Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, lapkričio 23 d. (ELTA). Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas griežtai paneigė buvusio britų premjero Boriso Johnsono teiginius dėl Berlyno Ukrainos politikos. „B. Johnsonas visad turėjo savo santykį su tiesa – ne kitaip yra iš šiuo atveju“, – sakė jis trečiadienį, komentuodamas buvusio premjero žodžius, kad Vokietija karo pradžioje norėjo Ukrainos pralaimėjimo.
 
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

„Vokiečių pozicija vienu metu buvo tokia: jei taip atsitiks, tai bus katastrofa, ir būtų geriau, kad viskas greitai pasibaigtų. Kad Ukraina pasiduotų“, – B. Johnsoną citavo amerikiečių stotis CNN. Kanclerio Olafo Scholzo atstovas dabar angliškai pabrėžė: „Tai visiška nesąmonė“.
 
B. Johnsono žodžiai trečiadienį sulaukė didelio atgarsio. „Aš negalėjau to paremti. Tai buvo katastrofiškas požiūris, – stočiai kalbėjo B. Johsnonas. – Tačiau galiu suprasti, kodėl jie taip galvojo ir jautė“. Vokietija, pagrįsdama savo poziciją, esą nurodė „visas įmanomas ekonomines priežastis“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.11.24; 07:00

Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, rugsėjo 2 d. (dpa-ELTA). Baigėsi kelias savaites trukęs balsavimas dėl britų premjero Boriso Johnsono įpėdinio – penktadienį popiet baigėsi terminas, per kurį Konservatorių partijos nariai galėjo atiduoti savo balsą. Jie galėjo rinktis tarp užsienio reikalų sekretorės Liz Truss ir buvusio iždo kanclerio Rishio Sunako.
 
Rinkimų rezultatus toriai ketina skelbti pirmadienio popietę. Tada antradienį karalienė Elžbieta II nugalėtoją priims Balmoralo pilyje Škotijoje ir oficialiai paskirs eiti pareigas. Apklausos pergalę prognozuoja 47-erių L. Truss.
 
B. Johnsonas liepos pradžioje po didelio savo partijos spaudimo paskelbė apie atsistatydinimą. Prieš tai dešimtys partijos narių protestuodami prieš jo vadovavimą pasitraukė iš postų. Tuomet virtinė žinomų parlamentarų ryžosi dalyvauti partijos pirmininko, o kartu ir naujojo premjero rinkimuose. Per kelis rinkimų ratus parlamento torių frakcijoje liko du daugiausiai balsų gavę kandidatai – L. Truss ir R. Sunakas. Tada lemiamą žodį tarė partijos nariai, kurių yra iki 200 000. Partija tikslaus skaičiaus neskelbia.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.09.03; 07:58

JK karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Karalienė Elžbieta II kitą savaitę savo rezidencijoje Škotijoje priims naująjį Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką, trečiadienį pranešė karališkieji pareigūnai, ir tai bus pirmoji ceremonija už Londono ribų per jos rekordinės trukmės valdymą.
 
Įprastai audiencija, kurios metu priimamas kadenciją baigiančio ministro pirmininko atsistatydinimas, ir vadinamoji „rankų bučiavimo“ ceremonija su jį pakeisiančiu ministru pirmininku vyksta Bakingemo rūmuose.
 
Kadangi oficiali karalienės rezidencija Londone yra vos už kelių minučių kelio automobiliu nuo Dauningo gatvės, perdavimo ceremonija paprastai vyksta greitai.
 
Tačiau dabar tiek B. Johnsono, tiek jo įpėdinio ar įpėdinės laukia 1 000 mylių (1 600 km) kelionė iš JK sostinės į Škotijos aukštumas ir atgal.
Tai bus pirmoji tokia ceremonija už Londono ribų nuo 1952 metų, kai Winstonas Churchillis Hitrou oro uoste pasitiko naująją karalienę po jos tėvo, karaliaus Jurgio VI mirties.
 
Pirmadienį turėtų paaiškėti, kas laimės Konservatorių partijos lyderių varžybas – užsienio reikalų sekretorė Liz Truss ar buvęs finansų ministras Rishis Sunakas.
 
Audiencijos pas karalienę turėtų įvykti antradienį.
 
