Per pastaruosius kelis mėnesius, rodo naujausios apklausos, Lietuvos visuomenėje augo pasitikėjimas bankais, tuo metu teigiamai atsiliepiančių piliečių apie Specialiųjų tyrimų tarnybą, SODRA, žiniasklaidą ir Vyriausybę – mažėjo.
 
Lyginant su 2019 m. balandžio tyrimo rezultatais, labiausiai į teigiamą pusę keitėsi pasitikėjimas bankais. Per du mėnesius pasitikėjimas komerciniais bankais šoktelėjo 8 procentiniais punktais ir šiuo metu jais pasitiki 48 proc. piliečių, tuo metu 44 proc. respondentų teigia priešingai ir komerciniais bankais nepasitiki. Per tą patį laikotarpį 4 procentiniais punktais pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos banku (60 proc. pasitiki ir 29 proc. nepasitiki).
 
Tuo metu didžiausius pasitikėjimo nuostolius patyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasitikėjimas šia institucija per du pastaruosius mėnesius sumenko 8 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 55 proc. (27 proc. teigia, kad STT nepasitiki).
 
6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių SODRA (pasitiki 56 proc., o nepasitiki 35 proc.), 5 procentiniais punktais pablogėjo Bažnyčios (pasitiki 66 proc. ir nepasitiki 22 proc.), Lietuvos žiniasklaidos (pasitiki 61 proc., o nepasitiki 36 proc.) bei savivaldybių (atitinkamai 53 proc. ir 40 proc.) vertinimai.
 
4 procentiniais punktais sumažėjo visuomenės pasitikėjimas pokyčių, valdantiesiems derantis dėl naujos koalicinės sutarties, laukiančiu Sauliaus Skvernelio vadovaujamu Ministrų Kabinetu. Tai, kad Vyriausybe pasitiki, teigia 44 proc. piliečių, kad nepasitiki – 52 proc.
 
Lygiai tiek pat – 4 procentiniais punktais – sumažėjo pasitikėjimas ir profsąjungomis (pasitiki 38 proc. ir nepasitiki 41 proc.).
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 27–birželio 9 dienomis atliktos apklausos rodo, kad labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 68 proc., o pasitiki 28 proc.), teismais (nepasitiki 57 proc., o pasitiki 33 proc.) ir Vyriausybe.
 
Kaip parodė apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 92 proc. ir nepasitiki 6 proc.), Lietuvos kariuomene (pasitiki 72 proc. ir nepasitiki 21 proc.), Prezidento institucija (atitinkamai 70 proc. ir 22 proc.), policija (69 proc. ir 28 proc.),  Valstybės sienos apsaugos tarnyba (68 proc. 25 proc.), Bažnyčia, Konstituciniu Teismu (62 proc. ir 30 proc.), Lietuvos žiniasklaida, Valstybės saugumo departamentu (60 proc. ir 25 proc.) ir Lietuvos banku.
 
Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki (šeši iš dešimties ar daugiau), dar yra 5 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima – tai SODRA, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės, Valstybės kontrolė (49 proc. ir 37 proc.) ir komerciniai bankai.
Apklausa vyko 2019 m. gegužės 27 – birželio 9 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.23; 08:30

Per pastaruosius kelis mėnesius krito gyventojų pasitikėjimas teismais, komerciniais bankais bei Lietuvos banku. Tačiau institucijų pasitikėjimo vertinimo reitinge 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių savivaldybėmis. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 25 – balandžio 10 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį labiausiai (9 proc. ) sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki komerciniais bankais (nepasitiki 56 proc., pasitiki 38 proc.), 7 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Lietuvos banku (nepasitiki 38 proc., pasitiki 54 proc.), 4 procentiniais punktais pablogėjo teismų (nepasitiki 66 proc., pasitiki 26 proc.) ir Lietuvos žiniasklaidos (nepasitiki 38 proc., pasitiki 58 proc.) vertinimai, o 3 proc. per šį laikotarpį sumažėjo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos Seimu (nepasitiki 71 proc., pasitiki 26 proc.)

Per paskutinį mėnesį 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių savivaldybėmis (pasitiki 55 proc., nepasitiki 40 proc.), o visų kitų institucijų vertinimai pablogėjo arba pokyčiai buvo minimalūs. 

