Bedarbiai

Aktualijos

Užimtumo tarnyba. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vidurvasarį fiksuota net 30 proc. (67,6 tūkst.) mažiau darbo neturinčių žmonių nei prieš metus. Rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 158,7 tūkst. neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų.
 
Šiuo metu vyresnių nei 50 metų amžiaus klientų – 66,7 tūkst. Tai – du penktadaliai visų darbo neturinčių asmenų. Kas tryliktas (12 tūkst.) – riboto darbingumo dėl negalios, skelbia Užimtumo tarnyba.
 
Liepą 28 tūkst. klientų norėjo įsidarbinti pagalbiniais darbininkais, 5,4 tūkst. – valytojais, 5,4 tūkst. – pardavėjais, 4,1 tūkst. – lengvojo automobilio vairuotojais, 3,2 tūkst. – administratoriais.
 
„Kaip ir kasmet šiuo laikotarpiu, stebimas mažesnis aktyvumas darbo rinkoje, sumažėja įvairiose programose dalyvaujančių klientų. Registruotas nedarbas šalyje šiek tiek – 0,5 proc. punkto paaugo ir rugpjūčio 1 d. siekė 9,1 proc. Tačiau yra 4 proc. mažesnis nei pernai (13,1 proc.). Nedarbo rodiklius paaugino ir pasyvesnis įsidarbinimas bei mažėjusi darbo paklausa“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Butkienė.
 
Labiausiai didėjo darbo ieškančių jaunuolių skaičius – asmenų iki 24 metų įregistruota 1,4 tūkst. (11 proc.) daugiau nei prieš mėnesį. „Iš dalies tai sietina su aktyvesne absolventų registracija – liepą jų daugiau ateina dėl konsultacijų darbo paieškos ir įdarbinimo klausimais“, – sakė A. Butkienė.
 
Darbo pasiūlymų srautas liepą buvo mažesnis nei birželį. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,8 tūkst. darbo skelbimų – 14,9 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Laisvų darbo vietų įsidarbinti terminuotam laikotarpiui mažėjo 27,5 proc., neterminuotam darbui sumenko 14,2 proc.
 
Daugiausiai darbo pasiūlymų registravo apdirbamosios gamybos (3,2 tūkst.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3,1 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,8 tūkst.) ir statybos (2,3 tūkst.) įmonės.
 
Darbdaviai daugiausiai pageidavo kvalifikuotų darbininkų ir mašinų bei įrengimų operatorių – jiems skirta kiek daugiau nei trečdalis per mėnesį įregistruotų laisvų darbo vietų.
 
Liepą užimtumas suteiktas 26,1 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Daugiausiai – 14,2 tūkst. įsidarbino, 9,4 tūkst. pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus, 2,2 tūkst. suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, skirtose palengvinti integraciją į darbo rinką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.08; 12:00
Aktualijos

Užimtumo tarnyba. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyresni nei 65 metų asmenys sudarys 48,1 proc. visos populiacijos Baltijos šalyse jau 2050-aisiais. Jeigu tendencijos artimiausiu metu nepasikeis, darbo rinkoje vis labiau ryškės norinčių ir galinčių dirbti žmonių deficitas.
 
Jau dabar daugiau nei 42 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų – penkiasdešimties ir vyresni (50+).
 
Užimtumo tarnybos gruodžio 1 d. duomenimis, šalyje buvo apie 71 tūkst. darbo neturinčių šios amžiaus grupės asmenų. Prieš kelerius metus aktualiausia tema buvo jaunimo nedarbas, bet dabar tai iš esmės pasikeitė.
 
„Technologijų sektoriuje būsimam darbuotojui keliami tik du reikalavimai: kompetencija ir motyvacija. Tokie aspektai kaip lytis, rasė, tautybė, amžius, išsilavinimas įtakos neturi. Esame į rezultatą orientuota įmonė ir esame sėkmingi būtent todėl, kad kartu su mumis dirbti renkasi ambicingi, veržlūs, aukšto kompetencijų lygio IT profesionalai“, – sakė „NFQ Technologies“ personalo vadovė Monika Vasiliauskaitė.
 
