtins ilgalaikes karines atgrasymo priemones.

Iškart po Krymo aneksijos Velse NATO šalių vadovai sutarė dėl operatyvių priemonių saugumo užtikrinimui. Per dvejus metus sukurtos ir triskart padidintos aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgos, įkurtos 6 NATO vadavietės – viena iš jų Vilniuje, sustiprinta žvalgyba, pagreitintas sprendimų priėmimo procesas reaguojant į hibridines grėsmes, surengta per 150 kolektyvinės gynybos pratybų.

Kadangi per dvejus metus grėsmės nesumažėjo, pasak Prezidentės, taikai užsitikrinti būtina pereiti prie atgrasymo realiais kariniais pajėgumais. Varšuvoje ir bus siekiama ilgalaikių karinių kolektyvinės gynybos priemonių, kurios atgrasytų Rusiją nuo kėsinimosi į Baltijos ir kitas NATO šalis.

Lietuvai svarbiausia, kad NATO viršūnių susitikime būtų pritarta 4 nuolatinių batalionų kiekvienoje Baltijos valstybėje ir Lenkijoje steigimui bei brigados dydžio sunkiosios karinės technikos karinio junginio dislokavimui regione.

Lietuva taip pat siekia, kad būtų patvirtintos specialiosios priemonės apsaugoti Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados.

NATO ir JAV
Svarbiausia NATO valstybė – JAV.

Taip pat labai svarbu, kad NATO gynybos planai būtų atnaujinami pagal realius grėsmių scenarijus ir būtų patvirtintas nuolatinis jų testavimas pratybose. Regiono saugumui svarbu ir greitesnis Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas, todėl Varšuvoje bus siekiama sutarimo, kad dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo sprendimus galėtų dažniau priimti NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba.

Varšuvos susitikime taip pat turėtų būti nuspręsta dėl viso Aljanso saugumui svarbių raketinės gynybos sistemų Rumunijoje ir Lenkijoje naudojimo bei dėl išankstinės karinės įrangos dislokavimo vietų Rytų flange, taip pat ir Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.07.08: 06:57

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Alexanderiu Wershbow ir Šiaurės Atlanto Tarybos nariais, šalių narių akredituotais ambasadoriais NATO, aptarė Baltijos šalims ir Europai kylančius saugumo iššūkius, išaugusią terorizmo grėsmę, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks šių metų liepą Varšuvoje.

Prezidentė ir Šiaurės Atlanto Tarybos nariai griežtai pasmerkė brutalias teroro atakas Briuselyje. Pasak šalies vadovės teigimu, terorizmas šiandien viena didžiausių grėsmių, kuri neturi jokių sienų. Vyksta žiaurus ir nepateisinamas karas prieš visus Europos žmones. Todėl atsakas terorizmui privalo būti griežtas, pasitelkus visas įmanomas priemones.

Continue reading „Baltijos šalių apginamumas – NATO prioritetas” →

jukneviciene_rasa11
Aktualijos

Nau­jo­je Šve­di­jos ka­ro eks­per­tų Bo Ljun­go, To­mas’o Malm­lo­fo, Kar­lio Ne­ret­nie­ko ir Mi­ke’o Win­ners­ti­go pa­reng­to­je stu­di­jo­je tei­gia­ma, kad ne­pai­sant to, jog Lie­tu­va iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių tu­ri dau­giau­siai am­bi­ci­jų, su­si­ju­sių su gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų vys­ty­mu, ji vis dėl­to at­si­lie­ka nuo ge­riau­siai ka­riuo­me­nę fi­nan­suo­jan­čios Es­ti­jos.

Jų pa­reng­to­je stu­di­jo­je „Bal­ti­jos ša­lių sau­gu­mas ir ap­gi­na­mu­mas“ iš­sa­miai ana­li­zuo­ja­mos NATO ga­li­my­bės veik­ti re­a­guo­jant į jė­gos pa­nau­do­ji­mą prieš Bal­ti­jos ša­lis iš Ru­si­jos pu­sės. Dau­giau­siai rū­pes­čių, pa­sak stu­di­jos au­to­rių, NATO su­kel­tų mo­der­ni Ru­si­jos oro gy­ny­bos sis­te­ma. Vie­nas iš jos ele­men­tų – „Že­mė-oras“ ti­po ra­ke­tų sis­te­ma „S-400“ – ne­se­niai bu­vo pri­im­ta į ko­vi­nę ri­kiuo­tę Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je.

Continue reading „Švedijos ekspertai negiria Lietuvos kariuomenės” →