Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt nuotr.

Visuomenė itin griežtai įvertino Seimo darbą – pasitikėjimas svarbiausia valdžios institucija krito taip, kaip po „naktinės mokesčių reformos“ prieš dešimtetį. Nors šiuo metu pasitikėjimas Seimu nėra rekordiškai žemas, per pastaruosius trejus metus pasitikėjimas parlamentu aptirpo 18 proc.
 
Pastarąjį mėnesį žymiai sumažėjo ir Vyriausybės reitingas.
 
Tarp reitinge esančių institucijų vienintelė Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, turėdama ir taip beveik maksimalų pasitikėjimą, sugebėjo dar šiek tiek sustiprinti savo pozicijas reitingų lentelėje.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pastarąjį mėnesį labiausiai sumažėjo gyventojų, kurie pasitiki Lietuvos Seimu. Nuo rugsėjo pasitikėjimas šia institucija krito net 10 procentinių punktų. Šiuo metu parlamentu pasitiki 22 proc. pileičių, o priešingai galvojančių yra 75 proc.
 
Toks staigus pasitikėjimo parlamentu kritimas, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, buvo tik prieš dešimtmetį – po „naktinės mokesčių reformos“ bei 2009 metų sausį kilusių riaušių prie Seimo rūmų. Tuomet pasitikinčių Seimu sumažėjo nuo 22 proc. 2008 m. gruodį iki 11 proc. 2009 m. sausį, o nepasitikinčių parlamentu padaugėjo nuo 71 proc. iki 83 proc.
 
Žvelgiant į pasitikėjimo dabartiniu Seimu pokyčius, per savo valdymo laikotarpį Viktoro Pranckiečio pirmininkaujamas Seimas suteiktą kreditą „sumažino“ beveik dvigubai – nuo 40 proc. 2016 m. lapkritį iki 22 proc. 2019 m. spalį. Taigi per 3 pastaruosius metus pasitikinčių šiuo Seimu, kurio prestižą gerinti žadėjo V. Pranckietis, sumažėjo 18 procentinių punktų.
Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
 
Visgi, sekant Seimo vertinimo duomenis ilgesnėje perspektyvoje, būtina pažymėti, kad tai dar nėra pats blogiausias šalies parlamento vertinimas. 2010 metų lapkritį Lietuvos Seimu pasitikėjo tik 7 proc. šalies gyventojų, o nepasitikėjo net 90 proc. apklaustų gyventojų.
 
Žymiai – 7 procentiniais punktais – smuktelėjo ir gyventojų pasitikėjimo rodikliai Vyriausybės darbu. Šiuo metu Ministrų Kabinetu pasitiki 42 proc. gyventojų, kiek daugiau – 55 proc. – teigia, kad nepasitiki.
 
Apskritai žvelgiant į „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų rezultatus, pastarąjį mėnesį pablogėjo beveik visų 20 analizuojamų institucijų vertinimai. Nuostolių nepatyrusios liko tik dvi institucijos: Alytaus gaisro metu visuomenės dėmesio centre atsidūrusi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc., o nepasitiki 7 proc.) bei Lietuvos bankas (61 proc. ir 31 proc.) Pastarojo banko pasitikėjimo reitingas nesikeitė, tuo metu Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, lyginant su ankstesniu mėnesiu, įvertinta 1 procentiniu punktu geriau.
 
Taip pat 6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole (pasitiki 52 proc. ir nepasitiki 34 proc.), Valstybės saugumo departamentu (pasitiki 61 proc. ir nepasitiki 22 proc.) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (67 proc. ir 22 proc.).
 
5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki teismais (atitinkamai 39 proc. ir 51 proc.), savivaldybėmis (53 proc. ir 39 proc.) ir Lietuvos kariuomene (69 proc. ir 22 proc.). Tuo metu pasitikinčių Specialiųjų tyrimų tarnyba (57 proc. ir 27 proc.) bei policija (73 proc. ir 22 proc.) sumažėjo 4 procentiniais punktais.
 
Institucijų, kuriomis visuomenė labiausiai pasitiki, sąrašas nesikeitė
 
Lietuvos gyventojai šiuo metu labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc.), Prezidento institucija (79 proc.), policija (73 proc.), Lietuvos kariuomene (69 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (67 proc.), Bažnyčia (67 proc.), Konstituciniu Teismu (66 proc.), Valstybės saugumo departamentu (61 proc.), Lietuvos banku (61 proc.), SODRA (61 proc.) bei Lietuvos žiniasklaida (61 proc.).
Dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima. Tai Specialiųjų tyrimų tarnyba (57 proc.), savivaldybės (53 proc.), Valstybės kontrolė (52 proc.), prokuratūra (46 proc.), komerciniai bankai (46 proc.) ir profsąjungos (43 proc.).
 
Apklausa buvo vykdoma 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą.
 
Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 

„Baltijos tyrimų“ infograma
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.17; 17:47

Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.

Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad per 2 pastaruosius mėnesius ekonominė padėtis šalyje pablogėjo, o kiek daugiau nei ketvirtadalio nuomone – labai pablogėjo.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, spalį septintadalis (14 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo. Pusė (52 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, o kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis per kelis mėnesius pablogėjo. 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
 
Lyginant su prieš 2 mėnesius vykusios apklausos rezultatais (2019 metų rugpjūtį), manančių, kad šalies ekonominė padėtis pastaruoju metu gerėja, sumažėjo 7 procentiniais punktais, o lyginant su vertinimais prieš metus (2018 m. spalį), 5 procentiniais punktais padaugėjo atsakiusių, kad ekonominė padėtis šalyje nepasikeitė.  
 
Pensininkai klausia valdžios, kur dingo jų pensijos? Slaptai.lt nuotr.

Situacija šalies ekonomikoje daugiau už kitus nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime ir mažesniuose miestuose, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, pensininkai bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių respondentai.
 
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.
 
Apklausa vyko 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 121 atrankos taške. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.16; 07:36

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo pasikeitimus partijų reitingų lyderių trejetuke – valdantieji „valstiečiai“ dėl antros ir trečios vietų varžosi su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
 
Liepos 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, „valstiečių“ turimam visuomenės palaikymui, lyginant su analogiška apklausa prieš mėnesį, šiek tiek smuktelėjus, antrojoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė socialdemokratai.
 
Balsą už šią partiją, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, tvirtina atiduosią 12,8 proc. rinkėjų (birželio mėn. tokių buvo 12,6 proc.). Lietuvos socialdemokratų partija taip pat yra vienintelė partija, kuri visuomenėje vertinama labiau palankiai – 48 proc., nei nepalankiai – 38 proc., parodė apklausa. 
 
Tuo tarpu į trečiąją reitingų lentelės vietą, nors ir paklaidos ribose su antrąja vieta, tačiau vis dėlto žemyn nukritusiems „valstiečiams“ paramą deklaruoja 12,1 proc. piliečių (birželį tokių buvo 13,4 proc.). Juos nepalankiai vertina daugiau nei pusė – 58 proc. apklaustųjų, o teigiamai – 36 proc. respondentų.
 
Nežymiai svyruojantys konservatoriai išlieka pirmoje vietoje. Šiai partijai paramą rinkimuose šiuo metu būtų linkę deklaruoti 14 proc. šalies gyventojų (birželio mėn. palaikymas siekė 14,9 proc.). Konservatoriams nepalankumą jaučia 57 proc. apklaustųjų, o labiau palankiai partiją vertina 32 proc. respondentų.
 
Šalia ar šiek tiek viršijusios 5 proc. rinkėjų palaikymo rinkimuose ribą rikiuojasi dar 3 politinės partijos: balsą atiduoti už Tvarką ir teisingumą ketino 6,9 proc. piliečių (prieš mėnesį „tvarkiečių“ palaikymas siekė 5,8 proc.). Juos labiau palankiai vertina 38 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 48 proc.
 
Už Darbo partiją šiuo metu balsuotų 5,7 proc. (birželio mėnesį „darbiečius“ palaikė 5,1 proc.) rinkėjų, o partijai bendrą palankumą jaučia 29 proc. rinkėjų, kai tuo tarpu nepalankiai Darbo partiją vertina 59 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Šeštoje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Liberalų sąjūdis, už kurį šiuo metu rinkimuose balsuotų 4,7 proc. respondentų (birželį liberalų palaikymas siekė 5,3 proc.). Liberalų sąjūdį labiau palankiai vertina 29 proc., o nepalankiai – 53 proc. apklaustųjų.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ atlikti tyrimai rodo, kad toliau reitingų lentelėje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Jai paramą deklaruoja 3,5 proc. respondentų (birželį parama jiems siekė 3,4 proc.). LLRA-KŠS susilaukė didžiausios dalies nepalankiai partiją vertinusių respondentų – 63 proc. Palankiai tuo tarpu Lietuvos lenkų rinkimų akciją vertina 20 proc. apklaustųjų.
 
Iškart po jų – 2,7 proc. paramos sulaukusi Lietuvos centro partija (birželio mėn. palaikymas siekė 2,2 proc.), kuriems palankumą jaučia 25 proc. respondentų, o nepalankumą – 53 proc.
 
Naujoji parlamentarės Aušrinės Armonaitės vedama Lietuvos laisvės partija šiuo metu rinkimuose sulauktų 2,4 proc. palaikymo, ją palankiai vertina 17 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 48 proc.
 
Nors įsteigta birželio pabaigoje, Laisvės partija reitinguose lenkia buvusio sostinės mero Artūro Zuoko vadovaujamą Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus). Pastarosios politinės jėgos palaikymas pastaraisiais mėnesiais nesikeitė – visuomenės palaikymo jie sulauktų iš 2,3 proc. respondentų, o labiau palankiai Lietuvos laisvės sąjungą vertina 25 proc., tuo tarpu labiau nepalankiai – 57 proc.
 
Valdančiojoje daugumoje esančių „socialdarbiečių“ palaikymas per pastaruosius mėnesius ūgtelėjo nežymiai. Šiuo metu partiją palaiko 1,8 proc. respondentų (birželio mėnesį „socialdarbiečius“ palaikė 1 proc.) ir ši Gedimino Kirkilo vadovaujama partija lieka reitingų lentelės apačioje. Labiau palankiai Lietuvos socialdemokratų darbo partiją vertina 31 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 52 proc.
Konservatorių rinkiminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
 
Didžiausias palankumo ir nepalankumo vertinimų santykis atsispindi respondentams įvertinant LLRA-KŠS – nepalankiai juos vertina 63 proc. respondentų, o palankiai – 20 proc. Mažiausias santykis matomas Tvarkos ir teisingumo vertinime (palankiai vertina 37 proc. respondentų, o nepalankiai – 48 proc.).
 
Tuo tarpu trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie apskritai nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
 
Kairiųjų pažiūrų rinkėjai grįžta pas socialdemokratus
 
Komentuodama apklausų rezultatus, „Baltijos tyrimų“ sociologė Rasa Ališauskienė sako, kad tai, jog socialdemokratai reitinguose kyla bei dalijasi antrą ir trečią vietas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) parodo dalies kairiųjų pažiūrų rinkėjų sugrįžimą prie socialdemokratų palaikymo, kurie, pasak sociologės, daug dirba dėl sėkmingo pasirodymo rinkimuose, ką parodė ir praėjusių savivaldos rinkimų rezultatai.
 
„Valstiečiai“ po truputį praranda pozicijas, o šių dviejų partijų elektoratai yra panašūs. Per praėjusius rinkimus valstiečiai-žalieji buvo pakankamai daug perėmę tų rinkėjų, kurie anksčiau balsuodavo už socialdemokratus ir dabar panašu, kad dalis tų rinkėjų vėl grįžta pas socialdemokratus“, – Eltai sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė R. Ališauskienė.
 
Jos teigimu, nors didesnė dalis, kaip parodė atliktas tyrimas, socialdemokratus vertina palankiai, tai nebūtinai reiškia, kad jų rinkėjai ateis balsuoti. Tai, pasak R. Ališauskienės, bus darbo mobilizuojant rinkėjus rezultatas.
Socialdemokratai. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Konservatorių rinkėjas labai disciplinuotas. Jeigu jam ši partija patinka, jis tikrai ateina balsuoti. Tuo tarpu socialdemokratų vertinimai gali būti neblogi, bet nebūtinai tai reiškia, kad žmonės ateina už juos balsuoti. Tai yra du skirtingi dalykai: vienas dalykas, kaip atrodo pati partija, ką apie ją galvoja, o kitas – kiek ji sugeba mobilizuoti žmones, ateinančius balsuoti“, – komentavo reitingus R. Ališauskienė.
 
Ji taip pat pridūrė, jog jau ne vieną mėnesį iš eilės krintantys „valstiečių“ reitingai turėtų būti didelis signalas partijai, į kurį verta jiems atsižvelgti.
„Tai seniai jiems turėjo būti signalas. Nes jie Seimo rinkimuose labai gerai pasirodė, turėjo tikrai labai didelį palaikančių ratą – per 30 proc., bet jį praktiškai trigubai išbarstė, nes reitingas dabar tris kartus sumažėjęs ir ta mažėjimo tendencija toliau yra, tai jiems yra didelis skambutis. Aišku, Lietuvoje daugeliu atvejų taip vyksta, kad tarsi švytuoklė – kiekvieni Seimo rinkimai iškelia vis kažką kito, tai čia labai naujo nėra, bet mobilizuotis jie turėtų. (…) Kažkaip daugiausia skandalų arba triukšmų politinėje erdvėje ir susiję su valdančiąja partija“, – pridūrė sociologė.
 
Apklausa vyko 2019 m. liepos 15 – 29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.08; 03:00

Naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šalies gyvenimas keičiasi nedaug. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, birželį 1 proc. daugiau respondentų manė, kad reikalai iš esmės krypsta į gerąją pusę – 51 proc.
 
