Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. Youtube.com
Vašingtonas, gruodžio 29 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasikalbės telefonu, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.
Abiejų lyderių pokalbis vyks ruošiantis gyvam jųdviejų susitikimui kitą mėnesį. Skambučio metu jie aptars „virtinę įvairių temų“, nurodė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne, ir tai bus jau antrasis jų pokalbis per mažiau nei mėnesį.
„J. Bideno administracija tęsia intensyvią diplomatiją su savo Europos sąjungininkais ir partneriais bei konsultuojasi ir veikia koordinuotai, siekdama bendros pozicijos Rusijos karinio telkimo Ukrainos pasienyje atžvilgiu“, – sakoma atstovės trečiadienį išplatintame pranešime.
Rusija prie Ukrainos sienų šiuo metu sutelkusi dešimtis tūkstančių karių. Vakarai baiminasi 2014 metų įvykių pasikartojimo, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir Ukrainos rytuose pratrūko kovos.
Siekdami galimo įtampos numalšinimo, aukšti JAV ir Rusijos pareigūnai sausio 10 dieną planuoja susitikti Ženevoje. Šis susitikimas vyks Rusijai pareikalavus JAV ir NATO saugumo garantijų.
JAV jau yra atmetusios kai kuriuos Rusijos prašymus, tačiau pareiškė ryžtą kalbėtis.
Nesuprantu tautiečių, kurie džiaugiasi JAV prezidento Džo Baideno (Joe Bidenas) ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino paskutiniuoju pokalbiu. Esą JAV prezidentas labai drąsiai ir aiškiai perspėjo Kremliaus valdovą, kokių skaudžių pasekmių jis sulauksiąs, jei dabar puls Ukrainą.
Pirma, Rusija turėjo būti kaip reikiant pamokyta dar 2008-aisiais, kai puolė Gruziją (Sakartvelą). Jei tuomet būtų deramai pakratyta už apykaklės, galbūt nebūtų buvę ir Krymo okupacijos 2014-aisiais metais. Bet net po 2014-aisiais prarasto Krymo oficialiąjam Vašingtonui užteko įžūlumo tik žodžiais, o ne konkrečiais darbais ištiesti Ukrainai pagalbos ranką. JAV nenoras rimtai ginti Ukrainos prieš septynerius – aštuonerius metus įžūlus jau vien dėl to, kad Vašingtonas 1991-aisiais įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Ukrainos atsisakymus disponuoti branduoliniu ginklu. Tokį įsipareigojimą pasirašė ne politinis ar finansinis sukčius. Jį pasirašė JAV prezidentas. Kaip Barakas Obama, Donaldas Trampas, o dabar ir ponas J. Bidenas drįsta pamiršti savo pirmtako įsipareigojimus? Demokratinė, civilizuota, teisinė valstybė tokių įsipareigojimų nepamiršta.
Dabar – 2021-ųjų pabaiga. Labai panašu į tai, kas klostėsi ir 2008-aisiais, ir 2014-aisiais. Daug skambių, gražių, viltingų patikinimų, bet kiek realių darbų? Vien tušti grasinimai įvesti naujas, dar griežtesnes sankcijas, nors jau net puikią atmintį turintys politologai, regis, painiojasi, kokios iš sankcijų tebegalioja, kurios sustabdytos, kurios pakeistos kiek kitais ekonominiais suvaržymais, kiek iš viso realiai nuo vakarietiškų apribojimų kenčia Rusijos įmonių ir politikų – šimtai tūkstančių ar tik kelios dešimtys.
Ką belieka daryti Vladimirui Putinui, matančiam išsigandusių vakariečių tūpčiojimus „vienas žingsnis į priekį, du – atgal“? Jei Vakarai bedančiai, nesugeba apginti net tų, kuriuos visąlaik ragino įsilieti į europietišką glėbį, kodėl Kremliui neatplėšus naujų teritorijų? V. Putino elgesys – logiškas. Jei chuliganui leidžiama siautėti, jis – siautėja.
Antra, iš kur ištraukėte, kad V. Putinas tikrai ruošiasi pulti visą Ukrainą? Taip tvirtina visa demokratų partijai (J. Bideno partija) simpatizuojanti amerikietiškoji žiniasklaida? Sutinku, V. Putinas tikrai turi tokių planų – paimti į savo rankas ne tik Rytų, bet ir Vakarų Ukrainą. Nesiginčiju, prie Ukrainos sienų tikrai dislokuota daug rusiškos kariuomenės. Bet ar jos užtenka plačiam puolimui? Kai kurie Vakarų leidiniai tvirtina, kad prie Ukrainos permesta maždaug 175 tūkst. rusų kariškių, kai kuriose karinėse apygardose centrinėje ir rytų Rusijoje pastebima nerimą keliančių sujudimų. Žodžiu, Rusijai tikrai nebus labai sunku per keletą savaičių patraukti Ukrainos pusėn gausesnių pajėgų.
Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA foto
Tačiau 175 tūkstančiai – tai ne tos karinės pajėgos, kurios galėtų įveikti Ukrainos kariuomenę, turinčią 255 tūkst. karių, 200 tūkst. rezervistų ir 400 tūkst. parako uosčiusių karo veteranų. Plačiam puolimui Rusija turėtų sutelkti bent pusę milijono kariškių. Be to, nereikia pamiršti, kaip V. Putinas okupavo Krymą. Tyliai, be triukšmo. V. Putino planų neperprato net JAV žvalgybos: tvirtino, jog neturi žinių, patvirtinančių Kremliaus ketinimų įsiveržti į pusiasalį, o po trijų parų Krymas buvo užgrobtas. Ši detalė – labai svarbi. Jei tikrai Rusija ruoštųsi pulti Ukrainą iki pat Kijevo, greičiausiai iki paskutinės akimirkos apie tai nežinotų nei Vakarų džeimsai bondai, gėdingai pražiopsoję Krymo okupaciją, nei mes – žurnalistai, politologai, ekspertai.
Trečia, įvardinkite bent vieną teigiamą aspektą, kodėl J. Bideno ir V. Putino paskutinįjį nuotolinį pokalbį derėtų vadinti Ukrainai sėkmingu? Jei J. Bidenas būtų padorus politikas, jis V. Putinui būtų pareiškęs – apie Ukrainos problemas šnekėsimės tik tuomet, kai pokalbyje dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. Bet Ukrainos teritorinį vientisumą saugoti įsipareigojusios šalies prezidentas taip nepasielgė. Ukrainos likimą jis narpliojo apeidamas … Ukrainą (kokios garantijos, kad taip nebus pasielgta ir su Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija?).
Be to, J. Bidenas vis garsiau tvirtina, jog vienintelė galimybė taikiai sureguliuoti Kijevo ir Maskvos konfliktą – tai ukrainiečių pažadas laikytis vadinamųjų Minsko susitarimų. JAV prezidento manymu, oficialusis Kijevas privalo nusileisti Donbaso ir Luhansko separatistams suteikdamas jiems veto teisę. Tai, žinoma, reikštų Ukrainos kapituliaciją. Reikalauti, jog Ukraina laikytųsi Minsko susitarimų taip, kaip juos supranta V. Putinas, – pati tikriausia Ukrainos išdavystė. Bet jei J. Bidenas Ženevoje prasitarė apie Minsko susitarimus tik Amerikos vardu, šiandien jis jau kalba neva visų NATO partnerių vardu. Apie tai, kada V. Putinas grąžins Krymą, – J. Bidenas nedrįso net prasižioti. O V. Putino apetitai – nuolat auga. Dabar jis jau reikalauja, kad Vakarai atitrauktų nuo Rusijos sienų NATO karius, duotų raštišką įsipareigojimą, jog NATO daugiau nebesiplės į Rytus, jog NATO į savo šeimą neprims Ukrainos. J. Bidenas klusniai prasitaria – šiuos Kremliaus priekaištus teks aptarti pačiu aukščiausiu lygiu.
Bideno ir Putino suokalbis
Tad kas iš tiesų dedasi Rytų fronte? Norint brėžti savas išvadas tėra viena išeitis – atidžiai perskaitytų kuo daugiau nuomonių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau lietuviškąja puse tenka vis labiau nusivilti. Štai Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas portalui delfi.lt tvirtina teigiamai vertinantis nuotolinį Bideno ir Putino pokalbį internetu. Esą Amerika stengiasi sudrausminti Kremlių ir demonstruoja solidarumą Ukrainai. Suprask, Rusija patirsianti labai daug politinių ir ekonominių nuostolių, jei puls Ukrainą. Pasak ministro A. Anušausko, ukrainiečiai nėra palikti „vienui vieni“, JAV, NATO ir Europos Sąjunga remia Ukrainą.
O va garsusis politikos ekspertas Andrėjus Ilarionovas (gyvena JAV) televizijai Feigin Live (Marko Feigino internetinis kanalas), įrodinėjo, jog paskutinysis J. Bideno ir V. Putino pokalbis jam primena 1938-ųjų Miuncheno suokalbį. Tuomet buvo paaukota dalis Čekoslovakijos viliantis, jog diktatoriui Adolfui Hitleriui to užteks. Dabar, pasak A. Ilarionovo, aukojama Ukraina. Jo įsitikinimu, triukšmas dėl Rusijos telkiamos ginkluotės prie Ukrainos tėra akių dūmimas. Susikukavusiam su V. Putinu ponui J. Bidenui tiesiog reikia fono: Rusija tuoj tuoj puls, prasidės didelis didelis karas, todėl jam belieka derėtis su V. Putinu bei įtikinėti Ukrainos valdžią sutikti su nuolaidoms dėl vadinamųjų Minsko susitarimų. Tik tuomet neva bus išvengta didelio bumbtelėjimo. Ukrainos prezidentas jau tarsi sutinka, kad „geriau bloga taika nei geras karas“. O ir V. Putinas, jei Donbaso ir Luhansko sritys turės politinę autonomiją, priklausančią tiesiogiai Kremliui, jei Amerika įsipareigos daugiau nebeplėsti NATO į Rytus, – atsitrauks ir taika pasaulyje vėl įsivyraus. Tuomet J. Bidenas galės girtis išgelbėjęs Pasaulį nuo didelio „žvanginimo ginklais“, todėl vertas ne tik susižavėjimo ir pagyrų, bet ir konkrečios Nobelio taikos premijos. Žodžiu, V. Putinas siekia išpešti kuo daugiau nuolaidų, leisiančių jam kaip tinkamam šeimininkauti buvusiose SSRS teritorijose, o J. Bidenui reikalinga garbė. Ir vienam, ir kitam nusispjaut į ukrainiečių tautos kančias. Ir vienam, ir kitam tiesa ir teisingumas – nė motais. Maždaug taip pusantros valandos trukmės diskusijoje savo pastebėjimus dėliojo A. Ilarionovas.
