Johnas Boltonas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jaučia politinės filosofijos stygių, vienintelis jį dominantis dalykas – perrinkimas antrajai kadencijai.
Tokią nuomonę penktadienį paskelbtame interviu Vokietijos leidiniui „Spiegel“ išsakė buvęs Amerikos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
„Trumpui iš esmės trūksta politinės filosofijos“, – pareiškė jis. „Žinote, politikos komentatoriai Jungtinėse Valstijose ir Europoje vis mėgina suprasti Trumpą ar net įsigilinti į Trumpo doktriną. Pamirškite tai! Jūs galite sutaupyti laiko, nėra jokios Trumpo doktrinos“, – sakė J. Boltonas.
„Rytą jūs kalbatės su juo, o jau vidurdienį jis vėl gali pakeisti savo nuomonę priklausomai nuo to, iš kur pučia vėjas. Jei kas jį ir domina, tai tik perrinkimas lapkričio mėnesį“, – teigė buvęs JAV prezidento patarėjas. Johnas Boltonas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
„Europa turi žiūrėti į Trumpą kaip į anomaliją. Tai, ką daro Trumpas, nėra nuosekli politika“, – pažymėjo jis.
Anot J. Boltono, Trumpas „palaiko geresnius santykius su autoritarinėmis asmenybėmis negu su daugelio demokratinių šalių vadovais“. Kartu jis pareiškė, jog JAV prezidentas susiduria su tam tikrais keblumais, bendraudamas su politikėmis, pavyzdžiui, su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir buvusia Didžiosios Britanijos premjere Theresa May.
Komentuodamas JAV ir Vokietijos nesutarimus, J. Boltonas įspėjo, kad Trumpas kol kas neatsisakė idėjos įvesti muitus vokiškiems automobiliams. „Ne. Trumpas mėgsta muitus, ir tai tas sprendimas, kurį jis gali priimti be Kongreso sutikimo“, – mano buvęs Amerikos prezidento patarėjas.
71 metų J. Boltonas parašė knygą „Kambarys, kur tai nutiko: Baltųjų rūmų memuarai“ (The Room Where It Happened: A White House Memoir), kurioje atskleidė politikos formavimo proceso Baltuosiuose rūmuose detales.
Johnas Boltonas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais buvo pasiruošęs pasitraukti iš NATO, naujoje savo knygoje teigia buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
JAV vadovas piktinosi, kad NATO narės skiria nepakankamai lėšų gynybai, ypač Vokietija, kuriai dar toli iki NATO narių užsibrėžto tikslo skirti gynybai 2 proc. BVP.
D. Trumpas taip pat piktinosi Berlyno parama „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Pasak J. Boltono, JAV prezidentas kėlė klausimus, kodėl Vašingtonas dislokuoja karius, siekdamas atgrasyti Maskvą, kai Europa tuo metu gilina energetinius ryšius su Rusija.
J. Boltonas teigia, kad prieš NATO viršūnių susitikimą 2018-ųjų liepą prezidentas labai rimtai svarstė idėją pasitraukti iš NATO, o per viršūnių susitikimą ketino pagrasinti Aljanso narių lyderiams, kad JAV pasitrauks iš Aljanso, jei jie toliau rems „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą ir neįsipareigos padidinti išlaidų gynybai.
„Mes labai gerbiame NATO, bet su mumis elgiasi nesąžiningai. Iki sausio 1 d. visos narės privalo įsipareigoti skirti 2 proc. BVP ir mes dovanosime įsiskolinimus arba pasitrauksime ir neginsime tų, kurie to nepadarė“, – JAV prezidentas sakė J. Boltonui.
Kaip teigia J. Boltonas, jis kartu su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo galiausiai įtikino D. Trumpą nepateikti tokių grasinimų per viršūnių susitikimą, o paraginti NATO nares didinti savo išlaidas gynybai.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas savo knygoje kaltina JAV prezidentą piktnaudžiavimu valdžia ir nemokšiškumu. Dar nepasirodžiusios knygos ištraukas paskelbė „The New York Times“.
J. Boltonas rašo, kad apkalta D. Trumpui būtų buvusi pateisinama ne tik dėl kaltinimų vadinamojoje Ukrainos aferoje, bet ir dėl kitų atvejų. Jis ne kartą užkirto kelią baudžiamiesiems tyrimams prieš mielą „diktatorių“, pavyzdžiui, dėl Kinijos ir Turkijos, rašo J. Boltonas.
„Kasdienybė buvo elgesys, kai buvo trukdoma teisingumui, ir su tuo mes negalėjome taikstytis“, – teigiama knygoje. J. Boltonas savo svarstymus esą tada raštu išsakė ir generaliniam prokurorui Williamui Barrui.