Užtat lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus, nuo 2018 m. birželio pastebinčių padėties gerėjimą padaugėjo 11 procentinių punktų (tada 40 proc. manė, kad padėtis šalyje gerėja ir 59 proc. nurodė, kad ji blogėja).
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 14-28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, didesni optimistai yra respondentai iki 30 metų (59 proc. iš jų mano, kad reikalai gerėja) bei 30 – 49 metų žmonės (55 proc.), didmiesčių gyventojai (57 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (58 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – per 1200 eurų (57 proc.), specialistai ir tarnautojai (57 proc.), besimokantis jaunimas (67 proc.) bei vadovai (70 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (66 proc.) ir centristinių pažiūrų gyventojai (57 proc.).
 
Dabartine padėtimi šalyje kiek daugiau yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), pensininkai, darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, dešiniųjų pažiūrų žmonės.
 
Tyrimas parodė, kad didesni optimistai šiuo metu yra Liberalų sąjūdžio (71 proc. nurodė, kad reikalai šalyje gerėja), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (58 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (56 proc.) bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (55 proc.) rinkėjai, o nepatenkinti situacija šalyje yra daugiau Darbo partijos (56 proc. nurodė, kad reikalai Lietuvoje blogėja) ir LSDP (51 proc.) rinkėjai.
 
Pažymėtina, kad į pastaruosius rinkimus gegužės 26 d. atėjo daugiau optimistiškai nusiteikusių šalies gyventojai (58 proc. iš jų mano, kad reikalai šalyje gerėja, ir 40 proc. atsakė, kad blogėja), o neatėję į šiuos rinkimus situaciją Lietuvoje vertina daugiau pesimistiškai (37 proc. nurodė, kad reikalai gerėja, o 61 proc. mano, kad blogėja).
 
Tyrimo metu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.14; 08:50

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Praėjusią savaitę po daugiau nei mėnesį trukusių darbų buvo baigta formuoti valdančioji dauguma. Naujausios apklausos rodo, kad sutartį pasirašiusių partijų reitingai keitėsi paklaidos ribose, o tai, pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, rodo, kad visuomenė derybomis nepatikėjo.
 
Be to, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio populiarumas smuko dar labiau – per pastaruosius tris mėnesius jį nepalankiai vertinančių gretos padidėjo 10 proc.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 14-28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu rinkimai į Seimą vyktų rytoj, 14,9 proc. respondentų balsuotų už Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partiją, tai yra didžiausią palaikymą turinti politinė jėga. Tiesa, parama jai yra sumažėjusi 0,8 proc. – nuo 15,7 iki 14,9 proc.
 
Antroje vietoje yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios reitingas nuo 14,1 proc. smuktelėjo iki 13,4 proc. Trečioje – Lietuvos socialdemokratų partija su 12,6 proc. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, parama LSDP išaugo 0,2 proc.
 
Iš liepos 5 d. susitarimą pasirašiusių partijų be LVŽS, paklaidos ribose dalį rinkėjų ir prarado Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), o partija Tvarka ir teisingumas (TTP) – nežymiai užsiaugino. „Socdarbiečiai“ neteko 2,4 proc. balsų – nuo gegužės pabaigoje buvusių 3,4 proc. sumažėjo iki 1 proc. LLKA-KŠS nuo 4,1 iki 3,4 proc. Tuo metu TTP reitingas pakilo 1,1 proc. – nuo 4,7 iki 5,8 proc.
Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Negausiu padidėjusiu palaikymu galėtų pasidžiaugti Liberalų sąjūdis – birželio mėnesį darytos apklausos metu 5,3 proc. respondentų, tai yra 1,3 proc. daugiau negu praėjusį mėnesį, balsuotų už šią partiją. Tiesa, nuo 4 vietoje esančių TTP Liberalų sąjūdis atsilieka 0,5 proc.
 
Pagal visuomenės apklausas, 6 vietoje yra Darbo partija su 5,1 proc. palaikymo (5,9 proc. gegužę), 7-oje – LLKA-KŠS, 8-oje – Laisvės sąjunga su 2,3 (gegužė 3,5 proc.), 9-oje – Lietuvos centro partija su 2,2 (2,1 proc.), o paskutinėje – minėti „socialdarbiečiai“.
 
Komentuodama reitingus, politologė R. Urbonaitė tikina – jie rodo, kad valdančiosios koalicijos formavimo darbais visuomenė nepatikėjo.
 
„Be abejo, kad nepatikėjo. Reikia pasakyti, kad šios derybos tikrai nebuvo tokios, kurios galėjo sudaryti prielaidas pasikeisti požiūriui į „valstiečius“, tiek į kitus koalicijos partnerius į gerąją pusę. (…) Daugiau prielaidų yra kristi reitingams, nes ką matome, tai dalinami pažadai, nuo kurių paskui yra atsisakoma, tikrai manau, kad ateityje nepraslys tokie dalykai kaip Širinskienės perėjimai ir pan. Kitas dalykas – koalicija buvo sudaroma tokiu principu, kad persidaliname postus, o ne kalbam apie proveržį. Nematau prielaidų reitingui gerėti ir ateityje. Matome stagnaciją“, – sako politologė.
 
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kiek daugiau pokyčio visuomenės akyse yra kalbant apie partijų lyderių reitingus. Štai, pavyzdžiui, „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis galėtų džiaugtis ne tik kiek pakilusiais partijos, bet ir asmeniniais reitingais. Pagal Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktą apklausą, R. Žemaitaitis yra palankiausiai vertinamas partijų lyderis su 43 proc. palankaus ir 31 proc. nepalankaus vertinimo (per tris mėnesius pakito nuo 39 proc. ir 37 proc.).
 
Kitų koalicijos partnerių partijų pirmininkų reitingas yra gerokai žemesnis.
„Socdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas yra septintoje vietoje su 24 proc. palankaus ir 57 proc. nepalankaus vertinimo (26 proc. ir 58 proc.), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis – devintoje su 22 proc. palankaus ir 68 proc. nepalankaus (32 proc. ir 58 proc.), kas jį daro nepalankiausiai vertinamu asmeniu tarp partijos lyderių, o Valdemaras Tomaševskis yra paskutinėje, dešimtoje, vietoje su 19 proc. ir 57 proc. (14 proc. ir 61 proc.).
Anot MRU lektorės R. Urbonaitės, toks R. Karbauskio vertinimas visuomenės akyse yra lyg tūzas oponentų, sakančių, kad LVŽS partijoje reikia pokyčių, rankose.
 
„Partija dar turėtų džiaugtis, kad R. Karbauskio negatyvaus reitingo augimas taip stipriai nekoreliuoja su partijos reitingu“, – sako ji.
„Manau, tokį negatyvų reitingą išnaudos tie, kurie kalba apie poreikį naujos lyderystės partijoje. Toks R. Karbauskio reitingas jam pačiam turėtų kelti didelį susirūpinimą, nes tai yra tūzas jo oponentų naudai“, – pridėjo politologė R. Urbonaitė.
 
 
Tyrimo metu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc..
 
Informacijos šaltinis – ELTA (Lukrecijus Tubys)
 
2019.07.11; 18:03

Ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo Lietuvos ekonominė padėtis, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 27 – birželio 9 dienomis atlikta apklausa.
 
Gegužės pabaigoje šeštadalis (17 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per paskutinius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, pusė (52 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, o ketvirtadalis (25 proc.) mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. 6 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
 
Lyginant su prieš 2 mėnesius vykusios apklausos rezultatais (2019 m. kovą), gyventojų nuomonė šiuo klausimu nepakito, o lyginant su vertinimais prieš metus (2018 m. gegužę), 7 procentiniais punktais sumažėjo atsakiusių, kad ekonominė padėtis šalyje paskutiniu metu blogėja (prieš metus 32 proc. manė, kad ekonominė padėtis blogėja). 
 
Kad ekonominė padėtis Lietuvoje paskutiniu metu gerėja, dažniau mano 30 – 49 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1200 eurų), vadovai bei specialistai ir tarnautojai, dešiniųjų pažiūrų žmonės.
 
Situacija šalies ekonomikoje kiek daugiau nepatenkinti vyrai, gyvenantys kaime, respondentai su žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, rusų tautybės gyventojai, kairiųjų pažiūrų žmonės.
 
Apklausa vyko 2019 m. gegužės 27 – birželio 9 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.30; 17:00

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Apklausos rodo, kad visuomenė labiausiai yra linkusi pasitikėti šalies prezidentais ir šiais metais vyksiančių šalies vadovo rinkimų reitingų lyderiais.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos piliečiai labiausiai pasitiki prezidente Dalia Grybauskaite – tai deklaravo 27,7 proc. šalies gyventojų. 

Į politikų, kuriais labiausiai pasitikima penketuką taip pat pateko šalies vadovo posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda (9,9 proc.), kadenciją baigęs Valdas Adamkus (9,4 proc.), premjeras Saulius Skvernelis (8,8 proc.) ir konservatorių į prezidentus keliama Seimo narė Ingrida Šimonytė (8,2 proc.). 

Antrajame penketuke rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (5,8 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (4,3 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,5 proc.), Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich (3,4 proc.), Seimo vadovu Viktoru Pranckiečiu ir Seimo nariu Nagliu Puteikiu pasitiki 2,8 proc. šalies gyventojų. 

Vykusioje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2019 metų vasario mėnesį respondentai paminėjo 94 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 89), kuriais jie labiausiai pasitiki. 

Penktadalis (21 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pasitikėjimo politikais reitingus įvertino Prezidentūros ir Vyriausybės konflikto kontekste. 

Jo teigimu, atsižvelgiant į visuomenės pasitikėjimo politikais reitingą, prezidento posto siekiančiam S. Skverneliui nereikėtų veltis į aštrius ginčus su pirmoje vietoje reitinguose esančia šalies vadove D. Grybauskaite. 

Pasak profesoriaus, S. Skvernelio pasirinkta taktika konfliktuoti su reitingo lydere ne tik neduoda solidumo, tačiau yra ir neprasminga.

„Jei S. Skvernelis tikslingai siekia eskaluoti konfliktą su prezidente, tai tokia taktika, jam, kaip kandidatui į prezidentus, bent jau kol kas neveikia. Galbūt netgi priešingai. Ir nesunku nuspėti kodėl – visuomenės pasitikėjimas D. Grybauskaite yra gerokai didesnis nei premjero. Kita vertus, S. Skvernelis ginčijasi ne su savo tiesioginiais konkurentais, o su baigiančia kadenciją prezidente“, – Eltai sakė T. Janeliūnas. Pasak profesoriaus, vargu ar tokia pasirinkta strateginė S. Skvernelio taktika pasiteisins prieš prezidento rinkimus.

„Manau, kad tai yra arba nelabai vykęs pasirinkimas, arba tiesiog nesugebėjimas susilaikyti nuo asmeninių vertinimų. Jeigu bus tęsiama tokia pat linija toliau, tai S. Skvernelis didelės naudos iš to išpešti neturėtų“, – teigė jis.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.03.25; 05:30

Duonos šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Per pastaruosius metus 13 proc. padaugėjo gyventojų, patenkintų tuo, kaip reikalai klostosi Lietuvoje. Atitinkamai per metus sumažėjo gyventojų, nusivylusių demokratijos veikimu šalyje. Demokratija nepatenkintų žmonių sumažėjo 6 procentais. 

Vasario mėnesį keturi iš dešimties (47 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje, jų nuomone, krypsta į gerąją pusę. Visgi pusė (51 proc.) respondentų gerėjančio gyvenimo sako nejaučią ir maną, kad reikalai šalyje blogėja. 

Atliktų apklausų duomenimis, gyventojų dalis, kuri mano, kad reikalai šalyje klostosi tinkama linkme, nuosekliai daugėja.

Vasario mėnesį atliktos apklausos rodo, kad, lyginant su respondentų atsakymais prieš metus (2018 metų vasarį), nepatenkintų demokratijos veikimu sumažėjo 6 procentiniais punktais. Prieš metus tik 37 proc. manė, kad reikalai šalyje gerėjo, ir 55 proc. – kad blogėjo.

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, vasario pradžioje mažiau nei pusė (49 proc.) apklaustų šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), vadovai, darbininkai ir ūkininkai bei bedarbiai ir namų šeimininkės, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau patenkinti 30-49 metų žmonės (57 proc.), didmiesčių gyventojai (54 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (58 proc.), besimokantis jaunimas (59 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (53 proc.), dešiniųjų pažiūrų respondentai (58 proc.).

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.03.24; 08:06

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė ir TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė. Eltos nuotr.
Naujausių apklausų duomenys rodo, kad savivaldos rinkimų išvakarėse aptirpo kone visų politinių partijų reitingai. Pastarąjį mėnesį po 2 procentinius punktus sumažėjo gyventojų, ketinančių balsuoti už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) ir partiją Tvarka ir teisingumas. 

Smuktelėjus labiausiai palaikomų partijų reitingams, žymiai padaugėjo gyventojų, neapsisprendusių, už ką balsuotų, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai. Lyginant su ankstesne, prieš mėnesį vykdyta apklausa, tokia visuomenės dalis padidėjo net 9 procentais. Šiuo metu šis rodiklis siekia trečdalį (31,8 proc.) visuomenės. Prieš mėnesį neapsisprendusių arba balsuoti neketinančių dalis buvo 22,7 proc. 

Ekspertų teigimu, tendenciją, kai šalyje išaugo visuomenės dalis, nežinant,i už ką balsuoti Seimo rinkimuose, galėjo lemti tai, kad gyventojams, vaizdžiai tariant, galvas susuko savivaldos rinkimai. Ekspertai užsimena ir apie kitas tendencijas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorės Ainės Ramonaitės, žvelgiant į reitingus bei savivaldos rinkimus, galima sakyti, kad paskutinė vinis į „socialdarbiečių“ karstą jau yra įkalta. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos rodo, kad, jei artimiausiu metu būtų rinkimai į Seimą, didžiausią Lietuvos gyventojų palaikymą turėtų dvi partijos – Tėvynės sąjunga (šiuo metu partiją remia 16,2 proc. piliečių, prieš mėnesį tokių buvo 18,5 proc.) bei 14,6 proc. palaikymą turintys „valstiečiai“. Prieš mėnesį LVŽS rėmė 16,8 proc. gyventojų. 

