Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas. EPA – ELTA nuotr.
Pasitraukimas iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) yra vienas iš „galimų pasirinkimų“ Iranui po to, kai JAV sugriežtino sankcijas Teheranui, sekmadienį sakė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.

„Islamo Respublika turi daug pasirinkimų ir pareigūnai nagrinėja juos. Pasitraukimas iš NPT yra vienas iš jų“, – sakė M. J. Zarifas.

Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono pradėjo augti praėjusiais metais, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė pasitraukti iš 2015 metais pasirašyto tarptautinio branduolinio susitarimo su Iranu ir atnaujino Iranui sankcijas, galiojusias prieš pasirašant susitarimą. Vėliau JAV nuosekliai jas griežtino.

Be kita ko, anksčiau šį mėnesį JAV pripažino Irano revoliucinę gvardiją užsienio teroristine organizacija ir ėmėsi dar griežtesnių veiksmų prieš Irano naftos sektorių. Kaip pranešama, išimtys, leidžiančios kelioms šalims vis dar importuoti Irano naftą, liausis galioti gegužės pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.29; 04:00

NATO valstybės teigia, kad Rusija pažeidžia Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). Maskva vis dar nėra pateikusi patikimų duomenų apie savo naują raketų sistemą pavadinimu 9M729, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Sąjungininkai, anot jo, sutaria, kad Rusija, remiantis šiuo metu „labiausiai tikėtinu“ vertinimu, pažeidžia INF sutartį. Todėl Maskva privalo pagalvoti, teigė J. Stoltenbergas. Klausimo, kaip NATO galėtų reaguoti į Rusijos nusižengimą, jis nepasakė.

INF susitarimą 1987 metais pasirašė JAV ir tuometinė Sovietų Sąjunga. Sutartis draudžia jos šalims kurti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą galinčias nešti sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km. Rusija JAV kaltinimus pastaruoju metu ne kartą atmetė.

JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison pareikalavo gynybos sistemų, kad būtų galima reaguoti į galimą naują grėsmę. Sparnuotosios raketos, kurios gali pataikyti į taikinius Europoje ar Amerikoje, esą turi būti numuštos.

Apie naująją Rusijos raketą NATO kodiniu pavadinimu SSC-8 šiuo metu mažai žinoma. Manoma, kad ji yra povandeninio starto raketos „Kalibr“ patobulintas modelis, galintis nešti branduolinį ir įprastą ginklą, jo veikimo nuotolis 2 500 km.

Savo ruožtu Maskva kaltina JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad šis pats pažiedžia INF susitarimą. Ji turi omenyje NATO raketų paleidimo rampas Rumunijoje. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, JAV iš čia gali paleisti branduoliniu užtaisu ginkluotas raketas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.03; 02:30

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Lažybos – pavojingas užsiėmimas. Akimirksniu galima viską pralošti – ir garbę, ir turtus. Bet tie, kurie tvirtina, jog liepos 16-ąją numatytas aukščiausio rango JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas Suomijos sostinėje naudingesnis Vladimirui Putinui nei Donald Trump, – rizikuoja mažiau nei tie, kurie mano, jog D. Trump pergudraus Kremliaus šeimininką.

Kol kas V. Putino niekas nepergudravo. Greičiausiai nepergudraus ir D. Trump. Nors JAV vadovas moka būti kietas kaip uola, sakykim, derėdamasis dėl laisvosios prekybos sutarčių su Vokietijos kanclere ar Prancūzijos prezidentu bei spausdamas sąjungininkus dėl nesumokėtų kaštų į bendrą gynybos biudžetą, tai dar nereiškia, kad iš Helsinkio jis parskris pasikabinęs pergalės vainiką.

Taip, D. Trump džiūgauja sutramdęs Korėjos diktatorių. Šią sėkmę jis norėtų patirti ir Helsinkyje. Bet iki tikro triumfo – toli. Dar nežinia, ar tas žemo ūgio Šiaurės Korėjos diktatorius – tikrai sutramdytas? Tarp JAV žvalgybininkų yra manančiųjų, kad Šiaurės Korėja slaptuose objektuose padidino branduoliniuose ginkluose naudojamo prisodrinto urano gamybą. Apie tai televizijos kanalui NBC sakė JAV pareigūnas. Jis rėmėsi penkiais neįvardintais JAV pareigūnais. Žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėja turi daugiau nei vieną slaptą branduolinį objektą be jau žinomos branduolinio kuro gamyklos Yongbyone. Žvalgybininkai sakė turintys „vienareikšmiškų įrodymų, kad Šiaurės Korėja bando apmulkinti JAV”. Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) šios informacijos nepatvirtino NBC žinių tarnybai, o Baltieji rūmai atsisakė komentuoti situaciją. D. Trump nepalankią žinią patvirtino tik naujienų agentūra „Reuters”: žvalgybininkai, kurių tapatybės neatskleidžiamos, tikrai teigė, jog turi informacijos, kuri kardinaliai prieštarauja JAV prezidento Donald Trump nuomonei, esą „Šiaurės Korėja nebekelia branduolinio pavojaus”.

JAV žvalgyba mano, kad Šiaurės Korėja padidino prisodrinto urano gamybą. EPA-ELTA nuotr.

