Švedijos ekspertai negiria Lietuvos kariuomenės


Print

Nau­jo­je Šve­di­jos ka­ro eks­per­tų Bo Ljun­go, To­mas’o Malm­lo­fo, Kar­lio Ne­ret­nie­ko ir Mi­ke’o Win­ners­ti­go pa­reng­to­je stu­di­jo­je tei­gia­ma, kad ne­pai­sant to, jog Lie­tu­va iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių tu­ri dau­giau­siai am­bi­ci­jų, su­si­ju­sių su gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų vys­ty­mu, ji vis dėl­to at­si­lie­ka nuo ge­riau­siai ka­riuo­me­nę fi­nan­suo­jan­čios Es­ti­jos.

Jų pa­reng­to­je stu­di­jo­je „Bal­ti­jos ša­lių sau­gu­mas ir ap­gi­na­mu­mas“ iš­sa­miai ana­li­zuo­ja­mos NATO ga­li­my­bės veik­ti re­a­guo­jant į jė­gos pa­nau­do­ji­mą prieš Bal­ti­jos ša­lis iš Ru­si­jos pu­sės. Dau­giau­siai rū­pes­čių, pa­sak stu­di­jos au­to­rių, NATO su­kel­tų mo­der­ni Ru­si­jos oro gy­ny­bos sis­te­ma. Vie­nas iš jos ele­men­tų – „Že­mė-oras“ ti­po ra­ke­tų sis­te­ma „S-400“ – ne­se­niai bu­vo pri­im­ta į ko­vi­nę ri­kiuo­tę Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je.

Šve­di­jos stra­te­gai tei­gia, kad „iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių Es­ti­ja yra ta, ku­rio­je gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų vys­ty­mas yra aukš­čiau­sias pri­ori­te­tas“. Stu­di­jo­je ra­šo­ma, kad Es­ti­jai įgy­ven­di­nus sa­vo pla­nus, jos gin­kluo­to­sios pa­jė­gos de­šimt­me­čio pa­bai­go­je pa­sieks to­kį pa­jė­gu­mą, kad ga­lės reikš­min­gai pri­si­dė­ti prie sta­bi­lu­mo Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne. „Bet ku­ris ag­re­so­rius su­si­durs su il­gu Es­ti­jos pa­si­prie­ši­ni­mu, su vi­sa iš to ky­lan­čia ri­zi­ka ir ne­apib­rėž­tu­mu“, – taip stu­di­jos au­to­riai api­bū­di­na Es­ti­jos ka­ri­nį pa­si­ren­gi­mą.

Lie­tu­vos am­bi­ci­joms bū­ti pir­mau­jan­čia ka­ri­nė­je sri­ty­je tarp Bal­ti­jos ša­lių ke­lią už­kir­to eko­no­mi­nė kri­zė. Šve­dų stra­te­gai taip ver­ti­na Lie­tu­vos pa­si­ren­gi­mą: „Ne­pai­sant to, kad ka­riuo­me­nės plė­to­ji­me tu­ri di­džiau­sias am­bi­ci­jas tarp Bal­ti­jos ša­lių, Lie­tu­va šiuo me­tu at­si­lie­ka nuo Es­ti­jos. Tai la­bai su­si­ję su eko­no­mi­ne kri­ze ir jos at­gar­siais. Eko­no­mi­nė kri­zė nu­lė­mė, kad vi­sos in­ves­ti­ci­jos dau­giau ar ma­žiau baigėsi.

Ta­čiau Vy­riau­sy­bė aiš­kiai pa­reiš­kė, kad da­bar­ti­niai eko­no­mi­niai sun­ku­mai ne­tu­ri nu­stelb­ti il­ga­lai­kių po­rei­kių“. Pa­sak stu­di­jos, Lie­tu­vos il­ga­lai­kiai tiks­lai yra na­cio­na­li­nių ele­men­tų su­sie­ji­mas su In­teg­ruo­ta NATO oro gy­ny­bos sis­te­ma, pa­jė­gu­mų pri­im­ti pa­ra­mą iš už­sie­nio už­tik­ri­ni­mas, žval­gy­bos, prieš­tan­ki­nių ir oro gy­ny­bos pa­jė­gu­mų vys­ty­mas.

Stu­di­jo­je tei­gia­ma: „Kaip ki­tos dvi Bal­ti­jos ša­lys, Lie­tu­va yra ir liks pri­klau­so­ma nuo ka­ri­nės pa­gal­bos iš už­sie­nio, jei pri­reiks stip­raus at­gra­sy­mo ar bus už­pul­ta. Abe­jo­ti­na, ar Lie­tu­va nu­ma­to­mo­je at­ei­ty­je pa­jėgs at­lik­ti bū­ti­nas in­ves­ti­ci­jas, kad mo­der­ni­zuo­tų pa­jė­gas pa­gal iš­kel­tus tiks­lus“. Pa­sak stu­di­jos au­to­rių, kri­zė pa­vei­kė ir Lat­vi­jos gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų vys­ty­mo pro­ce­sus.

Stu­di­jo­je iš­sa­miai ana­li­zuo­ja­mas ga­li­mas NATO ir Ru­si­jos kon­flik­tas dėl Bal­ti­jos ša­lių. Toks sce­na­ri­jus, pa­sak au­to­rių, nors šiuo me­tu ir la­bai ma­žai ti­kė­ti­nas, ta­čiau iki ga­lo ne­at­mes­ti­nas. Šve­di­jos stra­te­gai pa­brė­žia, kad Ru­si­jos puo­li­mo at­ve­ju NATO re­ak­ci­ja taip pat tu­rė­tų bū­ti grei­ta, nes pla­nas at­si­ka­riau­ti Bal­ti­jos ša­lis šiuo me­tu lai­ko­mas ne­pa­ti­ki­mu.

Au­to­riai nu­ro­do, kad gi­nant Bal­ti­jos ša­lis ypa­tin­gai svar­bi bū­tų NATO pa­ra­ma iš oro, o le­mia­mą įta­ką Al­jan­so ga­li­my­bėms vyk­dy­ti oro ope­ra­ci­jas Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne tu­rė­tų NATO pa­jė­gu­mas su­stab­dy­ti Ru­si­jos oro gy­ny­bos sis­te­mas. Eks­per­tai tei­gia, kad dis­ku­tuo­jant apie ka­ri­nius sce­na­ri­jus nie­kuo­met ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, jog ir Ru­si­ja, ir NATO sa­vo ar­se­na­luo­se tu­ri bran­duo­li­nius gin­klus.

Kai ku­rie stu­di­jos au­to­riai rug­sė­jį lan­kė­si Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je. Su­si­ti­ki­muo­se su vi­suo­me­ne jie sa­kė nu­ste­bę, jog Lie­tu­vo­je be­veik ne­bu­vo su­si­do­mė­ju­sių kraš­to gy­ni­mo klau­si­mais. Jie įsi­ti­ki­nę, kad silp­ną Lie­tu­vos pa­si­ren­gi­mą gy­ny­bai le­mia per ket­ve­rius me­tus la­bai su­ma­žin­tas kraš­to ap­sau­gos biu­dže­tas – tam ski­ria­ma tik 0,78 proc. ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Rasa Juknevičienė, 2008 – 2012-aisiais vadovavusi Lietuvos krašto apsaugos ministerijai.

Laikraštis “XXI amžius”

2012.10.31


Prisijunkite prie diskusijos