Trečioje vietoje su 7,8 proc. palaikymu rikiuojasi LSDP (prieš mėnesį ji turėjo 9,8 proc.) paramą. Nuo socialdemokratų nedaug atsilieka „darbiečiai“. Juos šiuo metu remia 7,2 proc. gyventojų (sausį tokių buvo 6,3 proc.). Ketvirtoji – Tvarkos ir teisingumo partija. Šią politinę jėgą remia 6,7 proc. gyventojų, prieš mėnesį tokių buvo 9,2 proc. 

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Liberalų sąjūdis (3,9 proc., prieš mėnesį buvo 4,8 proc.), Lietuvos centro partija (3,9 proc., prieš mėnesį buvo 3,7 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (32,9 proc., prieš mėnesį buvo 2,3 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (2,5 proc., prieš mėnesį – 2,9 proc.) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija (2,5 proc., prieš mėnesį – 2,8 proc.). 

Visgi vienas ryškiausių šios apklausos akcentų yra tai, kad padaugėjo neapsisprendusių, už ką balsuoti. Pasak ekspertų, vienas iš esminių veiksnių, lėmusių tokį ryškų neapsisprendusių piliečių augimą, buvo tai, kad apklausa atlikta prieš pat savivaldos rinkimus. 

TSPMI profesorės A. Ramonaitės nuomone, poreikis apsispręsti, už ką balsuoti savo savivaldybėse galėjo tiesiog „susukti galvas“ žmonėms, paklaustiems, ką šie palaikytų nacionaliniuose rinkimuose. 

„Gali būti, kad savivaldos rinkimai žmonėms susuko galvas. Pavyzdžiui, žmogus rinkimuose norėjo balsuoti už esamą miesto merą, tačiau to mero partija galbūt jam nėra prie širdies, ir jis nebūtų linkęs už ją balsuoti nacionaliniuose rinkimuose. Tad situacija, kai rinkėjai galvojo, už ką balsuos savivaldos rinkimuose, šiek tiek sumaišo kortas bendrajai nuostatai apie nacionalinius rinkimus“, – samprotavo profesorė. 

Ji pabrėžė, kad pakankamai aišku, jog šiuo metu sąsaja tarp savivaldos ir nacionalinės valdžios rinkimų pasidarė ganėtinai menka. 

A. Ramonaitei antrino „Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Jos teigimu, rinkėjai paprastai gilinasi į tai, kas jų gyvenamoje savivaldybėje darosi, tuo tarpu vykdytos apklausos yra nukreiptos į respublikinį pasirinkimą. 

Sociologė taip pat pažymėjo, kad savivaldos rinkimai galėjo turėti įtakos ne tik išaugusiai daliai neapsisprendusiųjų. Jos teigimu, aktyvi Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho rinkimų kampanija, kovojant dėl mero posto Vilniuje, nors ir nebuvo sėkminga, tačiau nacionaliniu lygiu galėjo siųsti žinutes apie pačią partiją. 

„Vilniaus rinkimų kampanija buvo aktyvi, ir reklama buvo rodoma visai Lietuvai, tai padidino partijos žinomumą“, – nedidelius, tačiau teigiamus Darbo partijos reitingų pokyčius aiškino R. Ališauskienė. 

Kartu ekspertės sutarė, kad pastarosios apklausos ir savivaldos rinkimų rezultatai iš esmės liudija, kad nuo Gintauto Palucko vadovaujamos Socialdemokratų partijos atskilusių Gedimino Kirkilo „socialdarbiečių“ partijos projektas nepasiteisino. A. Ramonaitės manymu, apskritai galima jau kalbėti apie paskutinę vinį į šios partijos karstą. 

„Apklausa buvo daryta iki savivaldos rinkimų pradžios, o savivaldos rezultatai – labai nepalankūs šiai partijai ir, iš kitos pusės, palankūs Gintauto Palucko vadovaujamiems socialdemokratams. Manau, kad čia turėtų būti paskutinė vinis į „socialdarbiečių“ karstą“, – sakė TSPMI profesorė. 

Eksperčių nuomonės šiek tiek išsiskyrė dėl to, ar „socialdarbiečių“ nuosmukio tendencija turėtų lydėti ir apie naują partiją kurti kalbančius nuo Liberalų sąjūdžio atskilusius liberalus. Pasak TSPMI profesorės, jei visgi atskilusių rinkimų komitetų pagrindu būtų įkurta nauja liberalų partija, nebūtinai ją lydėtų liūdnas „socialdarbiečių“ likimas. 

„Naująją liberalų partiją tarsi bandoma kurti kaip atsvarą seniesiems liberalams dėl to, kad ji pakliuvo į nemalonų teisėsaugos akiratį ir susigadino savo įvaizdį. Tad tikimasi, kad naujoji partija tarsi būtų švaresnė, neturinti neigiamo šleifo. Socialdemokratų atveju yra priešingai – būtent partijoje likę politikai siekia parodyti, kad gali atsinaujinti, nes senieji vilkai, kurie gerokai pabodo visuomenei, pasitraukė. Tad Socialdemokratų partija atrodo švaresnė nei „socialdarbiečių“, o liberalų atveju – naujoji partija atrodytų skaidresnė“, – kalbėjo A. Ramonaitė. 

Tuo tarpu R. Ališauskienė neatmetė, kad Liberalų sąjūdis turi perspektyvas ir toliau likti konkurencingas politinėje erdvėje. 

„Viskas labai priklausys nuo to, kaip atskilę liberalai, jei įkurs naują partiją, save pozicionuos. Kita vertus, kalbama, kad kol kas Gentvilo vedami liberalai patys keis pirmininką. Visgi, žvelgiant į ankstesnius pavyzdžius, atskilimai liberalams nebuvo labai sėkmingi. Todėl tie, kas norėdavo už liberalus balsuoti, rinkdavosi tarp nors ir aptrupėjusio, tačiau senajai partijai priklausančio politikų rato“, – apibendrino sociologė.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.22; 09:00

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Sekmadienį vykstančiuose Savivaldos rinkimuose, sociologės nuomone, nereikėtų tikėtis didesnio, nei įprasta, gyventojų aktyvumo. Nors vietinius politikus Lietuvos piliečiai yra linkę vertinti palankiau nei politikus Seime ar Vyriausybėje, tai, samprotauja ekspertė, įtakos didesniam aktyvumui savivaldos rinkimuose iš esmės neturi. 

„Baltijos tyrimų“ direktorės sociologės Rasos Ališauskienės manymu, apskritai savivaldos rinkimų prognozės nėra labai dėkingos, nes kas mėnesį pateikiami partijų populiarumo reitingai nereflektuoja susiklosčiusių politinių situacijų Lietuvos rajonuose. Pasak jos, kiekvienoje savivaldybėje politinė realybė labai skirtinga. 

Sociologė pabrėžė, kad, žvelgiant į tai, kaip visuomenė yra linkusi vertinti vietinių valdžių darbą, ir tai, kaip jie vertina nacionalinę politiką, galima kalbėti ir apie tam tikrą paradoksą. 

„Gyventojai tuo, kaip tvarkosi savivalda, yra labiau patenkinti negu vykdoma politika nacionaliniu lygmeniu. Kitaip tariant, rajonų valdžia vertinama geriau negu Seimas ar Vyriausybė. Taip buvo visą laiką. Gal dėl to, kad rajonų politikai mažiau matomi bendros politikos, kurioje daug konfliktų, kontekste, galbūt dėl to, kad savivaldoje sprendžiama daugiau ūkinių klausimų“, – Eltai kalbėjo R. Ališauskienė. 

Tačiau, nepaisant to, pabrėžė ji, savivaldos rinkimai į balsavimo kabinas pritraukia mažiau piliečių. 

„Panašiai yra ir kalbant apie nusikalstamumą. Žmonės dažnai įvardina, kad nusikalstamumo problema yra didelė šalyje, tačiau vietoje, kurioje jie gyvena, – teigia, kad viskas gerai. Panašiai ir savivaldoje – vietinė politika vertinama geriau, tačiau interesas balsuoti yra mažesnis. Tokia situacija klostosi nuo pat nepriklausomybės pradžios. Nors galbūt po to, kai buvo įvesti tiesioginiai mero rinkimai, situacija nežymiai keitėsi“, – aiškino sociologė. 

Kaip dar vieną priežastį, kodėl rinkimai į Seimą yra populiaresni už savivaldos rinkimus, R. Ališauskienė įvardino žinių apie vietinius politikus pasiekiamumą. 

„Vietinių partijų politikams sunku skleisti apie save informaciją, nes televizijos yra nacionalinės, o jei tu esi politikas ir gyveni kokiame nedideliame mieste, sunku pakliūti į eterį“, – kalbėjo ji ir pabrėžė, kad žmonių apsisprendimui, kam atiduoti balsą, labai svarbu yra konkretaus politiko įvaizdis. 

ELTA primena, kad iki 10.00 val. Savivaldos rinkimuose, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, dalyvavo 5,03 proc. rinkėjų. Iš viso rinkimuose savo valią jau yra pareiškę 11,28 proc. rinkėjų, iš jų 6,25 proc. – išankstinio balsavimo metu. Labai panašus aktyvumas buvo ir prieš ketverius metus.

2015-aisiais savivaldos rinkimų aktyvumas siekė 47 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.03; 14:03

Naujausi partijų reitingai rodo, kad populiariausių partijų viršūnėje ir toliau išlieka konservatoriai, o jiems iš paskos seka Ramūno Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“. Pastarosios apklausos ganėtinai palankios ir liberalams. Viešojoje erdvėje liberalams pražūtingu pristatytas į rinkimų komitetus perbėgančių liberalų vajus reitingams pasirodė ne toks jau skausmingas. Liberalų sąjūdis vis dar perlipa penkių procentų palaikymo kartelę, būtiną partijai patekti į Seimą. 

Tačiau, ekspertų nuomone, jau 2019 m. pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose rinkimų komitetai ne juokais gali supurtyti ne tik liberalus. Grėsmė dėl įsisteigusių rinkimų komitetų netekti elektorato kils ne tik toms partijoms, iš kurių pasitraukę politikai jungiasi į tokio pobūdžio darinius, tačiau ir reitingų viršūnėje įsitaisiusiems konservatoriams ar rinkimų komitetų ir partijų koalicijų idėją palaikantiems „valstiečiams“. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos rodo, kad didelių pokyčių reitingų lentelėje pastarąjį mėnesį neįvyko. Konservatorių palaikymui šiek tiek paklaidos ribose smuktelėjus žemyn, visos kitos partijos išlaikė prieš mėnesį turėtas pozicijas. 

Spalio 10-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią šalies gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (16 proc.). Šią partiją palaikančių žmonių skaičius per mėnesį nežymiai sumenko (rugsėjį tokių buvo 17,7 proc.). Antroje vietoje yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (12 proc.). Teigiamai šią partiją vertinančių piliečių dalis per mėnesį nepakito. 

Dar už penkias partijas ketina balsuoti po 5 procentus ar daugiau rinkėjų. Trečioje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija (8,7 proc., per mėnesį rinkėjų dalis išliko stabili). Partija „Tvarka ir teisingumas“ su 7,5 proc. palaikymu – ketvirtoje vietoje. Prieš mėnesį „tvarkiečius“ palaikė 8,3 proc. gyventojų. Penktoje vietoje – Darbo partija (5 proc., toks pat palaikymas buvo ir rugsėjo mėnesį), Lietuvos liberalų sąjūdis – paskutinis iš partijų peržengiantis barjerą, reikalingą patekti į Seimą – liberalus, kaip ir prieš mėnesį, palaiko 5 proc. Lietuvos gyventojų. 

Toliau rikiuojasi 5 proc. neperžengusios Lietuvos socialdemokratų darbo partija (4,6 proc.), Lietuvos centro partija (3,8 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (3,7 proc.) bei Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai (1,2 proc.). 

Trečdalis (32 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Per pastarąjį mėnesį neapsisprendusių respondentų padaugėjo 3 procentiniais punktais.

Viešojoje erdvėje stiprėjant kalboms apie liberalų partijos išnykimą, šie rodo vis dar sugebą perlipti svarbų 5 procentų palaikymo barjerą. 

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė tokiais partijos reitingais labai nesistebėjo ir buvo ganėtinai atsargi vertindama kalbas, kad iš partijos pasitraukusiam Remigijui Šimašiui nusprendus įkurti dar vieną liberalų partiją, Eugenijaus Gentvilo vadovaujamas Liberalų sąjūdis gali likti už borto. 

„Buvo ne vienas ir ne du liberalų skilimai, ir Artūro Zuoko liberalai atskilo, ir lyderis žinomas, bet jo partija neužėmė tos nišos, kuri atsilaisvintų E. Gentvilo liberalams apibyrant. Jie iki šiol laikosi apie 1-2 procentus“, – aiškino sociologė.

Ji neatmetė galimybės, kad daliai buvusių Liberalų sąjūdžio narių įkūrus naują partiją, galėtų susiklostyti panaši situacija, kokia susidarė daugiau nei prieš metus skilus socialdemokratams. R. Ališauskienė pažymėjo, kad nuo pagrindinės partijos atskilę „socialdarbiečiai“, net turėdami gerai atpažįstamus politikų veidus, didesnio populiarumo visuomenėje įgyti taip ir nesugebėjo. 

