Gintaras Visockas. Išdavystė, sabotažas ar nekompetencija?


Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Prabėgo daugiau nei mėnesis, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą mesdama gausias karines pajėgas. Tad turime teisę brėžti preliminarias išvadas, kas gi nutiko.

Mano supratimu, išryškėjo daug negražių dalykų, kuriuos derėtų vadinti arba išdavyste, arba sabotažu, arba šokiruojančia nekompetencija.

Sprendžiant iš kai kurių į viešumą vis dažniau prasiveržiančių informacijų, Vakarai, net ir žinodami, jog Vladimiras Putinas puls iš visų pusių panaudodamas tankus, karo lėktuvus ir galingas raketas, nesiruošė rimtai padėti Ukrainai. Nesiruošė jos gelbėti ne tik todėl, kad dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas pilnas keisto antiukrainietiško nusistatymo, o tai reiškia, kad į Baltųjų rūmų lyderį norom nenorom priversti lygiuotis ir prancūzų, vokiečių, britų vadovai. Esama dar vienos priežasties: puikiai žinoję, jog Kremlius ruošiasi šturmui, JAV analitikai buvo įsitikinę, esą Ukraina neišsilaikys nė dviejų parų (vienas Vakarų lyderis taip ir prasitaręs: kam padėti Ukrainai, jei ji po dviejų parų kris?).

Degantis tankas

Beje, egzistuoja dar ir trečioji priežastis, kodėl oficialusis Vašingtonas senų seniausiai galėjo išmušti V.Putinui iš galvos norą kariauti, bet drąsiai ir ryžtingai nesielgė. Ne vien pragmatiškais sumetimais netramdė Kremliaus diktatoriaus (pelninga prekyba dujomis ir nafta). JAV žvalgybos buvo įsitikinusios, jog Rusijos kariuomenė – labai galinga. Proto bokštai iš CIA, CŽV, Pentagono nenumatė korupcijos ir apsileidimo faktorių.

Ukraina šias JAV analitikų išvadas apvertė aukštyn kojomis. Pasirodo, Kijevas, nepaisant milžiniškų Rusijos pastangų milijardais papirkti ukrainiečių politikus bei kariškius, gavo į kaulus taip, jog visiems akivaizdu: kad ir kaip baigsis šis karinis konfliktas, Ukraina švenčia moralinę pergalę, ir šios pergalės iš jos niekas nebeatims, net jei V.Putinas ją užmėtys atominėmis bombomis. Taigi Vašingtonas apsižioplino du kartus. Pirma, Vašingtonas nesitikėjo, jog Ukrainos kariai moka ne tik kariauti, ne tik drąsūs, bet dar, labai svarbu, myli savo Tėvynę, nesiruošia jos išduoti. Kad amerikiečiai brėžė neteisingas išvadas dėl neva Ukrainos kariuomenės silpnumo, JAV išsidavė tuomet, kai, karo išvakarėse iš Kijevo atšaukė savo ambasadorius ir pirmosiomis karo valandomis pasiūlė Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui bėgti iš šalies, garantuodami politinį prieglobstį.

Antroji Vašingtono klaida: Amerikos analitikai pervertino Rusijos karinės mašinos pajėgumus. Rusijos kariuomenė pasirodė esanti ne tokia stipri, kokia dėjosi visus pastaruosius keliolika metų.

Trečiasis variantas – pats blogiausias, pats baisiausias. JAV žinojo, kokia ištižusi V.Putino karinė armada, o Ukrainos kariuomenė, – tvirta kaip uola, bet vis tiek nusprendė nesikišti. Amerika nusprendė, kad Rusiją verčiau tramdyti ukrainiečių rankomis.

Žodžiu, dabar Amerika priversta keisti savo strategijas ir taktikas. O tai – nėra lengva. Techniškai sudėtinga. Vašingtonas manė teiksiąs tik lengvąją ginkluotę po Ukrainą išblaškytiems ukrainiečių partizanams (šaunamieji ginklai, rankiniai kulkosvaidžiai, granatsvaidžiai). Dabar gi paaiškėjo, jog Ukrainai reikia karo naikintuvų, oro gynybos įtaisų, tankų. Šią ginkluotę perduoti Ukrainai – jau sudėtingiau. Tačiau jei norėtų, tai suskubtų. Bet kažkodėl trypčioja vietoje. Tvirtina duodanti Ukrainai kiek tik galinti. Bet tai – melas. Ukraina negauna tokių ginklų, kokių prašo. Palyginkime JAV prezidento ir NATO generalinio sekretoriaus pareiškimus dėl siunčiamos ginkluotės su V.Zelenskio maldavimais kreipiantis į JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos parlamentus teikti sunkiuosius, tikruosius ginklus. Skiriasi kaip diena ir naktis. Vakarai teikia Ukrainai labai mažai, labai skūpiai, labai atsargiai. Viena iš mažiausiai Ukrainą remiančių šalių – būtent JAV. Palyginkime, ką Ukrainai persiunčia, sakykim, Čekija, ir ką – amerikiečiai. Amerikai turėtų būti labai gėda.

Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu

Kodėl Vakarai taip lėtai, tarsi nenoromis padeda Ukrainai? Bijo Kremliaus atominio šantažo? Nė kiek. Tik apsimeta, kad drebina kinkas. Jei rimtai bijotų, aplink Ukrainos atomines jėgaines senų seniausiai būtų dislokuoti JAV ir Didžiosios Britanijos kariai. Galų gale, baimindamiesi neva atominių atakų iš Rusijos mes išsiduodame, jog V.Putino branduolinis šantažas galįs veikti ir tuomet, kai Rusija pareikalaus NATO priešakiniams gynybos daliniams nešdintis iš Baltijos šalių. Mąstykime logiškai: jei Vakarai bijotų atominio karo dėl Ukrainos, jie bijotų atominių užpuolimų ir dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos. J.Bidenas nuolat išdidžiai kartoja, jog gins kiekvieną NATO erdvės centimetrą. Bet šiuose jo žodžiuose pasigendu būtent sveiko proto. Nes radiacijai nusispjaut, kur NATO, o kur ne NATO žemės.

Greičiausiai egzistuoja visai kitos priežastys, kodėl J.Bidenas taip akivaizdžiai nenori padėti Ukrainai. Į šį klausimą būtų lengva atsakyti, jei žinotume, kokių priežasčių paskatintas JAV slaptųjų tarnybų vadovas prieš karą buvo nuvykęs į Maskvą ir ten net dvi paras tarėsi su Rusijos žvalgybų vadovais. Kad ir kaip nemėgstu sąmokslo teorijų, tačiau man dingojasi, jog vyriausiasis JAV „džeimsas bondas“ į Maskvą vyko ne tam, kad aptartų, kaip saugoti Ukrainą. Tarėsi dėl kažko kito. Gal kurpė planus, kaip su Rusija teks bendradarbiauti, kai ši okupuos visą Ukrainą?

Išdavystės varianto neatmetu. Tik prisiminkite, kiek sykių J.Bidenas viešai kartojo, jog Amerika nepasiųs savo karių į Ukrainą, net jei V.Putinas ten siautės kaip išmanąs. Net jei toks J.Bideno apsidraudimas – racionalus, teisingas, kam viešai, atvirai priešui pasakoti, kokių veiksmų tu nesiimsi? Tokiais savo plepėjimais senukas J.Bidenas tarsi atriša rankas V.Putinui Ukrainoje žudyti be pasirinkimo, be atvangos (nuo žemės paviršiaus nušluojami milijoniniai miestai, ukrainiečių civiliams trukdoma pasitraukti iš bombarduojamų miestų, specialiai bombarduojamos ligoninės, mokyklos, naftos perdirbimo įmonės). Kalbėkime atvirai, Ukrainą pažemino. Esą ukrainiečių gyvybės nerūpi. Esą į ukrainiečių vaikų skausmą – nusispjauti.

Beje, plepėdama, jog Ukrainos ji ginklu negelbės, Baltųjų rūmų administracija siunčia ženklą ir toms valstybėms, kurios nori padėti Ukrainai. Vašingtono valdžia tarsi sako: turėkite omenyje, kad J.Bidenas nesiųs savo karių į Ukrainą. Vašingtono bosai tarsi sako: neverta persistengti padedant Ukrainai.

Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.

Jau daugiau nei trisdešimt parų, kai kiekvieną vakarą peržiūriu Marko Feigino videointerviu su Ukrainos prezidentūros atstovu, karo ekspertu Aleksiejumi Arestovičiumi. Kuo toliau, tuo atviriau šis analitikas tvirtina, jog Vakarų pagalba Ukrainai – nei šiokia, nei anokia. Vienas žingsnis – į priekį, du žingsniai – atgal. Ukraina dabar galėtų daug kur pereiti į kotrpuolimą, bet jai trūksta ginklų. Tuo tarpu Rusija visais įmanomais ir neįmanomais būdais sukrapštė rezervų, ir dvi būsimos savaitės Ukrainos kariuomenei bus labai sunkios.

Šiandien taip matau tarptautines intrigas dėl Ukrainos: renkuosi žodį „IŠDAVYSTĖ“. Net jei Amerikos administracija dabar kardinaliai keisis gerojon pusėn, pirmosiomis karo savaitėmis J.Bidenas elgėsi tarsi būtų Ukrainos oponentas.

2022.04.02; 06:36

print

2 komentarai

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.