Prieš JAV prezidento inauguraciją FTB tikrina karius. EPA-ELTA nuotr.

Nežinomi asmenys pavogė du karinės uniformos komplektus netoli Vašingtono, kur trečiadienį įvyks JAV išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracija. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN.
 
Pasak jo šaltinių, incidentas kelia nerimą valdžios institucijoms, kadangi anksčiau FTB darbuotojai gavo duomenų, jog kažkokie asmenys internete svarstė galimybę įsigauti į J. Bideno inauguracijos ceremoniją dedantis JAV nacionalinės gvardijos kariais.
 
Kaip pažymi CNN, du uniformos komplektai buvo pavogti iš JAV armijos kariškio automobilio. Tai įvyko Merilando valstijoje, netoli Vašingtono. Spėjama, kad mašinos durys buvo neužrakintos. Pareigūnų nuomone, vagystė „nebuvo tikslinga“. Atliekamas tyrimas.
 
Pentagono atstovai antradienį pranešė, jog 12 JAV nacionalinės gvardijos karių buvo nušalinti nuo tarnybos per inauguraciją, kadangi jie gali būti susiję su įtartina veikla.
 
J. Bideno inauguracija įvyks trečiadienį ant Kapitolijaus laiptų. Jos išvakarėse Vašingtone imtasi griežtų saugumo priemonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.20; 12:06

Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.

Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.

Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.

Pirmiausia persispausdinome iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą „Reichstago padegimas“ – 2021″. Dabar jūsų dėmesiui – gordonua.com paskelbtas J.Šveco interviu. Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.

Jurijus Švecas. D.Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V.Putinas

Jelena POSKANNAJA

V. Putino bendrakursis, KGB eksžvalgybininkas J. Švecas: D. Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V. Putinas

Jurijus Švecas. Aleksandro Chomenkos (gordonua.com) nuotr.

Interviu leidiniui „Gordon“ buvęs TSRS KGB žvalgybininkas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino KGB instituto bendrakursis Jurijus Švecas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), papasakojo, kaip pasikeitė politinių jėgų pasiskirstymas po to, kai prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, kaip su šiais įvykiais gali būti susijusios Rusijos specialiosios tarnybos, per kokias organizacijas Rusijos federalinė saugumo tarnyba (Федеральная служба безопасности (FSB)) veikia Amerikos rusakalbę diasporą ir kaip Rusijos Federacija (RF) bandė įtraukti Ukrainą į 2020 metų prezidento kampaniją.

J. Švecas: „Stipriai triukšmauja tik viena potrampinė socialinė grupė – rusakalbiai Amerikos emigrantai“.

Niekada prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis JAV prezidentas.

– Kokia dabar situacija JAV po sausio 6 d. įvykių Vašingtone?

– Tai, kas įvyko, turiu omenyje Kapitolijaus šturmą, buvo bandymas įvykdyti valstybinį perversmą. Jo tikslas buvo neleisti ateiti į valdžią teisėtai išrinktam prezidentui Joe Bidenui ir palikti valdžią apsišaukėliui, žmogui, kuris pralaimėjo, bet vis dar skelbia, kad jis laimėjo, – D. Trumpui.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) tiria šį įvykį kaip vidinio terorizmo apraišką ir mano, kad tai didžiausia JAV saugumo grėsmė. Suimta daugiau nei 100 žmonių, bet tai tik pradžia. Kol kas suimami tik tie, kas išsidavė Kapitolijaus vestibiulyje. Įdomūs aukštesni pareigūnai, dėl kurių šis šturmas tapo įmanomas. Juos irgi anksčiau ar vėliau suras.

Trims žmonėms, kurie įsiveržė į Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

To, kas įvyko, išsigando net respublikonai. Daugelis iš jų laikosi distancijos nuo D. Trumpo. Bendrovės, susijusios su socialiniais tinklais ir platformomis, blokuoja jam priėjimą. Nuo jo ir nuo Respublikonų partijos laikosi distancijos ir didžiausi finansiniai donorai. Vakar gautas pranešimas, kad Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pasirengęs dovanoti D. Trumpui 300 mln. JAV dolerių skolos, kad tuojau pat nutrauktų su juo ryšius. Ir „Signature Bank“, kuris aptarnavo D. Trumpą ir jo šeimą, taip pat nutraukia su juo ryšius.

– Kaip jūs galvojate, ko būtent D. Trumpas norėjo pasiekti, ko tikėjosi?

– D.Trumpas ilgai kaitino žmones pasakėčiomis apie tai, kad rinkimai buvo falsifikuoti, ir faktiškai nukreipė juos į Kongresą. Visa tai dokumentuota. Kiekvienas, kas supranta anglų kalbą ir matė per televiziją nufilmuotą vaizdo įrašą, negali neigti šio fakto.

Sprendžiant iš visko, gana aukštame, kariuomenės vadovybės, Nacionalinės gvardijos vadovo lygmenyje, o taip pat slaptųjų tarnybų (tarnybų, užtikrinančių prezidento, administracijos, vyriausybinių įstaigų apsaugą) vadovybėje buvo tam tikro pobūdžio sąmokslas, dėl kurio susiklostė situacija, kai sukilėliai prasiveržė į Kongresą. Kadangi juos turėjo sustabdyti gatvėje dar gerokai iki prieinant Kapitolijų, bet kelias buvo atviras. FTB vertinimu, Kapitolijų šturmavo apie 8 tūkst. maištininkų, o jiems priešinosi apie 1,4 tūkst. policininkų, kurie, iš esmės, neturėjo šansų.

Kalbomis, kad rinkimai sufalsifikuoti, tiki tik apkvailinti D. Trumpo šalininkai. Daugiau nei 60 teismų išmetė D. Trumpo komandos ieškinius dėl falsifikacijos į šiukšliadėžes. Čia tai vadinama „frivoliškais teismo ieškiniais“. Tai yra tokie ieškiniai, kurie pateikiami be jokio „faktažo“ ir įrodymų.

Priminsiu, kad per ketverius vadovavimo metus D. Trumpas paskyrė 25 proc. teisėjų. Jo šalininkai gyrėsi, kad jis faktiškai pradėjo kontroliuoti šalies teismų sistemą. JAV Aukščiausiajame Teisme iš devynių teisėjų dauguma – konservatoriai, tai yra respublikonai, o tris iš jų paskyrė būtent D. Trumpas, beje, jam tai kainavo daug pastangų. Ir vis dėlto visi teismai kaip niekam nereikalingus popierius išmetė D. Trumpo komandos ieškinius, nes jokių rinkimų masinės falsifikacijos įrodymų nebuvo.

Sąmokslininkai turėjo tokį planą: 8 tūkst. šturmuoja Kongresą, grobia senatorius ir kongresmenus, kurie tuo metu formaliai skaičiavo balsus. Pagal įstatymą Kongresas privalo tik užfiksuoti (kaip sąskaitininkas) savo dokumentuose skaičių rinkėjų, atidavusių savo balsus valstijų lygmenyje. Nei aptarinėti, nei kelti abejonių, nei imtis kokių nors kitų diskretiškų veiksmų už arba prieš šiuos balsus nei Senatas, nei Atstovų Rūmai neturi teisės.

