Jungtinė Karalystė (JK) iškart po „Brexito“ be sutarties spalio 31-ąją nutrauks laisvą žmonių iš ES judėjimą.
 
„Laisvas judėjimas, kaip dabar, bus užbaigtas spalio 31 d., kai JK paliks Europos Sąjungą“, – sakė JK Vyriausybės atstovė spaudai.
 
Pasak jos, Vyriausybė ketina „sugriežtinti nusikalstamumo taisykles į JK atvykstantiems žmonėms“. Tai yra dalis griežtos premjero Boriso Johnsono linijos ES atžvilgiu.
 
„Kitų naujos imigracijos sistemos pasikeitimų, įsigaliosiančių spalio 31 d., detalės šiuo metu yra rengiamos“, – teigė atstovė.
 
Daugelis šalių nerimauja, kad JK po dviejų su puse mėnesių gali pasitraukti iš 28 valstybių Bendrijos be išstojimo susitarimo.
 
Pagal Vidaus reikalų ministerijos planą, kurį pradėjo B. Johnsono pirmtakė Theresa May, jau anksčiau 3,6 mln. Didžiojoje Britanijoje gyvenantys ES piliečiai buvo perspėti pateikti prašymus „nuolatinio gyventojo statusui“ gauti.
 
Kol kas statusui gauti prašymus pateikė vos 1 mln. žmonių.
 
Sausį Th. May Vyriausybė tikino kietojo „Brexito“ atveju nutrauksianti laisvą žmonių judėjimas „kuo įmanoma greičiau“, tačiau leidžiant ES piliečiams atvykti „pereinamojo laikotarpio metu“.
 
Tiesa, atitinkami įstatymų projektai įstrigo Bendruomenių Rūmuose, nesutariant dėl „Brexito“.
 
B. Johnsonas yra sakęs, kad palaiko kvalifikuotų darbuotojų imigracijos sistemą po „Brexito“, tačiau Dauningo gatvė kol kas neatskleidė šios sistemos detalių.
 
Savo ruožtu ES piliečius atstovaujantys B. Johnsono kritikai tvirtina, kad jis bando išvengti savo idėjų patikros parlamente, ir nerimauja, jog Didžiojoje Britanijoje jau gyvenantys ES piliečiai gali būti neteisingai apkaltinti pažeidimais.
 
„Staigus laisvo judėjimo užbaigimas spalio 31 d. lems masinę diskriminaciją potencialiai prieš daugiau nei 2 mln. ES piliečių“, – tviteryje rašė „the3million“ lobistų grupė, vadindama tokį Vyriausybės žingsnį neapgalvotu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.20; 08:00
 

Mes esame Europa. Taip skelbia šis plakatas, kurį britai atsinešė į Brexit kritikuojantį mitingą. EPA – ELTA nuotr.
64 metų londoniečiui buvo skirta 18 savaičių kalėjime bausmė už skambučius Didžiosios Britanijos parlamento nariams ir grasinimus mirtimi – kaltinamasis grasino tiems nariams, kurie, jo nuomone, mėgino atidėti „Brexitą“.
 
Robertas Vidleris kaltinimus neigė ir policijos pareigūnams aiškino, kad kartais, kai būdavo girtas, skolindavo savo mobilųjį telefoną draugams. Apie tai pasakojo Karališkosios prokuratūros tarnybos atstovas.
 
R. Vidleris teismo buvo pripažintas kaltu dėl sukeltos parlamento darbuotojams žalos – grėsmingas žinutes jis esą palikdavo ir valdančiosios konservatorių partijos nariams, ir opozicijos leiboristams, dirbantiems parlamente.
 
Visi 6 parlamentarai, kurie gavo žinutes, išreiškė susirūpinimą dėl naujojo premjero Boriso Johnsono siekio Didžiąją Britaniją iš ES išvesti jau spalį, net jei su Briuseliu ir nebūtų pasirašytas oficialus susitarimas.
 
Leiboristų „Brexito“ atstovas Keir
Brexitas. EPA – ELTA nuotr.
as Strameris „buvo pavadintas išdaviku ir R. Vidleris parlamentarą grasino nužudyti“, nurodoma Karališkosios prokuratūros tarnybos pranešime.
 
Konservatorių atstovei Nicky’ei Morgan buvo pasakyta, kad „jos dienos jau suskaičiuotos“.
 
„Brexitas“ – 2016 metais referendumu priimtas sprendimas pasitraukti iš ES – sukėlė per visą Didžiąją Britaniją nuvilnijusias piliečių aistras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.03; 10:00
 

Škotijos premjerė: B. Johnsono „Brexito“ kursas – pavojingas. EPA-ELTA nuotr.
Škotijos premjerė Nicola Sturgeon pavojingu savo regionui ir visai šaliai laiko naujojo Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono „Brexito“ kursą.
 
Ji mano, kad B. Johnsonas nori Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos be sutarties, pareiškė N. Sturgeon pirmadienį Edinburge po susitikimo su B. Johnsonu, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Esą nėra aišku, kaip jis ketina pasiekti su ES naują „Brexito“ susitarimą, kai Bendrija yra pareiškusi, kad dėl jo iš naujo nesiderės. „Dėl to aš sprendžiu, kad, nesvarbu, ką jis viešai sako, jis iš tiesų siekia „Brexito“ be sutarties“, – pabrėžė N. Sturgeon. Tai esą logiška išvada griežto kurso, kurį vykdo B. Johnsonas. „Aš manau, kad tai labai pavojinga Škotijai, visai Jungtinei Karalystei“.
 