„Naujų partijų atsiradimas nebūtinai pritraukia elektoratus“, – pabrėžė R. Ališauskienė. 

Tačiau tiek R. Ališauskienė, tiek Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius mano, kad rinkimų komitetai, kurie šiuo metu ardo Liberalų sąjūdžio gretas, netrukus gali atsisukti ir prieš kitas partijas.

Rinkimų komitetai greičiau nei po metų vyksiančiuose savivaldos rinkimuose pateiks staigmenų, sako A. Krupavičius. 

Profesorius teigia manąs, kad pastaruoju metu intensyviai steigtis pradėję rinkimų komitetai didžiausią žalą atneš ne tik ištikimo rinkėjo stokojančioms protesto partijoms, tačiau ir tradicinėms Lietuvos politikos jėgoms. Tuo labiau kad, pabrėžia politologas, būsimuose vietos valdžios rinkimuose tikriausiai dalyvaus daugiau komitetų nei jų dalyvavo 2015 m. 

„Yra tikimybė, kad elektoratus praras partijos, kurios orientuojasi į protesto rinkėją. Tarp tokių pirmiausiai Darbo partija, partija Tvarka ir teisingumas. Žinoma, nukentėti gali ir Tėvynės sąjunga bei socialdemokratai. Ypač daug problemų gali susilaukti išvystytos partinės organizacijos vis dar neturintys „socialdarbiečiai“, – aiškino profesorius.

Panašią nuomonę deklaravo ir R. Ališauskienė. Ji pabrėžė, kad būtent savivaldos rinkimuose rinkimų komitetai yra pavojingiausi partijoms.

„Ypač vietovėse, kuriose anksčiau nebuvo rinkimų komitetų. Žmonės nori nepriklausomų nepartinių politikų. Tad rinkimų komitetai gali apvalgyti tradicinių partijų, tarp jų ir tų pačių „valstiečių“, elektoratus“, – samprotavo sociologė.

Todėl, kalbėjo A. Krupavičius, vaizdas, kaip atrodys politinė realybė po savivaldos rinkimų, gali labai skirtis nuo tendencijų, kurias matome viešosios nuomonės tyrimų kompanijų pateikiamuose reitinguose.

„Prognozės būtų patikimesnės, jei jos būtų daromos atskirai Vilniui, Kaunui, Klaipėdai ir taip toliau. Tada mes matytume aiškesnį paveikslą. Vietos rinkimų ypatybė yra tai, kad vienu metu vyksta 60 skirtingų rinkimų, nes kiekviena savivaldybė turi savo ypatumų“, – apibendrino politologas. 

Galiausiai A. Krupavičius skeptiškai ir kaip populistinį žingsnį vertino valdančiųjų „valstiečių“ užsidegimą įteisinti politinių partijų ir rinkimų komitetų koalicijas. Pasak jo, tokios koalicijos „valstiečiams“ naudingos galėtų būti tik trumpalaikėje perspektyvoje. 

„Aš manau, kad kentauro nereikėtų daryti. Politinės partijos, kaip subjektas, kuris dalyvauja visų rūšių rinkimuose, pradedant prezidento ir baigiant vietos savivaldos, turėtų išlikti autonomiškas ir savarankiškas darinys. Tad skatinti partijų ir komitetų koalicijas kai kurioms partijoms galėtų būti naudingas tik trumpalaikėje perspektyvoje“, – apibendrino VDU profesorius.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-21

Visuomenė premjerą Saulių Skvernelį yra linkusi vertinti labiau neigiamai nei teigiamai, rodo pastarosios gyventojų nuomonių apklausos. Pastarąjį mėnesį net 7 procentais sumažėjus Vyriausybės vadovo palankaus vertinimo reitingui, S. Skvernelis iškrito iš geriausiai vertinamų šalies politikų dešimtuko. Šiuo metu premjerą palankiai vertina 45 proc. gyventojų ir 46 proc. – nepalankiai. Prieš tai buvusius du mėnesius analogiškame reitinge S. Skvernelis rikiavosi septintoje vietoje ir turėjo teigiamą vertinimo rodiklį, kai didesnė dalis visuomenės politiką vertino palankiai, nei nepalankiai (52 proc. palankiai ir 41 proc. nepalankiai).

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 10-26 dienomis vykdyta apklausa taip pat rodo, kad lyginant su ankstesniu mėnesiu 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Vyriausybe. Suprastėjo ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio viešoji opinija. Apklausa parodė, kad 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančių R. Karbauskį (nepalankiai vertina 66 proc. ir 26 proc. palankiai).

Tai, kad S. Skvernelis iškrito iš palankiausiai vertinamų politikų dešimtuko ir gerokai atsilieka nuo prezidento posto siekiančių lyderių analogiškų reitingų, politologų nuomone, yra susiję su grubiomis premjero padarytomis politikos klaidomis ir konfliktiška bei visuomenės atžvilgiu nejautria komunikacija. 

Žmonių netenkina trupiniai, kuriuos Vyriausybė pristato kaip didelį laimėjimą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, o jo kolega iš Mykolo Romerio universiteto (MRU) Virgis Valentinavičius pabrėžia, kad S. Skvernelis savo kalbėjimo kategoriškumu supanašėjo su R. Karbauskiu, nuo kurio pasisakymų anksčiau stengdavosi išlaikyti atstumą. 

Tačiau lyginant su 2018 metų rugsėjo mėnesio apklausa, spalį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininką Gediminą Kirkilą bei 3 procentiniais punktais pagerėjo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kurio pasitikėjimo reitingas pastaruosius mėnesius stipriai kritiko, vertinimas. 

2018 metų spalio mėnesį Lietuvos gyventojai palankiausiai įvertino Valdą Adamkų (78 proc. vertina teigiamai ir 13 proc. nepalankiai), Dalią Grybauskaitę (67 proc. palankiai ir 28 nepalankiai) ir Gitaną Nausėdą (63 proc. palankiai ir 27 proc. nepalankiai). 

Šią savaitę S. Skvernelis, vertindamas įpusėjusį savo vadovaujamos Vyriausybės darbą bei užsibrėžtus jos tikslus, LRT radijui teigė, kad pasirinktas principingas Vyriausybės vykdomų reformų kelias yra savotiška politinė savižudybė. S. Skvernelis aiškino, kad dėl ankstesnių vyriausybių apsileidimo ir atsainaus požiūrio į valstybės reikalus, dabartiniams valdantiesiems tenka atlikti nepopuliarius ir ne visada visuomenei suprantamus sprendimus. 

Pabrėždamas, kad jam svarbiausia valstybės, jo ir kitų šalies vaikų ateitis, premjeras tikino, kad apie savo politinės karjeros perspektyvas negalvojąs. 

„Tai (politinės savižudybės. – ELTA) žiaurus terminas, bet kažkas tuos žingsnius turi daryti, nes jei mes galvosime tik apie save asmeniškai ir apie savo politinę ateitį – tai negalvosime apie valstybę“, – LRT radijui trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Tačiau politologai teigia, kad premjero kurtas dramatiškas, valstybei pasiaukojančio krizinės situacijos sąlygomis veikiančio ministro pirmininko įvaizdis nėra pagrįstas.

Nors, sutinka politikos ekspertai, S. Skverneliui galima priskirti gerai atliktų darbų, tačiau nepavyko išvengti kur kas daugiau reikšmingų klaidų. Padarytos politinės klaidos, neteisinga ir neempatiška komunikacija smukdo ministro pirmininko reitingus, todėl, pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, S. Skvernelį galime vadinti ne „krizės premjeru“, bet „krizę darančiu Vyriausybės vadovu“.

Premjero reitingų kritimą aiškindamas V. Valentinavičiaus pabrėžė, kad pastaruoju metu S. Skvernelis tiesiog savo iniciatyva šaudėsi į savo paties kojas. Ištrintu Vyriausybės pasitarimo įrašu, kalbėjo politologas, premjeras susikūrė viešųjų ryšių atžvilgiu brangiai kainavusią problemą tiesiog lygioje vietoje. Anot jo, Vyriausybės vadovo reakcija į žurnalistų priekaištus dėl šio įrašo leidžia suprasti, kad jis nuoširdžiai taip ir nesuprato, dėl ko žiniasklaida piktinosi. 

„Iš tokio paviršutiniškumo ir atsainumo kyla ir kitos jo klaidos. Paskutinė ir labai žiauri klaida yra pareiškimas mokytojams, kad jie nori turėti daug laisvo laiko ir tūkstantį eurų siekiantį atlyginimą. Šis pareiškimas atsirado gerokai vėliau po šių apklausų, tačiau jis rodo patį premjero stilių, dėl kurio reitingai krito anksčiau“, – kalbėjo MRU docentas. Jis pabrėžė, kad lengvabūdiškai sukritikuodamas mokytojus ministras pirmininkas paprasčiausiai pedagogus įžeidė. 

„Man susidaro toks įspūdis, kad jis ima pavyzdį iš Karbauskio požiūrio – mes esame stipri valdanti dauguma ir mums apskritai nesvarbu, ką žmonės apie mus galvoja ir bet kas, kas bando pasakyti kitaip, tampa komisijų taikiniu. Tad tokia bendra valdančios daugumos orientacija į konfrontaciją, o ne į darbą priveda prie komunikacinių klaidų ir natūraliai lemia palankaus vertinimo kritimą“, – sakė V. Valentinavičius. 

MRU docentas pažymėjo, kad anksčiau pakankamai ryškus buvęs Vyriausybės vadovo ir R. Karbauskio nuomonių išsiskyrimas pastaruoju metu yra stipriai aptirpęs. Anot jo, jei S. Skvernelis anksčiau sugebėdavo viešajai opinijai gerinti išnaudoti savo, kaip mažiau radikalaus valdančiojo politiko poziciją, pastaruoju metu, pabrėžė V. Valentinavičius, žmonėms daryti skirtis tarp jo ir, pavyzdžiui, R. Karbauskio tampa vis sunkiau. Tiek premjeras, tiek Seimo pirmininkas, tiek R. Karbauskis yra vienodai suvokiami karingai kalbančios „valstiečių“ daugumos Seime fone, samprotavo politologas.

Tai, kad aštrus premjero ir valdančiųjų kalbėjimas išeina jam ne į naudą, pripažino ir VDU profesorius L. Bielinis. 

„Skvernelio Vyriausybė vietomis veikia labai aštriai, nesakyčiau, kad gerai ar blogai, tačiau tie žingsniai pakankamai aštrūs ir yra vertinami įvairiai. Kartais tiesiog matai, kad po vieno ar kito priimto sprendimo rezultato nėra. Tad Skvernelis ir turėjo laukti tokio visuomenės palankaus vertinimo kritimo. Politine prasme, jam tai nėra naudinga, nes visi kalba apie jo galimą kandidatavimą prezidento rinkimuose, apie jo įtaką „valstiečių žaliųjų“ partijoje. Tačiau šiuo atveju, reitingų kritimas jo pozicijas tiek partijoje, tiek prezidento rinkimų perspektyvoje silpnina“, – pabrėžė L. Bielinis.

Eltos kalbinti politologai nerado argumentų, pagrindžiančių S. Skvernelio išsakytą tezę, kad jo vadovaujama Vyriausybė dirba sąlygomis, kurios iš esmės ir lemia jo pasišventimą valstybei rodančią savanorišką politinę savižudybę. Jų nuomone, S. Skvernelio bandymas komunikuoti visuomenei žinutę, kad Vyriausybės esamas ar būsimas nepopuliarumas yra nulemtas jos darbui nepatogaus laikmečio, kai Ministrų Kabinetas turi priimti nepopuliarius sprendimus, yra tiesiog nepagrįstas.

„Realūs šios Vyriausybės sprendimai yra nutaikyti į rinkimus, ir tai panašiau ne į tai, ką darė Kubilius per krizę, bet į tai, kaip dėl rinkimų leisdamas pinigus veikė Kirkilas iki krizės“, – samprotavo V. Valentinavičius.

Panašios aiškinimo linijos laikėsi ir VDU profesorius. Pasak L. Bielinio, valdantieji, įpusėję savo kadenciją, padarė daug klaidų ir politinių sprendimų, dėl kurių lūkesčių turėję žmonės stipriai nusivylė. Politologas teigė, kad visuomenė dažnai tai, ką valdžia traktuoja kaip išskirtinį pasiekimą, vertina tiesiog kaip pasišaipymą.

„Ši valdančioji dauguma, ateidama į valdžią, iš tikrųjų žadėjo greitus ir efektingus pokyčius, o vietoj to mes gavome trupinukus, kurie kartais daugiau erzina nei padeda. Švietimo, ypač mokyklų, problemų sprendimas pavirto į tragikomišką kuriozą, kuris iš tikrųjų neatsiliepia Vyriausybei gerąja prasme. Tad, reikia sutikti, šiandien Saulius Skvernelis yra krizės premjeras, tačiau ta prasme, kad jis darantis krizę premjeras“, – samprotavo L. Bielinis. 

Abu politikos ekspertai vienodai vertino S. Skvernelio galimybes prezidento rinkimuose, jei šis nuspręstų juose dalyvauti. Jų teigimu, tirpstantis premjero populiarumas didins atsilikimą nuo kitų lyderiais laikomų kandidatų į prezidentus, kol galiausiai jie S. Skverneliui taps sunkiai pavejami. 

Tad, samprotavo L. Bielinis, nusprendus S. Skverneliui pretenduoti į prezidento postą po valdančiųjų sparnu, net visi „valstiečių“ mesti resursai premjerui greičiausiai leistų tik priartėti prie lyderiaujančių kandidatų, bet ne pavyti ar aplenkti juos.

„Prasidėjus prezidento rinkimų kampanijai viskas gali šiek tiek pasikeisti, nes būtų mesti visi sukaupti resursai. Tačiau šiandien matome, kad Nausėda yra akivaizdžiai lyderiaujantis ir pavyti jį būtų ne taip paprasta. Juolab kad jis nedaro didelių klaidų, o tai yra lyderystės sąlyga“, – aiškino VDU profesorius.

