Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

Kaip rodo naujausios atliktos gyventojų apklausos, pastarąjį mėnesį labiausiai traukėsi Lietuvos piliečių dalis, kuri teigia, kad pasitiki Vyriausybe. Didinti žmonių pasitikėjimo, rodo apklausų duomenys, Vyriausybei nesisekė ir į visuomenės nuomonių dinamiką žvelgiant į 2019 metus ar net paskutinių 3 metų perspektyvoje.
 
Nepaisant „valstiečių“ dominuojamos valdžios dar 2016 m. rudenį deklaruotų pažadų rodyti aukštesnės kokybės valdymo standartus, tiek Seimu, tiek Vyriausybe pasitikinčių gyventojų dalis per pastaruosius trejus metus tirpo sparčiausiai.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, pasitikėjimas Sauliaus Skvernelio vadovaujamu Ministrų Kabinetu, lyginant su analogiškos lapkričio mėnesį darytos apklausos rezultatais, krito 6 procentiniais punktais. Šiuo metu Vyriausybe pasitiki 37 proc. gyventojų, o 58 proc. teigia priešingai. Kiek mažiau – 5 procentiniais punktais – sumažėjo gyventojų dalis, pasitikinti Lietuvos policija (pasitiki 70 proc., o nepasitiki 26 proc.), o 4 procentiniais punktais pablogėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vertinimas (atitinkamai 62 proc. ir 22 proc.).
 
Šalies gyventojai ir toliau labiausiai nepasitiki Seimu (nepasitiki 71 proc., o pasitiki 25 proc.) bei Lietuvos Vyriausybe (nepasitiki 58 proc., o pasitiki 37 proc.).
 
Tuo metu kilusiu pasitikėjimo reitingu gali pasigirti Lietuvos teismai. Lyginant su apklausa, daryta prieš mėnesį, pasitikėjimas teismais ūgtelėjo 6 procentiniais punktais. Šiuo metu teismais pasitiki 40 proc., o nepasitiki 47 proc. Komerciniais bankais pasitikėjimas augo 5 procentiniais punktais: šiuo metu komerciniais bankais pasitiki 48 proc., o nepasitiki 40 proc. Pasitikėjimas Lietuvos banku ūgtelėjo 4 procentiniais punktais (pasitiki 62 proc., o nepasitiki 26 proc.). 3 procentiniais punktais pagerėjo Bažnyčios vertinimas (atitinkamai 72 proc. ir 19 proc.).
 
2019 m. įvykę pokyčiai: augo pasitikėjimas Prezidentūra, žymiau kritiko tik Vyriausybės reitingai
 
Žvelgiant į institucijų vertinimo pokyčius per pastaruosius metus, labiausiai – 13 procentinių punktų – padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Prezidento institucija. 2019 metų pradžioje Prezidentūra pasitikėjo 64 proc., o priešingai manančių buvo 29 proc. Šiuo metu Prezidento institucija pasitiki 77 proc., o priešingai manančių – 16 proc.
 
Per paskutinius 11 mėnesių 9 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių šalies savivaldybėmis, o 8 procentiniais punktais augo pasitikėjimas „Sodra“.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
 
Bėgant 2019 metams, teigiamai augo Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimas. Šią instituciją palankiai vertinančių 7 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Per metus 6 procentiniais punktais padidėjo pasitikėjimas Bažnyčia. 5 procentiniais punktais pagerėjo Konstitucinio Teismo ir Valstybės saugumo departamento vertinimas, o 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos žiniasklaida.
 
Tuo metu per pastaruosius metus krito tik vienos institucijos pasitikėjimo reitingas – 3 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Vyriausybe.
 
Prezidento, Seimo ir Vyriausybės vertinimo pokyčiai per pastaruosius trejus metus
 
Valdantiesiems skaičiuojant paskutinius kadencijos mėnesius, galima įvertinti visuomenės nuomonės pokyčius Seimu ir Vyriausybe nuo jų darbo pradžios. 2016 m. rudenį valdančiąją daugumą ir Vyriausybę formavusių politinių jėgų lyderiai akcentavo naujus valdymo standartus, pasak jų, turėsiančius kelti visuomenės pasitikėjimą vykdomosios ir leidžiamosios valdžios struktūromis. Tačiau, žvelgiant į visuomenės nuomonių pokyčius per pastaruosius 3 metus, matyti, kad šalies piliečiai per šį laikotarpį Vyriausybe ir Seimu tik nusivylė.
 
