Italijos ir Vokietijos kariai kitąmet toliau patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje. KAM nuotr.
Italija ir Vokietija 2021 metais tęs dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Nuo rugsėjo pradėję patruliavimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje, italų ir vokiečių kariai su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ nuo sausio 1 d. toliau vykdys NATO oro policijos Baltijos šalyse užduotis, saugos oro erdvę ir demonstruos Aljanso solidarumą regione, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
55-ajai misijos rotacijai toliau iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose vadovaus Italija, o sustiprinimą iš Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Amaryje teiks Vokietija.
Gruodžio viduryje Aviacijos bazėje Šiauliuose surengta simbolinė Italijos kontingentų pasikeitimo ceremonija, kurioje Italijos karinių oro pajėgų kontingento Šiauliuose vadas pulkininkas Antonio Di Matteo pabrėžė, kad saugodami Baltijos šalių oro erdvę kartu su Vokietijos pilotais sėkmingai prisideda prie kolektyvinės gynybos ir atgrasymo Baltijos regione.
Italijos karinių pajėgų pilotų skrydžius kontroliuoja NATO šiaurinis Jungtinis oro operacijų centras Uedeme, o taktiniu lygmeniu – trys Baltijos šalyse (Vilniuje, Taline ir Lielvardėje) veikiantys Valdymo ir pranešimų centrai, kurie nuolat perduoda radarų duomenis, o iš jų sudaromas atpažintas oro erdvės paveikslas – tai padeda užtikrinti nuolatinį oro situacijos regione stebėjimą.
Italijos ir Vokietijos kariai kitąmet toliau patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje. KAM nuotr.
Tuo metu Aviacijos bazėje Šiauliuose Italijos antžeminės priežiūros personalas, operatoriai ir paramos paslaugų specialistai nepertraukiamu 24/7 ritmu užtikrina, kad naikintuvai būtų parengti kilti, o priimančioji šalis Lietuva rūpinasi gyvenimiškais dislokuoto dalinio poreikiais.
Be NATO oro policijos funkcijų, italų ir vokiečių kariai taip pat dalyvauja bendrose treniruotėse su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitais sąjungininkais regione.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse nenutrūkstamai vyksta nuo 2004 m. Lietuvai, Estijai ir Latvijai tapus NATO narėmis.
Tęstinį ir efektyvų oro policijos koordinavimą ir valdymą virš Baltijos valstybių užtikrina NATO vadavietės Ramšteine ir Monse, o pajėgumus skiria sąjungininkės.
Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad antradienį įsigalios simetriškos sankcijos Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Tai atsakas į sankcijas, kurias šios valstybės įvedė Minskui, naujienų agentūrai BelTA sakė ministerijos atstovas Anatolijus Glazas.
„Nuo šiandien, kaip žadėjome anksčiau, mes taip pat įvedame simetrinių atsakomųjų sankcijų prieš kiekvieną šių šalių. Jau esame sakę, kad tai bus žemyn nukreipta spiralė, kurią inicijavo kai kurie Lietuvos pareigūnai. Tęsime atsaką, tačiau patys tokių žingsnių neinicijuosime“, – pabrėžė jis.
Ministerijos atstovas atskleidė, kad Minskas sudarė savo pačių sankcijų sąrašus, kurie bus pritaikomi Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Į kiekvieną sąrašą įtraukiama po maždaug 100 pareigūnų, kuriems nuo šiol draudžiama įvažiuoti į Baltarusiją.
Rugpjūčio 31 dieną Baltijos šalys įvedė sankcijų 30-čiai Baltarusijos pareigūnų. Penkerių metų trukmės įvažiavimo draudimas buvo įvestas ginčijamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, vidaus reikalų ir teisingumo ministrams, generaliniam prokurorui, prezidento administracijos atstovams, Centrinei rinkimų komisijai ir nacionalinio saugumo agentūroms.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad Latvija nesutiko taikyti didesnio – 25 atvejų rodiklio 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, kuriuo remiantis sudaromas paveiktų šalių sąrašas.
„Latviai nesutiko dėl 25 atvejų kriterijaus, dėl to Baltijos šalių burbulas išnyko. (…) Estija, jei gerai prisimenu, viršijo 20, tai juos latviai įtraukė į paveiktų šalių sąrašą ir iš ten atvykusiems į Latviją reikėtų izoliuotis“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Paklaustas, kodėl Latvijoje susirgimų koronavirusu skaičius žymiai mažesnis nei Lietuvoje, A. Veryga sakė, kad šalys turi tam tikrų skirtumų.
„Jie neturi tokio gyventojų tankumo, tokių renginių kaip mes, yra nusistatę dviejų metrų atstumą. Kitos priemonės pas juos galioja, kurios yra griežtesnės nei pas mus. Bet čia interpretacijos klausimas, aš tikrai negalėčiau dabar teigti, kad būtent šitos priemonės ir duoda tokį rezultatą, koks yra Latvijoje“, – sakė A. Veryga.
Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis, pirmadienį Lietuvos sergamumo COVID–19 infekcija rodiklis pasiekė 16,5 per paskutines 14 dienų 100 tūkst. gyventojų.
Tačiau, A. Veygos teigimu, reikia sulaukti penktadienio, kad paaiškėtų, ar atvykus į Latviją iš Lietuvos bus privaloma izoliacija. Ministro teigimu, išlieka tikimybė, kad Latvija į šį reikalavimą pasižiūrės lanksčiau.
„Turime sulaukti penktadienio, nes penktadienį bus žiūrima. Per savaitę visko gali įvykti, jis (rodiklis – ELTA) gali ir didesnis būti. Tik nepamirškime, kad bent jau pagal ankstesnį susitarimą, jei latviai jį nuspręstų pritaikyti, gali būti 10 proc. svyravimas į didžiąją pusę. Tai reikėtų pasiskaičiuoti, kiek tas 10 proc. būtų virš 16. 16,5 kaip ir patektų į tą ribą, kai lankstumą galima taikyti.
ELTA primena, kad nuo pirmadienio Lietuvoje padidintas rodiklis, pagal kurį nustatomas ir tvirtinamas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas. Saviizoliacija bus privaloma grįžus tik iš šalių, viršijančių 25 susirgimo atvejus 100 tūkst. gyventojų.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį po pasibaigusio uždaro Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdžio komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pareiškė nuogąstavimą, kad dar nėra sutarta dėl kilmės garantijų sistemos, kuri leistų atskirti baltarusišką elektrą nuo viso elektros srauto, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE). Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pripažino, kad sutarimo šiuo klausimo su Baltijos valstybėmis kol kas nėra.
