Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pusę turto sudaro nekilnojamasis turtas. Gyvenamųjų namų, esančių Lietuvoje, vertė pernai siekė 128,3 tūkst. eurų.
 
Premjeras deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 93,7 tūkst. eurų. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma premjero deklaracijoje siekia 29,3 tūkst. eurų.
 
Premjeras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų Lietuvoje, kurių vertė – 5792 eurai.
 
Finansų ministras Vilius Šapoka deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 26,3 tūkst. eurų. Jo žmona Edita Šapokienė tuo tarpu deklaravo butus daugiabučiuose namuose už 211,4 tūkst. eurų bei 185 tūkst. eurų skolos.
 
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas butų daugiabučiuose namuose deklaravo už 100 tūkst. eurų, o gyvenamųjų namų už 150 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 111 tūkst. eurų skolos.
 
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tuo tarpu deklaravo turįs žemės sklypų už 258 tūkst. eurų bei kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 184 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs po 40 tūkst. eurų vertės butų bei gyvenamųjų namų.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė deklaravo turinti gyvenamųjų namų už 20,4 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų, kurių vertė – 18,5 tūkst. eurų. Jos deklaracijoje taip pažymima 147,2 tūkst. eurų santaupų bei 25,3 tūkst. eurų skolos.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministro pozicijoje esantis Rimantas Sinkevičius deklaravo nekilnojamojo turto už daugiau nei 70 tūkst. eurų, taip pat 115 tūkst. eurų santaupų.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis deklaravo nekilnojamojo turto už beveik 100 tūkst. eurų, taip pat 110 tūkst. eurų santaupų ir 90 tūkst. eurų skolos.
 
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas deklaravo turįs butų už 100 tūkst. eurų bei gyvenamųjų namų už 40 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 23,6 tūkst. eurų skolos.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis savo metinėje turto deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų už 182 tūkst. eurų ir butų už beveik 73 tūkst. eurų. Taip pat ministras deklaravo turįs žemės sklypų už beveik 50 tūkst. eurų bei 22 tūkst. eurų skolos.
 
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nekilnojamojo turto deklaravo už beveik 200 tūkst. eurų. 150 tūkst. eurų vertės sudaro gyvenamieji namai, 27 tūkst. eurų – butai, nebaigti statyti statiniai – 20 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų už 120 tūkst. eurų. J. Narkevičiaus kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma siekia 20,3 tūkst. eurų, taip pat deklaruota 43,7 tūkst. eurų skolos.
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuo tarpu nekilnojamojo turto deklaravo tik už 18,8 tūkst. eurų (gyvenamųjų namų). Ministro pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia 41 tūkst. eurų.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius savo deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų, kurių vertė – 52 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs 10,5 tūkst. eurų santaupų bei 83,4 tūkst. eurų skolos.
 
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius deklaravo gyvenamųjų namų, kurių vertė – 210 tūkst. eurų, taip pat kitų statinių už 107 tūkst. eurų. Ministras taip pat pateikė turįs žemės sklypų už 129 tūkst. eurų. Skolų E. Jankevičius nedeklaravo.
 
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius deklaravo turįs gyvenamųjų namų už 231,8 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų už beveik 58 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 30 tūkst. eurų, tačiau taip pat turįs ir 231,6 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.
 
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis deklaravo turį butų už beveik 50 tūkst. eurų, taip pat – akcijų už 23 tūkst. eurų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų ministras deklaravo 58 tūkst. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 07:40

Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad labai svarbu suprasti, jog Seimo sprendimai, kurie atsidūrė teisėsaugos akiratyje, buvo priimti valdančiųjų balsais.
 
Politikas, komentuodamas neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams įtariamų Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus sulaikymo faktą, pabrėžia, kad valdantiesiems, o ne opozicijai, galėjo būti pirmiausia padaryta įtaka.
 
Konservatorius, spekuliacijomis vadindamas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimus, esą valdančiųjų oponentai gali būti įsipainioję neskaidriose schemose, pabrėžia, – jei teisėsaugos institucijos neišsiaiškins, atsakyti turės valdančiųjų vadovybė.
 
„Mes turime prokuratūros ir STT komentarą, kuriame grėsmingiausiai skamba pasakymas apie tai, kad galėjo būti priimti žalingi sprendimai, kurie galbūt galėjo būti padaryti su verslo įtaka. Jei mes kalbame apie sprendimus, tai Seime jie priimami tik dažniausiai veikiant Vyriausybei ir valdančiosios daugumos balsais“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
 
„Jei buvo pasakyta, kad galimai galėjo dalyvauti verslo atstovai ir kad kažkokie finansai už to buvo… Tokiu atveju, pasakius A, būtinai reikės pasakyti ir B. Būtina įvardinti, kurie politikai čia dalyvavo, nes be jų dalyvavimo sprendimai priimami negali būti“, – aiškino politikas.
Konservatorių lyderio teigimu, prokuratūrai pranešus, kad V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymas yra susijęs su bankų apmokestinimu, galima prisiminti ir, pasak jo, keistą šio įstatymo priėmimo procesą.
Lietuvos bankas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Pirmoji versija buvo registruota lenkų (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos) atstovų, vėliau ji, neaišku kodėl, buvo ganėtinai keistai atsiimta, ir naujasis variantas, rodos, buvo įregistruotas „valstiečių“ bei „socialdarbiečių“ frakcijų narių. Naujasis įstatymas yra gerokai švelnesnis ir mažiau apkraunantis bankus. Galima susidaryti įspūdį, kad bankų atstovams jis ir buvo labiau tinkamas“, – samprotavo G. Landsbergis.
 
Konservatorius pabrėžė, kad labai svarbu, jog teisėsaugos institucijos kuo greičiau atskleistų esamos situacijos detales ir įvertintų, ar iniciatyvos apmokestinti bankus projekto koregavimas yra skaidrus.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Prokuratūra galėtų kuo skubiau atversti visas kortas ir paaiškinti, ar šis epizodas buvo skaidrus, ar nebuvo tarp tų dviejų įstatymų (projektų – ELTA) verslo įsikišimo bei spaudimo, kad būtų priimtas palankesnis bankams įstatymas… Jei jie to nėra pasirengę padaryti, tai tą atsakyti turi valdančiųjų vadovybė. Ar jiems nebuvo daroma įtaka priiminėjant šiuos įstatymus? Jei paaiškėtų, kad taip ir buvo, situacija primintų Eligijaus Masiulio istoriją“, – kalbėjo G. Landsbergis, ragindamas jau dabar valdančiuosius įvertinti ažiotažą keliančią istoriją.
 