Bet net jei Kim Jong-un kruopščiai laikysis duotų įsipareigojimų, D. Trump pergalę Šiaurės Korėjos fronte visąlaik temdys aplinkybė, kokia kaina ji buvo pasiekta. D. Trump sutikimas derėtis su Šiaurės Korėjos vadovu „kaip lygus su lygiu”, – tai didelis nusižeminimas. Ir asmeninis D. Trump nusižeminimas, ir visos Amerikos pažeminimas. Juk Kim Jong-un savo politinius priešininkus dar visai neseniai šėrė alkaniems šunims. O D. Trump tokį valdovą susitikimo metu apibėrė pagyrimais nuo galvos iki kojų, glėbesčiavosi, spaudė dešinę, sėdėjo prie vieno stalo. Nedrįstu tvirtinti, kad šiuo konkrečiu atveju nereikėjo amerikietiškojo nusižeminimo vardan bendrų pasaulio interesų. Tačiau nederėjo bent jau stabdyti JAV karių pratybų Pietų Korėjoje. Tegul Šiaurės Korėja pirmiausia išardo bent vieną slaptąjį objektą. O tada, tik tada, bus galima atsisakyti ir mokomųjų karinių pratybų.

Taigi diplomatinių pergalių Korėjos pusiasalyje dar nematome. Kol kas regime tik didelį D. Trump norą bartis su savo sąjungininkais Europoje ir tuo pačiu metu – bičiuliautis su autokratinio pobūdžio lyderiais. Kodėl D. Trump draugiškesnis Rusijos ir Šiaurės Korėjos diktatoriams, o ne tradiciniams NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkams? Europos ir NATO struktūrose – daug negražiai besielgiančių sąjungininkų. Dešimtys ES šalių turėtų gynybai skirti nepalyginamai daugiau lėšų. Iki šiol jos tikrai išnaudojo JAV kaip „kiaulę taupyklę”, dalinančią pinigus visiems, kas tik paprašo. Ir vis tik blogas sąjungininkas geresnis už neva gerą Rusiją ar Šiaurės Korėją. Buvęs JAV ambasadorius Sovietų Sąjungai Stephen Sestanovich pastebi, kad D. Trump klaidingai elgiasi manydamas lengviau įveiksiąs V. Putiną, jei derėsis vienas, be draugų iš NATO ir ES. 

Šiaurės Korėja siekė, kad viršūnių susitikime ji būtų pristatoma kaip lygi Jungtinėms Valstijoms. EPA-ELTA nuotr.

V. Putinui labai patinka, kai D. Trump pykstasi su daugeliu kolegų iš NATO ir ES. Ši aplinkybė didina V. Putino galimybes įtakoti D. Trump. Kaip V. Putinas gali vedžioti už nosies Baltųjų rūmų vadovą, įtikinamai aprašė Europos politikos analizės centro viceprezidentas Edward Lucas (BNS). Pasak E. Lucas, V. Putinas greičiausiai aršiai kritikuos buvusį JAV prezidentą Barack Obama, nes žino, kad D. Trump jo nekenčia, kritikuos Vokietijos kanclerę, Prancūzijos prezidentą, nes D. Trump jų taip pat nemėgsta, tvirtins, jog dėl Rusijai taikomų ekonominių sankcijų kenčia ne tik Rusijos, bet ir Amerikos verslininkai, peiks korupcijoje skendinčią Ukrainą (kam Amerikai ta Ukraina, jei Washingtonas gali bendradarbiauti su kelis kartus didesne ir reikšmingesne Rusija), ragins atitraukti amerikiečių karius iš Rytų Europos, nes tai Washingtonui per daug kaštuoja, skatins Ameriką labiau draugauti ne su G-7, o su Kinija, Rusija ir JAV (G-3).

Žodžiu, Suomijos sostinėje JAV vadovo laukia daug klastų. Rusijos ir JAV viršūnių susitikimas Suomijoje – V. Putino galimybė ženkliai pakenkti Vakarams. Sunku patikėti, jog liepos 16-ąją V. Putinas pažadėtų traukti iš Ukrainos. Jau vien tai, kad tokios derybos įvyks Rusijai nežengus nė vieno žingsnio atgal, – akivaizdi Kremliaus pergalė. O kokių pergalių tikisi D. Trump? Paprašys Rusijos paramos pažabojant Iraną? Jei D. Trump šito reikia, V. Putinas pažadės. Kodėl gi nepažadėjus? V. Putinas – apgavysčių meistras. Gal net Rusija pridarys Iranui nemalonumų. Bet ne už ačiū, ne už gražias akis. Pavyzdžiui, mainais į galimybę nekliudomai šeimininkauti Rytų Europoje.

D. Trump labai nori pasauliui įrodyti esąs prezidentas, kuris sugeba susitarti net su pačiais problematiškiausiais autokratais. V. Putinas būtinai suteiks tokią iliuziją – vaizduos minkštą, draugišką, sukalbamą vadovą. Bet kai Rusija privalės tai patvirtinti konkrečiais darbais, Amerika ir vėl supras, kad ją – apgavo. Tik rusiškas melas bus žymiai skaudesnis už tradicinių sąjungininkų mėginimus ekonomiškai kuo ilgiau išnaudoti Ameriką.

