Black Lives Matter

Politinės intrigos

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Tikėjimo progresu doktrinos paprastai yra linkusios suabsoliutinti savo keliamus tikslus. Pažanga čia ir yra suprantama kaip judėjimas to absoliutinio tikslo linkme, kaip sunkus, bet prasmingas kopimas laimės žiburio pakopomis. Čia tikrai negalioja principas, kad judėjimas yra viskas, o tikslas – niekas.

Savo ruožtu mūsų dienų progresyvistai, kaip atrodo, pažangos viršūne laiko nimbu papuoštos homoseksualų šeimos pavyzdį, ne kitaip. Iš tiesų, homoseksualų šeima čia neretai yra suprantama kaip visos istorijos galutinis tikslas ir aukščiausioji pakopa, kaip absoliutinės idėjos įkūnijimas, nežiūrint to, kad homoseksualų pasijos pašlovinimo retorinės įmantrybės yra perimamos iš labai žilos praeities, atrandamos dar senovės Graikijos sofistikos aruoduose.

Kalbos kalbelės apie kažkokias naujas homoseksualų teises ir gėjų orumą – tai tik foninis triukšmas, kai vedanti idėja yra nusitaikiusi įpiršti tikėjimą apie homoseksualų šeimos atstovavimą aukštesniajam civilizacijos tipui. Toks nusiteikimas kaskart labai aiškiai pasimato mūsų dienų vadinamųjų progresyvistų pasisakymuose, kai po kalbelių apie privalomą žmogiškumą gėjų atžvilgiu neretai labai staigiai, nutraukus sakinį per pusę, pereinama prie įrodinėjimo, kad prigimtinės šeimos vertybes puoselėjantys vyrai yra, mažiausiai, ką galima pasakyti, gašlūnai, savo esme grubūs ir primityvūs padarai, nors suaugusiam žmogui, nežiūrint jo politinių pažiūrų, tarsi savaime turėtų būti aišku, kad tie patys gėjai poruojasi tikrai ne vedami skaistybės idealų ir jokios aukštesniojo subtilumo paslapties čia nėra.

Kiaušinis – taip pat ir vilties simbolis. Slaptai.lt nuotr.

Na, jeigu absoliutumo simboliu neretai yra laikomas kiaušinis, tai gėjų vadinamosios šeimos absoliutinimo simboliu turėtų būti laikomas gegutės kiaušinis, ar ne?

Savo ruožtu didžiausia mūsų dienų mūsų platumose kuriama vadinamųjų progresyvistų paslaptis yra tai, kad prie gėjų tematikos jie paprastai yra linkę vienaip ar kitaip  pritemti dar ir žydų tautos tragedijos, jų išskirtinumo, pasaulinė šlovės ir pan. klausimus. Tiesa sakant, tokia mechaninė asimiliacija kelia niekaip neužganėdintiną nuostabą. Tarkime, čia pasimatantis neįtikėtinas sudvigubinimas yra ne tiek idėjos nuodugnaus išplėtojimo, kiek kažkokio ritualo apraiška, kai mūsų dienų progresyvistai bet kokį, net ir nutolusį nuo jų išpažįstamos magistralinės linijos, pokalbį yra linkę rituališkai užbaigti spekuliacijomis vadinamuoju žydu klausimu. Jeigu būčiau žydas, labai sunerimčiau dėl vadinamųjų progresyvistų bandymo įpainioti tautos atminties konceptą į nešvankius kontekstus, juolab kad tokio mūsų dienų progresyvistų užsiangažavimo neįmanoma pridengti net ir pastaruoju metu madinga tapusia antirasistine retorika, nes keliantis riaušes Black Lives Matter judėjimas, be visa ko kito, žydus renkasi vienu iš savo neapykantos taikinių (jeigu savo ruožtu reikėtų rinktis mums, neabejoju, kad  dauguma iš mūsų stotų žydų, o ne   JAV didybę užsimojusių dekonstruoti maištininkų pusėje).

Kodėl mūsų dienų vadinamieji progresyvistai yra linkę sukergti skirtingus dalykus? Nepretenduodamas pateikti galutinio atsakymo į šį klausimą, drauge pripažįstu, kad toliau pateikiamas dalinis atsakymas yra fantasmagorinio pobūdžio.

