Baltijos tyrimai

Aktualijos

Prof. Andrius Bielskis: dėl didėjančio lietuvių nusivylimo ekonomika ir demokratija reikėtų rimtai sunerimti. Piotro Romančiko (ELTA) nuotr.

Apklausų duomenys rodo, kad Lietuvoje per paskutinius metus nusivylusių šalies ekonomika bei tuo, kaip veikia demokratija, padaugėjo. Lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, 12 procentinių punktų išaugo gyventojų, kurie yra nepatenkinti šalies ekonomika, bei 4 proc. – kaip valstybėje veikia demokratija.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Andrius Bielskis akcentavo, kad statistika, rodanti, jog nepatenkintųjų šalies ekonomika ir demokratija daugėja ir dabar nusivylusių piliečių yra daugiau nei patenkintų, yra pavojinga ir jau dabar turėtų kelti nerimą. Profesorius akcentavo, kad ši negatyvi tendencija susijusi su keliomis svarbiomis priežastimis: pernelyg biurokratiška ir socialiai nejautria Vyriausybės retorika, valdančiųjų politinio turinio stoka ir skandalais, lydėjusiais Seimą ištisus metus.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 20 – gruodžio 4 dienomis vykdytų apklausų duomenys rodo, kad 2017 m. gruodžio mėnesį beveik pusė visų apklaustųjų (46 proc.) manė, kad ekonominė Lietuvos situacija per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. Tuo tarpu tik 13 procentų apklaustųjų nurodė maną priešingai, jų nuomone, ekonominės tendencijos pastaraisiais metais buvo teigiamos. 37 procentams respondentų atrodė, kad ji nepasikeitė.

Nors nepatenkintų demokratijos veikimu Lietuvoje per paskutinius du mėnesius sumažėjo 3 procentiniais punktais, tačiau, lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, patenkintų tuo, kaip veikia demokratija, sumažėjo 4 procentais.

2017 metų lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje daugiau nei pusė 55 proc. apklaustų šalies gyventojų nebuvo patenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, ir tik 37 proc. respondentų išsakė pozityvų vertinimą.

Nepatenkintųjų ekonominiu šalies gyvenimu ir demokratija rodikliai koreliuoja su per metus padidėjusiu nusivylimu bendra padėtimi šalyje. Nusivylusių piliečių skaičius šalyje per paskutinius metus padidėjo12 procentų ir net septyni iš dešimties šalies gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje blogėja.

Tiek šalies ekonomika, tiek tuo, kaip veikia demokratija, dažniau patenkintas yra jaunimas iki 30 metų, didesnes pajamas gaunantys ir miestuose gyvenantys piliečiai bei respondentai, kurie savo politines pažiūras apibūdina kaip dešiniąsias.

Tuo tarpu dažniausiai nusivylę tiek ekonomika, tiek demokratija yra vyresni nei 50 metų piliečiai, mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys kaimo gyventojai. Save priskiriantys ideologinei kairei bei Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo ir Lietuvos socialdemokratų partijų elektoratai taip pat yra dažniau nusivylę tiek demokratija, tiek šalies ekonomika.

MRU profesorius A. Bielskis, vertindamas šiuos rodiklius, teigė, kad negatyvios gyventojų nuostatos šalies ekonomikos atžvilgiu yra ganėtinai objektyvios.

„Akivaizdu, kad daugeliui žmonių gyvenimas negerėja, ir tai ypač pasakytina apie iš viešojo sektoriaus pajamų gyvenančius žmones: mokytojus, dėstytojus, pensininkus, gydytojus, valstybės tarnautojus ir taip toliau. Jų pajamos nedidėjo, todėl natūraliai atsiranda ir nusivylimas tiek politika, tiek ekonomika“, – pažymėjo prof. A. Bielskis.

Ieškodamas per metus padidėjusio nusivylimo priežasčių, MRU profesorius skeptiškai įvertino „valstiečių“ per metus nuveiktus darbus.

A. Bielskis teigė, kad prie nusivylimo prisidėjo iš Vyriausybės sklindanti komunikacija. Profesorius akcentavo, kad „S. Skvernelio komunikacija buvo tipiško liberalaus, biurokratiško politiko komunikacija.“ Profesorius pabrėžė, kad, jo nuomone, S. Skvernelis nesugebėjo parodyti esąs socialiai jautrus.

A. Bielskis taip pat neatmetė galimybės, kad prie nusivylimo prisidėjo ir visus metus Seimą lydėjusios intrigos. Skandalas dėl Gretos Kildišienės ir Ramūno Karbauskio santykių, įtarimai korupcija Artūrui Skardžiui ir t.t. turėjo nemažai įtakos padidėjusiam visuomenės nusivylimui demokratija.

Pensininkams belieka pasikarti. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau, pabrėžė MRU profesorius, visus šiuos skandalus buvo galima užglaistyti, jei būtų buvęs pasiūlytas politinis turinys. „Politinio turinio nėra daug, todėl ir skandalai tapo svarbesni“, – pabrėžė A. Bielskis.

Todėl, anot jo, didžiausios nusivylimo demokratija priežastys slypi nesugebėjime tinkamai organizuoti šalyje vykstančių ekonominių procesų. Žmonės, kalbėjo A. Bielskis, matydami, kad politikai tinkamai nereaguoja ar nesugeba reaguoti į ekonominius iššūkius, savaime nusivilia ir politika, ir demokratija. „Tai yra pavojinga,“ – pabrėžė profesorius. Jei nepasitenkinimo demokratija tendencijos išliks panašios, atkreipė dėmesį prof. A. Bielskis, yra dėl ko sunerimti.

Apklausa vyko 2017 m. lapkričio 20-gruodžio 4 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1108 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3 procentų.

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas.

Eltos korespondentas  Benas Brunalas

2017.12.28; 09:41

Aktualijos

Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Paskutiniai rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktų apklausų duomenys rodo, kad tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tiek Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) turėtų pergalvoti savo veiksmus.

Pirmoji turėtų sunerimti dėl to, kad kalbos apie „istorinį“ ir „socialiai atsakingą“ 2018 m. biudžetą bei ketinimus didinti valstybės tarnautojų, dėstytojų ir medikų algas visuomenės visiškai nesujaudino. Priešingai, visus laurus nusiskynė konservatoriai. Tuo tarpu socialdemokratai, panašu, neišnaudoja savo pozicijų opozicijoje ir rizikuoja pavojingai atsilikti nuo ideologinių konkurentų – konservatorių.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 20 – gruodžio 4 dienomis vykusi apklausa rodo, kad pasitikėjimas Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščioniais demokratais (TS-LKD) toliau auga. Ketinančių balsuoti už šią partiją, lyginant su ankstesnio mėnesio apklausomis, padaugėjo daugiau nei trimis procentais. Tuo tarpu antroje vietoje įsitvirtinusi LVŽS tarsi „įšalo“ ties 13-14 procentų palaikymo riba. Pastaroji apklausa parodė, kad šią partiją palaikytų 13,6 proc. respondentų.

LSDP su šiek tiek ūgtelėjusiu reitingu išlieka trečioje vietoje. Tačiau atotrūkis tarp jos ir konservatorių pastarąjį mėnesį tik dar labiau padidėjo. Socialdemokratus dabar palaikytų 11,6 proc. respondentų.

