Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį Vilniuje susitiko su Egipto užsienio reikalų ministru Samehu Shoukry. Susitikimo metu aptartas dvišalis politinis ir ekonominis bendradarbiavimas bei politinė ir saugumo padėtis Artimųjų Rytų ir Afrikos regionuose. Lietuva pristatė vertinimą dėl procesų Rytų kaimynystėje.
 
„Džiaugiamės, kad pastaraisiais metais aktyvėja dvišalis bendradarbiavimas, taip pat svarbu stiprinti teisinius bendradarbiavimo pagrindus. Vertiname aktyvias ir konstruktyvias Egipto pastangas tarpininkauti ir ieškoti politinių sprendimų konfliktiniuose regionuose“, – sakė ministras L. Linkevičius.
 
Vizito metu, kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, pasirašytas Supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje, kuris leis efektyviau keistis informacija ir gerąja praktika fitosanitarijos, žemės ūkio technologijų bei maisto produktų gamybos srityse. 2018 metais Lietuvos eksportas į Egiptą išaugo 86 proc., lyginant su praėjusių metų duomenimis, ir siekė beveik 50 mln. eurų. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė apie 84 proc. viso Lietuvos eksporto į Egiptą.
 
Lietuvos Respublikos ir Egipto Arabų Respublikos tarpvyriausybinio ekonominio, techninio ir mokslinio bendradarbiavimo jungtinio komiteto posėdžio metu aptartas bendradarbiavimas prekybos, pramonės, investicijų, energetikos, žemės ūkio, informacinių technologijų, gyvybės mokslų, turizmo, kultūros, aplinkos apsaugos srityse. Egiptui pristatyta Lietuvos geroji praktika atliekų tvarkymo srityje – vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema.
 
Pirmą kartą Egipto užsienio reikalų ministras S. Shoukry Lietuvoje lankėsi 2017 metais. Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Egipto užmegzti 1992 metais, primena Užsienio reikalų ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.17; 03:00

Riaušės ir neramumai Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Glaudesniu Graikijos ir JAV kariniu bendradarbiavimu nepatenkinti aktyvistai dažais apmėtė buvusio JAV prezidento Harryo Trumano statulą Atėnų centre, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Bandydami išvaikyti riaušininkus, policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir gumines lazdas.
 
Pranešama, kad protestuotojai atvyko iš demonstracijos, kurioje dalyvavo 3 000 žmonių, Graikijos komunistų partijos (KKE) narių ir rėmėjų.
 
Šeštadienį Atėnuose lankosi JAV valstybės sekretorius Mikeas Pompeo, kuris su Graikijos premjeru Kyriakosu Mitsoakisu aptarė glaudesnį abipusį bendradarbiavimą, įskaitant ir gynybos srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.07; 07:30

Neretai kalbant apie Lietuvos valstybės veikėjų veiklą nacių okupacijos metais jie apibūdinami epitetu „kolaborantai“. Girdi, jei jie ir neprisidėjo prie Holokausto, tai mažų mažiausiai kolaboravo su naciais, o tai – nenuplaunama dėmė jų biografijoje, ir todėl jie negali būti viešai pagerbiami.

Iš Lietuvių kalbos žodyno:

Kolaborantas – (pranc. collaborationniste < lot. collaboro – bendradarbiauju; terminas pradėtas vartoti Prancūzijoje, vėliau Belgijoje, Olandijoje) – išdavikas; asmuo, bendradarbiaujantis su visuomenės daugumos neremiama valdžia; šalies pilietis, bendradarbiaujantis su okupacine valdžia.

Bendradarbiavimas – tai bendras darbas kokiam nors tikslui pasiekti.

Ryškūs nebendradarbiavimo su naciais pavyzdžiai – Kazys Škirpa ir Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Abu juos naciai rado Laikinosios Vyriausybės (ne nacių) paskirtus į pareigas. Ir nei vienas, nei kitas nebendradarbiavo su naciais taip, kaip suprantamas bendradarbiavimas.

Yra kitas, lietuviškas, žodis – „prisitaikymas“. Prisitaikė prie aplinkybių, bet nesusitaikė su jomis. Būtent todėl naciai K.Škirpai Berlyne paskyrė namų areštą, o karui baigiantis suėmė ir išsiuntė į politinių internuotųjų stovyklą. O J. Noreiką jie patalpino Štuthofo konclageryje.

Mano akimis žiūrint, žmogaus įvardinimas kolaborantu, jei jis toks nebuvo, – įžeidimas ir šmeižtas.

Dar neišsiaiškinau, ar prokuratūra privalo savo iniciatyva ginti viešąjį interesą, kai šmeižiamas ir įžeidinėjamas nebegalintis pats apsiginti Lietuvos valstybės veikėjas. Bet gal kas nors, perskaitęs šias eilutes, išmano mirusiųjų šmeižto ir įžeidimo bylas?

2019.08.18; 15:09

G.Nausėda ir A.Duda. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda po susitikimo su naujuoju Lietuvos vadovu Gitanu Nausėdu teigė tikįs, kad dvišalis šalių bendradarbiavimas bus atkurtas toks, koks buvo valdant buvusiems šalių vadovams Lechui Kaczynskiui bei Valdui Adamkui.
 
