Bosnija ir Hercogovina

Gordijo mazgas

Minimos 26-osios Srebrenicos žudynių metinės. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį tūkstančiai žmonių Bosnijoje ir Hercegovinoje rinkosi paminėti 26-ąsias Srebrenicos žudynių metines ir palaidoti 19 naujai atpažintų nelaimės aukų, praneša agentūra AP.
 
Sekmadienį virtine renginių minimos 1995 metais įvykusios daugiau kaip 8 tūkst. musulmonų, daugiausiai vyrų ir berniukų, žudynės ir organizuojamas nelaimės aukų, kurių palaikai buvo aptikti masinėse kapavietėse ir neseniai atpažinti naudojantis DNR analize, perlaidojimas.
 
Praėjus daugiau kaip ketvirčiui amžiaus po brutalių žudynių, rytiniame šalies mieste įsikūrusiose memorialinėse kapinėse šalia daugiau nei 6,6 tūkst. kitų nelaimės aukų amžinojo poilsio atguls 16 vyrų, du paaugliai berniukai ir moteris.
 
Naujai atpažinamoms nelaimės aukoms kasmet, liepos 11 dieną, per žudynių pradžios metines, surengiamos iškilmingos laidotuvių ceremonijos.
 
„Vos atsikėlusi ir išgėrusi kavos atėjau aplankyti savo vyro ir jo brolio kapų, kad galėčiau pasakyti už juos maldą“, – sakė Kadefa Rizvanovič, kuri per žudynes neteko 20 vyriškos giminės artimųjų, kurių daugelio palaikų nepavyko rasti iki šiol.
 
„Čia taip pat palaidoti mano dėdės iš tėčio ir mamos pusės. Sukalbėjau maldą už juos ir už visas Srebrenicos aukas“, – pridūrė ji.
 
Daugelis žudynių aukų buvo sumedžioti ir nužudyti jiems bandant pabėgti į mišką, kai Srebrenicą 1995 metų liepos 11 dieną užėmė serbų pajėgos. Jų kūnai buvo sumesti į paskubomis iškastus masinius kapus ir po kurio laiko buldozeriais iškasti ir išskirstyti po kitas kapavietes, siekiant nuslėpti siaubingą nusikaltimą.
 
Srebrenicos žudynės vainikavo 1992–1995 metų karą, kuriame susirėmė trys pagrindinės šalies etninės grupės – serbai, kroatai ir bosniai. Konflikto metu žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, kai 1995 metais buvo sudarytas paliaubų susitarimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.11; 18:00
Gordijo mazgas

Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybė penktadienį pranešė, kad kitos savaitės pradžioje uždarys laikiną migrantų stovyklą, tarptautinei bendruomenei jau kelis mėnesius piktinantis dėl siaubingų jos sąlygų.
 
Aptriušusi Vujčako stovykla birželį buvo įkurta netoli Bosnijos ir Hercegovinos sienos su Kroatija, buvusio sąvartyno teritorijoje, kurioje gausu nuo dešimtojo dešimtmečio karo likusių minų.
 
Palapinių miestelyje be tekančio vandens ir normalaus šildymo gyveno apie 600 migrantų, šią savaitę regione būta ir sniego.
 
„Sutarta, kad migrantus iš šios vietos reikia perkelti kitos savaitės pradžioje ir apgyvendinti kituose priėmimo centruose… ir ši laikina stovykla bus uždaryta“, – tvirtino saugumo ministerija.
 
Kiek anksčiau šią savaitę Vujčako stovykloje apsilankiusi Europos Tarybos žmogaus teisių atstovė perspėjo, kad jei valdžia gyvenvietės neuždarys tuojau pat, nebus išvengta mirčių.
 
„Jei nedelsiant neuždarysite stovyklos, netrukus žmonės čia pradės mirti“, – reporteriams sakė Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič. Penktadienį spaudos konferencijoje Sarajeve ji pabrėžė, kad sąlygos stovykloje yra „gėdingos“ ir „nežmoniškos“.
 