Naujausia apklausa taip pat parodė, kad ties 5 procentų palaikymo riba, kuri yra būtina norint patekti partijai į Seimą, laviruoja Tvarka ir teisingumas (6 proc.) bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (5 proc.). 2 procentiniais punktais pakilo ir 5 proc. barjerą įveikė Naglio Puteikio vadovaujama Lietuvos centro partija. Tačiau reikia pažymėti, kad šių partijų svyravimai išlieka tyrimų rezultatų paklaidos ribose (rezultatų paklaidų riba yra 3 proc.).

Lyginant su lapkričio pradžioje vykusia apklausa, 2 procentiniais punktais sumažėjo ketinančiųjų balsuoti už Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą.

Trys iš dešimties (31 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Per paskutinį mėnesį neapsisprendusių rinkėjų dalis sumažėjo 9 procentiniais punktais.

Visgi paskutiniai „Baltijos tyrimų“ duomenys rodo, kad nuožmiausia kova dėl visuomenės palaikymo vyksta pirmajame trejetuke. Konservatorių palaikymo reitingas buvo didžiausias tarp visų politinių partijų.

Taigi, galima sakyti, kad pastaruoju metu vykusios labai intensyvios diskusijos tiek dėl biudžeto priėmimo, tiek dėl švietimo ir aukštojo mokslo bei sveikatos sistemos reformų didžiausią pridėtinę vertę atnešė ne reformas inicijuojantiems ir „biudžeto pyragą“ visuomenei dalinantiems „valstiečiams“, bet jiems kritikos negailintiems konservatoriams.

Reikia pastebėti, kad konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio retorika buvo nuosekli. Politikas nevengdavo aštriai kritikuoti valdančiųjų, tačiau kartu nevengdavo pabrėžti, kad konservatoriai ir nori, ir gali savo balsais palaikyti „valstiečius“, jei šie sumanytų pradėti rimtas struktūrines reformas.

Kita vertus, konservatoriai puikiai išnaudojo „valstiečių“ sužadintus visuomenės poreikius. Po beveik dešimtmetį užsitęsusio „štilio“, kai tiek valstybės tarnautojų, tiek dėstytojų, mokytojų ir medikų atlyginimai buvo sustingę, „valstiečių“ planai kelti atlyginimus visuomenėje įgavo „kodėl tik tiek“ reikšmę. Konservatorių politikai įtvirtindami šią interpretaciją atliko bene svarbiausią vaidmenį. Ideologinei dešinei priklausantys konservatoriai parodė ne tik kur kas geriau suvokiantys visuomenės grupės interesus, bet ir rodomu socialiniu jautrumu aplenkė „valstiečius“.

Tai, kad konservatoriai užėmė gerą opozicinės partijos poziciją, pastebėjo ir Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Jis tvirtino, kad TS-LKD lyderiai ypač pastaruosius mėnesius elgėsi ir kalbėjo protingai bei sugebėjo sukurti kritiškos, bet, reikalui esant, konstruktyvios ir valdančiuosius palaikančios partijos įvaizdį.

Tuo tarpu „valstiečiai“, anot MRU docento, darė nemažai klaidų. Politologas pabrėžė, kad „valstiečių“ mėtymasis, potencijos ir valios trūkumas yra akivaizdus. O konservatoriai ramiai ir sistemingai kritikuoja bei, reikalui esant, palaiko valdančiųjų darbą. Todėl nieko keisto, kad konservatorių reitingai didėja, o „valstiečių“ reitingai tarsi sustingo.

V. Dumbliauskas taip pat pabrėžė, kad socialdemokratų partijos reitingai signalizuoja pavojų partijai, mat socialdemokratų populiarumas, net jiems esant opozicijoje, neauga, o pagrindiniai ideologiniai konkurentai – konservatoriai, nuosekliai didiną savo atotrūkį.

MRU docentas tai sieja su tuo, kad LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas yra iš esmės dingęs iš viešojoje erdvėje vykstančių aštriausių diskusijų. Politologas svarstė, kad galbūt tai susiję su tuo, jog „atsinaujinantys“ socialdemokratai neturi viešųjų ryšių strategijos.

V. Dumbliauskas akcentavo, kad „po skilimo ir senųjų socialdemokratų pasitraukimo partiją ištiko jiems visiškai nereikalinga komunikacinė „pauzė.“ Jie akivaizdžiai nesugeba savęs pozicionuoti ir apie save visuomenei priminti.

MRU politologas taip pat pabrėžė, kad „socialdemokratiškoji tyla“ ir G. Palucko nesugebėjimas viešojoje erdvėje įtvirtinti savo, kaip nuomonės ir partijos lyderio, įvaizdžio, yra susijęs su tarp socialdemokratų kilusiu konfliktu. Tai, teigė politologas, stipriai apsunkino naujojo partijos pirmininko startą. V. Dumbliauskas akcentavo, kad, lyginant su G. Landsbergio vadovavimo pradžia, G. Palucko „startas“ yra nepalyginamai sudėtingesnis.

Politologas aiškina, kad G. Landsbergis turėjo konservatorių partijos senbuvių paramą, o G. Paluckas pirmininku tapo tuomet, kai partijos senbuviai rėmė visai kitą kandidatą – Mindaugą Sinkevičių. Galiausiai tarp socialdemokratų įvyko konfliktas, kuris labai apsunkino naujojo pirmininko darbą. Taigi G. Landsbergis galėjo augti vos ne „šiltnamio“ sąlygomis, kai tuo tarpu G. Paluckas startavo chaose, į kurį įsivėlė partija. Tai, akcentavo MRU docentas, yra viena iš svarbių priežasčių, kodėl atotrūkis tarp socialdemokratų ir konservatorių nuosekliai didėja.

Apklausa vyko 2017 m. lapkričio 20-gruodžio 4 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1108 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3 procentų.

Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią partiją jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?

Seimo rinkimuose balsuotų už (procentas nuo visų rinkėjų – 18 metų ir vyresnių gyventojų) 

2017 11 (%) 

2017 12 (%) 

Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus 

15,6 

19,1 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 

14,5 

13,6 

Lietuvos socialdemokratų partiją 

9,8 

11,6 

Partiją Tvarka ir teisingumas 

4,7 

6,2 

Lietuvos centro partiją 

2,4 

5,3 

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį 

4,1 

5,0 

Darbo partiją 

1,6 

3,2 

Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą 

4,7 

2,5 

Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) 

2,7 

2,4 

Kitas partijas 

0,1 

0,1 

Nežino, neatsakė 

39,8 

31,0 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06:00

Aktualijos

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio pradžioje vykusi apklausa parodė, kad šalies gyventojai labiausiai pasitiki priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 87 proc.), policija (69 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Lietuvos kariuomene (69 proc.), Bažnyčia (68 proc.), Konstituciniu Teismu (67 proc.), Lietuvos banku (66 proc.), Lietuvos žiniasklaida (64 proc.).

Tuo tarpu didžiausią nepasitikėjimą lietuviai tradiciškai jaučia Seimui. Lietuvos parlamentu nepasitiki (67 proc.) dvigubai daugiau žmonių nei juo pasitiki (30 proc.).

Neigiamus vertinimo balansus (kai nepasitikima labiau nei pasitikima) taip pat turi teismai (pasitiki 45 proc., o nepasitiki 46 proc.), Vyriausybė (pasitiki 47 proc., o nepasitiki – 49 proc.) ir komerciniai bankai (atitinkamai 46 proc. ir 48 proc.). Tačiau pastarųjų institucijų vertinimo balansas yra tyrimo duomenų paklaidos ribose (3 proc.).

Lyginant su 2017 m. spalio pradžioje vykusio tyrimo rezultatais, labiausiai pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (5 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Vyriausybe, kariuomene ir „Sodra“, o 3 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių šalies žiniasklaida.

