Ispanijoje siaučia miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, rugpjūčio 22 d. (dpa-ELTA). Karščio banga didelėje Ispanijos dalyje vėl dusina gyventojus ir turistus. „Esant tokiam karščiui, neįmanoma nei gyventi, nei miegoti“, – Barselonoje laikraščiui „El Pais“ sakė jauna mama Nnacy, nors Katalonijos sostinėje antradienį prognozuota „tik“ 34 laipsnių temperatūra.
Labiausiai karštis alino gyventojus Kordobos mieste Andalūzijos provincijoje bei Badachose Estremadūros provincijoje, kur termometrų stulpeliai, pasak meteorologijos tarnybos „Aemet“, kilo iki 43 laipsnių padalos. Pirmadienį El Granade Huelvos provincijoje išmatuota net 45,2 laipsnio temperatūra.
Tai jau penktoji karščio banga Ispanijoje nuo birželio 1 d. Nauja karščio banga atslinko sekmadienį ir tęsis mažiausiai iki ketvirtadienio. Iki tol praktiškai visoje šalyje, įskaitant Maljorką, galios karščio pavojus. Karštis piką, „Aemet“ duomenimis, pasieks trečiadienį. Daug kur tvyro tropinės naktys, kai temperatūra viršija 20 ar net 25 laipsnius. Vadinamoji juntamoji temperatūra dažniausiai yra aukštesnė.
Ir kaimyninėje Portugalijoje šiomis dienomis temperatūros kai kur ženklia viršija 40 laipsnių. Abiejose šalyse tęsiantis sausrai institucijos įspėja dėl padidėjusio miškų gaisrų pavojaus.
Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį lankosi Barselonoje, norėdamas atnaujinti dialogą su Katalonijos separatistų vadovybe, sprendžiant politinę krizę, kurią 2017 m. sukėlė nepavykęs bandymas paskelbti nepriklausomybę.
Anksčiau šią savaitę P. Sanchezas patvirtino, kad rugsėjo 15 d. susitiks su Katalonijos lyderiu Pere‘u Aragonesu derybų, kurios turėjo prasidėti apie 13.00 val.
2017 m. spalį Katalonijos regioninė vyriausybė surengė Madrido uždraustą referendumą, tada paskelbė trumpai gyvavusią nepriklausomybės deklaraciją, ji sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Ispanijoje. 2019-aisiais po smurtinių protestų Ispanija įkalino devynis separatistų lyderius. Nuo tada Katalonija yra svarbiausia problema Ispanijos politikoje, ją P. Sanchezo vyriausybė pažadėjo spręsti derybomis, net jei įtampa ir yra nuslūgusi.
„Padėtis Katalonijoje labai pasikeitusi, daug stabilesnė nei 2017 ar 2019 metais“, – pirmadienį sakė premjeras.
2020 m. sausį P. Sanchezas sutiko pradėti derybas, kai ERC – seniausia ir didžiausia Katalonijos separatistų partija – pasiūlė lemiamą reikšmę turinčią parlamentinę paramą jo mažumos vyriausybei. Pirmosios derybos prasidėjo po mėnesio, tačiau netrukus buvo sustabdytos, kilus koronaviruso pandemijai. Šį kartą sėkmės tikimybė yra maža, nes abi pusės puoselėja radikaliai skirtingus lūkesčius.
Separatistai turi du pagrindinius tikslus: amnestija visiems, dalyvavusiems nepavykusiame nepriklausomybės siekyje, ir naujas referendumas dėl apsisprendimo, šį kartą pritarus Madridui.
Ispanijos vyriausybė nepalenkiamai prieštarauja abiem.
„Jei laikysimės maksimalistinių reikalavimų sąrašo, pokalbis truks neilgai“, – sakė P. Sanchezas, nors pripažino esąs atviras galimam balsavimui dėl Katalonijos vietos Ispanijoje, bet neviršijant ribų. „Pagal Konstituciją, demokratijoje nėra problemos surengti balsavimą, tačiau tai turi būti padaryta pagal susitarimą, o ne vienašališkai“, – sakė jis.
Barselonoje tęsiasi protestai prieš reperio P. Haselio sulaikymą. EPA-ELTA nuotr.
Barselonoje sekmadienį šeštą vakarą iš eilės vyko protestai prieš reperio Pablo Haselio sulaikymą. Kaip ir ankstesniais vakarais, neišvengta susirėmimų tarp demonstrantų ir policijos.
