Šveicarai referendume sprendžia, ar nutraukti laisvą judėjimą su ES šalimis. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Šveicarijos rinkėjai nuspręs, ar nutraukti šiuo metu su Europos Sąjunga (ES) galiojantį susitarimą dėl laisvo žmonių judėjimo. Apie tai informuoja BBC.
 
Nutraukimo šalininkai teigia, kad tai leis Šveicarijai kontroliuoti savo sienas ir įsileisti tik pageidaujamus imigrantus.
Šveicarai referendume sprendžia, ar nutraukti laisvą judėjimą su ES šalimis. EPA-ELTA nuotr.
 
Tuo metu oponentai tvirtina, kad toks žingsnis įstumtų sveiką šalies ekonomiką į recesiją, o šimtai tūkstančių Šveicarijos piliečių netektų galimybės laisvai judėti ir dirbti visoje Europoje.
 
Anot šalies teisingumo ministro, galėtų susidaryti netgi už „Brexit“ blogesnė situacija.
 
Šveicarija jau seniai nusprendė nestoti į ES, tačiau šalis nori užsitikrinti priėjimą prie Europos ekonominės erdvės. Be to, šveicarai nori bendradarbiauti su Briuseliu ir tokiose srityse kaip transportas, aplinkosauga, moksliniai tyrimai bei švietimas.
 
Tokių privilegijų kaina buvo prisijungimas prie ES pagrindinių politikos ramsčių, tarp kurių – laisvas judėjimas ir atviros sienos pagal Šengeno sutartį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.27; 08:40

Britų žvalgybos būstinė

Šių metų liepos 21-ąją Didžiosios Britanijos Žvalgybos komitetas paskelbė oficialią ataskaitą, kaip rusų ofligarchai naudojo savo turtus, siekdami manipuliuoti Londono politikais.

Vertinant ataskaitą, britai, pasirodo, teturi vieną viltį – bent kiek sumažinti Kremliaus įtaką, nes visiškai atremti Kremliaus intrigų jau nebepavyks. Per daug susipainiota bei supainiota. Skaitant aaskaitą akivaizdu, kad britų žvalgybos pastaraisiais metais nesiteikė rimtai aiškintis, kokiomis priemonėmis ir būdais Rusija koreguodavo oficialiąją Londono politiką, omenyje turint ir 2016-ųjų metų referendumą dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Komiteto paskelbta ataskaita byloja, kaip su Kremliumi susijusiems rusų turtuoliams pataikaujantys britų politikai tapo Rusijos pažeidžiami.

Taigi ataskaitoje kritikuojama britų žvalgyba, nepajėgusi deramai ištirti Kremliaus pastangų paveikti Brexit rezultatus. Ataskaitos autoriai kritikuoja per didelį MI5 atsargumą, kai buvo tiriamos galimos Rusijos intrigos. Kai Žvalgybos komiteto vadovai paprašė MI5 vadovybės raštiškų įrodymų, įrodančių Rusijos pastangas kištis į politinius procesus Britanijoje, ši tesugebėjo pateikti vos šešių eilučių paaiškinimą, kuriame, beje, puikavosi iš viešųjų šaltinių paimta informacija.

Šnipinėjimo ypatumai Didžiojoje Britanijoje

„The Times“ klausia, ar britų politinė sistema galėjo tapti mažiau paveiki iš išorės, jei britų žvalgybos ir kontržvalgybos būtų rimčiau tyrusios ne tik „Brexit, bet ir 2019-ųjų rinkimus? Pasak ataskaitos sudarytojų, JAV, Švedijos ir Pancūzijos žvalgybos rimčiau ieškojo rusiškų pėdsakų, todėl jų rado.

Ataskaitoje taip pat perspėjama, kad Kremliaus pinigai taip plačiai pasklido po Didžiąją Britaniją, kad politinė Rusijos įtaka tapo … neišvengiama norma visoje Jungtinėje Karalystėje. Rusijos turtuoliai Londone ne tik išplovė milijonus vadinamųjų nešvarių pinigų, ne tik pataisė savo dalykines reputacijas, bet ir sėkmingai bendradarbiauja su britų nekilnojamojo turto, parlamento, viešųjų ryšių atstovais. Kai kurie valdančiosios konservatorių partijos donorai – rusų milijonieriai, turintys draugų Kremliuje.

Žodžiu, britams jau vargu ar pavyks visiškai atsikratyti Kremliaus įtakos. Jie tegali ją sumažinti.

Ataskaitoje pažymima, kad britų žvalgybas privalu rimčiau finansuoti nei iki šiol, taip pat derėtų peržiūrėti įstatymą „Dėl valstybės paslapties“ ir įteisinti griežtas taisykles, reglamentuojančias užsienio lobistų veiklą JK teritorijoje (užsiregistravimas – būtinas, priešingu atveju – deportacija neišvengiama).

Informacijos šaltinis – „The Times“

XXX

Britų parlamentaras gerokai pavėlavo teikdamas ataskaitą apie Rusijos įtakas. Pavėlavo maždaug vienerius metus. Šios ataskaitos ypač nenorėjo britų premjeras Borisas Džonsonas. Jis kaip įmanydamas vilkino jos paskelbimo datą. Beje, B.Džonsonas šią temą norėjo palaidoti. Jam asmeniškai nepalanku, kad tokia tema buvo viešai nagrinėjama parlamento Žvalgybos komitete.

Kodėl? Ataskaita meta šešėlį, kad B.Džonsono partija susipainiojusi su rusų verslininkais.

Borisas Džonsonas (Johnsonas). EPA-ELTA nuotr.