Andrėjus Ilarionovas kalba Marko Feigino laidoje Feigin Live
Kritiškas A.Ilarionovo komentaras šių eilučių autoriui atrodo įtikinamesnis nei balsai tų, kurie giria Ameriką už drąsą ir principingumą. Man regis, neteisinga manyti, esą be atsitraukimų, nuolaidų ir paaukotos Ukrainos V. Putino neįmanoma pažaboti. Jei Vakarai nesielgtų kaip ištižę impotentai, jei imtų rimtai spausti V. Putiną, tai ir sutramdytų. Tereikia pradėt tramdyti.
Taigi kol kas širdyje – nusivylimas, kad JAV vadovaujama NATO vis dar nesugeba pastatyti į vietą kaimynines šalis puldinėjančio V. Putino. Ištisus trylika metų šokame pagal Kremliaus diktatoriaus, manančio, jog Sovietų Sąjungos griūtis – didelė katastrofa, dūdelę. Mums, vakariečiams, turėtų būti velniškai gėda.
Amerikoje leidžiamas JAV lietuvių laikraštis Draugas.org
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame pokalbyje su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Joe Bidenu, šią savaitę kalbėjusiu telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išgirdo patikinimą, kad jokie su Lietuva ir kitomis Europos rytinio regiono šalimis susiję sprendimai be jų žinios nebus priimti.
„Nieko apie jus be jūsų“, – JAV prezidento žodžius citavo Lietuvos vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Pirmiausiai išklausėme prezidento J. Bideno išklotinės apie jo pokalbį su V. Putinu. Prezidentas J. Bidenas užtikrino, kad kalboje su V. Putinu leido labai jam aiškiai suprasti, kad jeigu bus pažeista dinamika Europoje, konkrečiai Ukrainoje, tai Rusijos lauks labai rimtos pasekmės, kurias JAV taip pat koordinuos su Europos partnerėmis“, – žurnalistams ketvirtadienį taip pat teigė prezidento patarėja.
„Kalbant apie NATO rytinio flango šalis, tai buvo pasakyta, jog, jeigu gražų posakį panaudoti, tai nieko apie jus be jūsų. Kitaip sakant, nieko už nugaros Bukarešto devintuko šalims nebūtų tariamasi. Taip pat prezidentas J. Baidenas patikino, kad galimi yra papildomi patikinimo elementai tarp NATO narių ir taip pat papildomi pajėgumai“ , – atkreipė dėmesį ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Skaisgirytė teigė, kad nors pokalbio metu nebuvo įvardinta, kur konkrečiai papildomi pajėgumai galėtų būti pasiųsti, tačiau, pasak jos, galima suprasti, kad jie galėtų būti pasiųsti rytiniame NATO flange. Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jos teigimu, pokalbio metu buvo aptarta ir Ukrainos situacija, taip pat neraminanti Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija.
„Mes labai aiškiai pasakėme, kad nepriimtinos jokios raudonosios linijos Ukrainos atžvilgiu, Ukraina turi teisę pati spręsti savo ateitį, na o santykį su NATO taip pat kartu su kitomis NATO šalimis. Tą patį pasakė ir J. Bidenas, kad Ukraina yra suvereni šalis, kuri pati sprendžia apie savo ateitį“, – teigė A. Skaisgirytė.
Joe Bidenas šypsosi. EPA – ELTA foto
Maskva, gruodžio 7 d. (dpa-AFP-ELTA). Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV lyderio Joe Bideno virtualus viršūnių susitikimas, kuriame turėjo būti aptariama auganti įtampa Ukrainos konflikte, Baltųjų rūmų ir Kremliaus duomenimis, truko tik kiek daugiau nei dvi valandas.
Kremlius prieš tai teigė, kad dėl daugybės konfliktinių temų prezidentų pokalbis gali būti labai ilgas. Apie pokalbio turinį kol kas nieko nežinoma.