Šimtai žmonių susirinko „Barcelona-Sants“ geležinkelio stotyje ir skandavo „Laisvę Pablo Haseliui“. Traukdami miesto centro link, jauni žmonės mėtė į policininkus šiukšliadėžes ir kitus daiktus, statė barikadas.
Policijos duomenimis, sulaikyti mažiausiai penki asmenys, išdaužę vienos parduotuvės vitrinos langą.
Šeštadienio vakarą antrajame pagal dydį Ispanijos mieste į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Per protestus kilo dideli susirėmimai. Policijos duomenimis, miesto centre buvo nusiaubta daug parduotuvių.
P. Haselis buvo suimtas antradienį, nes neatvyko atlikti devynių mėnesių kalinimo bausmės, skirtos jam dėl Ispanijos karališkosios šeimos ir valstybės institucijų įžeidimo. Be to, reperiui ketvirtadienį skirta dar pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, nes jis procese prieš du policininkus grasino liudininkui.
Nuo antradienio Ispanijoje kiekvieną vakarą vyko protestai. Jie prasidėjo P. Haselio gimtojoje Katalonijoje, tačiau vėliau išplito į Madridą ir kitus miestus. Iš viso jau suimta per 100 žmonių.
Karantinas Ispanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijoje, kuri yra viena iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių pasaulio šalių, šeštadienį pradėta švelninti griežtas karantino sąlygas.
Komunikacijos specialistė Laura Matukevičiūtė, šiuo metu esanti Ispanijoje, Ibisos saloje, kur laikosi itin griežto karantino jau 56 dieną.
Pasak jos, per 7 savaites iš namų ji išėjo tik 6 kartus į maisto prekių parduotuvę. Šeštadienis – pirmoji diena, kai žmonės gali palikti savo namus ir išeiti į lauką. Deja, pasak jos, tai daryti galima tik tam tikromis valandomis.
„Yra sudėlioti laikai. Kam daugiau nei 14 metų, gali išeiti nuo 6 – 10 val. ryte bei 20 – 23 val. vakare. Išeiti galima tik vieną kartą per dieną, tai turi pasirinkti – ryte ar vakare. Galime išeiti ne toliau nei vienas kilometras nuo namų, kad žmonės nevažinėtų po populiarius paplūdimius ir nesibūriuotų. Vėliau į lauką nuo 10 val. ryto dviem valandoms gali išeiti vyresni nei 70 metų žmonės bei žmonės su slaugytojais. Jie taip pat turi valandą vakare nuo 19 – 20 val. Šeimos su vaikais, tiksliau vienas suaugęs bei daugiausia trys vaikai, lauke gali būti nuo 12 iki 19 val.”, – apie pirmuosius karantino švelninimus Eltai pasakojo L. Matukevičiūtė.
Pirmomis griežto karantino dienomis, pasakojo L. Matukevičiūtė, žmones kaustė baimė ir nežinomybė. Anot jos, salos senamiesčio gatvės ištuštėjo, jose pradėjo patruliuoti pareigūnai.
„Jautiesi kaip kokiame filme. Gatvėse važinėja policija ir per garsiakalbius sako, kad negali eiti į gatves. Pats momentas, kai gatvės tuščios ir lėtai važiuoja policijos mašina, iš kurios sklinda tekstas: „situacija labai bloga, visi serga, likite namie, draudžiama tai ir tai“, – tai šiurpu. Jei dar lyja, tai atrodydavo kaip apokalipsė“, – sakė L. Matukevičiūtė.
Už išėjimą į gatvę be priežasties – 600 eurų bauda
Pasak L. Matukevičiūtės, griežtas karantinas prasidėjo kovo 15 dieną. Buvo sustabdytos visos prekybininkų veiklos, dirbo tik vaistinės ir maisto prekių parduotuvės. Taip pat, kaip pažymi L. Matukevičiūtė, žmonės privalėjo likti namuose, o išeiti galėjo į tik į artimiausią parduotuvę ar vaistinę vieną kartą per savaitę. Žmonės automobiliuose galėjo važinėti tik po vieną. Todėl, pasak L. Matukevičiūtės, jaunoms šeimoms bei vienišiems tėvams tai buvo didelis iššūkis, nes, važiuojant į parduotuvę, nebuvo kur palikti mažamečių vaikų.
„Dar viena problema, kad didelių maisto prekių parduotuvių nėra daug, o į parduotuvę galima eiti, kuri nėra daugiau nutolusi nuo gyvenamosios vietos nei vieną kilometrą. Tai daugelis žmonių pradėjo piktintis, kad prie jų gyvenamosios vietos yra tik mažos maisto prekių parduotuvės, kuriose maisto prekių kainos yra didesnės nei prekybos centruose“, – teigė L. Matukevičiūtė.