Kokių pavyzdžių galima pateikti? Liubov Černuchin, turtinga verslininkė, dideliais pinigais rėmusi konservatorių partiją, ieškojusi galimybių papietauti su tuometine premjere Teresa Mei ir sužaisti bent vieną golfo partiją su B.Džonsonu. O juk jos vyras – buvęs Rusijos finansų ministro pavaduotojas.

Levas Michejevas – bankininkas iš Rusijos. Jis rėmė šią britų partiją solidžiomis pinigų sumomis. Kodėl jam to prireikė?

Aleksandras Temerko – irgi rėmė britų partijas.

Beje, šių britų politinius judėjimus finansavusių turtuolių pavardės neįrašytos 55 puslapių ataskaitoje.

Atidžiai perskaičius ataskaitą akivaizdu, kad britai dešimtmečius mielai priimdavo rusų oligarchus kaip brangius svečius – jiems leisdavo daugiau nei reikėjo, jiems pataikdaudavo daugiau nei vertėjo.

Dabar visiškai akivaizdu, kodėl B.Džonsonas paniškai nenorėjo, kad ataskaita būtų paskelbta prieš 2019-ųjų parlamento rinkimus, nes, į paviršių iškilus žinioms apie rusiškus pinigus, jo partija galėjo ir nelaimėti rinkimų. Dabar aiški ir kita detalė: kodėl B.Džonsonas stengėsi į Žvalgybos komiteto vadovo postą prastumti sau lojalų, tačiau žvalgybose nenusimanantį politiką.

Britų politikus dėl Brexit išjuokianti karikatūra. EPA – ELTA nuotr.

Nuo 2010 metų konservatorių partijos sąskaitas papildė maždaug 4 milijonų svarų sterlingų sumos, atkeliavusios iš rusų verslininkų piniginių.

Beje, po ataskaitos paskelbimo vis tiek lieka neaišku, ar 2016-ųjų referendumas dėl išstojimo iš ES – vien tik Rusijos darbas?

Težinoma, kad britų verslininkas Aronas Benksas prieš Brexit referendumą į kompaniją Leave.EU investavo 8 milijonus svarų sterlingų ir tapo vienu iš stambiausių politinių investuotojų Didžiosios Britanijos istorijoje. Tiesa, jis visąlaik neigė, esą tai – rusiški pinigai.

Informacijos šaltinis – Der Spiegel (Jorg Šindler)

2020.07.23; 08:00

Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas paragino savo tautiečius per koronakrizę padėti ūkininkams nuimti derlių. „Maistas neatsiranda pabūrus“, – sakė ekologine žemdirbyste užsiimantis princas antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Jis darytas jo darže Škotijos dvare.
 
Taip Charlesas parėmė vyriausybės ir žemės ūkio iniciatyvą: būgštaujama, kad vaisiai ir daržovės daugelyje Didžiosios Britanijos ūkių gali tiesiog supūti, nes dėl pandemijos nėra darbo jėgos iš užsienio. Dėl to norima ateinančiais mėnesiais pasitelkti studentus.
 
Situaciją žemės ūkyje aštrina ir „Brexitas“. Daug pagalbininkų, pirmiausiai iš Rytų Europos, dėl „Brexito“ atsuko Jungtinei Karalystei nugarą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 00:30

Didžiosios Britanijos vėliava

Praėjus pusketvirto mėnesio po „Brexito“, Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai priėmė įstatymą dėl laisvo darbo jėgos judėjimo iš Europos panaikinimo. Įstatymo projektas pirmadienio vakarą priimtas konservatorių daugumos balsais. Už projektą balsavo 351 parlamentaras, 252 buvo prieš.
 
Įstatymo projektas numato, kad nuo 2021 metų sausio darbuotojai iš ES šalių, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos nebeturės laisvos prieigos prie Jungtinės Karalystės darbo rinkos.
 
Didžioji Britanija sausio 31 dieną po 47 narystės metų paliko ES. Iki šių metų pabaigos dar vyksta pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalis lieka ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Iki tol galioja ir ES taisyklės.
 
Kokie kriterijai darbo jėgos judėjimui iš Europos į Didžiąją Britaniją galios nuo 2021 metų sausio 1-osios, įstatymo projekte nepatikslinama.
 
Tačiau premjero Boriso Johnsono vyriausybė jau vasarį pristatė taškų sistemą, kuri suteikia pranašumą aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
 
Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel sakė, kad nauja imigracijos sistema bus „tvirtesnė, sąžiningesnė ir paprastesnė“. Ji esą suvaidins „labai svarbų vaidmenį“ gydant šalies ekonomiką nuo koronaviruso pandemijos padarinių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 00:30

Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerija sulaukė daugiau kaip 3,5 mln. ES piliečių prašymų dėl teisės likti šalyje po „Brexito“. Tai ministerija pranešė ketvirtadienį.
 
Jungtinė Karalystė sausio 31 dieną oficialiai paliko ES, tačiau iki metų pabaigos dar tęsis pereinamasis laikotarpis, per kurį praktiškai niekas nesikeis.
 
ES piliečiai, kurie gyvena šalyje arba iki pereinamojo laikotarpio pabaigos čia apsigyvens, dar turės laiko iki 2021 metų birželio 30 dienos pateikti prašymą dėl teisės likti. Iki šiol jie galėjo gyventi ir dirbti Didžiojoje Britanijoje laisvai.
 
Kiek tiksliai žmonių iš ES šalių gyvena Jungtinėje Karalystėje, nežinoma. Tačiau manoma, kad jų yra apie 3,5 mln. Naujų imigrantų skaičius iš ES nuo „Brexito“ referendumo nuolat mažėjo. Nepaisant to, vis dar daugiau gyventojų imigruoja į Didžiąją Britaniją nei iš jos išvyksta.
Britų vyriausybė šiuo metu derasi su Europos Komisija dėl santykių po pereinamojo laikotarpio. Tačiau pokalbiai vyksta sunkiai.
 