Škotijos vyriausybė vasarą tęs pasirengimą dar vienam referendumui dėl nepriklausomybės, patvirtino N. Sturgeon. Per pirmąjį tokį balsavimą 2014-aisiais 55 proc. škotų pasisakė prieš atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės. Tačiau per „Brexito“ referendumą 2016 metais dauguma jų buvo už Jungtinės Karalystės pasilikimą ES.
 
B. Johnsonas per pokalbį su N. Sturgeon patvirtino savo poziciją, pranešė jo biuras. Jis esą yra už naują susitarimą su ES. Tačiau Didžioji Britanija bet kokiomis aplinkybėmis paliks ES spalio 31 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.30; 08:13

Protesto prieš „Brexitą“ akimirka. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos vyriausybė daro viską, ką gali, kad būtų pasirengta galimam „Brexitui“ be susitarimo, laikraščiui „The Sunday Times“ sakė britų politikas Michaelas Gove’as.
 
Sekmadienį paskelbtuose komentaruose M. Gove’as tvirtino, kad minėtiems veiksmams bus pasitelkti visi įmanomi pajėgumui.
 
„Turėdami naują ministrą pirmininką, naują vyriausybę ir naujos misijos aiškumą, mes pasitrauksime iš Bendrijos spalio 31 dieną. Daugiau vėluojama nebus ir „Brexitas“ įvyks“, – teigė M. Gove`as.
 
Papildomos išlaidos apims vienos iš „didžiausių visų laikų visuomenės informavimo kampanijų“ finansavimą, siekiant užtikrinti, kad asmenys ir verslas būtų pasirengę suderinti prekybą.
 
Savo pirmojoje ministro pirmininko kalboje ketvirtadienį, Borisas Johnsonas pateikė Europos Sąjungos (ES) vadovams ultimatumą „pergalvoti savo dabartinį atsisakymą“ iš naujo derėtis dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo Bendrijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.29; 07:17

Naujuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku ir konservatorių partijos lyderiu antradienį tapo Borisas Johnsonas, skelbė BBC.
 
B. Johnsonas surinko 92 153 balsų, o jo oponentas Jeremis Huntas – 46 656 balsų. Iš 160 000 rinkimuose galėjusių dalyvauti konservatorių partijos narių, balsavo 87,4 proc. narių.
 
Konservatorių partijos nariai pastarąsias dvi su puse savaites dėl naujo vadovo balsavo paštu. Tai pirmasis atvejis, kai partijos atstovai išrinko partijos pirmininką, kuris iš karto taps šalies premjeru.
 
Kandidatas ministro pirmininko pareigas oficialiai perims trečiadienį.
Buvusi premjerė Theresa May apie atsistatydinimą paskelbė po to, kai konservatorių partijos atstovai parlamentarai sukilo prieš jos „Brexit“ politiką.
 
Atsistatydinimo pareiškimą Didžiosios Britanijos karalienei ji oficialiai įteiks trečiadienio popietę.
 
Netrukus po to vyks naujojo premjero oficialus priėmimas Bakingamo rūmuose, tada B. Johnsonas ir perims T. May pareigas.
 
Mėnesį trukusios politinės kampanijos metu pagrindinė diskusijose dominavusi tema buvo pasitraukimas iš Europos Sąjungos. Jeremis Huntas, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius, pasisakė už oficialų išėjimo iš ES susitarimą. Jis teigė, kad jei taptų premjeru, būtų pasiruošęs prašyti skirti daugiau laiko – pratęsti „Brexit“ terminą, kad būtų galima iki galo susitarti.
 
B. Johnsonas sakė esąs pasiryžęs Didžiąją Britaniją išvesti iš ES spalio 31 dieną, jei prireiks, ir be susitarimo. Naujasis premjeras teigė, kad visi ministrai, dirbsiantys jo kabinete, turėtų tam pasiruošti.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.24; 08:00

Pasak socialinių tinklų milžinės „Facebook“ viceprezidento Nicko Cleggo, nėra jokių įrodymų, kad Rusija per socialinę žiniasklaidą paveikė „Brexito“ balsavimo rezultatus.
 
Buvęs Jungtinės Karalystės vicepremjeras naujienų tarnybai BBC pažymėjo, kad, remiantis „Facebook“ kompanijos atlikta duomenų analize, nebuvo rasta reikšmingų išorės jėgų pastangų daryti įtaką balsavimui.
 
Anot „Facebook“ viceprezidento, „Brexito“ balsavimo rezultatus lėmė britų euroskepticizmas.
 
Savo interviu BBC jis pabrėžė, kad dabar „Facebook“ siekia didesnio technologijų firmų reguliavimo, įskaitant privatumo, informacijos rinkimo taisykles ir žmonių duomenų naudojimą, kai kalbama apie neapykantą kurstančias kalbas.
 
„Facebook“ sulaukia vis daugiau kritikos dėl „netikrų naujienų“ (angl. „fake news“), žalingo turinio ir vartotojų duomenų naudojimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.24; 00:30

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Lietuvai tiesioginės grėsmės Rusija nekelia, nesaugumo dėl tokios kaimynės regione netrūksta, o hibridinis karas vyksta ne tik tarp Rusijos ir Lietuvos, bet ir visame pasaulyje, interviu Kroatijos naujienų portalui „Euractiv Croatia“ sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pabrėždamas, kad bendros ES kariuomenės idėja yra „keista, nes niekas nežino, kas vyksta“, o gandai apie tokių karinių pajėgų sukūrimą gali sukelti abejonių dėl „mūsų transatlantinių ryšių“. 
 