Šiandien Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc.), Lietuvos kariuomene (72 proc.), Prezidento institucija (68 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (68 proc.), policija (68 proc.), Bažnyčia (67 proc.), Valstybės saugumo departamentu (61 proc.), Konstituciniu Teismu (60 proc.), „Sodra“ (58 proc.) ir Lietuvos žiniasklaida (58 proc.). Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 4 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima (tai Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės, Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė).

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 71 proc.) ir teismais (66 proc.). Dar yra trys institucijos, kuriomis nepasitiki pusė ar daugiau nei pusė apklaustų gyventojų – tai Lietuvos Vyriausybė (56 proc.), komerciniai bankai (56 proc.) ir prokuratūra (50 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 08:33

Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė įvertino antradienį iš politikų Lietuvos bankui (LB) skriejusius priekaištus dėl nebendradarbiavimo atliekant krizės priežasčių tyrimą. Pasak politologės, istorija kol kas yra palankiausia ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui.

Politologė pabrėžė, kad didžiausia problema šioje istorijoje yra tai, kad tema yra sudėtinga, o jai kritiškai įvertinti reikia specifinių ekonominių ir finansinių žinių.
 
Tuo naudojasi politikai, kurie, remdamiesi sunkiai suprantamais argumentais, gali pasiųsti paprastas, įtaigias, tačiau nebūtinai teisingas žinutes.

„Pinigai yra labai jautri tema, ir tai yra ta tema, kuri visada patraukia žmonių dėmesį. Iš kitos pusės, tai yra ne tik paveiki, bet ir sunkiai suprantama tema. Gebėti suprasti, kas yra kas, visas finansines bei ekonomines subtilybes, gali ne kiekvienas. Tam reikia specifinės kompetencijos ir specifinių žinių. Kitaip tariant, žmonėms užteks kai kurių raktinių žodžių. Mes jau dabar girdėjome kalbas apie galbūt 500 mln. eurų permokėjimus, tam tikrus neskaidrius veiksmus, palūkanų kėlimą ir panašius dalykus. Iškart yra sukuriamas tam tikras stiprus negatyvus fonas, o Stasys Jakeliūnas ir kiti imasi to vaidmens, kad štai mes išsiaiškinsime kaltus ir juos nubausime. Tokia yra žinutė“, – komentavo politologė.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

R. Urbonaitė teigė, kad dar anksti spręsti, ar visa ši istorija yra specialiai konstruojama taip, kad būtų palanki kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui, kaip ją mato opozicija, bet tvirtino, kad tai sufleruojančių požymių įžvelgti galima.

„Turėkime omenyje, kad krizė yra konservatorių valdymo laikotarpis, o viena pagrindinių kandidačių Prezidento rinkimuose yra Ingrida Šimonytė, kuri tuo metu buvo finansų ministrė. Tyčia ar netyčia, ta situacija rutuliojasi taip, kad, žiūrint per rinkimų prizmę, ji yra visiškai palankiai dėliojama Sauliui Skverneliui. Logiška, kad jie (Sauliaus Skvernelio komanda. – ELTA) sakys, kad šie dalykai tikrai neturi nieko bendro, bet laike visa tai sutampa. Be to, tema yra tokia, kur ne kiekvienas žmogus gali labai kritiškai įvertinti visus teiginius, ypač kai kalbama apie finansus. Tam reikia specifinių žinių. Bet paprastą žinutę, kad iš jūsų kažkas paėmė beveik pusę milijardo ir tai padarė bankai, o bankai tai kartu yra ir Nausėda, mes galime matyti. Tai yra žinia, kurią gali suprasti rinkėjas“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.

Politologė prognozavo, kad, nepriklausomai nuo to, kokias išvadas trečiadienį paskelbs krizės priežasčių parlamentinio tyrimo komisija, pagrindinė žinutė jau buvo pasiųsta antradienį.

„Pagrindinė žinutė buvo pasiųsta šiandien. Ne be reikalo tame sudalyvavo komisijos vadovas, ne be reikalo tame dalyvavo ir Saulius Skvernelis bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Aš tų išvadų jokiu būdu nenuvertinu, tai tikrai dar nėra pabaiga, bet tos žinutės, kurios yra pasiųstos šiandien, veikiausiai jau sukėlė norimą efektą. Išvados nebus lengvas „skaitalas“, todėl labai svarbu, kokias lengvai suprantamas žinutes pasiunčia politikai. Kiek bus žmonių, skaičiusių tas išvadas? Turbūt labai nedaug, ir tai nebus plačioji visuomenės dalis. Pačios išvados gali nekelti tokio efekto, kaip šiandien politikų pasiųstos žinutės, kurios buvo paprastai ir aiškiai sudėliotos“, – sakė politologė. 