Priešpaskutinis derybų etapas baigsis penktadienį. Birželį bus sprendžiama dėl galimo pereinamojo laikotarpio išplėtimo. Premjeras Borisas Johnsonas jau yra pareiškęs, kad jo nebus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 08:00

Filosofas Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Naujos krikdeminės krypties politinė jėgos „Nacionalinis susivienijimas“ vienas iš įkūrėjų Vytautas Radžvilas teigia, kad kreipsis į prezidentą Gitaną Nausėdą bei ragins jį šalyje skelbti pertvarką, nes priešingu atveju gali pasikartoti 1940 metų tragedija. Pasak jo, šiuo metu Lietuva yra sąstingyje bei jos pagrindinis tikslas – išnykti.
 
„Mes esame Lietuvos atsinaujinimo ir pertvarkos partija. Šalis patekusi į visokeriopą sąstingį, kurį galėčiau pagrįsti nepajudinamais argumentais, kuris savo mastais bei keliamu pavojumi primena tą sąstingį, kuris buvo apėmęs Lietuvą Sąjūdžio išvakarėse. Apskritai pagrindinė Lietuvos padėties priežastis yra tai, kad valstybė daugelį metų savo politiką grindžia pražūtinga ideologija, globalios Lietuvos vizija. Lietuva (…) yra vienintelė šalis ES, kur oficialiu valstybiniu lygmeniu yra pripažįstama, kad galutinis mūsų tikslas – išnykti. Net mūsų kaimynai latviai ir estai, kurie turi panašias pažangos strategijas, aiškiai ir nedviprasmiškai teigia, kad jie pasiryžę išlikti šimtmečiais, o valstybės jų egzistuoja tam, kad garantuotų jų išlikimą. Pas mus nieko panašaus nėra“, – teigė V. Radžvilas.
 
V. Radžvilas teigia, kad šiuo metu valdžios atstovai remiasi filosofija „po mūsų nors ir tvanas“.
 
„Todėl logiška, kad jeigu mes faktiškai grįžtame prie sovietinės nuostatos, kad tautos ir valstybės yra atgyvena, pradedame gyventi pagal filosofiją – „po mūsų nors ir tvanas“. Tai štai ką mes padarėme, mes iš tikrųjų esame vienintelė partija, kuri labai išsamią savo programą grindžiame nuostata, kad Lietuva privalo stengtis išlikti ir ji išliks. Todėl tai yra visiškai nauja persitvarkymo programa ir manau, kad vienas iš mūsų tikslų kreiptis į Lietuvos Respublikos prezidentą ir paraginti šalyje skelbti pertvarką, nes priešingu atveju gali pasikartoti 1940 metų tragedija“ , – teigė jis.
„Nacionalinis susivienijimas“ steigiamasis suvažiavimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
ES reikia pertvarkyti
 
V. Radžvilas teigia, kad ES būtina pertvarkyti, kad šalys nenorėtų sekti Didžiosios Britanijos pavydžiu.
 
„Tai yra visiškas nesusipratimas, noriu pasakyti kaip profesionalas, šis ES modelis jau neveikia ir jo byrėjimą liudija begalės reiškinių, kurių, be abejo, akivaizdžiausias – „Brexit“. Tokie dalykai kaip milžiniškos, kertinės šalies išėjimas iš tokio politinio darinio niekada negali būti tik paprastas atsitiktinumas. Jeigu kas sako, kad britai sukvailiojo ir nežinojo, ką daro, tai pirmas požymis, kad tai politikos diletantai ir nemokšos. Vadinasi, ES turi būti pertvarkyta taip, kad kuo greičiau nebebūtų norinčių bėgti. O norinčių bėgti, jeigu atidžiai stebime, kas ten vyksta, eilė daug didesnė (…)“, – sakė jis.
 
„Mes nesame primityvių populistų partija. Mūsų nuostata yra tokia, uždavinys – pateikti aiškią pertvarkymo, atsinaujinimo alternatyvą. Jeigu visuomenė, tauta ją supras, pripažins, priims, vadinasi, Lietuva norės išlikti“ , – teigia V. Radžvilas.
 
Patvirtintas partijos pirmininkas
 
Naujai besikuriančios partijos steigiamajame suvažiavime patvirtinta bendroji programa, įstatai, pirmininkas – partijos iniciatorius Vytautas Radžvilas. Susirinkę steigėjai naują krikdeminės krypties politinę jėgą pasivadino „Nacionaliniu susivienijimu“.
Politinės jėgos „Nacionalinis susivienijimas“ steigiamasis suvažiavimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
V. Radžvilo teigimu, steigiamo sąjūdinio tipo politinio sambūrio strateginis tikslas – pakeisti tautos ir valstybės egzistencinę krizę sukėlusios ir Lietuvą išnykimo keliu link vedančios ligšiolinės raidos kryptį. Ši krizė yra egzistencinė, nes trečią kartą per mažiau nei per du šimtmečius – XIX a., XX a. antroje pusėje ir šiuo metu vėl – Lietuva eina išnykimo keliu.
 
„Programoje yra nurodomos kryptys, kaip turi būti keičiamas valstybės valdymas, visos jo gyvenimo sritys, kad galėtume pagaliau vėl nutolti nuo mūsų laukiančios bedugnės (…). Programa yra mūsų valstybės filosofija. Valstybė gali būti negailestingai žiauri, tokia kokia yra šiandien Lietuvos valstybė, kuri mano, kad yra visiškai normalu, kad ją išlaiko mažiausiai uždirbantys, mažiausias pajamas gaunantys piliečiai.
 