Prie keletą dešimtmečių neįtikėtiną šurmulį Lietuvos padangėje sukėlė „Respublikos“ pirmajame puslapyje išspausdinta karikatūra su prierašu, kad pasaulį valdo gėjai ir žydai. Vyresnės kartos žmonės tikriausiai dar prisimena – kaip tuomet ardėsi toks Leonidas Donskis, kviesdamas boikotuoti šį garbingą dienraštį vien dėl vienos, bet labai aiškiai išsakytos nuomonės. Tiesą sakant, šių eilučių autorius jau tuomet rezervuotai žiūrėjo ir šiandien panašiai tebežiūri į tokį galios centrų nusakymą, kažką nutokdamas ir apie tai, kad „Respublikoje“ aprašyta ir nupaišyta idėja buvos skelbiama su didele neslepiamo sarkazmo doze. Kita vertus, kaip atrodo man, lietuviško kirpimo mūsų dienų vadinamieji progresyvistai užgimė iš tų duonos valgytojų,  kurie aptartą galio centrų  nusakymą priėmė be jokių išlygų už gryną pinigą (tokia yra likimo ironija!), čia radę gyvenimo programos tiesiogines nuorodas – kaip būtų galima paprasčiausiu būdu prisitaikyti šioje ašarų pakalnėje, kam visų pirma derėtų įsiteikti? Lietuvoje dar ir šiandien yra gaji iliuzija, kad nežiūrint to, ką tu veiki ir kalbi, būsi užkeltas į viršūnes automatiniu karjeros liftu, jeigu tiktai nepralesi progos pašlovinti žydus. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę, tačiau man pastaruoju metu vis dažniau vaidenasi, kad mūsų dienų vadinamieji progresyvistai yra konjunktūros mašinos.

„Piešinys” požeminėje perėjoje. Slaptai.lt nuotr.

Net tiek išgąsdino, kiek prajuokino, o po to privertė nesmagiai žiaukčioti Europos Komisijoje (EK) užgimusi iniciatyva atsisakyti Kalėdų pavadinimo. Kaip žinome, tokia iniciatyva buvo greitai atšaukta arba atidėta. Tačiau šiame siaurame laiko tarpelyje tarp pranešimo apie minėtos iniciatyvos užgimimą ir jos atšaukimo TV reportaže pakalbinta vieno Lietuvos universiteto profesorė, neseniai nesėkmingai pretendavusi tapti to universiteto rektore (Dievas susimylėjo), sveikino kretiniškos iniciatyvos pasirodymą, užtikrindama, kad EK aparatas (?) žino, ką daro. Esą ji jau seniai sveikimuose draugams ir pažįstamiems Kalėdų pavadinimo nemini, pakeisdama jį Žiemos švenčių pavadinimu, esą Kalėdų pavadinimas gali užgauti kitų konfesijų žmonių jausmus, primindama, kad panašiu laikotarpiu žydai švenčia Chanukos šventę. Kaip nesunku nuspėti net ir nemačiusiems to TV reportažo,  buvusi kandidatė į rektorius toli gražu nepasiūlė žydams pakeisti Chanukos pavadinimą į Žiemos šventės pavadinimą.

Kalėdos Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jeigu neklystu, Chanuka visų pirma yra tautos papročių pašlovinimo šventė, tačiau jau be jokios rizikos suklysti užtikrinu, kad visame pasaulyje nerasite tokio nešvankėlio žydo, kuris tvirtintų, kad Kalėdos, kaip Dievo  gimimo pašlovinimo šventė, sutelkiant daugelį tautų, gali užstoti šviesą Chanukos šventei.  Kita vertus, Chanuka kaip nacionalistinė arba net ultranacionalistinė šventė neužstoja Kalėdų, nes pati savaime yra šviesų šventė. Drauge puoselėkime viltį, kad artėjančių švenčių džiugesio nesugadins aptemusios sąmonės žmonės, neretai pasivadinantys progresyvistais.

2021.12.09; 14:05

Trumposios naujienos

Karalienė Elžbieta II palaiko „Black Lives Matter“ judėjimą. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II ir visa karališkoji šeima palaiko „Black Lives Matter“ judėjimą, teigė vienas karalienės atstovas.
 
Pirmasis juodaodis Londono lordas leitenantas seras Kenas Olisa stočiai „Channel 4“ atskleidė, kad po George’o Floydo mirties Jungtinėse Valstijose jis su karališkosios šeimos nariais aptarė rasizmo temą.
 