„Valdantieji turėtų žiūrėti pirmiausia savo kieme. Jie priėmė sprendimus, opozicija šių sprendimų nepalaikė apskritai. Tikimės, kad teisėsauga atsakys ir nebus tokių spekuliacijų, kaip kad dabar kalba ponas Karbauskis. Bet jei darytume logišką išvadą – sprendimai yra priimami valdančiųjų balsais“, – apibendrino G. Landsbergis.
 
Teisėsaugai antradienį suėmus Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų, „valstiečių” lyderis R. Karbauskis situaciją susiejo su opozicija ir pabrėžė, kad esą ji labiausiai priešinosi bankų mokesčio įvedimui.
 
„Aišku, kad, jei ten buvo daroma įtaka, tai ji turėjo būti daroma per opoziciją. Majauskas (konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas – ELTA) atėjo su pasiūlymu per pusę sumažinti bankų mokestį“, – antradienį Seime sakė R. Karbauskis.
 
Tiesa, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus antradienį žurnalistams sakė, kad kol kas nėra duomenų, jog Seimo nariai būtų įtraukti į schemą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 05:42

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis, Prezidentūrai įvertinus situaciją dėl antradienio rytą sulaikytų Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus bei Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, sako, kad Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų, kuriems įstatymai negalioja.
 
„Prezidentas nuo pirmųjų savo kadencijos dienų korupcijos mažinimą laiko vienu iš savo veiklos prioritetų ir bendraujant su STT ar kitų teisėsaugos institucijų vadovais nuolat akcentuoja, jog Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų, kuriems įstatymai negalioja. Prezidentas neabejoja, kad tai užtikrins kompetentingų institucijų principingą ir profesionalų darbą, nepriklausomą nuo politinės aplinkos pokyčių.
 
Prezidento vertinimu, valstybės institucijų sprendimai turi būti priimami įsiklausant į visų visuomenės grupių atstovų nuomones. Įstatymų leidybos procese įvairios visuomenės grupės, tarp jų ir verslo organizacijos, profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos ar piliečiai, turi teisę pateikti savo argumentus ir būti išklausyti. Šios nuostatos prezidentas laikosi teikdamas įstatymines iniciatyvas ir priimdamas sprendimus dėl jam pateiktų įstatymų projektų“, – teigiama Eltai atsiųstame Prezidentūros komentare.
 
Anot prezidento, dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas.
 
„Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas. Jei kyla įtarimų, kad elgiamasi priešingai, teisėsaugos institucijų pareiga yra sustabdyti tokį įtartiną veikimą“, – teigė A. Bubnelis.
Prezidentūra. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.
 
Kiek anksčiau antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad asociacijų vadovai buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.
 
Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
 
Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
 
Iš viso sulaikyti 6 asmenys.
 
ELTA taip pat primena, kad V. Sutkus prajusią savaitę Prezidentūroje kartu su profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovais pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo, kad, jei bus priimtos prezidento siūlomos laikinos darbo jėgos apmokestinimo mažinimo iniciatyvos, tai nedarys įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 00:30

matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Neatsiejama pandemijos pusė – karantinas, sustabdęs ir įšaldęs šalių ekonomiką. Vartotojiška visuomenė labai pažeidžiama. Jos ekonimkos šerdis – kuo daugiau vartoti. O laisvosios rinkos rezultatas – gerai žinomas: ne daugiau, nei 10 proc. bendruomenės gyvena itin prabangiai, o likusi dalis visiškai priklausoma nuo atlyginimo, kurį arba gauna laiku, arba ne.

Jei – ne, parsideda grandininė reakcija, žmonės nebegali mokėti palūkanų, gražinti kreditų, nes ne mažiau 2/3 gyventojų juos paėmę. Tuomet nebesugeba susimokėti už buto komunalines paslaugas bei įpirkti rūbų – jau nekalbant apie visavertį maitinimąsi. Neišvengiamai pradeda leisti santaupas, jeigu jų turi arba bet kokia kaina taupyti. Tačiau ir viena, ir kita turi tokią įdomią savybę: anksčiau ar vėliau pasibaigia. Dar lieka viena galimybė – skolintis. Bet iš ko? Kas šiandien skolins tam, kad jūs galėtumėte nusipirkti maisto sau ir vaikams? Bankas – tikrai ne. Norėdami gauti vartotojišką kreditą, jūs privalote turėti nors pora tvirtų dalykų: a) neįkeisto turto ir b) gerai apmokamą darbą. O dauguma nei vieno, nei kito jau neturi arba greitai neturės.

Taip, valdančioji dauguma vieningai patvirtino tikrai epochinį ekonomikos gaivinimo planą, paruoštą Vyriausybės. ES paskelbė dar didesnį gelbėjimo priemonių paketą, iš kurių apie 1,5 milijardo € turėtų atitekti Lietuvai. Tik lieka neaišku, ar tai bus plius prie tų 3,5 milijardo, kurie numatyti, ar jie persidengia, nes ES aprašyme viskas gan painu. Ir išvis valgyti juk reikia kasdieną. Deja, finansų ministras Vilius Šapoka kalba labai miglotai. O iš užsidarančio verslo ateina neramūs siganalai, kad darbuotojai atleidžiami ir kad atleistųjų skaičius jau tuoj perkops 10 tūkst. ribą. Be to, tai, apie ką kalbame, turi tendenciją greitėti. Šią problemą gilina dar viena: dauguma mūsų vidutinių ir smulkių verslų vykdomi išsnuomuotose patalpose. O jau aiškėja grėsminga tendencija, kad didieji prekybos tinklai, valdantys daugumą nuomojamų patalpų, vis tiek reikalauja iš nuomuotojų mokėti nors dalį nuomos, neįvertindami, kad pastarieji dėl karantino nedirba ir visai negauna pajamų.

Pagirtinas sykį jau nuskambėjęs premjero Sauliau Skvernelio perspėjimas, kad valstybė pagalbą teiks tik skaidriam ir socialiai atsakingam verslui. Tačiau perspėjimas perspėjimu, o reikia labai konkrečių sprendimų ir, kaip sakoma, jų reikėjo jau vakar.

Štai kaimyninė Lenkija sugebėjo priimti įstatymą, kad priverstinio karantino išaukto nedarbo laikotarpiu nuomininkai atleidžiami nuo nuomos mokėjimo – suprantama, jos mokėjimą atidedant iki to laiko, kai ekonominė situacija pasikeis. Tas pat pas kaimynus padaryta ir su kreditų bei palūkanų už juos mokėjimu.

