Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.
Reikjavikas/Paryžius, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Antradienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „nepriimtinu“ ir „baisiu“ pavadino protestuotojų išpuolį prieš jo žmonos Brigitte Macron giminaitį.
„Jis buvo užpultas, nes yra mūsų tolimesnis sūnėnas“, – sakė E. Macronas apie 30 metų Jeaną Baptiste’ą Trogneux, kurį vėlai pirmadienį prie jo vadovaujamos šokolado parduotuvės šiaurės Prancūzijoje sumušė prieš vyriausybę nusiteikę protestuotojai.
„Manau, kad tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini ir (…) baisūs“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, jog tikisi, kad teisingumo sistema imsis reikiamų veiksmų. E. Macronas kalbėjo atvykęs į Europos Tarybos viršūnių susitikimą Islandijoje.
Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron antradienį taip pat pasmerkė išpuolį prieš savo giminaitį, sumuštą prie jos šeimos šokolado parduotuvės per akivaizdžiai politiškai motyvuotą užpuolimą.
Protestuotojai prieš vyriausybę užklupo J. B. Trogneux pirmadienio vakarą, kai jis grįžo į savo butą virš garsiosios Trogneux šeimos šokolado parduotuvės, kuriai jis vadovauja Amjene, šiaurės Prancūzijoje. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Agresoriai smogė 30 metų B. Macron giminaičiui į galvą, rankas ir kojas, prieš pabėgdami įžeidinėjo „prezidentą, jo žmoną ir mūsų šeimą“, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė aukos tėvas Jeanas Alexandre’as Trogneux. „Jie peržengė visas ribas. Esu nustėręs“, – pridūrė J. A. Trogneux. Jis sakė, kad sūnų apžiūrėjo gydytojas ir jis laukia skenavimo rezultatų.
B. Macron paskelbė retą pareiškimą, smerkiantį išpuolį kaip „bailumą, kvailumą ir smurtą“. Ji pareiškė solidarumą su savo šeima ir sakė nuolat su ja bendraujanti „nuo vakar 23 valandos“.
Vietos policija pranešė sulaikiusi aštuonis žmones po išpuolio, įvykusio netrukus, kai prezidentas E. Macronas pirmadienio vakarą 20 val. vietos laiku (21 val. Lietuvos laiku) pasirodė pagrindinėje šalies televizijos naujienų programoje.
Jau šešios B. Macron šeimos kartos valdo Jeano Trogneux šokolado parduotuvę jos gimtojo Amjeno miesto centre, parduotuvė specializuojasi saldumynų iš apylinkėse užaugintų migdolų, skanėstai žinomi kaip „Amiens Macaron“, gamyboje.
Trogneux šeimos verslas, išplitęs visoje šiaurinėje Prancūzijoje, per šešerius E. Macrono valdymo metus ne kartą buvo protestuotojų taikinys, sklandant gandams, nors jie ne kartą buvo paneigti, kad prezidento šeima turi finansinių interesų įmonėje.
„Parduotuvė nesusijusi su politika“, – antradienį vietos laikraščiui „Courrier Picard“ sakė J. A. Trogneux. „E. Macronas neturi nieko bendra su mūsų verslu. Nesuprantu visų tų žmonių, kurie ir toliau neduoda mums ramybės. Kai kurie iš jų netgi ragina boikotuoti mūsų parduotuves ir gaminius. Jie viską suplakė į vieną krūvą“, – sakė jis
Šiais metais Prancūzijoje prieš E. Macroną kilo didžiausios per daugelį dešimtmečių demonstracijos dėl pensijų sistemos reformų, padidinusių pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Nesiliaujantys susirėmimai per protestus, taip pat išpuoliai prieš vietos ir šalies išrinktus asmenis, sukėlė diskusijas, ar šalis tampa vis nepakantesnė ir linkusi į smurtą.