Į tai atsižvelgdamas politologas neatmetė galimybės, kad prastėjanti viešoji nuomonė apie premjerą galėtų būti ir vienas iš veiksnių, prisidedančių S. Skverneliui prezidento rinkimams pasakyti tiesiog ne.

„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad tarp geriausiai vertinamų visuomenės veikėjų (be V. Adamkaus, D. Grybauskaitės ir G. Nausėdos) taip pat yra Visvaldas Matijošaitis (59 proc. vertina palankiai ir 28 proc. – nepalankiai), Linas Antanas Linkevičius (atitinkamai 50 proc. ir 33 proc.), Ingrida Šimonytė (50 proc. ir 39 proc.), Aušra Maldeikienė (48 proc. ir 42 proc.), Vygaudas Ušackas (45 proc. ir 35 proc.), Remigijus Žemaitaitis (45 proc. ir 35 proc.), Vilija Blinkevičiūtė (45 proc. ir 37 proc.), Viktoras Pranckietis (44 proc. ir 40 proc.).

Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas iš esmės nesikeitė. Blogiausią viešąją opiniją turinčių politikų dešimtuke toliau rikiuojasi sveikatos apaugos ministras Aurelijus Veryga (68 proc. įvertino nepalankiai ir 23 proc. – palankiai), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (58 proc. nepalankiai ir tik 16 proc. palankiai), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (atitinkamai 66 proc. ir 26 proc.), buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas (62 proc. ir 23 proc.), Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (61 proc. ir 23 proc.), „socialdarbiečių“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius (59 proc. ir 29 proc.), profesorius Vytautas Landsbergis (59 proc. ir 30 proc.), europarlamentaras Rolandas Paksas (58 proc. 28 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (58 proc.), „socialdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas (54 proc. ir 28 proc.) ir Remigijų Šimašių (52 proc. ir 33 proc.).

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-18

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nors vykdytos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad populiariausias tarp kandidatų laimėti 2019 m. prezidento rinkimus išlieka ekonomistas Gitanas Nausėda, solidžiausios sumos lažybose yra statomos už Seimo narės Ingridos Šimonytės pergalę. Statančių pinigus už premjero pergalę prezidento rinkimų totalizatoriuje taip pat netrūksta, tačiau, vertinant riziką, už galutinio žodžio dėl rinkimų dar netarusį Saulių Skvernelį dedamos ganėtinai kuklios sumos.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 10-26 dienomis vykdytos apklausa parodė, kad G. Nausėdą šiuo metu visuomenė labiausiai norėtų matyti šalies prezidentu po gegužę vyksiančių rinkimų. Jį spalio mėnesį palaikė penktadalis (19 proc.) suaugusių šalies gyventojų. Nuo liepos mėnesio G. Nausėdą remianti respondentų dalis išaugo 3 procentais (liepą ekonomistą palaikė 16,5 proc., o rugsėjį – 18,5 proc.).

Antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą yra I. Šimonytė – ją prezidente norėtų matyti 13 proc. apklaustųjų. Per tą patį laikotarpį konservatorių kandidatės 2019 m. prezidento rinkimuose populiarumas padvigubėjo. Rugsėjo pabaigoje, po to kai ji paskelbė apie sutikimą dalyvauti šalies vadovo rinkimuose, ją remiančių gyventojų dalis siekė 13,7 proc., liepą tokių buvo vos 6 proc.

Kaip parodė apklausa, premjerą Saulių Skvernelį, dar neatskleidusį savo kortų dėl šalies vadovo rinkimų, prezidentu norėtų matyti kas dešimtas (10 proc.) suaugęs Lietuvos gyventojas. Lyginant su apklausa, vykdyta prieš mėnesį, premjerą prezidentu matyti norinti gyventojų dalis sumažėjo: rugsėjį tokių buvo 12 proc., liepą – 8,6 proc.

Panašiai prezidento rinkimų favoritus mato ir lažybose dalyvaujantys žmonės. Vis dėlto iš esamų lažybų koeficientų galima spręsti, kad statant pinigus totalizatoriuje, nepaisant G. Nausėdos pirmavimo gyventojų nuomonę reflektuojančioje reitingų lentelėje, šansai laimėti prezidento rinkimus geriau vertinami I. Šimonytės. Tai rodo ir už ją statomos sumos – jos, pasak „Top sport“ direktorius Dainiaus Gulbino, yra solidžiausios.

Didžiausios lažybų bendrovės Lietuvoje „Top sport“ organizuojame totalizatoriuje, laimėjusi pirminius konservatorių rinkimus ir tapusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate šalies vadovo rinkimuose, I. Šimonytė aplenkė iki tol lažybų tarpininkų labiausiai vertintą G. Nausėdą.

„Top sport“ direktorius teigė, kad dar iki pirminių konservatorių rinkimų I. Šimonytės tikimybė laimėti buvo vertinama kur kas santūriau nei dabar. Politikė, pasak D. Gulbino, figūravo 6 ar 7 vietoje tarp visų kitų kandidatų. Tačiau šiuo metu I. Šimonytė pinigų sumomis, kurios yra pastatytos už jos pergalę, jau spėjo susilyginti su G. Nausėda, nors, pabrėžė „Top sport“ vadovas, statančių už ekonomistą G. Nausėdą asmenų liko kur kas daugiau.

Ekonomistas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Už Gitaną Nausėdą stato daugiau žmonių mažesnėmis sumomis, o už Ingridą Šimonytę – mažiau, bet didesnėmis sumomis. Tad pinigine prasme už abu kandidatus bendrai pastatytos sumos yra labai panašios, nors pats žmonių kiekis skiriasi apie 7 kartus. Už Šimonytę stato didesnes pinigų sumas galintys skirti klientai, o už Nausėdą daugiau veikia masiškumas ir statoma po nedidelę sumą“, – kalbėjo D. Gulbinas.

Trečia vieta pagal tikimybę laimėti „Top sport“ totalizatoriuje šiuo metu prognozuojama premjerui S. Skverneliui. Statymai, kad jis laimės prezidento rinkimus, yra taip pat tarp populiariausių. Statymų kiekis už premjerą yra net didesnis nei už favorite šiose lažybose kol kas laikomą I. Šimonytę. Tačiau pinigų sumos, kuriomis, statant už Vyriausybės vadovą, linkę rizikuoti totalizatoriuje žaidžiantys gyventojai, yra labai nedidelės.

Šiuo metu I. Šimonytės lažybų koeficientas „Top sport“ totalizatoriuje yra 2,2. Tai reiškia, kad, už ją lažybose pastačius 1 eurą, jos pergalės atveju laimėta suma siektų 2,2 euro. Tuo tarpu analogišką sumą pastačius už G. Nausėdą, laimėjimas siektų pustrečio euro. Galiausiai ministro pirmininko pergalė už jį pastačiusiems 1 eurą atneštų 3,5 euro.

Po šių trijų politikų, kurių lažybų koeficientas bei už juos statomos sumos rodo, kad jų pergalės rinkimuose iš visų viešojoje erdvėje minimų kandidatų yra labiausiai laukiamos, rikiuojasi pretendentai su koeficientais, liudijančiais, kad pergalė yra sunkiai tikėtina ar apskritai tik teoriškai įsivaizduojama.

Pavyzdžiui, šiuo metu pastačius 1 eurą už Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, galima laimėti 8 eurus, rinkimus laimėjęs Petras Auštrevičius atneštų 50 eurų, Valentinas Mazuronis – 150, o Valdemaras Tomaševskis – net 500 eurų.

Apibendrindamas ir prisimindamas anksčiau organizuotas lažybas dėl prezidento rinkimų, D. Gulbinas pabrėžė, kad dabartinės lažybų tarpininkų prognozės yra labai sąlygiškos ir neabejotinai keisis. Pavyzdžiui, pabrėžė direktorius, S. Skverneliui apsisprendus dalyvauti rinkimuose, tikriausiai įvyktų pokyčiai tiek nustatant jo lažybų koeficientą, tiek visuomenei koreguojant savo lūkesčius ir sprendimus prieš atliekant statymus.

„Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos duomenimis, iškart po apklausos lyderio trejetuko rikiuojasi prezidento rinkimuose dalyvauti atsisakęs diplomatas Vygaudas Ušackas – jį, kaip norimą matyti prezidentą, spalį nurodė 8 proc. apklaustų gyventojų (tiek pat buvo ir prieš mėnesį), o liepą – 6,1 proc.

Penktoje vietoje apklausoje rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jo kandidatūrą palaiko 7 proc. piliečių (prieš mėnesį buvo 3,8 proc.), liepą palaikymas siekė 9,4 proc.

Dar du galimus kandidatus į prezidentus nurodė po 3 procentus respondentų – tai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, o kitų 10 politikų ir visuomenės veikėjų pavardes paminėjo nuo pusės iki 2 procentų respondentų – tai Rolandas Paksas, Arvydas Juozaitis, Valdemaras Tomaševskis, Vilija Blinkevičiūtė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis, Viktoras Uspaskichas, Petras Auštrevičius bei Valentinas Mazuronis.

Lietuvos prezidentūra. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustų gyventojų nenurodė jokios pavardės.

„Baltijos tyrimų“ atliktoje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriuos Lietuvos visuomenės veikėjus jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2019 metų gegužės mėnesio rinkimų (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2018 metų spalio mėnesį respondentai paminėjo 42 visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti prezidentu po rinkimų kitais metais (prieš mėnesį nurodė 35 pavardes). Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustųjų atsakė, kad neapsisprendė ar neatsakė į šį klausimą.

Vykdytos apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti šalies prezidentų po rinkimų, kurie vyks kitų metų gegužės mėnesį (galimų kandidatų sąrašas nebuvo pateiktas ir politikų pavardes gyventojai nurodė patys).

Informaciojos šaltinis – ELTA

2018.11.18; 05:35

Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lenktynėse dėl vietos Daukanto aikštės Baltuosiuose rūmuose vyrauja keturi lyderiai. Sėkmingiausią lenkimo manevrą atliko Seimo narė Ingrida Šimonytė, užnugaryje palikusi Vyriausybės vadovą. Politologų vertinimu, buvusios finansų ministrės sėkmė – išaugusių eterio minučių rezultatas. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, ekonomistą Gitaną Nausėdą prezidento poste po 2019 m. gegužę vyksiančių rinkimų norėtų matyti 19 proc. respondentų, 2 proc. daugiau nei liepą. 

Į antrą reitingo lentelę išsiveržė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirminiuose rinkimuose į prezidento postą dalyvaujanti I. Šimonytė. Buvusią finansų ministrę rinktųsi 14 proc. gyventojų, nors liepą taip teigiančių buvo tik 6 proc. 

Trečias – „valstiečių“ premjeras S. Skvernelis, kurį ketveriems metams į Daukanto aikštę išsiųsti linkę 12 proc. apklaustųjų. Liepą tokių buvo 9 proc. Įkandin premjero seka kitas TS-LKD pirminių rinkimų kandidatas Vygaudas Ušackas. Diplomatą palaiko 8 proc. respondentų – 2 proc. daugiau nei prieš du mėnesius. 

Penktas – nebyliai iš kovos dėl prezidento posto paraštėn pasitraukęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Verslininko populiarumas sumenko penkiais nuošimčiais ir siekia 4 procentus. Kiti visuomenės veikėjai surinko mažiau nei 3 proc. balsų. Visų potencialių prezidentų vardus apklausos dalyviams reikėjo įrašyti patiems, užuot pasirinkus iš pateikto sąrašo. 

Eltos kalbinti politologai sutarė: I. Šimonytės populiarumą išaugino dėl sprendimo dalyvauti rinkimuose padidėjęs žiniasklaidos dėmesys, tačiau ne tik. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis tikino manąs, kad gyvename visuomenėje, kurios atmintis trumpa, todėl žiniasklaidos dėmesys būtinas siekiant sėkmės. 

„Kai žmogus yra televizijos ekrane, radijo laidoje ar internete – jis matomas ir jį įsimena. Kai žmogaus ten nėra, jis paprasčiausiai užmirštamas. Turime tokią visuomenę, kur žinia galvoje išsilaiko labai trumpai – ją uždengia kitos žinios“, – Eltai sakė politologas. 

Tuo tarpu kitas VDU profesorius Algis Krupavičius antrino kolegai ir pažymėjo, kad prieš tai fiksuotas I. Šimonytės reitingas susijęs su tuo, kad politikė viešai nebuvo vertinama kaip kandidatė siekti valstybės vadovo posto. 

„Apklausos metu kaip tik buvo sprendžiamas klausimas, ar I. Šimonytė dalyvaus pirminiuose TS-LKD rinkimuose. Neabejotinai jos matomumas augo ir pirmiausia TS-LKD ir kiti rinkėjai pradėjo matyti ją kaip kandidatę rinkimuose, ir tai išaugino jos reitingą“, – aiškino profesorius. 

Pasak A.Krupavičiaus, skirtingi jo vertinti visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad nuo rugsėjo gyventojų noras matyti S. Skvernelį priimant prezidento regalijas stabiliai mąžta. Politologo manymu, premjeras pats save įstūmė į tokią padėtį. 

„Matyt, visuomenė supranta, kad kai kurie garsūs Vyriausybės pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl kainų mažinimo – pažymėti populizmo ženklu ir nėra rimtos politikos žingsniai. Premjeras kuo toliau, tuo labiau tampa susireikšminusiu demagogu. Manau, kad paskutinis tokio jo elgesio pavyzdys – atsakymai Seime į klausimus dėl susinaikinančių įrašų. Arogancijos daugėja, susireikšminimo taip pat“, – kritikos negailėjo VDU profesorius. 