L. Truss laikoma pagrindine pretendente tapti 15-ąja ministre pirmininke nuo karalienės valdymo pradžios.
 
Nerimas dėl karalienės sveikatos
 
Toks pokytis įvyko 96 metų karalienei išvykus tradicinių vasaros atostogų į Balmoralą ir vėl sukėlė nerimą dėl jos sveikatos.
 
Nuo praėjusių metų spalio mėnesio, po neplanuotos nakvynės ligoninėje dėl neatskleisto negalavimo, ji sumažino viešų pasirodymų skaičių.
Karališkieji pareigūnai teigia, kad ji buvo priversta atšaukti savo dalyvavimą renginiuose dėl „epizodinių judėjimo problemų“, dėl kurių jai sunku vaikščioti ir stovėti, todėl turi naudotis lazda. Be to, šių metų pradžioje ją taip pat buvo užklupęs COVID-19, po kurio ji sakė esanti „išsekusi“.
 
Bakingemo rūmai teigė, kad išankstinis sprendimas perkelti ceremoniją buvo priimtas siekiant užtikrinti aiškumą ministro pirmininko darbotvarkėje.
 
„Tai, kad pareigūnai negali būti tikri, jog karalienė bus pakankamai sveika, kad galėtų keliauti kitą savaitę, yra dar vienas priminimas apie jos garbingą amžių ir vis labiau senkančias jėgas“, – sakė buvęs BBC karališkasis korespondentas Peteris Huntas.
 
Karalienės vyriausias sūnus ir įpėdinis princas Čarlzas šiais metais ją pavadavo per parlamento atidarymą ir karinį paradą „Trooping the Colour“.
 
Tačiau P. Huntas sakė: „Naujo ministro pirmininko paskyrimas nėra tas dalykas, kurį galima lengvai perduoti būsimajam karaliui princui Čarlzui“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.01; 07:04

Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. EPA – ELTA foto

Londonas, rugpjūčio 14 d. (ELTA). Kovoje dėl britų premjero Boriso Johnsono įpėdinio dar viena apklausa rodo, kad aiški favoritė rinkimuose yra užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
 
Nuomonės tyrimo institutas „Opinium Research“ šeštadienį pranešė, kad per Konservatorių partijos narių apklausą ji 22 procentiniais punktais lenkė savo priešininką, buvusį iždo kanclerį Rishį Sunaką, rašo agentūra „Reuters“.
 
Iš 450 partijos narių, kurie, jų pačių teigimu, jau apsisprendė už ką balsuos, 61 proc. įvardijo L. Truss, o 39 proc. – R. Sunaką.
 
B. Johnsonas, reaguodamas į partijos spaudimą po serijos skandalų ir kelių vyriausybės narių atsistatydinimo, paskelbė paliekantis partijos lyderio ir premjero postą. L. Truss ir R. Sunakas, įveikę kitus kandidatus, liko kovoti lemiamame rinkimų etape.
 
Apie 200 000 partijos narių per šiuo metu vykstantį balsavimą paštu renka pirmininką. Rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti rugsėjo 5 d.
L. Truss favorite buvo įvardijama jau ir ankstesnėse apklausose.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.14; 02:00

B. Johnsoną poste pakeis arba R. Sunakas, arba L. Truss. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, liepos 20 d. (dpa-ELTA). Britų premjerą Borisą Johnsoną pakeis arba buvęs iždo kancleris Rishis Sunakas, arba užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
 
Abu šie politikai per balsavimą parlamento konservatorių frakcijoje trečiadienį gavo daugiausiai balsų ir dabar susigrums baigiamame rinkimų rate.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.07.21; 14:38

Borisas Johnsonas pažadėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui tolesnę tvirtą Jungtinės Karalystės paramą. EPA – ELTA foto

Londonas, liepos 7 d. (dpa-ELTA). Po to, kai paskelbė, kad traukiasi iš britų premjero pareigų, Borisas Johnsonas pažadėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui tolesnę tvirtą Jungtinės Karalystės paramą.
 
Vyriausybės atstovė ketvirtadienį sakė, jog B. Johnsonas telefonu patikino V. Zelenskį, kad Didžioji Britanija tiek, kiek reikės teiks Ukrainai „gynybinę paramą“. Jis, be to, kartu su partneriais ir sąjungininkais sieks išspręsti Rusijos vykdomą Ukrainos grūdų eksporto blokadą.
 