Protestuoja „geltonosios liemenės”. Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
Balandžio mėnesį per protestus buvo padegtas vienas E. Macrono mėgstamiausių restoranų Paryžiuje – prabangi užkandinė „La Rotonde“, liepsnas greitai užgesino atvykę ugniagesiai.
Praėjusią savaitę vieno Vakarų Prancūzijos kaimo meras paskelbė atsistatydinantis po įtariamo jo namų padegimo, sukėlusio politikų pasipiktinimą. Yannickas Morezas iš Sen Breveno kaimo ne kartą buvo kraštutinių dešiniųjų aktyvistų užpultas dėl jo paramos vietos pabėgėlių centrui.
B. Macron liko sukrėsta, kai 2020 m. jai su vyru vaikštinėjant Tiuilri soduose prie prezidento rūmų, juos apsupo ir įžeidinėjo vadinamųjų „Geltonųjų liemenių“ protestuotojai.
Vidaus reikalų ministerijos statistika rodo, kad 2022 m., kai šalyje vyko parlamento ir prezidento rinkimai, fizinio ar žodinio smurto prieš įstatymų leidėjus atvejų padaugėjo 32 procentais.
„Tik blogyn ir blogyn. O dabar jau ir prezidento šeima“, – tviteryje parašė valdančiosios partijos įstatymų leidėjas Karlas Olive’as.
Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 18 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron teisinėmis priemonėmis ginasi nuo melagingų teiginių apie jos seksualinę tapatybę. Prezidento Emmanuelio Macrono žmona padavė į teismą dvi moteris, kurios socialiniuose tinkuose skleidė melą, kad ji gimė vyru ir vadinosi Jeanu Micheliu.
Pirmasis teismo posėdis dėl kišimosi į privačią sferą numatytas birželio viduryje, penktadienį Paryžiuje pranešė teisėsaugos šaltiniai.
Prie ieškinio prisijungė trys B. Macron vaikai ir brolis. Kelis mėnesius socialiniuose tinkluose buvo platinama žinia, kad Brigitte yra translytė. Gruodžio pabaigoje gandas vėl pasirodė tviteryje, juo dažnai dalijosi prieš vyriausybę nusiteikę asmenys.
Panašių teiginių anksčiau būta apie buvusią JAV pirmąją ponią Michellę Obamą ir Nyderlandų premjerę Jacindą Ardern. Per 2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją būta pasipylė gandai, kad E. Macronas yra homoseksualas.
Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gruodžio 23 d. (AFP-ELTA). Pastarosiomis dienomis Prancūzijoje išplito dezinformacija apie prezidento Emmanuelio Macrono žmoną – melagingai tvirtinama, kad ji gimė vyru. Tai didina būgštavimus dėl melagingų naujienų plitimo internete, likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki prezidento rinkimų.
68 metų Brigitte Macron ketina paduoti ieškinį dėl dezinformacijos. Tai patvirtino jos advokatas.
Melagingos transfobinio pobūdžio žinios, nukreiptos į iškilius politinius veikėjus, iki šiol buvo itin retos Prancūzijoje, bet dabar tai naujas reiškinys visame pasaulyje. Jau buvo nusitaikyta į tokias moteris kaip buvusi JAV pirmoji ponia Michelle Obama, JAV viceprezidentė Kamala Harris ir Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern.
Išpuoliai prieš Brigitte Macron surengti jos vyrui antradienį atšventus 44-ąjį gimtadienį bei rengiantis įtemptai kovai dėl perrinkimo balandį. E. Macrono santykiai su 24 metais už jį vyresne žmona kaip visada sulaukia didelio žiniasklaidos susidomėjimo Prancūzijoje ir užsienyje.
Pirmą kartą jiedu susitiko, kai ji vedė dramos būrelį, o jis dar buvo paauglys moksleivis. Tai ne pirmas kartas, kai Macronų pora nukenčia nuo gandų, nukreiptų į lytį ar seksualinę orientaciją. Per 2017-ųjų rinkimų kampaniją E. Macronas gavo paneigti teiginius apie savo tariamą homoseksualumą.