„Supratome, kad trijų šalių elektros sistemos operatoriai yra išsiuntę savo reguliuotojams metodikų projektus. 95 proc. jos sutampa, o lietuvių variantas, pasirodo, skiriasi nuo latvių ir estų. Tai matau tokią raudoną vėliavėlę mums. Tai reiškia, kad 100 proc. dar nėra sutarta dėl projekto. Latvių ir estų variantas toks, kad dėl pralaidumų sutarta, bet lietuvių variante numatyta, kad metodika įsigalioja tik tada, kai sutariama ir dėl kilmės sertifikato sistemos. Lietuvių pozicija yra aštresnė ir labiau atitinka mūsų įstatymą“, – po posėdžio sakė V. Poderys.
„Kur link dabar einame – prekyba galėtų vykti per Latviją, o Latvija turi ryšį su Rusija, ir jeigu nėra kilmės sertifikatų sistemos, tada baltarusiška elektra gali būti kaip rusiška ir patekti į visą Baltijos rinką“, – pridūrė jis.
Pasak jo, dėl kilmės sertifikatų sistemos reikėtų sutarti ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir su Rusijos elektros sistemos operatoriumi.
„Jeigu mūsų kaimynai niekur neskuba su sistema, reiškia, kad jie per daug sau galvos nesuka, ar rusiškos energijos mišinyje gali būti baltarusiškos, aš tai taip interpretuoju. Jiems nėra tiek tai aktualu. Dėl kilmės sertifikatų sistemos yra ilgas kelias susitarti, nes tai nėra susitarimas tik tarp Talino, Rygos ir Vilniaus.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tai mažoji dalis darbo. Visa esmė – susitarti su centriniu tos sistemos veikėju – Rusijos sistemos operatoriumi. Reikalingas geranoriškas ir proaktyvus veikimas Rusijos pusėje. Tarkime, kad gruodžio 1 dieną pasileidžia Astravo AE, iki tol išdirbti sertifikatų sistemą teoriškai galima, bet praktiškai yra labai sunku, tai būtų didžiulis žygdarbis, jei kas tai pasiektų“, – kalbėjo V. Poderys.
Jei susitarti nepavyktų, parlamentaro teigimu, yra tikimybė, kad Latvija ir Estija pasirašytų dvišalį susitarimą dėl metodikos.
„Jei nesusitartume dėl sertifikatų sistemos, tai gali būti nuslydimas į tą kelią, kad latviai ir estai pasitvirtintų savo dvišalę (metodiką – ELTA). Tai reikštų, kad prekybiniai pralaidumai gali būti didesni, nei yra trišaliame projekte.
Yra įvairūs variantai – Lietuva turi savo įsivaizdavimą, o Latvija ir Estija savo metodikas pasitvirtina. Yra kitas variantas, kad vis dėlto sutarsime. Yra kompromisinis variantas, kad gal susitarsime dėl pralaidumų, bet dėl sertifikatų nelabai susitarsime, gal galime sutarti kokią kitą sistemą apsaugos nuo baltarusiškos elektros“, – sakė jis.
V. Poderys teigė, kad švelninti savo poziciją derybose Lietuvai būtų politiškai labai nenaudinga.
„Tai politiškai labai toksiška, bet turbūt yra infrastruktūriniai ir fizikiniai apribojimai, kurių joks derybininkas negali peržengti, negali liepti elektrai tekėti į kitą pusę, nei teka. Šioje vietoje galiu ministrą užjausti, nes latvių ir estų kai kuriose vietose nėra tokia aštri pozicija, kas jaučiasi“, – teigė komisijos pirmininkas.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas pripažino, kad kol kas sutarimų dėl kilmės garantijų sistemos nėra.
„Tikrai nėra galutinių sprendimų ir sutarimų dėl visų elementų, nes būtent ta sistema, kuri užtikrintų baltarusiškos elektros nepatekimą, ji techniškai yra komplikuota. Šiuo metu tai yra esminis klausimas, praktiškai dėl visų kitų klausimų yra sutariama. Dėl šio klausimo, turiu pripažinti, dar nėra sprendimo“, – po posėdžio sakė ministras, pridurdamas, kad Latvija jau pradėjo veiksmus dėl sistemos, kuri leistų atskirti baltarusiškos elektros energijos srautus. Debesys. Vytauto visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Latvijos Vyriausybė paprašė Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus pateikti sistemą ir mechanizmą, kuri leistų neįsileisti baltarusiškos elektros. Yra pakankamai daug techninių niuansų, dėl jų yra diskutuojama ir kalbama. Kai turėsime užtikrintumą, kad tokia sistemą yra efektyvi ir kad leidžia pilnai įgyvendinti mūsų įstatymą, tuomet atskiru dokumentu, matyt, ta metodika ar tokie principai bus užtvirtinti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, dėl techninių klausimų reikėtų susitarti iki Astravo AE paleidimo.
„Planuojama, kad elektra Astravo AE galėtų būti pradėta gaminti lapkritį, tai maždaug yra tokia orientacinė gairė. Iki to laikotarpio, natūralu, mums reikėtų sutarti dėl visų techninių detalių“, – sakė jis.
B-52 Stratofortress. Youtube.com nuotr.
Virš Lietuvos penktadienį praskrido JAV strateginis bombonešis B-52, o jį lydėjo šiuo metu NATO oro policijos misijoje dalyvaujantys Ispanijos ir Jungtinės Karalystės naikintuvai. Šis skrydis – tai iš anksto koordinuotos JAV su kitų NATO sąjungininkių pajėgomis treniruotės, kuria siekiama pademonstruoti Aljanso vienybę ir solidarumą, dalis.
Tokie iš anksto suplanuoti JAV bombonešių praskridimai, prie jų prisijungiant vis kitiems daugelio sąjungininkų naikintuvams, penktadienį vyks virš visų 30 NATO valstybių Europoje ir Šiaurės Amerikoje, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
„Šia treniruote mūsų strateginė transatlantinė partnerė JAV demonstruoja solidarumą ir kolektyvinės gynybos įsipareigojimus sąjungininkams bei visam Aljansui ir gebėjimą operatyviai reaguoti į grėsmes globaliu mastu“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas pabrėžia, kad Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimas Lietuvos ir kitų NATO partnerių saugumui yra nepajudinamas. Ši treniruotė rodo, kad Aljansas išlieka pasirengęs ir pasiryžęs vykdyti įsipareigojimus abipus Atlanto.