Antradienį Seime konferenciją kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu surengęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas apkaltino Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską nuteikus visą LB kolektyvą prieš parlamentinį tyrimą, nepagarbiai atsiliepiant apie jį per visuotinį LB darbuotojų susirinkimą. Tą pačią dieną S. Jakeliūnas surengė spaudos konferenciją kartu su premjeru S. Skverneliu.

Ministras pirmininkas tvirtino, kad dėl LB veiksmų parlamentiniame krizės tyrime gali būti kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, prašant išaiškinti, ar tinkamai atstovaujami valstybės ir žmonių interesai.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Raštu į pateiktus klausimus atsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Opozicija priekaištauja, kad S. Jakeliūno vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą G. Nausėdą bei Seimo narę I. Šimonytę.

Donatas Zinkevičius (ELTA)
 
2019.04.03; 09:56

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas komiteto nariams pristatys, pasak jo, naują ir parlamentiniam tyrimui, analizuojančiam 2009-2010 metų krizės Lietuvoje priežastis, vertingą informaciją. S. Jakeliūno teigimu, kalbama ir apie dar vieną liudytoją, kurio parodymai galėtų papildyti jau turimą informaciją.

„Preliminarūs apibendrinimai ir išvados yra suformuluotos. Tačiau atsirado papildomos informacijos, kurią aš pristatysiu komitete, ir mes svarstysime, ar tą informaciją detaliau nagrinėti ir ar kviesti dar vieną liudytoją – kol kas jis nėra pasirengęs liudyti, bet ateityje gali būti pasirengęs“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas. Jo teigimu, dar vienas liudytojas turi konkrečios ir jo vadovaujamam parlamentiniam tyrimui svarbios informacijos.

„Jis pateikė labai reikšmingos informacijos apie bankų veiklą ir apie palūkanas, ir VILIBOR rodiklių kaitą, kam ji buvo naudojama ir kokius nuostolius patyrė būsto paskolų gavėjai“, – sakė S. Jakeliūnas.

„Apsvarstysime ir nuspręsime, ar remtis tuo, ką jau turime, ar atidėti, įvertinant tik tą informaciją, kurią dabar gavome“, – sakė BFK pirmininkas. 

ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius bei buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Raštu į pateiktus klausimus atsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Opozicija priekaištauja, kad S. Jakeliūno vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą G. Nausėdą bei Seimo narę I. Šimonytę.

BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.27; 07:33

Parlamentaras Dainius Kreivys antradienį oficialiu raštu kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno komentarų apie „Revolut“ banko atėjimą į Lietuvą. 

Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Finansų ministrui išsiųstame rašte klausiama, ar S. Jakeliūno komentarai nekelia grėsmės atbaidyti potencialius užsienio investuotojus, apsunkinti aukštos pridėtinės vertės investicijų pritraukimą į Lietuvą. D. Kreivys raštu finansų ministro klausė, ar S. Jakeliūnas, iškeldamas „Revolut“ atėjimo į Lietuvą rizikos klausimus, nesudaro vietos abejonėms dėl „Revolut“ banko patikimumo patikrinimą vykdžiusių Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.

Parlamentaro manymu, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko komentarai ne tik kad kelia grėsmę investicijų pritraukimui, tačiau kartu reiškia nepasitikėjimą Lietuvos institucijų kompetencija: „Revolut“ patikimumo patikrinimą Lietuvoje vykdė valstybinės institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Informacinių ryšių departamentas, taip pat Lietuvos nacionalinio saugumo komisija. 

„Visos šios institucijos aiškiai pasakė, o Lietuvos bankas ir Europos centrinis bankas patvirtino, kad „Revolut“ nekelia grėsmės Lietuvos finansų ekosistemai ir bankas neturi jokių ryšių su Rusijos valdžios struktūromis“, – teigiama parlamentaro pranešime.

Anot D. Kreivio, S. Jakeliūno komentarai yra neapgalvoti ir pavojingi.

