„Ministre, kuriam bankui Jūs tarnaujate?“


Print

„Kuriam bankui jūs tarnaujate?“ – Švietimo ir mokslo ministras sulaukė klausimo iš Seimo narių, kai buvo iškviestas pasiaiškinti dėl absoliučiai nevykusios, ne vietoj ir ne laiku vykdomos aukštojo mokslo reformos. Tik jam tai nė motais. Jis, kaip amžinas dar neatrastas variklis, vis sukasi ir sukasi nesustodamas, nematydamas, vis žiūrėdamas pro rožinius akinius, save vadinantis „puikios“ reformos „architektu“ ir kaskart vis piktindamasis, kodėl studentų atstovai „nesupranta“ ir nepritaria jo rožiniam kūriniui. Komunistai irgi visuomet teigdavo, kad tai, ką jie daro, yra tiesiog puiku, kaip ir G.Kirkilas teigė, kad jokios krizės nėra.

Reformos kalvis apgavo mokyklą vos baigusį jaunimą. Būdama abituriente aš nė už ką nesirinkčiau studijų Lietuvoje. Niekada (ir tikrai žinau, kad magistrantūrą studijuosiu užsienyje). Niekaip nesupratau, kodėl jaunimas vis tiek stoja į aukštąsias mokyklas užsikraudami ant pečių tūkstantines paskolas, siekiančias iki 20 000Lt. per metus, milžiniškas palūkanas ir pasiduodami į vergiją bankams.

Juos pardavė. Bet jaunimas supras. Potencialiais banko skolininkais tapę tūkstančiai jaunų žmonių supras tuomet, kai kas mėnesį mokės bankui po kelis šimtus litų. Sumokėję dvigubai už studijas. Verta atkreipti dėmesį į už kokias studijas jie mokės. „Rožinė“ reforma „paguldyta“ ant studentų pečių. Tiesiog mūsų išrinktieji atstovai patingėjo sukurti tam tikrus saugiklius, užlipdyti spragas. O jų su kaupu. Neatlikus AM audito, valstybės užsakymo, kiek ir kokių specialistų reikia, neužtikrinus kokybės, galų gale net ir nesutvarkius kritikos sulaukusios paskolų sistemos laiku – už tai maždaug 30 metų mokės dabartiniai studentai. Nes juos pardavė bankams. Tikriausia todėl, kad paskolų už būstą dalijama mažiau, atrastas dar vienas būdas kaip pasipelnyti. Skubotai priimti įstatymai (kaip antai pernai vasarą įstatymas su „8“ riba, kuris prieštaravo konstitucijai) žlugdo jaunimą – visa tai, vardan pasipelnymo jaunimo sąskaita.

Paskolos dalinamos į kairę ir į dešinę – mokytis juk norisi. AM reikalauja paskaitų lankomumo, studentams dirbti nebegalima. Nebegalima todėl, kad tai trukdo mokytis. Rodos, lyg ir neblogai sugalvota – visi links link mokslų ir turėsime puikiai besimokančius studentus. Deja. Lankomumas reikalauja paskaitų lankomumo, o darbdaviai reikalauja darbo patirties. Parodaksolu, juk AM kaip tik ir ruošia mus darbo rinkai. ŠMM manymu, pasiėmus paskolą už mokslą, paskolą už pragyvenimą (ją reiks imti ne kartą) studentams nebereikės galvoti, kaip užsidirbti, nes juk paskolų dėka jie galės tiesiog mokytis. Naivus, kvailas, vaikiškas mąstymas. Gal net vaikai taip nemąsto. Nei studijų kokybė, nei mokymasis nepagerės. Tik ne tokia kaina. Dvelkia komunizmo ideologija. Studentai kaip tik bus suinteresuoti dirbti, kad tik kuo greičiau nusiimtų tą kilpą nuo kaklo. Juk po studijų gyventi irgi kažkur reiks. Visą gyvenimą mokėti už mokslą ir už būstą? Nuostabi perspektyva dabartinei kartai. Atsiveria dar viena spraga – darbo nėra. Nei pirmakursiams, nei pavasarį baigsiantiems ketvirtakursiams. Aukštosios mokyklos ruošia ne tik banko skolininkus, bet ir potencialius bedarbius.

ŠMM vadovas vis teigia, kad remiasi užsienio šalių patirtimi. Kažin kokių? Danijoje mokslas nemokamas. Yra šalių, pvz. Didžioji Britanija, kur mokslas mokamas. Bet ten galioja Europos sąjungos paskolų sistema. Paskolą atiduoti reikia tada, kai tavo metinis atlyginimas pasiekia tam tikrą ribą. Palūkanos yra labai mažos. Paskola nurašoma, jeigu 25 m. tavo metinės pajamos nepasiekia nustatyto limito, nes tuomet universitetas prisiima kaltę, kad jis tavęs tinkamai neparuošė darbo rinkai. Tad kieno patirtimi remiasi ministras??? Nebent modifikuotais džiunglių įstatymais.

Verta atkreipti dėmesį dar į vieną „smulkmenėlę“. Kodėl niekas neužsako statistikos, kiek abiturientų, ar absolventų šiemet išvyko į užsienio šalis mokytis? Spaudoje vis pasirodo straipsniai, kur kokios nors mokyklos direktorius teigia, kad mokytis išvyko vos vienas kitas geriausias moksleivis, visi lieka Lietuvoje. Užsakyti straipsniai. Tik įdomu kas užsakovas… (kažkaip viskas primena komunizmo ideologiją). Išvykstančių statistikos nėra ne todėl, kad ji „niekam“ neįdomi, nėra todėl, kad ji būtų kraupi. Jei tokia būtų padaryta, manau, būtų akivaizdu, kad svetur išvyksta kokia 60-80 proc. gabiausiųjų. Bet jei ir pasirodys, tai vėlgi, užsakyta, nes ši reforma gerbiamo kalvio dėka „tiesiog puiki“. Kas būtų jei visi 200000 studentų reikalautų ministro atsistatydinimo? Ar tai, kad visi studentai teigtų, jog jiems netinkamas šis absurdiškas variantas priverstų ministrą atsitokėti? Tikriausiai ne. Krizės nėra. Kaip ir ši reforma yra tiesiog nuostabi.

Nežinau, ko siekia reformos kalvis. Nors vyriausybė deklaruoja, kad švietimas ir jaunimas yra viena iš prioritetinių sričių, tačiau veiksmai rodo visai ką kitą. Vyriausybės veiksmai aiškiai pabrėžia – šioje šalyje nėra vietos jaunimui, nėra vietos išsilavinusiai visuomenei, nes jos nereikia.

2009 metų rugsėjo 27 diena.

Socialinių interesų portalas „TinkLink.lt“


Prisijunkite prie diskusijos