„Būkite pasveikintas, pone prezidente“, – sakė V. Putinas trumpame vaizdo įraše, kurį Kremlius paskelbė pokalbio pradžioje. J. Bidenas pareiškė, kad „gera“ jį matyti. Jis tikįs, kad kitas susitikimas vėl galės vykti asmeniškai.
Kremliaus duomenimis, V. Putinas ir J. Bidenas kalbėjosi ypač apsaugotu ir nuo pasiklausymų saugiu ryšiu. Susitikime, kuris prasidėjo netrukus po 17.00 val. Lietuvos laiku, turėjo būti kalbama ir apie galimas abipuses Rusijos ir NATO saugumo garantijas. V. Putinas neseniai paragino Vakarų gynybinį aljansą nutraukti plėtrą į rytus ir pareikalavo raštiškų to garantijų. Klastingas Vladimiro Putino žvilgsnis. EPA – ELTA nuotr.
JAV kaltina Rusiją telkiant karius netoli sienos su Ukraina. Vakarai baiminasi Rusijos invazijos į buvusią sovietinę respubliką. Maskva tokius planus neigia.
Po pokalbio su V. Putinu J. Bidenas turėtų pasikalbėti su kadenciją baigiančia Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu, sakoma pranešime.
Diena anksčiau sąjungininkai susitarė palaikyti glaudžius ryšius, siekiant parengti koordinuotą ir visapusišką atsaką į Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, gruodžio 3 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasakė kalbą smarkiai užkimusiu balsu, tačiau tvirtino pasigavęs peršalimą nuo anūko ir sakė, kad yra kasdien tikrinamas dėl COVID-19.
Šiurkštus, žemesnis J. Bideno balso tonas jam Baltuosiuose rūmuose kalbant apie ekonomiką, keliskart pertrauktas kosulio, paskatino pirmą klausimui pasirinktą žurnalistą paklausti: „Jums viskas gerai?“
„Man viskas gerai, – pasakė J. Bidenas. – Kasdien atlieku testą (…) COVID testą. Mane tikrina dėl visų atmainų.“
„Turiu pusantrų metų anūką, kuris sirgo peršalimu (…), bet tai tik peršalimas“, – pridūrė jis.
Drauge su naująja COVID-19 omikron atmaina atėjusi žiema sukėlė baimę dėl galimo atvejų atsinaujinimo, ypač kai amerikiečiai renkasi į metų pabaigos šventes.
J. Bidenas praėjusią savaitę Padėkos dienos šventę praleido su šeima. Prieš kelias dienas jam sukako 79 metai, jis yra seniausias kada nors išrinktas JAV prezidentas, tad jo sveikata kelia ypatingą susirūpinimą. Anksčiau lapkritį jam buvo atliktas išsamus, bet įprastas patikrinimas, po kurio Baltųjų rūmų gydytojas Kevinas O’Connoras pareiškė, kad prezidentas yra „sveikas“ ir „gyvybingas“.
J. Bidenas sveikas ir gali eiti JAV prezidento pareigas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Baltųjų rūmų gydytojas penktadienį atliko išsamią rutininę JAV prezidento Joe Bideno sveikatos patikrą ir nustatė, kad jis sveikas. Apžiūros metu prezidento galios buvo perduotos viceprezidentei Kamalai Harris, tapusiai pirmąja moterimi JAV istorijoje ėjusia šias pareigas, praneša AFP.
„Prezidentas yra sveikas, energingas 78 metų vyras, tinkamas sėkmingai vykdyti prezidento pareigas, įskaitant aukščiausiojo pareigūno, valstybės vadovo ir vyriausiojo pajėgų vado funkcijas“, – paskelbė Baltųjų rūmų gydytojas Kevinas O‘Connoras.
Išsamioje ataskaitoje nurodoma, kad J. Bideno eisena tapo „pastebimai standesnė ir mažiau gracinga“ nei prieš metus, o sakydamas kalbas viešumoje jis vis dažniau ir stipriau atsikrenkščia ir atsikosėja. Tačiau šie du simptomai nesiejami su rimtomis ligomis ir šiuo metu susirūpinimo nekelia.
Anot gydytojo, nebuvo rasta jokių problemų su širdimi ar dantimis, nėra odos vėžio ženklų, o regėjimas taip pat normalus.
Teigiama, kad prie geros prezidento būklės gali prisidėti tai, kad jis nevartoja jokių tabako produktų, negeria alkoholio ir mankštinasi bent 5 kartus per savaitę.
Šeštadienį J. Bidenui sukanka 79 metai ir jis yra vyriausias prezidentas JAV istorijoje. Iš gydytojo ataskaitos paaiškėjo, kad jis vartoja tris įprastus receptinius vaistus ir du nereceptinius vaistus bei nešioja kontaktinius lęšius.
Prezidento ūgis 182 cm, svoris – 83,46 kg, o jo kūno masės indeksas – 25.
Po sveikatos apžiūros Walterio Reedo ligoninėje į Baltuosius rūmus J. Bidenas grįžo šypsodamasis ir teigė besijaučiantis puikiai bei esantis nuostabios formos.