Beje, viena iš D. Trump keistų savybių – neprognozuojamumas. Jis gali ,,Twitter” džiūgauti, jog „Rusija toliau tvirtina, kad nesikišo į JAV prezidento rinkimus”, ir tuo pačiu – Rusijai taikyti skaudžias ekonomines sankcijas, išvyti iš Amerikos gausų šnipinėjimu kaltinamų rusų diplomatų būrį. Jis gali duoti Ukrainai letalinių ginklų ir tuo pačiu tvirtinti, jog Helsinkyje neatmeta galimybės pripažinti Krymo okupaciją įvykusiu faktu.

Suomijos vėliava (Finland)

Pastaruoju metu užsienio spaudoje pasirodė pranešimų, kad privačiuose pokalbiuose D. Trump keikė NATO kaip labai blogą organizaciją, o Prancūzijos prezidentą ragino trauktis iš ES. Tad aiškios prognozės, kaip D. Trump žada elgtis Helsinkyje, – neįmanomos.

Ir vis dėlto nenoriu tikėti, kad jis išduotų tikrąsias Vakarų vertybes. Noriu tikėti pačiu geriausiu variantu: D. Trump bendraus su V. Putinu kietai, nedarydamas didelių kompromisų.

Šis straipsnis buvo paskelbtas JAV leidžiamame lietuvių laikraštyje „Draugas“

2018.07.11; 06:05

Kinija labai padėjo Jungtinėms Valstijoms užmegzti dialogą su Šiaurės Korėja. Tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė interviu televizijos kanalui „Fox News“, kuris buvo parodytas antradienį.

„Jie mums labai padėjo“, – pabrėžė prezidentas, kalbėdamas apie Pekiną. „Kinijai negali patikti tai, kad labai stiprūs žmonės, turintys branduolinių raketų ir didelį potencialą, yra šalia“, – sakė D. Trumpas, greičiausiai turėdamas omenyje Šiaurės Korėją.

Tačiau jis pripažino, kad Pekino pagalba šioje srityje „du tris pastaruosius mėnesius buvo kiek mažesnė“. D. Trumpas tai susiejo su įtampa, kilusia tarp JAV ir Kinijos dėl prekybos ginčų. „Bet niekas neaptemdys mano santykių su pirmininku Xi (Jinpingu)“, – teigė prezidentas. „Aš jį labai gerbiu, jis puikus žmogus“, – pabrėžė Baltųjų rūmų šeimininkas.

D. Trumpas taip pat pakartojo, jog per derybas Singapūre su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu jis suprato, kad tas „nori saugumo“. „Aš tai suprantu, ir jis jį gaus“, – pareiškė JAV prezidentas.

D. Trumpas ir Kim Jong-unas antradienį Singapūre pasirašė dokumentą, kuriame įsipareigojo užmegzti dvišalius naujo formato santykius. Jame pažymima, kad abipusio pasitikėjimo stiprinimas gali prisidėti prie Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 06:00

Rengiant JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimą Singapūre, Pchenjanas daug dėmesio skyrė tam, kad abi valstybės būtų pristatomos kaip lygios, praneša televizijos kanalas CNN.

Pasak jo šaltinio, vieno iš oficialių JAV asmenų, Šiaurės Korėjos atstovai norėjo, kad dvi šalys būtų pristatomos „kaip lygios“. Esą omenyje buvo turima tiek „ceremonija ir saugumo užtikrinimas“, tiek visa tai, kaip įvykiai Singapūre „bus pateikiami pasauliui“. „Šiaurės Korėjos atstovai į tai žiūrėjo labai jautriai“, – pažymėjo šaltinis.

Televizijos kanalo žiniomis, JAV atstovai sutiko patenkinti daugumą Pchenjano pageidavimų. Be kita ko, buvo tariamasi dėl kiekvienos šalies oficialių asmenų skaičiaus dvišaliuose susitikimuose, taip pat dėl valstybių vėliavų skaičiaus per ceremoniją, skirtą lyderių atvykimui.

CNN duomenimis, viršūnių susitikimo logotipą parengė amerikiečiai, o Šiaurės Korėjos atstovai jam pritarė.

Antradienį JAV ir Šiaurės Korėjos vadovai iš pradžių surengė susitikimą akis į akį, kuris truko apie 38 minutes vietoj planuotų 45. Jame, be Kim Jong-uno ir D. Trumpo, dalyvavo tik du vertėjai. Po to įvyko platesnio formato derybos, trukusios maždaug pusantros valandos. Joms pasibaigus, delegacijoms, prie kurių prisijungė dar keli dalyviai, buvo surengti darbo pietūs.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 07:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) vėl užsipuolė jį kritikuojančią žiniasklaidą. Jis užsiminė apie galimą licencijos atėmimą iš tam tikrų JAV stočių dėl tariamo „klaidingų žinių“ skleidimo. Prezidento pyktį šįsyk užsitraukė stotis „NBC News“, paskelbusi, kad D. Trampas reikalavo smarkiai padidinti JAV branduolinio ginklo arsenalą. Prezidentas tai kategoriškai paneigė.

„Klaidingos žinios“, kurias skleidžia NBC ir kiti tinklai, yra „negerai šaliai“, rašė jis tviteryje ir klausė: „Kada dera suabejoti jų licencija?“

Spaudos laisvę gina JAV konstitucija. Tačiau prezidentas galimai turėjo omenyje žinybų suteikiamus transliavimo dažnius.