Pasak jos, žmonės iš pradžių nesuvokė situacijos rimtumo, todėl policija už karantino nesilaikymą pradėjo rašyti baudas. Už išėjimą į gatvę be priežasties bauda siekia 600 eurų.
„Tai jei ir norėtum išeiti, tu negali, nes baudos labai didelės“, – sakė ji.
Laiku neuždaryti oro uostai lėmė ligos atvejų plitimą
L. Matukevičiūtė pažymi, kad oro uostus sala uždarė gana vėlai – kovo 23 dieną.
„Iš pat pradžių kilo nepasitenkinimas, kodėl apskritai neuždarė oro uostų. Iš pradžių ligos atvejų buvo labai mažai, bet kiekvieną dieną vyko daugiau kaip dešimt skrydžių iš Ispanijos židinių, tai piktino žmones. Valdžia tikrai pavėlavo su skrydžių reguliavimais kokiomis trimis savaitėmis. Dėl to ir prasidėjo šios ligos“, – sakė L. Matukevičiūtė.
„Iš pradžių nebuvo jokios kontrolės: nei manęs oro uoste tikrino, nei temperatūros matavo. Tik kovo 23 dieną padarė, kad tik Ibisos gyventojai gali parvykti į salą“, – sakė ji.
L. Matukevičiūtė pati į Ibisą atvyko iš Barselonos, todėl jai buvo privaloma izoliuotis 14 dienų.
„Aš į Ibisą atvykau iš Barselonos. Man iš karto reikėjo karantinuotis, nes į salą atvykau iš židinio – Barselonos. Tad dvi savaites aš niekur negalėjau išeiti. Ibisoje yra tokios taisyklės, kad nesvarbu, iš kur tu atvyksti, kad ir iš tos pačios Ispanijos regionų, net ne iš užsienio, bet tu privalai karantinuotis dvi savaites. Tai aš išbuvau 14 dienų neiškėlusi kojos iš namų. Bet policija, skirtingai nei Lietuvoje, neatvyksta tikrinti ar laikomasi karantino sąlygų. Manau, tai galėjo lemti taip pat ligos atvejų didėjimą saloje“, – Eltai teigė L. Matukevičiūtė.
ELTA primena, kad Ispanijoje nuo koronaviruso plitimo pradžios jo aukomis jau tapo mažiausiai 25 100 žmonių. Per parą mirčių skaičius padidėjo 276. Mirštamumo antirekordas šalyje buvo užfiksuotas balandžio 1 d. – tada epidemijos aukomis tapo 950 pacientų.
Nustatytų užsikrėtimo atvejų skaičius Ispanijoje per parą padidėjo 1 147 – iki 216 582. Jau pasveiko 117 248 pacientai, šis rodiklis per 24 valandas išaugo 2 572. Jau kelios savaitės, kai susirgimo plitimo lygis šalyje mažėja.
Ispanija yra viena iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių pasaulio šalių. Nuo kovo vidurio čia galioja aukštesnio lygio parengties režimas. Gyventojų judėjimas šalyje ribojamas. Nedirba kavinės, barai, mokyklos, sporto klubai, pramogų centrai.
Ispanijos vyriausybė paskelbė planą, kaip iki birželio pabaigos etapais bus švelninamos ribojamosios priemonės. Šio proceso sparta šalies regionuose priklausys nuo padėties juose.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius viršijo 3,2 milijono, mirė daugiau kaip 230 tūkstančių infekuotųjų.
Ispanijos Katalonijos regiono nepriklausomybės šalininkai antradienį tęsė demonstracijas, protestuodami dėl devynių Katalonijos separatistų lyderių nuteisimo kalėjimo bausmėmis.
Pirmadienį Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė skirti devyniems katalonų separatistų lyderiams nuo 9 iki 13 metų nelaisvės dėl jų vaidmens organizuojant 2017-ųjų Katalonijos nepriklausomybės referendumą.
Po nuosprendžio paskelbimo Barselonos El Prato oro uoste buvo surengtas didžiulis protestas.
Neslūgstant pasipiktinimui, antradienį Katalonijos regione toliau vyksta protestai. Regione buvo užtverti keli keliai, įskaitant AP-7, kuris jungia Barseloną su Prancūzija. Demonstrantai taip pat blokavo geležinkelio bėgius degančiomis padangomis ir kitais įvairiais objektais.