„Jis padėkojo prezidentui V. Zelenskiui už viską, ką jis daro dėl laisvės, už jo draugystę ir už ukrainiečių tautos draugiškumą“, – sakė atstovė. V. Zelenskis savo ruožtu padėkojo premjerui už ryžtingus veiksmus remiant Ukrainą.
 
B. Johnsonas nuo karo pradžios du kartus Kyjive susitiko su V. Zelenskiu. Dabar baigiantis pokalbiui telefonu, premjeras pareiškė: „Jūs esate didvyris, visi jus mėgsta“.
 
Prieš tai B. Johnsonas po milžiniško savo partijos spaudimo pasitraukė iš Konservatorių partijos vadovo pareigų. Tačiau jis liks premjero poste, kol bus išrinktas įpėdinis.
 
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas po B. Johnsono pasitraukimo vaizdo ryšiu padėkojo jam už paramą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.07.08; 08:03

B. Johnsonas mano, kad karo eiga gali pakrypti Ukrainos naudai. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, birželio 26 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad egzistuoja tikimybė, jog karo eiga pakryps Ukrainos naudai. Londonas perspėjo nebandyti išspręsti karinį konfliktą šiuo metu, informuoja AFP.
 
Anot Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovo spaudai, sekmadienį Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo metu Vokietijoje B. Johnsonas ir E. Macronas sutiko, kad šiuo metu Ukrainos ir Rusijos kare yra lūžinis momentas ir Ukraina turi galimybę pakeisti karo eigą savo naudai.
 
Jungtinės Karalystės premjeras taip pat perspėjo Prancūzijos prezidentą, kad bet kokie bandymai siekti karo pabaigos dabar tik dar labiau prisidėtų prie ilgalaikio nestabilumo.
 
Karolis Broga (AFP)

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, balandžio 22 d. (ELTA). Buvęs Lenkijos sausumos pajėgų vadas generolas Waldemaras Skrzypczakas apkaltino Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną atskleidus karinę paslaptį. Tai penktadienį pranešė Lenkijos laikraštis „Fakt“.
 
Lankydamasis Indijoje su vizitu, Jungtinės Karalystės premjeras pareiškė: „Galiu pasakyti, kad dabar Lenkijoje mokome ukrainiečius ginti oro erdvę, o Didžiojoje Britanijoje – valdyti šarvuočius“.
 
„Didžiosios Britanijos premjeras atskleidė karinę paslaptį. Man iš lūpų veržiasi negražūs žodžiai… Kariškių rengimas yra kariuomenės reikalas, šiuo atveju tai – paslaptis. Būtų gerai, kad žmogus pagalvotų, prieš kalbėdamas tokius dalykus“, – piktinosi lenkų generolas.
 
„Gal ponas premjeras to nesuvokia, bet tokiais pareiškimais jis kelia pavojų visai karinei operacijai ir karių saugumui“, – pabrėžė  W. Skrzypczakas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.23; 08:00

Borisas Džonsonas ir Olafas Šolcas. EPA – ELTA nuotr.

Londonas, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Didžioji Britanija siunčia Ukrainai daugiau „aukštos kokybės karinės įrangos“, įskaitant priešlėktuvines raketas „Starstreak“ ir 800 prieštankinių raketų, po „protu neaprėpiamos“ atakos geležinkelio stotyje, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
 
Ataka Kramatorske „parodo, kiek giliai įklimpusi (Vladimiro) Putino kadaise šlovinga armija“, sakė B. Johnsonas žurnalistams greta Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, pavadinusio Rusijos smūgį „žiauriu“.
 
„Aukštos kokybės karinės įrangos“ vertė – 150 milijonų svarų sterlingų (180 milijonų eurų), sakė B. Johnsonas.
 
O. Scholzas taip pat gynė Vokietiją nuo kritikos, kad ji vilkina Rusijos energijos importo nutraukimą kaip dalį Vakarų sankcijų dėl V. Putino invazijos į Ukrainą. „Darome viską, ką galime, ir darome daug“, – sakė kancleris, atkreipęs dėmesį į ilgalaikę Vokietijos diversifikaciją į alternatyvią energiją ir kitus gamtinių dujų tiekėjus.
 