Po kelių valandų D. Trampas susitikime su Kanados premjeru Džastinu Triudo (Justin Trudeau) Baltuosiuose rūmuose dar kartą išsakė savo nepasitenkinimą kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis, tačiau jau neužsiminė apie savo idėją dėl licencijų atėmimo. Spauda yra „labai nesąžininga“, – sakė D. Trampas. „Atvirai sakant, šlykštu“, kad spauda „gali rašyti ką tik nori“.

Prezidentas skundėsi, kad apie jį atskleidžiama informacija neturint šaltinių. Šiuose pranešimuose cituojami šaltiniai „neegzistuoja“, jie yra pramanyti, kalbėjo prezidentas. Savo pranešime apie tariamus D. Trampo teiginius dėl JAV branduolinio ginklo arsenalo viename susitikime Pentagone vasarą „NBC News“ rėmėsi trimis neįvardytais pokalbio dalyviais.

Remiantis šiais stoties šaltiniais, D. Trampas susitikime reikalavo kone dešimt kartų padidinti branduolinio ginklo arsenalą. Prezidentas tai tviteryje pavadino „pramanu“ ir „gryna fikcija“. Vėliau jis susirikime su Dž. Triudo patikino niekada nekalbėjęs apie branduolinio arsenalo didinimą. Priešingai, jis esą reikalavęs, kad esamas arsenalas būtų „idealios būklės“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.15; 00:01

Kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) antradienį pagrasino visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją, jei šalis nenutrauks savo priešiškos branduolinės politikos. Ligšiolinės JT sankcijos yra svarbios, tačiau nepakankamos, pabrėžė jis, informuoja agentūra dpa.

Pchenjanas grasina visam pasauliui, sakė D. Trampas. Nė viena šalis esą negali būti suinteresuota stebėti, kaip Šiaurės Korėja ginkluojasi branduoliniais ginklais. Kim Čen Unas (Kim Jong Un), kurį JAV vadovas vėl pavadino „žmogumi raketa“ („Rocketman“), esą „vykdo savižudišką misiją“. Metas pripažinti, kad „demilitarizacija branduolinėje srityje yra vienintelis kelias Šiaurės Korėjai“, – teigė prezidentas.

Be Šiaurės Korėjos, kurią pavadino „niekšinga šalimi“, D. Trampas griežtai užsipuolė ir Iraną. Islamo Respublika, anot jo „žlugdo taiką visuose Artimuosiuose Rytuose“. Esą „žudikiško režimo“ Teherane negalima remti.

Jis kritikavo branduolinį susitarimą su Iranu, kuris buvo pasiektas tarpininkaujant jo pirmtakui Barakui Obamai (Barack Obama). Šis susitarimas esą yra „gėda JAV“. Iranas vykdo „mirties ir naikinimo darbotvarkę“, – kalbėjo D. Trampas. Šalis esą „turėtų tarnauti savo tautai ir liautis remti terorą“. Prezidentas užsiminė, kad Iranas nori atgaivinti savo branduolinių ginklų planus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.19; 20:00

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke susitiko su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonijumi Guterešu (Antonio Guterres) ir jį tiesiogiai informavo apie Rusijos veiksmus Lietuvos pasienyje, saugumo padėtį regione ir Rusijos rengiamų pratybų „Zapad 2017“ keliamą grėsmę pasauliui. Taip praneša Prezidentės spaudos tarnyba.

Pasak Lietuvos vadovės, realaus konflikto su NATO valstybėmis modeliavimas, slepiamas pratybų mastas ir scenarijai, karių ir taktinės ginkluotės dislokavimas, nekonvenciniai veiksmai liudija agresyvų ir puolamąjį „Zapad“ pobūdį. Kaliningrade sutelkti branduolinių ginklų, artilerijos ir raketų pajėgumai galintys pasiekti net Lisaboną.

D. Grybauskaitė įsitikinusi, kad pasaulis turi išmokti Krymo, Padniestrės, Pietų Osetijos ir Abchazijos pamokas ir į agresyvius veiksmus nežiūrėti pro pirštus. Nuolaidžiaujant smurtautojai tik paskatinami eiti toliau. JT vaidmuo užtikrinant taiką ir saugumą esąs ypač svarbus.

Prezidentė išreiškė palaikymą naujojo JT vadovo siekiams reformuoti šią tarptautinę organizaciją, kad ji turėtų realius svertus saugoti pasaulį nuo karų. Pasak Prezidentės, pastaraisiais metais organizacijos reakcija į tarptautinės teisės pažeidimus nepakankama ir ji iki galo nebeatlieka savo misijos.

Prezidentės spaudos tarnybos teigimu, šiemet JT vadovu tapęs buvęs Portugalijos premjeras A. Guterešas gerai supranta Europai kylančias grėsmes ir vertina Lietuvos pastangas atkreipiant pasaulio dėmesį į saugumo iššūkius mūsų regione. D. Grybauskaitė taip pat informavo apie Lietuvos pasirengimą grėsmių atgrasymui, NATO sąjungininkų pajėgas regione ir aptarė galimą tarptautinės bendruomenės indėlį užtikrinant taiką mūsų žemyne.

Prezidentė su JT vadovu taip pat aptarė bendradarbiavimą ginant moterų teises, sprendžiant lyčių lygybės klausimus ir globalią smurto prieš moteris problemą. Trečius metus Moterų pasaulio lyderių tarybai vadovaujanti D. Grybauskaitė prisijungė prie JT generalinio sekretoriaus A. Guterešo buriamos pasaulio lyderių grupės, kurios tikslas – užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vietos gyventojus JT taikos palaikymo misijose.