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Diana Janušauskienė situaciją, kai visuomenė nepasitiki svarbiausiomis politikos institucijomis, aiškino tuo, kad demokratinei sistemai privalomos institucijos Lietuvoje dar neveikia pakankamai gerai, o ir pati demokratinė sistema šalyje yra palyginti, neseniai atsiradusi.

Anot mokslininkės, žmonės dar nepakankamai supranta demokratinių institucijų esmę. D. Janušauskienė teigė, kad panaši specifika būdinga daugeliui Vidurio ir Rytų Europos valstybių.

Sociologės teigimu, situacija, kai Seimu nepasitiki labai didelė dalis visuomenės, gali reikšti paprasčiausiai tai, kad žmonės apskritai nelabai supranta, kam reikalingos partijos ir kokias funkcijas jos atlieka. D. Janušauskienė pažymėjo, kad mokyklose tam skiriama per mažai dėmesio.

Dar vienas svarbus momentas, kurį, aiškindama lietuvių nepasitikėjimą valstybės institucijomis, išskyrė sociologė, yra visuomenės koncentravimasis į tai, kas vyksta jų kasdieniame gyvenime. Tuo tarpu „toli“ esančių institucijų suvokimą suformuoja žiniasklaidos pranešimai. Retas kuris turi tiesioginį kontaktą su Seimo nariais ar politinėmis partijomis, pažymėjo D. Janušauskienė.

Apibendrindama D. Janušauskienė pabrėžė, kad yra abipusis ryšys tarp pasitikėjimo ir demokratijos. „Pasitikėjimas, viena vertus, reikalingas tam, kad demokratiniai institutai galėtų efektyviai veikti (pasitikėjimas sukuria bendradarbiavimo ryšį tarp piliečių ir demokratinių institucijų) ir kartu pasitikėjimas yra demokratinės sistemos legitimumo pagrindas“, – aiškino D. Janušauskienė.

Apklausa vyko 2017 m. spalio 25-lapkričio 8 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1085 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

87 

11 

2 

2. Policija 

69 

23 

8 

3. Prezidento institucija 

69 

25 

6 

4. Lietuvos kariuomene 

69 

26 

5 

5. Bažnyčia 

68 

25 

7 

6. Konstituciniu Teismu  

67 

26 

7 

7. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

66 

25 

9 

8. Lietuvos banku 

66 

29 

5 

9. Lietuvos žiniasklaida 

64 

34 

2 

10. Sodra 

59 

35 

6 

11. Valstybės saugumo 
departamentu 

58 

25 

17 

12. Savivaldybėmis  

56 

40 

4 

13. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

52 

34 

14 

14. Valstybės kontrole 

52 

35 

13 

15. Prokuratūra  

50 

40 

10 

16. Lietuvos Vyriausybe 

47 

49 

4 

17. Komerciniais bankais 

46 

48 

6 

18. Teismais 

45 

46 

9 

19. Profsąjungomis 

42 

40 

18 

20. Lietuvos Seimu 

30 

67 

3 

 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.28; 11:47

Aktualijos

Lapkričio mėnesį trys iš dešimties (29 proc.) apklaustų šalies gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 6 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 25-lapkričio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį manančių, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, sumažėjo 5 procentiniais punktais (tiek pat per mėnesį padaugėjo ir neapsisprendusių respondentų), o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus (2016 m. lapkritį), manančių, kad reikalai šalyje gerėja, sumažėjo 8 procentiniais punktais.

Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų (41proc.), didmiesčių gyventojai (36 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (35 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – daugiau kaip 900 eurų (33 proc.), besimokantis jaunimas (50 proc.) bei vadovai (39 proc.), dešiniųjų pažiūrų žmonės (35 proc.).

Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (72 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę), gyvenantys kaimo vietovėje (75 proc.), respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis – iki 550 eurų per mėnesį (69 proc.), darbininkai ir ūkininkai (66 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (66 proc.) bei pensininkai (73 proc.), lenkų tautybės gyventojai (77 proc.), kairiųjų pažiūrų žmonės (71 proc.).

Kiek didesni optimistai šiuo metu yra dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (44 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja) bei Liberalų sąjūdžio (49 proc. nurodė, kad reikalai gerėja). Didžiausi pesimistai yra partijos Tvarka ir teisingumas (70 proc. nurodė, kad reikalai blogėja, ir 23 proc. mano, kad krypsta į gerąją pusę) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (87 proc. mano, kad reikalai blogėja, ir tik 9 proc. – kad į gerąją pusę) rinkėjai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.27; 00:02

Aktualijos

Tarp socialdemokratų vykstančios intrigos ir politinės vertės netekę politikos senbuviai toliau skandina Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), o konservatorių populiarumas auga, nepaisant to, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) lyderiai yra tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų. 

Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) dėl politikoje daromų klaidų nebeturi potencialo auginti visuomenės palankumo.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio pradžioje vykusi apklausa parodė, kad jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didesnį gyventojų palaikymą turėtų TS-LKD, už kuriuos ketino balsuoti 15,6 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos gyventojų. Antroje vietoje pagal populiarumą yra LVŽS (14,5 proc.), o trečioje – LSDP (9,8 proc.). 

Ties 5 proc. rinkėjų palaikymo riba išlieka partija Tvarka ir teisingumas (4,7 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (4,7 proc.). Tuo tarpu už 5 proc. ribos, kuri reikalinga partijai patekti į Seimą, atsidūrė Lietuvos liberalų sąjūdis (4,1 proc.). Lyginant su ankstesniu mėnesiu, liberalų populiarumas sumažėjo 3 procentiniais punktais, o per paskutinius du mėnesius šios partijos palaikymas sumažėjo net 5 procentiniais punktais.

Apklausų duomenys taip pat rodo, kad Darbo partija praktiškai išnyko iš Lietuvos politinio žemėlapio – už ją balsuotų vos 1,6 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių.

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje didėja partijomis nusivylusių piliečių. Net keturi iš dešimties (39,8 proc. rinkėjų) respondentų šiuo metu arba nežino, už kurią partiją atiduotų balsą, arba yra nusprendę apskritai rinkimuose nedalyvauti. Per paskutinį mėnesį neapsisprendusių rinkėjų dalis padidėjo 3 procentiniais punktais.

„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenys siunčia kelis įdomius signalus apie procesus, kurie vyksta Lietuvos partinėje sistemoje.

Politologų nuomone, LVŽS reitingo augimą riboja klaidos, kurias „valstiečių“ elitas daro Seime, bei neužtikrintas darbas Vyriausybėje. Nesėkmingas, visuomenę papiktinusių reformų „startas“ taip pat yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl LVŽS populiarumo reitingas ne tik nėra stabilus, bet ir leidžia pirmoje vietoje įsitvirtinti opozicinei Tėvynės sąjungai.

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tuo tarpu konservatorių populiarumo augimas taip pat turi „stiklines lubas“. Reikia pažymėti, kad konservatorių lyderiai yra tarp nepalankiausiai vertinamų Lietuvos visuomenės veikėjų. Viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, konservatorių lyderius nepalankiai vertina daugiau žmonių nei palankiai.

Partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį palankiai vertina 38 proc., o nepalankiai 51 proc., buvusį konservatorių pirmininką ir ekspremjerą Andrių Kubilių palankiai vertina 20 proc., o nepalankiai – 69 proc. respondentų, Vytautą Landsbergį atitinkamai 29 proc. vertina palankiai ir 60 proc. – nepalankiai. Neigiamą palankaus vertinimo rodiklį taip pat turi Irena Degutienė (palankiai 32 proc. ir nepalankiai 49 proc.) bei Žygimantas Pavilionis (atitinkamai 28 proc. ir 30 proc.).