Paklaustas, kokio dydžio grėsmę kelia Rusija, L. Linkevičius tikino, kad Rusijos keliama grėsmė yra neabejotinai reali ir priminė Gruzijos (Sakartvelo) teritorijų bei Krymo aneksijas.
 
„Prisiminkime Gruzijos teritorijų aneksiją, neseniai jie tą patį padarė su Krymu. Klausiame savęs, kaip galime atsilaikyti“, – teigė L. Linkevičius.
Visgi, pažymėjo užsienio reikalų ministras, Lietuvai tiesioginė Rusijos grėsmė nėra kilusi, nes šalis yra NATO ir ES narė, tačiau regione tam tikro nesaugumo esą galima pastebėti.
 
„Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, todėl tiesioginės grėsmės nėra. Tačiau yra nesaugumo regione, o politiniuose debatuose girdimi militaristiniai argumentai. Tai kelia nerimą, turime tai suvokti kaip iššūkį ir reaguoti“, – sakė L. Linkevičius.
 
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat padėkojo NATO šalims ir už jų indėlį užtikrinant Lietuvos saugumą.
 
„Kai kas gali sakyti, kad toks žingsnis buvo simbolinis, bet saugumas yra garantuotas ir mes dėkojame visoms prisidėjusioms šalims“, – teigė L. Linkevičius. Visgi, pažymėjo jis, hibridinis karas tarp Vakarų ir Rusijos tebevyksta, todėl visos Vakarų šalys turėtų dirbti kartu, kad ši grėsmė nebūtų nuvertinta.
 
„Hibridinis karas nevyksta tik Lietuvoje, jis vyksta visur pasaulyje. Tai vyksta ne tik rytiniuose Europos regionuose, bet ir Vakaruose.
Neišvengiamai naudojamos tokios karo strategijos, kaip energetikosginklo naudojimas, strateginė komunikacija, propaganda, kibernetinės atakos. Manau, turime imtis šių grėsmių ir suprasti, kaip nuo jų atsilaikyti. Turime dirbti kartu, kad nenuvertintume šios grėsmės“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
 
Vis dėlto, paklaustas apie bendros ES kariuomenės įkūrimą, L. Linkevičius tokią idėją vertino skeptiškai.
 
„Tai yra keista idėja, nes niekas iš tikrųjų nežino, kas vyksta. Ši idėja nesukuria nieko, o tik sukelia neaiškumą ir abejones. Turime būti labai atsargūs, kai iškyla dalykai, galintys sukelti abejonių mūsų transatlantinių santykių stabilumu. Mano nuomone, Europos Sajungoje niekada nebuvo rimtos diskusijos apie Europos kariuomenės projektą, tačiau gandai buvo pakankamai stiprūs, kad sukeltų transatlantines abejones dėl Europos veiksmų.
 
Abiejose Atlanto pusėse mes turime būti atsakingesni, kad išsaugotume Aljansą, kuris gyvuoja jau septynis dešimtmečius. Tai yra pats galingiausias karinis aljansas pasaulio istorijoje, bet kas žino, kaip bus ateityje? Turime būti atsakingi, kai pristatome idėjas, ir tikri, kad mūsų geriems santykiams nebus pakenkta svarstant įvairias iniciatyvas, tokias kaip Europos kariuomenės suformavimas“, – sakė L. Linkevičius.
 
Pasak ministro, Rusijos inicijuotas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas yra ES politikos nuoseklumo išbandymas.
 
„Europos Sąjungoje mes sutarėme dėl bendrų energetikos principų, sutarėme diversifikuoti savo energetikos šaltinius, kad nepriklausytume nuo vieno šaltinio. Tai yra gana paprastas principas, kurio kartais nėra paisoma. „Nord Stream 2“ yra tokios nepagarbos mūsų politikai ir jos nuoseklumui pavyzdys“, – tikino L. Linkevičius, kurio teigimu, ES šiuo metu išgyvena ir daugiau išbandymų, susijusių su „Brexitu“, įtampa euro zonoje, populistinių ir radikalių politinių jėgų atsigavimu.
 
Visgi, tikino ministras, ES lyderiai turėtų ne švęsti dėl pasiektos pergalės Europos Parlamento (EP) rinkimuose, o išmokti šių rinkimų pamokas.
„Praraja tarp žmonių ir ES institucijų turi būti sumažinta, antraip joje suvešės populistinės idėjos. EP rinkimai davė ženklą lyderiams prabusti ir elgtis atsakingiau, imtis kūrybiškesnės politikos, o ne tik pulti vienas kitą“, – ragino L. Linkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 02:00

Borisas Johnsonas žada „Brexitą“ iki spalio pabaigos. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas žada britams „Brexitą“ vėliausiai iki spalio pabaigos, praneša agentūra „Reuters“.
 
„Po trejų metų ir dviejų praleistų išstojimo terminų mes turime palikti ES iki spalio 31-osios“, – pareiškė B. Johnsonas trečiadienį, pradėdamas savo kovą dėl premjero posto.
 
„Mano tikslas nėra „Brexitas“ be sutarties“, – pridūrė politikas, kuris laikomas favoritu pakeisti ministrę pirmininkę Theresą May. Jis pabrėžė ir nemanąs, kad toks „Brexitas“ be sutarties bus. Tačiau esą reikia ruoštis ir tam.
 
Th. May keliskart nepavyko įtikinti parlamento pritarti su ES išsiderėtai išstojimo sutarčiai. Nesulaukusi pritarimo savo „Brexito“ kursui, ji atsistatydino iš Konservatorių partijos pirmininko posto. Kai bus išrinktas Th. May įpėdinis šiose pareigose, jis perims ir vyriausybės vadovo pareigas.
 