Mane kaip ekonomistą išgasdino drąsus ministro V.Šapokos paviešintas sprendimas, kad praktiškai visa pagalba verslui eis tik per komercinius bankus, o tvarką nustatys biurokratai – kartu su bankininkais. Jau dabar girdisi daugybė verslo bendruomenės nusiskundimų, kad bankai ne tik kad nėra solidarūs ir socialiai atsakingi, bet dar ir naudojasi sunkmečiu. Net anksčiau sutartiems kreditams, reikalingiems įmonių apyvartinėms lėšoms padengti, bankai vienašališkai blogina sąlygas, didindami palūkanas ir reikalaudami žymiai didesnių užstatų.

snoras
Snoras. Slaptai.lt nuotr.

Labai neatsakingai pasielgta buvusių valdžių, kad, nacionalizavus „Snoro” banką, jo bazėje nebuvo įkurtas valstybinis komercinis bankas. O ir ši valdančioji dauguma dėl finansų misterijos ir Lietuvos banko aplaidumo neįvykdė anksčiau rinkėjmas duoto pažado tokį banką įkurti. Gerai nors tai, kad buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, iš Seimo tribūnos atsakydama į klausymą, kodėl ji nesiūlė „Snoro” banko reorganizuoti į valstybinį komercinį, sąžiningai prisipažino, kad ji neįsivaizduoja valstybinio banko. O Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas elgiasi nesąžiningai, aiškindamas, kad tokio banko įkūrimas nenaudingas Lietuvai. Juk visiškai nesudėtinga tokį banką įkurti panaudojus „Lietuvos paštą” kaip materialinę bazę ir dalį Lietuvos banko finansinių rezervų. Oi kaip jis dabar praverstų, jei būtų įkurtas! Juk mes net nežinome, kiek ši krizė tęsis ir ar panašios krizės nesikartos. Tai gal vieną kartą reikia priimti ryžtingą sprendimą ir įsteigti valstybinį komercinį banką?.. Garantuoju, jeigu jam vadovaus atsakingi ir dori vadovai, jis labai greitai duos valstybei apčiuopiamą naudą. Bet ir taip, kaip ruošiamasi veikti dabar, su valstybės parama elgtis negalima. Bankai iš jos tik pasiplenys, kaip tai jau buvo nutikę per 2009 m. krizę: ją patys bankai sukėlė, o po to iš jos dar ir uždirbo.

Neramina ir valdžios apsisprendimas vienodai remti tiek stambų, tiek vidutinį ir smulkųjį verslą. Realybėje gausis taip, kad laimės ir net apturės iš to naudos tik stambieji, nes jie turi turto, ir bankai su jais elgiasi pagarbiai. Valstybė kaip tik privalo susikoncentruoti į vidutinį ir smulkųjį verslą, kuris, beje, ir sukuria daugiausia darbo vietų. Juk mūsų šalies regionuose su nedidelėmis išimtimis kaip tik toks verslas ir veikia. Ir padėt jiems reikia neleidžiant bankams diktuoti sąlygų. O geriausia būtų, kad konkreti pagalba juos pasiektų tiesiogiai. Kodėl nemaža dalis pagalbos turi nusėsti ir taip neskurstančių bankininkų kišenėse?

Manau, kad pirmiausia valstybė turi pasielgti humaniškai ir tiems, kurie praradę darbus ar laikinai negaus atlyginimų tiesiog išmokėti kad ir po 500 eurų maistui. Valstybės duomenų bazės leidžia operatyviai pasitikrinti tikrąsias gyventojo ir jo šeimos pajamas, sužinoti, ar jos yra, ar ne.

Lygiagrečiai būtina priimti reikalingus teisės aktus, suprantama, kuo greičiau, kad nuomininkai, kaip minėjau anksčiau, būtų laikinai atleisti nuo nuomos, o skolininkams – atidėtas kreditų grąžinimas.

Vidutinį ir smulkųjį verslą reikėtų paremti labiau, nei stambųjį, suprantama, su sąlyga, kad jis dirba skaidriai ir socialiai  atsakingai. Paramą turėtume nukreipti per turimas valstybės verslo skatinimo institucijas, išeliminuodami iš šios grandinės bankus. Bankų paslaugomis naudotis būtų galima tik kraštutiniais atvejais ir esant labai griežtai valstybės priežiūrai, užtikrinančiai skaidrumą ir viešumą.

Dar norėčiau grįžti prie šio straipsnių ciklo I-ojoje dalyje išsakytos minties, kad pandemija akivaizdžiai pademonstravo, jog laisvoji rinka į tokius iššūkius sureaguoja amoraliai ir iškreiptai. Ji ne tik neužtikrina išaugusios paklausos, nesielgia skaidriai ir atsakingai, o dar ir sukelia deficitą bei į nesuvokiamas aukštumas iškelia kainas. Tai reikalauja rimtos veikiančios valstybėje sistemos korekcijos. Ne, aš neagituoju atsisakyti laisvosios rinkos, tik siūlau, mano supratimu, stabilesnį mišrios ekonomikos modelį. Tai toks ūkinės veiklos modelis, kai vienodomis teisėmis rinkoje veikia tiek valstybinės, tiek privačios, tiek kooperatinės, tiek mišrios nuosavybės įmonės. Jos visos leistinos, gerbtinos ir vienodai remtinos valstybės – išeinant ne iš savininko naudos bet kokia kaina, o bendruomenės intereso, kur viešas bendruomeniškas interesas, bendras gėris yra aukščiau už atskiro individo gobšumą.

Dėl visuomenei primestos nuostatos, kad bendras gėris yra blogis, o gerbtina tik tai, kas privatu, net viešai vykdomi nusiklatimai. Pavyzdys – privačių medicinos įstaigų rėmimas iš ligonių kasų, kai šios įstaigos pačios ima iš ligonio, kiek nori, o valstybinėms gydymo įstaigoms tai draudžiama. O kur tos privačios gydymo įstaigos yra dabar, kai mus užgriuvo baisi pandemija?.. Įsivaizduokite, kas mūsų visų lauktų, jei nebūtų valstybinės medicinos – man, vien apie tai pagalvojus, šiaušiasi plaukai. Panaši situacija ir su privačiomis ugdymo įstaigomis. Privatūs darželiai ir mokyklos gauna ne tik didelį atlygį iš vaikučių tėvelių, kas valstybinėms griežtai reglamentuota, bet dar ir mokinio krepšelį!