Treniruotėje dalyvaujantys šeši JAV karinių oro pajėgų bombonešiai B-52 „Stratfortress“ į Jungtinę Karalystę atskrido iš Minoto karinės oro bazės Šiaurės Dakotoje rugpjūčio 22 dieną. Tai ne pirmas kartas, kai JAV strateginiai bombonešiai atlieka tokias treniruotes virš Baltijos šalių ir kitų NATO sąjungininkių. Kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, nuo 2018 m. JAV atliko daugiau kaip 200 strateginių bombonešių B-52 kartu su NATO sąjungininkais treniruočių, taip pat ir virš Lietuvos, kai dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais.
Startuoja dviračių maratonas Vilnius – 2017. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Daugiau nei 40 proc. lietuvių mano esą per mažai fiziškai aktyvūs ir teisinasi turį per mažai laisvo laiko, neturį motyvacijos ar tinkamos kompanijos.
Bendrovės „Samsung“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kasdien mankštinasi ir juda per mažai, o tik 5 proc. sako šiai veiklai skirią užtektinai dėmesio. Tuo tarpu latviai ir estai mano esą pakankamai fiziškai aktyvūs. Vilniaus maratonas 2017. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžioji dalis apklaustųjų prisipažįsta, kad jie nesportuoja ir neužsiima bent minimalia fizine veikla dėl to, kad jiems trūksta motyvacijos ir neretai pasiduoda tinguliui. Taip sako net 41 proc. latvių, 40 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių ir kas trečias Estijos gyventojas.
Fizinį aktyvumą stebi išmaniuosiuose įrenginiuose
Nors atliktos apklausos duomenys parodė, kad didelė dalis lietuvių mano esą per mažai fiziškai aktyvūs, kita dalis visai nevengia judėti ir nuolat stebi savo pasiekimus. Sekti savo fizinį aktyvumą, didžioji dalis renkasi išmaniuosius laikrodžius ir telefonuose esančias programėles, kurios automatiškai fiksuoja sportinius pasiekimus bei leidžia varžytis su kitais sportuojančiais žmonėmis.
Kalnų dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Apklaustieji taip pat įvardijo, kad fizinį aktyvumą sekančios programėlės juos motyvuoja gyventi sveikiau, skatina valgyti sveikesnį maistą, gerti daugiau vandens bei judėti daugiau ir tais rezultatais dalintis su kitais. Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tyrimo duomenimis beveik 20 proc. lietuvių naudojasi „Samsung Health“ programėle, kuri įdiegta visuose „Galaxy“ telefonuose ir seka ja besinaudojančio vartotojo gyvenimo ritmą, miegą, mitybą, per dieną nueitų žingsnių skaičių, skaičiuoja sudegintas kalorijas bei atlieka kitus veiksmus. Viskas, ką reikia daryti atsisiuntus šią programėlę, tai nustatyti savo tikslus, o pati programėlė vartotojui primins, ką dar reikia atlikti, kad jie būtų pasiekti arba pasveikins įvykdžius dienos misiją“, – pasakoja Liga Bite, „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims.
Populiariausia fizinė veikla – ėjimas
Tyrimo duomenys atskleidė, kad dažniausiai sporto programėles respondentai naudoja norėdami sekti tokią kasdienę veiklą, kaip vaikščiojimas. Savo žingsnius skaičiuoja daugiau nei 70 proc. sporto programėlių vartotojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Remiantis apklausa, antroje vietoje po žingsnių skaičiavimo, yra bet kokios kitos fizinės veiklos rezultatų sekimas. Baltijos gyventojai sporto programėles taip pat naudoja norėdami pamatyti savo važinėjimo dviračiu, bėgiojimo, plaukimo ar teniso rezultatus. Vėliau savo pasiekimus gali palyginti su ankstesniais arba varžytis su draugais ir šeimos nariais“, – tyrimo rezultatus komentuoja L. Bite.
Tyrimą internetu liepos mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Liepos mėnesį atliktame tyrime iš viso dalyvavo 3011 18-64 metų amžiaus Baltijos šalių gyventojų: 1005 lietuviai, 1003 latviai ir 1003 estai.
Vokietijos karinės oro pajėgos. KAM nuotr.
Baltijos šalių oro erdvę, sustiprindami NATO oro policijos misiją Baltijos regione, saugo ir Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter”. Šiauliuose praėjusią savaitę papildomai dislokuoti Vokietijos karinių oro pajėgų kariai ir naikintuvai iš 71-ojo taktinio sparno pagal dvišalį Vokietijos ir Jungtinės Karalystės susitarimą. Vokietijos naikintuvas. KAM nuotr.
Jie prisijungė prie Lietuvoje jau dislokuoto Jungtinės Karalystės junginio atliekančio oro policijos misiją kartu su Ispanijos karinėmis oro pajėgomis.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, šiuo metu trijų Baltijos šalių oro erdvę saugo 15 naikintuvų. Šiauliuose dislokuoti Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos naikintuvai, taip pat Estijos Amari bazėje dislokuoti Prancūzijos naikintuvai.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
Vokietijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvauja šeštą kartą.
Taip pat Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada yra priskirta vienai iš Vokietijos kariuomenių divizijų, taip suteikiant Lietuvos ir Vokietijos kariams didesnių treniravimosi galimybių.
Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Darius Kuliešius pabrėžia, kad neseniai patvirtintas NATO gynybos planas Baltijos šalims ir Lenkijai turi strateginę atgrasymo reikšmę nuo potencialaus priešininko. Pasak jo, tai dar kartą patvirtino, kad Baltijos šalys ir Lenkija nėra vienos grėsmės akivaizdoje.
„Naujienos geros, bet labai konfidencialios, informacija turi jautrumo (…) Deja, labai giliai negalėsime šia tema atsakyti. Prezidentui yra labai svarbus nacionalinis saugumas, regioninis saugumas. Šiandien susitikime su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu buvo aptartos Lietuvos regioninio saugumo ir gynybos temos, NATO ir nacionalinių planų įgyvendinimo temos. Viena iš svarbiausių žinių tai, kad šiandien turime baigtą derinti NATO regioninį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos planą. Planas svarbus būtent tuo, kad sustiprina regioninį saugumą bei sustiprina atgrasymą bei reiškia, kad Lietuva ir Baltijos šalys nėra vienos grėsmės akivaizdoje“, – po susitikimo teigė Nacionalinio saugumo grupės vadovas D. Kuliešius.