Trims žmonėms, įsiveržusiems į JAV Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

D. Trumpo šalininkų apskaičiavimu, du senatoriai respublikonai – vienas iš Teksaso, kitas – iš Misūrio – sugalvojo, jų nuomone, genialų planą ir pasiūlė: „Mes nesakome, kad buvo masinės falsifikacijos, bet jūs juk matote, žmonės suskilę, todėl įkurkime laikiną taikinamąją komisiją, kuri išnagrinės šiuos klausimus ir taip mes sutaikysim šalį“.

Tai buvo Nikolo Makiavelio stiliaus planas, nes nėra nieko pastovesnio nei laikina komisija, kaip rodo daugelio šalių istorija. Komisija būtų dirbusi 10 dienų, dvi savaites, o D. Trumpas visą tą laiką sėdėtų. Artėja naujo prezidento inauguracijos laikas, o komisija dirba ir D. Trumpas sėdi Baltuosiuose rūmuose. Paskui jie atneša D. Trumpui išnagrinėti bet kokį rezultatą, o jis teigia, kad nesutinka su išvadomis, ir komisija vėl tęsia darbą. Ir taip visus artėjančius ketverius metus. Tai yra sistema lūžta. Štai kam visa tai buvo numatyta.

Žlugo planas tik dėl vienos priežasties: kol šturmuotojai užiminėjo Kapitolijų, slaptosios tarnybos spėjo išvesti kongresmenus ir senatorius požeminėmis perėjomis į saugią vietą. Šturmuotojams nieko nepavyko užimti.

D. Trumpas, matyt, kurį laiką pats išsigando. Po šio įvykio kilo rimtas įtarimas dėl jo psichinės būklės. Jis save beveik įvarė į tą patį kampą kaip ir V. Putinas. Ir vienas, ir kitas supranta, kad vienintelis jų saugumo šaltinis – turėti valdžią. Nuėjai į šoną, ir viskas. Ir tai veikia jo psichiką.

Kitą dieną po Kapitolijaus šturmo JAV psichiatrų asociacija nusiuntė laišką į Kongresą prašydama nušalinti D. Trumpą nuo valdžios, nes jis prarado nuovoką. Nepakaltinamas žmogus, galintis prieiti prie raudonojo mygtuko, atominio ginklo, tampa pavojingas ne tik savo šaliai, bet beveik visam pasauliui.

D. Trumpas iš pradžių prigulė po kerplėša, pritilo ir net apkaltino savo šalininkus, kuriuos dar neseniai kvietė eiti šturmuoti Kapitolijų, ir pažadėjo jiems priklausančią bausmę. Kitą dieną dezavavo šį pareiškimą. Trumpai tariant, žmogus kaip nesavas.

Tuomet FTB ir teisėsaugos organai kartkartėmis paskelbia pareiškimus. Jie neatmeta tikimybės, kad iki sausio 20 d. D. Trumpo šalininkai gali suorganizuoti panašių, o gal ir pavojingesnių akcijų. Vienas iš scenarijų, kuris būtent vakar buvo įgarsintas teisėsaugos organų: apsupti Kapitolijų, JAV Aukščiausiąjį Teismą, kitas įstaigas ir suteikti respublikonams galimybę užimti valdžią organizavus valstybinį perversmą. Manau, tai nepavyks. Vašingtonas bus visiškai izoliuotas, apsaugotas, ir saugumas bus užtikrintas.

Tačiau lieka grėsmė, kad panašūs prasiveržimai gali įvykti 50 JAV valstijų. Tuomet teisėsaugos sistema bus perkrauta. Ji tiesiog neturės jėgų, kad užtikrintų saugumą.

Svarbiausia šioje situacijoje štai kas: niekuomet prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis prezidentas. Tai precedento neturintis atvejis.

– Jūsų nuomone, ar įsivėlė į šią situaciją Rusijos specialiosios tarnybos?

– Tai, kas įvyko, sukrėtė Ameriką. Rinkimai įvyko. Visuose lygmenyse net respublikonai pripažino J. Bideno pergalę. Liaudis iš esmės aprimo. Yra tik viena gyventojų socialinė grupė šioje šalyje, mano pastebėjimais, kuri yra egzaltuotos, įsiaudrinusios būsenos ir baisiai triukšmauja. Tai Amerikos rusakalbių emigrantų grupė.

Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto

Normalų išsilavinimą turintys žmonės, kurie sugebėjo įsikurti ir realizuoti save šioje šalyje, yra ramūs. Tačiau, kuo žemesnis išsilavinimas, kuo prasčiau įsikūrę, tuo jie agresyvesni ir protrampiškai nusiteikę. Vietiniai ekspertai aiškina, kad didžioji dalis rusų emigracijos – tai vadinamoji dešrinė emigracija, kuri dėl savo mentaliteto, prichotipo pavaldi išorinėms manipuliacijoms.

Tačiau aš manau, kad problema ne tik ši, bet dar ir tai, kas vadinama „Maskvos ranka“. JAV, be ambasados, Rusijos valstybę pristato organizacija, kuri vadinasi Rusijos mokslo ir kultūros centras. Jis pavaldus agentūrai „Rossotrudnichestvo“. O „Rossotrudnichestvo“ tęsia Tarybinių draugystės su užsienio šalimis draugijų sąjungos (Союз советских обществ дружбы с зарубежными странами (ССОД)) tradicijas ir yra jų paveldėtojas. Ši organizacija buvo kuriama TSRS kaip KGB išorinės žvalgybos stogas, priedanga. Aš tai žinau kaip faktą.

„Rossotrudnichestvo“ visose išsivysčiusiose šalyse, palaikančiose diplomatinius santykius su RF, laiko vadinamuosius Mokslo ir kultūros centrus. Tai FSB stogas arba priedanga. Organizacija užsienio šalyse kuria ir valdo penktąją koloną.

FSB agentūra įsiskverbė į rusų emigraciją. Čia sukasi labai dideli pinigai. Rusų emigracijoje yra visas tarpsluoksnis žmonių, kurie gyvena išskirtinai iš kešo, gaunamo iš šių centrų. Situacija tiesiog idiotiška iš JAV pusės. Tai prasidėjo dar Billo Clintono laikais ir tęsiasi iki šių dienų, nors Rusijos valdžia išvarė iš šalies visas užsienio organizacijas, susijusias su vyriausybėmis. Tarp jų British Council, ISAID ir t. t. Tačiau JAV iki šiol veikia rusų centras.

Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto

Žinoma, ne visa rusų emigracija yra potrampinės būsenos. Tačiau socialiniuose tinkluose, kad visi pradėtų spiegti, daug nereikia. Pakanka kelių žmonių, kurie gražbyliaus (tuščiažodžiaus), ir kelių trolių, kurie visa tai palaikys, kuo, tiesą sakant, jie ir užsiima.

Beje, jeigu atkreipėte dėmesį, prieš kelias dienas kelis Ukrainos atstovus įtraukė į juoduosius sąrašus už jų dalyvavimą prezidento rinkimuose JAV-2020 Rusijos specialiųjų tarnybų pusėje. Įdomus momentas. Įtariu, kad ne visi supranta, todėl paaiškinsiu.

Svarbiausia Rusijos įsikišimo į 2016 m. Amerikos rinkimus kryptis buvo tokia: programišiai įsilaužė į JAV serverius ir per „WikiLeaks“, kurią per Julianą Assangą kontroliavo Rusijos specialiosios tarnybos, nutekino pavogtą informaciją. 2020 m. rinkimuose buvo planuota, kad „WikiLeaks“ vaidmenį atliks grupė „draugų“ iš Ukrainos, per kuriuos Rusijos specialiosios tarnybos nutekins informaciją. Šį kartą amerikiečiai padarė tai, ką derėjo padaryti anksčiau. O derėjo iš karto pasakyti: „Bičiuliai, tai, ką nutekina „WikiLeaks“, – tai Rusijos specialiųjų tarnybų darbo rezultatas“.

Tačiau 2016 m. tas nebuvo padaryta. Todėl gavo tai, ką gavo. Bet šį kartą, kai tik Kijeve pradėjo veikti aktyvistų grupė, kuriems vadovavo draugas A. Derkačius, JAV į tai iš karto atkreipė dėmesį, iš karto visi suprato ir bandymą neutralizavo gemalo stadijoje. Tai vienintelė priežastis, kodėl Ukraina nebuvo įtraukta į 2020 m. rinkimus pagal visą programą su visais negatyviais padariniais, kurių pasitaikytų, jeigu „draugų“ planą pavyktų įgyvendinti.

– Tai reiškia, kad Kremliaus ranka, nors ir po priedanga, bet visgi pasiekė JAV prezidento rinkimus?

Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.

– Be abejo. Ši JAV rusų diasporos egzaltacija ir bandymas naudoti Ukrainą „WikiLeaks“ vaidmenyje tik patvirtina šį faktą.

– Ir kaip, jūsų nuomone, susidariusi situacija gali išsispręsti?

– JAV teisėsauga ir FTB labai sunerimę dėl šalyje susidariusios situacijos. Manau, kad tyrimo mastai bus neregėti. Ir pagaliau bus imtasi priemonių, kurių seniai reikėjo imtis.

Amerikiečiai visgi vykdo įstatymus. Bepročių nėra daug. Branduolį ekstremistų, kurie dabar daro betvarkę, aš palyginčiau su sektantais. Su jais neįmanoma diskutuoti. Jie tiki, ir viskas. Jie bus sugniuždyti. Man susidarė įspūdis, kad daugelis jų jau patys suprato, kad D. Trumpas pasirodė esąs netikras pranašas, kuris gali nuvesti dievai žino kur.

Didžiausia auka bus Respublikonų partija. Jeigu pažiūrėtume į praėjusių rinkimų žemėlapį, pamatysime, kad Respublikonų partija atstovavo daugiausiai depresyvios ekonomikos valstijoms ir žmonėms, kurie gyveno Amerikos žemės ūkio regionuose. Miestai ir valstijos, kurių ekonomika yra pažengusi ir šiuolaikinė, palaikė demokratus. Ir pastarieji Kapitolijaus įvykiai paaštrins Respublikonų partijos padėtį.

Kaip jau sakiau, dabar nuo jų bėga finansiniai donorai – didžiausios Amerikos korporacijos ir bankai. T. y. D. Trumpo dėka Respublikonų partija gali virsti marginaline organizacija ir atsidurti Amerikos politinio gyvenimo pakraštyje.

Analitikai, kuriuos aš pažįstu kelis dešimtmečius ir stipriai gerbiu, tikiu jų išmintimi, sako, kad demokratai atėjo į valdžią mažiausiai 10-iai metų. Demokratai gavo vietą Baltuosiuose rūmuose ir abiejuose Parlamento rūmuose. Jie sukurs dvi naujas valstijas – Kolumbijos apygardą ir Puerto Riką – ir gaus dar keturis senatorius demokratus. Jie praplės Aukščiausiojo Teismo sudėtį iki 15 žmonių ir dar paskirs ten savo demokratų.

– O kaip ši istorija gali baigtis Maskvai?

– Čia nebus nieko gero. Rusijos centro aktyvumo pliūpsniai Amerikoje vis dar išsiveržia, tačiau aš manau, kad jie bus užgesinti. Jungtinėse Amerikos Valstijose aiškiai, iš esmės suvokia ir specialiosios tarnybos, ir su užsienio politika susijusios valstybinės agentūros, kad štai už tokią „dovaną“ kaip D. Trumpas, kurią gavo Amerika pastariesiems ketveriems metams, ji turi būti dėkinga Kremliui. Taigi niekas nebus pamiršta.

Gordonua.com

2021.01.18; 19:00

Dėl saugumo priežasčių, anot žiniasklaidos, atidėta išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno inauguracijos repeticija, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Ji nukelta iš sekmadienio į pirmadienį, ketvirtadienio vakarą pranešė „Politico“, remdamasi dviem šaltiniais. Dėl padidėjusių saugumo problemų J. Bideno komanda taip pat atšaukė pirmadienį planuotą kelionę traukiniu iš demokrato gimtojo Vilmingtono į Vašingtoną.
J. Bidenas sausio 20 dieną bus inauguruotas naujuoju šalies prezidentu.
 
JAV prezidento inauguracija tradiciškai į Vašingtoną pritraukia šimtus tūkstančių lankytojų, tačiau šį kartą dėl pandemijos ceremonija vyks siaurame rate.
 
Saugumo šaltiniai neseniai įspėjo dėl ginkluotų protestų planų Vašingtone ir visose 50 valstijų. Perspėjimas paskelbtas po kadenciją baigiančio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo, per kurį praėjusią savaitę žuvo penki žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 10:50

Joe Bidenas žada „ne skaldyti, o vienyti“ šalį. EPA-ELTA nuotr.

JAV Kongresas po riaušių Kapitolijuje patvirtino Joe Bideno pergalę prezidento rinkimuose.
 
Oficialiai J. Bideno pergalė paskelbta, kai Kongreso patvirtintų rinkikų balsų skaičius viršijo 270.
 
Bendra Kongreso rūmų sesija buvo nutraukta prieš kelias valandas, kai Donaldo Trumpo šalininkai sukėlė riaušes ir įsiveržė į Kapitolijaus pastatą, o parlamentarai buvo evakuoti.
 