Vaikai. Slaptai.lt nuotr.

Žymaus politiko šeimos tokiu būdu per kelerius metus susikrautas turtas siekia apie 13 milijonų eurų, tuo tarpu kai pedagogų atlyginimai ne didesni, nei valstybinėse įstaigose. Ko gero, reiktų apsispręsti, gal net refrendumo būdu, kad valstybėje veikia valstybinė sveikatos ir švietimo sistemos, kurios finansuojamos iš biudžeto, ir kad taip pat gali veikti ir privačios, bet jokių dotacijų iš valstybės biudžeto negaunančios.

Turiu paaiškinti ir dėl stambaus verslo. Lai neoliberalai nesinaudoja pasenusia K.Markso ekonomine samprata, kad tik kapitalas sukuria naują vertę. Kad ją sukuria ne vien savininkas, tampa ypač akivaizdu dabar, besivystant aukštosioms technologijoms. Savininkas tik duoda lėšų, kurias dažniausiai skolinasi iš bankų, o nauja vertė yra kolektyvinių (ar bendruomeniškų, kam labiau priimtinas šis terminas) pastangų vaisius. Ir nereikia aiškinti, kad darbuotojams viskas sumokama per atlyginimą. Ne ir dar kartą ne! Suprantama, neturintys argumentų tuoj mane apšauks sovietinio mąstymo atgyvena ir… nebus teisūs. Mūsų stambieji ir, kaip taisyklė, turtingiausieji verslininkai savo milijonus (o vienas net ir milijardą) susikrovė ne tik savo išmonės dėka – tai nulėme daug faktorių. Jų visų dabar nenagrinėsime, paminėsiu tik du: tai – maži darbuotojų atlyginimai ir išsisukinėjimai nuo mokesčių. Todėl, šalį ištikus tokio masto krizei, jie galėtų būti žymiai solidaresni. Deja, puikuotis gyvenimo būdo žurnaluose, fotografuotis „elito” vakarėliuose, tai jie pirmieji, o kai reikia paremti kad ir tuos pačius medikus, gelbėjančius gyvybes, tai norinčiųjų daug neatsiranda. Kas yra žmonėms, valdantiems šimtus milijonų, paaukoti nors po vieną milijoną? Juk visi kiti liks! Tačiau, kiek viešai pastebėjau, didžiausia suma buvo ar ne 50 000 eurų (tiesa, dabar kažkas, atrodo, paaukojo 250 tūkst. – garbė jam!). O tie žmonės sau leidžia nusipirkti net asmeninius lėktuvus. Su savo pinigais, žinoma, ką nori, tą ir darai, čia jų teisė. Bet užtat Vyriausybė turi teisę rimtai pagalvoti, ar tokius verslus irgi reikia remti taip pat, kaip ir visus kitus.

Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Stebina ir tai, kad tarp pirmųjų paramos prašytojų regime „laisvąjį žodį” – net tą, kuris generuoja milijonines pajamas. Mano akimis, čia kažkaip stinga nuoseklumo: jei jau nuolat pabrėži, kad esi laisvas, tai juo ir būk, o ne pagal aplinkybes – tai laisvas, tai vėl su ištiesta ranka… Žinoma, aš to netaikau kultūrinei ir kitai nekomercinei žiniasklaidai, atliekančiai savo svarbią specifišką misiją. Bet man vis tiek keista, kai girdžiu, kad „laisvas žodis” yra ir laisvas, ir nepriklausomas, ir privatus – vienu metu! Gal aš kažko nesuprantu, bet niekaip neįsivaizduoju, kaip taip gali būti. Ir dar vadintis demokratija – daugumos valia… Todėl aš siūlyčiau vieną sykį pagaliau susitarti, kur yra tikrai laisva nekomercinė žiniasklaida ir kur – verslas. Dabar gi viskas taip supainiota, taip suslėpta, kad kalbėti apie skaidrų viešąjį žodį tampa sunkiai įmanoma – kaip ir gauti objektyvią, ne tendencingą  informaciją. O tokios informacijos svarba ir poreikis ypač išryškėja dabartinėmis ekstremaliomis aplinkybėmis.

Nežinau, ar galima taip juokauti, kaip „pajuokavo” vienas Seimo narys, viešai paskelbęs, kad reikia laikinosios vyriausybės su buvusia Prezidente Dalia Grybauskaite priešakyje. Na, nusišnekėjo žmogus, kam nebūna, bet ši „žinia”, deja, jau antra savaitė sklando viešumoje ir klaidina žmones. Be viso kito, LR Konstitucija nenumato tokių dalykų, ir todėl, rimtai vertinant, tai net būtų įmanoma kvalifikuoti kaip kvietimą valstybės perversmui. Gal vertėtų tam Seimo nariui bent jau paaiškinti, kad jis ateityje taip daugiau nejuokautų, nes gali susilaukti ne tik apkaltos, bet ir kai ko daugiau.

SOS – gelbėjimo ženklas

O apie mūsų valstybės valdžios sistemą, manau, jau seniai laikas rimtai padiskutuoti. Vieni nori ją silpninti, kiti privatizuoti, kai kas – stiprinti. Pats aš pasisakau už tai, kad ji būtų iš pagrindų pertvarkyta ir modernizuota. Juk ne tada šunis lakinti, kai jau reikia medžioklėn joti! O mes net neturime tokiems atvejams, kokie mus dabar užgriuvo, reikiamų teisės aktų ir reglamentų. Juk visa tai buvo įmanoma padaryti anksčiau, o ne gyventi tik šia diena ir lenktyniauti vieniems su kitais, kas ką garsiau apšauks. Reikia bendrai dirbti vardan tos Lietuvos, o dabar – dar ir vardan Gyvenimo!

Daktaras  Algimantas Matulevičius yra LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.04.02; 05:30

Per pastaruosius kelis mėnesius, rodo naujausios apklausos, Lietuvos visuomenėje augo pasitikėjimas bankais, tuo metu teigiamai atsiliepiančių piliečių apie Specialiųjų tyrimų tarnybą, SODRA, žiniasklaidą ir Vyriausybę – mažėjo.
 
Lyginant su 2019 m. balandžio tyrimo rezultatais, labiausiai į teigiamą pusę keitėsi pasitikėjimas bankais. Per du mėnesius pasitikėjimas komerciniais bankais šoktelėjo 8 procentiniais punktais ir šiuo metu jais pasitiki 48 proc. piliečių, tuo metu 44 proc. respondentų teigia priešingai ir komerciniais bankais nepasitiki. Per tą patį laikotarpį 4 procentiniais punktais pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos banku (60 proc. pasitiki ir 29 proc. nepasitiki).
 
