Iš serijos „Slaptieji agentai”. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, balandžio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijoje vadinamojo elito atstovai baiminasi dėl savo ateities ir todėl ieško kontaktų su Ukraina ir kitomis šalimis, kad gautų galimų saugumo garantijų po Rusijos pralaimėjimo.
Tai šeštadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.
„Jie, žinoma, ieško išeities. Ir ne tik (kontaktuodami) su Ukraina. Geografija, kur jie bando gauti asmeninių saugumo garantijų sau, savo turtams, savo šeimoms, yra gana plati“, – sakė atstovas.
A. Jusovas pažymėjo, kad rusai pirmiausia stengiasi išvengti galimo baudžiamojo persekiojimo ateityje.
„Šių veiksmų daugiausia imasi verslo elitas, bet jau yra ir Kremliaus gyventojų viršūnių politinio segmento atstovų. Šis procesas tik įsibėgėja“, – sakė pareigūnas.
Žvalgyba prognozuoja, kad kuo didesni bus Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų laimėjimai, tuo daugiau bus tokių kontaktų.
„Ukraina, žinoma, naudoja visas priemones, kūrybiškiausius metodus, kad paspartintų mūsų teritorijų išlaisvinimą, patrauktų atsakomybėn valstybę-agresorę. Realizuojama daug kontaktų ir operacijų, apie kurias dabar negalime kalbėti. Bet po pergalės, patikėkite, bus daug įdomių dalykų“, – apibendrino A. Jusovas.
Zita Šličytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės pasisakymo šiais metais vykusiame iškilmingame Kovo-11-osios minėjime Seime. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Įvertinus Z. Šličytės atliktus veiksmus (pasakytą kalbą, jos visą turinį, kontekstą), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto pateiktą išvadą, nustatyta, kad nėra pakankamo nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad Z. Šličytės pasisakymas galėtų būti vertinamas kaip veiksmas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 169 str. ir 170 str. 2 d.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras pažymi, kad Z. Šličytė, Lietuvos Respublikos Seime vykusio renginio metu sakydama kalbą, pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisve, išreiškė savo subjektyvią, nors ir kontraversišką, kritišką nuomonę apie tam tikrus Lietuvos politinius bei visuomeninius reiškinius. Ta aplinkybė, kad Z. Šličytės kalba buvo pasakyta Lietuvos Respublikos Seime vykusio viešo iškilmingo renginio – minėjimo, skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, metu, buvo transliuojama per LRT ir kitus kanalus, pasiekė didelį žiūrovų skaičių, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad asmuo padarė veiksmą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę.
Ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 169 str. ir 170 str. 2 d. buvo pradėtas š. m. birželio mėn. vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apylinkės prokuratūros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tyrimo metu buvo siekiama įsitikinti, ar Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė pasisakydama iškilmingame minėjime išreiškė savo nuomonę bei pasinaudojo Konstitucijos garantuojama saviraiškos laisve, ar priešingai – siekė suvaržyti žmonių grupės, jai priklausančio asmens teises ir laisves, tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti homoseksualių žmonių grupę.
ELTA jau skelbė, kad iškilmingą Kovo 11-osios minėjimą Seime aptemdė incidentas, kai dalis jo dalyvių paliko posėdžių salę. Taip kai kurie renginio dalyviai reiškė nepasitenkinimą dėl Aukščiausiosios Tarybos (AT) – Atkuriamojo Seimo deputatės Z. Šličytės kalbos, kuri aštriai kritikavo valdžią, nepagarbiai kalbėjo apie seksualines mažumas. Salę paliko kai kurie parlamentarai, Vyriausybės nariai ir signatarai.
Teisingumo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos metu Lietuva išreiškė palaikymą Lenkijai dėl Baltarusijos pradėto baudžiamojo proceso prieš Lenkijos teisėją, priėmusį sprendimą atsisakyti perduoti Baltarusijos opozicijos narį Baltarusijos valdžios institucijoms.
Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, Lietuva tvirtai palaiko kaimyninę Lenkiją, kadangi mūsų šalis susiduria su analogiška situacija Sausio 13-osios byloje dėl Rusijos veiksmų prieš Lietuvos pareigūnus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio įvykius Vilniuje.
„Suprantame Lenkijos iškeltą klausimą dėl Baltarusijos pradėtų baudžiamojo proceso veiksmų prieš Lenkijos teisėją. Neabejotinai bandymas patraukti baudžiamojon atsakomybėn kitos nepriklausomos valstybės teisėjus už jų konstitucinių pareigų atlikimą, prieštarauja teisingumo bei demokratinės teisinės valstybės principams. Tai ypač aktualu šių dienų realijų kontekste, nes akivaizdu, kad totalitarinės valstybės gali piktnaudžiauti teisinio bendradarbiavimo mechanizmais ekstradicijos srityje”, – akcentuoja E. Dobrovolska.
Pasak E. Dobrovolskos, tokiais veiksmais kyla grėsmė, jog trečiosios šalys, besiremdamos politiniais tikslais, gali piktnaudžiauti tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis, todėl Europos Komisijos rengiamose gairėse pasiūlytas bendras ES šalių narių požiūris dėl trečiųjų šalių pateiktų galimai neteisėtų ar politiškai motyvuotų ekstradicijos prašymų padės apsaugoti kiekvienos ES valstybės narės pareigūnus ir piliečius.
Ministrė taip pat akcentavo, kad labai svarbu kuo greičiau sukurti ir geraisiais valstybių narių pavyzdžiais paremtą bendradarbiavimo mechanizmą, keičiantis informacija apie politiškai motyvuotus Interpolo pranešimus.
Europos Komisijos gairės dėl ekstradicijos prašymų, gautų iš trečiųjų šalių, rengiamos atsižvelgiant į Europos Parlamento studijoje dėl ES piliečių apsaugos nuo politiškai motyvuotų Interpolo pranešimų pateiktas rekomendacijas.
Nyderlandų politiko Marcel de Graaff’o pasisakymai dėl JT migracijos pakto: bet kokia kritika migrantų antplūdžio atžvilgiu bus baudžiamojo persekiojimo objektas!
(…)
Tą dabar tiesiogiai išgirdome iš Europos Parlamento nario Nyderlandų politiko lūpų. De Graaff yra Europos Parlamento Tautų ir laisvės Europos frakcijos pirmininkas.
Toliau pateikiame jo pasisakymo ištraukas:
„Ponios ir ponai spaudos darbuotojai, mieli svečiai, malonu Jus matyti spaudos konferencijoje. Aš norėčiau tarti keletą žodžių apie JT migracijos paktą. Gruodžio 10 ir 11 d. Marakeše įvyks konferencija, kurios metu dalyvaujančios šalys ketina pasirašyti šį susitarimą. Nors šis bendras susitarimas nėra privalomas, jo paskirtis – sukurti teisines bendrąsias sąlygas dalyvaujančioms šalims, kad būtų pasirengta naujų įstatymų parengimui. Vienas iš pagrindinių šio susitarimo elementų yra sąvokos „neapykantos kalba“ išplėtimas. Migracijos kritika bus nusikalstamos veikos sudėtis.
O žiniasklaidos organai [rodo į susirinkusius salėje] – tai liečia ir Jus – kurie teiks erdvę migracijos kritikai, gali būti uždaryti. Migracijos paktas yra masinės migracijos legalizavimas. Paktas skelbia migraciją esant žmogaus teise.
Faktas yra tai, kad bus neįmanoma kritikuoti Merkel migrantų svetingumo kultūros, nes dėl to kils rizika atsidurti kalėjime už „neapykantos kalbą“. (…)“
Migrantai. EPA – ELTA nuotr.
