Bratislava

Žvalgyba

Šnipų paieškos. Slaptai.lt foto

Bratislava, kovo 15 d. (dpa-ELTA). Slovakija išsiunčia tris Rusijos ambasados ​​darbuotojus, įtariamus šnipinėjimu, vėlų pirmadienio vakarą pranešė Bratislavos užsienio reikalų ministerija. Rusams duotos 72 valandos išvykti, nes jie pažeidė diplomatines taisykles, nurodė ministerija, neatskleidusi nei jų pavardžių, nei pareigų šalies atstovybėje.
 
Tuo metu mažiausiai trys Slovakijos piliečiai, įtariami gavę atlygį už šnipinėjimą Rusijai, taip pat sulaikyti. „Tai tik pradžia“, – naujienų svetainei Pravda.sk sakė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.
 
Tarp suimtųjų yra gynybos ministerijos pareigūnas ir vidaus žvalgybos tarnybos SIS darbuotojas, taip pat trečiasis asmuo, dirbęs prorusiškoje žiniasklaidoje, pranešė laikraštis „Dennik N“. Policija patvirtino, kad tiria įtariamą šnipinėjimą, bet nesuteikė jokios konkrečios informacijos apie sulaikytuosius.
 
Slaptoji tarnyba SIS paneigė, kad vienas iš sulaikytų asmenų šiuo metu dirbo šalies žvalgybos tarnyboje, ir pridūrė, jog kol kas neatskleis jokios papildomos informacijos. Rusija pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, reaguodama į jos ambasados ​​darbuotojų išsiuntimą.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.03.15; 10:25
Gordijo mazgas

JAV karinis orlaivis. EPA-ELTA nuotr.

Bratislava, sausio 7 d. (dpa-ELTA). Slovakai nesutaria dėl planuojamos karinės sutarties su JAV, o kritikai tvirtina, kad ji gali lemti suvereniteto praradimą.
 
JAV planuoja plėsti savo karinį buvimą Slovakijoje, rekonstruodama Sliačo ir Kuchynos karinius oro uostus.
 
Slovakijos vyriausybė susitarimą ketino oficialiai patvirtinti kitą savaitę, o po to jis turėjo būti pasirašytas Vašingtone.
 
Tačiau antradienį Slovakijos generalinė prokuratūra netikėtai pasinaudojo savo peržiūros teise, pareiškė 35 „esminius prieštaravimus“ sutarčiai ir rekomendavo ją atmesti.
 
Tada dvi opozicinės partijos taip pat paprieštaravo sutarčiai, siekdamos padidinti visuomenės informuotumą apie ją, nors iki tol ji buvo iš esmės ignoruojama.
 
Partija „Mes – viena šeima“, priklausanti valdančiajai koalicijai, tuomet irgi atsiėmė savo pritarimą, taip sukeldama abejonių dėl sutarties likimo.
 
Generalinė prokuratūra argumentavo, kad ši partnerystės sutartis prieštarauja Slovakijos konstitucijai.
 
Pagal sutarties sąlygas JAV finansuotų dviejų karinių oro uostų rekonstrukciją, jie liktų Slovakijos vyriausybės nuosavybė, tačiau JAV kariuomenė galėtų jais naudotis nemokamai.
 
Generalinė prokuratūra teigė, kad Slovakijos valdžia neturės galimybės kontroliuoti, ar oro uostuose JAV nedislokuoja branduolinių ginklų, todėl Slovakija gali tapti potencialiu taikiniu kilus branduoliniam konfliktui.
 
Be to, ji sakė, kad Slovakijos teismai negalės nagrinėti bylų, jei JAV kariai įvykdys kokius nors nusikaltimus.
 
Ginčas Slovakijoje, turinčioje bendrą sieną su Ukraina, kilo tuo metu, kai tarp Vakarų ir Maskvos išaugo įtampa dėl Rusijos karių, sutelktų prie Ukrainos sienų, ir baiminamasi galimos invazijos.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.01.08; 02:00
Žvalgyba

Rusija pirmadienį pranešė, kad iš šalies išsiunčiami trys Slovakijos ambasadoje Maskvoje dirbę diplomatai. Tai atsakomasis žingsnis po to, kai Bratislava išsiuntė tris Rusijos diplomatus, kilus Rusijos ginčui su Europa.
 
„Rusija, kuri laikosi veidrodinio principo, nusprendė išsiųsti tris diplomatinius darbuotojus, dirbusius Slovakijos ambasadoje Maskvoje“, – pranešime teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.31; 11:30
Žvalgyba

Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius. EPA – ELTA nuotr.