J. Bidenui penktadienį buvo atliekama kolonoskopija su nejautra, todėl šios procedūros metu prezidento pareigos buvo laikinai perduotos JAV viceprezidentei K. Harris. Ji jas ėjo 1 val. ir 25 minutes ir tapo pirmąją moterimi JAV istorijoje, turėjusia prezidento galias. K. Harris taip pat yra pirmoji moteris viceprezidentė.
J. Bidenas jau anksčiau buvo paskiepytas nuo COVID-19, o rugsėjį gavo sustiprinančiąją skiepo dozę.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, lapkričio 19 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas vėl eina savo pareigas, kai kiek anksčiau penktadienį laikinai perdavė įgaliojimus viceprezidentei Kamalai Harris, kol jam taikant nejautrą buvo atliekama kolonoskopija, pranešė Baltieji rūmai.
J. Bideno sekretorė spaudai Jen Psaki socialiniame tviterio tinkle parašė, kad prezidentas apie 11 val. 35 min. vietos (18 val. 25 min. Lietuvos) laiku pasikalbėjo su K. Harris ir savo personalo vadovu ir tuo metu „vėl pradėjo eiti savo pareigas“.
J. Bidenas yra „geros nuotaikos“ ir liko Walterio Reedo ligoninėje, kur bus užbaigtas „įprastinis jo sveikatos patikrinimas“, pridūrė J. Psaki.
Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad suvereni ir demokratinė Palestinos valstybė yra „geriausias būdas“ užtikrinti Izraelio ateitį.
„Jungtinių Valstijų įsipareigojimas Izraelio saugumui yra neabejotinas“, – sakė J. Bidenas Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai.
„Tačiau aš ir toliau tikiu, kad dviejų valstybių sprendimas yra geriausias būdas užtikrinti Izraelio, kaip žydų demokratinės valstybės, taikiai gyvenančios greta perspektyvios, nepriklausomos ir demokratiškos Palestinos valstybės, ateitį, – sakė jis. – Kol kas esame toli nuo šio tikslo, bet niekada neturėtume sau leisti atsisakyti pažangos galimybės“.
V.Zelenskis ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos pažadėjo Ukrainai daugiau karinės paramos pastarosios konflikte su Rusija.
Po prezidento Joe Bideno ir jo kolegos Ukrainoje Volodymyro Zelenskio trečiadienį vykusio susitikimo Baltieji rūmai paskelbė apie naują, 60 mln. dolerių vertės saugumo paketą.
Jis apima papildomas „Javelin“ prieštankines sistemas ir kitas gynybines priemones, kad Ukraina „galėtų veiksmingiau apsiginti nuo Rusijos agresijos“, sakoma po susitikimo paskelbtame bendrame prezidentų pareiškime.
„Jungtinės Valstijos palaiko Ukrainą ir toliau sieks, kad Rusija atsakytų už savo agresiją. Amerika tvirtai palaiko Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – priduriama pareiškime.
„JAV nuo 2014 m. skyrė Ukrainos pajėgų paramai 2,5 mlrd. dolerių, įskaitant daugiau kaip 400 mln. dolerių šiais metais“, – nurodoma prezidentų pareiškime.
Nuo tada, kai Maskva aneksavo Krymą, Kijevas rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kovoja su Rusijai ištikimais separatistais. Anot JT skaičiavimų, karinis konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
JAV ir Ukraina taip pat teigė toliau besipriešinsiančios Baltijos jūros dugnu tiesiamo „Nord Stream 2“ dujotiekio projektui, „kurį mes laikome grėsme Europos energetiniam saugumui“.
JAV ketina toliau dėti pastangas „šiuo pereinamuoju energetikos laikotarpiu išlaikytų Ukrainos vaidmenį tranzite, užtikrintų tiekimo saugumą ir neleistų Kremliui naudoti energetikos kaip geopolitinio ginklo“.
Kijevas baiminasi galįs prarasti svarbius dujų tranzito mokesčius, jei Rusija, apeidama Ukrainą, tieks dujas Vokietijai tik „Nord Stream 2“ dujotiekiu, kurio tiesimas jau netrukus bus užbaigtas.
Ukrainos leidinys „Gordonua.com” praneša, esą JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio susitikimas, numatytas rupjūčio 30-ąją Vašingtone, nukeliamas į rugsėjo 1 dieną. Suprask, JAV vadovas labai užsiėmęs dėl paskutiniųjų tragiškų įvykių Afganistane.