Atstovų Rūmams ir Senatui atnaujinus darbą, Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas pasmerkė Kapitolijuje surengtas riaušes ir pavadino tai „nepavykusiu sukilimu“.
 
„Jie bandė sutrikdyti mūsų demokratija. Jiems nepavyko. Jiems nepavyko. Jiems nepavyko sutrukdyti Kongresui“, – sakė aukšto rango respublikonas.
 
Tvirtinimo procesą kiek užlaikė ir dalis respublikonų, kurie bandė užginčyti rinkikų balsų tvirtinimą kai kuriose valstijose. Visi tokie bandymai buvo atmesti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 14:00

Donaldas Trumpas susitaikė su savo pralaimėjimu prezidento rinkimuose. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas privačiuose pokalbiuose pripažįsta savo pralaimėjimą lapkričio 3 d. įvykusiuose rinkimuose, bet nedaro to viešai, kad sulauktų daugiau dėmesio. Tai antradienį pranešė laikraštis „Politico“, remdamasis savo šaltiniais.
 
Jų žiniomis, Amerikos lyderis taip pat supranta, kad trečiadienį JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai bendrame posėdyje patvirtins išrinktojo prezidento Joe Bideno pergalę. Pasak leidinio šaltinių, Baltųjų rūmų šeimininkas netgi prisipažino „esąs tiesiog nusivylęs“ dėl pralaimėjimo prezidento rinkimuose. Valstybės vadovas, teigia laikraštis, susitaikė su savo pralaimėjimu tik pastarosiomis savaitėmis.
 
Nors D. Trumpas privačiuose pokalbiuose pripažįsta savo pralaimėjimą, pažymi „Politico“ šaltiniai, jis vis dėlto tvirtina, kad būtų laimėjęs sąžiningus rinkimus. Amerikos lyderis su patarėjais taip pat svarstė planus palikti Vašingtoną ir išvykti į jam priklausantį Mar a Lago dvarą Floridos valstijoje.
 
D. Trumpas vis dar kalba apie rinkimų klastojimą tik tam, kad sulauktų daugiau dėmesio, rašo leidinys. „Šiais veiksmais siekiama kelti susidomėjimą ir būti svarstomam naujienų laidose“, – sakė laikraščio šaltinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.06; 11:16

JAV generalinis prokuroras Billas Barras. EPA – ELTA nuotr.

JAV generalinis prokuroras Billas Barras atmetė respublikonų teiginius, esą per prezidento rinkimus buvo reikšmingai sukčiaujama, taip padidindamas spaudimą Donaldui Trumpui pripažinti akivaizdžią Joe Bideno pergalę.
 
„Iki šiol nepamatėme sukčiavimo tokiu mastu, kuris galėtų paveikti rinkimų baigtį“, – interviu „Associated Press“ sakė B. Barras.
 
B. Barro komentarai patvirtina Krašto saugumo departamento, JAV žvalgybininkų ir nepriklausomų rinkimų stebėtojų išvadas, kad, vyriausybės pareigūnų žodžiais, šie rinkimai buvo „saugiausi Amerikos istorijoje“.
 
Antradienį tviteryje D. Trumpas pabrėžė neva liudytojų parodymus Mičigane, kur jau patvirtinta J. Bideno pergalė, ir dar vieną respublikonų organizuotą renginį Virdžinijoje.
 
„Žmonės ateina [duoti parodymų] kaip niekad anksčiau. Didelis vilkikas, vežantis šimtus tūkstančių suklastotų (netikrų) rinkimų biuletenių į balsavimo centrą? Siaubinga – apsaugokime Ameriką“, – rašė jis.
 
Nors D. Trumpo advokatai yra pateikę keliasdešimt ieškinių, beveik visi jie buvo atmesti teismų kaip neturintys jokios pagrindo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.02; 10:19

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Joe Bidenas taps JAV prezidentu tik tuo atveju, jei sugebės įrodyti, kad jo tariamas laimėjimas rinkimuose įvyko ne dėl sukčiavimo, penktadienį tviteryjte rašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
 
„J. Bidenas gali įžengti į Baltuosius rūmus kaip prezidentas, tik jei gali įrodyti, kad jo juokingi 80 mln. balsų nebuvo gauti apgaule ar neteisėtai. Kai matai, kas įvyko Detroite, Atlantoje, Filadelfijoje ir Milvokyje, masinis rinkėjų sukčiavimas, jam kyla didelė neišsprendžiama problema!“ – tvirtino D. Trumpas.
 
Netrukus po to, kai D. Trumpas paskelbė šią žinutę tviteryje, tviteris pažymėjo ją kaip klaidinamą.
 
Dabartinis JAV prezidentas respublikonas D. Trumpas atsisako pripažinti savo pralaimėjimą lapkričio 3 d. vykusiuose prezidento rinkimuose ir tvirtina apie plataus masto klastojimą per rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.28; 03:00

JAV Pensilvanijos ir Nevados valstijos antradienį oficialiai patvirtino demokrato Joe Bideno pergalę prieš Donaldą Trumpą per prezidento rinkimus šiose valstijose.
 
Pensilvanija skiria 20 rinkikų balsų, o Nevada – 6 balsus.
 
Pirmadienį rinkimų rezultatus patvirtino Mičigano valstija, skirianti 16 rinkikų balsų.
 
Pensilvanijos gubernatorius Tomas Wolfas antradienį per tviterį pranešė, kad Pensilvanijos valstybės departamentas patvirtino lapkričio 3 d. vykusio balsavimo rezultatus.
 
„Šiandien Pensilvanijos valstybės departamentas patvirtino lapkričio 3 dienos JAV prezidento ir viceprezidento rinkimų Pensilvanijoje rezultatus“, – rašė gubernatorius T. Wolfas.
 
Netrukus po to žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Nevados Aukščiausiasis teismas antradienį taip pat patvirtino J. Bideno pergalę per prezidento rinkimus valstijoje.
 
Kaip praneša CNBC, iš Skrantono miesto Pensilvanijoje kilęs J. Bidenas laimėjo šioje valstijoje, pelnydamas 50 proc. balsų. Dabartinis prezidentas D. Trumpas gavo 48,8 proc. balsų.
 
J. Bidenas Pensilvanijoje nugalėjo beveik 80 000 balsų persvara, o Nevadoje – 33 596 balsų persvara.
 
Prognozuojama, kad demokratas J. Bidenas iš viso užsitikrins 306 Rinkikų kolegijos balsus, o tai 36 balsais daugiau, nei reikia pergalei rinkimuose. Respublikonas D. Trumpas iš viso gaus 232 rinkikų balsus.
 
Prieš dieną D. Trumpas pažadėjo nebetrukdyti JAV vyriausybei teikti pagalbą išrinktojo prezidento J. Bideno pereinamojo laikotarpio komandai, tačiau vis dar nepripažįsta savo pralaimėjimo.
 
Kiekviena JAV valstija privalo iki gruodžio pradžios oficialiai patvirtinti balsavimo rezultatus.
 