Valstybė gali vadovautis filosofija, kad prie jos išlaikymo turi sąžiningai prisidėti visi. Štai kodėl šioje programoje kalbama apie esmę“, – sakė V. Radžvilas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.08; 06:30

„SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad, palyginti su praeitų metų demografiniais duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas Lietuvoje nėra vienkartinis šuolis. Vis dėlto, anot ekonomisto, žemas gimstamumo lygis ir spartus visuomenės senėjimas yra aspektai, galintys nutempti demografinius rodiklius žemyn.
 
„Jei mes žiūrėtume metinį pokytį, tai tiek šių metų sausį, palyginti su praeitų metų sausiu, tiek vasarį vis dėlto buvo gyventojų skaičius prieaugis. Jeigu žiūrėtume vasario mėnesį – 967 yra prieaugis bendro gyventojų skaičiaus (per metus – ELTA). Aš įsivaizduoju, kad jei žiūrėtume pagal komponentus, kol kas visgi tempia (rodiklius – ELTA) imigracija“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.
 
„Kitas aspektas – imigrantų skaičius buvo didesnis negu emigrantų. Emigrantų buvo 3 422 sausį, imigrantų – 4 050. Tai reiškia, kad į Lietuvą daugiau atvažiavo negu išvažiavo. Taip pat ir dėl to, nes mes ir toliau importuojame nemažai užsienio darbo jėgos“, – vardijo jis.
 
Ekonomisto teigimu, metinį nuolatinių gyventojų Lietuvoje prieaugį galimai lėmė įvykęs „Brexitas“ bei nusilpusi Didžiosios Britanijos ekonomika.
 
„Dar vienas aspektas yra „Brexitas“. Gali būti taip, kad dalis Lietuvos emigrantų po truputį grįžta. Bet aš čia darau prielaidą, neturiu konkrečios informacijos. Faktiškai įvyko „Brexitas“, yra konkretumas. (…) Antras aspektas – šiek tiek nusilpo Didžiosios Britanijos ekonomika. Čia ir dėl prekybos karų, taip pat ir dėl „Brexito“, nes antras pusmetis jiems buvo nelabai sėkmingas. (…) Kadangi Lietuvoje turime žemą nedarbo lygį, labai aukštą užimtumą ir didelį darbo jėgos poreikį, plius kylančius atlyginimus, tai galbūt dalis mūsų emigrantų po truputį grįžo“, – tikino A. Izgorodinas.
Emigracija. Slaptai.lt nuotr.
 
Ekonomisto nuomone, augantis nuolatinių gyventojų skaičius šalyje nėra vienkartinis.
 
„Aš asmeniškai esu nusiteikęs gana pozityviai. Mane pozityviai nuteikia tai, kad turėjome pakankamai didelį imigrantų šuolį. Jeigu žiūrėtume sausio mėnesį, tai imigrantų buvo 4 050, praeitų metų sausį – 2 753. Tai yra labai rimtas prieaugis. Ir, aš manau, tai nėra vienkartinis šuolis, tai yra tendencija. (…) Panašu, kad įvyko statistikos persilaužimas Lietuvoje, nes labai ilgą laiką turėjome neigiamą neto migracijos (skirtumas tarp imigrantų ir emigrantų – ELTA) poveikį gyventojų skaičiui. Panašu, kad nuo praeitų metų turime šių rodiklių teigiamą poveikį“, – sakė jis.
 
Visgi, kaip teigė A. Izgorodinas, žemas gimstamumo lygis yra ta rizika, kuri Lietuvos demografinius rodiklius „tempia žemyn“. Taip pat, kaip sakė jis, nerimą kelia ir spartus visuomenės senėjimas.
 
„Kur matau pakankamai didelę problemą – nepaisant to, kad auga bendras gyventojų skaičius, – turime spartų visuomenės senėjimą. (…) Tai reiškia, kad darbo rinka bus pakankamai apkrauta“, – teigė ekonomistas.
 
Turizmas ar emigracija. Slaptai.lt nuotr.

Pasak jo, yra realu, kad dėl imigracijos daromos įtakos bus fiksuojamas gyventojų skaičiaus augimas ir pirmąjį šių metų pusmetį.
 
„Tas faktas, kad auga imigrantų skaičius, yra labai logiška įmonių reakcija į tai, kas vyksta su mūsų demografija ir darbo rinka. Įmonės nesuranda vietinių gyventojų, darbuotojus importuoja. Aš įsivaizduoju, kad tai tęsis toliau ir (…) kad bent šių metų pirmąjį pusmetį turėtų išaugti gyventojų skaičius būtent dėl imigracijos“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad vasario pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793 tūkst. nuolatinių gyventojų – 979 mažiau nei sausį, anksčiau skelbė Statistikos departamentas. Tai pirmasis mėnesinis gyventojų skaičiaus mažėjimas po 9 mėnesius trukusio augimo.
 
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per metus (šių metų vasario pradžioje, palyginti su praėjusių metų vasario pradžia) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo 967.
 
2018 metų rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje smuko žemiau nei 2,8 mln.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 07:24

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Davidas Frostas pareiškė, kad Londonas neleis ES prižiūrėti JK ekonomikos mainais už glaudžius prekybinius santykius.
 
Aukšto rango diplomatas akademikams Briuselyje sakė, kad JK siekia po „Brexito“ nusistatyti savus įstatymus ir nebesilaikyti ES primestų „lygaus žaidimo lauko“ taisyklių.
 
„Tai nėra paprasta derybinė pozicija, kuri, šiek tiek paspaudus, gali keistis. Tokia yra viso šio projekto esmė“, – tvirtino jis.
 