Po derybų su O. Scholzu Dauning Stryte B. Johnsonas sakė, kad Didžioji Britanija ir Vokietija dirbs kartu, kurdamos atsinaujinančias technologijas. „Negalime per naktį transformuoti savo energetikos sistemų, bet taip pat žinome, kad ir V. Putino karas nesibaigs per naktį“, – sakė premjeras.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.04.09; 08:00
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Londonas, gruodžio 18 d. (AFP-ELTA). „Mažai tikėtina“, kad Jungtinė Karalystė (JK) kartu su sąjungininkais Rusijos puolimo atveju nusiųstų į Ukrainą karių, žurnalui „Spectator“ sakė JK gynybos sekretorius Benas Wallace’as.
 
JK ir kitos Didžiojo septyneto (G7) šalys šią savaitę įspėjo Maskvą apie „sunkias pasekmes“, jei ši įsiverš į Ukrainą. JK premjeras Borisas Johnsonas penktadienį teigė ieškosiąs „diplomatinių ir ekonominių“ pasipriešinimo Rusijos „agresijai“ priemonių.
 
Tačiau B. Wallace’as „Spectator“ sakė, kad „ji (Ukraina) nėra NATO narė, tad mažai tikėtina, kad kas nors į Ukrainą nusiųs karių“. „Neturėtume meluoti žmonėms, kad imsimės tokių veiksmų. Ukrainiečiai tai žino“, – pridūrė jis.
 
Pasak B. Wallace’o, JK galėtų padėti Ukrainai „pajėgumų stiprinimu“, o labiausiai tikėtina atgrasymo priemonė yra „sunkių pasekmių“ grėsmė. Jis užsiminė apie galimybę atkirsti Rusiją nuo tarptautinio mokėjimų tinklo „Swift“.
 
Vakarų teigimu, Rusija prie Ukrainos sienų šiuo metu sutelkusi apie 100 tūkst. karių, tačiau kol kas nežinoma, ar šalies prezidentas Vladimiras Putinas yra priėmęs sprendimą dėl įsiveržimo.
 
„Nesame tikri, ar jis yra priėmęs sprendimą, tačiau jo veiksmai ir kovinė parengtis rodo, kad taip… Manau, kad visi turėtume sunerimti“, – teigė B. Wallace’as.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.12.19; 05:50

Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, lapkričio 26 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės kolegei Priti Patel, kad atsisako planuotų savaitgalio derybų su ja, protestuodamas prieš ministro pirmininko Boriso Johnsono paviešintą laišką dėl migrantų krizės.
 
Žinutėje, kurią matė AFP, G. Darmaninas sakė P. Patel, kad B. Johnsono laiškas prezidentui Emmanueliui Macronui, kuriame siūloma Prancūzijai atgal priimti migrantus, kurie kerta Lamanšo sąsiaurį, yra „nusivylimas“. Jis pridūrė: „Tai, kad jis buvo paviešintas, yra dar blogiau. Todėl turiu atšaukti mūsų susitikimą Kalė sekmadienį.“
 
Prancūzija ketino priimti visų Lamanšo sąsiaurio pakrantės valstybių ministrus, įskaitant P. Patel, į svarbų posėdį dėl migrantų krizės Kalė uostamiestyje sekmadienį po daugiausia aukų pareikalavusios nelaimės, kai šią savaitę prie Prancūzijos krantų nuskendo 27 migrantai. G. Darmaninui artimas šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad susitikimas vyks su kitų Europos šalių ministrais, tačiau P. Patel nebėra kviečiama po „nepriimtino“ B. Johnsono laiško.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Manome, kad viešas Didžiosios Britanijos premjero laiškas yra nepriimtinas ir prieštarauja mūsų diskusijoms su kolegomis“, – sakė šaltinis, prašęs neatskleisti jo pavardės. „Todėl Priti Patel nebėra kviečiama į sekmadienį vyksiantį ministrų susitikimą, kurį palaiko Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Vokietija ir Europos Komisija.“
 
Ketvirtadienį B. Johnsonas parašė E. Macronui, prašydamas Prancūzijos nedelsiant atsiimti visus migrantus, kurie išsilaipina Anglijoje perplaukę Lamanšo sąsiaurį. Neįprasta buvo tai, kad visas laiško tekstas buvo paskelbtas tviteryje.
 
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.

Migrantų grąžinimas „reikšmingai  sumažintų – arba net sustabdytų – keliones ir išgelbėtų tūkstančius gyvybių iš esmės sulaužant nusikalstamų grupuočių verslo modelį“, sakė jis.
 