Tačiau, nepaisant neigiamo matomiausių partijos narių vertinimo, TS-LKD sugeba, nors ir nestipriai, didinti savo populiarumą. Lyginant su ankstesnio mėnesio duomenimis, konservatorių palaikymas išaugo beveik vienu procentu.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas tokią situaciją pavadino savotišku politiniu fenomenu. Anot jo, šiek tiek neįprasta, kad partijos lyderiams esant vieniems nepopuliariausių politikų šalyje, jų atstovaujamos politinės jėgos reitingai sugeba augti.

Pavyzdžiui, Liberalų atveju stipriai sumažėjus Remigijaus Šimašiaus populiarumui (beveik 10 procentinių punktų per pastarąjį mėnesį), krito ir liberalų partijos palaikymas (nuo 7,1 proc. praėjusį mėnesį iki 4,1 lapkritį). Kitaip tariant, partijų lyderių palankaus vertinimo rodiklis tiesiogiai susijęs su partijos populiarumu.

Socialdemokratai. Vytauto Visocko nuotr.

„Logiška būtų, jei konservatorių politinių lyderių nepopuliarumas neigiamai veiktų ir partijos reitingus. Iš kur atsiranda „papildomi“ partijos rėmėjai, kai šitiek žmonių valstybėje konservatorių lyderių apskritai nemėgsta?“, – retoriškai klausė politologas.

V. Dumbliausko nuomone, konservatorių populiarumas neturi daug galimybių augti „kraujuojančių“ liberalų sąskaita. Tikras liberalų rinkėjas, anot MRU docento, iš principo už TS-LKD partiją neturėtų balsuoti. Nebent, pastebėjo V. Dumbliauskas, pasitikėjimas liberalais dar labiau sumažės ir bus akivaizdu, kad partija tikrai neperlips 5 proc. barjero. Tokiu atveju racionalūs rinkėjai, nenorėdami išmesti savo balso į šiukšlių dėžę, galbūt galėtų rinktis Tėvynės sąjungą. Vis dėlto, politologas nebrėžė juodžiausių scenarijų liberalams ir, anot jo, ši partija politiniame žemėlapyje turėtų išlaikyti panašias pozicijas.

Tuo tarpu vertindamas toliau krintančius LSDP reitingus, V. Dumbliauskas teigė, kad, įvertinus esamą kontekstą partijoje, toks kritimas dar yra labai palankus socialdemokratams.

„Įvertinus partijos skilimą ir prasidėjusias intrigas tarp buvusių partiečių, galima tik džiaugtis, jog tik tiek populiarumo reitingas krenta“, – ironizavo V. Dumbliauskas.

Politologas nedvejodamas mažėjantį socialdemokratų populiarumą siejo su Gedimino Kirkilo, Juozo Bernatonio ir kitų iš LSDP pasitraukusių partiečių „ardomąja“ veikla.

„Gediminas Kirkilas ir Juozas Bernatonis ardomąją socialdemokratų veiklą ir toliau tęsia. Mano galva, – teigė V. Dumbliauskas, – senasis socialdemokratų elitas išėjęs negali susitaikyti, kad pirmininku tapo ne tas, ką jie buvo iš anksto suplanavę. Visi jie tikėjosi Mindaugo Sinkevičiaus, o gavo Gintautą Palucką. Tad dabar jie nenurims. Toliau šmeiš G. Palucką, o tai nuosekliai skandins partiją ir neigiamai veiks jos populiarumą“.

V. Dumbliauskas Socialdemokratų darbo frakciją įkūrusius buvusius LSDP narius įvertino kaip netekusius politinės rinkos vertės. „Dabar jų politinė vertė rinkoje – nulinė, jie nelaimėtų nei vienmandatėje, o jų atstovaujama partija nesurinktų nė kelių procentų. Labai gaila, kad patys jie to nesupranta,“ – neigiamai atsiliepdamas apie LSDP vykstančius procesus, teigė MRU docentas.

Politologas mano, kad socialdemokratų populiarumą įmanomą atkurti, tačiau tai, esant tokioms aplinkybėms, bus labai sunku. Išėjimas iš „valstiečių“ „šešėlio“ buvo būtinas žingsnis socialdemokratams, dabar G. Paluckas privalo stiprinti partinę tapatybę ir nuolatos kritikuoti „valstiečius“.

Eltos korespondentas Benas Brunalas

XXX

Apklausa vyko 2017 m. spalio 25-lapkričio 8 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1085 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 

Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią partiją jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?

Seimo rinkimuose balsuotų už (procentas nuo visų rinkėjų – 18 metų ir vyresnių gyventojų) 

2017 10 (%) 

2017 11 (%) 

Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus 

14,8 

15,6 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 

12,8 

14,5 

Lietuvos socialdemokratų partiją 

10,3 

9,8 

Partiją Tvarka ir teisingumas 

6,6 

4,7 

Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą 

3,4 

4,7 

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį 

7,1 

4,1 

Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) 

2,1 

2,7 

Lietuvos centro partiją 

2,8 

2,4 

Darbo partiją 

3,1 

1,6 

Kitas partijas 

– 

0,1 

Nežino, neatsakė 

37,0 

39,8 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.26; 00:02

Aktualijos

Demokratijos veikimu Lietuvoje nepatenkintų piliečių, palyginti su 2016 metais, padaugėjo 3 procentiniais punktais.

Šių metų spalio mėnesį šeši iš dešimties (58 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondentų demokratija Lietuvoje buvo patenkinti. Tai parodė naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 25-spalio 8 dienomis atliktos apklausos duomenys.

Apklausa parodė, kad demokratija dažniau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 900 eurų), specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, respondentai savo politines pažiūras apibūdinantys kaip dešiniąsias.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), darbininkai, ūkininkai, bedarbiai ir pensininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų žmonės.

Pasitenkinimo demokratija duomenys koreliuoja su partine identifikacija. Labiausiai demokratija patenkinti yra Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai. Tuo tarpu labiausiai nusivylusius demokratija piliečius didžiausia tikimybė surasti tarp Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (86 proc. iš jų tuo nepatenkinti), Darbo partijos (78 proc.) bei partijos Tvarka ir teisingumas (66 proc.) rinkėjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.24; 00:01

Trumposios naujienos

Ruduo ir vėl atkeliavo į Lietuvą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Spalio mėnesį trečdalis (34 proc.) apklaustų šalies gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 25-spalio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastaruosius du mėnesius gyventojų vertinimai šiuo klausimu nepakito, o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus (2016 m. spalį), kiek padaugėjo manančių, kad reikalai šalyje blogėja (3 procentiniais punktais).

Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų (54 proc.), didmiesčių gyventojai (42 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (46 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – daugiau kaip 900 eurų (39 proc.), besimokantis jaunimas (58 proc.), vadovai (45 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (40 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (41 proc.) bei dešiniųjų pažiūrų žmonės (46 proc.).

Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (72 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę), gyvenantys kaimo vietovėje (75 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (80 proc.) bei su mažiausiomis šeimos pajamomis – iki 550 eurų per mėnesį (77 proc.), bedarbiai, namų šeimininkės (72 proc.) ir pensininkai (74 proc.), rusų ir lenkų tautybių gyventojai (76 proc.), kairiųjų pažiūrų žmonės (69 proc.).

Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu daugiau krypsta į gerąją pusę nei į blogąją, nurodė tik dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (53 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja, ir 39 proc. – blogėja) bei Liberalų sąjūdžio (49 proc. nurodė, kad reikalai gerėja, ir 48 proc., kad blogėja).

Didžiausi pesimistai yra Darbo partijos (87 proc. nurodė, kad reikalai blogėja, ir 13 proc. mano, kad krypsta į gerąją pusę) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (83 proc. – kad reikalai blogėja ir 14 proc. – kad krypsta į gerąją pusę) rinkėjai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.23; 00:01

Aktualijos

EPA – ELTA nuotraukoje – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir Irena Degutienė

Opoziciniai konservatoriai šiuo metu turi didžiausią visuomenės palaikymą, o valdantieji „valstiečiai ir žalieji“ kartu su koalicijos partneriais socialdemokratais užima atitinkamai antrą ir trečią partijų populiarumo reitingo vietas, rodo rugsėjo pradžios apklausa.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 29 – rugsėjo 9 dienomis atlikta apklausa atskleidė, kad, jeigu artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) balsuotų 13 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turi 12 proc., o Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 10 proc. rinkėjų paramą.

Dar dvi partijos turi didesnį nei 5 procentų Lietuvos rinkėjų palaikymą (t. y. patektų į Seimą) – tai Liberalų sąjūdis – 9 proc. bei partija Tvarka ir teisingumas – 7 proc. Toliau rikiuojasi šios partijos: Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 4 proc., Darbo partija – 4 proc., Lietuvos centro partija – 3 proc., Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai – 2 proc.

Kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

Per pastarąjį mėnesį 2 procentiniais punktais sumažėjo ketinančiųjų balsuoti už LVŽS, o 2 procentiniais punktais padidėjo Liberalų sąjūdžio palaikymas. Kitų partijų palaikymas nepakito arba pakito nežymiai.

Apklausa vyko 2017 m. rugpjūčio 29-rugsėjo 9 dienomis. Apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 110 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią partiją jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?

Seimo rinkimuose balsuotų už (procentas nuo visų rinkėjų – 18 metų ir vyresnių gyventojų) 

2017 08 (%) 

2017 09 (%) 

Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus 

12,6 

13,0 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 

14,1 

12,4 

Lietuvos socialdemokratų partiją 

10,5 

9,7 

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį 

7,0 

8,9 

Partiją Tvarka ir teisingumas 

5,5 

6,7 

Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą 

5,1 

4,1 

Darbo partiją 

3,8 

4,1 

Lietuvos centro partiją 

3,5 

3,4 

Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) 

1,9 

1,9 

Kitas partijas 

0,2 

– 

Nežino, neatsakė 

35,8 

35,8 
     

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.22; 05:45

Aktualijos

Naujausioje rugsėjo pradžios apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes apklausos dalyviai minėjo patys).

Iš viso respondentai paminėjo 101 visuomenės veikėją (prieš mėnesį nurodė 98), kuriais jie labiausiai pasitiki. Penktadalis (21 proc.) apklaustų gyventojų teigė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų arba neatsakė į šį klausimą.

29 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė Prezidentę Dalią Grybauskaitę kaip visuomenės veikėją, kuria labiausiai pasitiki. Tarp 10 labiausiai patikimų visuomenės veikėjų (nurodė daugiau nei 3 procentai respondentų) dar pateko S. Skvernelis – 10 proc., V. Adamkus – 7 proc., G. Landsbergis – 6 proc., Algirdas Butkevičius – 6 proc., R. Karbauskis – 5 proc., A. Tapinas – 4 proc., G. Nausėda – 4 proc., R. Paksas – 4 proc., N. Puteikis – 3 proc.

Per pastarąjį mėnesį 2 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie labiausiai pasitiki Valdu Adamkumi ir Algirdu Butkevičiumi.

Apklausa vyko 2017 m. rugpjūčio 29-rugsėjo 9 dienomis. Apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 110 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

 

2017 08
(%) 

2017 09
(%) 

1. D. Grybauskaitė 

27,8 

29,0 

2. S. Skvernelis 

8,6 

9,8 

3. V. Adamkus 

5,0 

7,2 

4. G. Landsbergis 

4,8 

6,1 

5. A. Butkevičius  

4,1 

5,8 

6. R. Karbauskis  

5,9 

5,1 

7. A. Tapinas 

2,7 

4,3 

8. G. Nausėda 

3,9 

3,9 

9. R. Paksas 

3,6 

3,7 

10. N. Puteikis 

3,0 

3,3 

11. R. Šimašius 

2,4 

3,2 

12. G. Paluckas 

1,7 

2,9 

13. A. Maldeikienė  

3,2 

2,8 

14. R. Žemaitaitis 

2,6 

2,7 

15. V. Matijošaitis 

3,4 

2,6 

16. I. Šimonytė 

2,6 

2,5 

17. V. Blinkevičiūtė 

2,7 

2,4 

18. V. Pranckietis 

3,2 

2,3 

19. V. Landsbergis 

1,8 

2,0 

20. V. Ušackas 

0,9 

1,9 

21. A. Zuokas  

1,4 

1,8 

22. V. Uspaskichas 

1,6 

1,7 

23. V. Tomaševskis 

2,9 

1,6 

24. A. L. Linkevičius 

2,2 

1,5 

25. A. Veryga 

2,1 

1,3 

26-27. I. Degutienė 

0,9 

0,7 

26-27. A. Kubilius 

1,3 

0,7 
     

Nėra tokių, nežino 

23 

21 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.22; 05:30

Aktualijos

Lyginant su liepos mėnesio tyrimo rezultatais, labiausiai ūgtelėjo gyventojų pasitikėjimas policija (7 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos banku ir savivaldybėmis, 4 procentiniais punktais pagerėjo Vyriausybės ir komercinių bankų vertinimas, o 3 procentiniais punktais pastarąjį mėnesį padidėjo pasitikinčių Prezidento institucija, „Sodra“ ir profsąjungomis.

Kitų institucijų vertinimai pastarąjį mėnesį nepakito arba pakito nežymiai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 3-17 dienomis atliktos apklausos duomenimis, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 84 proc.), policija (72 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Bažnyčia (68 proc.), Lietuvos kariuomene (66 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (65 proc.), Konstituciniu Teismu (63 proc.), Lietuvos banku (60 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc.), Valstybės saugumo departamentu (58 proc.), „Sodra“ (58 proc.), savivaldybėmis (54 proc.), Valstybės kontrole (51 proc.) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (50 proc.).

Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė gyventojų, dar yra dvi institucijos, kuriomis gyventojai dažniau pasitiki, nei nepasitiki – prokuratūra ir profsąjungomis.

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 67 proc.), Vyriausybe (54 proc.) ir teismais (51 proc.).

Kaip parodė apklausa, šiuo metu Seimu daugiau pasitiki nei nepasitiki tik vienos partijos rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (54 proc. iš jų pasitiki ir 46 proc. nepasitiki). Kitų partijų rėmėjai Seimu dažniau nepasitiki nei pasitiki, o labiausiai šia institucija nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (86 proc.) bei Darbo partijos (82 proc.) rinkėjai.