„Teko nemažai prisidėti kuriant investicijoms palankią aplinką mūsų šalyje, bendrauti ir tiesiogiai derėtis dėl didelių tarptautinių įmonių investicijų Lietuvoje. Man šie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno komentarai yra nesuvokiami. Žinau, kiek pastangų ir darbo iš įvairių institucijų reikalauja į šalį ateinančios investicijos. Visą šį įdirbį gali sugriauti vienintelis viešas aukštas pareigas užimančio pareigūno pareiškimas. O po tokių pono Jakeliūno komentarų galima susidaryti įspūdį, kad Lietuvoje jau dirbantis ir plečiantis savo veiklą investuotojas potencialiai vykdys neskaidrią veiklą, o mūsų valstybės institucijos, tarkim, Lietuvos bankas ar VSD, yra nekompetentingos ir bedantės“, – pranešime teigia D. Kreivys.

Finansinių technologijų įmonei „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. „Revolut“ įkurtas 2015 metų liepą Jungtinėje Karalystėje. Įmonė siūlo nemokamus tarptautinius pinigų pervedimus, nemokamus atsiskaitymus visame pasaulyje taikant tik tarpbankinį mokestį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 02:00

Arvydas Valionis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

2011 metais Latvijoje buvo sumanyta parduoti kontrolinį „Citadelės“ banko akcijų paketą. 2013 m. V. Dombrovskio vadovaujama vyriausybė ėmėsi šio projekto įgyvendinimo ir 2015 m. spalio 28 d. Ministrų Kabinetas priėmė sprendimą dėl akcijų pardavimo. Kaip vėliau paaiškėjo, per šią finansinę aferą Latvija prarado 25-75 mln. eurų ir dar primokėjo investuotojui 2,3 mln. eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Iki šiolei daugelis šio pinklaus sandorio dokumentų yra po septyniais užraktais. Todėl Latvijos dienraštis „Diena“ ėmėsi tyrimo ir paskelbė kelias analitines publikacijas, paviešindama kai kuriuos slaptosios „Citadelės“ aferos užkulisius.

Investuotojo paieška be konkurencijos

Konsultacinė įmonė Project Centurion apklausė beveik šimtą pretendentų. Iš jų tik keturiolika „susidomėjo“ „Citadele“. Po konfidencialios sutarties pasirašymo ir susipažinimo su informacija neprivalomus pasiūlymus pateikė aštuoni kandidatai. Tarp pretendentų buvo vienas vietinis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Bet buvo pareikšta neoficiali „rekomendacija“ – jokių vietinių investuotojų! Latvijos Ministrų kabinetas nutarė tęsti derybas su trimis pretendentais.

Kad būtų išsaugota maksimaliai lanksti prieiga, kuri patrauktų potencialius investuotojus, siūloma organizuoti viešą pradinį įvertinimą biržoje, užtikrinantį didžiausią investuotojų tarpusavio konkurenciją, banką parduoti kvalifikuočiausiam pretendentui už geriausią kainą. 2014 metais neoficialiai buvo kalbama, kad šio banko akcijų pardavimas už minimaliausią kainą (113 mln. eurų) būsiąs tikras „saldainiukas“.

Ministrų kabinetas priėmė sprendimą, kad potencialių investuotojų pretendentų pasiūlymai būtų vertinami pagal keturius kriterijus – kainą, sandorio sąlygas, investuotojo kvalifikaciją ir banko veiklos perspektyvas. Tačiau “Citadelės” pardavimo pradžioje nė viena atsakinga institucija argumentuotai nenurodė, kokią maksimalią sumą galėtų gauti valstybė, parduodama šio banko akcijų paketą.

2014 metų vasaros pabaigoje Ministrų kabinetas padėjo tašką bet kokiai konkurencijai dėl „Citadelės“ banko kontrolinio akcijų paketo pardavimo. Dėl nepakankamų lėšų pirmiausia iškrito  bankas „Norvik“. Po to panašus sprendimas krito ant V. Putino priešo, milijardieriaus, Izraelio piliečio J. Šeflero, nors jo vadovaujama  SPI Group oficialiai siūlė 130 milijonų eurų. Tuo tarpu amerikiečių Ripplewood Advisors LLC, kuris pasiūlė kur kas mažiau, liko…. Šis pretendentas dėl pasiūlytos mažiausios kainos jau turėjo būti iškritęs pirmame raunde. Pasak V. Dombrovskio, „visi kiti vienaip ar kitaip buvo surišti su Rytais, tai ir buvo ta priežastis, kodėl aš palaikiau Ripplewood Advisors“.