B. Johnsono laiške taip pat nurodytos sritys, kuriose reikia glaudesnio bendradarbiavimo su Prancūzija, siūlomas bendras pasienio patruliavimas, stebėjimas iš oro ir dalijimasis žvalgybos duomenimis.
 
Naujas kivirčas dar pagilino tarp Britanijos ir Prancūzijos kylančias problemas po „Brexito“ – penktadienį prancūzų žvejai, protestuodami prieš žvejybos teises, turi surengti Lamanšo sąsiaurio keltų uostų blokadą ir sustabdyti krovinių gabenimą Lamanšo sąsiauriu.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2021.11.26; 12:33

Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Talibanas privalo „garantuoti“ saugią Afganistaną norinčių palikti žmonių evakuaciją po rugpjūčio 31-osios termino, antradienį, pasak Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono, sutarė Didžiojo septyneto (G7) šalys.
 
B. Johnsonas, kuris sušaukė skubų G7 šalių posėdį, teigė, kad kartu su kolegomis susitarė dėl „veiksmų plano, kaip ateityje bendradarbiausime su Talibanu“. Premjeras pridūrė, kad „pirmoji sąlyga“ yra „iki rugpjūčio 31-osios ir vėliau garantuoti saugią išvykti norinčių žmonių evakuaciją“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.05; 00:05

G7 viršūnių susitikimas. Slaptai.lt nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas penktadienį pasveikino pirmąjį per beveik dvejus metus tiesioginį Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą kaip puikią galimybę paspartinti atsigavimą po pandemijos.
 
Pradėdamas pirmąją pietvakarių Anglijos Kornvalio grafystėje vykstančio lyderių susitikimo sesiją, B. Johnsonas teigė, kad būtina pasauliui užtikrinti teisingesnę ateitį.
 
„Turime užtikrinti, kad kai atsigausime, žengsime dar vieną žingsnį į priekį ir atsistatysime geriau. Kaip G7 turime puikią galimybę tai padaryti“, – pridūrė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.12; 08:44

Europos lyderiai ketvirtadienį džiaugėsi, kad Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) galų gale pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama sukurti pagrindus ilgalaikiam bendradarbiavimui ateityje, praneša naujienų agentūra AFP.
 
JK premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad tai „geras susitarimas visai Europai, iš naujo sukuriantis stabilumą ir tikrumą“.
 
Buvęs premjeras Davidas Cameronas ir buvusi premjerė Theresa May, kuriems teko atsistatydinti dėl „Brexit“, teigia, kad sutartis buvo ilgai laukta. Anot T. May, „ji suteiks pasitikėjimą verslui ir padės tęsti prekybą“.
 
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad dėl tokio susitarimo buvo verta kovoti.
 
„Dabar mes turime sąžiningą ir subalansuotą sutartį su JK. Ji apgins ES interesus, užtikrins sąžiningą konkurenciją ir suteiks apibrėžtumą mūsų žvejybos bendruomenėms“, – sakė ji.
 
Tuo metu ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier perspėjo, kad sutarties įgyvendinimas pareikalaus daug pastangų ir pažadėjo paramą ES žvejams, mat žvejybos klausimą buvo sunkiausia išspręsti.
 
Airijos premjeras Michealas Martinas mano, kad buvo pasiektas geras kompromisas leisiąs išvengti realios sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos. Jis pabrėžė, kad Airiją ir JK visada sies artima draugystė ir partnerystė.
 
Šiaurės Airijos pirmoji ministrė Arlene Foster mano, kad JK ir ES santykiuose išaušo nauja era. Pasak jos, Šiaurės Airija sieks maksimaliai išnaudoti galimybes, kurias jos ekonomikai suteiks naujoji tvarka.
 
Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon priminė, kad ši šalis prieštaravo JK pasitraukimui iš ES.
 
„Joks susitarimas niekada neatsvers to, ką „Brexit“ iš mūsų atima. Atėjo laikas kurti savo pačių ateitį kaip nepriklausomos Europos valstybės“, – sakė N. Sturgeon.
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad Europos vienybė ir stiprybė atsipirko.
 