Jau kelis mėnesius socialiniuose tinkluose daugėjo žinučių, kuriose teigiama, kad Brigitte Macron, gimusi Brigitte Trogneux, yra translytė moteris, kurios vardas gimus buvo Jeanas Michelis. Melagingi teiginiai sako, kad buvo suregztas didžiulis sąmokslas, siekiant nuslėpti pasikeitusį statusą. Sąmokslo teorija nuėjo dar toliau – teigiama, kad buvo nuslėpti kaltinimai pedofilija.
Regis, pirmą tokį pareiškimą feisbuke kovo mėnesį pateikė vartotojas, pasivadinęs „Natacha Rey“. Šios „žurnalistės“ puslapyje knibždėte knibžda konspiracinių teorijų ir liejasi kritika prieš vadinamąją „sveikatos diktatūrą“. Tai pasigavo kitas feisbuko vartotojas, sukūręs sąmokslo teoriją, kad Brigitte Macron yra „satanistė, pedofilijos nusikaltėlė, translytė“ – tai terminas, atkartojantis JAV kilusio „Qanon“ sąmokslo judėjimo teiginius, kad pasaulį slapta valdo pedofilų elitas. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Panašūs teiginiai pradėjo plisti spalio viduryje. Grotažymė #JeanMichelTrogneux pirmą kartą pasirodė tviteryje lapkričio 1 d., vėliau ją išplatino palyginti mažai sekama paskyra „Le Journal de la Macronie“. Beveik mėnesį grotažymė nebuvo itin matoma, tačiau nuo gruodžio pradžios patyrė įspūdingą populiarumo augimą – sugeneravo 68 300 pakartotinių pranešimų ir daugiau nei 174 tūkst. paspaudimų „patinka“.
Kaip ir daugelio sąmokslo teorijų atveju, pagrindiniai jos propaguotojai yra iš labai įvairių judėjimų – nuo COVID skeptikų iki prancūzų ultranacionalistų. Tviterio paskyrą, kurioje paskelbta daugiausia pranešimų apie šias suklastotas naujienas, valdo „Frexito“, Prancūzijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, šalininkas, o daugiausiai šių žinučių išplatinusiam tviterio vartotojui priklauso internetinė žiniasklaida, smerkianti „propagandą“ apie COVID omikron atmainą.
Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron per Kalėdas buvo užsikrėtusi naujuoju koronavirusu, šeštadienį pranešė jos biuras.
67-erių B. Macron teigiamą testo rezultatą gavo gruodžio 24 dieną, tačiau ji juto tik nesunkius simptomus ir po šešių dienų pakartotinis testas jau buvo neigiamas, sakė jos biuras.
Teigiamą koronaviruso diagnozę B. Macron gavo praėjus savaitei po to, kai gruodžio 17 dieną virusas buvo patvirtintas jos vyrui Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir jis savaitę karantinavosi.
Tuo laikotarpiu B. Macron buvo apsistojusi oficialioje prezidento rezidencijoje Eliziejaus rūmuose, o pats prezidentas dirbo iš kitos rezidencijos, esančios Paryžiaus priemiesčiuose.
Jo žmonos biuras sakė, kad informacija apie pirmosios ponios būklę nebuvo skelbiama todėl, nes ji neturėjo jokios įtakos jos viešajai darbotvarkei. Nuo to laiko ji visiškai pasveiko, pridūrė biuras.
Kai sirgo E. Macronas, jo biuras kasdien skelbdavo informaciją apie jo būklę, o prezidentas viename vaizdo įraše pats kalbėjo apie savo savijautą. Jis juto tokius simptomus, kaip kosulys ir karščiavimas.
Dėl E. Macrono ligos teko saviizoliuotis keliems aukšto rango Prancūzijos politikams, įskaitant premjerą Jeaną Castexą.
Taip pat saviizoliavosi Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Charlesas Michelis, kadangi dalyvavo keliuose susitikimuose su Prancūzijos prezidentu.
