Judėjimas atbulomis – utopija ar inovacija


Print

Matyt, būsiu kritikuojamas, nes toks straipsnelis galbūt sukels pašaipą klasikinio ugdymo technologijų specialistams ir juo labiau – lengvosios atletikos “korifėjams”.

Tačiau mesdamas iššūkį stereotipams drįstu pasidalinti modernaus sporto mokslo rekomendacijomis tiems, kurie siekia išbandyti tuos pačius pratimus ar judėjimo formas kiek kitaip.

Šiuo atveju – tai bėgimas ristele tik atbulomis (galima ir pristatomu žingsniu į vieną, o paskui ir į kitą šoną lateraliniams raumenims ugdyti). Taip atlieku treniruotes pats, taip kadaise treniravausi pats, nors niekas specialiai tokio būdo anuomet net nereikalavo. Taip elementariai atsitinka, jei suvokiama, kad sportas – judėjimo krypčių spektras, tarsi margaplunksnis, nepakartojamas genys…

Apie treniruočių procesą įkomponuojant judėjimą atbulomis iš kolegų viešai sužinojau tik prieš 3-jetą metų seminare. Tuomet daug klausytojų buvo šokiruoti, sužinoję apie šią naujovę. Bet drįstu manyti, jog būtina perprasti tokį elementarų būdą. Todėl, kad bet kurioje sporto šakoje, o ypatingai varžybose judama ne tik į priekį. Todėl ir reikalingas treniruotėse naudojamų judesių ugdymo spektras visomis kryptimis.

Visuomenei judėjimo atbulomis rekomendacijos siekiant saugoti, jei norite, tausoti fizinę sveikatą, ne išimtis, jei instruktoriai, kineziterapeutai, sporto treneriai, kūno kultūros mokytojai turi tikslą supažindinti su paprasta, bet genialiai veikiančia judėjimo kryptimi – atbulomis. Jei norite, tai – ir ugdymo proceso įvairinimas ir t.t 

Įpatingą dėmesį rekomenduoju atkreipti tiems, kurie “svaigsta” dėl bėgiojimo. Deja, ne vienas, skundęsis stuburo ar kelių sąnarių skausmu, tiesiog privalo pradėti bėgioti atbulomis, na bent iš pradžių sparčiai pažingsniuoti ar parisnoti lėtu tempu. Be nugaros srities tarpslankstelinių diskų ir kelio sąnarių skausmo mažinimo ar prevencijos dar būtina žinoti, kad bėgimas atbulomis gerokai efektyviau degina kalorijas, ugdo vestibularinį aparatą, ugdo periferinį matymą.

Netgi tokie bėgimo meistrai kaip britas Karlas Twomey tvirtina jok tokios treniruotės dabartinei visuomenei ir sportininkams tiesiog būtinos, ir apie tai rašo netgi Pasaulinio garso dienraštis “The Daily Mail“.

Ar bėgimas atbulomis atsirado tik dabar? Iš tiesų atsirado žymiai anksčiau. Jau po Maskvos Olimpinių žaidynių, o tai yra aštuntas dešimtmetis.

Fizioterapeutai atliko pirmuosius tyrimus dėl minėtų sąnarių ir tarpslankstelinių diskų apkrovų mažinimo fizinių krūvių metu. Pavyzdžiui, Oregono universiteto mokslininkai ištyrė, kad apie 80 procentų bėgimo atbulomis treniruotės efektvesnės nei įprastos bėgimo treniruotės. Vieno iš Pietų Afrikos universitetų ekspertų tiesiog tyrimais įrodė, kad atbulinis bėgimas gerina netgi širdies raumens ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Kaip matote, Pasaulyje vyksta daugybė unikalių dalykų. Judėjimo kontekste tai – jokia ne išimtis. Štai bėgimo atbulomis varžybų organizatorius Jamesas Bamberis tvirtina, kad vos vienas ratas stadione, kurį įveiksite bėgdami atbulomis, atstos šešetą ratų, kuriuos nubėgate įprastai. O šimtas žingsnių atbulomis suteikia tokį patį poveikį, kaip tūkstantis žingsnių į priekį. Tad toks būdas – ir koordinacijos gebėjimų ugdymas… 

Apibendrinimas

Pasaulio sporto mokslas nuolat tobulėja. Kaskart pateikiami įvairūs rekomendaciniai patarimai. Iš jų kituose Pasaulio kraštuose niekas nesišaipo. Daugelis stengiasi įdiegti tokias rekomendacijas savose treniruočių metodikose. Tačiau ar mūsuose tokio judėjimo šalininkai nebūtų viešai išjuokti? Matyt, atsakymas daugeliu atveju aiškus – išjuoktų. O pamatę taip besitreniruojančius, ko gero, palaikytų “susireikšminusiais mulkiais” ar pan…

Išvada

Ėjimas, spartus žingsniavimas, bėgimas ristele atbulomis rekomenduojamas tiems, kurie turi drąsos atremti priomityvią kritiką. Galiausiai prisiminkite multiplikacinio filmuko herojų, kuris kalbėjo atbulai ir jo vardas buvo tariamas atbulai – ne Albertas, bet SATREBLA…

Pabaigai

Verba docent, exempla trahunt: žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia.

Straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.

2012.05.05


Prisijunkite prie diskusijos