B. Johnsonas ginče dėl „Brexito“ jau atsistatydino iš užsienio reikalų sekretoriaus posto. Jis tarp kandidatų gali sulaukti daugiausiai konservatorių parlamentarų paramos. Dėl Th. May įpėdinio galiausiai spręs partiečiai.
 
B. Johnsonas pabrėžė, kad „Brexito“ klausimu negalima toliau elgtis taip, kaip iki šiol. Pagaliau būtinas persilaužimas. „Delsimas reiškia pralaimėjimą, delsimas reiškia žlugimą“, – kalbėjo B. Johnsonas. – Kuo ilgiau procesas tęsis, tuo labiau žmonės praras pasitikėjimą savo vadovais.
 
Konservatoriai per Europos Parlamento rinkimus patyrė aiškų pralaimėjimą, be kita ko, dėl uždelsto „Brexito“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 17:03

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. SEB banko nuotr.
Nerandant susitarimo dėl „Brexit“, gali būti vėl prašoma žmonių nuomonės, mano SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
 
„Šią minutę didžiausia tikimybė šios baigties, kad vis dėlto Vyriausybė ir parlamentas sugrįš pas žmones, klausdami, kokios „Brexito“ baigties, sutarties jie nori. Suprantama, kad atsistatydinus Theresai May (Didžiosios Britanijos premjerei – ELTA), būsimi konservatorių atstovai Vyriausybėje greičiausiai norės kietojo „Brexit“, nors parlamentas greičiausiai tam nepritars“, – sakė T. Povilauskas.
 
Anot ekonomisto, kitas galimas „Brexit“ scenarijus – Didžiosios Britanijos parlamento paleidimas. Tačiau, atkreipia dėmesį T. Povilauskas, tokiu atveju būtų atiduodama įtaka konservatoriams.
 
„Šitoje beviltiškoje situacijoje tikrai gali būti, kad bus grįžtama pas žmones ir klausiama, kokios baigties jie nori. Tai, kad tris metus valdžios atstovams nesiseka susitarti, rodo, kad, greičiausiai, taip ir bus daroma“, – mano T. Povilauskas.
 
Vis dėlto, jo teigimu, kietojo „Brexit“ tikimybė yra padidėjusi ir ji gali greitu metu dar labiau išaugti.
 
Kaip ELTA jau rašė, Th. May yra paskelbusi apie savo atsistatydinimą. Premjerei nepavyko įtikinti parlamento pritarti jos su ES išsiderėtai „Brexito“ sutarčiai. Tapti jos įpėdiniais siekia 11 konservatorių deputatų, tarp jų „Brexito“ griežto kurso šalininkas Borisas Johnsonas. „Mes spalio 31 dieną paliksime ES – su sutartimi ar be jos“, – neseniai sakė buvęs britų užsienio reikalų sekretorius.
 
ES ne kartą atmetė naujų derybų dėl išstojimo sutarties galimybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 06:47

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, duodamas interviu britų laikraščiui „Sunday Times“, vėl kišosi į Didžiosios Britanijos politiką. Jis pareiškė, kad, jei ES nepatenkins Londono reikalavimų, Didžioji Britanija turėtų išstoji iš Bendrijos be sutarties.
 
„Jei jūs negausite to, ko norite, tada aš traukčiausi (iš ES)“, – sakė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą, ką patartų pareigas paliekančios premjerės Theresos May įpėdiniui.
 
Jis taip pat sakė, kad Londonas neturėtų mokėti ES savo 39 mlrd. svarų (44 mlrd. eurų) skolos. „Jei aš būčiau jūs, aš nemokėčiau 50 mlrd. dolerių, – kalbėjo D. Trumpas. – Tai didelė suma“. Jis tęsė: „Aš nemokėčiau 50 mlrd. dolerių. Toks aš esu. Aš nemokėčiau – tai milžiniška suma“.
 
D. Trumpas taip pat rekomendavo britams į derybas su Briuseliu įtraukti radikalios „Brexito“ partijos pirmininką NIgelą Farage’ą. Jam esą turėtų būti atlyginta už jo pergalę Europos Parlamento rinkimuose.
 
Šeštadienį JAV prezidentas kitame interviu bulvariniam laikraščiui „The Sun“ sakė, kad iš pareigų pasitraukiančią ministrę pirmininkę Th. May turėtų pakeisti „Brexito“ griežto kurso šalininkas Borisas Johnsonas.
Abu laikraščiai priklauso žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho imperijai.
 
D. Trumpas pirmadienį atvyks į Didžiąją Britaniją su trijų dienų vizitu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.03; 09:00

Šeštadienį prasidėjo jau trečioji Europos Parlamento rinkimų diena, o populistai tikisi laimėti juose istorinę pergalę ir ateinantiems penkeriems metams pakeisti Europos politiką.
 
Balsavimas jau įvyko Maltoje, Slovakijoje ir Latvijoje, o tokios svarbios šalys, kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija, balsuos sekmadienį.
 
Daugiau negu 400 mln. žmonių gali rinkti 751-ą Europos Parlamento narį. Pirmieji rezultatai bus skelbiami vėlyvą sekmadienį, kai baigsis balsavimas visose Bendrijos šalyse.
 
Apklausos ilgus mėnesius rodė, kad populistai ir prieš imigraciją nusiteikusi kraštutinė dešinė gali laimėti šiuos rinkimus, o tai padės apsispręsti, kas pakeis Jeaną Claude`ą Junckerį Europos Komisijos vadovo poste.
Tačiau galutinės apklausos po rinkimų Nyderlanduose parodė netikėtą proeuropietiškų socialistų pergalę, o tai suteikė vilčių, kad populistų laimėjimai bus riboti.
 