Interviu kanalui jis teigė: „Su karališkosios šeimos nariais aptariau rasės temą, ypač per pastaruosius 12 mėnesių po George’o Floydo incidento. Tai karšta pokalbių tema. Kyla klausimas, ką dar galime padaryti, kad įpareigotume visuomenę pašalinti šias kliūtis.“
 
„Jie (karališkosios šeimos nariai) aistringai rūpinasi, kad šią tautą vienytų vienodos vertybės“, – teigė seras K. Olisa.
 
Paklaustas, ar rūmai palaiko „Black Lives Matter“ judėjimą, jis pareiškė: „Vienareikšmiškai – taip.“
 
Apie tai skelbiama po to, kai princas Harry’is ir jo žmona Meghan per anksčiau šiemet Oprah Winfrey duotą interviu apkaltino karališkąją šeimą rasizmu. Meghan tuomet teigė, kad neįvardytas karališkosios narys, tačiau ne karalienė ar jos velionis vyras princas Philipas, nerimavo, kokios odos spalvos gims jos pirmasis sūnus Archie’is.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.10; 17:42
Trumposios naujienos

Donaldas Trumpas duoda „pažadą Juodajai Amerikai“. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė savo pergalės rinkimuose atveju teroristinėmis organizacijomis paskelbsiąs rasistinį „Kukluksklaną“ ir kairiąją „Antifa“ grupuotę.
 
Tai yra vienas D. Trumpo „pažadų Juodajai Amerikai“, apie kuruos jis paskelbė Atlantoje.
 
Respublikonas su vadinamuoju „platininiu planu“ siekia juodaodžių, kurių dauguma tradiciškai balsuoja už demokratus, balsų. D. Trumpas jame, be kita ko, žada 3 mln. naujų darbo vietų afroamerikiečiams, taip pat geresnį švietimą ir išsilavinimą.
 
D. Trumpas pareiškė, kad jis per savo kadenciją dėl afroamerikeičių padarė daugiau nei jo konkurentas demokratas Joe Bidenas per visą savo dešimtmečius trukusią politinę karjerą.
 
„Rasinis teisingumas prasidės Joe Bidenui pasitraukus iš viešojo gyvenimo, – kalbėjo D. Trumpas. – Aš visuomet amerikiečius statysiu į pirmą vietą, o jiems priklauso – tai yra labai, labai svarbu – ir juodaodžiai amerikiečiai“.
 
D. Trumpas kritikavo „Black-Lives-Matter“ judėjimą, vaidinusį pagrindinį vaidmenį per protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą. Anot jo, judėjimas siekia „labai socialistinių“ tikslų.
 
„Kukluksklanas“ buvo įkurtas 1865 metais. Jam JAV šiuo metu priklauso tūkstančiai narių keliose nepriklausomose grupėse. Jie palaiko kontaktus su dešiniaisiais ekstremistais užsienyje. „Kukluksklanas“  liūdnai pagarsėjęs dėl pirmiausiai juodaodžių linčo ir kitų smurto aktų.
 
D. Trumpas praeityje jau ne kartą užsiminė apie „Antifa“ pripažinimą teroristine organizacija. Tačiau ji neturi nei narių, nei centrinės organizacinės ar valdymo struktūros. „Antifa“ šalininkus vienija antifašistinė ideologija. Todėl neaišku, kaip jos uždraudimas būtų įgyvendinamas konkrečiai.
 
Informacijos šaltinis  – ELTA
 
2020.09.27; 08:51
Be kategorijos

Sietlo (Vašingtono valstija) policininkai šeštadienį sulaikė 45 riaušių dalyvius. Kaip pranešė tviteryje šio JAV miesto policijos departamentas, traumas patyrė mažiausiai 21 pareigūnas.
 
Anksčiau policija pranešė apie 25 sulaikytuosius ir tris sužeistus kolegas.
 
„22 val. (sekmadienio 8 val. Lietuvos laiku) duomenimis, dėl šiandieninių protestų policija sulaikė 45 žmones. 21 pareigūnas nukentėjo nuo (protestuotojų mėtomų) plytų, akmenų ir sprogmenų“, – pareiškė departamento atstovai. Anot jų, vienas policininkas buvo paguldytas į ligoninę dėl kelio traumos, bet dauguma nukentėjusiųjų vėl gali eiti savo pareigas.
 