Prezidento patarėjui pritarė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„NATO turi planus ir reikiamus planus ateityje, kad užtikrintų NATO partnerių ir šalių gynybą. Baltijos šalims ir Lenkijai skiriamas ypatingas dėmesys ir beprecidentinio dydžio pajėgos šiam regionui“, – sakė R. Karoblis. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Paklaustas, ar NATO derybose su Turkija aljansas pažadėjo politinę paramą Turkijai kovojant su kurdų liaudies apsaugos daliniais, R. Karoblis teigė to negaįs komentuoti.
„Aljansas yra trisdešimties šalių, natūralu, kad kai kurios šalys turi skirtingas nuomones, pozicijas svarbiausias klausimais. Nuo nacionalinių aplinkybių priklauso, kiek tos pozicijos yra tvirtos. Visas aljanso grožis, kad iš bet kurių situacijų randama išeitis ir sprendimai priimami konsensusu, tas, kas ir buvo padaryta“, – teigė R. Karoblis.
Nepaisant užtrukusių derybų tarp valstybių, pasak kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, NATO karinio planavimo procedūra niekada nebuvo nutrūkusi. Taip pat, anot jo, keisti gynybos planą reikėjo ir dėl Ukrainos krizės 2014 m.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
„Atgrasyti nuo potencialaus priešininko. Faktas, kad geopolitinė situacija ir saugumo situacija regione su įvykiais Ukrainoje tikrai turėjo reikšmės“, – sakė V. Rupšys.
Pagaliau po daugybės mėnesių trukusių derybų Turkija sutiko patvirtinti NATO gynybos planą Baltijos šalims ir Lenkijai. Pasak kariuomenės vado, politinis sutarimas buvo pasiektas dar gruodžio 4 dieną, kai Londone prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos ir Lenkijos prezidentais bei Estijos ministru pirmininku susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Anksčiau Turkija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nesutiks pritarti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planams, jei nesulauks tvirtesnės NATO politinės paramos kovojant su kurdų liaudies apsaugos daliniais.
Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusią savaitę, birželio 15-21 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 5 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Birželio 15-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai, vykdę patruliavimą nurodytame sektoriuje tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, gavo nurodymą perimti Rusijos orlaivį SU-24MR, kuris skrido iš Kaliningrado srities be radiolokacinio atsakiklio, be iš anksto pateikto skrydžio plano, nepalaikė radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC).
Birželio 16-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį TU-134, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
NATO naikintuvai taip pat atpažino orlaivį AN-30, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. AN-30 skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio planą turėjo. Taip pat atpažintas orlaivis SU-24MR, kuris skrido su dviejų SU-27 palyda iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-27 grįžo atgal į Kaliningrado sritį. Ties Estija SU-24MR lydėjo du SU-35, kurie atskrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
NATO naikintuvai
Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį SU-24MR, kuris skrido su dviejų SU-27 palyda iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Abu SU-27 grįžo atgal į Kaliningrado sritį. Ties Estija SU-24MR lydėjo du SU-35, kurie atskrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Birželio 18-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. IL-20 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Kitą dieną, birželio 19-ąją, NATO naikintuvai atpažino orlaivį AN-12, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. AN-12 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Baltijos šalių gynybos ministrai. KAM nuotr.
Gynybos planų tobulinimas, grįžimas į bendrų tarptautinių pratybų su sąjungininkais ritmą po COVID-19, transatlantinis ryšio stiprinimas yra svarbiausi klausimai, siekiant stiprinti regiono gynybą ir išlaikyti atgrasymą, pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, pirmadienį Latvijoje susitikęs su Baltijos šalių gynybos ministrais, kur lankėsi karinėje bazėje šalia Alūksnės ir apžiūrėjo Latvijos karinės infrastruktūros plėtros projektus.
Susitikime su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Jüri Luiku ir Arčiu Pabriku aktualiausiais regioninio saugumo klausimais ministrai derino bendras pozicijas prieš artėjančius Europos Sąjungos ir NATO gynybos ministrų susitikimus, sakoma pranešime.
„Artėjant NATO gynybos ministrų susitikimui turime užtikrinti tęstinį Aljanso dėmesį Baltijos šalių regionui, pradėtų saugumo iniciatyvų tęsimą“, – akcentavo R. Karoblis.
Baltijos šalių gynybos ministrai taip pat per vaizdo konferenciją susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Pokalbio metu ministrai padėkojo už paramą ir palaikymą dėl NATO karinio buvimo Baltijos šalyse.
„Koronaviruso krizė dar kartą parodė sąjungininkų vienybę bei gebėjimą suvaldyti situaciją, tačiau virusui slopstant svarbu toliau užtikrinti nuoseklų karinės parengties palaikymą ir tobulinimą”, – sakė R. Karoblis.
Baltijos šalių ministrai dar kartą patvirtino, kad tikslas yra išlaikyti 2 proc. nuo BVP gynybos išlaidoms ir tęsti gynybinių pajėgumų plėtros projektus. Tuo metu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad investicijos į gynybą yra taip pat ir investicijos į ekonomikos atgaivinimą, taigi būtina užtikrinti grėsmes atitinkantį gynybos finansavimą.
Ministrai, aptardami ES darbotvarkės klausimus, įskaitant ES daugiametę finansinę programą, pabrėžė, kad bendras trijų Baltijos šalių interesas derybose išlieka finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimas.
Lietuvos rašytojų sąjunga. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos rašytojų sąjungos ketina parengti ir ateinančiais metais išleisti Baltijos šalių literatūros žurnalą anglų kalba „The Baltic Review”.
Žurnale numatoma publikuoti įvairių autorių ir įvairių žanrų kūrybą. Tokiu būdu norima pristatyti Baltijos šalių literatūrą užsienio leidėjams, literatūros renginių organizatoriams bei skaitytojams. Idėja parengti leidinį kilo Lietuvos, Latvijos ir Estijos rašytojų sąjungoms bendradarbiaujant projekte „Baltijos šalių literatūros organizacijų tinklas”, iš dalies finansuojamame „Nordic Culture Point” ir Lietuvos kultūros tarybos.