Barselonoje kilo susirėmimų tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir policijos. EPA-ELTA nuotr.
Ispanijos policija šeštadienį panaudojo jėgą prieš regiono nepriklausomybės šalininkus, surengusius manifestaciją Barselonoje. Tai pranešė naujienų agentūra „Europa Press“.
Barselonoje – susirėmimai tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir policijos. EPA-ELTA nuotr.
Katalonijos nepriklausomybės šalininkai rytą susirinko į Šv. Jokūbo aikštę, kad sutrukdytų policininkams, reikalaujantiems padidinti darbo užmokestį, surengti ten demonstraciją. Spalio 1 d. sukaks metai, kai įvyko referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės. Tada Ispanijos policijos ir civilinės gvardijos darbuotojai atiminėjo balsadėžes ir balsalapius, parengtus referendumui, ėmėsi kitų griežtų priemonių.
Į Šv. Jokūbo aikštę atėję Katalonijos nepriklausomybės šalininkai skandavo: „Nepriklausomybė“, „Fašistai, lauk iš mūsų rajonų“. Tarp jų ir policijos kilo susirėmimų. Konflikto kadrus parodė televizijos kanalas „24 Horas“. Pranešama apie sulaikytus žmones.
Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį Barselonoje dalyvavo demonstracijoje, reikalaudami paleisti devynis Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderius. Praėjus šešiems mėnesiams po pirmųjų areštų, protesto eitynių dalyviai reikalavo „laisvės politiniams kaliniams“.
Demonstrantai mojo Katalonijos vėliavomis, daugelis jų kaip solidarumo su įkalintaisiais ženklą prie rūbų buvo prisisegę geltonas juosteles arba buvo su geltonais šalikais bei striukėmis.
Protestą organizavo kovą įkurta Katalonijos institucijų apsaugos platforma. Jį parėmė abi didžiausios Ispanijos profsąjungos CCOO ir UGT. Manifeste organizatoriai pasmerkė teisėsaugos įtaką politikai ir reikalavo „demokratiškai spręsti konfliktą“.
Ispanijos teisėsauga vykdo tyrimą prieš nepriklausomybės judėjimo politikus ir aktyvistus dėl jų veiksmų už Katalonijos atskyrimą nuo Madrido. Dviem aukštiems nepriklausomybės judėjimo atstovams kardomasis kalinimas taikomas nuo spalio 16-osios: prokuratūra kandidatą į Katalonijos regiono prezidentus Jordį Sanchezą bei organizacijos „Omnium Cultural“ pirmininką Jordį Cuixartą kaltina „maištu“.
Kalėjime Ispanijoje sėdi ir kairės nacionalistinės partijos „Esquerra Republicana de Catalunya“ (ERC) lyderis Oriolas Junquerasas bei dar šeši politikai. Buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont’as po vienašališko nepriklausomybės paskelbimo spalį pabėgo iš šalies. Jis kovą, remiantis Europos arešto orderiu, buvo sulaikytas Vokietijoje, tačiau tada paleistas už užstatą.
Šiuo metu Vokietijos teisėsauga vertina, ar gali išduoti C. Puigdemont’ą Ispanijai dėl kaltinimų lėšų švaistymu. Perduoti jį Ispanijai dėl kaltinimų „maištu“ teismas atsisakė.
Situacija Katalonijoje yra Ispanijos vidaus reikalas ir turi būti sureguliuota pagal šalies konstituciją. Tai, kaip praneša „Reuters“, penktadienį pareiškė NATO atstovas.
„Ispanija yra ištikima sąjungininkė, svarbiu indėliu prisidedanti prie mūsų bendro saugumo. Situacija Katalonijoje yra vidaus klausimas, kuris turi būti išspręstas vadovaujantis Ispanijos konstitucija“, – sakė jis.
Anksčiau penktadienį Katalonijos parlamentas balsų dauguma pritarė rezoliucijai, skelbiančiai nepriklausomą nuo Ispanijos Katalonijos Respubliką. Balsavimo rezultatus paskelbė parlamento pirmininkė Karmė Forkadel (Carme Forcadell).
Už Katalonijos nepriklausomybę balsavo 70 regiono parlamento narių, prieš – 10, du deputatai susilaikė.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Europa Press“, Madridas pareiškė apskųsiąs šį sprendimą Konstituciniame teisme.
Spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.