D. Trumpas ne kartą prašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo pagalbos dėl perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, rašoma knygoje, kurią cituoja ir „Wall Street Journal“. D. Trumpas derybose dėl prekybos sutarties su Kinija esą ne kartą pareiškė, jog jam svarbu pasiekti rezultatą, kuris leistų per rinkimus lapkritį nugalėti žemės ūkį kultivuojančiose valstijose. Kinijos pažadas pirkti daugiau žemės ūkio produktų buvo svarbi susitarimo dalis.
Su D. Trumpu kaip saugumo patarėjas glaudžiai bendradarbiavęs J. Boltonas kaltina prezidentą ir tuo, kad šis nesigaudo užsienio politikoje. Prezidentas, pavyzdžiui, nežinojo, kad Didžioji Britanija yra branduolinė valstybė, o kartą paklausė, ar Suomija priklauso Rusijai, rašoma knygoje.
Anot J. Boltono, taip pat buvo aišku, kad D. Trumpo asmeninė diplomatija su Šiaurės Korėjos vadovu Kim jon-unu niekada neduos patenkinamo rezultato. Be to, D. Trumpas esą labai rimtai svarstė išstojimo iš NATO galimybę.
JAV vyriausybė antradienį kreipėsi į teismą, kad būtų užkirstas kelias knygos išleidimui. J. Boltonas esą joje pateikia slaptą informaciją ir tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
D. Trumpas praėjusių metų rugsėjį dėl nuomonių skirtumų atleido J. Boltoną iš patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigų. Šis jau tada pareiškė, kad atėjus laikui paskelbs savo įvykių versiją.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas surengė susitikimą su aukštais valdančiosios partijos pareigūnais, paskelbė valstybinė šalies žiniasklaida. Susitikimas vyko prieš pat metų pabaigą, iki kurios, pasak Pchenjano, JAV turi pakeisti savo poziciją aklavietėje atsidūrusiose branduolinio nusiginklavimo derybose.
Plenarinė sesija prasidėjo šeštadienį, po pasigirdusių prielaidų, kad Pchenjanas ketina išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą – „Kalėdų dovaną“ Vašingtonui.
Kim Jong Unas pirmininkavo susitikimui, kuriame aptarta nauja „skaidri, antiimperialistinė ir nepriklausoma pozicija“, sakoma Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime.
Valdančioji Korėjos darbininkų partija taip pat „aptars svarbius klausimus valstybės gynybos srityje“, pridūrė KCNA.
Derybos dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo iš esmės yra įstrigusios nuo tada, kai šių metų pradžioje žlugo Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo viršūnių susitikimas Hanojuje.
Susitikimas prasidėjo praėjus savaitei po to, kai Kim Jong Unas surengė aukščiausių kariuomenės pareigūnų posėdį, kuriame aptarė karinių pajėgumų stiprinimą. Sausio 1-ąją izoliuotos šalies lyderis sakys svarbią kasmetinę kalbą.
Šį mėnesį Pchenjanas „Sohae“ raketų paleidimo komplekse atliko kelis statinius bandymus, taip pat keliskart buvo panaudota ginkluotė, kurią Japonija ir kitos šalys apibūdino kaip balistines raketas.
Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinės programos skirtos griežtos JAV ir Jungtinių Tautų (JT) sankcijos, tačiau Pchenjanas yra itin supykęs dėl nešvelninamų sankcijų net ir po to, kai buvo paskelbtas moratoriumas branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymams.
Pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė Kinija ir Rusija siūlė švelninti sankcijas ir taip deeskaluoti susidariusią padėtį.
„Neišvengiama“ grėsmė
Pietų Korėjos nacionalinio susijungimo instituto mokslininko Hong Mino teigimu, vykstančiame Šiaurės Korėjos pareigūnų posėdyje gali būti paskelbtas „didžiulis politikos lūžis“ santykių su Jungtinėmis Valstijomis atžvilgiu.
Anksčiau šį mėnesį Šiaurės Korėjos žiniasklaida paskelbė ant balto žirgo jojančio Kim Jong Uno nuotraukų, o ekspertai tikino, kad tokie atvaizdai gali būti simboliniai ir reikšti politikos pokytį.
Pats D. Trumpas sakė susitvarkysiantis su Kim Jong Uno jam rengiamu siurprizu.
„Sužinosime, kas tai per siurprizas ir sėkmingai su juo susitvarkysime. Visi man turi siurprizų, bet pažiūrėkime, kas bus. Aš su jais tvarkausi tada, kai jie pasirodo“, – sakė JAV prezidentas.