Vėliau paaiškėjo, kad šios kompanijos požiūris buvo visai kitoks, kaip ji ėmė elgtis Europos Sąjungos pakraščio valstybės organizuotame konkurse. Kompanija siuntinėjo vis agresyvesnius laiškus savo konsultantui Société Générale. Visi žaidimo tūzai jau buvo amerikiečių pirkėjo rankose, nes jam Ministrų kabinetas suteikė išskirtinę teisę kontroliuoti ir diktuoti kainą, tad valstybė nebegalėjo ryžtingai ištarti „ne“. Šio JAV investicijų fondo pasamdyti auditoriai ėmė įrodinėti, kad akcijų paketo kaina turėtų būti net 40 mln. eurų mažesnė nei pasiūlyta. Iš pradžių Privatizavimo agentūra atsisakydavo tenkinti amerikiečių prašymus, tačiau vėliau pasidavė investuotojo įnoriams.

2014 metais Société Générale pranešė, kad latviškasis Callidus ir Ripplewood Advisors LLC gali sukurti konsorciumą ir drauge dalyvauti akcijų paketo pirkime. Tačiau kitų metų balandį latvių ir amerikiečių verslininkų draugystės idilė baigėsi, nes Callidus nebuvo oficialiai paminėtas tarp banko akcijų pirkėjų. Po to JAV ir Latvijoje prasidėję teismo procesai Callidus byloje nieko neišaiškino, nes pagal Ripplewood Advisors LLC  šeimininko T. C. Collinso pareiškimą – kompanijų bendradarbiavimo sąlygų dokumentas „nebuvo įpareigojanti sutartis“. Taip agresyvus užsienietis konkurentas, padedamas JAV ambasados Latvijoje, prašančios pažeisti paskelbtas konkurso sąlygas amerikiečių investuotojo naudai, „išdūrė“ vietinį Callidus

Organizacinis chaosas

Nutiko taip, kad V. Dombrovskio vyriausybė ėmė ir „pamiršo“ Europos Sąjungai duotą Latvijos pažadą: „Citadelę“ parduoti iki 2013 metų… „Prisiminta“ tik tų metų pabaigoje. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Komisija pradėjo oficialų tyrimą dėl Latvijos neįgyvendintų pažadų. Susiklostė tokia situacija, kad valstybė nebegalėjo trauktis: arba ji priima pasiūlymą, arba nežino, kaip tą banką parduoti. Atėjo metas, kai banką reikėjo parduoti už bet kokią kainą.

Ir tada prasidėjo organizuotas chaosas. Valstybės kontrolė nurodo, kad Privatizavimo agentūra ir jos konsultantai ėmė kurti vis sudėtingesnę pardavimo strategiją su daugiapakope priežiūra, o sprendimo priėmimą permetė politikams ir vyriausybei. Dokumentai lemiamam ministrų apsisprendimui buvo pateikti vos ne priėmimo dieną. 2015 m. spalio 28 d. Ministrų kabinetas, remdamasis vien ekspertų išvadomis, ministrams detaliai nesusipažinus ir nuodugniai neįvertinus finansinių aplinkybių, priima galutinį sprendimą dėl “Citadelės” banko akcijų kontrolinio paketo pardavimo. Beje, šį sandorį palaimino ir tuometinis Latvijos krašto apsaugos ministras R. Vėjuonis, dabartinis Latvijos valstybės prezidentas, kuriam dabar rimtai priekaištauja publikacijų komentatoriai. Taip valstybei teko susitaikyti su mažiausios kainos investuotoju.

Ripplewood Advisors Latvijos privatizavimo agentūrai sumokėjo tik 74 6999 223,05 euro, tai vos ne perpus mažiau nei SPI Group pasiūlymas.

Privatizavimo agentūros valdybos pirmininkas A. Spridzanas nesutiko pasirašyti vyriausybės diktatu parengtą „Citadelės” banko kontrolinio paketo pardavimo sutarties ir pasitraukė iš tarnybos.

Viskas slaptai, slaptai…

Kadangi svarbiausia sandorio informacija turi ribotą viešinimo statusą, atsirado įvairių interpretaciją: o gal todėl, kad nepaaiškėtų konkretesnės šios finansinės aferos detalės. Per „Citadelės” pardavimo laikotarpį (2011-2015) investuotojas Ministrų kabinetui pateikė net 31 teisės akto redakciją. Tai tik ledkalnio viršūnė. Detali informacija ilgam laikui liks viešai neprieinama. Medijoms apribota teisė supažindinti visuomenę su šios finansinės aferos oficialiąja dalimi, už kurios slepiasi pinklūs verslininkų ir politikų užkulisiai, slėpininga politikų kelionė į Gruziją… Šiandieną „Citadelės” akcijų pardavimo informaciją slepia trylika valstybės institucijų. Iš jų sklinda tradicinis atsakymas: „negalime atskleisti”.