Dabartine Vyriausybe dažniau pasitiki nei nepasitiki 3 partijų rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (73 proc. iš jų pasitiki ir 26 proc. nepasitiki), Liberalų sąjūdžio (57 proc. pasitiki ir 38 proc. nepasitiki) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (54 proc. pasitiki ir 43 nepasitiki). Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai dabartine Vyriausybe dažniau nepasitiki nei pasitiki (46 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), o labiausiai S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybe nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (26 proc. pasitiki ir 82 proc. nepasitiki), Darbo partijos (29 proc. pasitiki ir 67 proc. nepasitiki) bei partijos Tvarka ir teisingumas (31 proc. pasitiki ir 62 proc. nepasitiki) rinkėjai.

Apklausa vyko 2017 m. rugpjūčio 3-17 dienomis. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

84 

14 

2 

2. Policija 

72 

26 

2 

3. Prezidento institucija 

69 

25 

6 

4. Bažnyčia 

68 

25 

7 

5. Lietuvos kariuomene 

66 

28 

6 

6. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

65 

27 

8 

7. Konstituciniu Teismu  

63 

29 

8 

8. Lietuvos banku 

60 

35 

5 

9. Lietuvos žiniasklaida 

59 

38 

3 

10. Valstybės saugumo 
departamentu 

58 

31 

11 

11. Sodra 

58 

36 

6 

12. Savivaldybėmis  

54 

42 

4 

13. Valstybės kontrole 

51 

39 

10 

14. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

50 

37 

13 

15. Komerciniais bankais 

47 

48 

5 

16. Prokuratūra  

46 

40 

14 

17. Profsąjungomis 

44 

41 

15 

18. Lietuvos Vyriausybe 

44 

54 

2 

19. Teismais 

42 

51 

7 

20. Lietuvos Seimu 

31 

67 

2 
       

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.08; 04:00

Politinės intrigos

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė nekeis užsibrėžtos krypties ir stengsis vykdyti būtinus valstybei darbus. Ministras Pirmininkas nesureikšmina pastaruoju metu kritusių jo reitingų.

„Turime padaryti tai, ką privalome padaryti, o kas žiūri tiktai į reitingus, tai aš manau, patogiausias dalykas apskritai nieko nedaryti, galbūt ieškoti galimybių kažkam kažkiek tų eurų surasti, numesti, vieną kitą dešimtį tūkstančių ar milijoną, ir tada tikrai būsi visiems geras. Bet tada dar po ketverių metų mes būsime dar prastesnėje situacijoje“, – trečiadienį portalo Delfi.lt tiesioginės transliacijos metu sakė Vyriausybės vadovas.

S. Skvernelis pažymėjo, kad dabartinis Ministrų Kabinetas ėmėsi darbų, kurie ilgą laiką buvo vilkinami, be to, šios Vyriausybės narių nelydi skandalai, į kuriuos įsiveldavo kai kurie ankstesni ministrai. Ministro Pirmininko teigimu, akivaizdu, kad šie pokyčiai tenkina ne visus.

„Man keista: anksčiau buvo priekaištaujama Vyriausybės nariams dėl nekompetencijos, skandalų, vagysčių – mes nebeleidžiame niekam nieko vogti, tikrai pakankamai aktyviai kovojame su korupcija, nepotizmu, neskaidrumu, darome neišvengiamas struktūrines reformas, kurios buvo nedaromos (dėl to tokioje situacijoje atsidūrėme), atsiranda žmonių, kurie nėra tuo patenkinti“, – kalbėjo Premjeras.

S. Skvernelis neatsako, ar 2019 m. dalyvaus šalies Prezidento rinkimuose. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

„Dabar siekiu tik vieno – sėkmingai įgyvendinti Vyriausybės programą, o ateis laikotarpis, kai kiekvienas iš politikų turėsime daryti savo pasirinkimą ir jį paskelbti, tai tas ir bus padaryta“, – sakė S.Skvernelis.

Kaip jau skelbta, S. Skvernelio vertinimas visuomenėje yra blogiausias nuo 2015-ųjų pabaigos. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 7-17 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pirmą kartą nuo 2015 metų lapkričio, kai buvo pradėti matuoti S. Skvernelio reitingai, dabartinis Ministras Pirmininkas turi daugiau gyventojų nepalankių vertinimų (45proc.) nei palankių (44 proc.).

Palankiausiai S. Skvernelį gyventojai vertino 2016-ųjų lapkritį, kai po Seimo rinkimų jis tapo Premjeru (tada 74 proc. jį vertino palankiai ir 17 proc. nepalankiai).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.17; 02:30

Trumposios naujienos

Lietuvos gyventojų požiūris į padėtį šalyje per mėnesį visiškai nepasikeitė, rodo liepos apklausa. Trečdalis (35 proc.) respondentų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai šalyje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o beveik du trečdaliai (64 proc.) nurodė, kad reikalai Lietuvoje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Identiški rezultatai buvo ir šių metų birželį.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2017 m. liepos 7-17 d. atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad lyginant su tyrimu prieš metus (2016 m. liepą) 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę.

Poziciją, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui per mėnesį (daugiau kaip 420 eurų), vadovai bei besimokantis jaunimas, respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip gerą.

Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaimo vietovėje, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui (iki 275 eurų per mėnesį), darbininkai, ūkininkai ir pensininkai, lenkų tautybės gyventojai ir kairiųjų politinių pažiūrų respondentai.

Nuomonę, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu daugiau krypsta į gerąją pusę, nei į blogąją, nurodė tik dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (54 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja ir 43 proc. – blogėja) bei Liberalų sąjūdžio (54 proc. nurodė, kad reikalai gerėja, ir 46 proc., – kad blogėja). Didžiausi pesimistai, kaip ir anksčiau, išlieka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkėjai (79 proc. nurodė, kad reikalai blogėja, ir 17 proc. temano, kad gerėja).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.14; 00:01

Trumposios naujienos

Daugiau nei pusė (57 proc.) liepą apklaustų suaugusių šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) respondentų buvo patenkinti demokratija šalyje. 8 proc. neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2017 m. liepos 7-17 d. atlikta apklausa atskleidė, kad patenkintųjų demokratija Lietuvoje per pastarąjį mėnesį sumažėjo 4 procentiniais punktais, o lyginant su vertinimais prieš metus (2016 metų liepą) – sumažėjo 8 procentiniais punktais.

Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų respondentai.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaime, darbininkai, ūkininkai ir pensininkai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip blogą, lenkų tautybės gyventojai bei kairiųjų pažiūrų respondentai.

Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, šiuo metu daugiau patenkinti keturių partijų rėmėjai: Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos. Labiausiai demokratijos padėtimi šalyje nepatenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (82 proc. iš jų tuo nepatenkinti), Darbo partijos (74 proc.) bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ (64 proc.) rinkėjai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.13; 00:10

Trumposios naujienos

Per pastarąjį mėnesį labiausiai krito gyventojų pasitikėjimas komerciniais bankais (9 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 8 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Lietuvos banku, 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei prokuratūra, 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių policija, Lietuvos žiniasklaida, Specialiųjų tyrimų tarnyba, teismais ir profsąjungomis, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole ir savivaldybėmis.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 7-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, gyventojų nuomonė apie visas tyrime analizuojamas institucijas pablogėjo, išskyrus vieną – Valstybės sienos apsaugos tarnybą (per mėnesį ja pasitikinčių padaugėjo 1 procentiniu punktu).

Apklausos duomenimis, nors pasitikėjimas ir sumažėjo 6 procentiniais punktais, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 82 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (66 proc.), policija (65 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (64 proc.), Lietuvos kariuomene (64 proc.), Konstituciniu Teismu (61 proc.), Lietuvos žiniasklaida (60 proc.), Valstybės saugumo departamentu (56 proc.), Lietuvos banku (55 proc.) bei „Sodra“ (55 proc.).

Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė šalies gyventojų, dar yra keturios institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki (Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės ir prokuratūra).

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.), Vyriausybe (58 proc.), teismais (51 proc.) bei komerciniais bankais (51 proc.).

Kitų institucijų vertinimai per paskutinį mėnesį pakito kiek mažiau (pasitikinčių jomis sumažėjo 1-3 procentiniais punktais).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 04:34

Politinės intrigos

Politikos mokslininkas Mindaugas Jurkynas. ELTA nuotr.

Premjero Sauliaus Skvernelio reitingas smuko, nes visuomenė dar nemato realių pokyčių šalyje, o prie kritusio palankumo šiam politikui galėjo prisidėti ir Prezidentės metinis pranešimas, teigia politikos mokslininkas Mindaugas Jurkynas.

Remiantis liepos apklausa, S. Skvernelio reitingas blogiausias nuo jo vertinimo pradžios.

„Pagrindinė priežastis yra ta, kad žmonės norėjo reformų greičiau, kad pažadai būtų išpildyti greičiau, bet proveržio nematyti. Be to, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje yra nemažai skandalų, prieštaringų sprendimų, pradedant alkoholio kontrole, švietimo reformos buvo įvairių variantų ir ne Premjero pozicijai buvo visada atstovaujama Seime“, – naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius M. Jurkynas.

Pasak politikos mokslininko, dalis piliečių galimai perkelia S. Skverneliui atsakomybę ir dėl kitų pastarojo metų aktualijų, pavyzdžiui, liepą įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso. Premjeras tampa savotišku probleminių sprendimų „žaibolaidžiu“.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės birželio pradžioje skaitytas metinis pranešimas taip pat galėjo veikti visuomenės požiūrį į S. Skvernelį.

„Nepamirškime, kad metiniame Prezidentės pranešime nemažai kritikos buvo pažerta Vyriausybės veiklai. Aišku, pranešimas buvo ne vakar ir ne užvakar, bet jis gana tiksliai susumavo visas sritis, kuriose reikia reformų, ar reikia atidumo, kompromisų, įsiklausimų, galų gale, reikia geros komunikacijos“, – kalbėjo M. Jurkynas, pažymintis, kad dėl populiarumo Vyriausybės vadovui tenka varžytis ir su kitais politikais.

VDU profesoriaus teigimu, norint reitingų kilimo reikalinga tam tikra teigiama veikla, „charizmos pasireiškimas neįprastoje situacijoje“. Savo ruožtu dabar esama tam tikro inercijos etapo, kai iš esmės nėra pozityvių su Vyriausybe susijusių naujienų, daugiau girdėti kritika.

Kita vertus, M. Jurkynas ragino nepamiršti, kad ši Vyriausybė dirba trumpiau nei metus, todėl kritikuoti ją kol kas nėra visiškai tikslinga. Ir nors žmonės pageidauja pokyčių „čia ir dabar“, vis dėlto adekvatesnis Ministrų Kabineto, ir atitinkamai Premjero, veiklos vertinimas galėtų būti po metų ar dvejų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 7-17 d. atlikta apklausa parodė, kad pirmą kartą nuo 2015-ųjų lapkričio, kai buvo pradėti matuoti S. Skvernelio reitingai, dabartinis Ministras Pirmininkas turi daugiau nepalankių gyventojų vertinimų (45 proc.) nei palankių (44 proc.).

Palankiausiai S. Skvernelį gyventojai vertino 2016 m. lapkritį, kai po Seimo rinkimų jis tapo Premjeru (tada 74 proc. jį vertino palankiai ir 17 proc. nepalankiai).

Nepaisant šių metų liepą smukusio visuomenės palankumo, S. Skvernelis tebėra tarp politikų, kuriais pasitikima labiausiai.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.08.11; 00:30

Trumposios naujienos

Daugiau nei pusė (55 proc.) birželį apklaustų suaugusių šalies gyventojų nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o keturi iš dešimties (39 proc.) respondentų buvo patenkinti demokratija Lietuvoje. 6 proc. neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pasitenkinimo demokratija lygis Lietuvoje per pastarąjį mėnesį nepakito, tokie patys vertinimai buvo ir lygiai prieš metus (2016 metų birželį).

Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 900 eurų), vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, valstybiniame sektoriuje dirbantys respondentai.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti kaimo gyventojai (net 70 proc. iš jų tuo nepatenkinti), darbininkai, ūkininkai, bedarbiai ir pensininkai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip blogą, lenkų tautybės gyventojai bei privataus sektoriaus darbuotojai.

Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, šiuo metu daugiau patenkinti trijų partijų rėmėjai: valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei opozicinio Liberalų sąjūdžio rinkėjai. Labiausiai demokratijos padėtimi šalyje nepatenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (78 proc. iš jų tuo nepatenkinti) bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ (61 proc.) rinkėjai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.24; 01:00

Trumposios naujienos

Padėtis Lietuvoje dviem trečdaliams gyventojų atrodo blogėjanti, rodo birželio apklausa. Tokios pozicijos laikosi 64 proc. respondentų, o 35 proc. apklaustųjų teigė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Lyginant su tyrimu prieš metus (2016 m. birželį), gyventojų nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė.

Nuomonę, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė moterys, jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 900 eurų), studentai ir moksleiviai bei specialistai ir tarnautojai.

Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaimo vietovėje, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 550 eurų per mėnesį), darbininkai, ūkininkai, pensininkai bei bedarbiai, lenkų tautybės respondentai.

Pozicijos, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę, dažniau laikėsi dviejų partijų rėmėjai: valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (62 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja) bei opozicinio Liberalų sąjūdžio (43 proc.). Didžiausi pesimistai, kaip ir prieš mėnesį, yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ (77 proc. mano, kad reikalai šalyje blogėja) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (74 proc.) rinkėjai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.24; 00:01

Trumposios naujienos

Ekonominė padėtis Lietuvoje atrodo pablogėjusi keturiems iš dešimties gyventojų, atskleidė birželio apklausa. Beveik toks pat procentas respondentų nepajuto jokių pokyčių, o palankiai šalies ūkio situaciją vertina maždaug vienas iš dešimties apklaustųjų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 14 proc. apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, 43 proc. respondentų teigė, kad ji nepasikeitė, o 39 proc. atsakė, kad ekonominė Lietuvos padėtis pastaruoju metu pablogėjo. 4 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Lyginant su 2017 m. gegužės mėnesio apklausos rezultatais, 9 procentiniais punktais sumažėjo manančiųjų, kad ekonominė padėtis Lietuvoje nesikeičia (atitinkamai 6 procentiniais punktais padaugėjo pastebinčiųjų ekonominės padėties pablogėjimą ir 4 procentiniais punktais padaugėjo tų, kurie šalies ekonomikoje mato teigiamus pokyčius). Lyginant su apklausos rezultatais prieš metus (2016 metų birželį), gyventojų vertinimai buvo tokie patys.

Situacija šalies ekonomikoje dažniau nepatenkinti vyrai, gyvenantieji kaime, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, lenkų tautybės gyventojai.

Nuomonę, kad ekonominė padėtis Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, kiek dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, rajonų centrų bei mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdino kaip gerą, vadovai, specialistai ir tarnautojai, valstybiniame sektoriuje dirbantys respondentai (tarp jų ir savivaldybių įmonėse).