Jei rezultatai nebus užginčyti, tada sausio 6 d. JAV Kongresas patvirtins prezidento rinkimų rezultatus, o sausio 20-ąją įvyks J. Bideno inauguracijos ceremonija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.25; 00:05

Joe Bidenas žada „ne skaldyti, o vienyti“ šalį. EPA-ELTA nuotr.

Perskaičiavus balsalapius Džordžijos valstijoje, patvirtinta, kad demokratas Joe Bidenas yra prezidento rinkimų šioje valstijoje nugalėtojas.
 
Kaip pranešama, Džordžijoje išrinktasis JAV prezidentas J. Bidenas 12 284 balsais nugalėjo dabartinį prezidentą respublikoną Donaldą Trumpą.
 
Džordžijoje tradiciškai laimi Respublikonų partijos kandidatai į prezidentus. Šioje valstijoje pastaruosius 28 metus nebuvo laimėjęs Demokratų partijos kandidatas, ir tai skaudus pralaimėjimas D. Trumpui, kuris teisiniais ieškiniais ir nepagrįstais pareiškimais apie plataus masto sukčiavimą per rinkimus siekia panaikinti rinkimų rezultatus.
 
Nors balsų perskaičiavimas patvirtina J. Bideno pergalę, D. Trumpo kampanija turi teisę prašyti dar vieno perskaičiavimo, nes demokrato J. Bideno persvara valstijoje yra mažesnė nei 0,5 proc.
 
J. Bidenas pareiškė esąs įsitikinęs, kad D. Trumpas žinojo, kad nelaimės ir parodė „neįtikėtiną neatsakingumą“, ir apkaltino jį begėdiškai kenkiant demokratijai.
 
Demokratas J. Bidenas taps 46-uoju JAV prezidentu, inauguracijos ceremonija numatyta sausį.
 
Rinkimuose J. Bidenas gavo 6 mln. daugiau balsų nei D. Trumpas. Pagal Rinkikų kolegijos sistemą, demokratas užsitikrino 306 rinkikų balsus, o D. Trumpas – 232. Vis dėlto D. Trumpas niekaip nesutinka pripažinti savo pralaimėjo lapkričio 3 d. vykusiuose rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.20; 02:00

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

JAV sąjungininkių lyderiai antradienį telefonu kalbėjosi su naujuoju šalies prezidentu Joe Bidenu ir pažadėjo bendradarbiauti.
 
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasveikino J. Bideną, laimėjusį prieš Donaldą Trumpą prieš savaitę vykusiuose prezidento rinkimuose.
 
„Patikinau juos, kad Amerika sugrįžo. Vėl sugrįšime į žaidimą. Tai jau nebus vien Amerika“, – J. Bidenas sakė žurnalistams Delavere.
 
Pereinamojo laikotarpio komanda teigė, kad J. Bidenas planuoja bendradarbiauti su Europos šalimis kovoje su COVID-19 protrūkiu bei klimato kaita – tai sritys, kuriose D. Trumpo požiūris smarkiai skyrėsi nuo JAV sąjungininkių požiūrio.
 
Remiantis pranešimu, išrinktasis prezidentas pagyrė A. Merkel vadovavimą ir paragino „atgaivinti transatlantinius santykius, taip pat ir pasitelkiant NATO bei ES“.
 
B. Johnsonas, kuris neblogai sutarė su D. Trumpu, su J. Bidenu kalbėjo 20 min. ir vėliau tviterio paskyroje paskelbė besitikįs bendradarbiauti klimato kaitos srityje, kartu „skatinti demokratiją ir atsigauti po pandemijos“.
 
J. Bideną pasveikino ir Didžiojo septyneto lyderiai, ir tokie artimiausi D. Trumpo sąjungininkai kaip Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu bei Saudo Arabijos princas Mohammedas bin Salmanas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.11; 05:00

J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.

Demokratas Joe Bidenas šeštadienį paskelbtas JAV prezidento rinkimų nugalėtoju, perimsiančiu Baltuosius rūmus iš Donaldo Trumpo, užsitikrinus pergalę Pensilvanijoje, įtvirtinusią daugiau nei 270 pergalei reikalingų Rinkikų kolegijos balsų.
 
J. Bideną nugalėtoju paskelbė tokios žiniasklaidos priemonės, kaip CNN, „NBC News“ ir „CBS News“, jam priskyrus itin svarbią pergalę Pensilvanijos valstijoje, deleguojančioje net 20 rinkikų.
 
Iki šeštadienio J. Bidenas buvo surinkęs 253 rinkikų balsus – tai reiškia, kad pergalė Pensilvanijoje jam užtikrino 273 rinkikų balsus. Jam vėliau priskirta pergalė ir Nevadoje, turinčioje 6 rinkikus.
 
Kai kurios žiniasklaidos priemonės J. Bideną nugalėtoju paskelbė ir Arizonoje, bendrą jo turimų rinkikų balsų skaičių padidinusią iki 290.
J. Bidenas pergalę iškovojo iš viso 24 valstijose, įskaitant savo gimtąjį Delaverą. Jam taip pat atiteko tokie dideli prizai, kaip Kalifornija ir Niujorka bei šalies sostinė.
 
Buvęs viceprezidentas laimėjo keturiose valstijose, kuriose 2016 metais pergalę šventė D. Trumpas – Mičigane, Pensilvanijoje, Viskonsine ir, pasak dviejų žiniasklaidos priemonių, Arizonoje.
 
JAV žiniasklaidos priemonių teigimu, D. Trumpui pergalė prognozuojama 23 valstijose, įskaitant tokius didžiulius prizus, kaip Floridą ir Teksasą. Jis šiemet laimėjo ir daugybėje valstijų, kuriose laimėjo ir prieš ketverius metus – Indianoje, Kentukyje, Misūryje ir Ohajuje.
Naujausiais duomenimis, nugalėtojas dar nepaskelbtas trijose valstijose – Aliaskoje, Džordžijoje ir Šiaurės Karolinoje. Nepaisant to, J. Bideno persvara jau yra užtikrinta.
 
„Fox News“ ir „Associated Press“ pergalę Arizonoje jau priskyrė J. Bidenui, tačiau kitos žiniasklaidos priemonės, įskaitant CNN ir „NBC News“, dar neskubėjo skelbti valstijos nugalėtojo.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
 
Nebraskos rinkikų balsai bus padalyti abiem kandidatams – keturi jų atiteks D. Trumpui, o likęs vienas atiteks J. Bidenui. Meine nugalėtoju laikomas demokratas, tačiau jam atiteks tik trys iš keturių valstijos turimų rinkikų balsų, o vienas atiteks D. Trumpui.
 
Pateikiame sąrašą valstijų, kuriose laimėjo kiekvienas kandidatas, ir jų deleguojamus rinkikų balsus. Šie skaičiavimai grindžiami tokių JAV žiniasklaidos priemonių duomenimis, kaip CNN, „Fox News“, MSNBC, „NBC News“, ABC, CBS „The New York Times“.
 