„Susitarimas su Jungine Karalyste yra būtinas, kad apgintume mūsų piliečius, mūsų žvejus ir mūsų gamintojus. Europa daro pažangą ir gali žvelgti į ateitį vieninga, nepriklausoma ir stipri“, – savo žinutėje rašė Prancūzijos prezidentas.
 
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad ES ir JK susitarimu buvo pasiektas geras rezultatas, kurį Vokietija gali palaikyti.
 
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas taip pat palaikė pasiektą susitarimą, tačiau savo žinutėje „Twitter“ pridėjo, kad Madridas ir Londonas privalo ir toliau tartis dėl Gibraltaro statuso.
 
Italijos premjeras Giuseppe Conte sako, kad buvo apginti Europos piliečių ir verslo interesai bei teisės, o JK išliks itin svarbia ES ir Italijos partnere bei sąjungininke.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.25; 16:35

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį pateikė kaltinimų Europos Sąjungai (ES), esą ji kelia grėsmę šalies teritoriniam vientisumui, ir paragino įstatymų leidėjus pritarti tarptautinę teisę pažeidžiančiam įstatymo projektui.
 
B. Johnsono vyriausybė anksčiau atvirai prisipažino, kad JK vidaus rinkos įstatymo projektas jo priėmimo atveju pažeis kartu su Briuseliu pasirašytą šalies išstojimo iš ES sutartį.
 
Įstatymo projektas sukėlė nepasitenkinimo bangą, nuvilnijusią net ir jo paties konservatorių partijoje, o įsiutę ES pareigūnai pareikalavo Londono įstatymo projektą atšaukti,– jei šalis to nepadarys iki šio mėnesio pabaigos, blokas pagrasino imtis teisinių veiksmų.
 
Pagal „Brexito“ susitarimą, ES ir toliau turės įtakos prekybai Šiaurės Airijoje. Toks sprendimas priimtas tam, kad būtų galima užtikrinti, jog siena su ES nare Airija išliktų atvira, – tai pagrindinis aspektas 1998 metais sudarytame taikos susitarime, užbaigusiame 30 metų trukmės smurtinį konfliktą Šiaurės Airijoje.
 
Tačiau B. Johnsonas sakė, kad, Šiaurės Airijoje taikant ES taisykles, kyla rizika, kad bus įvesti didesni muitai kai kurioms prekėms, į provinciją keliaujančioms iš žemyninės Didžiosios Britanijos.
 
Premjeras pridūrė, kad Briuselis tai esą naudoja kaip svertą intensyvėjančiose derybose dėl prekybos sandorio, kurį siekiama sudaryti iki šių metų pabaigos.
 
„Tai yra neprotinga ir akivaizdžiai prieštarauja“ Šiaurės Airijos protokolo, įtraukiamo į išstojimo sutartį, esmei, sakė B. Johnsonas.
 
„Jie (ES) grasina mūsų šalyje išraižyti muitų sienas, padalinti mūsų žemes, pakeisti JK ekonominę geografiją ir šokiruojamai nepaisyti jų pačių įsipareigojimų, numatomų protokolo 4 straipsnyje, kuriame „Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės muitų teritorijos dalis“, – sakė premjeras.
 
„Negalime patekti į tokią situaciją, kurioje mūsų pačių šalies ribas galėtų diktuoti užsienio jėgos ar tarptautinė organizacija. Joks britų ministras pirmininkas, jokia vyriausybė, joks parlamentas niekada negalėtų priimti tokių nurodymų“, – pridūrė jis.
 
B. Johnsonas įstatymo projektą apibūdino kaip „saugumo tinklą“, kuris suteiktų galių ministrams „užtikrinti Jungtinės Karalystės vientisumą“.
 
Jis teigė, kad neturi „visiškai jokio noro“ panaudoti šias priemones, tačiau jos nebūtų naudojamos, jei būtų sudarytas laisvosios prekybos susitarimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 06:51

Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Borisą Johnsoną gydę medikai ruošėsi, kaip pranešti apie ministro pirmininko mirtį, jei jis taptų Covid-19 auka. Gydytojai buvo apsvarstę visas priemones, ką reikėtų daryti, jei reikalai pakryptų ypač bloga linkme, sakė B. Johnsonas sekmadienį laikraštyje „The Sun“ paskelbtame interviu.
 