Kaip anksčiau pranešė policija, demonstrantai mėtė į pareigūnus pirotechniką, akmenis ir butelius. Daugumai sulaikytųjų pateikti kaltinimai dėl policininkų užpuolimo ir atsisakymo vykdyti valdžios reikalavimus. Vaikant protestuotojus buvo panaudotos specialiosios priemonės. Prie policijos nuovados buvo susprogdintas, kaip spėjama, nedidelės galios sprogstamasis įtaisas. Nukentėjo viena iš pastato sienų.
 
Ketvirtadienį laikraštis „The Washington Post“ pranešė, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ketina nusiųsti į Sietlą papildomų federalinių pajėgų, kurios turėtų kovoti su nusikaltėliais ir įvesti tvarką nesiliaujant masiniams protestams. Liepos 19 d. Sietle mažiausiai 12 policininkų buvo sužeista per susirėmimus su protesto akcijų, kurias suorganizavo judėjimas „Black Lives Matter“ („Tamsiaodžių gyvybės svarbios“), dalyviais.
 
Sietlo valdžia jau sulaukė JAV federalinės vyriausybės kritikos dėl nesugebėjimo užkirsti kelio riaušėms. Birželį demonstracijų dalyviai paskelbė „autonomine zona“ vieną iš centrinių Sietlo rajonų, pastatė ten dešimtis palapinių ir užtvarų. Pareigūnai į šį rajoną iš esmės nebuvo įsileidžiami. Miesto valdžia jį vėl pradėjo kontroliuoti tik liepos 1 d.
 
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje JAV miestų po pareigūnų sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 06:45
Trumposios naujienos

Riaušės Portlende. EPA-ELTA nuotr.

JAV federaliniai teisėsaugos pareigūnai panaudojo ašarines dujas bandydami išvaikyti riaušininkus, susirinkusius prie teismo rūmų Portlende, Oregono valstijoje, rašo „Deutsche Welle“.
 
Prieš tai tūkstančiai žmonių išėjo į Portlendo gatves JAV teisėjui atmetus Oregono valstijos prašymą apriboti federalinių agentų veiksmus prieš protestuotojus.
Neramumai Portlende. EPA – ELTA nuotr.
 
20 val. vakaro vietos laiku, keli šimtai kaukėtų žmonių, kai kurie dėvintys šalmus, buriavosi prie fontano, kur paprastai renkasi protestuotojai, kurie vėliau patraukia link federalinio teismo pastato.
 
Po valandos didelė žmonių grupė pasklido po gatves ir mušdami būgnus skandavo „juodųjų gyvybės svarbios“ („black lives matter“) ir „federaliniai agentai eikite namo“ („feds go gome“).
 
Prie teismo rūmų susirinkę protestuotojai šaudė fejerverkus į pastatą, įnirtingai kratė jį supančią tvorą ir bandė padegti pastatą bei tvorą.
 
Tuo metu prezidento Donaldo Trumpo pasiųsti federaliniai agentai panaudojo ašarines dujas ir kitas specialiąsias priemones bandydami įvesti tvarką. Dešimtys žmonių buvo sulaikyti.
 
Neramumai Portlende trunka beveik du mėnesius po to, kai suimamas policininkų gegužės 25 d. Minesotos valstijos Mineapolio mieste mirė juodaodis vyras Georgeas Floydas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.26; 03:00
Trumposios naujienos

Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg šeštadienį sakė, kad „juodujų gyvybės rūpi“ (angl. „black lives matter“) judėjimo protestai rodo, kad visuomenė pasiekė „lūžio tašką“, po kurio pagaliau imama kalbėti apie neteisybes.
 
„Panašu, kad pasiekėme tam tikrą visuomeninį lūžio tašką, kurį pasiekus žmonės ima suprasti, jog tokiems dalykams negalime nuolatos atgręžti nugarų“, – sakė 17-metė aktyvistė interviu transliuotojui BBC.
 
„Šių neteisybių negalime nuolatos šluoti po kilimu“, – pridūrė ji.
 
Interviu su G. Thunberg paskelbtas pasaulio sostinėms besiruošiant dar vienam antirasistinių protestų savaitgaliui. Protestus įžiebė neginkluoto afroamerikiečio George’o Floydo mirtis nuo baltųjų policijos pareigūnų rankų.
 