Ji taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie Kroatijos policijos smurtą, apie jį paliudijo nemaža dalis migrantų, tačiau Zagrebas kaltinimus griežtai atmeta.
 
„Ypač didelį nerimą man sukėlė pasakojimai migrantų, kurie buvo sumušti, iš jų atimti daiktai, net batai, galiausiai jie buvo priversti apsisukti ir į Bosniją ir Hercegoviną sugrįžti nelygia žeme basi“, – sakė D. Mijatovič.
 
Migrantai iš Vujčako stovyklos galiausiai bus perkelti į Jungtinių Tautų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) kontroliuojamas stovyklas, sakė radijo laidoje kalbėjęs saugumo ministras Draganas Mekticas.
 
„Po dviejų, trijų savaičių jie bus perkelti į naują, šiuo metu statomą priėmimo centrą netoli Sarajevo, kur anksčiau buvo kareivinės“, – teigė D. Mekticas.
 
Nors anksčiau bandyta migrantus perkelti arčiau sostinės, tačiau trukdė tai, kad dauguma galiausiai vis tiek sugrįžta į Bihačą, kad būtų arčiau sienos.
 
Bosnijos šiaurės vakarų Bihačo regionas, kuriame TMO stovyklose gyvena keli tūkstančiai migrantų, tapo pagrindine migrantų iš Artimųjų Rytų ir Azijos, kertančių Balkanus tam, kad patektų į Europą, baze.
 
Kelias per kalnuotą Bosniją tapo populiarus po to, kai 2016 m. nebeliko galimybės keliauti šiauriniu Balkanų keliu Vengrijos link.
 
Nors dauguma migrantų galiausiai keliauja tolyn į Europą, Kroatijos policijos pareigūnai neretai pasipriešina ir nepraleidžia migrantų, tad Bihačo regione jie pasilieka neribotam laikui, laukdami tinkamų galimybių pajudėti į šiaurę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.06; 18:46
Trumposios naujienos

Bosnija ir Hercegovina penktadienį iškvietė Prancūzijos ambasadorių po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino šią Balkanų šalį „tiksinčia laiko bomba“ dėl į ją sugrįžtančių džihadistų.
 
Per interviu žurnalui „The Economist“ Prancūzijos prezidentas teigė, kad Bosnija ir Hercegovina yra pagrindinis nestabilumo Vakarų Balkanų regione šaltinis.
 
„Laiko bomba, kuri tiksi visai šalia Kroatijos ir susiduria su sugrįžtančių džihadistų problema, yra Bosnija ir Hercegovina“, – teigė E. Macronas.
 
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad ambasadorius Guillaume’as Roussonas buvo iškviestas į Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūrą, tačiau nepateikė jo iškvietimo priežasties.
 
Tuo metu Bosnijos ir Hercegovinos premjeras Denisas Zvizdičius sureagavo pareikšdamas, kad Bosnija niekam nekelia grėsmės.
 
2015 metais bendrovės „The Soufan Group“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad džihadistų kovotojų iš Bosnijos ir Hercegovinos skaičius Sirijoje ir Irake siekė viso labo 300, o kovotojų iš Prancūzijos skaičius buvo gerokai didesnis – 1 700.
 
Laisvosios Europos radijo duomenimis, maždaug 110 Bosnijos ir Hercegovinos piliečių, tarp kurių 23 vyrai, yra tarp žmonių, šiuo metu laikomų kalėjimuose Sirijos šiaurėje. Kaip teigiama, kelios dešimtys vyrų jau sugrįžo į šalį  ir dauguma jų buvo teisiami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.09; 04:00
Aktualijos

Korrespondent / Focus

Neseniai per „darbinį turą po Balkanus ES aukščiausiajai užsienio reikalų atstovei Federikai Mogerini teko pripažinti, kaip nerimtai pastaruoju metu žiūrima į Briuselį Pietryčių Europoje“, rašo vokiečių žurnalas Focus.