De Graaff toliau kalba apie „valstybinį perversmą“, kurį įvykdė liberalieji už migrantus pasisakantys globalistai. Šalys, kurios importuoja trečiąjį pasaulį, pasak de Graaff’o, pačios taps trečiojo pasaulio šalimis. Yra žinoma, kad trečiojo pasaulio šalyse taisykles diktuoja „multinacionalistai“, toliau kalba Graaff, ir paaiškina, kad migracijos paktas palaidos bet kokią politinę opoziciją – taip pat ir jos finansavimą. Kitąmet vyksiantys Europos Parlamento rinkimai galimai bus klastojami. De Graaff ragina, kad kiekviena šalis, kuri nusistačiusi prieš masinę migraciją, turi atmesti šį paktą. Visą jo kalbą galima išgirsti čia: hier .
De Graaff’o įžvalgos jokiu būdu nėra perdėtos ir tai nėra „sąmokslo teorija“. JT migracijos pakto 17 punkte įrašytos šios nuostatos, žinoma, gerbiančios „laisvės reikšti nuomonę apsaugą“.
„17 tikslas: Pašalinti bet kokias diskriminacijos formas ir skatinti įrodomais faktais paremtą viešą diskursą apie migracijos suvokimo formavimą
Mes įsipareigojame, sutinkamai su tarptautinėmis žmogaus teisės normomis, pašalinti visas diskriminacijos formas ir pasisakymus rasizmo, rasinės diskriminacijos, smurto, ksenofobijos ir su tuo susijusios netolerancijos visų migrantų atžvilgiu pasmerkti ir kovoti su jais.
(…)
Norint įgyvendinti šį įsipareigojimą, mes taikysime šias priemones. Mes
a) priimsime, įgyvendinsime arba palaikysime teisės aktus, numatančius baudžiamąją atsakomybę už prieš migrantus nukreiptus neapykantos nusikaltimus ir sunkesnius neapykantos nusikaltimus, apmokysime baudžiamojo persekiojimo pareigūnus ir kitus pareigūnus, kaip atpažinti, užkardyti prieš migrantus nukreiptas tokias nusikalstamas veikas ir kitus smurtinius nusikaltimus, bei į juos reaguoti, taip pat numatančius teikti nusikaltimų aukoms medicininę, teisinę ir psichosocialinę pagalbą;
(…)
b) (…)
c) visiškai gerbiant žiniasklaidos laisvę remsime nepriklausomą, objektyvią ir aukštos kokybės informacijos sklaidą žiniasklaidoje, įskaitant informaciją internete, be kitų, informuojant ir šviečiant žiniasklaidos darbuotojus apie migracijos klausimus ir sąvokas, investuojant į informavimo ir reklamos etinius standartus ir nutraukiant valstybės finansavimą ar materialinę pagalbą medijoms, sistemingai skatinančioms netoleranciją, ksenofobiją, rasizmą ir kitas diskriminacijos formas migrantų atžvilgiu.
1f) skatinsime švietėjiškas kampanijas, skirtas kilmės, tranzito ir paskirties šalių visuomenėms, kurių tikslas – remiantis įrodymais ir faktais formuoti visuomenės nuomonę apie teigiamą saugios, tvarios ir reguliarios migracijos įnašą ir padaryti galą rasizmui, ksenofobijai ir visų migrantų stigmatizavimui.
Viduržemio jūra į Europą bandantys patekti imigrantai. EPA-ELTA nuotr.
Kas yra „neapykantos nusikaltimas“, „rasizmas“ ir „netolerancija“, be abejo, spręs globalistų mafijos įgalioti politikai ir institucijos, kurie tuo pat metu ir spręs, kurie žiniasklaidos pranešimai yra „objektyvūs“, „aukštos kokybės“ ir „nepriklausomi“ .
Parengta pagal Daniel Prinz straipsnį, išspaudintą 2018 m. gruodžio 2 d.
Nuotraukose – 1991-ųjų Sausio 13-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Paskelbus apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto sprendimą iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos prokurorams ir teisėjams nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra primena, kad mūsų valstybės Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismas, o teisėjai bei prokurorai yra nepriklausomi ir vykdydami savo pareigas klauso tik įstatymo.
Sausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Šią žinią galiu vertinti tik kaip bandymą bauginant baudžiamuoju persekiojimu paveikti mūsų valstybės prokurorų bei teisėjų darbą. Tai prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės.“ – sako E. Pašilis.
Joks oficialaus pranešimas apie Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą iš Rusijos Federacijos šiuo metu nėra gautas.
Prokuratūra primena, kad šių metų gegužės mėnesį Generalinės prokuratūros prokurorai, palaikantys valstybinį kaltinimą Sausio 13-osios byloje, baigiamosiose kalbose pasiūlė kaltinamiesiems skirti bausmes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme.
Sausio 13-osios minėjimas Lietuvos Seime 2015-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaltinimų dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje sulaukė 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
Iš minėtų kaltinamųjų 65 yra teisiami jiems nedalyvaut teisminiame procese, t. y. už akių, o du kaltinamieji dalyvauja Vilniaus apygardos teisme.
Sausio 13-osios minėjimo akimirka Lietuvos Seime 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šešis asmenis, subūrusius organizuotą grupę ir į ją įtraukusius kitus kaltinamuosius, prokurorai prašė teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir pasiūlė skirti jiems griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašė teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.
1991 m. sausį jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį. Karinių veiksmų metu, užimant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatus bei komendanto valandos metu buvo nužudyta 14 civilių, daugiau nei 800 civilių buvo sužaloti. Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti 790 asmenų.
Prokurorai taip pat teismo prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems pagal jų pareikštus civilinius ieškinius – 1 120 000 Eur ir 11 365 460 Eur žalą Lietuvos valstybės naudai.
Šis teisminis procesas dar nėra baigtas
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša (dešinėje) ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas
Spaudos konferencijos metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas pateikė informaciją apie prokuroro sprendimą baigti šių metų vasario mėnesį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kuriame įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti buvusiai Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei Rita Aliukonienei bei vienam privačiam asmeniui.
Surašius kaltinamąjį aktą ši byla bus perduota nagrinėti teisme.
Prokurorai taip pat informavo, kad pradinėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas buvo apklaustas liudytoju taikant specialų statusą – neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimo, tačiau tyrimo eigoje, išsiaiškinus daugiau aplinkybių, šis statusas buvo pakeistas į liudytojo.
Prokuroro T. Meškausko teigimu, gauti duomenys leidžia padaryti kategorišką išvadą, jog nei įtariamieji, nei kiti asmenys patys ar veikdami kitų asmenų vardu nepadarė ir net nedarė jokios įtakos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sprendimui jos nagrinėjamoje rezonansinėje byloje, taip pat teigė, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, jog V. Aidukas, būdamas teisėjų kolegijos pirmininku, neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti bent šališkumu nagrinėjant bylą. Ikiteisminį šios bylos tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai.
Spaudos konferencijos metu taip pat buvo pranešta, kad vakar sulaikytam teisėjo papirkimu įtariamam Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Gžimailai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokuroro nutarimu Kauno apygardos teismo teisėjui R. Antanavičiui šiuo metu suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas. Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjas galimai darė analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui, tačiau įtariamojo statuso be Seimo ar Prezidentės sutikimo teisėjui suteikti negalima. Teisėjas pasinaudojo teise neduoti parodymų.
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas šiame tyrime yra liudytojas, kuris pranešė apie nusikalstamą veiką ir bendradarbiauja su teisėsauga.
Šį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.