Prancūzijos pirmoji ponia priversta izoliuotis. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron turėjo kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir todėl nedalyvaus trečiadienį numatytose gedulo iškilmėse, skirtose pagerbti nužudytą mokytoją Samuelį Paty‘į. Tai patvirtino prezidentūros šaltiniai.
Pranešama, kad prezidento Emmanuelio Macrono žmona izoliuosis septynias dienas. Jai esą jokie simptomai nepasireiškia. Buvusi mokytoja praėjusį ketvirtadienį buvo susitikusi su žmogumi, kuriam pirmadienį patvirtintas virusas.
S. Paty‘is buvo nužudytas penktadienį viename Paryžiaus priemiestyje. Jam buvo nupjauta galva. Trečiadienį Sorbonos universitete numatytos gedulo iškilmės, kuriose dalyvaus ir E. Macronas.
Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt foto
Rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė priims oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančią Prancūzijos pirmąją porą – Prezidentą Emmanuelį Macroną ir jo sutuoktinę Brigitte Macron.
Lietuvai – didelė garbė. Prancūzija – įtakinga valstybė, priklausanti NATO ir Europos Sąjungai, todėl džiaukimės, jog Prancūzijos lyderis teiksis svečiuotis Vilniuje. Juolab kad Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas su sutuoktine į Lietuvą atvyksta pirmą kartą. Be to, susitikimų Lietuvoje metu bus aptarti, kaip skelbia Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė, svarbūs prekybos, ekonomikos, mokslų, inovacijų, kibernetinio saugumo klausimai. Naudodamasis proga prancūzų lyderis taip pat aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Prancūzijos karius.
O ELTA praneša, kad Vilniaus universiteto (VU) senatas nutarė atvyksiančiam Prancūzijos lyderiui net garbės daktaro vardą suteikti.
Visus svečius privalu garbingai sutikti.
Tik ar Prancūzija – nuoširdi mūsų sąjungininkė? Net jei Lietuva trokšte trokštų tapti pačia geriausia Prancūzijos drauge, ar mums pavyktų tai padaryti? Prisiminkime, kaip Prancūzija dar visai neseniai mėgino Rusijai prakišti du karo laivus „Mistral“. Suskaičiuokime, kiek kartų oficialusis Paryžius riejosi su oficialiuoju Vašingtonu? Beje, šią aplinkybę – dešimtmečiais trunkantį prancūzų šnairavimą JAV pusėn – tiesiog privalu įsidėmėti. Jei Prezidentas G.Nausėda labai šiltai glebesčiuosis su E.Macronu, ar tai patiks Vašingtonui? Ir kodėl turėtų patikti?
Kitas svarbus aspektas – kaip prancūzai žvelgia į Baltijos šalims didelį galvos skausmą keliantį dujotiekį „Nord Stream 2“? Argi oficialoji Prancūzija – mūsų pusėje?
Dar vienas ramybės neduodantis galosūkis: kodėl E.Macronas taip pataikauja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui? Slaptai.lt portale jau buvo pastebėta: „prancūzų apžvalgininkas Žanas Dominikas Meršė leidinyje „L`Opinion“ teigia, jog Prancūzijos prezidentas – dviveidis: Turkijos prezidentą visuomet aršiai kritikuoja, o štai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bendrauja taip, tarsi Kremliaus vadovas būtų pats didžiausias demokratas, pats tikriausias humanistas“.
Atidžiai analizuojant Prancūzijos užsienio politiką mums būtina žinoti, su kokiomis NATO ir ES šalimis ši valstybė nesutaria. Žvelgdami būtent per tokią prizmę matysime, jog Prancūzija konfliktuoja ne vien su JAV – pačia įtakingiausia NATO nare. Ji riejasi ir su kita įtakinga NATO nare – Turkija, turinčia vieną iš galingiausių kariuomenių Europos žemyne. Tad jei G.Nausėda labai pataikaus E.Makronui, jis rizikuos atšaldyti santykius ne tik su JAV, bet ir Turkija. O jei žvelgsime dar atidžiau, tai per daug pataikaudami ponui E.Makronui rizikuojame sujaukti santykius net ir su Vokietija.