Jai pritarė įmonės „YIT Lietuva“ personalo direktorė Nerilė Naprienė. „Naujus darbuotojus samdome atsižvelgdami į jų įgūdžius, turimą potencialą bei asmenines savybes – tik šie trys elementai turi svarų vaidmenį atrankos procese. Ši nuostata galioja tiek kandidatams į darbą biure, tiek statybų aikštelėje. Kandidato amžius šiuo atveju yra mažiausiai svarbus“, – sakė ji.
 
Tai – tik dviejų įmonių pozicija, taip manančių Lietuvoje yra gerokai daugiau. Tačiau didžiausia kliūtis išlieka mąstymo stereotipai. Sulaukęs penkiasdešimties retas kuris pagalvoja apie persikvalifikavimo galimybę. Tuo tarpu darbdaviui gali atrodyti, kad jaunesnio asmens adaptacija darbo vietoje bus paprastesnė.
 
„Vis dėlto neišvengiama, kad ateities Lietuvoje sidabrine karta vadinami asmenys ir darbdaviai turės rasti kompromisą. Viena iš jau minėtų alternatyvų – profesinis mokymas ar persikvalifikavimas. Šiuo metu 50+ asmenys dažniausiai renkasi socialinio darbuotojo padėjėjo bei sandėlio operatoriaus mokymus“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.
 
Tarp norinčiųjų mokytis ir keisti kvalifikaciją – vis daugiau tų, kurie savo ateitį sieja su IT sektoriumi. Populiariausia išlieka žiniatinklio programavimo profesinio mokymo programa, pažymima Užimtumo tarnybos pranešime. Ją šiais ir praėjusiais metais pasirinko 15 Užimtumo tarnyboje registruotų 50+ amžiaus grupės asmenų.
 
IT kompanijos atstovė sakė, kad prie jų komandos prisijungus mažiau patyrusiam, bet labai motyvuotam kolegai yra sudaromas karjeros augimo planas, paskiriamas už jo tobulėjimą atsakingas mentorius. „Esame pirmieji Lietuvoje savo įmonės viduje įsteigę NFQ Akademiją, skirtą IT rinkos naujokams, norintiems išmokti IT rinkoje reikiamų kompetencijų ir vėliau sėkmingai įsilieti į programuotojų gretas. Tarp savo ateities tikslų tikrai esame išsikėlę uždavinį pritraukti į šį sektorių dirbti vyresnės kartos specialistus“, – teigė M.Vasiliauskaitė.
 
Statybų sektoriuje populiariausia – apdailininko (statybininko) mokymo programa. Ją rinkosi Užimtumo tarnyboje registruoti darbo ieškantys asmenys. Per praėjusius ir šiuos metus ją baigė 34 penkiasdešimties ir vyresni klientai, tarp jų – viena moteris.
 
„YIT Lietuva“ personalo direktorė pasakojo, kad vyriausiam darbuotojui kompanijoje – jau 72 metai. „Vyresni nei 50 metų darbuotojai bendrovėje sudaro pusę visų dirbančiųjų. Juos vertiname dėl stabilumo, lojalumo, patirties ir ekspertiškumo profesinėje srityje. Per ilgametę praktiką įsitikinome, jog iniciatyvumas ne visada priklauso nuo amžiaus“, – pabrėžė statybų kompanijos atstovė.
 
Pavyzdžiai rodo, kad vyresni darbuotojai gali turėti daug privalumų. Stabilumas, lojalumas, veržlumas – universalios savybės. Visgi vyresni darbuotojai jomis gali pasigirti dažniau.
 
Užimtumo tarnyba siūlo bedarbio ir užimto asmens statusą turintiems asmenims rinktis iš 11,5 tūkst. įvairia forma organizuojamų formalaus mokymo programų. Finansuojamos ne tik profesinio mokymo, bet ir kelionės, apgyvendinimo išlaidos, jei asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje teritorijoje. Be to, mokama stipendija, kurios dydis šiuo metu siekia 301,74 euro.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.12.27; 09:10
Aktualijos

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad santykinai nedidelė dalis bedarbių yra apsaugoti „Sodros“ nedarbo draudimo išmokomis, todėl būtų tikslinga bent krizių metu sušvelninti tokios išmokos gavimo sąlygas.
 