Pasak projekto „The Baltic Review” vadovės Marijos Mažulės, Lietuvos rašytojų sąjungoje dirbančios tarptautinių programų koordinatore, nuo 2018 m. drauge vykdant įvairius projektus, literatūros organizacijoms kilo idėja parengti ir pradėti leisti literatūros žurnalą anglų kalba, kuriame trys Baltijos šalys pristatytų savo literatūrą pasauliui. Galvota ne tik apie skaitytojus, bet ir apie literatūros profesionalus – leidėjus, įvairių festivalių organizatorius, kuriems galėtų būti patrauklus toks leidinys. Lietuvos rašytojų sąjunga kreipėsi į naujai įkurtą Baltijos kultūros fondą, kurio pagrindinis prioritetas – bendras Baltijos šalių kultūros pristatymas užsienyje ir gavo finansavimą žurnalui, kuris skaitytojus turėtų pasiekti 2021 m. gegužę. Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Mūsų partneriai – „Vilnius Review” ir „Estonian Literary Magazine” turi ilgametę patirtį pristatant Baltijos šalių literatūrą užsienio auditorijoms. Latviai, deja, neturi tokio leidinio anglų kalba, bet su mumis mielai sutiko bendradarbiauti „Latvian Literature” – organizacija užsiimanti latvių literatūros sklaida pasaulyje”, – sako M. Mažulė.
Žurnalo „Vilnius Review” redaktorius, poetas Marius Burokas bus vienas iš „The Baltic Review” redaktorių ir sudarytojų.
„Žurnalą anglų kalba planuojama ruošti spaudai daugiausiai bendraujant internetu. Vakar turėjome pirmąjį „online” susitikimą ir buvo gera pamatyti kolegų iš Estijos ir Latvijos veidus. Mes vieni kitiems suteikiame vilties, kad gyvenimas eina toliau ir viskas bus gerai, ypač, jei būsime vieningi. Ne veltui šiemet švenčiame 30-ties metų Nepriklausomybės sukaktį” – sakė projekto „The Baltic Review” vadovė M. Mažulė.
Antradienį Vilniaus tarptautinis teatro festivalis ,,Sirenos” teatro profesionalus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos sukvies į beveik savaitę vyksiantį Baltijos dramos forumą, kurio metu rengiama ir tarptautinė konferencija ,,Mind the Gap“.
Renginių tikslas – aptarti šiandienos teatro aktualijas bei kintantį teatro veidą, pristatyti Baltijos šalių teatralams Lietuvos teatro panoramą bei aptarti trijų šalių bendradarbiavimo galimybes scenos meno srityje.
Baltijos dramos forumas – tai kasmet vienoje iš trijų Baltijos šalių vykstantis, teatro profesionalus suburiantis tarptautinis renginys.
Tarpkultūriniais Lietuvos, Latvijos ir Estijos mainais siekiama ne tik pristatyti kviečiančios šalies teatro ir dramaturgijos sritis kolegoms iš kaimyninių šalių, bet ir skatinti naujų partnerysčių atsiradimą, aktyvinti vis dar gana vangų bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių teatro institucijų, kūrėjų, tyrinėtojų, akademikų.
2019 m. Baltijos dramos forumą pasiūlyta rengti Vilniaus tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos“. Siekdami, kad programą sudarytų ne tik spektakliai, bet ir refleksijos apie Lietuvos ir Baltijos šalių teatro nūdieną bei aktualijas, festivalio organizatoriai pakvietė prisijungti kelias organizacijas, kurios padėjo praturtinti forumo programą, – tai Lietuvos kultūros institutas, Scenos meno kritikų asociacija bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
„Scenos meno srityje mainai tarp Baltijos šalių gana vangūs, todėl palaikyti Baltijos dramos forumo tradiciją mums, kaip festivalio rengėjams, pasirodė svarbu ir reikalinga. Džiaugiuosi, kad per šį gana trumpą forumui surengti skirtą laiką subūrėme puikius partnerius, išvengėme kritinių ryšio klaidų ir, tikiu, parengėme įdomią programą, apjungiančią akademinę, meninę ir vadybinę sritis“ – sako Forumo koordinatorė Agnė Pulokaitė.
Forume rengiama ir tarptautinė konferencija „Mind the Gap“, kurioje dalyvaus 14 pranešėjų iš trijų Baltijos šalių.
„Rugsėjo 24–25 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pranešėjai iš trijų Baltijos šalių nagrinės, kokie procesai vyksta keičiantis teatro kartoms, kaip kinta teatro estetika, kritika, mąstymo apie teatrą kryptys. Bus kalbama apie pokyčius teatre vaikams, operoje, šokio teatre bei dramaturgijos interpretacijose, apie kintančias teatro režisierių kartas bei galimybes skirtingoms kartoms sėkmingai bendradarbiauti. Pranešimą tema „Uždarant plyšį tarp rytų ir vakarų“ skaitys režisierė, dėstytoja Yana Ross, profesorė iš Tartu universiteto Anneli Saro kalbės apie „Demiurgus ir amatininkaus šiuolaikiniame Estijos teatre“, o akademikė iš Latvijos Ieva Rodiņa pasakos apie „Kartų pasikeitimus šiuolaikiniame Latvijos teatre,“ – sako konferencijos koordinatorė teatrologė Kristina Steiblytė.
Šia konferencija taip pat siekiama tęsti šviesaus atminimo teatrologės, rašytojos Viktorijos Ivanovos kartu su bendraminčiais ir kolegomis inicijuotą nuo 2010 iki 2017 m. kasmet vykdavusią Tarptautinę jaunųjų teatro kritikų konferenciją.
Baltijos dramos forumo renginių programoje svečiams iš užsienio šalių pristatoma Lietuvos teatro vitrina – įdomiausi pastarojo sezono lietuviški spektakliai. Taip pat vyks tinklaveikos renginiai ir susitikimai, supažindinsiantys svečius iš Latvijos ir Estijos su lietuvių teatro kūrėjais, teatrų atstovais, nepriklausomais prodiuseriais ir, tikėtina, padėsiantys užsimegzti ryšiams tarp scenos menų profesionalų Baltijos šalyse.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis birželio 19-20 dienomis dalyvaus Baltijos šalių gynybos ministrų komiteto susitikime Estijoje.
Tartu mieste R. Karoblis su savo kolegomis – Estijos gynybos ministru Juriu Luiku ir Latvijos gynybos ministru Artisu Pabriksu – aptars Europos Sąjungos iniciatyvas gynybos srityje, derins bendras Baltijos šalių pozicijas euroatlantinėje darbotvarkėje.