D. Frostas Laisvajame Briuselio universitete sakė kalbą tuo metu, kai ES valstybės narės rengia derybines pozicijas, kurias išdėstys vyriausiasis ES derybininkas Michelis Barnier.
 
Kai kurios šalys, ypač Prancūzija, siekia tokio susitarimo su Londonu, pagal kurį JK turėtų sutikti su ES priežiūra mainais už privilegijuotą prieigą prie didžiulės ES bendrosios rinkos.
 
Vis dėlto D. Frostas, pristatydamas britų premjero Boriso Johnsono poziciją, tvirtino, kad Londonas siekia įprastos laisvosios prekybos sutarties, panašios į tą, kurią ES pasirašė su Kanada.
 
„Tai yra esminė mūsų vizijos dalis – priimti įstatymus, kurie mums tinka, taip pat, kaip tai gali padaryti bet kuri kita ne ES šalis pasaulyje“, – teigė D. Frostas.
 
„Jei manote, kad mes sutiksime su ES priežiūra dėl vadinamojo lygaus žaidimo lauko klausimų, tiesiog nematote to, ką mes darome, esmės“, – pareiškė diplomatas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 00:30

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina įteikti Londonui Garbės legiono ordiną, kad primintų istorinius ryšius ir pabrėžtų pastangas šiuo pagrindu kurti naujus santykius po „Brexito“.
 
Savo „Facebook“ paskyroje Prancūzijos lyderis pranešė, kad ceremonija įvyks šių metų birželio mėnesį.
 
„Aš norėčiau pradėti naują skirsnį mūsų šalių santykiuose. Šįmet mes pažymime 1940 metų birželio 18-ąją nuskambėjusio generolo Charleso de Gaulle`io kreipimosi 80-ąsias metines: prancūzai atsimena, už ką jie turi būti dėkingi britams, kas mūsų respublikai suteikė galimybę gyvuoti, – parašė jis. – Aš vyksiu į Londoną birželio mėnesį, kad apdovanočiau šį miestą Garbės legiono ordinu už visos šalies ir tautos parodytą didžiulę narsą“.
 
Prancūzijos prezidentas pareiškė sieksiąs plėtoti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje. Kartu jis pabrėžė netikįs, jog Didžioji Britanija suinteresuota, kad Europos Sąjunga būtų silpna.
 
Šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku Jungtinė Karalystė oficialiai tapo pirmąja šalimi, išstojusia iš Europos Sąjungos.
 
Dabar prasideda derybų dėl būsimų santykių etapas. Per 11 mėnesių Briuselis ir Londonas turi susitarti, kaip nuo 2021-ųjų klostysis abiejų pusių ryšiai prekybos ir kitose srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 00:30

Šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku Jungtinė Karalystė oficialiai tapo pirmąja šalimi, išstojusia iš Europos Sąjungos.
 
Dabar prasideda derybų dėl būsimų santykių etapas. Per 11 mėnesių terminą Briuseliui ir Londonui reikės susitarti, kaip nuo 2021-ųjų klostysis abiejų pusių ryšiai prekybos ir kitose srityse. Kritikai šį laikotarpį laiko pernelyg trumpu ir prognozuoja ginčus.
 
Vasario 3 dieną Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl derybų eigos – dėl jos pradžioje tarsis likusios ES šalys, jai pritarti ketinama vasario 25 dieną. Netrukus po to galės prasidėti derybos.
 
Liepą ES planuoja tarpinį situacijos vertinimą. Iki liepos 1-osios turi būti nuspręsta ir dėl galimo pereinamojo laikotarpio pratęsimo. ES požiūriu, susitarimas turi būti pasiektas vėliausiai iki lapkričio, kad liktų laiko jo ratifikavimui. ES diplomatai jau baiminasi naujos „Brexito“ dramos metų pabaigoje.
 
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas penktadienio vakarą sakė kalbą, kurioje ragino šalies išstojimą iš ES priimti „ne kaip pabaigą, bet kaip pradžią“.
 
2016 metų birželio 23 dieną vykusiame referendume 51,9 proc. Jungtinės Karalystės rinkėjų pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 06:00

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

„Brexitas“ yra „istorinis perspėjimo ženklas“ Europos Sąjungai, likus vos kelioms valandoms iki Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pridurdamas, esą tai reiškia, kad „mums reikia daugiau Europos“.
 
„Šis pasitraukimas yra šokas. Tai yra istorinis perspėjimo ženklas, kuris turi būti išgirstas visoje Europos ir priversti mus mąstyti“, – trumpame per televiziją transliuotame kreipimesi sakė E. Macronas.
 
Prancūzijos lyderis sakė manąs, kad „Brexitas“ pavyko, nes ES valstybės narės dažnai „paversdavo Europą atpirkimo ožiu mūsų pačių problemoms“.
 
E. Macronas, išrinktas su pažadu transformuoti ES, taip pat tikino, kad JK sprendimas palikti Bendriją pavyko, nes „mes nepakankamai pakeitėme Europą“.
 
Susiduriant su Kinijos ir Jungtinių Valstijų konkurencija, „mums reikia daugiau Europos“, tęsė jis, kartodamas savo istorinės kalbos 2017-ųjų rugsėjį Sorbonoje temas.
 
Pavadinęs „Brexito“ penktadienį liūdna diena, E. Macronas sukritikavo 2016 m. „Brexito“ referendumo kampanijos „melą, išpūstumą, supaprastinimą ir žadėtas sąskaitas, kurios taip ir nepasirodė“.
 
„Visada turime prisiminti, kur melas gali nuvesti mūsų demokratijas“, – liūdnai pasakė jis.
 