„Problema yra ta, kad santykinai nedidelė dalis bedarbių yra apsaugoti „Sodros“ nedarbo draudimu, jie tiesiog netenkina sąlygų ir socialinio draudimo nedarbo išmokos negauna, nes jų draudimo stažas yra nepakankamas arba išmokos mokėjimo laikas pasibaigė, o jie vis dar darbo neturi“, – Trišalės tarybos posėdyje, pristatydamas apklausą apie koronaviruso pasekmių švelninimo priemones iš ilgalaikės socialinės politikos perspektyvos, teigė R. Lazutka.
 
Jo teigimu, kai kurios šalys palengvina nedarbo draudimo išmokos gavimo sąlygas ir išplečia gavimo laiką bent jau krizių metu.
 
„Šalys palengvina nedarbo draudimo gavimo sąlygas ir išplečia gavimo laiką. Analogiškai taip pritaikyta buvo ligos draudimo išmoka, žinant, kad paprastai ji mokama, kai žmogus serga arba jo vaikas serga, o buvo išplėsta ir pritaikyta (situacijai – ELTA), kai tėvai negali dirbti, nes užsidarė mokykla arba darželis. Daugelis šalių ir nedarbo draudimo sistemą analogiškai pakoreguoja. Lietuvoje korekcijų nebuvo, vietoje to buvo įvesta darbo paieškos išmoka“, – sakė R. Lazutka.
 
„Rekomendacija būtų, kad reikėtų bent laikinai, o gal net pastoviai prailginti išmokos gavimo laiką ir sumažinti reikalavimus. Jeigu ne nuolatinis pakeitimas būtų, tai bent krizių metu, nes kai yra susikaupęs nemažas bedarbių skaičius, o žmonėms baigiasi nedarbo draudimo išmoka, ką jiems toliau daryti. Jie tada tampa savo šeimos narių išlaikytiniais“, – pridūrė ekonomistas.
 
Pasak jo, sudėtinga prognozuoti, kiek lėšų prireiktų įgyvendinti tokiai rekomendacijai, tačiau tikėtina, kad išlaidos padvigubėtų, palyginti su tomis, kurios dabar skiriamos tokiai išmokai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.13; 05:00
Aktualijos

Baltasis tiltas per Nerį. Vytauto Visocko nuotr.

Komentuodamas pastaraisiais metais Lietuvoje stebimą gyventojų skaičiaus augimą, Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas, profesorius Donatas Burneika sako, kad dėl šiuo metu šalyje vyraujančios demografinės struktūros nebėra kam išvažiuoti ir prognozuoja, jog imigracijos srautas bus stebimas ir ateinantį dešimtmetį. Visgi jis priduria, kad COVID-19 infekcijos protrūkis neišvengiamai sukels laikiną gyventojų skaičiaus nuosmukį.
 
„Lietuvos gyventojų skaičių iš esmės nulemia migracija. Kadangi migracija jau kuris laikas yra teigiama, tai yra visos prielaidos gyventojų skaičiui didėti. Kaip tai susiję su koronavirusu yra gerokai sunkiau pasakyti (…). Vis dėlto ilgainiui krizės dažniausiai sukelia tam tikrą laikiną (gyventojų skaičiaus – ELTA) nuosmukį, todėl dėl natūralių priežasčių viruso įtaka gyventojų skaičiui bus neigiama“, – Eltai teigė jis.
 
Visgi profesorius pabrėžė, kad nors COVID-19 infekcija neišvengiamai lems gyventojų skaičiaus mažėjimą, kaip virusas apskritai veikia gyventojų migraciją nustatyti sunku.
 
„Kol kas atrodo, kad (koronavirusas – ELTA) neigiamos įtakos migracijai nedaro, nes galbūt žmonėms tokias krizes yra kažkiek lengviau išgyventi savo gimtinėje (…). Be abejo, laikini išvažiavimai į užsienį dėl trumpesnių darbų yra gerokai apstoję. Visgi kiek išvažiavimas keliems mėnesiams dirbti darydavo įtakos gyventojų skaičiui sunku pasakyti“, – sakė D. Burneika.
 
„Labai tikėtina, kad dabar (…) žmonės registruojasi Lietuvoje, o faktiškai gyvena kažkur kitur, kad gautų pašalpą. Tai nėra įrodyta, bet gali būti ir taip, kad dalis bedarbių formaliai Lietuvoje ir negyvena, nes tai dabar visai įmanoma padaryti“, – pridūrė jis.
 