Kodėl – dar ir su Vokietija? Prancūzijos simpatikai Lietuvai mėgsta įrodinėti, jog Prancūzija tiesiog negalinti labai bičiuliautis su Turkija, nes Paryžiuje, Marselyje, Lione, Grenoblyje, Nicoje gyvena gausios armėnų bendruomenės. Pabandytų E.Makronas ir jį remiančios politinės partijos bent sykį nepaminėti 1915-aisiais nutikusios tragedijos kaip “armėnų tautos genocido“, čia pat prašvilptų rinkimus. Šitaip mąstantys prancūzofilai teisūs. Prancūzijoje išties gausios armėnų bendruomenės, o jų nariai – įtakingi verslininkai, menininkai, bankininkai.
Bet tada nepamirškime, jog Vokietijoje gyvenanti gausi turkų bendruomenė, ir vokiečių politikams, siekiantiems valdžios, taip pat svarbu užsitikrinti kuo platesnių sluoksnių paramą, įskaitant skaitlingas turkų bendruomenes. Vargu ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir ją palaikanti valdančioji koalicija drįstų akis labai aršiai draskyti Turkijos prezidentui mosuodama „armėnų tautos genocido“ plakatais. Štai kaip viskas susipynę.
Teroristų išpuolis prieš Turkijos diplomatus Vienoje 1984 metais
Pabandykime bent akimirkai įsivaizduoti, jog, sakykim, Prancūzijoje armėnų diaspora – labai menkutė. Manykime, jog Prancūzijoje – gausi turkų bendruomenė. Ar Prancūzijos prezidentas pultų kiekvieną pavasarį 1915-uosius minėti kaip „armėnų tautos tragediją“? Greičiausiai arba nutylėtų, arba kreiptų politiką į kitą pusę. Štai toks valstybių dviveidiškumas – atgrasus. Solidžios, įtakingos, civilizuotos valstybės pirmiausia turėtų ieškoti tiesos, o ne skaičiuoti, kaip turgavietėje, kokia bendruomenė gausesnė, kokia – mažesnė, todėl ne tokia svarbi.
Juolab kad Prancūzija, jei jau veržte veržiasi atgailauti už praeities nuodėmes, išties turinti už ką galvą barstyti pelenais. Apie tai, kokios bjaurios prancūziškos nuodėmės Alžyre, jūsų leidinyje jau sykį rašė žurnalistai Gintaras Visockas ir Irma Ąžuolė. Štai I.Ąžuolė straipsnyje „Modernioji Prancūzija išpažino dar ne visas savo nuodėmes Alžyre“ skelbė: „Prancūzijai tenka mokėti sąskaitas už kolonijinę praeitį. Ir šiandien labai jautri ir sudėtinga tema yra atsakomybė už milijonus gyvybių Alžyro kare (1954-1962). Daugiau nei šimtą trisdešimt metų valdytą koloniją, ilgainiui paverstą Prancūzijos provincija, siekta išlaikyti visomis išgalėmis. Paryžius savo ginkluotosioms pajėgoms suteikė ypatingus įgaliojimus – laisvę žudyti ir kankinti.“
Nors I.Ąžuolės straipsnyje užsimenama apie Prancūzijos prezidentų, įskaitant ir E.Makroną, pastangas atsiprašyti Alžyro arabų, tačiau tuo pačiu pabrėžiama, kad „Represinės kolonijinės politikos istorija vis dar glūdi užrakinta giliuose stalčiuose, dalis dokumentų sunaikinta. Pasak tyrėjų, atkurta tik apie 2 proc. informacijos apie prancūzų kariuomenės nusikaltimus“.