Lietuvos Prezidentė taip pat pakvietė JT generalinį sekretorių kitąmet atvykti į Valstybės atkūrimo šimtmečio renginius Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.19; 08:30

Paskutinį balistinės raketos bandymą Šiaurės Korėjos režimas atliko liepos 28-osios rytą. Japonijos valdžia dėl šios priežasties skubiai sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Po priešpaskutinio, liepos 27 dieną, Pchenjano atlikto bandymo Amerikos žvalgyba pareiškė turinti informacijos apie tarpkontinentinių raketų paleidimo įrenginio transportavimą į poligoną netoli Kusŏng-si miesto Pchenjan Pukto provincijoje šalies šiaurės vakaruose.

JAV specialiųjų tarnybų vertinimu, šiaurės korėjiečiai gali paleidimo įrenginius sumontuoti ant mobilių platformų, tada juos susekti bus sudėtinga. JAV žvalgyba anksčiau prognozavo, kad Šiaurės Korėja baigs kurti žemyninę Amerikos dalį galinčią pasiekti balistinę raketą ne mažiau kaip po ketverių metų, dabar žvalgybininkai šį terminą sutrumpino iki metų (esama duomenų, jog Aliaska ir Havajai Pchenjano raketoms jau pasiekiami). Primintina, kad pirmą tarpkontinentinę balistinę raketą šiaurės korėjiečiai sėkmingai išbandė liepos 4 dieną.

Liepos 23-ąją saugumo konferencijoje Aspeno mieste Kolorado valstijoje JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas Šiaurės Korėją įvardijo „karščiausia“ grėsme Amerikai, prieš kurią dera imtis neatidėliotinų veiksmų. Generolas pasakė apie tai informavęs ir sąjungininkus, ir priešininkus. Ir rūškanai pridūrė, jog potencialaus karo Korėjos pusiasalyje atveju aukų gali būti net daugiau, negu Antrajame pasauliniame kare. Prieš tai JAV atstovė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley perspėjo, jog Vašingtonas išnaudos visas galimybes, įskaitant karines, kad priverstų pakeisti Šiaurės Korėjos elgesį.

Praėjusių metų rugsėjo 9-ąją Pchenjanas informavo atlikęs penktą sėkmingą branduolinį bandymą, tada sprogimas sukėlė 5 balų pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimą, o Pietų Korėja nurodė, jog tai galingiausias užtaisas, kokį kada nors susprogdino Pchenjanas, ir kad Seulas yra pasirengęs prasčiausiems santykių su šiaurės kaimyne scenarijams.

Bandymą griežtai pasmerkė JAV bei Japonija, JT generalinis sekretorius priminė, jog branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja pažeidė JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Nepritarimą išreiškė ir kone vienintelis Pchenjano užtarėjas bei prekybos partneris Pekinas (Kinijai tenka 90 proc. Šiaurės Korėjos užsienio prekybos), tradiciškai paraginęs visus išlaikyti santūrumą bei ramybę. Viena vertus, Kinija prisibijo dėl išorės spaudimo galinčios kilti sumaišties pietinėje kaimynėje ir pabėgėlių srauto iš jos, kita vertus, laiko Šiaurės Korėją natūralia buferine zona, pridengiančia Kinijos pietryčius. Pekinas nenori Amerikos karių prie savo sienų, kaip kad 1950-aisiais.

Padažnėjusius Pchenjano balistinių raketų ir branduolinius bandymus Stenfordo universiteto profesorius Šiaurės Korėjos ekspertas Danielis Snideris aiškina tuo, kad po paliaubų Korėjos pusiasalyje paskelbimo 1953 metais Šiaurės Korėjos režimo kūrėjo Kim Ir Seno aplinka padarė išvadą, kad karą jie būtų laimėję ir po savo vėliava suvieniję pusiasalį, jei ne JAV karinės aviacijos įsikišimas. Jungtinių Valstijų užnugario bazės, kur dislokuota aviacija, buvo ir yra Japonijoje, taigi, pagal Pchenjano logiką, jei amerikiečiai žinos, kad bazės pasiekiamos raketomis, į kitą karą nesikiš. Tada ir priimtas strateginis sprendimas užsiimti balistinių raketų kūrimu, kurį jau diktatoriaus Kim Ir Seno anūkas KimJong Unas nuosekliai stumia į priekį.

Praėjusio amžiaus priešpaskutinio dešimtmečio viduryje amerikiečių sociologas bei politologas Samuelis P. Huntingtonas padarė išvadą, jog Vakarų varžymosi su likusiu pasauliu balansas kinta likusio pasaulio naudai taip pat masinio ginklo neplatinimo srityje – pirmais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo Vakarai galėjo realiai pasipriešinti jo plitimui, iki 20 amžiaus pabaigos tos galimybės traukėsi iki branduolinio ginklo platinimo sulėtinimo geriausiu atveju, bet tikrai nestabdė tendencijos.

Pchenjano laikysena 21 amžiaus pradžioje šią tezę patvirtina, Amerikos demokratijos gynimo fondo analitiko Johno Hannah vertinimu, Šiaurės Korėjos priešininkai neįstengia ne tik atgrasyti Pchenjano nuo branduolinių bei balistinių raketų bandymų, bet ir mažesnių provokacijų, tokių kaip kompiuterinė ataka prieš „Sony“, kai ši nutarė paleisti komediją apie Kim Jong Uną, ar Pietų Korėjos teritorijos artilerinio apšaudymo.