Slovakijos sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatus susijęs su Sakartvelo piliečio nužudymu Berlyne. Tai antradienį pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius.
 
„Kai aš prieš kelias dienas buvo informuotas apie kai kurių Rusijos ambasados (Bratislavoje) darbuotojų veiklą ir apie piktnaudžiavimą mūsų (Slovakijos) vizomis įvykdant nužudymą Vokietijoje, iškart be dvejonių supratau, kad tokie veiksmai negali likti be atsako“, – teigė I. Matovičius, kurio žodžius antradienį citavo naujienų agentūra TASR. Išsamesnių detalių ji nepateikė.
 
O socialiniuose tinkluose Slovakijos premjeras parašė: „Būna atvejų, kai ir draugams reikia nubrėžti ribą. Taip, rusai – mūsų broliai slavai, o Rusija – mūsų prekybos partnerė. Bet tai nekeičia fakto, kad Slovakija yra suvereni valstybė, o ne bananų respublika, kur galima tyčiotis iš diplomatijos taisyklių“.
Zelimchanas Changošvilis
 
Slovakijos URM rugpjūčio 10 d. patvirtino, kad šalies valdžia išsiunčia tris Rusijos ambasados Bratislavoje darbuotojus, įtariamus šnipinėjimu. RF užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad prie diplomatų išsiuntimo gali būti prisidėjusios JAV.
Rusijos ambasados Slovakijoje spaudos sekretorius pranešė, kad trys diplomatai, paskelbti nepageidaujamais asmenimis, antradienį išskrido į tėvynę.
 
40 metų amžiaus Sakartvelo pilietis Zelimchanas Changošvilis buvo nužudytas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23-iąją. Tą pačią dieną Vokietijos sostinės prokuratūra paskelbė, kad sulaikytas įtariamasis, 49 metų Rusijos pilietis. Rusija atkakliai neigia turinti ką nors bendra su šiuo nužudymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 12:30
Žvalgyba

Slovakija išsiunčia tris Rusijos diplomatus. Tai pirmadienį pranešė Bratislavos televizijos kanalas „Markiza“.
 
Pasak jo, omenyje turimi Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai.
 
Savo ruožtu Slovakijos interneto leidinys „aktuality.sk“ informuoja, kad Rusijos diplomatai buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis rugpjūčio 6 d.
 
Šnipinėjimu įtariami rusai turi palikti Slovakiją iki šios savaitės pabaigos.
 
Rusijos ambasados Bratislavoje atstovas pareiškė, kad diplomatinė atstovybė nekomentuoja Slovakijos žiniasklaidos pranešimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 06:00
Žvalgyba

Slovakijos žurnalisto J. Kuciako atminimui. EPA-ELTA nuotr.

Slovakijos Nacionalinės Tarybos (parlamento) pirmininkas, Slovakijos nacionalinės partijos lyderis Andrejus Danko telefonu kalbėjosi su Alena Zsuzsova, kuri figūruoja Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk” reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos nužudymo byloje. Tai trečiadienį pranešė Slovakijos radijas.
 
Nuo 2016 metų parlamentui vadovaujantis A. Danko prisipažino, kad prieš ketverius metus susiskambindavo, taip pat keisdavosi trumposiomis žinutėmis su A. Zsuzsova, bet nežinojo, jog ji susijusi su nusikalstamu pasauliu. Pokalbių ir trumpųjų žinučių tekstus paskelbė Slovakijos žiniasklaida. Jie buvo gauti iš tarptautinio Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centro (OCCRP).
 
A. Danko ir A. Zsuzsova bendraudami kreipdavosi į vienas kitą tik „jūs“, bet susirašinėjimas ir pokalbiai telefonu buvo frivoliški. Be kita ko, parlamento vadovas gavo ne itin kuklią moters nuotrauką, siuntė jai bučinius ir neatmetė artimų susitikimų galimybės. Tačiau, kaip pabrėžė Slovakijos radijas, jokių tiesioginių kontaktų tarp jų nebuvo ir viskas apsiribojo bendravimu mobiliuoju telefonu.
 
A. Danko pavadino jo bendravimo su A. Zsuzsova tekstų paskelbimą „neteisėtu ir antikonstituciniu“. Jis tai susiejo su šių metų vasario 29 d. šalyje įvyksiančiais parlamento rinkimais.
 
Slovakijos specializuotas baudžiamasis teismas pradėjo nagrinėti rezonansinę žurnalisto nužudymo bylą. Posėdžiai vyksta Pezinoko mieste, kuris yra už 25 kilometrų į vakarus nuo Bratislavos. Teisiamųjų suole – keturi kaltinamieji, tarp jų – A. Zsuzsova, nusikaltimo užsakovas šešėlinis verslininkas Marianas Kočneris ir tiesioginis nusikaltimo vykdytojas Miroslavas Marčekas. Jiems gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
 
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta”.
 
Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija” lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.30; 00:30
Trumposios naujienos

Slovakijos specializuotas baudžiamasis teismas, kurio parengiamasis posėdis dėl Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk” reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos nužudymo įvyko praėjusių metų gruodžio 19 d., pirmadienį pradėjo pagrindinius posėdžius šioje rezonansinėje byloje. Tai pranešė Slovakijos radijas.
 
Teisiamųjų suole – keturi kaltinamieji, tarp jų – spėjamas žudikas ir nusikaltimo užsakovas. Penktasis įtariamasis, kuriam grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, davė demaskuojamuosius parodymus prieš bendrininkus ir sudarė sandorį su tyrėjais. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje jis buvo nuteistas 15 metų kalėti už tarpininkavimą nužudant žurnalistą.
 
Teisme pirmininkauja teisėja Ružena Sabova, kurios specializacija – sunkiausios baudžiamosios bylos. Pirmadienį, be kita ko, bus išklausytas prokuratūros kaltinimas.
 
Posėdžiai vyksta Pezinoko mieste, kuris yra už 25 kilometrų į vakarus nuo Bratislavos. Kada baigsis procesas, Slovakijos teisininkai nesiryžta prognozuoti. Dauguma jų linkę manyti, kad nusikaltėliai bus nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
 
Rugpjūčio 19 d. Slovakijos radijas, remdamasis šaltiniais Generalinėje prokuratūroje, pranešė, kad žurnalisto žudikas yra buvęs Slovakijos kariškis Miroslavas Marčekas.
 
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta”.
 
Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija” lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 15:00
Žvalgyba

Slovakijos žurnalisto J. Kuciako ir jo sužadėtinės atminimui. EPA-ELTA nuotr.

Pirmadienį Slovakijos specializuotasis baudžiamasis teismas paskelbė pirmą nuosprendį Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk” reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos nužudymo byloje, praneša Slovakijos radijas.
 
15 metų kalėti nuteistas tarpininkas organizuojant žurnalisto nužudymą 42 metų Zoltanas Andruskas. Jis perdavė žudikui išsamią informaciją apie J. Kuciaką, taip pat ir jo adresą. Už tai jam grėsė kalėjimas iki gyvos galvos, bet bausmė buvo sušvelninta, kadangi nuteistasis bendradarbiavo su tyrėjais.
 
Šioje byloje teisiami dar keturi asmenys, tarp jų – žudikas ir nusikaltimo užsakovas. Slovakijos specializuotasis baudžiamasis teismas gruodžio 19 d. sušaukė parengiamąjį posėdį dėl šio ketverto dalyvavimo nužudant žurnalistą ir grįš prie bylos 2020 metų sausio 13 d.
 
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta”. Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija” lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 06:53
Žvalgyba

Buvęs Slovakijos kariškis Miroslavas Marčekas yra Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk” reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos žudikas. Tai pirmadienį pranešė Slovakijos radijas, remdamasis šaltiniais Generalinėje prokuratūroje.
 
M. Marčekas prisipažino padaręs nusikaltimą per apklausą Nacionalinėje kovos su nusikalstamumu agentūroje, surengtą šių metų balandį. Prokuratūra tikisi užbaigti rezonansinės bylos tyrimą rudenį ir iki metų pabaigos perduoti ją teismui.
 
Žurnalisto nužudymo byloje figūruoja penki įtariamieji, tarp kurių – spėjamas žudikas, nusikaltimo užsakovas ir tarpininkas, palaikęs ryšį tarp jų. Suimti keturi iš jų. Šis ketvertas taip pat kaltinamas rengęs dar tris nužudymus – advokato ir dviejų prokurorų.
 
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta”.
 
Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija” lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.
 
Susidorojimas su slovakų reporteriu buvo penktasis žurnalisto nužudymas ES šalyse per pastaruosius 10 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.20; 08:02
 
Gordijo mazgas

Maskva ir Bratislava turi rasti abipuse nauda paremtus sprendimus dėl Slovakijos prisijungimo prie dujotiekių „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ projektų, po susitikimo su Slovakijos premjeru Peteriu Pellegrini sakė Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas.
 
„Turime rasti sąlyčio taškus ir abipusės naudos bendradarbiaujant dėl Slovakijos prijungimo prie dujotiekių „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“. Dar kartą kviečiame mūsų draugus ir partnerius iš Slovakijos dalyvauti šiuose projektuose“, – spaudos konferencijoje Maskvoje kalbėjo D. Medvedevas.
 