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentinė tyrimo komisija irgi negavo prašytos informacijos, teisinantis jos konfidencialumu. Tiesa, komisijai dalis informacijos buvo pateikta nenoriai, tačiau visuomenei, mokesčių mokėtojams, ji yra neprieinama. Finansų ministerija laikosi nuostatos, kad įslaptintus dokumentus reikia slėpti nuo visuomenės. Kaip ir Ministrų kabineto posėdžiuose priimtų sprendimų argumentaciją. Kažkoks neregimas finansinis/politinis aštunkojis valdo praeities garsių valdininkų tylos įžadus, kuriuos, manding, vienąkart, atėjus kai kurių faktų senaties terminui, atvirai prabils šioje aferoje dalyvavusiųjų/stebėjusiųjų sąžinė, ims ir atsiskleis slaptosios detalės, bet daugelio, apvogusių Latviją, jau gali nebebūti šioje valstybėje…

2018.12.04; 05:10

SMM

„Kuriam bankui jūs tarnaujate?“ – Švietimo ir mokslo ministras sulaukė klausimo iš Seimo narių, kai buvo iškviestas pasiaiškinti dėl absoliučiai nevykusios, ne vietoj ir ne laiku vykdomos aukštojo mokslo reformos. Tik jam tai nė motais. Jis, kaip amžinas dar neatrastas variklis, vis sukasi ir sukasi nesustodamas, nematydamas, vis žiūrėdamas pro rožinius akinius, save vadinantis „puikios“ reformos „architektu“ ir kaskart vis piktindamasis, kodėl studentų atstovai „nesupranta“ ir nepritaria jo rožiniam kūriniui. Komunistai irgi visuomet teigdavo, kad tai, ką jie daro, yra tiesiog puiku, kaip ir G.Kirkilas teigė, kad jokios krizės nėra.

Reformos kalvis apgavo mokyklą vos baigusį jaunimą. Būdama abituriente aš nė už ką nesirinkčiau studijų Lietuvoje. Niekada (ir tikrai žinau, kad magistrantūrą studijuosiu užsienyje). Niekaip nesupratau, kodėl jaunimas vis tiek stoja į aukštąsias mokyklas užsikraudami ant pečių tūkstantines paskolas, siekiančias iki 20 000Lt. per metus, milžiniškas palūkanas ir pasiduodami į vergiją bankams.

Continue reading „„Ministre, kuriam bankui Jūs tarnaujate?““

danske bank

„Danske Bank“ pagal pirmo lygio kapitalą yra 25-oji tarp Vakarų Europos ir 42-oji tarp viso pasaulio bankininkystės grupių. „Danske Bank“ priklausantys bankai užima pirmaujančias pozicijas Skandinavijoje, taip pat veikia Airijoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje. „Danske Bank“ grupėje dirba daugiau nei 24 tūkst. žmonių. Beveik prieš metus prie „Danske Bank“ makroekonomikos ir finansų rinkų analitikų komandos prisijungė ir lietuvė. 37-erių metų finansų rinkų ir makroekonomikos analitikė Violeta Klyvienė kuruoja Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją bei Estiją. Ji dirba Lietuvoje gerai žinomo „Danske Bank“ vyriausiojo analitiko Larso Christenseno komandoje.

  Continue reading „„Danske Bank“ analitikų prognozės nėra optimistinės“

svedbank

Manoma, kad didžiosioms pasaulio ekonomikoms 2009 metai bus sunkiausi, o 2010 metais ekonomikos turėtų iš lėto atsigauti. Šiuo metu vyrauja neapibrėžtumo bei netikrumo nuotaikos: neramumams vis dar tebesitęsiant finansų rinkose sunku nustatyti krizės kaštus. JAV ekonomikai teks atlaikyti didžiausią finansinės krizės naštą, o finansų sektoriui užimant didelę ekonomikos dalį bei nuosmukiui būsto rinkoje gilėjant, Didžioji Britanija yra labiausiai pažeidžiama valstybė Europoje. Dėl problemų būsto sektoriuje nuosmukis bus gilesnis ir ilgesnis Airijoje bei Ispanijoje, negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Iš besivystančių rinkų, pavojingiausioje situacijoje atsidūrė Rusija bei kitos energiją eksportuojančios šalys.

Continue reading „„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad „2009-ieji didžiosioms pasaulio ekonomikoms bus sunkiausi““