Ekonominę padėtį kaip gerėjančią labiau linkę vertinti valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (31 proc. nurodė, kad ekonominė situacija gerėja) bei Lietuvos centro partijos (25 proc.) rinkėjai, o ekonomine situacija labiausiai nepatenkinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ (49 proc. mano, kad ji blogėja), valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (48 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (45 proc.) rinkėjai.

Vertindami savo šeimos finansinę padėtį, birželį šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) respondentų ją nurodė kaip pagerėjusią (lyginant su buvusia prieš du mėnesius). Kas antras (49 proc.) respondentas teigė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu nepasikeitė, o kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metų pablogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per pastarąjį mėnesį 8 procentiniais punktais sumažėjo teigusiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis per du mėnesius nepasikeitė, kartu 6 procentiniais punktais padaugėjo nurodžiusiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo. Lyginant su vertinimais prieš metus (2016 metų birželį), manančiųjų, kad šeimos finansinė padėtis blogėja, sumažėjo 5 procentiniais punktais.

Tai, kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaime, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – iki 550 eurų, bedarbiai ir namų šeimininkės bei pensininkai, lenkų tautybės gyventojai. 

Nuomonę, kad šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pagerėjo, kiek dažniau nurodė didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, gyventojai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip gerą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.23; 05:52

Aktualijos

Opoziciniams konservatoriams reitingų lentelėje pasivijus valdančiąsias partijas, politologas Andžejus Pukšto įžvelgia tipinį visuomenės nusivylimą Vyriausybės darbo rezultatais bei vasarą šalyje įvykusiais pokyčiais. Kita vertus, nors valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) negali pasigirti ypatingais laimėjimais, ji neatrodo padariusi ir ypač didelių klaidų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu, didžiausio gyventojų palaikymo galėtų tikėtis trys partijos: LVŽS – 14 proc., koalicijos partnerė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 13 proc. ir opozicinė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija – 13 proc. Labiausiai augo visuomenės palaikymas konservatoriams – 3 procentiniais punktais.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas A. Pukšto pažymi, kad rinkėjams įprasta prisiminti turėtus lūkesčius, tuomet ir atsiranda rizika kristi valdančiųjų populiarumui.

„Normalus dalykas, kai Vyriausybė dirba jau kurį laiką, ir visada ateina tam tikras nusivylimas, kad nepadarė tiek, kiek žadėjo. Ko gero, dažniausiai tai ir gresia po Vyriausybės suformavimo, kai praeina metai ar pusantrų, išlaikyti reitingą yra be galo sudėtinga“, – sakė politologas.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad po 2016 m. spalio rinkimų į valdžią atėjusi LVŽS neturi ryškių laimėjimų, todėl ir žmonių simpatijos ima krypti opozicijos naudai. Vis dėlto partijų atotrūkis reitinguose nėra didelis, o „valstiečiai ir žalieji“ dar nėra ypač rimtai suklydę.

A.Pukšto manymu, daugiausia problemų Ramūno Karbauskio vadovaujamai partijai sukėlė birželio ir liepos pokyčiai – nepratęsta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas.

„Ko gero, šitie dalykai pirmiausia meta šešėlį rinkėjų nuotaikoms, nes pripažinkime: į urėdijų reformą tikrai nestipriai kas yra įsigilinęs ir dėl ko ten yra kovojama, aš manau, paprastas rinkėjas toli gražu negalėtų pakomentuoti“, – kalbėjo ekspertas.

Birželį atlikta apklausa taip pat parodė, kad visuomenė nepalankiai žiūri į didžiausių partijų lyderius – R. Karbauskį (LŽVS), Gabrielių Landsbergį (TS-LKD), taip pat menkas yra Gintauto Palucko (LSDP) palaikymas.

A.Pukšto teigimu, tokį požiūrį lemia visuomenėje vyraujantis nepasitikėjimas politinėmis partijomis. Lyderių nepopuliarumą politologas iš dalies aiškino ir ypač žemu Seimo reitingu (R. Karbauskis ir G. Landsbergis – Seimo nariai).

Kita vertus, A. Pukšto linkęs su išlygomis vertinti naujojo LSDP lyderio G. Palucko kuklią vietą reitingų lentelėje.

„Ypatingas atvejis dėl G. Palucko, kadangi jis neseniai išrinktas (LSDP pirmininku. – ELTA) ir jis dar turi įrodyti, kad tikrai reformuoja partiją į gerąją pusę ir tai daro ryžtingai ir greitai. Šiaip G. Paluckas turėtų šansų šiame reitinge šokti į viršų, juolab kad jis nėra parlamentaras. Bet laikas parodys“, – kalbėjo A. Pukšto.

Socialdemokratų lyderį G. Palucką nepalankiai vertina 36 proc. respondentų, palankiai – 32 proc., o 32 proc. gyventojų arba neturi apie jį nuomonės, arba nėra apie jį girdėję.

Palankiausiai visuomenėje tebevertinami kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Labiausiai iš visų visuomenės veikėjų augo G. Nausėdos reitingas.

Politologas A. Pukšto teigia, kad šių trijų asmenų tvirtą pirmavimą reitinguose lemia tai, jog jie nepriklauso jokiai politinei partijai, nedalyvauja kasdieniuose politiniuose ginčuose, stengiasi į realijas žiūrėti neutraliai, tačiau, prireikus, nevengia kritiškai, bet objektyviai pasisakyti visuomenei aktualiais klausimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.21; 06:26

Aktualijos

Lyginant su balandžio mėnesį vykusia apklausa, net 12 procentinių punktų padaugėjo neapsisprendusių gyventojų, nepalaikančių jokios partijos ar nežinančių, už kurią partiją jie balsuotų per būsimus Seimo rinkimus. Keturi iš dešimties (41proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

Rinkimai

Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 25-birželio 7 d. rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didesnį gyventojų palaikymą turėtų dvi partijos – Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga -, už kurias balsuotų po 13 proc. rinkimų teisę turinčių šalies gyventojų.

Trečioje vietoje būtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (10 proc.), ketvirtoje – partija Tvarka ir teisingumas (7 proc.), penkti – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6 proc.), šešta – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (5 proc.).

Toliau pagal gyventojų palaikymą rikiuojasi 5 proc., reikalingų patekti į Seimą, neperengiančios partijos – Darbo ir Lietuvos centro partijos (po 3 proc.) ir Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai (1 proc.).

Pastarąjį mėnesį 8 procentiniais punktais sumažėjo ketinančių balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei 5 procentiniais punktais sumažėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų palaikymas, o kiek ženkliau padidėjo tik partijos Tvarka ir teisingumas palaikymas (2 procentiniais punktais). Kitų partijų palaikymas nepakito.

XXX

Apklausa vyko 2017 m. gegužės 25-birželio 7 dienomis. Apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią partiją jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?

Seimo rinkimuose balsuotų už (procentas nuo visų rinkėjų – 18 metų ir vyresnių gyventojų) 

2017 04 (%) 

2017 05 (%) 

Lietuvos socialdemokratų partiją 

13,5 

13,0 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 

20,8 

12,7 

Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus 

14,6 

9,7 

Partiją Tvarka ir teisingumas 

5,0 

7,1 

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį 

7,0 

5,5 

Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą 

4,1 

4,9 

Darbo partiją 

3,3 

2,8 

Lietuvos centro partiją 

2,1 

2,5 

Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) 

1,3 

0,8 

Kitas partijas 

– 

0,5 

Nežino, neatsakė 

28,3 

40,5 
     

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA ir „Baltijos tyrimai“

2017.06.30; 07:51