„Prezidentui pasakiau, kad dedu didelę viltį, jog mums pavyks atkurti tokius santykius, kaip jie atrodė valdant prezidentui Lechui Kaczynskiui ir valdant prezidentui Valdui Adamkui“, – teigė A. Duda.
 
Lenkijos prezidentas taip pat pasveikino G. Nausėdą su puikia rinkimų pergale bei padėkojo, kad jau antrąją darbo dieną paskyrė būtent bendradarbiavimui su Lenkija.
 
„Labai dėkoju, kad pirmus žingsnius pagal tarptautinį bendradarbiavimą, tik užėmęs savo postą, prezidentas antrąją darbo dieną atvyko į Lenkiją. Iš tikrųjų tai labai didelis ženklas, kalbant apie kaimyninių santykių kūrimą tarp Lenkijos ir Lietuvos“, – teigė A. Duda.  
 
Tuo tarpu, G. Nausėda pritarė, kad dvišaliai santykiai buvo atvėsę, bet tikisi, kad ateityje bendradarbiavimas bus daug glaudesnis.
 
„Pasiremsiu labai gražia jūsų metafora apie buvusius prezidentų Valdo Adamkaus ir Lecho Kaczynskio santykius (…) tikrai turime atkurti, kas pastaruoju metu buvo šiek tiek įšalę ir sustoję. Pirmiausia turiu (omenyje. – ELTA) prezidentų konsultatinį komitetą, kuris pakankamai efektyviai veikė iki 2009 metų, kuriame patarėjai užsienio politikos klausimais ir kiti specialistai galėjo aptarti aktualią informaciją ir ieškoti sprendimo būdų. Aš pasiūliau atgaivinti šį formatą“, – teigė jis.
Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Taip pat Lietuvos prezidentas teigė, kad susitikime aptarė daugelį klausimų ir pasiekė abipusį bendrą sutarimą.
 
„Matau, kad prezidentas yra šiltas, atviras žmogus, su kuriuo galima kalbėti visais klausimais. Su kuriuo galima kalbėtis įvairiais geopolitikos klausimais, ES, dvišalių santykių ir Rytų partnerystės klausimais. Daugeliu klausimų matau visišką sutarimą ir nematu jokių kontraversijų. Kas ypač svarbu ir kodėl aš jau antrąją darbo dieną apsilankiau Varšuvoje, yra tai, kad mūsų bendradarbiavimo sričių yra tiek daug ir visos tokios turtingos, tiek ekonomika, kultūra, energetika, gynyba, krašto apsauga, kad, ko gero, galima būtų nedelsiant suorganizuoti dar tris vizitus ir organizuoti juos kas kelios dienos. Bet manau, kad darbo reikia palikti ir mūsų premjerams, ir ministrams, nes manau, kad negali tik prezidentai už visus dirbti“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad G. Nausėda pirmojo vizito į Lenkiją vyko laikydamasis nusistovėjusios užsienio politikos tradicijos ir išreikšdamas pagarbą abiejų šalių bendrai praeičiai: šiais metais minimas Liublino unijos 450 metų jubiliejus, Lietuvos ir Lenkijos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-osios metinės, be to, šalys, priklausydamos Abiejų Tautų Respublikai, 1791 m. gegužės 3 d. priėmė Konstituciją, laikomą pirmąja Konstitucija Europoje.
 
Antrasis prezidento vizitas į Lenkiją numatytas rugsėjo 1 dieną, kai bus minimas Antrojo pasaulinio karo 80-metis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.17; 10:13

Įstrigus deryboms su JAV dėl Pchenjano branduolinio ginklo programos, Šiaurės Korėja demonstruoja savo artumą Kinijai. Šalies vadovas Kim jong-unas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu aptarė problemas pasaulyje ir regione, penktadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida.
 
Abi pusės savo susitikime ketvirtadienį buvo vieningos nuomonės, kad abipusis interesas yra dėl „rimtų ir sudėtingų tarptautinės ir regioninės situacijos pokyčių“ gerinti santykius.
 
Susitikimas, anot žiniasklaidos, vyko „rimtoje ir atviroje atmosferoje“.
 
Per pirmąjį Kinijos prezidento vizitą izoliuotoje Šiaurės Korėjoje per 14 metų Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino Šiaurės Korėjos ir JAV vyriausybes atnaujinti savo derybas. Kim jong-unas sakė, jog tarptautinė bendruomenė tikisi, kad abi šalys per jas pasieks ir rezultatų, pranešė Kinijos stotis CCTV.
 
Kim jong-unas ir toliau mano, kad iniciatyvą turi parodyti JAV. Jis esą iki šiol „iš atitinkamos šalies“ negavo teigiamo atsakymo.
 
Antrasis Kim jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Hanojuje vasario pabaigoje žlugo. Abiem pusėm nepavyko susitarti pagrindiniu Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo klausimu.
 