Antai, Makedonijos prezidentas tiesiog „atstūmė“ Mogerini su jos siūlymais, kaip spręsti dabartinę krizę, o Serbijoje jos kalbą parlamente lydėjo pasipiktinimo šūksniai. Kosove, kur ji „norėjo atvežti taiką ir sprendimus“, po jos išvažiavimo konfliktas dar labiau paaštrėjo. Gi Bosnijoje trys susikivirčiję prezidentai buvo pasirengę tik visai nereikšmingam protokoliniam susitikimui su viešnia iš ES“, sakoma straipsnyje.

Kaip pabrėžia leidinys, ES autoritetą menkina „aktyvi Rusijos, Turkijos ir Kinijos veikla“. Antai, Maskva bando „užkariauti žmonių širdis per neregėtą propagandinę kampaniją“. Vos prieš keletą dienų Rusijos naujienų agentūra Sputnik ištrimitavo, kad „Balkanai jau nebeklauso Briuselio“.

Turkija irgi „įkišo koją į tarpdurį“, tęsia straipsnio autorius, „jos bazė – gyventojai musulmonai“. Antai Bosnijoje ir Hercogovinoje Turkija susikūrė sau prestižą, „atstačiusi dešimtis karo sugriautų mečečių“. Turkijos firmos yra pageidautinos investuotojos ir Pietų Serbijos tekstilės pramonėje. Kinija, savo ruožtu, jau keletą metų atkūrinėja Balkanuose senąjį Šilko kelią, daug investuoja į automagistrales bei geležinkelius, jungiančius Belgradą su Budapeštu. Neseniai atsirado ir arabų investuotojų: jie masiškai supirkinėja sklypus Bosnijoje, stato ištisus miestų kvartalus Belgrade ir valdo dalį Serbijos aviacijos kompanijos.

„Bet aktyviausi – beje, smarkiai išsiveržę į priekį – rusai“, – sakoma straipsnyje. Prieš keletą dienų valstybinis Sberbank atsidūrė stambiausio Kroatijos maisto pramonės ir mažmeninės prekybos koncerno Agrokor „ekonominio detektyvo“ centre. Sberbank tapo stambiausiu kreditoriumi ir, neskaitant ekonominio intereso, jis turi ir „geostrateginių“ tikslų, – rašė Zagrebo laikraštis Večernij list.

Matyt, „Rusija savo propaganda trimis kalbomis užpildo politinį vakuumą, kurį palieka Briuselis, tuo labiau, kad pastaruoju metu ES užsiėmusi savimi ir kitomis krizėmis kaimynystėje“, sakoma straipsnyje.

Maža to, tas vakuumas gali dar gilėti dėl galimo JAV pasitraukimo iš regiono prie naujojo prezidento Donaldo Trumpo, rašo Focus. Dauguma ekspertų regiono klausimais mano, kad JAV susidomėjimas juo smarkiai susilpnės.

Informacijos šaltinis: Focus leidinys.

2017.03.24; 06:50

Aktualijos

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – interviu su Sabahudin Hadžialič, Bosnijos ir Hercogovinos rašytoju, žurnalistu, publicistu. Mūsų dėmesio centre – politika, kultūra, religija.

Sarajeve gyvenantis Sabahudin Hadzialič pateikė įdomių minčių apie buvusią Jugoslaviją, Balkanuose kilusius karus, JAV ir Rusijos politiką, rašytojo, intelektualo misiją.

Su rašytoju Sabahudin Hadžialič kalbasi Slaptai.lt redaktorius Gintaras Visockas.

Iš anglų kalbos tekstą išvertė Emilis Musajevas.

Continue reading „Rašytojas Sabahudin Hadžialič: “Prievartos kalba niekam naudos neatnešė“” →