Apart šių niuansų Prancūzija turinti dar vieną nuodėmę, kuri kruoščiai slepiama nuo visuomenės akių. Prancūzijos istorijoje būta laikotarpių, kai oficialusis Paryžius nuolaidžiavo teroristams. Remiantis JAV duomenimis, nuo 1970 iki 1981 metų imtinai nuo teroristų iš ASALA ir Dašnakcutiun rankų Europos sostinėse žuvo 28 turkų diplomatai ir jų šeimų nariai bei 34 visai niekuo dėti europiečiai (apie tris šimtus europiečių – sužeista). Šių organizacijų smogikai siautėjo ir Prancūzijos miestuose. Apie tai 1983 metais išsamiai rašė „The New York Times“.
O kaip tuomet reagavo Prancūzijos valdžia? Nerodė griežtumo. Kodėl pasirinkta nuolaidžiavimo taktika?
Vienareikšmio atsakymo nėra. 1983 metais ASALA (Sekretnaja armija osvoboždenija Armėniji) pagrasino raketomis apšaudysianti Prancūzijos ambasadą Teherane, jei prancūzai nepaleis į laisvę 21 teroristo, siejamo su sprogimu tarptautiniame Prancūzijos Orli oro uoste. Užuot principingai pasielgusi Prancūzija užmezgė flirtą su smogikais. Anuomet Paryžiuje net kilo visuomenės pasitiktinimas. Į protestus išėję prancūzai kėlė klausimą: kas gi dangsto teroristus Prancūzijoje?
Į šį klausimą atsakyti būtų galima tokiais žodžiais – įtarimai krentą Prancūzijos žvalgybai. Tačiau atvirą klausimą, „kur baigiasi prancūzų žvalgyba ir kur prasideda ASALA ir Dašnakcutiun teroristai“, oficialusis Paryžius anuomet nutildė pasirėmęs neva nacionalinio saugumo sumetimais.
ASALA smogikai
Tuomet Prancūzijos žvalgyba greičiausiai ir susibičiuliavo su slaptosiomis Armėnijos organizacijomis. Ieškojo kompromisų, abipusės naudos. ASALA ir Dašnakcutiun smogikai su prancūzų žvalgais dalinosi subtilia informacija apie padėtį Libane, Sirijoje, Irane, Pietų Kaukaze (ten – gausios jų bendruomenės), o prancūzų slaptosios tarnybos užmerkdavo akis, kai pastebėdavo jų suktumus verčiantis, sakykim, ginklų kontrobanda.
O kokia šiandien Prancūzijos užsienio politika? Niekas nesikeičia. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar oficialusis Paryžius vengia ištarti bent vieną piktesnį žodį, adresuotą Kremliaus vadovams, o štai kivirčytis su NATO partnerėmis Amerika ir Turkija – riejasi kiek tik širdis geidžia. Kartais atrodo, jog tikrosios Prancūzijos partnerės –Rusija ir Armėnija.
Ši keista draugystė pavojinga. Nepamirškime, kad tikrasis Armėnijos tikslas – supjūdyti Turkiją su kitomis NATO partnerėmis. Sukiršinti siekiama taip, kad Turkija arba būtų išstumta iš NATO arba, neapsikentusi priekaištų, dvigubų standartų ir užgauliojimų, pati pasitrauktų. Šis Armėnijos tikslas sutampa su Vladimiro Putino tikslais silpninti, ardyti NATO aljansą.