Britų protestuotojai nuvertė XVII amžiaus vergų prekybininko statulą, o Anglijos bažnyčia ir Anglijos bankas išreiškė gailestį kadaise pasipelnius iš vergų pardavimų į Šiaurės ir Pietų Ameriką.
 
Penktadienį JAV Vašingtono mieste buvo nuversta ir padegta buvusio Konfederacijos generolo, pasisakiusio už vergiją, statula.
G. Thunberg sakė, kad „žmonės suranda savo balsus ir ima suprasti, kad jie iš tikrųjų gali turėti įtakos.“
 
Interviu ji taip pat papasakojo apie savo nuostabą dėl didžiulio JAV skurdo lygio, apie kurį ji sužinojo keliaudama su savo tėčiu elektriniu automobiliu, kurį pasiskolino iš buvusio Kalifornijos gubernatoriaus ir aktoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio.
 
„Šokiravo išgirsti žmones kalbant apie tai, kad jie negali sau leisti nusipirkti maisto“, – sakė ji.
 
Šeštadienį Londone ir Škotijos sostinėje Edinburge numatoma naujų protestų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 02:00
Atsargiai

Vašingtone nuvertė Konfederacijos generolo statulą. EPA-ELTA nuotr.

Protestuotojai JAV Vašingtono mieste nuvertė vienintelę Konfederacijos generolo statulą ir ją padegė, praneša šalies žiniasklaida. Šį įvykį šalies prezidentas Donaldas Trumpas pavadino „gėdingu“.
 
Televizijos stoties ABC7 penktadienį parodytose nuotraukose matyti, kaip generolo Alberto Pike’o statula nuverčiama virve. Dešimtys protestuotojų pradėjo skanduoti „juodųjų gyvybės rūpi“ (angl. „black lives matter“) ir statulą padegė.
 
Netrukus po incidento D. Trumpas tviteryje parašė: „Vašingtono policija neatlieka savo darbo, stebėdama, kaip nuverčiama ir padegama statula. Šie žmonės turi būti tučtuojau suimti. Gėda mūsų šaliai!“
 
Demokratų partijai priklausanti Vašingtono merė Muriel Bowser ir D. Trumpas yra susirėmę dėl jėgos naudojimo Vašingtone – prezidentas anksčiau buvo pasiūlęs iškviesti Nacionalinę gvardiją padėti numalšinti neramumus.
 
Penktadienį šalyje buvo minima vadinamoji „Juneteenth“ šventė, žyminti vergijos pabaigą – tądien įvairiose šalies vietose vyko protestai ir eitynės.
 
Protestuotojai Vašingtone būriavosi prie Linkolno memorialo ir Baltųjų rūmų.
 
Pastarosiomis savaitėmis JAV vyksta audringi protestai dėl afroamerikiečių mirčių nuo policijos pareigūnų rankų.
 
Demonstrantai, protestuojantys dėl sisteminio rasizmo, policijos brutalumo ir neteisybės šalyje yra nuvertę jau keletą Konfederacijos figūrų vaizduojančių statulų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 04:00
Aktualijos

Eisena Vilniaus centre. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sambūrio „Patriotiški lietuviai“ ir kitų aktyvistų iniciatyva penktadienį Vilniaus arkikatedros aikštėje buvo surengta eisena kaip atsakas į prieš dvi savaites vykusias eitynes, palaikančias „Black Lives Matter“ judėjimą.
Lietuvių gyvybės svarbios. Aktyvistų eisena Vilniaus centre. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Kaip skelbiama eisenos „Lietuvių gyvybės svarbios“ aprašyme, dalyviai žygiuoja pagerbdami žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę lietuvius ir reikšdami solidarumą birželio 1 dieną nušauto policininko Sauliaus Žymanto šeimai bei artimiesiems.
 
Dalyvauti eisenoje susirinko keliasdešimt aktyvistų. Kaip žurnalistams sakė plakatą su užrašu „Susitelkimas“ laikantis eitynių dalyvis Tauras, renginys svarbus, siekiant „atkurti teisingumą“.
 