Tuo metu didžiausius pasitikėjimo nuostolius patyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasitikėjimas šia institucija per du pastaruosius mėnesius sumenko 8 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 55 proc. (27 proc. teigia, kad STT nepasitiki).
 
6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių SODRA (pasitiki 56 proc., o nepasitiki 35 proc.), 5 procentiniais punktais pablogėjo Bažnyčios (pasitiki 66 proc. ir nepasitiki 22 proc.), Lietuvos žiniasklaidos (pasitiki 61 proc., o nepasitiki 36 proc.) bei savivaldybių (atitinkamai 53 proc. ir 40 proc.) vertinimai.
 
4 procentiniais punktais sumažėjo visuomenės pasitikėjimas pokyčių, valdantiesiems derantis dėl naujos koalicinės sutarties, laukiančiu Sauliaus Skvernelio vadovaujamu Ministrų Kabinetu. Tai, kad Vyriausybe pasitiki, teigia 44 proc. piliečių, kad nepasitiki – 52 proc.
 
Lygiai tiek pat – 4 procentiniais punktais – sumažėjo pasitikėjimas ir profsąjungomis (pasitiki 38 proc. ir nepasitiki 41 proc.).
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 27–birželio 9 dienomis atliktos apklausos rodo, kad labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 68 proc., o pasitiki 28 proc.), teismais (nepasitiki 57 proc., o pasitiki 33 proc.) ir Vyriausybe.
 
Kaip parodė apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 92 proc. ir nepasitiki 6 proc.), Lietuvos kariuomene (pasitiki 72 proc. ir nepasitiki 21 proc.), Prezidento institucija (atitinkamai 70 proc. ir 22 proc.), policija (69 proc. ir 28 proc.),  Valstybės sienos apsaugos tarnyba (68 proc. 25 proc.), Bažnyčia, Konstituciniu Teismu (62 proc. ir 30 proc.), Lietuvos žiniasklaida, Valstybės saugumo departamentu (60 proc. ir 25 proc.) ir Lietuvos banku.
 
Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki (šeši iš dešimties ar daugiau), dar yra 5 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima – tai SODRA, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės, Valstybės kontrolė (49 proc. ir 37 proc.) ir komerciniai bankai.
Apklausa vyko 2019 m. gegužės 27 – birželio 9 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.23; 08:30

Per pastaruosius kelis mėnesius krito gyventojų pasitikėjimas teismais, komerciniais bankais bei Lietuvos banku. Tačiau institucijų pasitikėjimo vertinimo reitinge 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių savivaldybėmis. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 25 – balandžio 10 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį labiausiai (9 proc. ) sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki komerciniais bankais (nepasitiki 56 proc., pasitiki 38 proc.), 7 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Lietuvos banku (nepasitiki 38 proc., pasitiki 54 proc.), 4 procentiniais punktais pablogėjo teismų (nepasitiki 66 proc., pasitiki 26 proc.) ir Lietuvos žiniasklaidos (nepasitiki 38 proc., pasitiki 58 proc.) vertinimai, o 3 proc. per šį laikotarpį sumažėjo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos Seimu (nepasitiki 71 proc., pasitiki 26 proc.)

Per paskutinį mėnesį 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių savivaldybėmis (pasitiki 55 proc., nepasitiki 40 proc.), o visų kitų institucijų vertinimai pablogėjo arba pokyčiai buvo minimalūs. 

Šiandien Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc.), Lietuvos kariuomene (72 proc.), Prezidento institucija (68 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (68 proc.), policija (68 proc.), Bažnyčia (67 proc.), Valstybės saugumo departamentu (61 proc.), Konstituciniu Teismu (60 proc.), „Sodra“ (58 proc.) ir Lietuvos žiniasklaida (58 proc.). Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 4 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima (tai Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės, Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė).

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 71 proc.) ir teismais (66 proc.). Dar yra trys institucijos, kuriomis nepasitiki pusė ar daugiau nei pusė apklaustų gyventojų – tai Lietuvos Vyriausybė (56 proc.), komerciniai bankai (56 proc.) ir prokuratūra (50 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 08:33

Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė įvertino antradienį iš politikų Lietuvos bankui (LB) skriejusius priekaištus dėl nebendradarbiavimo atliekant krizės priežasčių tyrimą. Pasak politologės, istorija kol kas yra palankiausia ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui.

Politologė pabrėžė, kad didžiausia problema šioje istorijoje yra tai, kad tema yra sudėtinga, o jai kritiškai įvertinti reikia specifinių ekonominių ir finansinių žinių.
 
Tuo naudojasi politikai, kurie, remdamiesi sunkiai suprantamais argumentais, gali pasiųsti paprastas, įtaigias, tačiau nebūtinai teisingas žinutes.

„Pinigai yra labai jautri tema, ir tai yra ta tema, kuri visada patraukia žmonių dėmesį. Iš kitos pusės, tai yra ne tik paveiki, bet ir sunkiai suprantama tema. Gebėti suprasti, kas yra kas, visas finansines bei ekonomines subtilybes, gali ne kiekvienas. Tam reikia specifinės kompetencijos ir specifinių žinių. Kitaip tariant, žmonėms užteks kai kurių raktinių žodžių. Mes jau dabar girdėjome kalbas apie galbūt 500 mln. eurų permokėjimus, tam tikrus neskaidrius veiksmus, palūkanų kėlimą ir panašius dalykus. Iškart yra sukuriamas tam tikras stiprus negatyvus fonas, o Stasys Jakeliūnas ir kiti imasi to vaidmens, kad štai mes išsiaiškinsime kaltus ir juos nubausime. Tokia yra žinutė“, – komentavo politologė.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

R. Urbonaitė teigė, kad dar anksti spręsti, ar visa ši istorija yra specialiai konstruojama taip, kad būtų palanki kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui, kaip ją mato opozicija, bet tvirtino, kad tai sufleruojančių požymių įžvelgti galima.