Katalonijos vadovybė ilgai planavo dabartinę konfrontaciją su centrine vyriausybe Madride. Ispanų laikraštis „El Pais“ antradienį cituoja tariamai policijos konfiskuotą dokumentą, kuriame Katalonijos premjero Karleso Pučdemono (Carles Puigdemont) aljansas numatė kryptį nuo paskutiniųjų rinkimų regione 2015 metais iki dabar. Dokumente, be kita ko, kalbama apie „politinį ir ekonominį destabilizavimą“.
Dokumentas rastas rugsėjo 20-ąją per kratą Katalonijos ūkio ministerijos generalinio sekretoriaus Chosepo Marijos Chovės Liado (Josep Maria Jove Llado) bute, rašo laikraštis. Šis pareigūnas buvo vienas politikų, suimtų prieš uždraustą spalio 1-osios referendumą dėl nepriklausomybės.
Dokumente, be kita ko, buvo nuspėjama audringa centrinės vyriausybės reakcija bei teisėsaugos ir policijos įsikišimas – panašiai kaip ir nutiko. Tai turėjo „sukelti demokratinį konfliktą, kurį remtų didelė dalis piliečių, ir kuriuo būtų siekiama politinės ir ekonominės destabilizacijos, kuris (konfliktas) galiausiai priverstų valstybę pritarti deryboms dėl atsiskyrimo arba referendumui“.
Katalonijos premjeras K. Pučdemonas antradienio vakarą sakys kalbą regiono parlamente Barselonoje. Oficialiai jis kalbės apie dabartinę politinę situaciją. Ar jis iš tikrųjų skelbs nepriklausomybę, šiuo metu neaišku.
Referendumą daugiau kaip 90 proc. jo dalyvių pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Tiesa, rinkėjų aktyvumas tesiekė 43 proc. Stebėtojai Ispanijoje mano, kad Madridas imsis griežtų veiksmų prieš regioną, jei šis paskelbs nepriklausomybę.
Visuotinis streikas, inicijuotas dėl policijos smurto, antradienį paralyžiavo didelę dalį Katalonijos. Streike, be kitų, dalyvavo uostų darbuotojai, transporto įmonės, universitetai ir muziejai. Treniruotę atšaukė „FC Barcelona“, darbą nutraukė ir garsiosios Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčios (Sagrada Familia) personalas.
Jau anksti ryte demonstrantai blokavo gatves ir greitkelius. Dalyvauti visuotiniame streike žmones sukvietė dešimtys profsąjungų ir kitų organizacijų.
Prie streiko prisijungė dešimtys tūkstančių žmonių. Barselonoje Universiteto aikštė sausakimša, pasakojo liudininkai. Cheronoje į protestą susirinko per 30 000 gyventojų. Visame mieste prie mokyklų ir universitetų protestavo daugybė studentų, moksleivių ir kitų piliečių. Jie skandavo: „Okupantai! Lauk iš mūsų šalies!“
Apie 2 000 žmonių Barselonoje susirinko prie Ispanijos valdančiosios Liaudies partijos (PP) būstinės. PP tenka kaltė dėl policijos smurto per referendumą dėl nepriklausomybės praėjusį sekmadienį, kai buvo sužeista beveik 900 žmonių, antradienį naujienų agentūra „Europa Press“ citavo protesto dalyvius.
Katalonijos premjeras Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) paragino demonstrantus protestuoti taikiai. „Šiandien yra demokratiško, pilietinio ir garbingo protesto diena, – rašė jis tviteryje. – Nepasiduokite provokacijoms. Pasaulis matė: mes esame taikūs žmonės“.
Ispanijos policija sekmadienį ėmėsi smurtinių veiksmų prieš konstitucinio teismo antikonstituciniu paskelbto referendumo dėl nepriklausomybės dalyvius. Pareigūnai uždarinėjo balsavimo punktus, konfiskavo balsavimo biuletenius ir naudojo lazdas bei gumines kulkas.
Katalonijos sveikatos tarnybų duomenimis, medikų pagalbos prireikė daugiau kaip 840 žmonių.
Katalonijos gyventojai sekmadienį balsavo referendume dėl nepriklausomybės. Preliminariais duomenimis, 90 procentų referendumo dalyvių yra už Katalonijos nepriklausomybę. Iš viso balsavime dalyvavo 2,26 milijono rinkėjų iš 5,3 milijono.