Vis dėlto buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas kritikavo prezidento poziciją šiuo klausimu ir tikino, kad Pchenjanas kelia „neišvengiamą“ grėsmę.
JAV prezidentas į savo bandymus įkalbėti Kim Jong Uną nutraukti Šiaurės Korėjos izoliaciją ir atsisakyti branduolinių ginklų investavo itin daug politinio kapitalo.
Tiesa, po trijų susitikimų ir daugelio laiškų pažangos nėra labai daug.
Branduoliniame konflikte su Šiaurės Korėja buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas griežtai sukritikavo buvusio savo vadovo kursą. „Mes sakome, jog nepriimtina, kad Šiaurės Korėja įsigytų branduolinį ginklą. Tačiau tai daugiau retorika nei tikra politika“, – rašė jis pirmadienį tviteryje. Esą reikalinga efektyvesnė strategija, kol Šiaurės Korėja dar neturi technologijų, kuriomis galėtų grasinti Amerikai.
J. Boltonas, be to, žinių portalui „Axios“ sakė, kas JAV nedaro maksimalaus spaudimo Šiaurės Korėjai. Jei Pchenjanas įgyvendintų savo grasinimus ir, kaip kai kas baiminasi, atliktų naują branduolinį ar raketų bandymą, JAV vyriausybė turėtų pripažinti, jog klydo dėl Šiaurės Korėjos. Per beveik trejus metus Vašingtonas nepasiekė „pastebimos pažangos“ stengdamasis, kad izoliuota šalis toliau nekurtų atominio ginklo, pabrėžė J. Boltonas.
Pasaulyje kyla nerimas, kad Šiaurės Korėja gali netrukus išbandyti dar vieną raketą. Vadovybė Pchenjane pagrasino „kalėdine dovana“, kurios turinys priklausys nuo naujų JAV pasiūlymų deryboms. Pokalbiai po žlugusio viršūnių susitikimo vasarį Vietname nepajudėjo į priekį. Šiaurės Korėja davė JAV laiko iki metų galo nuolaidoms padaryti. Tačiau D. Trumpas atmeta Pchenjano reikalavimus, kaip ir tarptautinių sankcijų atšaukimą.
J. Boltonas užsienio politikoje laikomas griežto kurso šalininku. Rugsėjį jis buvo atleistas dėl nuomonių skirtumų su D. Trumpu. Ypač smarkūs nesutarimai tarp jų, anot JAV žiniasklaidos, tvyrojo Šiaurės Korėjos klausimu.
D. Trumpas įvardijo R. C. O’Brieną naujuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paskirs Robertą C. O’Brieną naujuoju savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
R. C. O’Brienas šiuo metu yra specialusis prezidento pasiuntinys įkaitų reikalams.
Prezidentas apie R. C. O’Brieno paskyrimą paskelbė socialiniame tinkle tviteryje. D. Trumpas tviteryje rašė, kad džiaugiasi galėdamas pranešti, jog paskirs R. C. O’Brieną naujuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
Pasak D. Trumpo, jis sunkiai ir ilgai dirbo su R. C. O’Brienu, kuris puikiai atliks naujas pareigas.
Patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigos atsilaisvino praėjusią savaitę, kai D. Trumpas iš šių pareigų atleido Johną Boltoną.
Trečiadienį Rusijos atstovai teigė, kad, JAV prezidentui Donaldui Trumpui atleidus nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną, Maskva nesitiki, kad santykiai su Vašingtonu bent truputį pagerės.
„Jau kelis kartus teko patirti, kad JAV administracijos pokyčiai neatneša jokios pažangos. Štai kodėl neturime jokių lūkesčių,“ – „Novosti“ naujienų agentūrai sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
„Vertiname pagal veiksmus, o ne pagal pareiškimus ir norus. Apie tai, kad kas nors pasikeitė, galime pasakyti tik tada, kai pastebime pažangą.“
JAV prezidentas D. Trumpas antradienį pareiškė atleidžiantis J. Boltoną. Abu esą nesutarė daugeliu klausimų, pavyzdžiui, dėl Irano ir Šiaurės Korėjos.
Po Šaltojo karo pabaigos Maskvos ir Vašingtono santykiai dar niekada nebuvo tokie įtempti, kaip dabar. Įtampą sukėlė Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kaltinimai esą Maskva įsikišo į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.