„Turėkime omenyje, kad krizė yra konservatorių valdymo laikotarpis, o viena pagrindinių kandidačių Prezidento rinkimuose yra Ingrida Šimonytė, kuri tuo metu buvo finansų ministrė. Tyčia ar netyčia, ta situacija rutuliojasi taip, kad, žiūrint per rinkimų prizmę, ji yra visiškai palankiai dėliojama Sauliui Skverneliui. Logiška, kad jie (Sauliaus Skvernelio komanda. – ELTA) sakys, kad šie dalykai tikrai neturi nieko bendro, bet laike visa tai sutampa. Be to, tema yra tokia, kur ne kiekvienas žmogus gali labai kritiškai įvertinti visus teiginius, ypač kai kalbama apie finansus. Tam reikia specifinių žinių. Bet paprastą žinutę, kad iš jūsų kažkas paėmė beveik pusę milijardo ir tai padarė bankai, o bankai tai kartu yra ir Nausėda, mes galime matyti. Tai yra žinia, kurią gali suprasti rinkėjas“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.

Politologė prognozavo, kad, nepriklausomai nuo to, kokias išvadas trečiadienį paskelbs krizės priežasčių parlamentinio tyrimo komisija, pagrindinė žinutė jau buvo pasiųsta antradienį.

„Pagrindinė žinutė buvo pasiųsta šiandien. Ne be reikalo tame sudalyvavo komisijos vadovas, ne be reikalo tame dalyvavo ir Saulius Skvernelis bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Aš tų išvadų jokiu būdu nenuvertinu, tai tikrai dar nėra pabaiga, bet tos žinutės, kurios yra pasiųstos šiandien, veikiausiai jau sukėlė norimą efektą. Išvados nebus lengvas „skaitalas“, todėl labai svarbu, kokias lengvai suprantamas žinutes pasiunčia politikai. Kiek bus žmonių, skaičiusių tas išvadas? Turbūt labai nedaug, ir tai nebus plačioji visuomenės dalis. Pačios išvados gali nekelti tokio efekto, kaip šiandien politikų pasiųstos žinutės, kurios buvo paprastai ir aiškiai sudėliotos“, – sakė politologė. 

Antradienį Seime konferenciją kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu surengęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas apkaltino Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską nuteikus visą LB kolektyvą prieš parlamentinį tyrimą, nepagarbiai atsiliepiant apie jį per visuotinį LB darbuotojų susirinkimą. Tą pačią dieną S. Jakeliūnas surengė spaudos konferenciją kartu su premjeru S. Skverneliu.

Ministras pirmininkas tvirtino, kad dėl LB veiksmų parlamentiniame krizės tyrime gali būti kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, prašant išaiškinti, ar tinkamai atstovaujami valstybės ir žmonių interesai.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Raštu į pateiktus klausimus atsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Opozicija priekaištauja, kad S. Jakeliūno vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą G. Nausėdą bei Seimo narę I. Šimonytę.

Donatas Zinkevičius (ELTA)
 
2019.04.03; 09:56

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas komiteto nariams pristatys, pasak jo, naują ir parlamentiniam tyrimui, analizuojančiam 2009-2010 metų krizės Lietuvoje priežastis, vertingą informaciją. S. Jakeliūno teigimu, kalbama ir apie dar vieną liudytoją, kurio parodymai galėtų papildyti jau turimą informaciją.

„Preliminarūs apibendrinimai ir išvados yra suformuluotos. Tačiau atsirado papildomos informacijos, kurią aš pristatysiu komitete, ir mes svarstysime, ar tą informaciją detaliau nagrinėti ir ar kviesti dar vieną liudytoją – kol kas jis nėra pasirengęs liudyti, bet ateityje gali būti pasirengęs“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas. Jo teigimu, dar vienas liudytojas turi konkrečios ir jo vadovaujamam parlamentiniam tyrimui svarbios informacijos.

„Jis pateikė labai reikšmingos informacijos apie bankų veiklą ir apie palūkanas, ir VILIBOR rodiklių kaitą, kam ji buvo naudojama ir kokius nuostolius patyrė būsto paskolų gavėjai“, – sakė S. Jakeliūnas.

„Apsvarstysime ir nuspręsime, ar remtis tuo, ką jau turime, ar atidėti, įvertinant tik tą informaciją, kurią dabar gavome“, – sakė BFK pirmininkas. 

ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius bei buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Raštu į pateiktus klausimus atsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Opozicija priekaištauja, kad S. Jakeliūno vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą G. Nausėdą bei Seimo narę I. Šimonytę.

BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.27; 07:33

Parlamentaras Dainius Kreivys antradienį oficialiu raštu kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno komentarų apie „Revolut“ banko atėjimą į Lietuvą. 

Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Finansų ministrui išsiųstame rašte klausiama, ar S. Jakeliūno komentarai nekelia grėsmės atbaidyti potencialius užsienio investuotojus, apsunkinti aukštos pridėtinės vertės investicijų pritraukimą į Lietuvą. D. Kreivys raštu finansų ministro klausė, ar S. Jakeliūnas, iškeldamas „Revolut“ atėjimo į Lietuvą rizikos klausimus, nesudaro vietos abejonėms dėl „Revolut“ banko patikimumo patikrinimą vykdžiusių Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.

Parlamentaro manymu, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko komentarai ne tik kad kelia grėsmę investicijų pritraukimui, tačiau kartu reiškia nepasitikėjimą Lietuvos institucijų kompetencija: „Revolut“ patikimumo patikrinimą Lietuvoje vykdė valstybinės institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Informacinių ryšių departamentas, taip pat Lietuvos nacionalinio saugumo komisija. 

„Visos šios institucijos aiškiai pasakė, o Lietuvos bankas ir Europos centrinis bankas patvirtino, kad „Revolut“ nekelia grėsmės Lietuvos finansų ekosistemai ir bankas neturi jokių ryšių su Rusijos valdžios struktūromis“, – teigiama parlamentaro pranešime.

Anot D. Kreivio, S. Jakeliūno komentarai yra neapgalvoti ir pavojingi.

„Teko nemažai prisidėti kuriant investicijoms palankią aplinką mūsų šalyje, bendrauti ir tiesiogiai derėtis dėl didelių tarptautinių įmonių investicijų Lietuvoje. Man šie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno komentarai yra nesuvokiami. Žinau, kiek pastangų ir darbo iš įvairių institucijų reikalauja į šalį ateinančios investicijos. Visą šį įdirbį gali sugriauti vienintelis viešas aukštas pareigas užimančio pareigūno pareiškimas. O po tokių pono Jakeliūno komentarų galima susidaryti įspūdį, kad Lietuvoje jau dirbantis ir plečiantis savo veiklą investuotojas potencialiai vykdys neskaidrią veiklą, o mūsų valstybės institucijos, tarkim, Lietuvos bankas ar VSD, yra nekompetentingos ir bedantės“, – pranešime teigia D. Kreivys.