Susitikime daug dėmesio planuojama skirti diskusijoms apie bendrus trišalius Baltijos šalių projektus, ministrai taip pat aptars oro gynybos klausimus.
Trys Baltijos šalių gynybos ministrai po susitikimo pasirašys bendradarbiavimo komunikatą.
Vizito pabaigoje, ketvirtadienį, krašto apsaugos ministras R. Karoblis kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Estijos ir Latvijos prezidentais bei gynybos ministrais dalyvaus iškilmingame Baltijos gynybos koledžo 20-mečio minėjime ir jungtinėje kursų baigimo ceremonijoje.
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 29-ąją sukaktį, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų suplevėsavo trijų Baltijos valstybių vėliavos.
Iškilmingoje jų pakėlimo ceremonijoje kalbą sakė pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. Vytautas Landsbergis. Pasveikinęs laisvos Respublikos piliečius, V. Landsbergis pabrėžė, kad šiandien yra ypatinga diena ir nepaprastas prisiminimas, kaip Lietuva dar sykį istorijoje kėlėsi tartum iš numirusiųjų.
Atkuriamojo Seimo pirmininkas kalbėjo: „Griūna eilinė imperija, melagingai pasivadinusi mitologine Sovietų Sąjunga, nors jokia savanoriška sąjunga nė nekvepėjo. Įvyko. Žmonės norėjo gyventi kitaip. Radosi dvasioje laisva Antroji respublika – Kovo 11-osios Lietuva“.
„Ligi dabar pasauliui teskamba mūsų žodis – Lietuva. Pasakėme Kovo 11-ąją ir toliau sakom: esame, būsime“, – pabrėžė Nepriklausomybės Akto signataras.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Nepriklausomybės Akto signatarai, užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, Lietuvos laisvės kovų dalyviai, Lietuvos kariuomenės rūšių ir pajėgų vadai, NATO padalinių Lietuvoje atstovai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai-savanoriai, nevyriausybinių visuomeninių organizacijų atstovai. Taip pat ceremonijoje dalyvavo apie 250 Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės šaulių, kurie pirmadienį surengtoje ceremonijoje iškilmingai pasižadėjo ir prisiekė Lietuvos Respublikai.
Skrydžiu virš Nepriklausomybės aikštės šventės proga iškilmingos ceremonijos dalyvius ir visą Lietuvą pasveikino mūsų sąjungininkai – Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai, vykdantys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.
Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimą vykdė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras, Baltijos valstybių himnus giedojo valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras.
Vėliavas pakėlė Lietuvos, Estijos ir Latvijos garbės sargybos kuopų kariai, nuaidėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventei dedikuotos šventinės salvės.
Vilniuje susitiko trijų Baltijos šalių premjerai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį Vilniuje vyksta Baltijos šalių Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų Tarybos (BMT) susitikimas.
Šiame susitikime Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Saulius Skvernelis, Maris Kučinskis, Juris Ratas aptars tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas gynybos, kibernetinio saugumo ir oro gynybos srityse, didelis dėmesys bus skirtas Euopos Sąjungos daugiametei finansinei perspektyvai 2021-2027 metams.
Taip pat ketinama aptarti „Rail Baltica” projekto įgyvendinimą, Baltijos šalių poziciją vykdant ES direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų, įvardinti Latvijos pirmininkavimo BMT Ministrų Pirmininkų Tarybai prioritetus 2019 metams.
Praėjusią savaitę, spalio 22-28 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Spalio 23-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį „IL-76“, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, be iš anksto pateikto skrydžio plano, su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) radijo ryšį palaikė.
Spalio 25-ąją NATO naikintuvai atpažino „AN-26“, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, su RSVC radijo ryšį palaikė.
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino ir orlaivį „AN-148“, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies iki Kaliningrado srities ir atgal. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planas buvo pateiktas pavėluotai, su RSVC radijo ryšį palaikė.
Dar tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį „AN-26“, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, su RSVC radijo ryšį palaikė.
Spalio 26-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį „AN-26“, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Baltijos šalių ministrų pirmininkų ir Izraelio valstybės ministro pirmininko B. Netanyahu susitikimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Baltijos šalių ir Izraelio premjerų susitikime svartyti transatlantiniai ryšiai, santykiai su Rusija, aptarta padėtis Artimuosiuose Rytuose, bendri veiksmai kovojant su terorizmu, kibernetinio ir informacinio saugumo stiprinimas. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, taip pat kalbėta apie bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje, plėtojant švietimo ir mokslinius tyrimus, turizmo skatinimą.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po susitikimo su Baltijos valstybių ministrais pirmininkais sakė, kad Latvija, Estija bei Lietuva stipriai pažengusios technologijų srityje, ir pažymėjo, jog ateitis priklauso inovacijų šalims.
„Baltijos šalys yra mokslo ir technologijų atstovės. Inovacijos ateitis priklauso tiems, kurie kuria, ir čia glūdi didžios proto jėgos. Mes mažos valstybės įrodėme, kad galime sutelkti didžius protus, pasiekti pažangos, sukurti naujas pramonės šakas. Baltijos šalys jau dabar pažengusios kibernetinėje erdvėje, lazeriuose. Nors mes ir mažos, bet tai nereiškia, kad mes negalime būti didžios technologijų srityse, mes jei vieną kitą remsime, galime pasiekti labai daug“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė B. Netanyahu.
Izraelio premjeras taip pat pažymėjo, kas Izraelis yra žydų valstybė, kuri kaip ir Baltijos valstybės didžiuojasi savo didžia istorija, tradicijomis, unikalia kalba. Jis padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už drąsią poziciją holokausto klausimu bei pabrėžė apie būtiną kovą su antisemitizmu.
Pasak Izraelio ministro pirmininko, šalys bendradarbiauja ir kovodamos su iššūkiais pasaulyje. Didžiausias šiuo metu bei ateities problema, anot jo, yra terorizmas.
Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu sakė, kad Iranas vis dar intensyviai vykdo teroristines veiklas bei kuria branduolinį ginklą. Spaudos konferencijoje penktadienį jis sakė, kad ES skirti aštuoniolika milijonų dolerių Iranui yra didžiulė klaida, nes šiuos pinigus Iranas tiesiogiai skiria branduolinio ginklo kūrimui, todėl sankcijos Iranui yra būtinos.
