Matyt, būsiu kritikuojamas, nes toks straipsnelis galbūt sukels pašaipą klasikinio ugdymo technologijų specialistams ir juo labiau – lengvosios atletikos “korifėjams”.
Tačiau mesdamas iššūkį stereotipams drįstu pasidalinti modernaus sporto mokslo rekomendacijomis tiems, kurie siekia išbandyti tuos pačius pratimus ar judėjimo formas kiek kitaip.
Šiuo atveju – tai bėgimas ristele tik atbulomis (galima ir pristatomu žingsniu į vieną, o paskui ir į kitą šoną lateraliniams raumenims ugdyti). Taip atlieku treniruotes pats, taip kadaise treniravausi pats, nors niekas specialiai tokio būdo anuomet net nereikalavo. Taip elementariai atsitinka, jei suvokiama, kad sportas – judėjimo krypčių spektras, tarsi margaplunksnis, nepakartojamas genys…
Continue reading „Judėjimas atbulomis – utopija ar inovacija”
