Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė bendradarbiauti


Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbo vizito į Lietuvą atvykusia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid. Roberto Dačkaus (LR Prezidento Kanceliarija) nuotr.

Susirūpinimą kelianti politinė situacija Baltarusijoje ir savaitę vykstantys susirėmimai bei neramumai tarp Baltarusijos policijos ir opoziciją palaikančių protestuotojų – šioms temoms daugiausia dėmesio skirta penktadienį vykusiame prezidento Gitano Nausėdos ir į Lietuvą su darbo vizitu atvykusios Estijos vadovės Kersti Kaljulaid susitikime.
 
Prezidentai sutarė, kad situacija reikalauja išskirtinio dėmesio bei būtinybės sutelkti pastangas, kad represijos prieš taikius piliečius būtų nutrauktos, visi suimtieji paleisti ir pradėtas dialogas su visuomene. Estija, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, palaiko Lietuvos iniciatyvą kelti diskusiją dėl situacijos Baltarusijoje aukščiausiu ES institucijų lygiu, pasisako už neeilinės Europos Vadovų Tarybos sesijos sušaukimą šiam klausimui aptarti.
 
Taip pat Estija prisideda prie Lietuvos prezidento iniciatyvos imtis moderatoriaus vaidmens, siekiant situacijos deeskalacijos Baltarusijoje. Šalies vadovo trijų žingsnių planą Baltarusijai jau palaiko Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovai. Lietuva ir Estija sutarė pasisakančios už sankcijų Baltarusijai nustatymą, nesikeičiant situacijai šalies viduje.
 
Estijos prezidentė išreiškė palaikymą Lietuvai dėl jos aktyvios pozicijos, siekiant taikiai sureguliuoti krizę Baltarusijoje.
 
Vadovų pokalbyje aptarti Lietuvos ir Estijos santykiai su Rusija. Konstatuota, kad Rusija siekia dalyti Europą ir pasaulį į įtakos sferas, naudodama įvairius galios svertus ir priemones, tokius kaip dezinformacija, istorinis revizionizmas, nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) projekto paleidimas. Šalių vadovai sutarė bendromis jėgomis siekti vieningo visų Baltijos šalių sutarimo dėl nuostatos nepirkti elektros iš Astravo AE. G. Nausėda padėkojo Estijai už bekompromisę paramą, vertinant Astravo AE grėsmę bei įsipareigojimą neįsileisti jos gaminamos elektros energijos į Estijos ar ES rinką.
 
Taip pat sutarta dėl būtinybės spartinti sinchronizacijos su kontinentine Europa įgyvendinimo procesą, kuris taptų energetinės nepriklausomybės pagrindu Baltijos šalims. Estija pritarė sieksianti šį projektą įgyvendinti kuo greičiau, geriausia iki 2025 m. lygiagrečiai su „HarmonyLink“ tiesimu. Sinchronizacijos spartinimą šalys žada įgyvendinti pasitelkdamos visas įmanomas priemones.
 
Susitikime, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, aptartos ES, Rytų partnerystės ir Trijų jūrų politinės darbotvarkės, pasidalyta mintimis dėl galimybių dar labiau stiprinti Lietuvos ir Estijos ekonominį bendradarbiavimą. Pasak prezidento G. Nausėdos, auganti šalių tarpusavio prekyba rodo pozityvią tendenciją, kurią svarbu išlaikyti, ypač koronaviruso padarinių kontekste. Pabrėždamas Lietuvos ir Estijos lyderystę finansinių technologijų srityje, prezidentas Estijos vadovei padovanojo pirmąją pasaulyje Lietuvos skaitmeninę numizmatinę kolekcinę monetą „LBCoin“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.15; 08:05
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.