Lauras Bielinis ministro pirmininko atžvilgiu buvo kiek nuosaikesnis ir pažymėjo, kad nors premjeras gali užsidirbti populiarumo taškų, jei, kaip žadėta, po mokesčių reformos keliomis dešimtimis eurų paaugs atlyginimai. Tiesa, tai nebūtų auksinė kulka.

Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Premjero pozicija visada siejama su ekonominiais pokyčiais. Tačiau prezidento pozicija siejama su šiek tiek su kitais dalykais, todėl laimėjimai užimant premjero postą tiesiogiai nepersikelia į prezidentines galimybes. Tam, kad tai virstų tiesa – reikia dirbti“, – Eltai sakė profesorius. 

Pasak L. Bielinio, šiuo metu būtų sunku vertinti, kokią įtaką S. Skvernelio populiarumui turės viešųjų ryšių krizė dėl neatlygintino Registrų centro duomenų teikimo žiniasklaidai bei atsisakymo paviešinti Vyriausybės pasitarimo įrašą. 

„Skandalas dėl žiniasklaidos laisvės ribojimo gali paveikti ministro pirmininko reitingą. Tačiau vėlgi – žinia atmintyje išsilaiko trumpai, todėl neigiama informacija šiandien gali tapti žinojimu, kad premjeras atsimenamas, pamirštant, dėl kokios priežasties“, – dėstė VDU profesorius. 

Tuo tarpu V. Ušacko galimybes padidinti savo populiarumą profesoriai vertino skeptiškai. L. Bielinio manymu, pirminiuose rinkimuose konservatoriai bando apsibrėžti savo požiūrį į būsimą prezidentą, o šią kovą laimi I. Šimonytė. A. Krupavičius įsitikinęs, kad koją diplomatui kiša konfliktas su partijos lyderiais, o rinkimų kampanija – šabloniška. 

Nors, remiantis apklausa, konservatorių kandidatus prezidento poste matyti norėtų maždaug 22 proc. apklaustųjų, nereikėtų tikėtis, kad pirminių TS-LKD rinkimų nugalėtojas susirinktų visus priešininko šalinininkus. Netgi priešingai, pasak L. Bielinio, savo kandidato netekę dešinieji gali nedalyvauti rinkimuose. 

„Nemanau, kad tie, kurie šiandien karštai palaiko V. Ušacką, bus linkę palaikyti I. Šimonytę. Dalis – taip, bet ne visi. Tas pat ir su I. Šimonytės šalininkais. Dalis jų, manau, kategoriškai nenorės balsuoti už V. Ušacką. Ir greičiausiai neis į rinkimus, jei jis laimės“, – sakė L. Bielinis. 

A.Krupavičius laikėsi kiek kitos nuomonės ir aiškino manąs, kad konservatorių diplomato šalininkai pereitų į buvusios finansų ministrės stovyklą, tačiau ne atvirkščiai. „Jeigu laimėtų V. Ušackas, galėtų būti susiskaldymas. Todėl, kad dalies I. Šimonytės balsų galėtų tikėtis G. Nausėda, bet ne V. Ušackas. Iš parlamentarės balsai eitų G. Nausėdai, bet nebūtinai V. Ušackui“, – sakė politologas. 

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad palaikymas G. Nausėdai tolygiai pasklidęs įvairiose socialinėse grupėse. Kandidatą palaiko penktadalis žmonių, gyvenančių kaime, mažesniuose miestuose, turinčių aukštąjį išsilavinimą, užsiimančių ūkininkavimu, dirbančių valstybės sektoriuje bei patenkančių į 30-49 metų amžiaus kategoriją. 

Tuo tarpu I. Šimonytės šalininkų gretose kone triskart daugiau moterų nei vyrų, atitinkamai 19 proc. ir 7 proc. Panaši proporcija ir vertinant šalininkus mieste (16 proc.) ir kaime (9 proc.). Buvusią finansų ministrę panašiai palaiko dvi amžiaus grupės – jaunimas iki 30 metų (16 proc.) bei vyresni nei 50 metų gyventojai (15 proc.). 

Vyriausybės vadovą dažniau palaiko vyresni nei 50 metų žmonės (16 proc.), vadovai (19 proc.) bei pensininkai (16 proc.). V. Ušacką, apklausos duomenimis, kiek stipriau palaiko studentai. 

Iš viso 2018 metų rugsėjo mėnesį respondentai paminėjo 35 visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti prezidentu po rinkimų kitais metais (prieš 2 mėnesius nurodė 38 pavardes). Penktadalis (20 proc.) apklaustųjų atsakė, kad neapsisprendė arba neatsakė į šį klausimą.

 Apklausa vyko 2018 m. rugsėjo 24 – spalio 7 dienomis. Tyrimo metu apklaustas 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 122 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

 

2018 07
(%) 

2018 09
(%) 

1. G.Nausėda 

16,5 

18,5 

2. I. Šimonytė 

6,0 

13,7 

3. S. Skvernelis 

8,6 

11,8 

4. V. Ušackas 

6,1 

7,8 

5. V. Matijošaitis 

9,4 

3,8 

6. N. Puteikis 

1,7 

2,8 

7. A. Maldeikienė  

2,2 

2,3 

8. R. Paksas  

1,7 

2,2 

9. Gabrielius Landsbergis 

1,6 

1,9 

10. V. Blinkevičiūtė 

1,5 

1,4 

11. P. Auštrevičius 

1,1 

1,3 

12. A. Juozaitis 

0,9 

1,2 

13-14. V. P. Andriukaitis 

– 

1,1 

13-14. V. Tomaševski 

1,4 

1,1 

15. R. Šimašius 

0,2 

1,0 

16-17. R. Karbauskis 

0,8 

0,8 

16-17. V. Uspaskich 

1,8 

0,8 

18-19. G. Kirkilas 

0,5 

0,6 

18-19. G.Paluckas 

0,4 

0,6 

20-21. V. Mazuronis 

0,2 

0,5 

20-21. A. Zuokas 

1,4 

0,5 

Nėra tokių / joks 

1,6 

1,0 

Nežino, neatsakė 

28 

20 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-19

Konservatoriai didina atotrūkį nuo valstiečių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Su valdančiaisiais karo sąlygomis gyvenantys konservatoriai reitingų lentelėje didina atotrūkį nuo pagrindinių savo oponentų – „valstiečių“. Per pastaruosius du mėnesius Tėvynės sąjungai pavyko net 5 procentiniais punktais sustiprinti savo patikimumą visuomenės akyse, tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) viešoji nuomonė buvo mažiau palanki ir valdančiųjų reitingas šiek tiek aptrupėjo.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, didžiausią šalies gyventojų palaikymą šiuo metu turi konservatoriai – juos palaikytų 17,7 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Antroje vietoje su 12,4 proc. populiarumu rikiuojasi „valstiečiai“.

Tačiau ne atskiros pergalės politiniuose mūšiuose ar nuožmus konservatorių oponavimas valdančiųjų sprendimams lemia pastaruosius mėnesius augusį TS-LKD reitingą. Nepaisant to, kad politinių epizodų, kuriuose konservatoriai galėjo visuomenei prisistatyti kaip jėga, besipriešinanti valdančiųjų savivalei ir demokratinių principų laužymui, netrūko, sociologės nuomone, reitingų augimo priežastys greičiausiai susijusios su pagreitį įgyjančiais prezidento rinkimais.

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad partijų rietenos tarpusavyje ir net savo struktūrų viduje visuomenės akyse tapo kone kasdienybe, tad vargu ar konfliktai, kuriuos pastaruoju metu sukėlė valdančiųjų politikų sprendimai ir pareiškimai, turės reikšmingos įtakos piliečių nuomonės pokyčiams ir netolimoje ateityje.

Todėl, samprotavo sociologė, didelio poveikio reitingams neturėtų turėti ir dabartinis Vyriausybėje kilęs skandalas dėl ištrinto premjero pasisakymo, stipriai kritikuotas „valstiečių“ sprendimas valstybės pinigais palepinti „socialdarbiečius“ ar siekis keisti nacionalinio transliuotojo valdymo modelį. Tiek vienos, tiek kitos partijos elektoratas, aiškina R. Ališauskienė, selektyviai – pagal „myli-nemyli“ principą – ir toliau vertins į viešąją erdvę prasprūstančius skandalus.

„Tie, kurie myli vieną pusę, teisins tuos politikus, kuriuos myli, o tiems, kuriems nepatinka – tai bus tik dar vienas iš argumentų, kodėl nepatinka. Politikoje skandalų daug, o visuomenė pakankamai susiskaldžiusi ir, reikia pažymėti, kad kiekvienas girdi tai, ką nori konkrečiame skandale girdėti“, – kalbėjo sociologė.

Pasak jos, prie konservatorių reitingų ūgtelėjimo prisidėjo partijoje prasidėjęs kandidatų atrankos prezidento rinkimams procesas. R. Ališauskienės teigimu, skirtingai nei aštrios politinės diskusijos, kalbos apie prezidento rinkimus visuomenės yra sutinkamos pozityviai. Ji pabrėžia, kad dėl konservatorių paramos siekiant tapti šalies vadovu konkuravo ne vienas žinomas veidas, tuo tarpu „valstiečiai“ prezidento rinkimų kontekste liko praktiškai negirdimi.

„Prezidentiniai rinkimai domina žmones – tai viena iš temų, kuri šalia visų skandalų Seime, turi pozityvų aspektą“, – pabrėžė mokslininkė.

„Atsiminkim tai, kad apklausa vyko būtent tuo metu, kai prasidėjo konservatorių kandidatų kėlimai į prezidentus. Būtent šiame fone – kalbėjime apie galimus partijos kandidatus – konservatoriai ir buvo labiausiai matomi. Tad pokyčiai reitinguose yra daugiau kontekstiniai“, – aiškino R. Ališauskienė. Ji teigė nenustebsianti, jei pasibaigus konservatorių organizuojamiems pirminiams rinkimams padidėjęs konservatorių atotrūkis nuo LVŽS ilgainiui vėl sumažėtų.

Ryškesnių poslinkių kitų partijų reitinguose pastarąjį mėnesį neįvyko.

Be reitingo viršuje įsitvirtinusių konservatorių ir valstiečių, dar už 4 politines partijas ketina balsuoti daugiau nei 5 procentai šalies rinkėjų – tai Lietuvos socialdemokratų partija (8,6 proc.), partija Tvarka ir teisingumas (8,3 proc.), Darbo partija (5,3 proc.) bei LR liberalų sąjūdis (5,2 proc.). Visuomenės nuomonė šių partijų atžvilgiu pastarąjį mėnesį beveik nesikeitė.

5 proc. ribos, reikalingos pateikti į Seimą šiandien neperžengtų Lietuvos socialdemokratų darbo partija (3,9 proc.), Lietuvos centro partija (3,2 proc.). Pastarąja visuomenės pasitikėjimas per mėnesį sumenko 2 procentais. Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą palaiko 3,1 proc., o Lietuvos laisvės sąjungą/liberalus – 2,5 proc. šalies rinkėjų.

Tuo tarpu trys iš dešimties respondentų nurodė, kad apskritai nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką norėtų balsuoti.

Nesibaigiantys politinių partijų konfliktai tarpusavyje ir struktūrų viduje, sociologės nuomone, kelia grėsmę politinei šalies sistemai.

Mokslininkė atkreipė dėmesį į dar vieną priežastį, kodėl visuomenė tampa vis labiau apatiška politikų rietenoms. Tai – konfliktai partijų viduje. Anot sociologės, žvelgiant iš visuomenės perspektyvos, praktiškai nėra nė vienos politinės jėgos, kuri kaip vieningas darinys žygiuotų į būsimus rinkimus.

Liberalų stovykloje – sumaištis ir susiskaldymo tendencijos, panaši situacija gresia „tvarkiečiams“, socialdemokratai kariauja tarpusavyje, tarp konservatorių kandidatų į prezidentus taip pat tvyro įtampos. Jas Tėvynės sąjungoje ypač išryškino nesutarimai tarp partijos palaikymo prezidento rinkimuose siekiančio diplomato Vygaudo Ušacko ir jį aštriai kritikavusio Žygimanto Pavilionio, o pastaruoju metu – ir pagrindinių partijos lyderių.

Anot R. Ališauskienės, tai kelia riziką, kad kol kas pozityviame prezidentų kandidatų kontekste matoma konservatorių partija, nesutarimams viduje neslopstant, tiesiog ims visuomenei komunikuoti, kad kažkas su ja yra negerai.

Pasak sociologės, pro visuomenės akis nepraslysta ir „valstiečių“ viduje vykstančios intrigos bei tarpusavio grumtynės. Partijos lyderių konfrontacija su iš LVŽS frakcijos pasitraukusiu Povilu Urbšiu, Justu Džiugeliu, trintys su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ar Vytautu Baku rodo, kad partijoje nėra viskas gerai.

„Paprastas skaitytojas ar klausytojas į detales nesigilina. Jis mato tai, ką rodo televizija ar portalai“, – aiškino sociologė. Anot jos, tokia „košė“ partijų viduje labiausiai kenkia politinei sistemai.

„Taip atsiranda tezė, kad politikai visi vienodi“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.19; 11:05

Šv. Florijono diena Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Visuomenės nuomonės tyrimas dėl pasitikėjimo valstybės institucijomis staigmenų nepateikia. Šalies gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 86 proc.), policija (71 proc.), Lietuvos kariuomene (68 proc.). Į patikimiausiųjų sąrašą patenka ir Konstitucinis Teismas (67 proc. pasitiki), Prezidento institucija (67 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc.), Bažnyčia (65 proc.), Lietuvos bankas (63 proc.), Valstybės saugumo departamentas (61 proc.) bei Lietuvos žiniasklaida (60 proc.).

Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima – Specialiųjų tyrimų tarnyba, SODRA, Valstybės kontrolė, savivaldybės, komerciniai bankai ir Prokuratūra.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 16-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, liepą 2 procentiniais punktais paaugo pasitikėjimas 5 institucijomis – policija, Lietuvos kariuomene, Konstituciniu Teismu, Valstybės kontrole bei savivaldybėmis. Per pastarąjį mėnesį šiek tiek, 3 procentiniais punktais, sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Bažnyčia, Specialiųjų tyrimų tarnyba, SODRA, Prokuratūra, teismais bei profsąjungomis.

Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.

Birželio pabaigoje-liepos pradžioje vykusios apklausos duomenimis, beveik pusė (49 proc.) suaugusiųjų tvirtino pasitikį šalies teismais. Priešingai tvirtinančių – 41 proc. Tai aukščiausias pasitikėjimo teismais rodiklis nuo 1996 metų sausio mėnesio, kai rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ kas mėnesį pradėjo analizuoti pasitikėjimą institucijomis.

Labiausiai, irgi tradiciškai, šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.) ir Vyriausybe (53 proc.).

Pasitikėjimas kitomis institucijomis nepakito ar pokyčiai yra minimalūs. 

Apklausa vyko 2018 m.liepos 16 -31 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1007 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

86 

12 

2. Policija 

71 

26 

3. Lietuvos kariuomene 

68 

24 

4. Konstituciniu Teismu 

67 

26 

5. Prezidento institucija 

67 

27 

6. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

66 

25 

7. Bažnyčia 

65 

24 

11 

8. Lietuvos banku 

63 

31 

9. Valstybės saugumo 
departamentu 

61 

24 

15 

10. Lietuvos žiniasklaida 

60 

36 

11. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

54 

34 

12 

12. Sodra 

54 

39 

13. Valstybės kontrole 

53 

34 

13 

14. Savivaldybėmis  

50 

45 

15. Komerciniais bankais 

48 

46 

16. Prokuratūra  

46 

40 

14 

17. Teismais 

46 

46 

18. Lietuvos Vyriausybe 

44 

53 

19. Profsąjungomis 

38 

43 

19 

20. Lietuvos Seimu 

27 

69 

 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.21; 06:45

Lietuvoje turime ir tokių piliečių. Slaptai.lt nuotr.

Gyventojų, besidžiaugiančių gerėjančiu gyvenimu, šalyje daugėja. Per pastaruosius metus 5 proc. padaugėjo gyventojų, patenkintų tuo, kaip reikalai klostosi šalyje. Atitinkamai per metus sumažėjo gyventojų, nusivylusių demokratijos veikimu Lietuvoje. Demokratija nepatenkintų žmonių sumažėjo 3 procentais.

Birželio mėnesį keturi iš dešimties (40 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje, jų nuomone, krypsta į gerąją pusę.

Visgi daugiau nei pusė (59 proc.) respondentų gerėjančio gyvenimo sako nejaučią ir maną, kad reikalai šalyje blogėja.

Atliktų apklausų duomenimis, gyventojų dalis, kuri mano, kad reikalai šalyje klostosi tinkama linkme, nuosekliai daugėja.

Birželio 20-liepos 3 dienomis atliktos apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais padaugėjo teigiančių, kad reikalai šalyje gerėja, o lyginant su tyrimu prieš metus (2017 m. birželį) manančių, kad reikalai gerėja, padaugėjo 5 procentiniais punktais. Prieš metus tik 35 proc. manė, kad reikalai šalyje gerėjo, ir 64 proc. – kad blogėjo.

Augant gyventojų daliai, kuri mano, kad gyvenimas šalyje gerėja, mažėja ir demokratijos veikimu nepatenkintų piliečių ratas.

Nors nepatenkintų demokratijos veikimu gyventojų dalis Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius stipriai nepakito, lyginant šiuos duomenis su 2017 metų balandžio vykdytų apklausų išvadomis, nepatenkintųjų demokratijos veikimu šalyje sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, birželio pabaigoje daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

Klaipėdos universiteto (KU) Politikos mokslų katedros docentas politologas Saulius Šiliauskas, komentuodamas vis dar didelės visuomenės grupės nepasitenkinimą demokratijos veikimu, sako, kad piliečiai demokratiją sieja su tam tikra valdžia.

„Kai yra nusivylimas politika, tai yra nusivylimas ir pačia demokratija. Kiek yra rezultatyvi ir efektyvi politika, nuo to priklauso pasitenkinimas demokratija. Tai nėra nepasitenkinimas konkrečia demokratija kaip principu, o tai yra nepasitenkinimas valdžia ir jos neefektyvumu“, – Eltai sakė S. Šiliauskas.

Pasak politologo, demokratija turi savo paradoksą, kad yra daug nusivylusių demokratija, bet kitos alternatyvos pakeisti demokratijai neturi.

„Išaugo kritinė visuomenė. Piliečiai nėra tokie patiklūs valdžios ir valdančiųjų atžvilgiu. Jie nepatenkinti vien tik galimybe keisti valdžią ar kažką tik pakomentuoti. Jie nepatenkinti, kad nepriimami teisingi sprendimai, kurie tenkintų pilietinę visuomenę, bendruomenę. Demokratijos paradoksas: daug yra nusivylusių demokratija, bet ar jie mato alternatyvą, kitokiai demokratijai? Daugiausia nemato“, – teigė S. Šiliauskas.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 600 eurų), bedarbiai, namų šeimininkės bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunesni nei 50 metų žmonės (46 proc. mano, kad reikalai krypsta į gerąją pusę), didmiesčių gyventojai (51 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (55 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – daugiau kaip 1000 eurų (48 proc.), vadovai (60 proc.), specialistai ir tarnautojai (51 proc.), dešiniųjų ir centro pažiūrų respondentai (47 proc.).

Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (64 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę), gyvenantys kaimo vietovėje (70 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (70 proc.), pensininkai (68 proc.) bei darbininkai ir ūkininkai (66 proc.), lenkų (71 proc.) ir rusų (63 proc.) tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų žmonės (62 proc.).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.25

„Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Naujausios apklausos rodo, kad smuktelėjo Prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingai.

Teigiamas D. Grybauskaitės vertinimas balandžio 24-gegužės 4 dienomis atliktos apklausos duomenimis, sumažėjo 4 procentiniais punktais, tačiau Prezidentė išlieka viena palankiausiai vertinamų politikių. Prezidentę palankiai vertino 69 proc. gyventojų.

Geresnius palankaus vertinimo reitingus turi tik buvęs šalies vadovas Prezidentas Valdas Adamkus, kurį 80 proc. gyventojų įvertino palankiai.

Prezidentė absoliučiai pirmauja visuomenės pasitikėjimo reitinge. Respondentų paprašius pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki, ketvirtadalis (25 proc.) gyventojų nurodė, kad pasitiki dabartine šalies vadove. Visgi pastarąjį mėnesį nežymiai (3 proc.) smuktelėjo ir šis rodiklis.

Sociologas Romas Mačiūnas nesureikšmina šių Prezidentės vertinimo pokyčių ir nemano, kad balandžio pabaigoje „Lietuvos ryto“ pradėtas viešinti buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimas su Prezidente galėjo lemti šiek tiek suprastėjusius vertinimo pokyčius.

Pasak jo, viena vertus, D. Grybauskaitės pasitikėjimo ir palankaus vertinimo reitingai yra labai aukšti, tad kelių procentų svyravimai tiesiog nėra reikšmingi.

„Aukštų reitingų pasvyravimai yra natūralus dalykas. Panašiai kaip ir didelius neigiamus reitingus turinčių politikų vertinimai kartais šiek tiek padidėja. Be to, reitingų pasvyravimus lemia ir tai, kad atsiranda daugiau žmonių, kurie tiesiog neturi nuomonės“, – kalbėjo R. Mačiūnas.

Antra vertus, pabrėžė R. Mačiūnas, visuomenė dažniausiai tokius skandalus, koks, pavyzdžiui, kilo dėl paviešintų Prezidentės laiškų, įvertina praėjus kelioms savaitėms.

„Kadangi apklausa vyko balandžio 24-gegužės 4 dienomis, visuomenės vertinimas reitinguose galėjo tiesiog neatsispindėti. Kol žinia gyventojus pasiekia ir kol ji yra įsisąmoninama, paprastai reikia laiko“, – pabrėžė sociologas.

„Aš manau, kad tai, ar viešumoje kilusios diskusijos dėl paviešintų Prezidentės laiškų turėjo įtakos, pamatysime tik įvertinę kelių mėnesių tendenciją“, – apibendrino R. Mačiūnas, pažymėdamas, kad vadinamąjį Prezidentės laiškų skandalą visuomenė įvertina skirtingai, nebūtinai tik neigiamai.

Pagal visuomenės pasitikėjimą iškart po Prezidentės toliau rikiuojasi S. Skvernelis (11 proc.), Gitanas Nausėda (7 proc.), V. Adamkus (6 proc.), Gabrielius Landsbergis (6 proc.), Visvaldas Matijošaitis (6 proc.), Ramūnas Karbauskis (4 proc.), Aušra Maldeikienė (4 proc.), Andrius Tapinas (4 proc.) ir Ingrida Šimonytė (3 proc.).

Pastaruoju metu kilęs partijos Tvarka ir teisingumas (TT) pirmininko Remigijaus Žemaitaičio palankus vertinimas taip pat sumenko (4 procentiniais punktais). Kaip tik gegužės 2 d. Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kitų nusikalstamų veikų yra pareikšti TT partijai.

3 procentiniais punktais smuko ir Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos pirmininko Eugenijaus Gentvilo vertinimas.

Daugiausiai (5 proc.) nukrito europarlamentaro ir vieno iš kandidato 2019 metų Prezidento rinkimuose Valentino Mazuronio palankus vertinimas.

Tuo tarpu džiaugtis pagerėjusiu visuomenės vertinimu gali Seimo nariai A. Kubilius ir A. Maldeikienė. Lyginant su 2018 metų kovo mėnesio apklausa, šių politikų palankus vertinimas ūgtelėjo 5 procentais.

Šiek tiek pagerėjusiu vertinimu pasidžiaugti gali ir valdantieji. 4 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką R.Karbauskį ir šios partijos deleguotą sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Tačiau abu politikai lieka tarp nepalankiausiai vertinamų asmenybių šalyje.

3 procentiniais punktais per paskutinį mėnesį pagerėjo I. Šimonytės, Vygaudo Ušacko, A. Tapino, Vilijos Blinkevičiūtės bei Remigijaus Šimašiaus vertinimas.

Tarp palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų išlieka ekonomistas G. Nausėda (65 proc. vertina palankiai ir 20 proc. vertina nepalankiai), Kauno meras V. Matijošaitis, kurį 60 proc. gyventojų vertina palankiai ir 25 proc. nepalankiai.

Dar 3 visuomenės veikėjus kiek daugiau nei pusė šalies gyventojų įvertino palankiai – tai užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (53 proc. vertina palankiai ir 30 proc. nepalankiai), Saulius Skvernelis (53 proc. vertina palankiai ir 40 proc. nepalankiai) ir A. Maldeikienė (atitinkamai 51 proc. ir 38 proc.).

Septyniais politikais bei visuomenės veikėjais, kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, gyventojai labiau linkę pasitikėti nei nepasitikėti: I. Šimonyte pasitiki 49 proc., o nepasitiki 35 proc., V. Ušacku pasitiki 47 proc., o nepasitiki 28 proc., R.Žemaitaičiu pasitiki 46 proc. ir nepasitiki 31 proc. Toliau rikiuojasi A. Tapinas (45 proc. ir 32 proc.), V. Blinkevičiūtė (45 proc. ir 36 proc.), Viktoras Pranckietis (44 proc. ir 39 proc.) ir Edmundas Jakilaitis (43 proc. ir 33 proc.).

Nepalankiausiai 2018 metų balandį šalies gyventojai įvertino Andrių Kubilių (68 proc. respondentų įvertino nepalankiai), Viktorą Uspaskichą (65 proc.), A. Verygą (64 proc.), R. Karbauskį (61 proc.) ir Vytautą Landsbergį (60 proc.).

Žvelgiant į potencialių kandidatų dalyvauti 2019 m. Prezidento rinkimuose palankaus visuomenės vertinimo reitingus, lyderiu išlieka ekonomistas G. Nausėda. Iškart po jo rikiuojasi V. Matijošaitis, S. Skvernelis, A. Maldeikienė, I. Šimonytė, V. Ušackas, Naglis Puteikis (40 proc. palankiai vertina ir 41 proc. – nepalankiai), Vytenis Andriukaitis (atitinkamai 37 proc. ir 37 proc.), Žygimantas Pavilionis (33 proc. ir 34 proc.), Petras Auštrevičius (33 proc. ir 35 proc.) ir V. Mazuronis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.16; 15:00

Erotinės figūros. Slaptai.lt nuotr.

Seksualinio priekabiavimo skandalai pastaraisiais metais supurtė Lietuvos viešąją erdvę. Žinomi šalies menininkai ir politikai vyrai atsidūrė vadinamojo „#MeToo“ judėjimo epicentre, kai apie jų ankstesnį netinkamą seksualinį elgesį prakalbo galimai nukentėjusios moterys. Tai žinomiems visuomenėje veidams kainavo ne tik reputaciją, bet kai kuriems – ir iki skandalo eitas pareigas.

Tačiau visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad šalies gyventojai dažniau yra linkę nepalaikyti moterų, kuriomis, pasitelkę savo statusą ir einamas pareigas, galėjo pasinaudoti žinomi Lietuvos vyrai. Pasak Lygių galimybių plėtros centro (LGBC) ekspertės Margaritos Jankauskaitės, tai rodo, kad Lietuvos visuomenė yra smurtautojų pusėje.