E. Macronas, anksčiau penktadienį Paryžiuje susitikęs su ES vyriausiuoju „Brexito“ derybininku Micheliu Barnier, taip pat santūriai pakomentavo artėjančias derybas tarp Londono ir Briuselio dėl santykių ateityje.
 
Nors Prancūzijos lyderis tikisi „kiek įmanoma artimesnės, tvirtesnės ir ištvermingesnės partnerystės“, jis perspėjo: „Tai nebus tas pats santykis, koks buvo kelis dešimtmečius. Negalima būti kartu ir viduje, ir išorėje.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 06:50

Europarlamentarai įtvirtino „Brexitą“. EPA-ELTA nuotr.

Europos Parlamentas (EP) didžiule balsų dauguma ratifikavo „Brexito“ susitarimą su Londonu, taip pašalindamas paskutinę kliūtį Jungtinės Karalystės (JK) išstojimui iš ES.
 
Po pusę amžiaus trukusios kartais gana nejaukios narystės ir trejus metus trukusių įtemptų išstojimo derybų Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą penktadienio vidurnaktį Briuselio laiku (šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku).
 
Briuselyje po emocingų debatų vykęs balsavimas baigėsi 621 EP nariams pritarus susitarimui, o 49 – balsavus prieš. Pagal susitarimą, iki metų pabaigos, kol galioja pereinamasis laikotarpis, ES ir JK santykiai smarkiai nesikeis.
 
Po balsavimo europarlamentarai pradėjo dainuoti tradicinę škotų atsisveikinimo liaudies dainą „Auld Lang Syne“.
 
Pereinamuoju laikotarpiu britų premjero Boriso Johnsono vyriausybė bandys itin greitai išsiderėti ambicingą laisvosios prekybos susitarimą su 27 Bendrijos narėmis.
 
„Tik išsiskyrimo agonijoje mes pastebime meilės gylį“, – europarlamentarams sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, cituodama britų rašytoją George’ą Eliotą.
 
„Visada jus mylėsime ir niekada nenutolsime. Tegyvuoja Europa“, – tęsė ji.
 
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras pareiškė: „Sunkiausia dalis mūsų dar laukia. Dabar pereisime prie esmės.“
Europos Parlamentas įtvirtino „Brexitą“. EPA-ELTA nuotr.
 
Briuselyje daugelis europarlamentarų tikino balsuojantys už išstojimo susitarimą ne dėl savo simpatijų „Brexitui“, o norėdami išvengti chaotiško išstojimo be jokios sutarties.
 
Visgi kai kurie parlamentarai išreiškė skausmą ir nusivylimą bei pabrėžė ne tik Jungtinės Karalystės vaidmenį plėtojant Europos suvienijimo projektą, bet ir jos indėlį į istorines kovas su tironija žemyne.
 
„Jei galėtume sustabdyti „Brexitą“ balsuodami „ne“, aš būčiau pirmas, kuris tai pasiūlytų“, – sakė buvęs Belgijos premjeras ir „Brexito“ grupės EP pirmininkas Guy Verhofstadtas.
 
„Iš tiesų, tai yra liūdnas dalykas“, – sakė jis, primindamas du pasaulinius karus, suniokojusius Europą XX a. pradžioje.
 
„Mums liūdna matyti pasitraukiant šalį, kuri dukart mus išlaisvino, dukart savo krauju išlaisvino Europą“, – pareiškė G. Verhofstadtas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.30; 002:00

„Brexitas“ neturės neigiamos įtakos Europos žvalgybos tarnybų bendradarbiavimui, penktadienį pranešė ES kovos su terorizmu koordinatorius.
 
„Apsikeitimas informacija nebus paveiktas“, – Zagrebe vykusio ES vidaus reikalų ministrų susitikimo kuluaruose sakė Gillesas de Kerchove’as.
 
Žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas jau yra „už (ES) institucinės struktūros ribų“, o Bendrijai nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija jau yra jos dalis, jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Didžiajai Britanijai šioje struktūroje bus atstovaujama ir po to, kai šalis sausio 31-ąją paliks Europos Sąjungą. Pareigūnas sakė, kad yra kita problema – jei, ir kokia forma, Londonas turės prieigą prie ES policijos duomenų.
 
Didžioji Britanija žvalgybine informacija dalijasi per teisėsaugos tikslams naudojamą Šengeno informacinę sistemą (SIS). Per pastaruosius keletą metų SIS tapo svarbiu įrankiu, naudojamu sekti į Europą iš Sirijos ar Irako atkeliaujančius džihadistus.
 
G. de. Kerchove’as negalėjo pasakyti, kokiu būdu ES toliau bendradarbiaus su Didžiąja Britanija SIS klausimu. Tačiau „nėra neįmanoma ne su ES šalimi nare palaikyti tokį patį artimumo lygį, kaip ir su ES nare“, teigė jis.
 
Šią problemą greičiausiai bus imtasi spręsti vasarį prasidėsiančiose derybose tarp Londono ir Briuselio, kuriose bus bandoma pasiekti susitarimą dėl abiejų pusių ateities santykių.
 
G. de Kerchove’as sakė, kad ES jau kurį laiką teisėsaugos klausimais artimai bendradarbiauja su JAV, tad „būtų absurdas, jei kovojant su terorizmu mūsų geografiškai artima kaimynė atsidurtų prastesnėje pozicijoje nei amerikiečiai“.
 