Armėnija aktyviai įsijungia į Rusijos misiją Sirijoje, ten siųsdama išminuotojus ir medikus. Tai kelia nerimą Vašingtonui. JAV vis labiau kritikuoja šią Kaukazo šalį dėl jos ryšių su Rusija ir Iranu. Bet kažin ar ši kritika atšaldys Jerevaną nuo glaudžių santykių su savo sąjungininkais.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Siūlome kiek sutrumpintą JAV internetinio tinklo „EurasiaNet“ straipsnį (autorius – Joshua Kucera).
Joshua Kucera
Nepaisant naujų Armėnijos vadovų bandymų suartėti su Vakarais, Jerevanas patiria vis didesnius nesutarimus dėl besiplečiančių ryšių su Maskva ir Teheranu.
Vasario
viduryje Armėnija išsiuntė 83 žmonių kontingentą į Siriją. Kaip tvirtina
oficialus Jerevanas, ši misija yra humanitarinė, o specialistai dirbs Alepo
mieste, kur gyvena daug etninių armėnų. Bet šį žingsnį reikia vertinti kaip
santykių gerinimą su Maskva, nes jie kiek pašlijo atėjus į valdžią naujai
vyriausybei su opozicijos žurnalistu Nikolu Pašinianu priešaky, kai pernai
pavasarį kilo didžiulės protestų bangos.
Rusija
ėmėsi nugabenti armėnų specialistus į Siriją ir organizuoti jų darbą šioje šalyje,
viešai padėkodama Armėnijai. „Jūs pirmieji atsiliepėte į mūsų kvietimą padėti
Sirijos liaudžiai“, – pabrėžiama Rusijos gynybos ministro Sergėjaus Šoigu
laiške Armėnijos kolegai Davidui Tonojanui.
Po
keleto dienų JAV ambasada Jerevane paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai
kritikavo Armėnijos sprendimą. „Mes suprantame kitų valstybių norą reaguoti į
humanitarinę situaciją Sirijoje, – teigiama dokumente, kuris spaudai
išplatintas vasario 13 dieną, – Mes taip pat suprantame susirūpinimą religinių
mažumų padėtimi Artimuosiuose Rytuose. Bet mes nepritariame sąveikos su Sirijos
karine struktūra, kuri vyksta neva dėl pagalbos visuomenei ir karinio
bendradarbiavimo gerinimui. Mes taip pat nepalaikome Armėnijos ir Rusijos ryšių
šios misijos ribose. Rusijos partnerystė su Assado režimu virto civilių
gyventojų skerdynėmis ir humanitarine katastrofa. Rusija tarptautinėje arenoje
tebegina Assado režimą ir jo vykdomus žvėriškumus“.
Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
JAV
atstovybė Jerevane „Eurasia“ naujienų tarnybai pateikė šio pareiškimo kopiją,
bet komentuoti jį atsisakė.
„Įtampa
dėl Sirijos tarp Maskvos iš vienos pusės ir JAV bei ES iš kitos yra gana reali,
o minėtas epizodas sudaro įspūdį, kad Armėnija remia Rusijos veiksmus
sustiprinti diktatorių, kuris prieš savo liaudį naudojo cheminį ginklą, – sako
Karnegio fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis mokslo bendradarbis
Paulas Stronskis. – Todėl toks Armėnijos sprendimas atrodo labai prastai, ypač
šioje Atlanto pusėje“.
Nors
D. Trumpo administracijos veiksmai ir ketinimai išvesti JAV kariuomenę iš
Sirijos atrodo sunkiai suprantami, Vašingtonas pasisako prieš Assado režimą ir
Jerevano sprendimą vertina būtent per šią prizmę. Tarptautinės krizių grupės,
analizuojančios konfliktą Sirijoje, vyresnysis analitikas portalui Eurasia.org
teigė: „JAV žengė didelius žingsnius politiškai ir ekonomiškai izoliuojant
Sirijos režimą tarptautinėje arenoje, todėl suprantama jų reakcija į Armėnijos
įsipareigojimus Sirijoje. Nepaisant, kokie jie riboti ir „nekalti“, Vašingtonas
mano šiuos veiksmus esant nepageidautinus“.
P.
Stronskis pabrėžė, kad Rusija jau seniai savo karinius sąjungininkus bando
įtikinti dalyvauti jos misijoje Sirijoje, bet iki šiol tai jai nepavyko.
Vašingtono susirūpinimą sukėlė ir tas faktas, kad Armėnija tapo pirmąja šalimi,
pasidavusia Maskvos spaudimui.