Pchenjanas reikalauja sušvelninti tarptautines sankcijas. Tačiau JAV vyriausybė nori sankcijas išlaikyti, kol išlieka su Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programa susijusi rizika. D. Trumpas kitą savaitę G20 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose greičiausiai susitiks su Xi Jinpingu. Svarbi jų pokalbių tema gali būti ir Šiaurės Korėja.
 
Kim jong-unas svečiui iš Kinijos surengė pompastišką priėmimą. Sostinėje Pchenjane šimtai tūkstančių žmonių su vėliavomis ir gėlėmis sveikino Kinijos delegaciją. Vakare Xi Jinpingo garbei buvo surengtas banketas. Vėliau abu lyderiai Pchenjane stebėjo masinę kultūrinę programą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 06:00
 
 

Lietuvos ir Kazachstano kultūriniai ryšiai nuolat pasipildo naujais akcentais, leidžiančiais geriau pažinti vieni kitus, pabrėžta ketvirtadienį vykusiame kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko susitikime su Kazachstano ambasadoriumi Viktoru Tembirbajevu.

Praėjusią vasarą Kazachstane vyko Lietuvos kultūros tarybos finansuota jaunimo ekspedicija „Misija Sibiras“, kurios metu lankytos ir tvarkytos lietuvių tremtinių palaidojimo vietos.

Šį penktadienį Lietuvoje prasideda Kazachstano kino savaitė. Jos metu bus galima pamatyti 7 naujus šioje šalyje sukurtus filmus, daugiausia istorine tematika. 

Susitikime aptartos platesnių Lietuvos ir Kazachstano kultūrinių ryšių galimybės, taip pat skatinant glaudžiau tiesiogiai bendradarbiauti atskiras abiejų šalių kultūros įstaigas, kaip nacionaliniai muziejai ir teatrai.

Sigita Zumerytė (ELTA)
 
2019.04.05; 08:34

Kinija ir Jungtinės Valstijos gali peržengti savo skirtumus ir dirbti kartu, besivadovaudamos abipuse pagarba, Kinijoje besilankančių JAV politikų grupei ketvirtadienį sakė šalies premjeras Li Keqiangas, kurį cituoja „Reuters“.

Kinija ir Jungtinės Valstijos yra įsitraukusios į aštrų prekybos karą ir įvedusios tarifus daliai viena kitos importo. 

Susitikdamas su Respublikonų senatorių grupe ir viena Kongreso nare Pekine Li Keqiangas sakė, kad per pastaruosius keturis diplomatinių ryšių dešimtmečius Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai turėjo „pakilimų ir nuosmukių“.

„Tvarūs ir stabilūs Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai tarnauja bendriems šalių ir jų gyventojų interesams“, – pažymėjo premjeras.

„Mes tikimės, kad Kinijos ir JAV bendradarbiavimas remsis abipuse pagarba ir lygybe“, – pridūrė jis.

Tenesio senatorius Lamaras Alexanderis Li Keqiangui sakė, kad jo delegacija čia atvyko „parodyti pagarbą puikiai šaliai ir puikiems žmonėms“. 

„Jūsų šalis ir mūsų šalis yra konkurentės, bet ne priešės. Ir mes tikime, kad gerbdamos viena kitą mes galime klestėti kartu“, – pažymėjo jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ilgai grasino įvesti tarifus visų 500 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos prekių importui, jeigu Pekinas nepakeis intelektinės nuosavybės, technologijų perdavimo, pramonės subsidijų ir patekimo į vietinę rinką politikos.

D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketina dalyvauti G20 susitikime Argentinoje šio mėnesio pabaigoje ir tarpusavyje aptarti prekybos klausimus.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-01

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Turkijos partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis dėl įtampos gali atsidurti pavojuje, ir įspėjo, jog Ankara gali pradėti dairytis naujų sąjungininkių, šeštadienį pranešė „The New York Times“.

Dviejų NATO sąjungininkių santykiai pablogėjo per keletą dešimtmečių, o Turkijos lira atsidūrė rekordinėse žemumose JAV dolerio atžvilgiu.

Lira penktadienį prarado 16 proc. vertės JAV dolerio atžvilgiu, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad padvigubins tarifus Turkijos plienui ir aliuminiui. Šie komentarai prisidėjo prie Turkijos valiutos susilpnėjimo.

R. T. Erdoganas įspėjo Vašingtoną nerizikuoti santykiais su Ankara, nes kitaip jo šalis ieškos „naujų draugų ir sąjungininkų“.

„Kol Jungtinės Valstijos nepradės gerbti Turkijos suvereniteto ir neįrodys, kad supranta, su kokiais pavojais susiduria mūsų šalis, partnerystė bus pavojuje“, – pažymėjo Turkijos prezidentas.

Socialiniame tinkle „Twitter“ D. Trumpas paskelbė apie naujus baudžiamuosius tarifus Turkijai ir pridūrė, kad šiuo metu santykiai su Turkija nėra geri.

R. T. Erdoganas penktadienio kalboje sumenkino valiutos krizės reikšmę, patardamas turkams nesijaudinti dėl valiutų kursų svyravimų.

Prezidentas pridūrė, kad Turkija turi bendradarbiavimo alternatyvų „Irane, Rusijoje ir kai kuriose Europos šalyse“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.12; 04:00