Taip, Baltųjų rūmų vadovas turi rūpesčių dėl padėties Afganistane. Tačiau esama ir kitokio paaiškinimo – Dž.Baidenas asmeniškai nemėgsta Ukrainos; Ženevoje susitikęs su Rusijos prezidentu Dž.Baidenas akivaizdžiai stojo Kremliaus, o ne Kijevo pusėn. Greičiausiai tai ir yra tikroji priežastis, kodėl Ukrainai gyvybiškai svarbus pokalbis vėl nukeliamas, tegul tik kelioms dienoms (sykį jis jau buvo atidėtas). Belieka tikėtis, kad bent rugsėjo 1-ąją nieko Amerikai labai svarbaus nenutiks, ir V.Zelenskiui vis tik pavyks nuoširdžiai pasišnekėti su Dž.Baidenu.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau Amerikos ir Ukrainos lyderių pokalbis gali būti labai sunkus. Mat vos tik įžengęs į Baltuosius rūmus 2021-ųjų pradžioje Dž.Baidenas kardinaliai pakeitė nuomonę dėl Ukrainos – neduoda nei lėšų, nei ginklų, nei vilties, jog artimiausiu metu suteks vilties tapti strategine JAV partnere. Atšaukė net sankcijas Ukrainą žlugdantį dujotiekį Nord Stream -2 tiesusioms Vokietijos firmoms. Viešėdamas Ženevoje jis net užsiminė, jog Ukraina privalanti laikytis jai pražūtingų Minsko susitarimų (taip mano ir Vladimiras Putinas). Pasak žinomo, įtakingo politikos ir ekonomikos apžvalgininko Andrėjaus Ilarionovo, tokiu elgesiu Dž.Baidenas padidino tikimybę, jog agresyvusis Kremlius šį rudenį atnaujins karinius išpuolius prieš Ukrainą. Vaizdžiai tariant, Dž.Baidenas atriško V.Putinui rankas elgtis kaip šis panorės, manys esant reikalinga.
Tad V.Zelenskis dabar turįs tik du kelius – arba įtikins Dž.Baideną pakeisti poziciją, arba galės atvirai visam pasauliui pasakoti liūdną istoriją, kaip Vašingtonas išdavė Kijevą.
Rugsėjo 1-oji – čia pat. Pagyvensime – pamatysime.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Po Talibano įžengimo į Kabulą buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino savo įpėdinį atsistatydinti. Atėjo laikas J. Bidenui „gėdingai“ atsistatydinti „už tai, kas įvyko Afganistane“, – sakė jis. D. Trumpas taip pat kritikavo J. Bideno imigracijos, ūkio ir energetikos politiką.
Prezidentaujant D. Trumpui, 2018 metais Dohoje Katare prasidėjo pirmieji tiesioginiai pokalbiai tarp JAV vyriausybės ir Talibano. Derybos 2020 metų vasario 29-ąją baigėsi susitarimu, kuriame buvo įvardytas JAV dalinių išvedimo tvarkaraštis. J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.
Pajėgų atitraukimas vėlavo, tačiau tada, jau prezidentaujant J. Bidenui, jis gegužę buvo pradėtas. Paraleliai šalį paliko ir NATO daliniai.
D. Trumpas jau kelis kartus kritikavo J. Bideno planus dėl karių išvedimo ir teigė, kad jis pats būtų elgęsis „visiškai kitaip ir daug sėkmingiau“. D. Trumpas sekmadienį tviteryje rašė: „Tai, ką J. Bidenas padarė su Afganistanu, taps legenda. Tai įeis į amerikiečių istoriją kaip vienas didžiausių pralaimėjimų“.
V. Zelenskis apgailestauja, kad J. Bidenas nesusitiko su juo prieš susitikimą su V. Putinu. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas rugpjūčio 30 d. Baltuosiuose rūmuose priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. Per susitikimą Kijevas veikiausiai prašys daugiau Vašingtono paramos kare su Rusijos remiamais separatistais Ukrainos rytuose.
Konfliktuose su Maskva Jungtinės Valstijos jau ilgą laiką rėmė Ukrainą, o iš pradžių V. Zelenskis buvo kviečiamas vizito į Baltuosius rūmus liepą.
„Šis vizitas patvirtins nepajudinamą Jungtinių Valstijų paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui Rusijos agresijos Donbase ir Kryme akivaizdoje“, – pranešime teigė J. Psaki.
J. Bidenas ir V. Putinas pradėjo antrą savo susitikimo dalį. EPA-ELTA nuotr.
JAV ir Rusijos prezidentai Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas pradėjo antrą savo susitikimo sesiją.
Baltieji rūmai pranešė, kad pirmoji susitikimo dalis, kurioje dalyvavo abu prezidentai ir užsienio reikalų ministrai Antony Blinkenas ir Sergejus Lavrovas kartu su vertėjais, vyko 93 minutes.
Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, šiai daliai buvo numatyta skirti 75 minutes.
Po pertraukos J. Bidenas ir V. Putinas susitiko lydimi jau didesnio būrio delegacijos narių.
Antrojoje susitikimo dalyje, be V. Putino, Rusijai atstovauja S. Lavrovas, ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, atsakingas už konflikto Rytų Ukrainoje klausimus, Dmitrijus Kozakas.
Tuo tarpu JAV atstovauja J. Bidenas, jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas, valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland, patarėjas Rusijos klausimais Ericas Greenas ir JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Sullivanas.