Nuo 2016 metų gruodžio mėnesio pasitikinčių Viktoro Pranckiečio pirmininkaujamu Seimu sumažėjo net 15 procentinių punktų, o S. Skvernelio Vyriausybe – 13 procentinių punktų.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
 
Tuo metu pastaraisiais metais perrinktos savivaldybės ir vadovą pakeitusi Prezidentūra visuomenės vertinama geriau: per paskutinius 3 metus 5 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Prezidento institucija bei 4 procentiniais punktais labiau pasitikima savivaldybėmis.
 
Palankiausiai vertinamų institucijų dešimtukas
 
Naujausių apklausų duomenys rodo, kad šiuo metu labiausiai Lietuvos gyventojai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 90 proc., o nepasitiki 8 proc.), Prezidento institucija (atitinkamai 77 proc. ir 16 proc.), Bažnyčia (72 proc. ir 19 proc.), Lietuvos kariuomene (72 proc. ir 20 proc.), Konstituciniu Teismu (70 proc. ir 22 proc.), policija (70 proc., 26 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc., 22 proc.), Lietuvos žiniasklaida (63 proc. ir 33 proc.), Valstybės saugumo departamentu (62 proc. ir 22 proc.) bei Lietuvos banku (62 proc. ir 26 proc.).
 
Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima: tai „Sodra“ (pasitiki 61 proc. ir nepasitiki 30 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (atitinkamai 58 proc. ir 26 proc.), savivaldybės (58 proc. ir 36 proc.), Valstybės kontrolė (55 proc. ir 30 proc.), komerciniai bankai (48 proc. ir 40 proc.) ir profsąjungos (45 proc. ir 35 proc.).
 
 
Apklausa vyko 2019 m. gruodžio 1021 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 05:40

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Naujausios apklausos rodo, kad 2019 m. pabaigoje tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kilusios trintys dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teigiamų poslinkių reitinguose nė vienai pusei neatnešė. Krito tiek šiose diskusijose dalyvavusių prezidento Gitano Nausėdos, tiek ir kai kurių valdančiųjų lyderių palankaus vertinimo reitingai.
 
Visgi skaudžiausiai pokyčiai palietė J. Narkevičių užstojusį ir „asfaltuoto keliuko“ istorijos kontekste dažnai minėtą premjerą Saulių Skvernelį.
 
Tuo tarpu į visuomenės vertinimo pokyčius žvelgiant 2019 m. perspektyvoje, galima išskirti politikus, kuriems apskritai pasibaigę metai nebuvo sėkmingi. Per pastaruosius metus valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininko Valdemaro Tomaševskio perėmė prasčiausiai vertinamo politiko statusą, o Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tapo rekordininku išbarstant 2019 m. pradžioje turėtus reitingus.
 
Šiuo laikotarpiu palankaus vertinimo reitingų lentelėje keitėsi ir lyderis tarp politinių partijų pirmininkų. „Tvarkiečiui“ Remigijui Žemaitaičiui ne taip jau ilgai užtrukusi avantiūra įsilieti į valdančiųjų gretas, ko gero, kainavo palankiausiai vertinamo politinės partijos vedlio statusą. Jis 2019 m. pabaigoje jau priklauso Liberalų sąjūdžio pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, ministro pirmininko S. Skvernelio palankaus vertinimo reitingas pastarąjį mėnesį krito labiausiai – 8 procentiniais punktais. Šiuo metu S. Skvernelį palankiai vertina 42 proc. piliečių, o nepalankiai – 47 proc. Taigi Vyriausybės vadovo palankių ir nepalankių vertinimų santykis vėl tapo neigiamas: S. Skvernelį skeptiškai vertinanti visuomenės dalis 5 procentiniais punktais gausesnė nei manančių priešingai.
 
Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.

Tiek pat – 8 procentiniais punktais – sumenko ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko teigiamas vertinimas. Šiuo metu 32 proc. respondentų teigia, kad jį vertina palankiai ir 41 proc. – nepalankiai.
 
7 procentiniais punktais sumenko „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo palankus vertinimas. Šiuo metu šios valdančiosios partijos pirmininką palankiai vertina 20 proc. piliečių ir 67 proc. – nepalankiai.
 
4 procentais sumenko ir prezidento Gitano Nausėdos palankus vertinimas. Tai lėmė, kad dabartinis šalies vadovas, dar lapkričio mėnesį buvęs palankaus vertinimo viršūnėje, pirmosios vietos poziciją perleido kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui. Šiuo metu G. Nausėdą palankiai vertina 80 proc. piliečių ir 13 proc. nepalankiai. Tuo tarpu apie V. Adamkų palankiai atsiliepia tiek pat – 80 proc. piliečių, tačiau nepalankiai vertinančių 3 procentiniais punktais mažiau – 10 proc.
 
4 procentais taip pat sumenko sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos (palankiai vertina 25 proc. ir 66 proc. nepalankiai), Seimo narės Ingridos Šimonytės (atitinkamai 47 proc. ir 41 proc.) reitingas.
 
Tuo tarpu per tą patį laikotarpį reitingą reikšmingiau pasiauginti pavyko tik iš Lietuvos vidaus politikos pasitraukusiam ir į Europos komisaro kėdę atsisėdusiam Virginijui Sinkevičiui (palankiai vertina 53 proc., nepalankiai 22 proc.). Lyginant su ankstesniu mėnesiu jo palankus vertinimas ūgtelėjo 6 procentiniais punktais.
 
Visų kitų politikų ir visuomenės veikėjų palankus vertinimas pablogėjo nežymiai arba nepakito.
 
Ryškiausi reitingų pokyčiai per pastaruosius metus: antirekordai priklauso V. Matijošaičiui ir R. Karbauskiui
 
Nepaisant pastarąjį mėnesį patirtų neigiamų reitingo pokyčių, prezidento G. Nausėdos palankus vertinimas nuo 2019 m. sausio augo sparčiausiai. Per šį laikotarpį net 15 procentinių punktų padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina pavasario pabaigoje išrinktą prezidentą Gitaną Nausėdą. Kiek mažiau, 7 procentiniais punktais, padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių tuo pačiu metu į Europos Parlamentą išrinktą Aušrą Maldeikienę (šiuo metu palankiai vertina 43 proc. ir tiek pat, 43 proc. – nepalankiai).
 
 Per metus tiek pat pagerėjo ir kito europarlamentaro, LLRA-KŠS lyderio V. Tomaševskio vertinimas (šiuo metu palankiai vertina 19 proc., o nepalankiai – 58 proc., prieš metus buvo atitinkamai 12 proc. ir 62 proc.). Praėjusiais metais jis perleido savo, kaip prasčiausiai vertinamo politiko, titulą kitos valdančiosios partijos lyderiui – R. Karbauskiui. Pastarąjį šiuo metu palankiai vertina 16 proc. ir 76 proc. į šį politiką žiūri skeptiškai.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Visgi šią R. Karbauskio ir V. Tomaševskio rokiruotę lėmė ne tiek pagerėjęs LLRA-KŠS lyderio vertinimas, kiek tai, kad LVŽS pirmininko palankus vertinimas per metus sumenko net 17 procentinių punktų. 2019 m. sausio mėn. apie „valstiečių“ lyderį palankiai atsiliepė 33 proc. piliečių, o nepalankiai 60 proc. Tad per 2019 metus R. Karbauskio ir taip neigiamu buvęs palankių ir nepalankių vertinimų balansas išsipūtė kone antrątiek – nuo minus 27 praėjusių metų pradžioje iki minus 60 tų pačių metų pabaigoje. Šiuo atžvilgiu R. Karbauskis sau lygių tiesiog neturi.
 