1994-aisiais Vašingtonui ir Pchenjanui pavyko pasirašyti susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų įšaldymo mainais už diplomatines bei ekonomines nuolaidas, įskaitant dviejų kariniu požiūriu nepavojingų atominių reaktorių bei didelio kiekio mazuto perdavimo jos energetinkos įmonėms. Pasak J.Hannah, prieš tai Vakarai stojo prieš dilemą, kaip reaguoti į Amerikos žvalgybos informaciją, jog Šiaurės Korėjos atomininkai rengiasi sodrinti panaudotą plutonio reaktoriaus kurą iki branduoliniam ginklui reikalingos kondicijos.

Tuometinis JAV gynybos sekretorius Williamas Perry siūlė smogti konvencinį smūgį režimo branduoliniams objektams, kurio labiausiai tikėtina kaina būtų buvęs dar vienas visavertis karas Korėjos pusiasialyje su tūkstančiais aukų iš visų dalyvausiančių pusių, įskaitant Ameriką, kuri Pietų Korėjoje yra dislokavusi 30 tūkstančių karių. Gi Pchenjanas prie sienos su Pietų Korėja laiko milijoninę armiją bei milžinišką kiekį artilerijos, kuri gali lengvai „mušti“ už keliasdešimt kilometrų nuo sienos esančiai Pietų Korėjos sostinei Seului.

Tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas ilgai dvejojo ir buvo linkęs apsistoti ties kariniu variantu, bet tuometinis diktatorius Kim Jong-ilas, dabartinio diktatoriaus tėvas, pats pasiūlė „taikos scenarijų“ ir Amerikos prezidentas jį tikriausiai su palengvėjimu priėmė. Galų gale paaiškėjo, jog tai blefas – dar iki B.Clintonui paliekant Baltuosius Rūmus Pchenjanas vykdė balistinių raketų bandymus, kurie prasmingi tik vienu atveju – jei tuo pat metu atliekami branduoliniai bandymai. Tai pasitvirtino jau prezidentaujant Georgui W.Bushui-jaunesniajam: nors Jonbenio plutonio reaktorius buvo užkonservuotas, JAV žvalgyba išaiškino kitus objektus, kur Pchenjanas „tylomis“ sodrino uraną.

1994-ųjų sutartis buvo palaidota, paminklu ant jos „kapo“ galima laikyti Šiaurės Korėjoje 2006-aisiais atliktą pirmą branduolinį bandymą. 1994 metais Pchenjanas neturėjo nė vieno branduolinio užtaiso, šiandien šis arsenalas vertinamas nuo 10 iki 20, kurį, JAV žvalgybos manymu, Šiaurės Korėja siekia padidinti iki 100 užtaisų.

Jokie ekonominiai palengvinimai kaip ir sankcijos (išskyrus nebent absoliutų produktų bei energijos išteklių tiekimo embargą Šiaurės Korėjai) negali atgrasyti diktatoriško režimo nuo svarbiausio politinio uždavinio – bet kuria kaina įsigyti branduolinį arsenalą su technine  galimybe pristatyti jį iki pagrindinės oponentės Amerikos. Toks yra savitas politinis revanšas už nesėkmes praktiškai visose kitose gyvenimo srityse.

Pchenjanas parazituoja Vakarų neryžtingumo akivaizdoje ir tikrina kaimynių psichologinį tvirtumą, neumaldomu įžūlumu siekdamas pasėti abejones dėl Jungtinių Valstijų garantijų. J.Hannah teigimu, branduolinio saugumo garantijas iš JAV gavusios Pietų Korėja ir Japonija nesiėmė kurti nuosavo branduolinio ginklo, nors abiejų ekonominis potencialas šioje srityje leido toli palikti Šiaurės Korėją. Na, ir pagaliau dėl apgailėtino gyvenimo lygio šalies viduje išorės grėsmės eskalavimas yra bene vieintelis būdas režimui išlikti.

Vakarai ir jų sąjungininkai pietryčių Azijoje (pirmiausia Pietų Korėja) atsisakė jėgos scenarijaus, tikėdamiesi laimėti laiko – kad Pchenjano režimas žlugs dėl vidaus problemų arba galų gale taikiai įsilies į pasaulio bendruomenę. Nenutiko nei vieno, nei kito – Šiaurės Korėjos režimas nepaisydamas nieko baigia apsirūpinti branduolinio saugumo „skėčiu“ ir galimybe šantažuoti ką tik nori.

EPA nuotraukoje – Šiaurės Korėjos diktatorius su kariuomenės vadais prie kompiuterio

Artėjant Šiaurės Korėjos režimo įsteigėjo 105-ųjų gimimo metinių minėjimui balandžio 15-ąją, Pchenjanas eilinį kartą pagrasino karu, kuris palies visą pasaulį, ir eilinį kartą buvo galima tikėtis bet ko – šioje šalyje esama tradicijos Kim Ir Seno jubiliejus pažymėti branduolinio ginklo bandymais (būtų buvęs šeštasis).