„Iranas nesustabdė branduolinio ginklo kūrimo, jie gali labai greitai atsitverti kelią branduolinio ginklo sukūrimui per keletą metų. ES skirti aštuoniolika milijonų dolerių Iranui yra didžiulė klaida. Jie neskirs šių pinigų vandens valymui ar darbininkams. Šie pinigai bus skirti branduolinio ginklo kūrimui. Reikia atkurti sankcijas Iranui, kad būtų sustabdytos teroristinės veiklos Irane, dėl kurių kenčia milijonai žmonių. Taip pat reikia pabrėžti ir tai, kad Iranas plečia savo teroristines veiklas ir į Siriją“, – teigė premjeras.
Kalbėdamas konferencijoje jis taip pat pažymėjo, kad su Baltijos šalių ministrais pirmininkais aptarė saugumą ir gynybą bei paprašė, kad Baltijos šalys keistų neigiamą skeptišką požiūrį į Izraelį.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aptarėme saugumą ir gynybą, tikiu, kad daug ką galime nuveikti. Aš taip pat paprašiau Baltijos šalių ministrų pagalbos, kad reikia pagerinti požiūrį į Izraelį. Reikia panaikinti neigiamą skeptišką požiūrį į Izraelį“, – sakė B. Netanyahu.
Premjeras S. Skvernelis pirmą kartą vykstantį trijų Baltijos šalių ir Izraelio ministrų pirmininkų susitikimą pavadino istoriniu, vykstančiu itin svarbiu metu, kai trys Baltijos šalys mini savo valstybingumo šimtmetį, o Izraelio valstybė mini 70-metį.
„Transatlantiniam bendradarbiavimui alternatyvos nėra. Europa, JAV ir Izraelis yra natūralūs sąjungininkai. Mus vienija demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybės, iššūkiai saugumui ir glaudūs ekonominiai ryšiai. Esami ir liksime didele dalimi priklausomi vieni nuo kitų. Tai yra didžiausia paskata bendradarbiauti“,- pabrėžė premjeras S. Skvernelis.
Taip pat akcentuota, kad Baltijos valstybės pasisako už glaudesnį ES ir Izraelio bendradarbiavimą. Pabrėžta, kad tik diplomatinės priemonės, derybų kelias gali užtikrinti taiką Artimųjų Rytų regione.
„Visas keturias šalis vienija panaši istorija ir panašūs dabarties regioninio saugumo ir valstybių raidos iššūkiai, todėl turime nuolat kalbėtis ir stiprinti praktinius ryšius“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.
Estijos ministras primininkas Jüris Ratas pažymėjo, kad šalių susitikimas praėjo tiesiog puikiai.
„Džiaugiuosi susitikdamas su Izraelio ministru pirmininku ir tikiuosi, kad iki kito susitikimo nepraeis šimtas metų. Susitikimas praėjo tikrai puikiai. Aptarėme daug temų, kurios yra svarbios visoms šalims. ES turi būti vieninga, vienas iš principinių ES dalykų yra, kad Iranas nebegalėtų kurti branduolinių ginklų. Reikia skatinti mūsų šalių dar glaudesnį bendradarbiavimą technologijose, inovacijose bei kovai su terorizmu“, – sakė J. Ratas.
„Artimieji Rytai yra svarbus klausimas, yra svarbu mūsų sienų apsauga. Padėtis Sirijoje mums kelia nerimą. Taip pat terorizmas išsiplėtojęs visame pasaulyje ir nei viena šalis nėra nuo to apsaugota. Todėl turime stiprinti pozicijas bendradarbiavime kovai su terorizmu“, – teigė Estijos premjeras.
Latvijos premjeras Maris Kučinskis taip pat pažymėjo, kad dialogas tarp valstybių yra būtinas norint spręsti tarptautines problemas.
Dabartinė tarptautinės politikos situacija turi daug temų ir problemų, kurias turime spręsti nedelsiant. Sutinku su Baltijos atstovais, kad turime rimtai žiūrėti į kibernetines grėsmes. Taip pat plėtodami dialogus tarpusavyje, manau, rasime daugelio konfliktų sprendimo būdus“, – sakė M. Kučinskis.
Pasak Latvijos premjero, Baltijos šalių požiūris į Rusiją nepasikeitė. Sankcijos išliks, jei Rusija neįvykdys Minsko susitarimo.
Šiandien su Baltijos valstybėmis aptarėme, kad dėl Rusijos šalių pozicija yra nepasikeitusi. Nebent bus įvykdyti Minsko susitarimai, kol jų neįvykdys, tol sankcijos nebus nutrauktos“, – teigė M. Kučinskis.
Su vizitu Lietuvoje viešintis Izraelio ministras pirmininkas dar susitiks su Lietuvos žydų bendruomene Vilniaus sinagogoje, dalyvaus žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale, apdovanos Pasaulio tautų teisuolio medaliais Domo ir Marijonos Viščių šeimą.
B. Netanyahu taip pat ketina aplankyti Vilniaus Gaono kapą.
Tai pirmasis Izraelio premjero keturių dienų vizitas Lietuvoje.
Rusija turi ginti ir gins tėvynainių teises ir interesus Baltijos šalyse, bet tai darys tokiomis priemonėmis, kad nepablogėtų žmonių padėtis, pareiškė ketvirtadienį tiesioginiame televizijos ir radijo eteryje prezidentas Vladimiras Putinas, praneša „RIA Novosti“.
Tiesioginės linijos metu Rusijos prezidentas gavo prašymą „imtis priemonių prieš Latviją“, taip pat ir įvesti sankcijas, kadangi šioje šalyje „draudžiama mokytis rusų kalba“.
„Priemonės, kuriomis mes turime ginti mūsų tėvynainių interesus, turi būti tokios, kad nekomplikuotų jų padėties. Todėl mes tęsiame dialogą su mūsų partneriais Europos Sąjungoje. Tikiuosi, jog jiems galų gale pasidarys gėda dėl to, kad jie, atkreipdami dėmesį į žmogaus teisių pažeidinėjimą už Europos Sąjungos ribų, leidžia taip šiurkščiai pažeidinėti ES teritorijoje gyvenančių žmonių teises. Tai tas atvejis, kai sakoma – „Kito akyje ir krislą mato, o savojoje nė rąsto nepastebi“, – teigė V. Putinas.