D. Burneika pabrėžė, kad emigracija mažėja dėl šiuo metu Lietuvoje vyraujančios demografinės struktūros.
 
„Mūsų demografinė struktūra yra tokia, kad nelabai kam yra masiškai išvažiuoti. Prieš 10 metų mes turėjome labai daug baigiančio mokyklas ir universitetus jaunimo, dar turėjome krizę, todėl, be abejo, daug žmonių išvažiavo“, – Eltai sakė jis.
Dangoraižiai prie Neries. Vytauto Visocko nuotr.
 
Anot profesoriaus, mokslininkų skaičiavimais, imigracijos srautai į Lietuvą bus stebimi dar ateinantį dešimtmetį.
 
„Visais laikais visos emigracijos bangos turėjo kažkokį grįžtamąjį ryšį (…). Vien faktas, kad turime daug žmonių, kurie gali grįžti ir mažai, kurie gali išvažiuoti, reiškia, kad mes vis tiek kurį laiką turėsime (gyventojų skaičiaus augimą – ELTA) (…) Mūsų skaičiavimais, apie 10-metį turėtų vykti imigracijos srautai“, – kalbėjo jis.
 
Anot D. Burneikos, lietuviai emigruoja ne tik dėl geresnio gyvenimo siekio, bet ir dėl darbo jėgos pertekliaus šalyje.
 
„Visiškai akivaizdu, kad didžioji dalis priežasčių yra susijusios su žmonių lūkesčiais gyventi geriau, uždirbti daugiau. (…) Mūsų emigraciją iki šių dienų labai akivaizdžiai lemia didelis darbo jėgos perteklius. Labai daug darbų buvo prarasta, ypač pramonėje ir žemės ūkyje, o nauji darbai kuriasi kitose vietose, todėl daugelis žmonių turėjo emigruoti ar į kitus Lietuvos miestus, ar į užsienį. Iš viso mes netekome apie pusės milijono darbo vietų, (…) grubiai tariant, apie pusė milijono žmonių turėjo kažkur dingti. Dalis jų ir išvažiavo“, – sakė jis.
Neries pakrantė. Vytauto Visocko nuotr.
 
Profesorius pabrėžė, kad šiuo metu daugiau dėmesio reikėtų kreipti ne į lietuvių skatinimą grįžti tėvynėn, o į imigracijos iš trečiųjų šalių valdymą.
 
„Vienintelė protinga strategija – kurti gerą ir kiek įmanoma socialiai teisingą visuomenę, iš principo kurti ir tvarkyti savo kraštą. Nemanau, kad reikalinga kažkokia speciali strategija ar ypatingos priemonės reimigracijai skatinti. Manau, kad žymiai didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas imigracijos valdymui iš trečiųjų šalių, nes tai yra iššūkis. Verslas suinteresuotas, jei atsigaus ekonomika, atsivežti pigią darbo jėgą, o tai niekada ir niekur labai gerų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje nesukeldavo“, – tikino jis.
 
Negana to, profesorius pridūrė, kad žymiai svarbesnis yra ne kiekybinis, o kokybinis migracijos veiksnys.
 
„Kitas dalykas, manau, mūsų emigracijos ir imigracijos strategijoje turi imti labai aiškiai dominuoti kokybiniai dalykai. Tai yra mums turėtų būti žymiai svarbiau ne kiek žmonių atvažiuoja ir išvažiuoja, bet kas atvažiuoja ir išvažiuoja. Tai lems šalies ateitį“, – Eltai sakė jis.
 
ELTA primena, kad šiemet pirmą kartą po 28 metų Lietuvos metinis gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 metais. Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.29; 07:00
Trumposios naujienos

JAV vėliavos. EPA-ELTA nuotr.

JAV nedarbo išmokos per pastarąją savaitę paprašė dar 2,98 mln. gyventojų, rodo vyriausybės paskelbti naujausi duomenys. Tai esą rodo, kad dėl koronaviruso pandemijos ir toliau naikinamos darbo vietos ir atleidžiami darbuotojai.
 
Tiesą, gegužės 9 dieną pasibaigusią savaitę nedarbo sulaukta 200 tūkst. mažiau prašymų suteikti nedarbo išmoką nei ankstesnę savaitę, teigė Darbo departamentas, tačiau naujų bedarbių skaičius vis tiek buvo kur kas didesnis nei bet kurią savaitę iki pandemijos pradžios.
 