Donaldas Trumpas (214 rinkikų balsų)
 
Alabama (9), Arkanzasas (6), Florida (29), Aidahas (4), Indiana (11), Ajova (6), Kanzasas (6), Kentukis (8), Luiziana (8), Meinas (1)***, Misisipė (6), Misūris (10), Montana (3), Nebraska (4)**, Šiaurės Dakota (3), Ohajas (18), Oklahoma (7), Pietų Karolina (9), Pietų Dakota (3), Tenesis (11), Teksasas (38), Juta (6), Vakarų Virdžinija (5), Vajomingas (3).
 
Joe Bidenas (279/290 rinkikų balsų)
 
Arizona (11)*, Kalifornija (55), Koloradas (9), Konektikutas (7), Delaveras (3), Kolumbijos apygarda (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Meinas (3)***, Merilendas (10), Masačusetsas (11), Mičiganas (16), Minesota (10), Nebraska (1)**, Nevada (6), Naujasis Hampšyras (4), Naujasis Džersis (14), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Pensilvanija (20), Rod Ailendas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12), Viskonsinas (10).
 
Vis dar laukiama galutinių rezultatų šiose valstijose: Aliaska, Arizona(*), Džordžija, Mičiganas, Nevada, Šiaurės Karolina.
 
* Arizoną J. Bidenui priskiria tokios žiniasklaidos priemonės, kaip „Associated Press“ ir „Fox News“, tačiau CNN ir „NBC News“ teigia, kad dar per anksti skelbti valstijos nugalėtoją.
 
** Nebraskoje dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausia rinkėjų balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o dar trijų rinkikų balsai nustatomi pagal rinkėjų simpatijas trijose Kongreso apygardose. J. Bidenui vienas balsas atiteko per balsavimą Kongreso rinkiminėse apygardose.
 
*** Meine sistema yra panaši į sistemą Nebraskoje. Trys iš keturių rinkikų balsų yra numatyti J. Bidenui, likęs balsas atiteks D. Trumpui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 06:02

D. Trumpas ir jo sąjungininkai šeštadienį greičiausiai nebepasirodys viešumoje, skelbia JAV žiniasklaida, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
D. Trumpas šįryt, kai šalį apskriejo žinia apie Joe Bideno pergalę JAV prezidento rinkimuose, laiką leido savo golfo klube Virdžinijoje.
 
Jis jau sugrįžo į Baltuosius rūmus, į Vašingtono gatves suplūdus minioms žmonių, švenčiančių Joe Bideno pergalę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 05:50

Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidento rinkimų rezultatai penktadienio vakarą Lietuvos laiku dar nėra aiškūs, kadangi kelios svyruojančios valstijos vis dar skaičiuoja balsus, tačiau prie pergalės pamažu artėja Joe Bidenas.
 
Demokratas užsitikrino jau bent 253 iš 270 pergalei reikalingų Rinkikų kolegijos balsų, rodo JAV žiniasklaidos skaičiavimai. Jis šiuo metu pirmauja itin svarbioje Pensilvanijos valstijoje, pergalė kurioje nutiestų kelią į Baltuosius rūmus.
 
Donaldas Trumpas yra užsitikrinęs 214 rinkikų balsų. Nors respublikonų kandidatas keliose valstijose, galinčiose užtikrinti perrinkimą, tik nežymiai atsilieka nuo J. Bideno, jo galimybės iškovoti antrąją kadenciją pamažu blėsta.
 
J. Bidenas šiuo metu pirmauja ne tik Pensilvanijoje, o ir Džordžijoje, turinčioje 16 rinkikų balsų. Nepaisant to, dar per anksti skelbti jų nugalėtoją.
 
Neapibrėžtumas supa ir Arizoną, turinčią 11 rinkikų balsų.
 
Nors „Fox News“ ir „The Associated Press“ pergalę Arizonoje jau priskyrė J. Bidenui, kitos žiniasklaidos priemonės to daryti neskubėjo.
Jei pergalę Arizonoje būtų galima užtikrintai priskirti J. Bidenui, jis jau turėtų 264 rinkikų balsus.
 
Balsų skaičiavimas svarbiose valstijose užtrunka todėl, nes esama daugybės paštu atiduotų balsų. Juos daugiausiai atidavė demokratai.
Pateikiame padėties apžvalgą valstijose, kurios dar nepriskyrė pergalės nė vienam kandidatui.
 
Pensilvanija
Pensilvanija išlieka didžiausiu prizu, kadangi ji turi net 20 rinkikų balsų. D. Trumpas joje kurį laiką pirmavo, tačiau J. Bidenas penktadienio rytą išsiveržė į priekį daugiau nei 6,8 tūkst. balsų.
 
Didžioji dalis nesuskaičiuotų balsų yra teritorijose, dažniau išrenkančiose demokratų kandidatus, pavyzdžiui, Filadelfijos mieste.
Jau suskaičiavus apie 95 proc. balsų, J. Bidenas surinko 49,4 proc., o D. Trumpas – 49,3 proc. balsų.
 
Džordžija
Džordžijoje iš pradžių taip pat pirmavo D. Trumpas, tačiau pranašumo įgijo J. Bidenas, toliau skaičiavus balsus demokratiškose teritorijose. Buvęs viceprezidentas šiuo metu nežymiai pirmauja.
 
J. Bideno persvara – apie 1,1 tūkst. balsų. Jau suskaičiuota apie 98 proc. visų balsų.
 
Džordžija nėra išrinkusi demokratų prezidento nuo 1992 metų. Valstijos 16 rinkikų balsų J. Bideną priartintų prie pergalai reikalingų 270 rinkikų balsų. Jei J. Bidenui būtų priskirta pergalė ir Arizonoje, jis rinkikų balsų būtų surinkęs daugiau, nei reikia.
 
Nevada
Pergalė Nevadoje jau iš anksto buvo prognozuojama J. Bidenui. Valstijos 6 rinkikų balsai jam užtikrintų 270 balsų, jei būtų užsitikrinęs pergalę Arizonoje.
 
Suskaičiavus daugiau nei 89 proc. balsų, J. Bidenas šioje valstijoje turi 11 tūkst. balsų persvarą.
 
Šiaurės Karolina
Šiaurės Karolinoje, turinčioje 15 rinkikų balsų, D. Trumpas pirmauja 77 tūkst. balsų, suskaičiuota jau 95 proc. visų balsų. Valstijoje jis iš viso surinko apie 50 proc. rinkėjų balsų, o J. Bidenas – 48,6 proc.
 
Šioje valstijoje pergalė prognozuojama D. Trumpui, tačiau iki rinkimų dienos paštu atsiųsti balsai dar gali būti skaičiuojami iki lapkričio 12 dienos.
 