Pasak Japonijos žiniasklaidos, JAV valstybės departamentas balandžio pradžioje informavo Japonijos vyriausybę apie beveik neišvengiamą preventyvų smūgį Šiaurės Korėjai. Tąkart įtampa (eilinį kartą) atslūgo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsiribojo tradiciniu įrašu „Twitteryje“: „Šiaurės Korėja ieško problemų. Jei Kinija pasirengusi mums padėti, būtų puiku. Jei ne – išspręsime problemą be jos!“.

Dabar turime porą branduolinį ginklą galinčių nešti tarpkontinentinių raketų bandymų per porą dienų. Ir dilginančiai atvirą JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininko pasisakymą Šiaurės Korėjos grėsmės Amerikai tema.

Ir šįkart grėsmė visus aplenks? Bet ar taip bus visada? Pasaulyje iš viso berods 15 700 branduolinių galvučių, bet gali užtekti nedidelės dalies šimto šiaurės korėjietiškų, kad planeta išlėktų į orą.

2017.07.29; 11:42

David E. Sanger, Wiiliam J. Broad / The New York Times

Barakas Obama mąstė apie atsisakymą pirmas panaudoti branduolinį ginklą konflikto rėmuose, rašo The New York Times.

“Bet jis tikriausiai atmes tą idėją po to, kai jo aukščiausi patarėjai nacionalinio saugumo reikalams pareiškė, kad toks įsipareigojimas gali pakirsti sąjungininkų pozicijas ir priversti Rusiją bei Kiniją įsidrąsinti“, – tvirtina žurnalistai Deividas E. Sendžeris ir Viljamas Dž. Brodas, remdamiesi „keliais aukšto rango JAV administracijos darbuotojais“.

Ginklų kontrolės gynėjai jau keletą mėnesių reikalauja, kad Obama imtųsi rimtų žingsnių vykdydamas savo pažadus pasiekti visišką branduolinį nusiginklavimą. „Nedviprasmiška priesaika pirmam nenaudoti branduolinio ginklo būtų drąsiausias iš tų žingsnių. Tie žmonės tikina, kad praktiškai nė vienas Amerikos prezidentas nenaudos branduolinio ginklo pirmas, kai yra tiek kitokių veikimo variantų“, – sakoma straipsnyje.  

Bet, atrodo, Obama galų gale sutiko su savo dabartiniais patarėjais.

Laikraštis praneša, kad apklausė daugiau kaip pusę tuzino JAV administracijos bendradarbių, jie visi davė interviu su anonimiškumo sąlyga.

Jie patvirtino, kad šią vasarą ne kartą buvo keliamas klausimas dėl „branduolinio ginklo panaudojimo pirmiesiems“ politikos pakeitimo. Tokiu būdu Obama galėtų pademonstruoti, kad jo siekis sumažinti branduolinio ginklo vaidmenį Amerikos strategijoje (o taip pat „branduolinio susišaudymo“ riziką) – ne šiaip sau žodžiai.

„Bet, pasak valdininkų, ginčai dalyvaujant pačiam prezidentui buvo palyginti neilgi – matyt, todėl, kad daugelis aukšto rango administracijos bendradarbių pasisakė prieš“, – rašo leidinys. JAV gynybos ministras Karteris tikino, kad prezidentas Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Ynas gali pažadą pirmam nenaudoti branduolinio ginklo išsiaiškinti kaip Amerikos silpnumo požymį.

Valstybės sekretorius Keris ir energetikos ministras Monizas perspėjo, kad toks pareiškimas gali sukelti nerimą JAV sąjungininkams, kurie po Trampo pareiškimų ir taip jau bijo, kad negalės tikėtis amerikiečių „branduolinio skėčio“.

„Anot vieno aukšto rango administracijos bendradarbio, Keris sakė Obamai, kad priesaika pirmam nenaudoti branduolinio ginklo taip pat susilpnins branduolinio atgrasymo jėgas, tuo metu kai Rusija rengia bombonešių mokomuosius skrydžius virš Europos, o Kinija plečia savo pasiekimo spindulį Pietų Kinijos jūroje“, – sakoma straipsnyje.

„Obama ir jo komanda nacionalinio saugumo reikalams atmetė ir antrą variantą – išvesti iš „kovinės parengties“ režimo branduolines raketas, kurios gali būti paruoštos paleidimui per trumpiausią laiko tarpsnį. Nuogąstaujama, kad krizės sąlygomis ginkluotės „kovinės parengties“ režimo atstatymas gali stiprinti konfliktą“, – sakoma straipsnyje.

Anksčiau Obama ir jo padėjėjai atmetė idėją demontuoti raketas, kurios bazuojasi šachtose JAV vakaruose. „Laikoma, kad tos raketos paseno ir pažeidžiamos pirmajam smūgiui. Bet Pentagonas energingai prieštaravo, kad antžeminio bazavimo raketos – tai tas sistemos elementas, su kuriuo jo ryšys patikimiausias, ir jų atsisakyti pernelyg rizikinga“, – sakoma straipsnyje.

Šiaip ar taip, šiemet gegužę Obama apsilankė Hirošimoje ir vėl pareiškė siekiąs, kad pasaulyje nebūtų branduolinio ginklo.

Po 10 dienų Obamos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais padėjėjas Bendžaminas Rodsas, sakydamas kalbą NKO Arms Control Asosciation (Vašingtonas) nariams, išklojo galimų žingsnių sąrašą. Buvo siūloma griežtinti didelės apimties branduolinių medžiagų apsaugą, patvirtinti globalinį draudimą branduolinio ginklo bandymams ir peržiūrėti branduolinio arsenalo modernizavimo planą.