Jo perkėlimas į reanimaciją po užsikrėtimo naujuoju koronavirusu buvo „labai sunkus momentas, to aš neneigiu“, – kalbėjo B. Johnsonas. „Mano būklė nebuvo itin puiki ir aš suvokiau, kad yra parengti nenumatytų atvejų planai“, – sakė jis. Medikai esą turėjo strategiją, kaip „Stalino mirties atveju“.
 
B. Johnsonas kovo 27-ąją paskelbė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu, tačiau simptomai esą buvo nesunkūs. Vis dėlto po savaitės saviizoliacijos infekcija nesitraukė. Balandžio 5 dieną premjeras buvo paguldytas tyrimams į ligoninę, o paskui per 24 valandas perkeltas į reanimaciją.
 
Čia jam tris dienas litrais buvo tiekiama deguonis, pasako 55-erių premjeras interviu. Tačiau jis teigė niekada netikėjęs, kad mirs. Jis galvojęs: „Kaip man išsikapstyti?“
 
Paleistas iš ligoninės, B. Johnsonas dar dvi savaites sveiko vyriausybės užmiesčio rezidencijoje netoli Londono, o pirmadienį grįžo į darbą. Po dviejų dienų jo sužadėtinė pagimdė sūnų.
 
Didžioji Britanija yra viena labiausiai koronaviruso paveiktų pasaulio šalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.03; 00:30

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas paleistas iš ligoninės, kurioje buvo gydomas dėl koronaviruso (COVID-19), praneša naujienų agentūra dpa.
 
Nors premjeras sekmadienį ir buvo išrašytas iš Šv. Tomo ligoninės Londono centre, tačiau iš karto prie darbų negrįš, sakė vyriausybės atstovas spaudai.
 
55 metų konservatorius, pajutęs aukštą temperatūrą, į ligoninę pateko prieš savaitę ir tris dienas buvo gydomas intensyvios priežiūros skyriuje.
 
Šeštadienį jis išplatino kreipimąsi, kuriame dėkojo jo gyvybę išgelbėjusiems gydytojams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 20:00

Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono, kovojančio su COVID-19 liga, sveikata „gerėja“, nors jis ir toliau gydomas intensyvios terapijos skyriuje, trečiadienį pranešė iždo kancleris Rishis Sunakas.
 
Premjeras yra gydomas, Londono Šv. Tomo ligoninėje praleidęs trečiąją naktį jis ir toliau „išlieka geros nuotaikos“, – kiek anksčiau sakė B. Johnsono oficialus atstovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 00:30

Jungtinės Karalystės (JK) premjerui Borisui Johnsonui diagnozuotas naujasis koronavirusas.
 
B. Johnsonas penktadienį socialiniame tinkle tviteryje pranešė, kad jam buvo nustatyta koronaviruso infekcija (COVID-19), ir pridūrė, kad izoliuosis.
 
„Per pastarąsias 24 valandas man pasireiškė nesunkūs simptomai, ir mano tyrimų rezultatai buvo teigiami“, – tviteryje rašė B. Johnsonas, tačiau teigė, kad toliau nuotoliniu būdu vadovaus vyriausybės kovai su šia koronaviruso krize.
 
JK patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius viršija 11 600, o 578 žmonės mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 14:23

Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai ketvirtadienį aiškia balsų dauguma pritarė įstatymui dėl „Brexito“ sutarties ratifikavimo. Už įstatymą balsavo 330 parlamentarų, 231 buvo prieš.
 
Įstatymui dar turi pritarti Lordų Rūmai, tačiau tai laikoma tik formalumu. Sausio 29 dieną dėl „Brexito“ sutarties balsuos Europos Parlamentas Briuselyje – tada ratifikavimas bus baigtas abiejose pusėse ir Didžioji Britanija sausio 31-ąją galės palikti ES.
 
Išstojimo sutarties ratifikavimas įstatymu yra sąlyga tvarkingam šalies pasitraukimui.
 
Iki metų pabaigos numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu Jungtinė Karalystė dar liks ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Iki metų galo turi būti išsiderėta nauja laisvosios prekybos sutartis. Ar tai per tokį trumpą laiką pavyks padaryti, nėra aišku. B. Johnsonas kategoriškai priešinasi pereinamojo laikotarpio pratęsimui.
 
Iki 2020 metų pabaigos ES piliečiai į Didžiąją Britaniją ir toliau galės keliauti be vizų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.10; 00:30