Arizona
J. Bidenas šioje valstijoje pirmauja apie 47 tūkst. balsų, suskaičiavus apie 90 proc. visų atiduotų balsų. Jis surinkęs 50,1 proc., o D. Trumpas – 48,5 proc. balsų.
 
Jei J. Bidenas laimėtų Pensilvanijoje, pergalė Arizonoje jam nebebūtų reikalinga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.07; 06:19

Prezidentas Donaldas Trumpas patirs žiaurų pralaimėjimą, jei jis, kaip grasina, dėl rinkimų rezultatų kreipsis į JAV Aukščiausiąjį Teismą, trečiadienį perspėjo demokratų kandidato Joe Bideno stovyklos teisininkas.
 
D. Trumpas „patirs vieną gėdingiausių pralaimėjimų Aukščiausiame Teisme, kokį prezidentui kada nors yra tekę patirti“, jei sieks užginčyti po rinkimų dienos suskaičiuotus biuletenius, teigė buvęs patarėjas Baltuosiuose rūmuose Bobas Baueris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.05; 04:55

Amerikos prezidento rinkimai. 2020 metai. EPA – ELTA nuotr.

Donaldas Trumpas ir jo konkurentas demokratas Joe Bidenas šiuo metu laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų.
 
Preliminariais duomenimis, JAV žiniasklaida prognozuoja pergalę D. Trumpui 23-ose valstijose, įskaitant daug rinkikų balsų turinčius Floridą ir Teksasą, taip pat Indianą, Kentukį, Misūrį, Oklahomą ir Tenesį. Visose šiose valstijose D. Trumpas nugalėjo ir 2016 m.
 
Tuo tarpu J. Bidenas nugalėjo 18-oje valstijų, įskaitant savo namų valstiją Delaverą, taip pat – Kaliforniją ir Niujorką.
 
Demokratas taip pat kol kas pirmauja tose valstijose, kuriose 2016 m. nugalėjo Hillary Clinton.
JAV prezidento rinkimai. 2020-ieji metai. EPA – ELTA nuotr.
 
Taigi, šiuo metu J. Bidenas yra užsitikrinęs 223 rinkikų balsus, o D. Trumpas – 214.
 
Vis dar laukiama svarbiausių svyruojančių valstijų – Džordžijos, Mičigano, Pensilvanijos ir Viskonsino – rezultatų.
 
Magiškas skaičius JAV prezidento rinkimuose yra 270. Būtent tiek rinkikų turi užsitikrinti kandidatas, kad nugalėtų prezidento rinkimuose ir taptų naujuoju šalies vadovu.
 
Pateikiame valstijų, kuriose nugalėjo D. Trumpas ir J. Bidenas sąrašą, ir rinkikų skaičių jose:
 
Donaldas Trumpas*
 
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Alabama (9), Arkanzasas (6), Florida (29), Aidahas (4), Indiana (11), Ajova (6), Kanzasas (6), Kentukis (8), Luiziana (8), Misisipė (6), Misūris (10), Montana (3), Nebraska (5)*, Šiaurės Dakota (3), Ohajas (18), Oklahoma (7), Pietų Karolina (9), Pietų Dakota (3), Tenesis (11), Teksasas (38), Juta (6), Vakarų Virdžinija (5), Vajomingas (3)
* Nebraskoje dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausia rinkėjų balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o dar trijų rinkikų balsai nustatomi pagal rinkėjų simpatijas trijose Kongreso apygardose.
 
Joe Bidenas
 
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Kalifornija (55), Koloradas (9), Konektikutas (7), Delaveras (3), Kolumbijos apygarda (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Merilendas (10), Masačusetsas (11), Naujasis Hampšyras (4), Naujasis Džersis (14), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Rod Ailendas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12)
 
Vis dar laukiama galutinių rezultatų šiose valstijose: Aliaska, Arizona, Džordžija, Meinas, Mičiganas, Nevada, Šiaurės Karolina, Pensilvanija ir Viskonsinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.04; 09:30

Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Demokratų kandidatas į JAV prezidentus Joe Bidenas per rinkimų kampaniją išleido televizijos reklamai daugiau negu bet kuris kitas pretendentas į šį postą per visą istoriją. Tai penktadienį pranešė laikraštis „The Hill“, remdamasis analitikos kompanija „Advertising Analytics“.
 
Jos duomenimis, televizijos reklama nuo J. Bideno rinkimų kampanijos pradžios praėjusiais metais atsiėjo 582 mln. dolerių. Vien tik pastarąją savaitę jo komanda išleido 45 mln. dolerių. Be to, pagal išlaidas reklamai demokratų kandidatas lenkia savo varžovą respublikoną, dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris per dvejus pastaruosius metus tiems patiems tikslams išleido 342 mln. dolerių.
 
Pasak laikraščio, J. Bidenui iki lapkričio 10 d. taip pat nupirkta eterio laiko televizijoje už 57 mln. dolerių.
 
JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 3 d. Tą pačią dieną bus renkami visi 435 Kongreso Atstovų Rūmų nariai ir trečdalis Senato, 13 valstijų gubernatoriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 17:07

Kandidatų į JAV viceprezidentus debatuose K. Harris susirėmė su M. Pence’u. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį vykusiuose netikėtai ramiuose kandidatų į JAV viceprezidento postą debatuose demokratų kandidatė Kamala Harris susigrūmė su respublikonu Mike’u Pence’u.
 
K. Harris debatuose tvirtino, kad Donaldo Trumpo veiksmai koronaviruso pandemijos metu neleidžia jo išrinkti antrai kadencijai, o M. Pence’as siekė oponentę parodyti kaip kraštutinių kairiųjų pažiūrų kandidatę.
 
Likus 27 dienoms iki JAV prezidento rinkimų ir D. Trumpui sergant COVID-19, M. Pence’as ir K. Harris debatuose dėl saugumo skyrė organinio stiklo plokštė.
 
K. Harris, kuri demokratų pergalės atveju taptų aukščiausią postą JAV istorijoje užimančia moterimi, nedelsdama debatuose užsipuolė D. Trumpo nesugebėjimą tvarkytis su koronaviruso krize, kuri JAV pražudė daugiau nei 210 tūkst. žmonių.
 
„Amerikos žmonės tapo didžiausios prezidento administracijos nesėkmės mūsų šalies istorijoje liudininkais. Tiesa sakant, ši administracija vien dėl to paleido iš rankų teisę būti perrinkta“, – Jutos universitete sakė Kalifornijos senatorė ir buvusi prokurorė K. Harris.
 
Teigdama, kad D. Trumpas sveikatos apsaugos darbuotojus laikė „aukojamais darbininkais“, K. Harris apkaltino Baltuosius rūmus nesiimant skubių veiksmų, nepaisant turimos informacijos apie COVID-19 keliamą pavojų.
 
„Prezidentas sakė, kad tai yra apgaulė. Jie sumenkino (krizės) rimtumą“, – tikino K. Harris.
 
