Joshua Kucera. Rusijos spaudimu Armėnija siunčia kontingentą į Siriją


Armėnija aktyviai įsijungia į Rusijos misiją Sirijoje, ten siųsdama išminuotojus ir medikus. Tai kelia nerimą Vašingtonui. JAV vis labiau kritikuoja šią Kaukazo šalį dėl jos ryšių su Rusija ir Iranu. Bet kažin ar ši kritika atšaldys Jerevaną nuo glaudžių santykių su savo sąjungininkais.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Siūlome kiek sutrumpintą JAV internetinio tinklo „EurasiaNet“ straipsnį (autorius – Joshua Kucera).

Joshua Kucera

Nepaisant naujų Armėnijos vadovų bandymų suartėti su Vakarais, Jerevanas patiria vis didesnius nesutarimus dėl besiplečiančių ryšių su Maskva ir Teheranu.

Vasario viduryje Armėnija išsiuntė 83 žmonių kontingentą į Siriją. Kaip tvirtina oficialus Jerevanas, ši misija yra humanitarinė, o specialistai dirbs Alepo mieste, kur gyvena daug etninių armėnų. Bet šį žingsnį reikia vertinti kaip santykių gerinimą su Maskva, nes jie kiek pašlijo atėjus į valdžią naujai vyriausybei su opozicijos žurnalistu Nikolu Pašinianu priešaky, kai pernai pavasarį kilo didžiulės protestų bangos.

Rusija ėmėsi nugabenti armėnų specialistus į Siriją ir organizuoti jų darbą šioje šalyje, viešai padėkodama Armėnijai. „Jūs pirmieji atsiliepėte į mūsų kvietimą padėti Sirijos liaudžiai“, – pabrėžiama Rusijos gynybos ministro Sergėjaus Šoigu laiške Armėnijos kolegai Davidui Tonojanui.

Po keleto dienų JAV ambasada Jerevane paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai kritikavo Armėnijos sprendimą. „Mes suprantame kitų valstybių norą reaguoti į humanitarinę situaciją Sirijoje, – teigiama dokumente, kuris spaudai išplatintas vasario 13 dieną, – Mes taip pat suprantame susirūpinimą religinių mažumų padėtimi Artimuosiuose Rytuose. Bet mes nepritariame sąveikos su Sirijos karine struktūra, kuri vyksta neva dėl pagalbos visuomenei ir karinio bendradarbiavimo gerinimui. Mes taip pat nepalaikome Armėnijos ir Rusijos ryšių šios misijos ribose. Rusijos partnerystė su Assado režimu virto civilių gyventojų skerdynėmis ir humanitarine katastrofa. Rusija tarptautinėje arenoje tebegina Assado režimą ir jo vykdomus žvėriškumus“.

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

JAV atstovybė Jerevane „Eurasia“ naujienų tarnybai pateikė šio pareiškimo kopiją, bet komentuoti jį atsisakė.

„Įtampa dėl Sirijos tarp Maskvos iš vienos pusės ir JAV bei ES iš kitos yra gana reali, o minėtas epizodas sudaro įspūdį, kad Armėnija remia Rusijos veiksmus sustiprinti diktatorių, kuris prieš savo liaudį naudojo cheminį ginklą, – sako Karnegio fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis mokslo bendradarbis Paulas Stronskis. – Todėl toks Armėnijos sprendimas atrodo labai prastai, ypač šioje Atlanto pusėje“.

Nors D. Trumpo administracijos veiksmai ir ketinimai išvesti JAV kariuomenę iš Sirijos atrodo sunkiai suprantami, Vašingtonas pasisako prieš Assado režimą ir Jerevano sprendimą vertina būtent per šią prizmę. Tarptautinės krizių grupės, analizuojančios konfliktą Sirijoje, vyresnysis analitikas portalui Eurasia.org teigė: „JAV žengė didelius žingsnius politiškai ir ekonomiškai izoliuojant Sirijos režimą tarptautinėje arenoje, todėl suprantama jų reakcija į Armėnijos įsipareigojimus Sirijoje. Nepaisant, kokie jie riboti ir „nekalti“, Vašingtonas mano šiuos veiksmus esant nepageidautinus“.

P. Stronskis pabrėžė, kad Rusija jau seniai savo karinius sąjungininkus bando įtikinti dalyvauti jos misijoje Sirijoje, bet iki šiol tai jai nepavyko. Vašingtono susirūpinimą sukėlė ir tas faktas, kad Armėnija tapo pirmąja šalimi, pasidavusia Maskvos spaudimui.

„Mes Vašingtone suprantame Armėnijos priklausomybę nuo Rusijos saugumo srityje. Ir tikėjomės, kad taip įvyks. Taip pat aiškūs ir Armėnijos interesai Sirijoje: ten didelė armėnų bendruomenė. Bet juk ir buvusiam šalies prezidentui Seržui Sargsijanui, taip pat Kazachstanui ir Kirgyzstanui per pastaruosius 2-3 metus taip pat buvo daromas milžiniškas spaudimas, bet jie nepasidavė. O Pašinjanas neatsispiria Rusijos reikalavimams“, – kalbėjo P. Stronskis.

Portalas primena, kad Rusija yra senas Armėnijos karinis sąjungininkas. Maskva Jerevanui parduoda ginklus, Rusijos kariuomenė turi didžiulę bazę Armėnijos ir Turkijos pasienyje, o šią sieną saugo būtent Rusijos kareiviai. Kita vertus, Pašinjano vyriausybėje daug provakarietiškai nusiteikusių žmonių, o ir jis pats siekė didžiulės Vakarų paramos. Iškart po savo atėjimo į valdžią Pašinjanas nuvyko į Briuselį, į NATO viršūnių susitikimą, kur pareiškė laukiąs „konkrečios ir visapusiškos pagalbos“ iš Vakarų, kuriai sąlygas sudaro Armėnijoje įvykusios demokratinės permainos. Tuomet Vašingtonas siekė platesnių kontaktų su nauja vyriausybe.

Tačiau Armėnija susiduria su geopolitinėmis kliūtimis, kurias bus sunku įveikti, ypač santykių su Vašingtonu srityje. Anksčiau JAV pritarė Armėnijos ryšiams su Rusija ir Iranu. Bet D. Trumpo administracija užėmė griežtą poziciją Irano atžvilgiu, o Rusiją ji vertina kaip priešą, ir tai siaurina Armėnijos manevrų erdvę.

Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.

Pernai rudenį į Armėniją buvo atvykęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, pareiškęs, kad Jerevanas turi uždaryti sieną su Iranu, jei Armėnija nori pritarti sankcijoms prieš Teheraną. Tada Pašinjanas atkirto: „Nei Johnas Boltonas, nei kas nors kitas negali kalbėti už mane“.

Kol kas Jerevanas beveik nereaguoja į Vašingtono kritiką. O pastarasis neturi patikimų svertų, kad paveiktų Irano interesus ir paspaustų Armėniją. Griežta kritika gali turėti atvirkštinį efektą, sako analitinio centro Jerevane „Chatham House“ analitikė Anaita Širinjan. „Tradiciškai būtent Maskva daro įtaką Jerevano santykiams su trečiosiomis šalimis, ir tai naudinga Rusijai. Jeigu Vašingtono spaudimas bus pernelyg didelis, tai bus sukelta sudėtinga reakcija“, – tvirtino ji.

Parengta pagal https://eurasianet.org/us-rebukes-armenia-over-syria-deployment

print