Iš viso abi susitikimo dalys turėtų trukti apie 4–5 valandas.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas trečiadienį savo susitikimą pradėjo rankos paspaudimu prie Ženevos vilos, kur abu prezidentai planuoja kalbėtis apie didžiausias JAV ir Rusijos santykių problemas per pastaruosius metus.
Po susitikimo šeimininko, Šveicarijos prezidento Guy Parmelino, įžangos J. Bidenas ištiesė ranką V. Putinui, ir tai buvo pirmasis rankos paspaudimas V. Putinui nuo sausio mėnesio, kai J. Bidenas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas.
„Visada geriau susitikti akis į akį“, – sakė J. Bidenas, kai abu vyrai atsisėdo su savo aukščiausiais diplomatais, pradėdami viršūnių susitikimą, kuriame Šaltojo karo dvasia sklandė virš dabartinio JAV susirūpinimo dėl Rusijos kibernetinių atakų ir to, ką Baltieji rūmai vertina kaip pavojingą poslinkį į autoritarizmą.
Stengdamasis skambėti pozityviai, V. Putinas sakė tikintis, kad „susitikimas bus produktyvus“, kai jiedu liks „tete-a-tete“.
Nors susitikimo aplinka – prabangi vila su vaizdu į Ženevos ežerą – ir vaizdinga, tačiau laukia alinanti diplomatinė akistata, kuri gali trukti iki penkių valandų ir be jokių pietų pertraukų.
V. Putinas atvyko į Ženevą. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atskraidinęs lėktuvas nusileido Ženevoje. Rusijos vadovas vyks į susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.
V. Putinas atsisakė planuoto oficialaus Šveicarijos prezidento sutikimo oro uoste ir ketina važiuoti tiesiai į „Villa La Grange“, kur nekantriai lauktas J. Bideno ir V. Putino susitikimas turi prasidėti apie 13.30 val. (14.30 val. Lietuvos laiku).
Vila virš Ženevos ežero yra mažiau nei 10 km nuo oro uosto. Automobilių kolona turi važiuoti per Ženevos centrą. Eismas ten praktiškai sustojęs.
Abiejų šalių teigimu, tikimasi, kad derybos truks bent 4–5 valandas. Vakare abu prezidentai ketina išvykti namo.
Ženeva laukia J. Bideno ir V. Putino. EPA-ELTA nuotr.
Po didelės konfrontacijos tarp Vašingtono ir Maskvos metų trečiadienį Ženevoje įvyks pirmasis JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino viršūnių susitikimas. Nekantriai laukiamas susitikimas, kuris vyks J. Bideno iniciatyva, prasidės 14.00 val. Lietuvos laiku ir truks 4-5 valandas, pranešė ir Baltieji rūmai, ir Kremlius.
J. Bidenas pakvietė V. Putiną susitikti, kad dėl Vakaruose vis labiau kritikuojamos Maskvos politikos nurodytų jam „raudonąsias linijas“. Tačiau abiejų didžiausių branduolinių valstybių vadovai kalbėsis ir apie bendrus interesus.
La Grange viloje prie Ženevos ežero, be kita ko, planuojami pokalbiai apie strateginį stabilumą pasaulyje. Ekspertai tikisi, kad V. Putinas ir J. Bidenas gali inicijuoti naujas derybas dėl branduolinio nusiginklavimo ir ginklų arsenalo kontrolės. Taip pat bus aptariami konfliktai Afganistane, Libijoje, Sirijoje bei ginčas dėl branduolinių programų Irane ir Šiaurės Korėjoje.
J. Bidenas pareiškė, kad kalbės apie didėjančias represijas ir žmogau teisių pažeidimus Rusijoje. Vašingtonas, be to, kaltina Maskvą kibernetinėmis atakomis prieš JAV institucijas ir kišimusi į JAV rinkimus. Rusija šiuo kaltinimus neigia. Ir V. Putino, ir J. Bideno teigimu, abiejų šalių santykiai, kuriuos, be kita ko, temdo daugybė sankcijų, yra „žemiausiame taške“.
Viršūnių susitikimas su V. Putinu Ženevoje užbaigs pirmąją JAV prezidento kelionę užsienyje, per kurią jis pirmą kartą dalyvavo NATO viršūnių konferencijoje. Savaitgalį jis dalyvavo ir G7 viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o antradienį Briuselyje susitiko su ES lyderiais.
Pasibaigus viršūnių susitikimui, J. Bidenas ir V. Putinas surengs atskiras spaudos konferencijas.
JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pareiškė sutinkąs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad dvišaliai santykiai yra pasiekę „žemiausią tašką“, likus kelioms dienoms iki abiejų lyderių susitikimo.
Tarp JAV ir Rusijos tvyro didžiulė įtampa dėl virtinės klausimų – nuo žmogaus teisių iki kišimosi į rinkimus ir kibernetinių atakų – tad trečiadienio susitikimas Ženevoje yra labai laukiamas.