Nyderlandų apeliacinis teismas antradienį patvirtino, kad Nyderlandai iš dalies atsakingi dėl maždaug 300 Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų musulmonų mirčių 1995 metais. Šie žmonės buvo išvaryti iš olandų vadovaujamos Jungtinių Tautų (JT) būstinės po to, kai aplinkinę teritoriją užėmė Bosnijos serbų pajėgos, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Tiesa ir teisingumas – aukščiau visko
Hagos apeliacinio teismo nutartis paliko galioti 2014 metais teismo priimtą sprendimą, kad Nyderlandų taikdariai galėjo žinoti, jog, jei Potocario kaimelyje įsikūrusioje bazėje prieglobsčio ieškoję vyrai būtų išvaryti, juos galėtų nužudyti Bosnijos serbų pajėgos. Taip ir įvyko.
Ši nutartis laikoma išskirtine, nes JT turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Nyderlandų atvejis unikalus tuo, kad JT taikos palaikymo misijoje dalyvavusi valstybė pripažinta teisiškai atsakinga už savo veiksmus.
Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, dokumento klastojimu ir jo panaudojimu kaltinamas 26-erių metų vilnietis R. P.
Jau vieną kartą už tokių prekių neteisėtą disponavimą nuteistas, šį kartą vyras buvo įtariamas gabenęs net 20 tūkstančių pakelių cigarečių „Minsk Capital“.
Praėjusių metų liepos pabaigoje buvo gauta informacija, kad automobiliu „Mazda 6“ iš Latvijos į Lietuvą gali būti nelegaliai gabenamos cigaretės. Rokiškio rajone esančioje Obelių gyvenvietėje šį automobilį pastebėjo Rokiškio rajono policijos pareigūnai. Jie stabdė automobilio vairuotoją, tačiau šis jų nurodymui nepakluso.
Automobiliui sprunkant Zarasų kryptimi, jį vijosi ne tik policijos ekipažas, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai. Sprunkančio „Mazda 6“ vairuotojo niekaip nepavyko sustabdyti, nes sąlygas apsunkindavo žvyrkelyje susidarę dulkių kamuoliai. Po 20 kilometrų gaudynių privažiavus kaimo turizmo sodybą, buvo rastas paliktas gaudomas automobilis. Vairuotojas buvo pabėgęs.
Automobilyje buvo rasta 20 tūkstančių cigarečių pakelių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Dėžėse aptiktų Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintų cigarečių vertė – 56545 eurai.
Ieškant šio krovinio savininko, pareigūnams teko dar vienas iššūkis. Suradus įtariamąjį – automobilio savininką, jis kaltės nepripažino, tikino automobilį pardavęs likus dienai iki nusikaltimo ir nieko nežinąs apie nelegaliai gabentas cigaretes. Jis pareigūnams pateikė, kaip vėliau paaiškėjo, suklastotą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir tikino, kad automobilį pardavė vienam Latvijos piliečiui.
Įtariamajam pareigūnų apgauti nepavyko – jį atpažino įvykio metu jo automobilį stabdžiusi policijos pareigūnė. Atlikus DNR tyrimą nuo ant mašinoje rasto kramtomosios gumos pakelio, gautas DNR profilis sutapo su įtariamojo R. P. profiliu.
Kaltinamajam R. P. už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (Baudžiamojo kodekso 199-2 straipsnio 1 dalis), dokumento klastojimą ir jo panaudojimą (Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis) gresia laisvės atėmimas iki 7 metų.
Informaciją pateikė Lietuvos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
Dviejų sukčių nusikalstama veika Šiauliuose jau nesikartos – baudžiamąją bylą, kurioje sukčiavimu išperkant automobilius kaltinami du vyrai, į teismą perdavė Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Bendikas.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014 metų vasarą šiuo metu teistas kaltinamasis Jonavos rajono gyventojas T. L. sulaukė skambučio iš pažįstamo kėdainiškio R. K., kuris pasiūlė jam lengvai užsidirbti pinigų. Kadangi pinigų trūko, o 800 litų (232 eurai) buvo ta suma, kuri jį sugundė imtis nusikalstamos veikos.
Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis kėdainiškis R. K. buvo įvykdęs jau ne vieną panašaus pobūdžio nusikaltimą, todėl šis sumanymas neatrodė gresiantis bloguoju. R. K. pasiūlė pažįstamam T. L. padėti įsigyti automobilį iš vienos įmonės, kuri teikia automobilių lizingo ir atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) paslaugas. R. K. pats nebegalėjo pasirašyti sutarties su įmone, todėl T. L. pateikęs lapelį su išgalvotais jo duomenimis: telefono numeriu, elektroninio pašto adresu, darboviete, atlyginimu pasakė, kad šiuos duomenis turės naudoti įrašant juos į automobilio pirkimo sutartį.
Po kiek laiko R. K. kartu T. L. nuvyko į Šiaulius, kur apžiūrėjo norimą pirkti automobilį VW Passat ir pasirašė pirkimo sutartį. Automobilis buvo įsigytas už 15 tūkstančių litų (4344 eurus), tokiai sumai jis buvo išpirktas, o pinigai turėjo būti sumokami per sutartyje numatytą laikotarpį.
Nupirkus ir perregistravus automobilį į jį sėdo ne naujasis automobilio savininkas, o nusikalstamos veikos iniciatorius R. K. Jis sumokėjo žadėtą dalį pinigų T. L. už pagalbą įsigyjant automobilį ir pats jau planavo, ką darys su naujuoju pirkiniu.
Praėjus keliems mėnesiams po automobilio pardavimo įmonė niekaip nesulaukė grąžinamų pinigų, todėl kreipėsi į teisėsaugą. Pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą pavyko išaiškinti nusikalstamą veiką vykdžiusius asmenis, tačiau automobilis taip ir liko nerastas.
Ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai.
Abiem sukčiavimu kaltinamiems vyrams gresia laisvės atėmimas iki 3 metų.
Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 16 naujų įstatyminių iniciatyvų, kurios prisidės prie socialinės žmonių gerovės kūrimo, padės apsaugoti valstybės turtą ir žemę, užkirs kelią sukčiavimui, mokesčių vengimui, nebaudžiamumui, valstybės apgaudinėjimui ir padės kurti skaidresnę politinę sistemą šalyje.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tęsdama korupcijos naikinimo, kovos su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu liniją, Prezidentė siūlo įrankius, kurie neleis apvaginėti valstybės ir išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus.
Kad nusipirkus pašiūres nebūtų užgrobiami hektarai valstybinės žemės privačioms statyboms, Prezidentė teikia Žemės įstatymo pataisas, kuriomis bus griežtai reglamentuota sklypų formavimo ir jų naudojimo tvarka valstybinėje žemėje.
Neteisėtam praturtėjimui, „juodosios buhalterijos“ tradicijoms ir sukčiavimui mokesčiais pažaboti, Prezidentė siūlo žymiai apmokestinti neaiškios kilmės pajamas ir už visų mokesčių vengimą, ne tik PVM, įvesti atgrasančias bausmes.
Turto konfiskavimo ir nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo nebus galima išvengti ir manipuliuojant turto perleidimu tretiesiems asmenims, nes šalies vadovės inicijuojamos pataisos numatys galimybę areštuoti įtariamųjų turtą iki pat baudžiamojo proceso pabaigos.
Prezidentė siūlo įteisinti ir užsienyje besislapstančių Lietuvos piliečių baudžiamąjį persekiojimą ir taip sudaryti teisėsaugai galimybę teisti šiuos sukčius ir nusikaltėlius „už akių“, kad nesikartotų nuo teisingumo bėgančiųjų istorijos.
Kad šalies gyventojai jaustųsi socialiai saugesni ir galėtų kurti kokybiškesnį gyvenimą, Prezidentė inicijuoja pataisas, kurios padės kurti naujas darbo vietas, lengviau įsidarbinti, taip pat užtikrins didesnę pažeidžiamiausių žmonių apsaugą.
Šalies konkurencingumui didinti, darbo vietoms kurti svarbios Profesinio mokymo įstatymo pataisos, kuriomis numatoma reformuoti profesinį mokymą rengiant valstybės ir verslo poreikius atitinkančius specialistus, pakelti profesinio mokymo kokybę, sukurti skaidrų šių mokyklų valdymą.