Didžioji Britanija balsavo ketvirtadienį, dieną prieš premjerei Theresai May paskelbiant apie atsistatydinimą. Tai įvyko tebesitęsiant „Brexito“ krizei.
Buvo manoma, kad Jungtinė Karalystė EP rinkimuose nedalyvaus, bet šaliai teko tai padaryti, nes „Brexitas“ buvo atidėtas.
 
Pagrindinės Europos partijos sutelkusios dėmesį į klimato kaitą. Be to, Europos Sąjunga nuogąstauja dėl užsienio šalių dezinformacijos kampanijų socialinėje žiniasklaidoje, ypač – susijusių su Rusija. Jomis bandoma paveikti rinkimų rezultatus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.25; 05:55

Prieš prasidedant specialiam ES viršūnių susitikimui „Brexito“ klausimu, abejonių praktiškai nėra: Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES terminas, likusių narių nuomone, turi būti atidėtas dar kartą – keliems mėnesiams.

ES ambasadorių parengiamajame susitikime antradienio vakarą, agentūros dpa informacija, dauguma narių pasisakė už tai, kad britams būtų siūloma skyrybas atidėti iki gruodžio 31 dienos ar kovo 1-osios. Skeptiška šiuo klausimu yra tik Prancūzija.

Britų premjerė Theresa May trečiadienį specialiame ES viršūnių susitikime agituos pritarti jos pasiūlymui „Brexitą“ atidėti iki birželio 30-osios. Tačiau daugelis ES valstybių šį pasiūlymą vertina neigiamai, nes baiminasi, kad britai iki šio termino nesugebės išspręsti savo vidaus politikos problemų.

Th. May iki šiol triskart nepavyko įtikinti savo šalies parlamento pritarti jos su ES išsiderėtai išstojimo sutarčiai. To priežastis – dideli nesutarimai dėl „Brexito“ įgyvendinimo. 

Po ES ambasadorių susitikimo yra aišku, kad „Brexito“ atidėjimą Briuselis susietų su aiškiomis sąlygomis. Britai, pavyzdžiui, gegužę privalės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Tai užtikrintų, jog nebus teisinių sunkumų, jei Didžioji Britanija vasarą dar bus ES narė, tačiau nebus rinkusi savo europarlamentarų.

Be to, šalys narės nori, kad britų vyriausybė įsipareigotų aktyviai nedalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, pavyzdžiui, skiriant būsimą Europos Komisijos pirmininką ar derantis dėl 2021-2027 metų finansų plano.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.10; 08:10

Tęsiantis nesutarimams dėl „Brexito“, britų policija paragino visus politikus ir aktyvistus savo veiksmais dar labiau nekaitinti ir taip įtemptos padėties šalyje. Negalima kurstyti žmonių, pavyzdžiui, savo kalbomis, Londone sakė Policijos vadų tarybos NPCC pirmininkas Martinas Hewittas. Anot jo, apie 10 000 specialiai apmokytų policininkų bus pasirengę per 24 valandas reaguoti į incidentus netvarkingo išstojimo iš ES atveju. „Mes esame neįtikėtinai įkaitusioje atmosferoje“, – kalbėjo M. Hewittas. Tačiau tai esą tik atsargumo priemonės. NPCC, be kita ko, koordinuoja policijos darbą Didžiojoje Britanijoje.

Jungtinėje Karalystėje auga būgštavimai dėl galimo išstojimo iš ES be sutarties balandžio 12-ąją. Tai turėtų rimtų padarinių ekonomikai ir daugybei kitų gyvenimo sričių. Vyriausybė ir opozicijoje esantys leiboristai susitiko visą dieną truksiančių konsultacijų, kad galbūt rastų kompromisą įstrigusiame „Brexito“ ginče.

Bendruomenių Rūmai Londone vėlų trečiadienio vakarą padidino spaudimą ministrei pirmininkei Theresai May: parlamentarai pritarė įstatymui, kuris įpareigoja vyriausybę dar kartą prašyti ES atidėti „Brexitą“. Tikslas yra užkirsti kelią šalies pasitraukimui iš ES be sutarties.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.05; 07:10

Didžiosios Britanijos Lordų Rūmai ketvirtadienį ginčijosi dėl įstatymo, kuris įpareigoja vyriausybę dar kartą atidėti „Brexitą“. Įstatymo projektą trečiadienį skubos tvarka priėmė Bendruomenių Rūmai, jam pritarta vieno balso persvara.

Britų premjerė Theresa May jau paskelbė, kad prašys atidėti išstojimo datą. Iki šiol planuojama, kad Jungtinės Karalystė ES paliks balandžio 12-ąją. Th. May siekia, kad „Brexitas“ būtų atidėtas iki gegužės 22-osios. Taip ji nori išvengti šalies dalyvavimo gegužės 23-26 dienomis vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Kol kas neaišku, ar su Th. May norais sutiks likusių ES šalių lyderiai. Jie ketina dėl to tartis neeiliniame viršūnių susitikime kitą trečiadienį. „Brexito“ termino atidėjimui turi vienbalsiai pritarti visos likusios ES šalys.

Minėto įstatymo iniciatoriai nori, kad kiekvienąkart „Brexito“ atidėjimo terminui turėtų pritarti Bendruomenių rūmai. Vadinasi, parlamentarai gali prieš premjerės valią pasiekti, kad išstojimas būtų atidėtas ilgesniam laikui nei iki gegužės 22-osios.

