Didžiojoje Britanijoje – degalų krizė. EPA – ELTA nuotr.
Degalų krizei sureguliuoti britų vyriausybė nuo pirmadienio pasitelks kariuomenę. 200 karių, iš kurių 100 vairuotojų, savaitgalį baigs atitinkamus apmokymus ir pirmadienį galės pradėti išvežioti degalus, penktadienį pranešė vyriausybė, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Didžioji Britanija šiuo metu išgyvena degalų krizę. Tačiau tai susiję ne su degalų trūkumu. Kadangi trūksta dešimčių tūkstančių vairuotojų, neįmanoma užtektinai benzino pristatyti į degalines. Padėtį pastaruoju metu dar labiau paaštrino atsargų kaupimas.
Praėjusiomis dienomis vyriausybė dar mėgino nuraminti gyventojus ir pareiškė, kad krizė valdoma. Tačiau trikdžiai tęsėsi ir penktadienį.
Didžiojoje Britanijoje trūksta apie 100 000 vilkikų vairuotojų. Dėl „Brexito“ daugelis vairuotojų paliko šalį. Be to, dėl koronaviruo ribojimų strigo vairuotojų parengimas. JK tenka kovoti ir su augančiomis dujų kainomis – dėl to auga energijos kaštai ir pradeda trūkti prekių.
Praėjusį sekmadienį vyriausybė Londone pažadėjo laikinas vizas 5 000 vilkikų vairuotojų ir 5 500 darbuotojų paukštininkystės sektoriuje.
Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų biudžetu. „Regitros“ duomenys rodo, kad pagal naujausią Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymą, mokestį skaičiuoti tektų apie 475 tūkst. transporto priemonių.
Lapkričio pradžioje Seimo nariai Valius Ąžuolas ir A. Širinskienė užregistravo naują Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta apmokestinti tik pirmą kartą registruojamus automobilius.
„Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Projektas iš karto susilaukė kritikos tiek dėl senų automobilių taršos neapmokestinimo, tiek dėl neapgalvotų pasekmių prekybai automobiliais ir verslui Lietuvoje.
„Nei gamybos metai, nei variklio galingumas, nei transmisijos tipas čia, anot vyriausybės profesionalų, nieko nereiškia. Įdomu, kaip tokį pavyzdį vertintų Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, mokslininkai arba save gerbiantys ir automobilių specifiką išmanantys ekspertai?“ – klausia Matas Buzelis, rinkos ekspertas ir transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas.
Tik niekas nepastebėjo, kad mokestis už naujos transporto priemonės įsigijimą pagal jos galimą taršą mažai ką turi bendro su tarša dar ir tokiu kampu.
Juk kiekvienam aišku, kad terši tiek, kiek nuvažiuoji kilometrų, su stovėjimo sankryžose ar kamščiuose neišjungiant variklio pliusine paklaida. Na, dar nuo vidutinio greičio priklauso tarša. Ir, kaip jau buvo minėta, priklauso nuo automobilio gamybos metų, variklio galingumo, transmisijos tipo.
Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priėmus tokį Seimo narių sprendimą juo greičiausiai susirūpintų ne tik Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, bet ir mūsų Konstitucinis teismas dėl tokios sprendimo logikos.
Jei būtų fiksuojami nuvažiuoti kilometrai, automobilio tipas ir gamybos metai, pavyzdžiui, per techninę apžiūrą, po kurios jie automatiškai patektų į Mokesčių inspekciją, kuri pagal tuos duomenis taip pat automatiškai nustatytų mokestį už taršą, dar suprasčiau.
O priėmus Seimo narių pasiūlymą, turėtume tiesiog labai keistą vienkartinį naujo kilnojamojo turto mokestį.
Kova su miestų oro užterštumu įvairiose šalyse buvo atliekama ir seniau, bet tik žmonių sveikatos apsaugojimo nuo nuodingų dujų prasme. Ir tik dabar Pasaulis kartu su Lietuva suprato, kad visgi yra ta globalinė klimato kaitos problema, kad reikia su ja kovoti, skatinant gyventojus persėsti į mažiausiai aplinką teršiančias moderniausias transporto priemones, ypač į modernų viešąjį transportą ir t.t., stabdant globalinį atšilimą.
Bet tik ne tokiu Seimo narių siūlomu būdu.
P.S. Turiu seną, bet gerame stovyje, dyzelinį. Tad šis mano straipsnis būtų kaip ir prieš save.
Penktadienį keliuose Serbijos miestuose vyko protestai dėl aukštų degalų kainų. Kaip skelbė nacionalinė televizija, protestuotojai reikalavo sumažinti akcizus benzinui ir dyzeliniam kurui.
Protestai buvo organizuojami per socialinius tinklus daugelyje miestų, įskaitant Belgradą, Nišą, Novi Sadą, Novi Pazarą, Kragujevacą, Pančevą. Piliečiai buvo raginami 17.00 val. vietos laiku (18.00 val. Lietuvos laiku) sustabdyti savo automobilį kelyje ir taip stovėti valandą, o į policijos klausimus atsakyti, esą baigėsi benzinas.
Vis dėlto, kaip skelbia žiniasklaida, didelių spūsčių keliuose neužfiksuota. Miestų gatvėse patruliavo sustiprintos policijos pajėgos.
Protesto akcijos vyko dešimtyje šalies miestų. Oficialios reakcijos į vairuotojų veiksmus kol kas nesulaukta.
Serbų ekspertų teigimu, degalai šalyje pabrango sustiprėjus JAV doleriui. Su analogiškomis problemomis susidūrė ir kitos Balkanų šalys. Juodkalnijos ekspertai teigia, kad jeigu šios šalies valdžia nespręs benzino kainų klausimo, šalyje gali kilti socialinis maištas.
Susisiekimo ministerija informuoja, kad tarnybinių automobilių degalų apskaitos tvarką numato Vyriausybės 2009 m. gegužės 17 d. nutarimu patvirtintos Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklės.
Šiose taisyklėse nurodyta, kad faktinė automobilio degalų naudojimo bazinė norma ir taikomas degalų naudojimo koeficientas (šaltuoju metų periodu, mieste, užmiestyje ir kt.) nustatomi kontrolinio važiavimo metu.