Prezidentė taip pat siūlys įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią verslui piktnaudžiauti socialinių įmonių statusu ir taip prisidengiant neįgaliaisiais susimažinti mokesčius valstybei.
Nepasiturintiems šalies gyventojams skirtos valstybės lėšos turi realiai pasiekti žmones, o ne lopyti savivaldybių biudžetus, todėl viena iš šalies vadovės iniciatyvų bus skirta užtikrinti, kad sutaupyti socialinei paramai skirti pinigai būtų panaudojami pirmiausia atskirčiai ir skurdui mažinti, gyvybiškai būtinoms socialinėms paslaugoms plėsti.
Siekiant tikslo „Lietuva be vaikų globos namų“ bus teikiamos pataisos, kurios supaprastins įvaikinimą. Siūloma trumpinti įvaikinimo terminus, išplėsti įvaikinti galinčių asmenų ratą ir mažinti jiems tenkančią biurokratinę naštą bei užtikrinti globojamų ir įvaikinamų vaikų saugumą.
Spartesniam valstybės vystymuisi ypač svarbu skaidri politinė sistema ir rinkimai. Prezidentės iniciatyva parengtos pataisos užtikrins politikų atskaitomybę visuomenei, padės šalinti protekcionizmo, „švogerizmo“ apraiškas ir amžinų vadovų tradicijas valstybinėse įstaigose.
Prezidentė siūlo panaikinti esamas landas, kuriomis naudojantis gali būti netaikomos kadencijos įstaigų prie ministerijų vadovams, ir pradėti realią jų rotaciją. Dabar keturiolika ministerijų turi daugiau nei 300 pavaldžių institucijų, kai kurių jų vadovai nėra keitęsi dešimtmečiais.
Taip pat Prezidentė siūlo įteisinti šiuo metu nepajudinamų Vyriausybės įstaigų vadovų nušalinimą, jeigu jie yra įtariami korupcinėmis ar kitomis nusikalstamomis veikomis.
Teikiamos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos neleis išsisukti nuo teisingumo pavadinimus kaitaliojančioms politinėms partijoms, kurios siekia išvengti baudžiamojo persekiojimo, prisidengdamos reorganizacija ir likvidavimu.
Prezidentė inicijuos pataisas, kurios įteisins viešą atskaitomybę ir labdaros ir paramos fondams, kad jie nebūtų priedanga politinei korupcijai ir paslėptai politinei reklamai.
Politikus, kurie nuo rinkėjų nuslėpė ir nedeklaravo turto, pajamų, dovanų ar interesų, Prezidentė siūlo šalinti iš rinkimų arba iš užimamo posto.
Taip pat priėmimo Seime laukia dar pavasario sesijoje Prezidentės pateiktos 11 įstatymų pataisų ir 3 vetuoti įstatymai – Darbo kodeksas ir jį lydintys įstatymai, Pagalbinio apvaisinimo bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymai.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria atmetė Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl atsisakymo išduoti Kazachstano Respublikos pilietį S. Š. baudžiamajam persekiojimui vykdyti Kazachstano Respublikai ir Ukrainai. Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.
Atsižvelgiant į tai, kad paskelbtas galutinis teismo sprendimas atsisakyti išduoti asmenį užsienio valstybei, bus vertinama, ar nėra teisinio pagrindo minėto asmens atžvilgiu pradėti tyrimą Lietuvoje dėl veikų, už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus.
Primename, kad S. Š. Lietuvoje buvo sulaikytas pernai vasarą. Dėl šio asmens Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gauti dviejų užsienio valstybių – Kazachstano Respublikos ir Ukrainos – teisinės pagalbos prašymai dėl jo išdavimo baudžiamajam persekiojimui.
Generalinė prokuratūra išnagrinėjusi juos ir remdamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei nacionaliniais teisės aktais, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl šio asmens išdavimo (ekstradicijos) Kazachstano Respublikai ir Ukrainai.