„Mes
Vašingtone suprantame Armėnijos priklausomybę nuo Rusijos saugumo srityje. Ir
tikėjomės, kad taip įvyks. Taip pat aiškūs ir Armėnijos interesai Sirijoje: ten
didelė armėnų bendruomenė. Bet juk ir buvusiam šalies prezidentui Seržui
Sargsijanui, taip pat Kazachstanui ir Kirgyzstanui per pastaruosius 2-3 metus
taip pat buvo daromas milžiniškas spaudimas, bet jie nepasidavė. O Pašinjanas
neatsispiria Rusijos reikalavimams“, – kalbėjo P. Stronskis.
Portalas
primena, kad Rusija yra senas Armėnijos karinis sąjungininkas. Maskva Jerevanui
parduoda ginklus, Rusijos kariuomenė turi didžiulę bazę Armėnijos ir Turkijos
pasienyje, o šią sieną saugo būtent Rusijos kareiviai. Kita vertus, Pašinjano
vyriausybėje daug provakarietiškai nusiteikusių žmonių, o ir jis pats siekė
didžiulės Vakarų paramos. Iškart po savo atėjimo į valdžią Pašinjanas nuvyko į
Briuselį, į NATO viršūnių susitikimą, kur pareiškė laukiąs „konkrečios ir
visapusiškos pagalbos“ iš Vakarų, kuriai sąlygas sudaro Armėnijoje įvykusios
demokratinės permainos. Tuomet Vašingtonas siekė platesnių kontaktų su nauja
vyriausybe.
Tačiau
Armėnija susiduria su geopolitinėmis kliūtimis, kurias bus sunku įveikti, ypač
santykių su Vašingtonu srityje. Anksčiau JAV pritarė Armėnijos ryšiams su
Rusija ir Iranu. Bet D. Trumpo administracija užėmė griežtą poziciją Irano
atžvilgiu, o Rusiją ji vertina kaip priešą, ir tai siaurina Armėnijos manevrų
erdvę.
Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.
Pernai
rudenį į Armėniją buvo atvykęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo
klausimais Johnas Boltonas, pareiškęs, kad Jerevanas turi uždaryti sieną su
Iranu, jei Armėnija nori pritarti sankcijoms prieš Teheraną. Tada Pašinjanas
atkirto: „Nei Johnas Boltonas, nei kas nors kitas negali kalbėti už mane“.
Kol
kas Jerevanas beveik nereaguoja į Vašingtono kritiką. O pastarasis neturi
patikimų svertų, kad paveiktų Irano interesus ir paspaustų Armėniją. Griežta
kritika gali turėti atvirkštinį efektą, sako analitinio centro Jerevane
„Chatham House“ analitikė Anaita Širinjan. „Tradiciškai būtent Maskva daro
įtaką Jerevano santykiams su trečiosiomis šalimis, ir tai naudinga Rusijai.
Jeigu Vašingtono spaudimas bus pernelyg didelis, tai bus sukelta sudėtinga
reakcija“, – tvirtino ji.
JAV sausumos kariuomenės generolas majoras Markas Stammeris atskrido į Kolumbiją nesibaigiant politinei krizei kaimyninėje Venesueloje. Tai antradienį pranešė portalas „Tenemos noticias“.
Jo žiniomis, M. Stammeris ketina apsvarstyti su Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų ir teisėsaugos institucijų vadovybe „dviejų šalių bendradarbiavimo stiprinimo klausimus, taip pat priešinimosi grėsmėms regione priemones“.
M. Stammerio vizitas surengtas tuo metu, kai internete pasirodė JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono bloknoto nuotraukos, darytos per spaudos konferenciją Vašingtone, skirtą padėčiai Venesueloje. Puslapyje matyti įrašas „5 000 kariškių į Kolumbiją“. Pats J. Boltonas į žurnalistų klausimą apie galimą JAV karinę operaciją Venesueloje atsakė: „Svarstomi visi variantai“.
Vėliau Kolumbijos gynybos ir užsienio reikalų ministerijos paneigė pranešimus apie galimą 5 tūkstančių JAV kariškių permetimą į šalies teritoriją. Pasak URM vadovo Carloso Holmeso Trujillo, Bogota nieko nežino apie tokius Vašingtono planus.
Sausio 23 d. Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido, kurio paskyrimą į parlamento pirmininko postą dviem dienomis anksčiau anuliavo šalies Aukščiausiasis teismas, pasiskelbė laikinuoju Venesuelos prezidentu. Tą pačią dieną JAV pripažino jį laikinuoju valstybės vadovu. Dabartinis prezidentas Nicolas Maduras pavadino tai mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV.
Netrukus J. Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Australija, Albanija, Gruzija, Izraelis, Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių palaiko Venesuelos parlamentą ir reiškia viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą parėmė Rusija, Baltarusija, Bolivija, Iranas, Kinija, Kuba, Nikaragva, Salvadoras ir Turkija.