J. Bidenas sekmadienį, baigiantis trijų dienų trukmės G7 susitikimui Kornvalyje, žurnalisto buvo paklaustas apie V. Putino pareiškimą.
„Dvišaliai santykiai pastaraisiais metais pasiekė žemiausią tašką“, – V. Putinas pareiškė interviu stočiai „NBC News“.
„Manau, jis teisus, kad pasiektas žemiausias taškas“, – teigė J. Bidenas.
JAV prezidentas tuomet gynė sprendimą po jųdviejų susitikimo nerengti bendros spaudos konferencijos. Vietoje to abu lyderiai nutarė atskirai bendrauti su žurnalistais.
„Tai nėra varžybos dėl to, kas geriau pasirodys spaudos konferencijoje ir kam geriau pavyks sugėdinti kitą. Aš noriu labai aiškiai išdėstyti, kokios yra geresnių santykių su Rusija sąlygos. Mes neieškome konflikto“, – teigė J. Bidenas.
„Aš aiškiai pasakysiu savo nuomonę apie tai, kaip praėjo susitikimas“, – kalbėjo prezidentas, pridurdamas, kad V. Putinas savo ruožtu pateiks nuosavą požiūrį tuo pat klausimu.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Likus kelioms dienoms iki viršūnių susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos santykius su JAV yra ištikusi didelė krizė. „Dvišaliai santykiai pastaraisiais metais pasiekė žemiausią tašką“, – sakė jis naktį į šeštadienį paskelbtoje interviu stočiai „NBC News“ ištraukoje.
J. Bidenas, anot,V. Putino, radikaliai skiriasi nuo savo pirmtako Donaldo Trumpo, kuris esą buvo ypatinga ir talentinga asmenybė, anksčiau nedalyvavusi politikoje. J. BIdenas tuo tarpu esąs „karjeristas“, kuris praktiškai visą savo, kaip suaugusio žmogaus, gyvenimą praleido politikoje ir yra „kitokio tipo žmogus“.
J. Bidenas, pasak V. Putino, turi privalumų ir trūkumų, tačiau jis tikįs, kad JAV prezidentas nesiims impulsyvių veiksmų.
Pradėdamas savo pirmąją kelionę Europoje, J. Bidenas trečiadienį sakė, kad JAV neieško konflikto su Rusija. „Mes norime stabilių, nuspėjamų santykių“, – teigė jis. Kartu prezidentas pridūrė, kad Rusijos vyriausybė, jei imsis „kenkėjiškų veiksmų“, gali sulaukti JAV atsako.
Šiuo metu J. Bidenas lankosi Didžiojoje Britanijoje, kur iki sekmadienio dalyvaus G7 viršūnių susitikime. Pirmadienį jis jau dalyvaus NATO aukščiausio lygio konferencijoje Briuselyje, dar po dienos susitiks su ES lyderiais. Tada trečiadienį Ženevoje numatytas J. Bideno susitikimas su V. Putinu.
J. Bidenas ir B. Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas ketvirtadienį Kornvalyje esančiame Karbis Bėjaus miestelyje susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu. Tai pirmasis gyvas jų susitikimas, vykstantis Didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimo išvakarėse.
B. Johnsonas teigė, kad „visi labai džiaugiasi“ galėdami išvysti J. Bideną šiame pietvakarių Anglijos kurorte. J. Bidenas savo ruožtu pasveikino JK premjerą su neseniai įvykusiomis jo tuoktuvėmis ir pašmaikštavo: „Mes abu vedėme aukštesnio nei mūsų lygio (moteris).“
„Neketinu paprieštarauti prezidentui šiuo, ar iš tiesų bet kuriuo kitu klausimu“, – atsakė B. Johnsonas, prieš jiems išeinant privačių derybų.
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Baltieji rūmai teigia, kad planuojamas JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino susitikimas Ženevoje yra būtinas ir svarbus. J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas pirmadienį Vašingtone sakė, kad JAV prezidentas susitinka su V. Putinu ne šiaip sau, o būtent dėl abiejų šalių nesutarimų.
Pokalbiai įvyks po to, kai J. Bidenas bus susitikęs su G7, NATO ir ES šalių lyderiais. Todėl viršūnių susitikimo data, anot J. Sullivano, vargu ar gali būti geresnė.
J. Sullivanas taip pat pabrėžė, kad niekas negali pakeisti asmeninio prezidentų susitikimo. Tai esą ypač pasakytina apie V. Putiną. „Jam būdingas labai asmeniškas sprendimų priėmimo stilius“, – teigė jis. Todėl J. Bidenui esą svarbu žiūrint V. Putinui į akis pasakyti, ko tikisi JAV. Kalbėti tiesiogiai su V. Putinu yra ir efektyviausias kelias suprasti Rusijos planus ir ketinimus, pabrėžė patarėjas.
J. Bidenas ir V. Putinas susitiks Ženevoje birželio 16 dieną. Pokalbiai vyks tvyrant didelei įtampai tarp abiejų šalių.