Finansinių technologijų įmonei „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. „Revolut“ įkurtas 2015 metų liepą Jungtinėje Karalystėje. Įmonė siūlo nemokamus tarptautinius pinigų pervedimus, nemokamus atsiskaitymus visame pasaulyje taikant tik tarpbankinį mokestį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 02:00

Arvydas Valionis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

2011 metais Latvijoje buvo sumanyta parduoti kontrolinį „Citadelės“ banko akcijų paketą. 2013 m. V. Dombrovskio vadovaujama vyriausybė ėmėsi šio projekto įgyvendinimo ir 2015 m. spalio 28 d. Ministrų Kabinetas priėmė sprendimą dėl akcijų pardavimo. Kaip vėliau paaiškėjo, per šią finansinę aferą Latvija prarado 25-75 mln. eurų ir dar primokėjo investuotojui 2,3 mln. eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Iki šiolei daugelis šio pinklaus sandorio dokumentų yra po septyniais užraktais. Todėl Latvijos dienraštis „Diena“ ėmėsi tyrimo ir paskelbė kelias analitines publikacijas, paviešindama kai kuriuos slaptosios „Citadelės“ aferos užkulisius.

Investuotojo paieška be konkurencijos

Konsultacinė įmonė Project Centurion apklausė beveik šimtą pretendentų. Iš jų tik keturiolika „susidomėjo“ „Citadele“. Po konfidencialios sutarties pasirašymo ir susipažinimo su informacija neprivalomus pasiūlymus pateikė aštuoni kandidatai. Tarp pretendentų buvo vienas vietinis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Bet buvo pareikšta neoficiali „rekomendacija“ – jokių vietinių investuotojų! Latvijos Ministrų kabinetas nutarė tęsti derybas su trimis pretendentais.

Kad būtų išsaugota maksimaliai lanksti prieiga, kuri patrauktų potencialius investuotojus, siūloma organizuoti viešą pradinį įvertinimą biržoje, užtikrinantį didžiausią investuotojų tarpusavio konkurenciją, banką parduoti kvalifikuočiausiam pretendentui už geriausią kainą. 2014 metais neoficialiai buvo kalbama, kad šio banko akcijų pardavimas už minimaliausią kainą (113 mln. eurų) būsiąs tikras „saldainiukas“.

Ministrų kabinetas priėmė sprendimą, kad potencialių investuotojų pretendentų pasiūlymai būtų vertinami pagal keturius kriterijus – kainą, sandorio sąlygas, investuotojo kvalifikaciją ir banko veiklos perspektyvas. Tačiau “Citadelės” pardavimo pradžioje nė viena atsakinga institucija argumentuotai nenurodė, kokią maksimalią sumą galėtų gauti valstybė, parduodama šio banko akcijų paketą.

2014 metų vasaros pabaigoje Ministrų kabinetas padėjo tašką bet kokiai konkurencijai dėl „Citadelės“ banko kontrolinio akcijų paketo pardavimo. Dėl nepakankamų lėšų pirmiausia iškrito  bankas „Norvik“. Po to panašus sprendimas krito ant V. Putino priešo, milijardieriaus, Izraelio piliečio J. Šeflero, nors jo vadovaujama  SPI Group oficialiai siūlė 130 milijonų eurų. Tuo tarpu amerikiečių Ripplewood Advisors LLC, kuris pasiūlė kur kas mažiau, liko…. Šis pretendentas dėl pasiūlytos mažiausios kainos jau turėjo būti iškritęs pirmame raunde. Pasak V. Dombrovskio, „visi kiti vienaip ar kitaip buvo surišti su Rytais, tai ir buvo ta priežastis, kodėl aš palaikiau Ripplewood Advisors“.

Vėliau paaiškėjo, kad šios kompanijos požiūris buvo visai kitoks, kaip ji ėmė elgtis Europos Sąjungos pakraščio valstybės organizuotame konkurse. Kompanija siuntinėjo vis agresyvesnius laiškus savo konsultantui Société Générale. Visi žaidimo tūzai jau buvo amerikiečių pirkėjo rankose, nes jam Ministrų kabinetas suteikė išskirtinę teisę kontroliuoti ir diktuoti kainą, tad valstybė nebegalėjo ryžtingai ištarti „ne“. Šio JAV investicijų fondo pasamdyti auditoriai ėmė įrodinėti, kad akcijų paketo kaina turėtų būti net 40 mln. eurų mažesnė nei pasiūlyta. Iš pradžių Privatizavimo agentūra atsisakydavo tenkinti amerikiečių prašymus, tačiau vėliau pasidavė investuotojo įnoriams.

2014 metais Société Générale pranešė, kad latviškasis Callidus ir Ripplewood Advisors LLC gali sukurti konsorciumą ir drauge dalyvauti akcijų paketo pirkime. Tačiau kitų metų balandį latvių ir amerikiečių verslininkų draugystės idilė baigėsi, nes Callidus nebuvo oficialiai paminėtas tarp banko akcijų pirkėjų. Po to JAV ir Latvijoje prasidėję teismo procesai Callidus byloje nieko neišaiškino, nes pagal Ripplewood Advisors LLC  šeimininko T. C. Collinso pareiškimą – kompanijų bendradarbiavimo sąlygų dokumentas „nebuvo įpareigojanti sutartis“. Taip agresyvus užsienietis konkurentas, padedamas JAV ambasados Latvijoje, prašančios pažeisti paskelbtas konkurso sąlygas amerikiečių investuotojo naudai, „išdūrė“ vietinį Callidus

Organizacinis chaosas

Nutiko taip, kad V. Dombrovskio vyriausybė ėmė ir „pamiršo“ Europos Sąjungai duotą Latvijos pažadą: „Citadelę“ parduoti iki 2013 metų… „Prisiminta“ tik tų metų pabaigoje. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Komisija pradėjo oficialų tyrimą dėl Latvijos neįgyvendintų pažadų. Susiklostė tokia situacija, kad valstybė nebegalėjo trauktis: arba ji priima pasiūlymą, arba nežino, kaip tą banką parduoti. Atėjo metas, kai banką reikėjo parduoti už bet kokią kainą.

