D. Trumpas įvardijo R. C. O’Brieną naujuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paskirs Robertą C. O’Brieną naujuoju savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
 
R. C. O’Brienas šiuo metu yra specialusis prezidento pasiuntinys įkaitų reikalams.
 
Prezidentas apie R. C. O’Brieno paskyrimą paskelbė socialiniame tinkle tviteryje. D. Trumpas tviteryje rašė, kad džiaugiasi galėdamas pranešti, jog paskirs R. C. O’Brieną naujuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
 
Pasak D. Trumpo, jis sunkiai ir ilgai dirbo su R. C. O’Brienu, kuris puikiai atliks naujas pareigas.
 
Patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigos atsilaisvino praėjusią savaitę, kai D. Trumpas iš šių pareigų atleido Johną Boltoną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.19; 07:00

Trečiadienį Rusijos atstovai teigė, kad, JAV prezidentui Donaldui Trumpui atleidus nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną, Maskva nesitiki, kad santykiai su Vašingtonu bent truputį pagerės.
 
„Jau kelis kartus teko patirti, kad JAV administracijos pokyčiai neatneša jokios pažangos. Štai kodėl neturime jokių lūkesčių,“ – „Novosti“ naujienų agentūrai sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
 
„Vertiname pagal veiksmus, o ne pagal pareiškimus ir norus. Apie tai, kad kas nors pasikeitė, galime pasakyti tik tada, kai pastebime pažangą.“
 
JAV prezidentas D. Trumpas antradienį pareiškė atleidžiantis J. Boltoną. Abu esą nesutarė daugeliu klausimų, pavyzdžiui, dėl Irano ir Šiaurės Korėjos.
 
Po Šaltojo karo pabaigos Maskvos ir Vašingtono santykiai dar niekada nebuvo tokie įtempti, kaip dabar. Įtampą sukėlė Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kaltinimai esą Maskva įsikišo į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.11; 12:00

Armėnija aktyviai įsijungia į Rusijos misiją Sirijoje, ten siųsdama išminuotojus ir medikus. Tai kelia nerimą Vašingtonui. JAV vis labiau kritikuoja šią Kaukazo šalį dėl jos ryšių su Rusija ir Iranu. Bet kažin ar ši kritika atšaldys Jerevaną nuo glaudžių santykių su savo sąjungininkais.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Siūlome kiek sutrumpintą JAV internetinio tinklo „EurasiaNet“ straipsnį (autorius – Joshua Kucera).

Joshua Kucera

Nepaisant naujų Armėnijos vadovų bandymų suartėti su Vakarais, Jerevanas patiria vis didesnius nesutarimus dėl besiplečiančių ryšių su Maskva ir Teheranu.

Vasario viduryje Armėnija išsiuntė 83 žmonių kontingentą į Siriją. Kaip tvirtina oficialus Jerevanas, ši misija yra humanitarinė, o specialistai dirbs Alepo mieste, kur gyvena daug etninių armėnų. Bet šį žingsnį reikia vertinti kaip santykių gerinimą su Maskva, nes jie kiek pašlijo atėjus į valdžią naujai vyriausybei su opozicijos žurnalistu Nikolu Pašinianu priešaky, kai pernai pavasarį kilo didžiulės protestų bangos.

Rusija ėmėsi nugabenti armėnų specialistus į Siriją ir organizuoti jų darbą šioje šalyje, viešai padėkodama Armėnijai. „Jūs pirmieji atsiliepėte į mūsų kvietimą padėti Sirijos liaudžiai“, – pabrėžiama Rusijos gynybos ministro Sergėjaus Šoigu laiške Armėnijos kolegai Davidui Tonojanui.

Po keleto dienų JAV ambasada Jerevane paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai kritikavo Armėnijos sprendimą. „Mes suprantame kitų valstybių norą reaguoti į humanitarinę situaciją Sirijoje, – teigiama dokumente, kuris spaudai išplatintas vasario 13 dieną, – Mes taip pat suprantame susirūpinimą religinių mažumų padėtimi Artimuosiuose Rytuose. Bet mes nepritariame sąveikos su Sirijos karine struktūra, kuri vyksta neva dėl pagalbos visuomenei ir karinio bendradarbiavimo gerinimui. Mes taip pat nepalaikome Armėnijos ir Rusijos ryšių šios misijos ribose. Rusijos partnerystė su Assado režimu virto civilių gyventojų skerdynėmis ir humanitarine katastrofa. Rusija tarptautinėje arenoje tebegina Assado režimą ir jo vykdomus žvėriškumus“.

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

JAV atstovybė Jerevane „Eurasia“ naujienų tarnybai pateikė šio pareiškimo kopiją, bet komentuoti jį atsisakė.

„Įtampa dėl Sirijos tarp Maskvos iš vienos pusės ir JAV bei ES iš kitos yra gana reali, o minėtas epizodas sudaro įspūdį, kad Armėnija remia Rusijos veiksmus sustiprinti diktatorių, kuris prieš savo liaudį naudojo cheminį ginklą, – sako Karnegio fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis mokslo bendradarbis Paulas Stronskis. – Todėl toks Armėnijos sprendimas atrodo labai prastai, ypač šioje Atlanto pusėje“.

Nors D. Trumpo administracijos veiksmai ir ketinimai išvesti JAV kariuomenę iš Sirijos atrodo sunkiai suprantami, Vašingtonas pasisako prieš Assado režimą ir Jerevano sprendimą vertina būtent per šią prizmę. Tarptautinės krizių grupės, analizuojančios konfliktą Sirijoje, vyresnysis analitikas portalui Eurasia.org teigė: „JAV žengė didelius žingsnius politiškai ir ekonomiškai izoliuojant Sirijos režimą tarptautinėje arenoje, todėl suprantama jų reakcija į Armėnijos įsipareigojimus Sirijoje. Nepaisant, kokie jie riboti ir „nekalti“, Vašingtonas mano šiuos veiksmus esant nepageidautinus“.