Nepriklausomybės priešininkai ateinantį sekmadienį rengia didelę demonstraciją prieš regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas naujausių pranešimų iš Barselonos
Madrido centrinės valdžios pastangos
Sekmadienio rytą Katalonijos regioninė valdžia paskelbė, kad gyventojai galės balsuoti referendume dėl nepriklausomybės, kaip planuota, nepaisant Madrido centrinės valdžios suvaržymų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtam balsavimui.
„Šiandien vyriausybė gali pavirtinti, kad apsisprendimo referendumas įvyks – ne taip, kaip norėjome, bet (demokratija) bus užtikrinta“, – spaudos konferencijoje sekmadienio rytą sakė Katalonijos vyriausybės atstovas Chordis Turujis (Jordi Turull).
Remiantis Ispanijos dienraščio „El Pais“ duomenimis, Katalonijos regioninė valdžia paskelbė, kad plebiscitas bus visuotinis, o tai reiškia, jog norintys balsuoti galės tai padaryti bet kuriame balsavimo punkte. Taip pat leidžiama balsuoti be voko.
Dėžės su balsavimo biuleteniais rytą buvo atgabenamos privačiais automobiliais.
Balsavimo punktai Katalonijoje turėjo būti atidaryti 9 val. (10 val. Lietuvos laiku).
Ispanijos civilinė gvardija ir nacionalinė policija sekmadienį nesikišo į numatomo referendumo procesą.
XXX
Referendume jau balsavo Katalonijos lyderis K. Pudžemonas
Katalonijos vyriausybės vadovas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) atidavė balsą centrinės Ispanijos valdžios uždraustame referendume dėl nepriklausomybės.
Katalonų lyderis balsavo Kornėja del Tori miestelyje, maždaug už 110 km į šiaurės rytus nuo Barselonos. K. Pudžemonui nepavyko atiduoti savo balso jam priskirtame balsavimo punkte gretimame San Chulija De Ramis miestelyje, nes rinkėjų prie balsadėžių ten neprileido policijos pareigūnai.
Nepriklausomybės šalininkai Barselonoje susirėmė su riaušių policija. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos centrinės valdžios atstovai Katalonijoje teigia, kad policijos įsikišimas buvo būtinas, norint sustabdyti teismo uždraustą plebiscitą dėl nepriklausomybės. „Buvome priversti padaryti tai, ko visai nenorėjome“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ispanijos vyriausybės delegatas Katalonijoje Enrikas Miljo (Enric Millo). Sekmadienį, prasidėjus balsavimui, ir referendumo išvakarėse policija įsiveržė į keletą balsavimo punktų ir paėmė balsadėžes.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį dešimtyse balsavimo vietų buvo atgabenti balsalapiai ir balsadėžės, nors prieš tai Madridas teigė sėkmingai užkardęs nelegalų referendumą.
Katalonų valdžia skaičiuoja daugiau nei 2,3 tūkst. balsavimo punktų, kur laukiami per 5,3 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumas turėtų vykti nuo 9 iki 20 val. (10-21 val. Lietuvos laiku).
Rinkėjų aktyvumas yra kritiškai svarbus atsiskyrimo rėmėjams: daug prie balsadėžių atėjusių žmonių sustiprintų separatistų nepriklausomybės siekį, o mažas balsavusiųjų skaičius, – priešingai, neleistų į atsiskyrimo idėją žiūrėti rimtai.
Per pastarąsias kelias dienas Ispanijos teisėjai ir prokurorai nurodė konfiskuoti su referendumu susijusią medžiagą, įskaitant milijonus balsalapių, uždaryti su plebiscitu susijusias interneto svetaines ir sulaikyti svarbiausius referendumo organizatorius.
XXX
Barselonoje pralietas kraujas
Remiantis naujausiais duomenimis, per policijos pareigūnų ir separatistų šalininkų susirėmimus Barselonoje pralietas kraujas – sužeisti mažiausiai du žmonės, skelbia AFP.
Ispanijos centrinės valdžios atstovas Katalonijoje Enrikas Miljo (Enric Millo) sekmadienį sukritikavo Katalonijos policijos pareigūnus, kad šie nepakluso nurodymui ir neuždarė balsavimo punktų.
Katalonijos nepriklausomybės šalininkas. EPA – ELTA nuotr.
„Katalonijos policijos pareigūnams buvo liepta blokuoti nelegalų referendumą ir neleisti atsidaryti rinkimų punktams. Deja, daugumoje vietų šis nurodymas nebuvo įvykdytas. Politikavimas įveikė profesionalumą“, – sakė E. Miljo.