Anot „Guardian“, įstatymo projektas numato, kad ministrė pirmininkė, įsigaliojus įstatymui, turės gauti parlamento pritarimą „Brexito“ datos atidėjimui. Atidėjimo trukmę premjerė galės nustatyti pati, tačiau Bendruomenių Rūmai galės tai vetuoti. Tokiu būdų parlamentas perimtų „Brexito“ atidėjimo trukmės kontrolę. 

Teoriškai lordai įstatymą gali priimti dar šį ketvirtadienį. Lordų Rūmai laikomi proeuropietiškais, todėl čia tikimasi daugumos.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.05; 06:30

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May prašys Europos Sąjungos dar vieno, kiek įmanoma trumpesnio „Brexito“ termino pratęsimo. Tai Th. May pareiškė antradienį Londone po kelias valandas trukusio kabineto posėdžio.

Dabartinė šalies išstojimo iš ES data yra balandžio 12-oji.

Anot Th. May, reikalingi pokalbiai su opozicijoje esančia Leiboristų partija, kad būtų rastas sprendimas. Dabar esą svarbu pasiekti kompromisą. Bendras planas tada kitą savaitę būtų pateiktas kitoms ES šalims. Tačiau jis esą neturi peržengti ligšiolinės sutarties su ES rėmų.

„Brexito“ termino pratęsimui turi pritarti ES, skyrybos galėtų būti atidėtos iki gegužės 22-osios. Balandžio 10-ąją rengiamas ES viršūnių susitikimas.

Bendruomenių Rūmai iki šiol triskart atmetė Th. May su ES išsiderėtą „Brexito“ sutartį. Be to, parlamentarai atmetė ir visas „Brexito“ alternatyvas.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.03; 09:33

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai vėl atmetė visas alternatyvas sutarčiai su Europos Sąjunga dėl „Brexito“ sąlygų. Tai paaiškėjo pirmadienį paskelbus balsavimo dėl keturių pasiūlymų, kuriuos atrinko Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow, rezultatus.

Visai nedaug balsų pritrūko valdančiajai Konservatorių partijai atstovaujančio deputato Keno Clarke`o pasiūlymui, kuriam pritarė 273 parlamentarai, o 276 balsavo prieš. Ši iniciatyva reikalavo, kad vyriausybė į bet kurį būsimą susitarimą su ES įtrauktų punktą „dėl nuolatinės ir visapusiškos muitų sąjungos su ES, taikomos visai Jungtinei Karalystei“. Dabartiniame sutarties dėl „Brexito“ projekte, kurį parlamentas jau tris kartus atmetė, numatoma, kad, išstodama iš ES, Didžioji Britanija taip pat paliks Europos muitų sąjungą ir bendrąją rinką.

Konservatoriaus Nicko Boleso pasiūlymas, žinomas kaip „Bendroji rinka 2.0“ arba „Norvegijos modelis +“, taip pat nesulaukė parlamentarų daugumos pritarimo, kaip ir deputatų iš Leiboristų partijos Peterio Kyle`o ir Philo Wilsono pataisa, numatanti referendumą, kuriam turi būti pateiktas bet kurio su Briuseliu pasiekto susitarimo tekstas.

Mažiausiai balsų (191) surinko Škotijos nacionalinei partijai atstovaujančios deputatės Joannos Cherry pasiūlymas atidėti „Brexito“ datą arba surengti balsavimą dėl dviejų variantų: pasitraukti iš ES be susitarimo arba atšaukti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį, t. y. iš esmės atšaukti visą „Brexito“ procesą.

Komentuodamas balsavimo rezultatus, „Brexito“ ministras Stephenas Barclay`is konstatavo, kad Bendruomenių Rūmai atsisako pritarti išstojimui iš ES be sutarties, bet kartu stoja ir prieš „Brexito“ atšaukimą. Jis leido suprasti, kad sutartis dėl „Brexito“ sąlygų gali būti pateikta parlamentui balsuoti ketvirtą kartą.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai kovo 29 d. trečią kartą nepritarė sutarčiai dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Prieš sandorį, kurį parlamentarams pateikė ministrės pirmininkės Th. May vyriausybė, balsavo 344 deputatai, už – 286.

Du ankstesni vyriausybės mėginimai prastumti sutartį parlamente taip pat baigėsi visiška nesėkme. Sausio 15 d. Bendruomenių Rūmai atmetė sutartį dėl „Brexito“ rekordine per visą šalies istoriją 230 balsų dauguma. O antras mėginimas kovo 12 d. baigėsi tuo, kad sandoris buvo atmestas 149 balsų persvara.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.02; 08:28

Theresa May. EPA – ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May šeštadienį svarstė ketvirtą galimybę gauti palaikymą savo „Brexito“ susitarimui parlamente, augant chaotiško pasitraukimo per mažiau negu dvi savaites grėsmei.

Parlamentarai penktadienį ryžtingai atmetė Th. May susitarimą, nors ir žymiai mažesniu skirtumu negu sausį ir kovą.

„Mes tikime, kad geriausias būdas gerbti referendumą yra sudaryti sutartį“, – šeštadienį BBC radijui sakė konservatorių partijos vadovas Brandonas Lewisas.

Atkreipdamas dėmesį į augančią paramą jos susitarimui, nepaisant pralaimėjimo, Th. May atstovas spaudai penktadienį žurnalistams sakė, kad jie eina teisinga kryptimi.

Parlamento nariai vėl susirinks pirmadienį, kad apsvarstytų galimus sutarties pakeitimus, kurie galėtų užtikrinti, jog ji būtų priimta, įskaitant paramą glaudesniems ryšiams su Europos Sąjunga po to, kai Didžioji Britanija pasitrauks. 