P. Stronskis pabrėžė, kad Rusija jau seniai savo karinius sąjungininkus bando įtikinti dalyvauti jos misijoje Sirijoje, bet iki šiol tai jai nepavyko. Vašingtono susirūpinimą sukėlė ir tas faktas, kad Armėnija tapo pirmąja šalimi, pasidavusia Maskvos spaudimui.

„Mes Vašingtone suprantame Armėnijos priklausomybę nuo Rusijos saugumo srityje. Ir tikėjomės, kad taip įvyks. Taip pat aiškūs ir Armėnijos interesai Sirijoje: ten didelė armėnų bendruomenė. Bet juk ir buvusiam šalies prezidentui Seržui Sargsijanui, taip pat Kazachstanui ir Kirgyzstanui per pastaruosius 2-3 metus taip pat buvo daromas milžiniškas spaudimas, bet jie nepasidavė. O Pašinjanas neatsispiria Rusijos reikalavimams“, – kalbėjo P. Stronskis.

Portalas primena, kad Rusija yra senas Armėnijos karinis sąjungininkas. Maskva Jerevanui parduoda ginklus, Rusijos kariuomenė turi didžiulę bazę Armėnijos ir Turkijos pasienyje, o šią sieną saugo būtent Rusijos kareiviai. Kita vertus, Pašinjano vyriausybėje daug provakarietiškai nusiteikusių žmonių, o ir jis pats siekė didžiulės Vakarų paramos. Iškart po savo atėjimo į valdžią Pašinjanas nuvyko į Briuselį, į NATO viršūnių susitikimą, kur pareiškė laukiąs „konkrečios ir visapusiškos pagalbos“ iš Vakarų, kuriai sąlygas sudaro Armėnijoje įvykusios demokratinės permainos. Tuomet Vašingtonas siekė platesnių kontaktų su nauja vyriausybe.

Tačiau Armėnija susiduria su geopolitinėmis kliūtimis, kurias bus sunku įveikti, ypač santykių su Vašingtonu srityje. Anksčiau JAV pritarė Armėnijos ryšiams su Rusija ir Iranu. Bet D. Trumpo administracija užėmė griežtą poziciją Irano atžvilgiu, o Rusiją ji vertina kaip priešą, ir tai siaurina Armėnijos manevrų erdvę.

Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.

Pernai rudenį į Armėniją buvo atvykęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, pareiškęs, kad Jerevanas turi uždaryti sieną su Iranu, jei Armėnija nori pritarti sankcijoms prieš Teheraną. Tada Pašinjanas atkirto: „Nei Johnas Boltonas, nei kas nors kitas negali kalbėti už mane“.

Kol kas Jerevanas beveik nereaguoja į Vašingtono kritiką. O pastarasis neturi patikimų svertų, kad paveiktų Irano interesus ir paspaustų Armėniją. Griežta kritika gali turėti atvirkštinį efektą, sako analitinio centro Jerevane „Chatham House“ analitikė Anaita Širinjan. „Tradiciškai būtent Maskva daro įtaką Jerevano santykiams su trečiosiomis šalimis, ir tai naudinga Rusijai. Jeigu Vašingtono spaudimas bus pernelyg didelis, tai bus sukelta sudėtinga reakcija“, – tvirtino ji.

Parengta pagal https://eurasianet.org/us-rebukes-armenia-over-syria-deployment

JAV sausumos kariuomenės generolas majoras Markas Stammeris atskrido į Kolumbiją nesibaigiant politinei krizei kaimyninėje Venesueloje. Tai antradienį pranešė portalas „Tenemos noticias“.

Jo žiniomis, M. Stammeris ketina apsvarstyti su Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų ir teisėsaugos institucijų vadovybe „dviejų šalių bendradarbiavimo stiprinimo klausimus, taip pat priešinimosi grėsmėms regione priemones“.

M. Stammerio vizitas surengtas tuo metu, kai internete pasirodė JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono bloknoto nuotraukos, darytos per spaudos konferenciją Vašingtone, skirtą padėčiai Venesueloje. Puslapyje matyti įrašas „5 000 kariškių į Kolumbiją“. Pats J. Boltonas į žurnalistų klausimą apie galimą JAV karinę operaciją Venesueloje atsakė: „Svarstomi visi variantai“.

Vėliau Kolumbijos gynybos ir užsienio reikalų ministerijos paneigė pranešimus apie galimą 5 tūkstančių JAV kariškių permetimą į šalies teritoriją. Pasak URM vadovo Carloso Holmeso Trujillo, Bogota nieko nežino apie tokius Vašingtono planus.

Sausio 23 d. Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido, kurio paskyrimą į parlamento pirmininko postą dviem dienomis anksčiau anuliavo šalies Aukščiausiasis teismas, pasiskelbė laikinuoju Venesuelos prezidentu. Tą pačią dieną JAV pripažino jį laikinuoju valstybės vadovu. Dabartinis prezidentas Nicolas Maduras pavadino tai mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV.

Netrukus J. Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Australija, Albanija, Gruzija, Izraelis, Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių palaiko Venesuelos parlamentą ir reiškia viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą parėmė Rusija, Baltarusija, Bolivija, Iranas, Kinija, Kuba, Nikaragva, Salvadoras ir Turkija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 07:30