Tuo metu Ispanijos vidaus reikalų ministerija paragino visus piliečius bendradarbiauti operacijose Katalonijoje ir paklusti tiesioginiam teismo nurodymui konfiskuoti visą referendumo medžiagą.
Barselonos merė Ada Kolau (Ada Colau) savo tviterio paskyroje apgailestavo, kad „bailys ministras pirmininkas mūsų miestą užtvindė policijos pareigūnais. Barselona, taikos miestas, nebijo“.
Ispanijos centrinės valdžios atstovai Katalonijoje teigia, kad policijos įsikišimas buvo būtinas, norint sustabdyti teismo uždraustą plebiscitą dėl nepriklausomybės. „Buvome priversti padaryti tai, ko visai nenorėjome“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ispanijos vyriausybės delegatas Katalonijoje E. Miljo. Sekmadienį, prasidėjus balsavimui, ir referendumo išvakarėse policija įsiveržė į keletą balsavimo punktų ir paėmė balsadėžes.
Katalonų valdžia skaičiuoja daugiau nei 2,3 tūkst. balsavimo punktų, kur laukiami per 5,3 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumas turėtų vykti nuo 9 iki 20 val. (10-21 val. Lietuvos laiku).
XXX
Policija šaudo guminėmis kulkomis
Beveik trys ketvirtadaliai balsavimo punktų Katalonijos krašte veikia normaliai, teigia Katalonijos regioninės valdžios atstovas. „73 proc. balsaviečių yra atviros“, – sakė Chordis Turulis (Jordi Turull).
Valdžios atstovas paragino kuo daugiau katalonų atiduoti savo balsą ir laikytis rimties.
Dar viena neramumų akimirka. EPA – ELTA nuotr.
Tuo metu Katalonijos prezidentas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) apkaltino Ispanijos policijos pareigūnus prieš balsuoti norinčius gyventojus panaudojus gumines kulkas.
Šiurkšti Ispanijos saugumo pajėgų reakcija prieš teismo uždraustą nepriklausomybės referendumą sukėlė pasipiktinimą Madrido veiksmais.
„Mūsų veiksmai nėra prieš ką nors nukreipti. Mes tai darome dėl savo orumo ir savo emancipacijos“, – žurnalistams sakė 48-erių katalonas Chosė Marija, balsavietėje Barselonos priemiestyje laukiantis nuo 3 val. ryto. Jis toks ne vienas – nepabūgę lietaus sekmadienį į referendumą dėl Katalonijos, Ispanijos turtingiausio regiono, nepriklausomybės susirinko tūkstančiai žmonių.
Tuo metu Ispanijos centrinė valdžia tvirtina turinti sustabdyti plebiscitą, nes taip nurodė Konstitucinis teismas. Be to, anot pareigūnų, katalonų separatistai nepajėgūs užtikrinti sąžiningo ir laisvo balsavimo.
XXX
Katalonijoje per susirėmimus su policija sužeisti 38 žmonės
Katalonijos greitosios pagalbos tarnybos tviterio tinkle praneša, kad vykstant Katalonijos nepriklausomybės referendumui sužeistųjų per susirėmimus su policija padaugėjo iki 38.
Anot medikų, 35 žmonės sužeisti nesunkiai arba patyrė nerimo priepuolius, o likusiųjų trijų traumos yra rimtesnės. Devyni nukentėjusieji pristatyti į ligonines.
Katalojinos nepriklausomybininkų ir Ispanijos policijos akistata. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos riaušių policijos pareigūnai panaudojo gumines kulkas ir jėga įsibrovė į separatistų šalininkų užimtas balsavietes Katalonijoje. Susirėmimai kilo po to, kai policija įsiveržė uždaryti balsavimo punktų ir konfiskuoti balsadėžių, kad neįvyktų referendumas šiame pasiturinčiame Ispanijos regione su 5,3 mln. gyventojų.
Barselonos centre riaušių policija panaudojusi jėgą įsiveržė į kelias mokyklas, kur taip pat buvo paimtos balsadėžės. Per operaciją nukentėjo nuo paryčių prie mokyklų laukę demonstrantai, kurie nenorėjo praleisti policijos pareigūnų.
Katalonijos vyriausybės vadovas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) sukritikavo, jo žodžiais tariant, „nepateisinamą smurtą“.
Tuo metu centrinė Ispanijos valdžia katalonus ragina nutraukti referendumo „farsą“. Anot Ispanijos pareigūnų, „K. Pudžemonas ir jo komanda yra vieninteliai atsakingi už tai, kad dedasi šiandien, ir už tai, kas gali nutikti, jei jie nebaigs šio farso“.