Ir tada prasidėjo organizuotas chaosas. Valstybės kontrolė nurodo, kad Privatizavimo agentūra ir jos konsultantai ėmė kurti vis sudėtingesnę pardavimo strategiją su daugiapakope priežiūra, o sprendimo priėmimą permetė politikams ir vyriausybei. Dokumentai lemiamam ministrų apsisprendimui buvo pateikti vos ne priėmimo dieną. 2015 m. spalio 28 d. Ministrų kabinetas, remdamasis vien ekspertų išvadomis, ministrams detaliai nesusipažinus ir nuodugniai neįvertinus finansinių aplinkybių, priima galutinį sprendimą dėl “Citadelės” banko akcijų kontrolinio paketo pardavimo. Beje, šį sandorį palaimino ir tuometinis Latvijos krašto apsaugos ministras R. Vėjuonis, dabartinis Latvijos valstybės prezidentas, kuriam dabar rimtai priekaištauja publikacijų komentatoriai. Taip valstybei teko susitaikyti su mažiausios kainos investuotoju.

Ripplewood Advisors Latvijos privatizavimo agentūrai sumokėjo tik 74 6999 223,05 euro, tai vos ne perpus mažiau nei SPI Group pasiūlymas.

Privatizavimo agentūros valdybos pirmininkas A. Spridzanas nesutiko pasirašyti vyriausybės diktatu parengtą „Citadelės” banko kontrolinio paketo pardavimo sutarties ir pasitraukė iš tarnybos.

Viskas slaptai, slaptai…

Kadangi svarbiausia sandorio informacija turi ribotą viešinimo statusą, atsirado įvairių interpretaciją: o gal todėl, kad nepaaiškėtų konkretesnės šios finansinės aferos detalės. Per „Citadelės” pardavimo laikotarpį (2011-2015) investuotojas Ministrų kabinetui pateikė net 31 teisės akto redakciją. Tai tik ledkalnio viršūnė. Detali informacija ilgam laikui liks viešai neprieinama. Medijoms apribota teisė supažindinti visuomenę su šios finansinės aferos oficialiąja dalimi, už kurios slepiasi pinklūs verslininkų ir politikų užkulisiai, slėpininga politikų kelionė į Gruziją… Šiandieną „Citadelės” akcijų pardavimo informaciją slepia trylika valstybės institucijų. Iš jų sklinda tradicinis atsakymas: „negalime atskleisti”.

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentinė tyrimo komisija irgi negavo prašytos informacijos, teisinantis jos konfidencialumu. Tiesa, komisijai dalis informacijos buvo pateikta nenoriai, tačiau visuomenei, mokesčių mokėtojams, ji yra neprieinama. Finansų ministerija laikosi nuostatos, kad įslaptintus dokumentus reikia slėpti nuo visuomenės. Kaip ir Ministrų kabineto posėdžiuose priimtų sprendimų argumentaciją. Kažkoks neregimas finansinis/politinis aštunkojis valdo praeities garsių valdininkų tylos įžadus, kuriuos, manding, vienąkart, atėjus kai kurių faktų senaties terminui, atvirai prabils šioje aferoje dalyvavusiųjų/stebėjusiųjų sąžinė, ims ir atsiskleis slaptosios detalės, bet daugelio, apvogusių Latviją, jau gali nebebūti šioje valstybėje…

2018.12.04; 05:10

SMM

„Kuriam bankui jūs tarnaujate?“ – Švietimo ir mokslo ministras sulaukė klausimo iš Seimo narių, kai buvo iškviestas pasiaiškinti dėl absoliučiai nevykusios, ne vietoj ir ne laiku vykdomos aukštojo mokslo reformos. Tik jam tai nė motais. Jis, kaip amžinas dar neatrastas variklis, vis sukasi ir sukasi nesustodamas, nematydamas, vis žiūrėdamas pro rožinius akinius, save vadinantis „puikios“ reformos „architektu“ ir kaskart vis piktindamasis, kodėl studentų atstovai „nesupranta“ ir nepritaria jo rožiniam kūriniui. Komunistai irgi visuomet teigdavo, kad tai, ką jie daro, yra tiesiog puiku, kaip ir G.Kirkilas teigė, kad jokios krizės nėra.

Reformos kalvis apgavo mokyklą vos baigusį jaunimą. Būdama abituriente aš nė už ką nesirinkčiau studijų Lietuvoje. Niekada (ir tikrai žinau, kad magistrantūrą studijuosiu užsienyje). Niekaip nesupratau, kodėl jaunimas vis tiek stoja į aukštąsias mokyklas užsikraudami ant pečių tūkstantines paskolas, siekiančias iki 20 000Lt. per metus, milžiniškas palūkanas ir pasiduodami į vergiją bankams.

Continue reading „„Ministre, kuriam bankui Jūs tarnaujate?““

danske bank

„Danske Bank“ pagal pirmo lygio kapitalą yra 25-oji tarp Vakarų Europos ir 42-oji tarp viso pasaulio bankininkystės grupių. „Danske Bank“ priklausantys bankai užima pirmaujančias pozicijas Skandinavijoje, taip pat veikia Airijoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje. „Danske Bank“ grupėje dirba daugiau nei 24 tūkst. žmonių. Beveik prieš metus prie „Danske Bank“ makroekonomikos ir finansų rinkų analitikų komandos prisijungė ir lietuvė. 37-erių metų finansų rinkų ir makroekonomikos analitikė Violeta Klyvienė kuruoja Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją bei Estiją. Ji dirba Lietuvoje gerai žinomo „Danske Bank“ vyriausiojo analitiko Larso Christenseno komandoje.

  Continue reading „„Danske Bank“ analitikų prognozės nėra optimistinės“

svedbank

Manoma, kad didžiosioms pasaulio ekonomikoms 2009 metai bus sunkiausi, o 2010 metais ekonomikos turėtų iš lėto atsigauti. Šiuo metu vyrauja neapibrėžtumo bei netikrumo nuotaikos: neramumams vis dar tebesitęsiant finansų rinkose sunku nustatyti krizės kaštus. JAV ekonomikai teks atlaikyti didžiausią finansinės krizės naštą, o finansų sektoriui užimant didelę ekonomikos dalį bei nuosmukiui būsto rinkoje gilėjant, Didžioji Britanija yra labiausiai pažeidžiama valstybė Europoje. Dėl problemų būsto sektoriuje nuosmukis bus gilesnis ir ilgesnis Airijoje bei Ispanijoje, negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Iš besivystančių rinkų, pavojingiausioje situacijoje atsidūrė Rusija bei kitos energiją eksportuojančios šalys.

Continue reading „„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad „2009-ieji didžiosioms pasaulio ekonomikoms bus sunkiausi““