Jokio prasivardžiavimo
 
Tiesa, po netvarkingų Joe Bideno ir D. Trumpo debatų prieš 8 dienas, M. Pence’o ir K. Harris debatai buvo ramesni, tačiau kandidatai visiškai nesutarė pandemijos klausimais.
 
„Noriu, kad Amerikos žmonės žinotų, kad nuo pačios pirmos dienos prezidentas Donaldas Trumpas pirmiausia rūpinosi Amerikos sveikata“, – sakė M. Pence’as, primindamas, kad D. Trumpas uždraudė keliones iš Kinijos sausio 31 d., praėjus mėnesiui nuo pirmųjų COVID-19 atvejų diagnozavimo Uhane.
 
Jis taip pat pabrėžė, kad demokratų kovos su koronavirusu planas skamba „kaip plagiatas, o Joe Bidenas žino apie tai kiek daugiau“.
Vis dėlto, palyginti su D. Trumpu, M. Pence’as buvo gan ramus ir pasveikino K. Harris dėl istorinės jos kandidatūros svarbos.
 
K. Harris yra jamaikiečio ir indės imigrantų dukra, ji taip pat būtų pirmoji juodaodė JAV viceprezidentė.
 
Savo ruožtu M. Pence’as siekė ją pavaizduoti kaip radikalę, teigdamas, kad K. Harris pažiūros – kairesnės nei socialisto Bernie Sanderso.
„Daugiau mokesčių, daugiau reguliavimo, uždrausti hidraulinį ardymą, uždrausti iškastinį kurą, sunaikinti Amerikos energetiką, ekonomiškai pasiduoti Kinijai – tai lems Amerikos nuosmukį“, – sakė M. Pence’as, darydamas prielaidą, neva tai numato J. Bidenas. Pats demokratas su tuo veikiausiai nesutiktų.
 
Paklaustas apie klimatą, M. Pence’as sakė, kad „klimatas keičiasi“, tačiau tikino, kad anglies išmetimą geriausiai padėtų sumažinti rinkos sprendimai.
 
Nors abu kandidatai aptarė kai kuriuos klausimus, jie vengė kalbėti apie konkrečias savo politikos priemones ir apie visuomenę suskaldžiusius klausimus, tokius kaip abortai ir Aukščiausiasis Teismas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.08; 08:28

CNN užsakyta apklausa: J. Bidenas lenkia D. Trumpą 16 proc. punktų. EPA-ELTA nuotr.

Iki JAV prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui, buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas prezidentą Donaldą Trumpą lenkia 16 procentinių punktų, rodo antradienį paskelbti CNN apklausos rezultatai.
 
Demokratų kandidatas prezidento rinkimuose su 57 proc. pirmauja tarp balsuoti ketinančių gyventojų prieš respublikonų kandidatą su 41 proc., rodo CNN apklausos rezultatai.
 
Apklausa buvo atliekama spalio 1–4 d., joje dalyvavo 1 001 rinkimuose ketinantis balsuoti gyventojas, pranešė CNN po pirmųjų J. Bideno bei D. Trumpo debatų ir po to, kai D. Trumpui buvo patvirtintas koronavirusas.
 
Apklausos rezultatų galima paklaida yra 3,6 procentinio punkto.
 
77-erių J. Bidenas 74-erių D. Trumpą lenkia daugelyje svarbių sričių, tokių kaip COVID-19 pandemijos valdymas, sveikatos apsauga, rasinė nelygybė, nusikalstamumas bei saugumas, pranešė CNN.
 
Panašaus procentų apklausos dalyvių palaikymo J. Bidenas ir D. Trumpas sulaukė ekonomikos srityje, 50 proc. jų teigė, kad ekonomikos klausimus geriau spręstų J. Bidenas, 48 proc. – D. Trumpas.
 
Remiantis apklausos rezultatais, J. Bideną palankiai vertina 52 proc. balsuoti ketinančių gyventojų, o D. Trumpą – 39 proc.
 
Pirmieji J. Bideno ir D. Trumpo debatai, remiantis apklausos rezultatais, taip pat buvo palankesni J. Bidenui. 57 proc. stebėjusių debatus teigia, kad juose geriau pasirodė J. Bidenas, o D. Trumpo pasirodymą teigiamai įvertino tik 26 proc. žiūrovų.
 
Šeštadienį paskelbti „NBC News“ ir „Wall Street Journal“ apklausos rezultatai rodė, kad J. Bidenas pirmauja 14 procentinių punktų.
 
„RealClearPolitics“ išvestas nacionalinių apklausų rezultatų vidurkis rodo, kad J. Bidenas prieš D. Trumpą pirmauja 9,2 procentinio punkto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.07; 02:00

J. Bidenas ir D. Trumpas. Rinkiminė dvikova. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsikrėtus koronavirusu, jo konkurentas rinkimuose Joe Bidenas atsisako vadinamosios neigiamos reklamos. Čia omenyje turimi reklaminiai filmukai, neigiamai vaizduojantys D. Trumpą, jį užsipuolantys ar diskredituojantys.
 
Buvęs viveprezidentas negali Trumpo šeimai linkėti pasveikti ir tada reklamoje blogai apie jį atsiliepti, šeštadienį politikos portalas „The Hill“ citavo J. Bideno rinkimų kampanijos atstovus.
 
Virusu užsikrėtęs D. Trumpas nuo penktadienio gydomas ligoninėje.
 
Prezidento liga sukėlė sumaištį jau ir taip chaotiškoje rinkimų kovoje. Prezidento rinkimai, kuriuose D. Trumpas susirungs su J. Bidenu, vyks po mėnesio, lapkričio 3 dieną.
 
D. Trumpas priverstas dėl infekcijos atšaukti rinkimų kampanijos renginius. J. Bidenas tuo tarpu rinkimų kovą tęsia. Spalio 16 dieną buvo planuoti antrieji jųdviejų TV debatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.04; 07:00

D. Trumpas pavadino J. Bideną blogiausiu istorijoje demokratų kandidatu. EPA-ELTA nuotr.

Donaldas Trumpas pavadino savo priešininką JAV prezidento rinkimuose Joe Bideną blogiausiu Demokratų partijos kandidatu šalies istorijoje. Baltųjų rūmų šeimininkas tai pareiškė savo šalininkams penktadienį Naujojo Hampšyro valstijoje.
 
„Manau, kad man teko garbė stoti rinkimuose prieš blogiausią kandidatą iš visų, kuriuos kada nors yra iškėlusi Demokratų partija“, – sakė jis.
 
Jungtinėse Valstijose lapkričio 3 d. įvyks visuotiniai rinkimai. Bus renkami prezidentas ir viceprezidentas, visi 435 Kongreso Atstovų Rūmų nariai ir trečdalis Senato, 13 valstijų gubernatoriai. D. Trumpo varžovas JAV prezidento rinkimuose bus demokratas J. Bidenas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.29; 10:47