Tūkstančiai atsiskyrimą nuo Ispanijos palaikančių Katalonijos gyventojų Barselonoje mitinguoja už ginčytiną referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, rašo naujienų agentūra AP.
Dauguma jų nešasi nepriklausomybę palaikančias vėliavas bei plakatus, pritariančius spalio 1 d. nepriklausomybės referendumui, kurį Ispanija vadina neteisėtu.
„Prašau jūsų – eikite ir balsuokite! Balsuokite už Katalonijos ateitį!“, – miniai Barselonoje sakė Katalonijos parlamento prezidentė Karmė Forkadel (Carme Forcadell).
Ispanijos Konstitucinis Teismas yra suspendavęs rengti referendumą raginantį įstatymą, stabdyti referendumą taip pat padėjo ir policija.
Tačiau separatistai atsisako trauktis bei tikina, kad referendumas vis tiek vyks ir Katalonija pasiskelbs nepriklausomybę, jei už tai balsuos žmonės.
Šimtai tūkstančių žmonių Barselonoje žygiavo protestuodami prieš islamistų kovotojus, per kurių išpuolius praėjusią savaitę Barselonoje ir Kambrilse žuvo 15 žmonių, rašo BBC.
Pasipriešinimo terorizmui maršo dalyviams kartu su ministru pirmininku Marianu Rachojumi (Mariano Rajoy) vadovavo Ispanijos karalius Felipė VI (Felipe VI). Jis yra pirmasis nuo monarchijos atkūrimo (XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio) demonstracijoje dalyvavęs Ispanijos monarchas.
Žygyje garbinga vieta taip pat atiteko ekstremalias situacijas likviduojantiems darbuotojams ir parduotuvės personalui, kurie padėjo per išpuolį La Ramblos gatvėje.
Procesijos dalyviai nešė plakatus su užrašu „aš nebijau“, kituose plakatuose buvo smerkiama islamofobija.
Atsakomybę už rugpjūčio 17-osios išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Atakos metu La Ramblos bulvare į žmones tyčia įsirėžė furgonas. Vairuotojas vėliau nudūrė kitame automobilyje buvusį 34 metų ispaną ir šiuo automobiliu pabėgo. Po kelių valandų netoliese esančiame Kambrilse automobiliui įsirėžus į žmones žuvo moteris.
Už išpuolius kaltinama 12 džihadistų kuopelė. Iš jų aštuoni jau mirę, keturi kiti ketvirtadienį pasirodė Madrido teisme.
Bent septyni viešbučiai Ispanijos Barselonos mieste šiais metais nukentėjo nuo kraštutinių kairiųjų organizacijų, protestuojančių prieš vis labiau augantį turizmą regione, puldinėjimų. Ketvirtadienį rašo laikraštis „El Pais“.
Laikraščio turimais duomenimis, šiemet per tokias chuliganizmo akcijas keli viešbučiai buvo apipilti dažais, daugelyje miesto vietovių atsirado grafičiai, nukreipti prieš turistų antplūdį į Barseloną. Kaip jau skelbta anksčiau, jaunimo organizacijos „Arran“, palaikančios Katalonijos pasitraukimą iš Ispanijos, užpuolė autobusą su turistais Barselonoje. Nežinomi asmenys sustabdė transporto priemonę ir supjaustė jos padangas. Akcijos prieš augantį turizmą vyko ir Balearų salose, ir Valensijoje.
Barselona ypač populiari tarp poilsiaujančių ispanų bei užsienio svečių. Šių metų balandį Katalonijos sostinės valdžia pateikė ataskaitą, pagal kurią 2016 metais išaugo kurortinio miesto gyventojų, prašančių apriboti poilsiautojų srautus, skaičius. Barselonos gyventojų, manančių, kad turistų aptarnavimo galimybių riba jau pasiekta, skaičius (48,9 proc.) viršijo skaičių tų miestiečių, kurie įsitikinę, kad būtina į Katalonijos sostinę pritraukti daugiau miesto svečių (47,5 proc.).
Ispanija 2016 metais pasiekė naują rekordą pagal šalį aplankiusių užsienio turistų skaičių. Kaip skelbė organizacija „Frontur“, sekanti atvykstančių į šalį užsienio turistų srautus, per 12 mėnesių Ispanijoje apsilankė 75,6 mln. svečių iš užsienio, arba 10,3 proc. daugiau nei 2015-aisiais.
