Apklausa: šalies ekonominės situacijos gerėjimą jaučia 14 proc. gyventojų


Print

Ekonominė padėtis Lietuvoje atrodo pablogėjusi keturiems iš dešimties gyventojų, atskleidė birželio apklausa. Beveik toks pat procentas respondentų nepajuto jokių pokyčių, o palankiai šalies ūkio situaciją vertina maždaug vienas iš dešimties apklaustųjų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 14 proc. apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, 43 proc. respondentų teigė, kad ji nepasikeitė, o 39 proc. atsakė, kad ekonominė Lietuvos padėtis pastaruoju metu pablogėjo. 4 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Lyginant su 2017 m. gegužės mėnesio apklausos rezultatais, 9 procentiniais punktais sumažėjo manančiųjų, kad ekonominė padėtis Lietuvoje nesikeičia (atitinkamai 6 procentiniais punktais padaugėjo pastebinčiųjų ekonominės padėties pablogėjimą ir 4 procentiniais punktais padaugėjo tų, kurie šalies ekonomikoje mato teigiamus pokyčius). Lyginant su apklausos rezultatais prieš metus (2016 metų birželį), gyventojų vertinimai buvo tokie patys.

Situacija šalies ekonomikoje dažniau nepatenkinti vyrai, gyvenantieji kaime, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, lenkų tautybės gyventojai.

Nuomonę, kad ekonominė padėtis Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, kiek dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, rajonų centrų bei mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdino kaip gerą, vadovai, specialistai ir tarnautojai, valstybiniame sektoriuje dirbantys respondentai (tarp jų ir savivaldybių įmonėse).

Ekonominę padėtį kaip gerėjančią labiau linkę vertinti valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (31 proc. nurodė, kad ekonominė situacija gerėja) bei Lietuvos centro partijos (25 proc.) rinkėjai, o ekonomine situacija labiausiai nepatenkinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ (49 proc. mano, kad ji blogėja), valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (48 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (45 proc.) rinkėjai.

Vertindami savo šeimos finansinę padėtį, birželį šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) respondentų ją nurodė kaip pagerėjusią (lyginant su buvusia prieš du mėnesius). Kas antras (49 proc.) respondentas teigė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu nepasikeitė, o kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metų pablogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per pastarąjį mėnesį 8 procentiniais punktais sumažėjo teigusiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis per du mėnesius nepasikeitė, kartu 6 procentiniais punktais padaugėjo nurodžiusiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo. Lyginant su vertinimais prieš metus (2016 metų birželį), manančiųjų, kad šeimos finansinė padėtis blogėja, sumažėjo 5 procentiniais punktais.

Tai, kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaime, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – iki 550 eurų, bedarbiai ir namų šeimininkės bei pensininkai, lenkų tautybės gyventojai. 

Nuomonę, kad šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pagerėjo, kiek dažniau nurodė didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, gyventojai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip gerą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.23; 05:52