Pasak jo, vienašališkos sankcijos „nepadeda spręsti problemų, o tik jas komplikuoja“. O dėl rusakalbių Baltijos šalyse, tai, anot Rusijos prezidento, „mes nuolat apie tai kalbame, atkreipiame į tai Pabaltijo valstybių, taip pat ir Latvijos, valdžios dėmesį“.
„Sunku įsivaizduoti, kad šiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje šimtai tūkstančių žmonių gali būti paskelbti nepiliečiais“, – pareiškė V. Putinas. „Juk tokios kategorijos nėra, tarptautinėje teisėje nenumatyta tokia kategorija. Yra piliečiai, yra žmonės su dviguba pilietybe, be pilietybės, bet sąvokos „nepiliečiai“ niekada nebuvo. Ji sugalvota Pabaltijo valstybėse, kad būtų apribotos žmonių, kurie gyvena tose teritorijose, pagrįstos teisės“, – pabrėžė Rusijos prezidentas. Pasak jo, Rusija „atkakliai dirbs šioje srityje, bet taip, kad nepakenktų tiems, kurie gyvena tose teritorijose, tose šalyse“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį Stanfordo universitete dalyvavo JAV Baltijos studijų plėtros asociacijos surengtoje konferencijoje, skirtoje paminėti Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį.
Ministras L. Linkevičius kartu su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi ir buvusiu Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Baltijos šalių išskirtinumas?“, kurią moderavo Stanfordo universiteto politikos mokslų profesorė Anna Grzymala-Bussė. Diskusijoje Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Baltijos šalių stiprybės pagrindas yra vienybė, tačiau bendra ES išorės politika ir stipri transatlantinė partnerystė yra neatsiejamos Baltijos šalių regiono saugumui užtikrinti.
Vizito Stanfordo universitete metu ministras L. Linkevičius susitiko su vienu žymiausių politikos mokslų teorijos atstovų – Stanfordo universiteto profesoriumi Francisu Fukuyama ir buvusia JAV valstybės sekretore, Stanfordo universiteto profesore Condoleezza Rice.
Ministras, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, taip pat apsilankė Hooverio instituto archyvuose, kuriuose saugoma didelė XX a. Lietuvos istorijos dokumentų kolekcija, susitiko su Šiaurės Kalifornijos lietuvių bendruomene.
JAV Baltijos studijų plėtros asociacija (Association for Advancement of Baltic Studies) – tai tarptautinė, ne pelno siekianti švietimo ir mokslo organizacija, įkurta 1968 metais. Asociacijos tikslas – organizuojant konferencijas ir remiant mokslinius tyrimus, skatinti Baltijos studijų plėtrą. Baltijos studijų plėtros asociacijos konferencijos organizuojamos kas antrus metus.
Prancūzijos ir Baltijos šalių Prezidentų susitikimas. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Eliziejaus rūmuose susitikusi su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu, aptarė pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą.
Lietuvos vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose.
Lietuvos vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Macrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Bendrijai atgimstant su nauja energija ir idėjomis, kartu su Prancūzija įsitraukiame į visos Europos ateičiai svarbių sprendimų priėmimą. O tai galimybė Lietuvai būti dar geriau girdimai ir ginti savo interesus.
D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad bendra atsakomybė už Europos ateitį suteikia ir naują kokybę Lietuvos ir Prancūzijos strateginei partnerystei. Tai – realus bendradarbiavimas, atnešantis konkrečių rezultatų gynybos, ekonomikos, kultūros srityse.
Su Prancūzijos vadovu buvo aptarti pagrindiniai jo pasiūlymai dėl ES ateities reformų ir Lietuvai svarbiausi europinės darbotvarkės klausimai.
Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvas kurti stiprią, inovatyvią, globalioje rinkoje konkurencingą Europą, didinti euro zonos atsparumą finansiniams iššūkiams, nes tai reiškia ir ekonominę naudą mūsų žmonėms. Prezidentė taip pat akcentavo Lietuvos prioritetus derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Derantis dėl ES finansinės paramos Lietuvos poreikiams svarbi Prancūzijos parama.
Lietuva ir Prancūzija sutaria, kad saugumas yra Europos ateities pamatas, todėl šalių vadovai daug dėmesio skyrė gynybos bendradarbiavimui ir pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui.
Prancūzijos – vienos didžiausių NATO karinių galių – pozicija reikšminga ir siekiant papildomų Aljanso gynybos priemonių mūsų regione. Šiuo metu daugiašaliame NATO batalione dislokuoti ir Prancūzijos kariai.
Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, susitikime didelis dėmesys skirtas bendram atsakui į hibridines grėsmes, kovai su tarptautiniu terorizmu. Abiejų valstybių pasiryžimas stiprinti Europos saugumą turėjo lemiamą vaidmenį pradedant glaudesnį ES šalių gynybos bendradarbiavimą (PESCO). Dabar Lietuva ir Prancūzija imasi kibernetinio saugumo lyderystės Europoje. Didelę kibernetinės gynybos patirtį turinti Prancūzija jungiasi prie Lietuvos iniciatyva kuriamų ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų.
Atsiliepdama į Prancūzijos prašymą, Lietuva sustiprino pajėgas Jungtinių Tautų misijoje Malyje, dalyvauja ES mokymo misijoje Centrinėje Afrikos Respublikoje, taip prisidėdama prie kovos su tarptautiniu terorizmu.
Lyderių susitikime aptartas ir dvišalių santykių stiprinimas. Prancūzija niekuomet nepripažino Baltijos šalių aneksijos ir visuomet palaikė Lietuvos laisvės siekį. Ši šalis išsaugojo ir sovietų okupantams neatidavė tarpukario Lietuvos turto – 22 tonų aukso, kurį vėliau grąžino nepriklausomai Lietuvai.
Šiandien valstybes sieja stiprėjantys ekonominiai ryšiai – dvišalė prekyba vien praėjusiais metais išaugo beveik 20 proc. ir siekia 1,8 mlrd. eurų. Tačiau dar yra daug neišnaudoto potencialo bendradarbiauti finansinių technologijų, gyvybės mokslų ir kitose srityse. Svarbūs ir kultūros bei mokslo ryšiai – Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkai įgyvendina net 260 bendrų tyrimo projektų, Lietuvoje populiarėja prancūzų kalbos mokymasis, užmegzta 10 miestų partnerysčių.
Šiemet tikimasi ir Prancūzijos Prezidento E. Macrono vizito Lietuvoje.