ES pareigūnas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl situacijos Irake ir Sirijoje. Jis teigė, kad po naujausių įvykių, „Islamo valstybė“ (IS) gali siekti „atstatyti“ savo veiklą, o JAV karių patraukimas „neabejotinai susilpnins Irako kariuomenės pajėgumą kovoti su (IS) likučiais“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 06:00

Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasirašė susitarimą dėl savo šalies pasitraukimo iš ES. Tai penktadienio vakarą pranešė Dauning Strytas. Prieš tai susitarimą savo parašais patvirtino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
 
„Išstojimo sutarties pasirašymas yra fantastiškas momentas, pagaliau bus įgyvendinti 2016 metų referendumo rezultatai ir užbaigti pernelyg daug metų trukę ginčai ir skaldymas“, – sakė B. Johnsonas.
 
Dabar dar trūksta tik Europos Parlamento ir 27 likusių šalių narų pritarimo. Tai laikoma  formalumu.
 
Didžioji Britanija ES paliks sausio 31 dieną 24.00 val. Iki metų galo dar galios pereinamasis laikotarpis. Per šį laiką Londonas ir Briuselis nori pasiekti susitarimą dėl būsimų santykių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.25; 00:30

Karalienė Elžbieta II ketvirtadienį pasirašė „Brexito“ įstatymą. Dabar Didžioji Britanija sausio 31-ąją galės palikti Europos Sąjungą, tviteryje pranešė „Brexito“ ministras Steve‘as Barclay‘us. Britų parlamentas trečiadienio vakarą galutinai pritarė įstatymo tekstui.
 
„Brexito“ susitarimą sausio 29-ąją turėtų ratifikuoti Europos Parlamentas. Tai laikoma formalumu. Tada sausio 31-ąją „Brexitas“ po kelių atidėjimų ir ilgų ginčų iš tikrųjų galės įvykti.
 
Sausio 31-ąją prasidės pereinamasis laikotarpis, kurio metu Didžioji Britanija dar liks ES vidaus rinkoje ir Muitų Sąjungoje. Jis turėtų trukti iki 2020 metų sausio 31 dienos. Per tą laiką ES ir Didžioji Britanija mėgins susitarti dėl didelės prekybos sutarties. Tačiau per tokį trumpą laiką toks susitarimas su ES dar niekad nebuvo pasiektas. Premjeras Borisas Johnsonas nieku gyvu nenori pratęsti pereinamojo laikotarpio, todėl „Brexito“ įstatyme įtvirtino nuostatą, kad Londonas negali prašyti ES termino pratęsimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.24; 05:00

Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos padeda Lenkijai spręsti darbo jėgos problemą, kadangi į šalį grįžta Jungtinės Karalystės teritorijoje dirbę piliečiai. Tai Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė antradienį interviu Japonijos televizijos kanalui NHK.
 
„Žinoma, pasitraukimas iš ES verčia apgailestauti, bet aš gerbiu britų sprendimą. Didžiojoje Britanijoje dirba apie milijoną lenkų, ir dešimtys tūkstančių jau grįžo į tėvynę. Lenkijai – tai gera naujiena“, – sakė ministras pirmininkas. Anot jo, tokia tendencija padės plėtoti šalies ekonomiką.
 
M. Morawieckis taip pat išsakė viltį, kad Japonijos bendrovės, ketinančios po „Brexito“ persikelti į ES šalis, laikys Lenkiją savo verslo plėtros kryptimi.
 
Didžioji Britanija turėjo palikti ES praėjusių metų kovo 29 d., bet data ne kartą buvo atidėta, ir dabar šalis turi išstoti iš Bendrijos šio mėnesio pabaigoje. Gruodžio mėnesį per Jungtinės Karalystės parlamento rinkimus konservatoriai įgijo didelę persvarą prieš opoziciją, todėl vyriausybė neabejoja, kad šįsyk „Brexitas“ bus įgyvendintas laiku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 00:03

Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai ketvirtadienį aiškia balsų dauguma pritarė įstatymui dėl „Brexito“ sutarties ratifikavimo. Už įstatymą balsavo 330 parlamentarų, 231 buvo prieš.
 
Įstatymui dar turi pritarti Lordų Rūmai, tačiau tai laikoma tik formalumu. Sausio 29 dieną dėl „Brexito“ sutarties balsuos Europos Parlamentas Briuselyje – tada ratifikavimas bus baigtas abiejose pusėse ir Didžioji Britanija sausio 31-ąją galės palikti ES.
 
Išstojimo sutarties ratifikavimas įstatymu yra sąlyga tvarkingam šalies pasitraukimui.
 
Iki metų pabaigos numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu Jungtinė Karalystė dar liks ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Iki metų galo turi būti išsiderėta nauja laisvosios prekybos sutartis. Ar tai per tokį trumpą laiką pavyks padaryti, nėra aišku. B. Johnsonas kategoriškai priešinasi pereinamojo laikotarpio pratęsimui.
 
Iki 2020 metų pabaigos ES piliečiai į Didžiąją Britaniją ir toliau galės keliauti be vizų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.10; 00:30

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nesilaikys savo paties išsikelto termino iki 2020-ųjų pabaigos pasiekti susitarimą su ES dėl prekybos po „Brexito“, pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Philas Hoganas.
 
„Praeityje mes matėme, kaip premjeras (B. Johnsonas) pažadėjo verčiau mirti griovyje nei atidėti „Brexitą“. Vėliau jis būtent taip ir padarė“, – laikraščiui „The Irish Times“ sakė Ph. Hoganas.
 
Jungtinė Karalystė iš ES turėtų išstoti sausio pabaigoje, o pereinamasis laikotarpis baigsis 2020 m. pabaigoje. B. Johnsonas žada žada netęsti pereinamojo laikotarpio nepriklausomai nuo to, ar JK ir ES pavyks iki tada sutarti dėl prekybinių santykių, ar ne.
 