Pasak jo, „kiekviena valstybė turi atsižvelgti į savo ekonominius interesus“, o Maskva esą supranta Slovakijos nerimą „dėl to, kas vyks su pajamomis iš dujų tranzito“, jei rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą bus nutrauktas.
 
Savo ruožtu P. Pellegrini patikino, kad „Nord Stream 2“ paveiks Slovakijos dujų transporto infrastruktūrą, o šalis esą ieško būdų, kaip infrastruktūrą įtraukti į „Nord Stream 2“ projektą.
 
„Slovakijos Respublika ieško galimybių panaudoti šalies infrastruktūrą ir įtraukti ją į dujų tranzito sistemą ir „Nord Stream 2“. Taip pat Slovakija ieško būdų įtraukti dujų tranzito infrastruktūrą ir į „TurkStream“, – teigė P. Pellegrini.
 
Slovakijos premjero teigimu, dalyvavimas „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ projektuose šaliai padėtų sumažinti galimo dujų tranzito per Ukrainą sustabdymo padarinius.
 
„Jei Slovakijai pavyktų rasti galimybes bendradarbiauti tiek vienu, tiek kitu atveju, tai sumažintų ekonominius galimo tranzito nutraukimo padarinius. Žinoma, būtų negerai, jei mus apeitų dujų tiekimo kelias, tai mums sukeltų ekonominių padarinių, mes turime labai rimtai imtis šio klausimo“, – po susitikimo su Rusijos premjeru sakė P. Pellegrini.
 
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – Darius Mikutavičius (TASS)
 
2019.06.05; 15:55
Fotoreportažai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Bratislavoje dalyvauvo ES 27 šalių viršūnių susitikime.

Šio susitikimo tikslas – aptarti po „Brexit“ balsavimo susiklosčiusią situaciją Europoje, nustatyti ES piliečiams aktualiausius klausimus ir pradėti konsultacijų procesą, kokia Bendrija turėtų būti ateityje, iš jos pasitraukus Jungtinei Karalystei.

ES Tarybai pirmininkaujančios Slovakijos sostinėje surengtas susitikimas vyksta jau nedalyvaujant Jungtinei Karalystei.

Lietuvos vadovė pabrėžė, kad Europos Sąjunga atsidūrė lūžio taške, kai būtina labai rimtai apsispręsti dėl Bendrijos ateities vizijos, diagnozuoti problemines sritis, jas taisyti ir tobulinti.

Prezidentės teigimu, pasitikėjimas ES bus atkurtas tik tuomet, kai Europos žmonės supras, kad įsiklausoma į jų lūkesčius, ir pamatys labai konkrečius rezultatus įveikiant migracijos krizę, veiksmingai kovojant su terorizmu, stiprinant Bendrijos vidinį ir išorinį saugumą, sėkmingai skatinant ekonomiką.

Šalies vadovės teigimu, šiuo kertiniu ES momentu valstybės narės privalo išlaikyti vienybę, ieškoti to, kas jas jungia, nepasiduoti skirtingų takoskyrų įtakai.

Susitikime trumpai aptartas pernai Paryžiuje pasiekto susitarimo dėl Klimato kaitos ratifikavimo procesas, kalbėta apie sudėtingą padėtį Bulgarijoje prie ES išorinės sienos su Turkija, kur šiuo metu susiduriama su padidėjusiu migrantų srautu.

Valstybės narės atsiliepė į Bulgarijos pagalbos prašymą ir ketina prisidėti užtikrinant minėtos sienos apsaugą. Lietuva planuoja į Bulgariją siųsti apie 10 pasieniečių ir skirti 41 tūkst. eurų paramą.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2016.09.17; 05:08

saulius_stoma
Politinės intrigos

Žymus britų autorius Normanas Daviesas išsamią knygą apie Lenkijos istoriją pavadino „Dievo žaidimų aikštelė“. Lietuva šiuo požiūriu yra tokia pati. Ir ypatingai pastaruoju metu.  

Ar ne simboliška, kad garsiausią įtariamą pedofilą prieš pat prasidedant teismui, kuriame jam būtų buvę pateikti kaltinimai, į mirtį palydi pats teisingumo ministras? Toks Dievo pirštas – nuskęsti baloje! Ir pedofilijos byla vėl įstringa ilgiems mėnesiams. Bėda, kad laisvę žmonėms suteikęs Dievas teisingumą užtikrina tik po mirties. O šiam pasauly jis tik sudaro sąlygas visiems atsiskleisti. Ir mes naudojamės tomis sąlygomis kaip išmanome.

Continue reading „Ypatingojo prokuroro ir Dievo belaukiant” →