Prancūziškų užkulisinių politinių žaidimų neįmanoma nepastebėti. Tai daroma tarsi Prancūzijos prezidento E.Macrono rankomis. Prisiminkime paskutiniuosius oficialiojo Paryžiaus ir oficialiosios Ankaros susikibimus. Mums, europiečiams, dažniausiai atrodo, kad neteisi musulmoniškoji Turkija, o štai krikščioniškoji Prancūzija – šventa. Bet jei Prancūzija būtų šventa, prancūzai, pavyzdžiui, neskirtų apie 80 milijonų eurų kredito Turkiją ir Azerbaidžaną šantažuojančiai Armėnijai per vieną specialią vystymo agentūrą (apie šį kreditą E.Makronas informavo Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą nusiųstame „palaikymo laiške“ šių metų birželio mėnesį). Argi padoru remti agresyviai besielgiančią valstybę? Jei Prancūzija elgtųsi princpingai, ji per gausią armėnų bendruomenę mėgintų spustelėti Armėniją – tegul Jerevanas liaunasi piktaudžiavęs 1915-ųjų tragedija ir grąžina Azerbaidžanui tai, kas jai nepriklauso – Kalnų Karabachą. Jei Prancūzija būtų principinga, ji klaustų Jerevano – kada gi, po perkūnais, atsisakystite Rusijos karinės bazės Giumri mieste?
Bet kol kas – viskas atvirkščiai.
Prancūzijos žvalgybos kuo aiškiausiai mato, kaip oficialusis Jerevanas slapta organizuoja Sirijos, Libano armėnų bei Sirijos ir Libano kurdų smogikų perdislokavimą į Kalnų Karabachą, kad šie iš ten puldinėtų Turkijos sąjungininką Azerbaidžaną (taip Azerbaidžaną remiančiai Turkijai sukuriama papildomų problemų). Ne tik stebi, bet gal net slapta talkina…
Libano kurdai permetami į Kalnų Karabachą
Jau net Egipto spauda (pavyzdžiui, leidinys cairo24.com) rašo, kaip aršiausi kurdų smogikai (kurdai – nėra vieningi, esama lojalių Turkijai) integruojami į karines armėnų pajėgas, kurių tikslas – kuo ilgiau neleist Azerbaidžanui atsiimti pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą. Remiantis Turkijos pranešimais, į šiuo metu Armėnijos kontroliuojamą Kalnų Karabachą jau permesta apie kelis šimtai kovotojų, mokančių rengti diversijas, partizanauti. Kad kurdų smogikai bei Libano ir Sirijos armėnai slapta per Siriją, Iraką ir net Iraną permetami į Kalnų Karabachą, gausiai rašo ir Azerbaidžano spauda. Lietuvai nekenktų karts nuo karto peržiūrėti rusų kalba leidžiamus turkiškus ir azerbaidžanietiškus leidinius. Kad į šį Gordijo mazgą galėtume pažvelgti iš įvairių pusių.
O dabar atkreipkime dėmesį – kodėl Armėnijos ambasadorius Irake ponas Gračje Poladianas daug kartų svečiavosi tuose Irako regionuose, kurie gausiai apgyvendinti kurdais? Kai kurios kurdų grupuotės atsisakė leistis į Armėnijos ambasadoriaus pasiūlytą avatiūrą. Bet Armėnijos ambasadorius rado ir tokių, kurie mielai sutiko ginklu talkinti armėnams kariaujant dėl Kalnų Karabacho.
O čia dar – Kipro ultimatumas. Ekonominės sankcijos Baltarusijos režimui nebus taikomos tol, kol Europos Sąjunga nepaskelbs sankcijų Turkijai, kuri Viduržemio jūros rytuose ieško naftos ir dujų telkinių. Toks su Turkija konfliktuojančio Kipro reikalavimas. Tarsi Turkija Viduržemio jūroje neturėtų nė menkiausių teisių, tarsi jai Viduržemio jūroje niekas nepriklausytų.
Turkijos tanklaivis. EPA – ELTA nuotr.
Štai kaip supainiotas šiandieninis pasaulis.
Kaip išlaviruoti Lietuvai – nežinau. Į galvą pirmiausia šauna elementari mintis: jei Turkija – NATO narė, Prancūzijai pirmiausiai turėtų rūpėti ne Rusijos, ne Armėnijos, o JAV ir Turkijos interesai. Prancūzijai taip pat metas įsikalti galvon, kad Lietuva nemėgsta V.Putino ir Nord Stream 2.