Vyriausybė priešinasi savo „Brexito“ strategijos pataisymams, ir Th. May penktadienį pažymėjo, kad bet kokie variantai vis tiek reikštų, kad parlamentas patvirtina jos „skyrybų“ susitarimą, santuokos nutraukimo sąlygas.

Pasitraukimo susitarimas leidžia ilgą pareinamąjį laikotarpį, per kurį būtų išlaikomas status quo, kad asmenys ir įmonės galėtų prisitaikyti prie būsimų Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių.

Praėjus trejiems metams po Didžiosios Britanijos balsavimo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos istoriniame referendume šis procesas yra aklavietėje dėl nesutarimų tarp vyriausybės ir parlamento.

Protestuotojai kaltina parlamentarus dėl „Brexito“ išdavimo jį atidedant. „Brexito“ šalininkai Th. May partijoje priešinasi susitarimui, nes mano, kad jis nėra pakankamas, jog būtų nutraukti ryšiai su Briuseliu. „Pasilikimo“ stovykla nori artimesnių ryšių su Europos Sąjunga bei Norvegija ir Šveicarija.

Kai kurie norėtų, kad „Brexitas“ būtų visiškai sustabdytas.

Buvusi kabineto ministrė konservatorė parlamentarė Nicky Morgan BBC radijui sakė, kad aklavietei nutraukti gali prireikti nacionalinės vienybės vyriausybės.

„Mūsų istorijoje buvo laikotarpių, kai turėjome nacionalinės vienybės vyriausybę ar koaliciją dėl labai specifinio klausimo“, – pažymėjo ji. 

Didžioji Britanija turėjo palikti Europos Sąjungą penktadienį, ilgai skelbtą kovo 29 dieną, bet paralyžius parlamente paskatino Th. May paprašyti Bendrijos lyderių daugiau laiko.

Dabar ji turi paaiškinti, kas bus toliau, po to, kai ES Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas paskelbė apie viršūnių susitikimą Briuselyje balandžio 10 dieną.

Europos Sąjunga galutiniam sprendimui nustatė balandžio 12 dieną su dviem tikėtinomis galimybėmis: arba Didžioji Britanija traukiasi be jokio susitarimo, arba pritaria ilgam pratęsimui, kad būtų suteikta laiko naujam požiūriui.

Premjerė teigia, kad būtų „nepriimtina“ prašyti rinkėjų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose gegužę.

Parlamento nariai pakartotinai atmetė pasitraukimą be susitarimo, bijodami katastrofos, jeigu Didžiajai Britanijai reikėtų užmegzti santykius su artimiausia prekybos partnere be jokio plano.

Tačiau tai išlieka pagrindinė teisinė galimybė.

Irma Baranauskaitė (ELTA)
 
2019.03.31; 09:00

Mes esame Europa. Taip skelbia šis plakatas, kurį britai atsinešė į Brexit kritikuojantį mitingą. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos lyderis Jeremy`is Corbynas paragino torių vadovę ir šalies ministrę pirmininkę Theresą May tučtuojau atsistatydinti ir surengti Jungtinėje Karalystėje naujus parlamento rinkimus.

Savo raginimą opozicijos lyderis paskelbė iš parlamento tribūnos po to, kai Bendruomenių Rūmai vėl atmetė sandorį dėl „Brexito“ sąlygų, kurį Th. May anksčiau buvo sudariusi su Briuseliu.

„Bendruomenių Rūmai aiškiai davė suprasti, kad šis susitarimas turi būti pakeistas, kad jis turi turėti alternatyvų pagrindą. Ir jeigu ministrė pirmininkė negali su tuo sutikti, tai ji turi pasitraukti, ir ne kažkada ateityje, o tiesiog dabar, kad mes galėtume nulemti mūsų šalies ateitį visuotiniais rinkimais“, – pareiškė J. Corbynas.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai penktadienį trečią kartą nepritarė sutarčiai dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Prieš sandorį, kurį parlamentarams pateikė ministrės pirmininkės Th. May vyriausybė, balsavo 344 deputatai, už – 286.

Du ankstesni vyriausybės mėginimai prastumti sutartį parlamente taip pat baigėsi visiška nesėkme. Sausio 15 d. Bendruomenių Rūmai atmetė sutartį dėl „Brexito“ rekordine per visą šalies istoriją 230 balsų dauguma. O antras mėginimas kovo 12 d. baigėsi tuo, kad sandoris buvo atmestas 149 balsų persvara.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.30; 06:33

Šimtai tūkstančių žmonių, besipriešinančių Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimui iš ES, žygiavo centrinėmis Londono gatvėmis, reikalaudami naujo „Brexito“ referendumo, politinei išstojimo krizei skandinant premjerę Theresą May.

Demonstrantai žygiavo Londono centre ir nešėsi plakatus su užrašais „Geriausia sutartis – jokio „Brexito“ bei „Reikalaujame žmonių balso“. Mitingo organizatorių teigimu, tai yra didžiausias protestas prieš „Brexitą“ iki šiol.

Po trejus metus trukusių debatų vis dar nėra aišku, kaip, kada ir ar išvis įvyks „Brexitas“, o premjerė Th. May bando rasti kelią iš didžiausios pastarųjų dešimtmečių politinės krizės. Th. May penktadienį užsiminė, kad jai gali nepavykti kitą savaitę į parlamentą sugrąžinti dukart atmestos išstojimo sutarties trečiam balsavimui, o tai visiškai sugriautų jos „Brexito“ strategiją.

„Jausčiausi kitaip, jei tai būtų gerai suvaldytas procesas, o vyriausybė imtųsi protingų sprendimų. Bet tai, kas vyksta, yra visiškas chaosas“, – „Reuters“ sakė Garethas Rae, į mitingą atvykęs iš Bristolio.