Ph. Hogano teigimu, britų premjero planas įstatymu nustatyti pereinamojo laikotarpio pabaigos datą yra „labai keistas“ politinis manevras.
Eurokomisaras taip pat įspėjo, kad „Brexitas“ be prekybos sutarties „užpiltų druskos ant žaizdų ir suskaldytų šeimas, bendruomenes ir ištisus regionus“.
 
„Per pastaruosius 4 metus Jungtinėje Karalystėje diskusijos pernelyg dažnai buvo paremtos klaidingomis prielaidomis, kad galima įgyvendinti „Brexitą“ ir išlaikyti visus narystės ES privalumus, – teigė Ph. Hoganas. – Dabar Vestminsteris išėjo iš politinės aklavietės ir kitas „Brexito“ etapas turi būti paremtas realybe ir tikrais faktais.“
 
„Tokia retorika – ir vilkas sotus, ir avys sveikos – nebeveiks. Abi pusės turi kartu ramiai veikti“, – tvirtino politikas.
 
Kadangi Ph. Hoganas Europos Komisijoje yra atsakingas už prekybą, jo vaidmuo ES derybose su Didžiąja Britanija bus itin svarbus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.01; 11:00

Aukštas Briuselio pareigūnas parašė „meilės laišką“ Didžiajai Britanijai, kuriame išreiškė liūdesį dėl sprendimo palikti Europos Sąjungą ir pabrėžė, kad britai visada gali sugrįžti.
 
„Dabar jus pažįstu. Ir jus myliu. Už tai, kas jūs esate ir už tai, ką jūs man davėte. Aš kaip senas įsimylėjelis. Žinau jūsų stiprybes ir silpnybes“, – britų laikraščio „The Guardian“ ketvirtadienio numeryje rašė Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
 
„Jūs nusprendėte išeiti. Man dėl to skauda širdį, bet aš gerbiu šį sprendimą“, – straipsnyje, pavadintame „Mano meilės laiškas Britanijai: šeimos saitai, kurių neįmanoma nutraukti“, rašė F. Timmermansas.
 
Olando laiškas baigėsi šiais žodžiais: „Mes neišeiname, visada esate laukiami sugrįžtant.“
 
Vis dėlto tikimybė, kad britų premjeras Borisas Johnsonas atšauks savo sprendimą įgyvendinti „Brexitą“ iki sausio 31 d., yra artima nuliui.
 
B. Johnsono vedami konservatoriai šį mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose nugalėjo su pažadu įgyvendinti „Brexitą“ po daugiau nei trjus metus trukusio neryžtingumo ir atidėliojimų.
 
2016 m. referendume 52 proc. britų nubalsavo už pasitraukimą iš ES. Šiuo metu dauguma apklausų rodo, kad britų rinkėjai balsuotų už pasilikimą Bendrijoje.
 
Visgi antrą „Brexito“ referendumą žadėjusios partijos rinkimuose pralaimėjo.
 
B. Johnsonas taip pat pareiškė neketinantis pratęsti „Brexito“ pereinamojo laikotarpio, kuris baigsis 2020 m. pabaigoje.
 
Londonas ir Briuselis per 11 mėnesių pereinamąjį laikotarpį – gana trumpą laiką didelio masto deryboms – turėtų sutarti dėl prekybos ir bendradarbiavimo klausimais nuo saugumo iki duomenų apsaugos.
 
F. Timmermansas laiške taip pat pareiškė, kad buvusio Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono sprendimas surengti 2016 m. „Brexito“ referendumą buvo klaida.
 
„Ar buvo būtina skubinti šio klausimo sprendimą? Visai ne. Bet jūs tai darėte. Liūdniausia yra tai, kad jus pačius tai skaudina. Bijau, kad vėliau bus dar daugiau“, – įspėjo F. Timmermansas.
 
Veteranas Briuselio politikas yra naujosios EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pavaduotojas.
 
F. Timmermansas Europos Komisijoje yra atsakingas už „Europos žaliojo kurso“ įgyvendinimą, kuris leis sumažinti taršą ir sukurti naujų darbo vietų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.27; 04:00

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kreipėsi į savo tautiečius, ragindamas juos Kalėdų dienomis kiek įmanoma mažiau ginčytis. „Aš tikiuosi, jog mėgausitės keliomis ateinančiomis dienomis. Pamėginkite pernelyg nesiginčyti su uošviais ar kuo nors kitu“, – sakė jis pirmadienį parodytoje vaizdo žinutėje.
 
Tačiau apie „Brexitą“, kuris smarkiai skaldo britų visuomenę, vyriausybės vadovas aiškiai neužsiminė. Jis vietoj to gyrė šį „ypatingą metų laiką“, kai žmonės turi galimybę „švęsti visą gėrį pasaulyje – nepriklausomai nuo to, kas prieš tai atsitiko“. Įraše B. Johnsonas stovi prie žibančios Kalėdų eglės.
 
B. Johnsonas siekia sausio 31-ąją išvesti savo šalį iš ES. Jo konservatoriai po gruodžio 12-ąją vykusių pirmalaikių rinkimų Bendruomenių Rūmuose turi solidžią 365 parlamentarų daugumą iš 650 savo tikslams pasiekti.
 
Po „Brexito“ prasidės pereinamasis laikotarpis, kurio metu Didžioji Britanija liks ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Per šį laikotarpį abi pusės nori išsiderėti didelį prekybos susitarimą. Pereinamasis laikotarpis truks iki 2020 metų gruodžio 31 dienos, tačiau jis galės būti pratęstas. Vis dėlto B. Johnsonas pratęsimo nori išvengti. Todėl jis savo „Brexito“ įstatyme įtvirtino, kad Londonas negali prašyti ES pratęsti terminą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.25; 00:02