Naujausi duomenys rodo, kad iš viso nuo karantino pradžios kovo viduryje darbo neteko 36,5 mln. amerikiečių. Toks didelis nedarbo lygio augimas JAV paskutinį kartą fiksuotas prieš 90 metų, per Didžiąją depresiją.
 
Nedarbo lygis JAV balandį pasiekė 14,7 proc. Vyriausybei įvedus karantiną kovai su COVID-19, kuris JAV jau pražudė daugiau nei 84 tūkst. žmonių, per mėnesį darbo neteko 20,5 mln. gyventojų.
 
Kai kurie JAV miestai ir valstijos svarsto atnaujinti ekonominę veiklą dėl gresiančios ekonomikos griūties, tačiau sveikatos apsaugos pareigūnai perspėja, kad taip daryti būtų itin pavojinga.
 
Federalinio rezervų banko (FED) valdybos pirmininkas Jerome’as Powellas trečiadienio paragino gyventojus didinti išlaidas ir taip padėti didžiausiai pasaulio ekonomikai ištverti beprecedentį šoką.
 
Interviu „Fox Business Network“ JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas tvirtino, kad didelis nedarbo lygis „nekelia nuostabos“.
 
„Tikrąja to žodžio prasme išjungus ekonomiką, sukuriamas didelis nedarbas. Atidarius ekonomiką, tos darbo vietos vėl bus sukurtos“, – aiškino S. Mnuchinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 17:00
Trumposios naujienos

Ekonominė padėtis Lietuvoje atrodo pablogėjusi keturiems iš dešimties gyventojų, atskleidė birželio apklausa. Beveik toks pat procentas respondentų nepajuto jokių pokyčių, o palankiai šalies ūkio situaciją vertina maždaug vienas iš dešimties apklaustųjų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 14 proc. apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, 43 proc. respondentų teigė, kad ji nepasikeitė, o 39 proc. atsakė, kad ekonominė Lietuvos padėtis pastaruoju metu pablogėjo. 4 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Lyginant su 2017 m. gegužės mėnesio apklausos rezultatais, 9 procentiniais punktais sumažėjo manančiųjų, kad ekonominė padėtis Lietuvoje nesikeičia (atitinkamai 6 procentiniais punktais padaugėjo pastebinčiųjų ekonominės padėties pablogėjimą ir 4 procentiniais punktais padaugėjo tų, kurie šalies ekonomikoje mato teigiamus pokyčius). Lyginant su apklausos rezultatais prieš metus (2016 metų birželį), gyventojų vertinimai buvo tokie patys.

Situacija šalies ekonomikoje dažniau nepatenkinti vyrai, gyvenantieji kaime, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, lenkų tautybės gyventojai.

Nuomonę, kad ekonominė padėtis Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, kiek dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, rajonų centrų bei mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdino kaip gerą, vadovai, specialistai ir tarnautojai, valstybiniame sektoriuje dirbantys respondentai (tarp jų ir savivaldybių įmonėse).

Ekonominę padėtį kaip gerėjančią labiau linkę vertinti valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (31 proc. nurodė, kad ekonominė situacija gerėja) bei Lietuvos centro partijos (25 proc.) rinkėjai, o ekonomine situacija labiausiai nepatenkinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ (49 proc. mano, kad ji blogėja), valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (48 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (45 proc.) rinkėjai.

Vertindami savo šeimos finansinę padėtį, birželį šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) respondentų ją nurodė kaip pagerėjusią (lyginant su buvusia prieš du mėnesius). Kas antras (49 proc.) respondentas teigė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu nepasikeitė, o kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metų pablogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per pastarąjį mėnesį 8 procentiniais punktais sumažėjo teigusiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis per du mėnesius nepasikeitė, kartu 6 procentiniais punktais padaugėjo nurodžiusiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo. Lyginant su vertinimais prieš metus (2016 metų birželį), manančiųjų, kad šeimos finansinė padėtis blogėja, sumažėjo 5 procentiniais punktais.

Tai, kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaime, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – iki 550 eurų, bedarbiai ir namų šeimininkės bei pensininkai, lenkų tautybės gyventojai. 

Nuomonę, kad šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pagerėjo, kiek dažniau nurodė didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, gyventojai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip gerą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.23; 05:52