„Šalis bus susiskaldžiusi, kad ir kas benutiktų, o blogiausia yra būti susiskaldžius dėl melo“, – pridūrė G. Rae.

Nors tiek gyventojai, tiek ir politikai yra susiskaldę dėl „Brexito“, dauguma sutinka, kad tai yra svarbiausias strateginis Jungtinės Karalystės sprendimas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Už pasilikimą ES pasisakantys demonstrantai susirinko „Atiduokite tai žmonėms“ žygiui netoli Heidės parko, tada judėjo premjerės rezidencijos Dauningo gatvėje link, o protestą užbaigs prie parlamento.

Oficialių demonstrantų skaičiaus kol kas nėra, tačiau protestų organizatoriai tikina, kad mitinguose dalyvauja šimtai tūkstančių žmonių. Organizatoriai buvo įsitikinę – šis protestas perspjaus spalį vykusį mitingą, kuriame dalyvavo apie 700 tūkst. žmonių.

18 metų amžiaus Phoebė Poole, laikanti plakatą su užrašu „Niekada nepaleisiu ES“, nebuvo pakankamo amžiaus balsuoti 2016-ųjų referendume, tačiau ji sakė atstovaujanti jaunimui.

„Šiandien mes čia atėjome, nes manome, kad mūsų ateitis buvo pavogta iš mūsų. Būtent mūsų karta turės gyventi su šios katastrofos padariniais. Bus sunkiau susirasti darbą. Jau dabar matote daug didelių įmonių paliekant JK. Aš nerimauju dėl ateities“, – sakė ji.

Visoje šalyje buvo užsakyta apie 200 autobusų, kurie į protestą Londone penktadienio vakarą ir šeštadienio rytą vežė žmones.

Praėjus vos trims dienoms po to, kai Th. May pasakė visuomenei „aš esu jūsų pusėje“ ir paragino parlamento narius pritarti jos siūlomam „Brexito“ susitarimui, peticija atšaukti „Brexitą“ sulaukė 4 mln. rėmėjų.

2016 m. birželio 23 d. referendume 17,4 mln., arba 52 proc., rinkėjų palaikė pasitraukimą iš ES, o 16,1 mln., arba 48 proc., balsavo už pasilikimą Bendrijoje. Tačiau nuo pat referendumo rezultatų paskelbimo „Brexito“ oponentai ieškojo būdų surengti dar vieną referendumą.

Premjerė Th. May ne kartą atmetė pakartotinio referendumo galimybę, sakydama, kad tai pagilins susiskaldymą ir kels grėsmę demokratijai šalyje. Išstojimo iš ES šalininkų nuomone, antras referendumas sukeltų didžiulę konstitucinę krizę.

„Mes jau atidavėme tai žmonėms. Ir žmonės suriaumojo“, – tviteryje rašė už išstojimą pasisakanti grupė „Pakeisk Britaniją“.

„Brexito“ šalininkai sako, kad, nors išstojimas gali sukelti šiek tiek nestabilumo, ilguoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė suklestėtų išsilaisvinusi iš to, ką jie vadina pasmerktu Vokietijos dominuojamos vienybės eksperimentu, kuris esą atsilieka nuo kitų didžiųjų pasaulio galiūnių.

Kai kurios visuomenės apklausos rodo, kad dabar žmonės būtų labiau linkę balsuoti už pasilikimą Europos Sąjungoje, tačiau šis pokytis nėra ryškus.

Daugelis žmonių šalyje teigia, kad „Brexitas“ jiems tiesiog nusibodo. Th. May teigimu, būtent šiems rinkėjams norisi, kad „Brexito“ procesas „tiesiog pasibaigtų“.

Tačiau protestuotojai nesutiko su tokiu premjerės pareiškimu ir patikino, kad Th. May nėra britų pusėje, o viename plakate buvo rašoma: „Tu nekalbi už mus, Theresa“.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.23; 17:54

Briuselyje vykusio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo metu Didžiajai Britanijai buvo pasiūlytos dvi galimybės dėl „Brexito“ atidėjimo. ES lyderiai pasiūlė atidėti Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES iki gegužės 22 dienos, – likus dienai iki Europos Parlamento rinkimų dienos, – jei britų parlamentarai kitą savaitę pritars su Briuseliu suderėtai išstojimo sutarčiai, kurią anksčiau jau du kartus atmetė. 

Jei britų parlamentas susitarimui vis dėlto nepritars, „Brexitas“ įvyks balandžio 12 d., nebent Didžioji Britanija iki tos dienos nuspręs dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. 

Didžiajai Britanijai nusprendus dalyvauti gegužės 23-26 dienomis vyksiančiuose rinkimuose į EP, šaliai reikėtų laiko priimti atitinkamus teisės aktus, tačiau premjerė Theresa May tvirtino, kad to nebus ir bus gerbiamas rinkėjų sprendimas nutraukti 46 metus trukusią Londono narystę.

„Esu tvirtai įsitikinusi, kad būtų neteisinga prašyti Didžiosios Britanijos žmonių dalyvauti šiuose rinkimuose, praėjus trejiems metams po balsavimo pasitraukti iš ES“, – teigė Th. May.

Didžiosios Britanijos premjerė pridūrė, kad šalies parlamentarų laukia „aiškus pasirinkimas“.

Iš pradžių Didžioji Britanija prašė atidėti „Brexitą“ iki birželio pabaigos, bet, šaliai neketinant dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, „Brexito“ atidėjimas iki birželio pabaigos tampa negalimas.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.22; 07:55