„Tai svarbu, nes mes čia gimę, mes čia augę, mes čia dirbame – tai mūsų šalis, kurioje mes gyvename, čia mūsų vaikai. Norisi, kad jie nepaliktų Tėvynės, neišvažiuotų. Svarbu, kad tauta pagaliau susitelktų ir išsaugotų savo šalį, papročius, šeimą, kad atkurtų teisingumą žmonėms, brangintų kiekvieną pilietį. Kad valdžia suprastų, jog tauta turi teisę kalbėti apie tai, kas negerai, turi reikalauti iš valdžios, kad tie negerumai, kurie lydi mus trisdešimt metų, turi būti pašalinti. (…) Tam ir yra susitelkimas“, – teigė eisenos dalyvis.
 
Lietuvių gyvybės taip pat – svarbios. Akcijos dalyvis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kas svarbiausia. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kitas eitynių dalyvis žurnalistams sakė, kad renginio tikslas yra parodyti pasipriešinimą „rasistinei organizacijai „Black Lives Matter“.
 
„Tikslas yra parodyti, kad Lietuva nepasiduos leftizmui, Lietuva nepasiduos kultūriniam marksizmui ir Europa nenueis su visomis kitomis Vakarų valstybėmis, kurios savo noru save naikina“, – sakė jis.
 
Eitynėse aktyvistai dalyvavo pasidabinę vėliavomis ir apsauginėmis veido kaukėmis su žodžiais „Lietuvybė dusinama“ bei plakatais, raginančiais išsaugoti lietuvybę.
 
Renginyje dalyvavo ir viešumoje jau pagarsėjusi lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Ji prieš kelias savaites „Black Lives Matter“ judėjimą palaikančius plakatus nuplėšė nuo JAV ambasados tvoros.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.20; 08:00
Aktualijos

Vilniuje – eisena, smerkianti rasizmą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Po penktadienį Vilniuje įvykusios ir viešas diskusijas sukėlusios protesto akcijos prieš rasizmą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir aštuoni tyrimai dėl administracinės teisės pažeidimų. Tai trečiadienį žurnalistams pranešė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
 
„Vykdomi atitinkami tyrimai. Konkrečiai yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pradėtos 8 administracinių teisės pažeidimų teisenos“, – Seime teigė policijos generalinis komisaras.
 
Kaip patikslino R. Požėla, tyrimai pradėti dėl pastarąjį penktadienį Vilniuje vykusioje eisenoje demonstruotų plakatų su įžeidžiais, policijai skirtais epitetais. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kelių aktyvistų susistumdymo eisenos metu.
 
„Ten buvo situacija, kai buvo susistumdymas, situacija yra užfiksuota ir dabar yra normalia tvarka vykdomas tyrimas“, – teigė generalinis komisaras.
 
R. Požėla neslėpė, kad pats skeptiškai vertina tai, kad demonstrantai, susirinkę palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą, viešai įžeidinėjo policiją.
 
„Be abejo, neigiamai (vertinu – ELTA), mes už tai, kad žmonės taikiai, protingai reikštų savo įsitikinimus, bet jokiu būdu nevartodami tokių epitetų ir neįžeidinėdami institucijų ar konkrečių pareigūnų, ar dar blogiau – nenaudodami prievartos priemonių“, – teigė R. Požėla.
 
Jungtinėse Amerikos Valstijose nesibaigiant protestų dėl juodaodžių teisių bangai, Vilniuje penktadienį suorganizuota eisena, siekiant atkreipti dėmesį į rasizmo problemas bei palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą. Policijos atstovų tvirtinimu, eisenoje dalyvauja apie 1 tūkst. demonstrantų. Tarp susirinkusių demonstrantų buvo asmenų, nešusių plakatus su policijos atžvilgiu įžeidžiais užrašais. Viename iš plakatų buvo užrašas „F**k the police“.
 
ELTA primena, kad protestai JAV įsisiūbavo policijos pareigūnui Derekui Chauvinui nužudžius sulaikytą juodaodį George‘ą Floydą. Per G. Floydo sulaikymą gegužės 25 d. policijos pareigūnas D. Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Netrukus jis mirė. Nepriklausoma atlikta autopsija parodė, kad vyras mirė dėl uždusimo.
 
G. Floydo mirtis paskatino masinius protestus JAV prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes ir plėšikavimus. Pačiam pareigūnui D. Chauvinui už antrojo laipsnio žmogžudystę gresia iki 40 metų kalėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 09:00