Nors tokie R. Karbauskio patirti visuomenės vertinimo nuostoliai, žvelgiant į kitų politikų reitingų dinamiką, ir atrodo įspūdingai, didžiausių praradimų patyrė dar prieš metus palankiausiai vertinamų politikų penketuke buvęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
 
Pastaruosius apklausų duomenis lyginant su rezultatais, gautais 2019 m. sausio mėn., galima matyti, kad grandiozinius planus dėl dalies Kauno rajono prijungimo prie Kauno rengęs meras prarado net 20 proc. palankiai apie jį atsiliepiančių piliečių. Šiuo metu V. Matijošaitis palankaus vertinimo reitinguose rikiuojasi keturioliktas – jį palankiai vertina 42 proc., o nepalankiai 41 proc. apklaustų respondentų (2019 m. sausio mėn. buvo atitinkamai 62 proc. ir 23 proc.).
 
Per pastaruosius 11 mėnesių taip pat pablogėjo Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio vertinimas. Kontraversiškai vertinamas asmenybes į savo vedamos partijos gretas ir 2020 m. rinkimus užsimojusio kviesti politiko reitingas nuo 2019 m. sumenko 11 procentinių punktų. Šiuo metu apie N. Puteikį palankiai atsiliepia 26 proc. šalies piliečių ir 53 proc. teigia priešingai. Kiek mažiau – 10 proc. – sumenko ir apie Seimo rinkimus mąstančio filosofo bei  judėjimo „Lietuva yra čia“ lyderio Arvydo Juozaičio palankus vertinimas. Šiuo metu jį palankiai vertina 28 proc., o 40 proc. vertina priešingai.
LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
 
Per pastaruosius metus palankiausiai vertinamo politinių partijų lyderio regalijų neteko ir „tvarkiečių“ lyderis R. Žemaitaitis (šiuo metu palankiai vertina 35 proc. ir 39 proc. nepalankiai). Lyginant su 2019 m. pradžia, jo palankus vertinimas sumažėjo 9 procentiniais punktais. Savo ruožtu geriausiai vertinamos politinės partijos vadovo titulą perėmė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen (palankiai vertina 38 proc., nepalankiai 24 proc.).
 
Per 2019 m. 6 procentiniais punktais krito ir kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės palankus vertinimas. Tuo tarpu premjero Sauliaus Skvernelio teigiamas vertinimas susitraukė 4 procentiniais punktais.
 
Palankiausiai 2019 m. pabaigoje įvertinti visuomenės veikėjai
 
2019 m. gruodžio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad rinkėjai palankiausiai vertina V. Adamkų (80 proc. palankiai ir 10 proc. nepalankiai), G. Nausėdą (atitinkamai 80 proc. ir 13 proc.), D. Grybauskaitę (61 proc. ir 30 proc.), europarlamentarą Liudą Mažylį (58 proc. ir 17 proc.), eurokomisarą Virginijų Sinkevičių (53 proc. ir 22 proc.), užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių (51 proc. ir 32 proc.).
 
Dar yra 8 politikai bei visuomenės veikėjai, kuriais gyventojai daugiau pasitiki nei nepasitiki – tai žurnalistas Edmundas Jakilaitis (47 proc. ir 32 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (47 proc. ir 37 proc.), I. Šimonytė (47 proc. ir 41 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (45 proc. ir 32 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (44 proc. ir 36 proc.), buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (42 proc. ir 33 proc.), V. Matijošaitis (42 proc. ir 41 proc.) bei Viktorija Čmilytė-Nielsen (38 proc. ir 24 proc.).
 
Prasčiausiai 2019 m. pabaigoje įvertintų veikėjų dešimtukas
 
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) 2019 metų pabaigoje šalies gyventojai įvertino R. Karbauskį (nepalankiai vertina 76 proc. ), G. Kirkilą (67 proc.), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (66 proc.), pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovą Vytautą Landsbergį (61 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (61 proc.), apkaltos būdu nušalintą prezidentą Rolandą Paksą (59 proc.), V. Tomaševskį (58 proc.), N. Puteikį (53 proc.), Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą (53 proc.) ir ekspremjerą Algirdą Butkevičių (51 proc.).