Didesnė dalis šalies gyventojų sako nepalaiką ir neigiamai vertiną moterų sprendimą viešai kalbėti apie anksčiau patirtą vyrų nederamą seksualinį elgesį. Tarp nepritariančiųjų tokiam viešam moterų kalbėjimui dažniausiai buvo vyrai, vadovai bei vyresnio amžiaus žmonės. M. Jankauskaitė, komentuodama apklausų rezultatus, nesistebėjo, kad Lietuvos gyventojai labiau palaiko smurtautojų pusę. Pasak jos, ankstesnių apklausų duomenys rodo, kad net trečdalis respondentų mano, kad seksualinis smurtas moterims patinka. Todėl, samprotavo LGBC ekspertė, nieko keisto, kad šalyje dažniausiai pačios moterys, prie kurių buvo priekabiauta, ir yra apkaltinamos.

„Yra pas mus ta bėda, kad mes, kaip visuomenė, esame smurtautojų pusėje. Tai labai apsunkina seksualinį smurtą patyrusiems asmenims siekti teisingumo. Nes tu turi pirmiausia kažkam pasisakyti, tik tada atsiveria pagalbos sistema“, – kalbėjo M. Jankauskaitė ir pabrėžė, kad viešumas yra vienas pagrindinių ginklų kovojant su tokiomis blogybėmis, nes teisiškai seksualinį priekabiavimą įrodyti yra be galo sudėtinga.

Ekspertė pažymėjo, kad vyresnioji karta yra ypač netolerantiška apie seksualinį priekabiavimą prabilti nusprendusioms merginoms. Anot jos, tai daugiausiai susiję su tuo, kad vyresnioji Lietuvos gyventojų karta užaugo su vertybėmis, kurios patį priekabiavimą laikė tiesiog norma. M. Jankauskaitė atkreipė dėmesį, kad tik 1998 metais Lietuvoje atsirado įstatymas, kuris uždraudė seksualiai priekabiauti.

„Didesnė dalis vyresnės kartos moterų patyrė vienokį ar kitokį seksualinį priekabiavimą, bet jos gyveno visuomenėje, kurioje nebuvo kam pasiskųsti. Jei tu pasiskųsi – tave apkaltins, kad kažką provokuoji“, – aiškino M. Jankauskaitė.

LGBC ekspertė pasakojo, kad požiūris į seksualinį priekabiavimą natūraliai kinta keičiantis kartoms, keičiantis visuomenės vertybėms.

„Jaunoji karta, kuri jau yra gimusi ir užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje prie visiškai kitokių sąlygų, yra orientuota daugiau į saviraiškos laisvę bei į orumą orientuotas vertybės. Todėl ne tik merginos drąsiau kalba apie seksualinį priekabiavimą, suprasdamos, kad toks elgesys su jomis yra visiškai nepriimtinas ir netoleruotinas, tačiau kartu ir jaunų vyrų karta seksualinio priekabiavimo nebelaiko normaliu dalyku. Jie pradeda suprasti, kad tai yra žmogaus orumo pažeidimas“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė taip pat pažymėjo, kad kaltinti moterų, jog jos apie priekabiavimą prabilo tik po kurio laiko, nereikėtų. M. Jankauskaitė taip pat tvirtino, kad vargu ar kuri nors iš viešai prakalbusiųjų sakė netiesą.

„Jau pats tyrimas rodo, kad moteris, Lietuvoje prabildama apie seksualinį priekabiavimą, labiau rizikuoja būti pasmerkta negu palaikyta. Tad jei žmogus drįsta tai padaryti – tam turi būti labai stipri priežastis“, – sakė ekspertė.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28-balandžio 8 d. atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė (46 proc.) apklaustų šalies gyventojų (18 metų ir vyresnių) neigiamai vertina kai kurių moterų sprendimą viešai pasisakyti apie anksčiau patirtą vyrų nederamą seksualinį elgesį ar priekabiavimą (14 proc. tai vertina labai neigiamai ir 32 proc. greičiau neigiamai).

Keturi iš dešimties (38 proc.) šalies gyventojų moterų sprendimą viešai pasisakyti apie jų atžvilgiu buvusius seksualinio priekabiavimo atvejus įvertino teigiamai (11 proc. labai teigiamai ir 27 proc. greičiau teigiamai).

Šeštadalis (16 proc.) apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu ar neatsakė į jį.

Tyrimas parodė, kad moterys palankiau nei vyrai vertina sprendimą viešai pasisakyti apie anksčiau patirtą nederamą seksualinį elgesį ar priekabiavimą. 47 proc. moterų viešą kalbėjimą apie patirtą nederamą seksualinį elgesį įvertino teigiamai.

Tuo tarpu tik trečdalis (27 proc.) apklaustų vyrų sakė palaiką apie seksualinį priekabiavimą prakalbusias moteris. 53 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų tokį moterų elgesį įvertino neigiamai.

Tyrimas atskleidė, kad skirtingo amžiaus grupių moterys yra linkusios skirtingai vertinti viešinamus vyrų seksualinio priekabiavimo atvejus.

18-29 metų moterys (65 proc. iš jų tai vertina teigiamai ir 19 proc. neigiamai) bei 30-49 metų respondentės (53 proc. vertina teigiamai ir 36 proc. neigiamai).

Tuo tarpu vyresnės nei 50 metų moterys tokį elgesį daugiau vertina neigiamai (48 proc.) nei teigiamai (38 proc.). 

Dažniau neigiamai nei teigiamai moterų sprendimą prabilti apie nederamą seksualinį vyrų elgesį vertino įmonių ar įstaigų vadovai (55 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (52 proc.), kaimo (48 proc.) bei mažesnių miestų (49 proc.) gyventojai, pensininkai (55 proc.).

Priešingai situaciją vertino specialistai ir tarnautojai (50 proc.), ir besimokantis jaunimas (55 proc.). Šiuo klausimu neturėjo nuomonės (ar nenorėjo į jį atsakyti) kiek dažniau vyrai (ypač vyrai iki 30 metų) bei respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu.

Atlikta apklausa taip pat parodė, kad nukentėjusių moterų viešą kalbėjimą palaikančių piliečių svarbiausias tokio vertinimo motyvas buvo tai, kad tik viešai kalbant apie seksualinio priekabiavimo atvejus galima siekti, kad tai nesikartotų. 47 proc. respondentų šį argumentą nurodė kaip svarbiausią priežastį.

Trečdalis „#MeToo“ judėjimą palaikančių respondentų mano, kad Lietuvoje nepakankamai yra ginamos moterų teisės, todėl viešas kalbėjimas yra vienas iš būdų jas užtikrinti.

„#MeToo“ judėjimą neigiamai įvertinę šalies gyventojai dažniausiai akcentavo, kad moterims reikėjo iš karto apie tai sakyti, o ne po tiek metų (31 proc.), bei laikėsi nuostatos, kad moterys pačios provokuoja vyrus (taip manė 30 proc.). Su tokiu motyvu („moterys pačios kaltos“) vienodai sutinka tiek vyrai, tiek moterys, neigiamai įvertinę apie patirtą priekabiavimą prabilusias nukentėjusias moteris.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.29; 08:15

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Įvertinęs naujausių apklausų duomenis, kuriuose šalies Prezidentė turi triskart didesnį pasitikėjimą nei Premjeras, politologas svarsto, ar tikrai gerą strategiją Prezidentūros atžvilgiu pasirinko Vyriausybės vadovas.

Anot politikos eksperto Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Vytauto Dumbliausko, Premjeras daro didelę klaidą, jei tikisi, kad kategoriška retorika Prezidentės atžvilgiu sukraus tokį pat politinį kapitalą, kokį S. Skvernelis įgijo, kai dar būdamas vidaus reikalų ministru nepabijojo konfrontuoti su tuomete Seimo Pirmininke Loreta Graužiniene.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28-balandžio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir toliau išlaiko didžiausią visuomenės pasitikėjimą.

Trys iš dešimties (28,7 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad labiausiai pasitiki Prezidente D. Grybauskaite.  Pagal visuomenės pasitikėjimą arčiausiai Prezidentės esančio Premjero reitingas yra daugiau nei tris kartus mažesnis nei D. Grybauskaitės.

Vyriausybės vadovo S. Skvernelio visuomenės pasitikėjimas pastarąjį mėnesį šiek tiek sumenko. Apklausos duomenimis, Premjeru pasitiki 8,7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.

Politologas V. Dumbliauskas skeptiškai vertina pastaruoju metu itin aštrią S. Skvernelio retoriką Prezidentūros atžvilgiu. Jo nuomone, sunku pasakyti ar S. Skverneliui konfrontacija su Prezidente padės auginti reitingus. „D. Grybauskaitė yra kieta politikė ir jis gali tiesiog atsimušti į jos turimus aukštus visuomenės pasitikėjimo balus“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

MRU docentas akcentavo, jei visgi Premjeras nutartų dalyvauti būsimuose Prezidento rinkimuose, bet toliau tęstų D. Grybauskaitės atžvilgiu agresyvią politiką, jis susidurtų su rimtais iššūkiais. Vienas iš jų, kalbėjo V. Dumbliauskas, yra kitas potencialiu kandidatu dalyvauti artėjančiuose rinkimuose laikomas ekonomistas Gitanas Nausėda.

„Nausėdos padėtis yra kur kas geresnė nei Skvernelio. Jam užteks būti tuo, kuo jis tiesiog ir taip yra. Ponas Nausėda natūraliai primena buvusį ir šiuo metu vis dar populiarų Prezidentą Valdą Adamkų ir, reikia pripažinti, dalis visuomenės jaučia ilgesį ramaus, korektiško ir inteligentiško tipo vyro Prezidento poste“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

Tuo tarpu S. Skvenelis, politologo nuomone, neriasi iš kailio norėdamas pasirodyti visuomenei kažkoks ypač aštrus ir principingas. „Ir čia yra labai didelė rizika Premjerui. Tai, viena vertus, gali padėti mobilizuoti rinkėjus, tačiau gali labai ir pakenkti“, – svarstė MRU docentas. Anot jo, Premjeras labai rizikuoja palaikydamas akivaizdžiai Konstituciją pamynusį žemės ūkio ministrą Bronių Markauską. Politologas tvirtino, kad ilgainiui tai gali turėti S. Skverneliui ne itin palankių padarinių.

Kita vertus, pažymėjo V. Dumbliauskas, Premjero daromos klaidos, įsiveliant į labai rizikingą karą su Prezidente, gali būti susijusios tiesiog su jo ankstesne politine patirtimi einant vidaus reikalų ministro pareigas.

„Ponas Skvernelis galbūt daro klaidą prisimindamas savo, dar kaip ministro, konfliktus su Seimo Pirmininke. Galbūt jis mano, kad, jei aštrus tonas su Loreta Graužiniene jam pridėjo politinio kapitalo, tai ir konfrontuojant su Prezidente sėkmė toliau lydės. Kitaip tariant, Premjeras galėjo susidaryti įspūdį, kad konfliktai su kitais valstybės pareigūnais jam duoda daugiau naudos nei žalos. Tačiau įvertinus tai, kad D. Grybauskaitė yra kur kas populiaresnė, viskas gali pasisukti jam nepatogia linkme“, – samprotavo V. Dumbliauskas.

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos taip pat parodė, kad į visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitikima, trisdešimtuką patenka beveik visi viešai aptarinėjami galimi kandidatai į 2019 m. Prezidento rinkimus. Vienintelio konservatoriaus Žygimanto Pavilionio visuomenė apklausų metu pakankamai neįvertino.

Pirmajame visuomenės veikėjų dešimtuke, kuriais Lietuvos piliečiai pasitiki labiausiai, yra keturi potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. Prezidento rinkimuose laikomi asmenys.

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą tarp jų turi kol kas apie savo ketinimus Vyriausybės vadovo postą išmainyti į Prezidento kėdę nutylintis Premjeras S. Skvernelis. Po jo rikiuojasi taip pat apie savo sprendimą dalyvauti būsimuose Prezidento rinkimuose dar nepranešęs ekonomistas Gitanas Nausėda (juo pasitiki 6,3 proc.).

Šeštoje ir aštuntoje vietose išsidėstę galimu kandidatu vis dar laikomas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (5,5 proc.) bei apie savo ketinimą dalyvauti viešai paskelbusi Aušra Maldeikienė (3,2 proc.).

Tarp 10 labiausiai patikimų visuomenės veikėjų taip pat pateko Prezidentas V. Adamkus (6,5 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (5,8proc.), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (3,9 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (3,1 proc.) ir Europos Parlamento narys Rolandas Paksas (3,1 proc.).

14-16 pozicijose išsidėsčiusios kitos potencialių kandidatų būsimų Prezidento rinkimuose pavardės: apie savo dalyvavimą rinkimuose pirmasis pranešęs Seimo narys Naglis Puteikis (juo pasitiki 2,4 proc.), potencialia kandidate laikoma Seimo narė Ingrida Šimonytė (ja pasitiki 2,2 proc.) ir buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas (juo pasitiki 2,2 proc.). Pastarasis politikas yra viešai pareiškęs, kad sieks tapti konservatorių kandidatu 2019 m. Prezidento rinkimuose.

Paskutiniai didžiausią pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų trisdešimtuke rikiuojasi potencialiu kandidatu laikomas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis (0,8 proc.) ir jau savo Prezidento rinkimų programą pristatęs Valentinas Mazuronis (juo pasitiki 0,5 proc.).

„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad šiuo metu Lietuvos piliečiai išskiria 87 visuomenės veikėjus, kuriais labiausiai pasitiki. Prieš mėnesį darytoje analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 73 visuomenės veikėjų pavardės. Pavardes respondentai minėjo patys.

Tuo tarpu ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra visuomenės veikėjų, kuriais pasitikėtų ar apskritai neatsakė į šį klausimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.21; 05:57