„Ta programa tikrai patiko jo auditorijai, bet jos vykdymas būtų užkrautas daugiausia naujai JAV administracijai“, – komentuoja laikraštis.

Sąraše figūravo ir pažadas nenaudoti branduolinio ginklo pirmiesiems, rašo autorius.

Kuluaruose Karteris prieštaravo: draudimas nenaudoti branduolinio ginklo pirmiesiems būtų neprotingas. Jis ir kiti Pentagono valdininkai pareiškė: „jeigu Šiaurės Korėja panaudos prieš Pietų Korėją biologinį ginklą, JAV gali prireikti varianto, grasinančio atsakomuoju branduoliniu smūgiu, – sakoma straipsnyje. – Keris nurodė, kad Japonija ims nerimauti dėl sumažėjusio Amerikos branduolinio skėčio ir, galimas dalykas, susivilios apsirūpinti savu branduoliniu ginklu. Tas pats – ir dėl Pietų Korėjos, sakė jis“.

Informacinis šaltinis: The New York Times.

2016.09.12; 04:58

Dėl įtemptos situacijos Ukrainoje į pirmąjį planą vėl iškilo branduolinio tramdymo klausimas, rašo Slate.fr žurnalistas Greguaras Fleuro.

1991 metais Ukrainoje buvo trečiasis pagal dydį branduolinis arsenalas, pranokstantis Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir net Kinijos branduolinio ginklo atsargas. Po kelerių metų derybų Ukraina 1994 metais pasirašė Budapešte susitarimą su Rusija, JAV ir Jungtine Karalyste, pagal kurį trys valstybės įsipareigojo garantuoti buvusios sovietinės respublikos teritorinį vientisumą mainais už branduolinio ginklo atsisakymą, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Ukrainai derėjo išsaugoto branduolinį ginklą“

Anot amerikiečių valdininkų, Rusijos branduolinės pajėgos vasario pabaigoje – kovo pradžioje surengė plataus masto pratybas – bandomąjį strateginės ir taktinės branduolinės ginkluotės gabenimą arti Europos, tvirtina “The Washington Times”.

„Pratybos sukėlė nerimą Pentagonui ir JAV kariuomenės vadovybei Europoje, nes tai buvo pirmieji panašūs manevrai per 20 metų. Be to, juose numatoma aukštesnė Rusijos branduolinių jėgų kovinė parengtis“, – rašo žurnalistas Billas Gertzas.

Continue reading „Pentagonas nerimauja dėl to, kad Rusija pradėjo plataus masto branduolines pratybas“

fidelis_portret

Sensacingi dokumentai iš Vokietijos ir Rusijos archyvų, paskelbti prieš Karibų krizės 50-ąsias metines, liudija, kad padėtis aplink Laisvės saloje dislokuotas sovietų raketas buvo žymiai pavojingesnė, negu priimta manyti, rašo Svenas Feliksas Kelerhofas laikraštyje „Die Welt“.

„Nors 1962 metų spalį visas pasaulis stovėjo ant branduolinio karo slenksčio, – rašo autorius, – Fidelis Kastro žaidė savo žaidimą, kuris galų gale galėjo privesti prie dar didesnės eskalacijos tarp JAV ir Sovietų Sąjungos“.

Continue reading „Išslaptinti dokumentai: Fidelis Kastro verbavo esesininkus“

neramumai_arabiski

Per arabų pasaulį nusirito smurto prieš Vakarų valstybes banga. Kaip ir po bet kokio nusikaltimo, iškyla klausimas, kam naudinga tokia situacijos raida.

Der Spiegel” apžvalgininkas Jakobas Augštainas (Jakob Augstein) mano, kad išpešti dividendų iš šitos situacijos bando respublikonai ir Izraelio vyriausybė. Ir su religija tai nelabai susiję.

„Situacija įkaitusi iki ribos Libijoje, Sudane, Jemene, šalyse, kurios laikomos vargingiausiomis pasaulyje, – rašo apžvalgininkas. – Tačiau žmonės, kurie už to stovi, yra labai toli. Jaunuoliai, įniršę ir deginantys ne tik Amerikos, bet dabar jau ir Vokietijos vėliavas, yra tokios pat aukos, kaip ir nužudytieji Bengazyje ar Sanajuje“.

Continue reading „Kam naudingas smurtas?“

mossad_5555555

Pulkininkas Šimonas Levinsonas – Izraelio žvalgybos bendradarbis ir saugumo tarnybos viršininkas ministro pirmininko administracijoje, kuris buvo apkaltintas šnipinėjimu prieš Izraelį – Sovietų KGB naudai.

Š.Levinsonas pradėjo savo karinę karjerą eiliniu, bet sugebėjo iškilti, buvo paaukštintas į karininkus ir paskirtas Izraelio atstovu į Jordanijos ir Izraelio paliaubų komisiją, kur dirbo 1954–1961 metais. 1963 metais Š.Levinsonas įsitaisė AMAN‘e (Izraelio karinėje žvalgyboje). Vėliau – įvairiose pareigose armijoje.

Continue reading „Ilgiausiai trukęs „šnipinėjimo procesas“ per visą pasaulinės žvalgybos istoriją“