O jei Prancūzija mananti kitaip, Lietuvos pareiga ne vien dalinti Universiteto garbės daktaro vardus. Mūsų pareiga priminti Prancūzijos prezidentui pagrindinį NATO principą dėl vienybės. Kas svarbiau – NATO šalių vienybė ar Prancūzijoje gyvenančios armėnų bendruomenės užgaidos?
Tik šitaip ir niekaip kitaip.
Post scriptum
Vaidas Saldžiūnas straipsnyje „Parėmęs Lukašenką Kremlius jau žvangina ginklais: kokie yra tikrieji tikslai?“ (portalas delfi.lt) išsamiai rašo apie Rusijos organizuotas agresyvias karines pratybas „Kaukazas 2020“. Autorius nepamiršta svarstyti, ar šie manevrai kelia grėsmę Baltijos šalims. Tačiau nė žodeliu neužsimena, kad jose aktyviai dalyvauja ir armėnų kariškiai. Kaip teigia „Kavkazkij uzel“, šiose pratybose be rusų, baltarusių, pakistaniečių, kinų kariškių treniruojasi ir apie pusantro tūkstančio armėnų karių tiek savo teritorijoje, tiek Volgogrado srityje. Šiose pratybose nedalyvauja nei Turkijos, nei Azerbaidžano kariškiai (remiantis „Kavkazkij uzel“ duomenimis, Azerbaidžanas į pratybas nusiuntė du karinius stebėtojus).
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė priims oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančią Prancūzijos pirmąją porą – Prezidentą Emmanuelį Macroną ir jo sutuoktinę Brigitte Macron.
Vizito metu Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aptars ES, NATO, regioninio saugumo darbotvarkės klausimus, dvišalį bendradarbiavimą prekybos, ekonomikos, mokslo ir inovacijų bei kultūros srityse.
Rugsėjo 29 d. Prancūzijos vadovas su Lietuvos Prezidentu aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Prancūzijos karius. Prancūzijos lyderis planuoja dalyvauti iškilmingoje ceremonijoje Antakalnio kapinėse, susipažinti su Lietuvos akademine bendruomene.
Šio vizito proga taip pat rengiama Lietuvos ir Prancūzijos verslo atstovų apskritojo stalo diskusija, skirta aptarti bendradarbiavimo galimybėms informacinių ir finansinių technologijų, atsinaujinančios energetikos, kibernetinio saugumo srityse.
Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas su sutuoktine Lietuvoje lankysis pirmą kartą.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palinkėjo Brazilijos piliečiams tokio prezidento, kurio elgesys atitiktų jo einamas garbingas pareigas. Jis tai pareiškė pirmadienį Bjarice per spaudos konferenciją, skirtą Amazonijos problemoms.
E. Macronas apgailestavo dėl neseniai Brazilijos lyderio Jairo Bolsonaro feisbuke pasirodžiusių įrašų, įžeidžiančių Prancūzijos pirmąją ponią Brigitte Macron. Prancūzijos vadovas pavadino juos „labai nemandagiais“. „Tikiuosi, kad Brazilijos žmonės netrukus turės jų vertą prezidentą“, – sakė jis.
Sekmadienį vienas iš J. Bolsonaro „Facebook“ sekėjų paliko jo oficialiame puslapyje komentarus apie Prancūzijos pirmosios ponios išvaizdą. Šis žmogus taip pat pasidalijo fotokoliažu, kuriame vaizduojami Brazilijos ir Prancūzijos lyderiai su savo žmonomis. “Dabar suprantama, kodėl Macronas persekioja Bolsonarą“, – skelbė užrašas šalia paveikslėlio.
„Prezidente, Macronas jums tiesiog pavydi“, – pridūrė internautas.
Šis komentaras iš oficialios J. Bolsonaro paskyros sulaukė tokio atsakymo: „Nežemink vyruko, cha cha“. Brazilijos prezidento spaudos tarnyba nepatikslino, ar šie žodžiai priklauso pačiam valstybės vadovui, ar kuriam nors iš jo padėjėjų.