Š. m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria minėtą pilietį atsisakė išduoti baudžiamajam persekiojimui vykdyti Kazachstano Respublikai ir Ukrainai, tačiau Generalinė prokuratūra nesutiko su tokiu teismo sprendimu.
Ji pateikė apeliacinį skundą, kuriuo aukštesniojo teismo prašė panaikinti priimtą nutartį. Prokuratūros manymu, teismas minėtoje nutartyje netinkamai aiškino tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių išdavimo (ekstradicijos) klausimus, nuostatas, netinkamai taikė ratifikuotas tarptautines sutartis bei nacionalinės teisės aktų normas, todėl ši nutartis turėtų būti panaikinta.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis susitiko su JAV ambasados Lietuvoje Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovu Ryan Campbell.
Šio susitikimo metu buvo aptarti šių metų birželio 30 d. paskelbti JAV Valstybės departamento rengiamos Prekybos žmonėmis ataskaitos rezultatai. Tokią ataskaitą šis departamentas rengia jau šešioliktus metus iš eilės.
Iš anglų kalbos išvertus – gerai, puiku arba šaunu.
Atvykęs į Generalinę prokuratūrą Ryan Campbell informavo, kad Lietuva šių metų ataskaitoje pateko į geriausiai vertinamų šalių grupę.
Šių metų Prekybos žmonėmis ataskaitoje pažymima, jog per metus Lietuva padarė ženklią pažangą net keliose labai svarbiose srityse: patraukiant prekeivius žmonėmis baudžiamojon atsakomybėn, apsaugant aukas, taip pat vykdant prevencinę veiklą.
R. Campbell teigimu, neabejotina, kad Lietuvos prokuratūros indėlis pasiekiant šį rezultatą yra labai reikšmingas ir sveikintinas.
Tiek aptariant praėjusių metų rezultatus, tiek rekomendacijas Lietuvai dėl tolesnio prekybos žmonėmis stabdymo, buvo akcentuota, kad itin naudingas yra šioje srityje dirbančių specialistų, tyrėjų, teisėjų, prokurorų bendradarbiavimas, kurio metu įvairių šalių profesionalai dalijasi sukaupta patirtimi, gerąja praktika, sužino apie veiksmingus teisinio reglamentavimo aspektus kitose valstybėse.
Susitikime dalyvavęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška vieną po kito minėjo konkrečius pavyzdžius, kai tokio pobūdžio tarptautiniuose mokymuose įgytos žinios buvo sėkmingai pritaikytos renkant įrodymus Lietuvoje vykstančiuose ikiteisminiuose tyrimuose ar perkeltos į atitinkamas rekomendacijas mūsų šalies tyrėjams ir prokurorams.
Susitikime taip pat buvo pabrėžta, kad 21 amžiuje vykstanti prekyba žmonėmis perima moderniausias šio amžiaus technologijas, įgyja vis naujas išraiškas bei formas, tačiau į šią šiuolaikinę vergiją patenkančių žmonių, tarp kurių labai didelė vaikų dalis, tiek fizinės, tiek psichologinės kančios išlieka tokios pat nesuvokiamai baisios, kaip ir prieš kelis šimtmečius, todėl visų valstybių pastangos stabdyti šį nusikalstamą reiškinį turi tik didėti, siekiant veikti greitai, koordinuotai ir vieningai.
Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos prokuratūra.
Generalinė prokuratūra su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka savrbų ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas – dėl galimai neteisėto didelės vertės paskolų gavimo iš keturių Lietuvoje veikiančių kredito unijų, taip pat galimo šių kredito unijų turto iššvaistymo, disponavimo tokiu būdu nusikalstamai įgytu turtu, kai kurių įmonių neteisėtos veiklos ir dokumentų klastojimo (LR BK 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 203 str. 2 d., 300 str. 1, 2 d., 216 str. 1 d.).
