Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Gintaras Visockas

Dabar, pasibaigus Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vizitui į Pietų Kaukazą, galima brėžti keletą atsargių pastebėjimų. Be abejonės, vizito būta svarbaus. Aplankytos net trys valstybės: Armėnija, Sakartvelas (Gruzija) ir Azerbaidžanas. Ar nepadaryta klaidų? Oficialiame Lietuvos užsienio reikalų ministerijos puslapyje skelbiami šie informaciniai pranešimai: „Ministras G.Landsbergis: tikime, jog Armėnija liks demokratinių reformų kelyje“, „Armėnijoje inauguruota „Lietuvos giraitė“, „Ministras G.Landsbergis: raginu visas Sakartvelo politines jėgas sutelkti reformoms“ ir „Ministras G.Landsbergis: Lietuva suinteresuota glaudesniais ES ir Azerbaidžano ryšiais“.

Visi ketinimai – solidūs, viltingi, prasmingi, pagirtini. Nė menkiausio priekaišto. Kas galėtų piktintis raginimais išlikti demokratiškais, įgyvendinti reformas, rimčiau bendradarbiauti su Europa?

Tėra vienas įtarimas – kodėl Lietuvos diplomatijos šefo kelionės į Pietų Kaukazą organizuotos balandžio pabaigoje – būtent tuo metu, kai Armėnija mini tragiškus 1915-ųjų įvykius? Esama įtarimų, kad tokiu subtiliai paslėptu būdu oficialusis Vilnius pareiškė ypatingą paramą Armėnijai ir tuo pačiu vylėsi per daug nesuerzinsiąs NATO sąjungininkės Turkijos. Tačiau kad ir kaip slėpsi ylą, ji vis tiek išlindo iš maišo. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas balandžio pabaigoje su oficialiu vizitu viešėjo Jerevane. Atskrido į Jerevaną ne ilsėtis. Oficialus LR URM.lt puslapis byloja: „Viceministras M.Adomėnas dalyvavo Armėnų Genocido 106-ųjų metinių minėjime“. Viešojoje erdvėje gausu nuotraukų, bylojančių, kaip viceministras M.Adomėnas prie paminklo padeda vainiką. Dar prisiminkime, jog G.Landsbergio viešnagė Pietų Kaukaze pradėta nuo Armėnijos, kad G.Landbergis Lori regione Armėnijoje padėjo sodinti „lietuviškąją giraitę“, – ir turėsime išsamų paveikslą, kuria linkme brėžiami svarbiausi lietuviškieji akcentai.

Seimo narys Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Žinoma, galima dar prisiminti, jog balandžio pabaigoje tragiškus 1915-ųjų įvykius tuometinėje Osmanų imperijoje „armėnų genocidu“ pavadino net naujasis JAV prezidentas – Džo Baidenas (Joe Bidenas). Tad Lietuva tiesiog žingsniuoja sąjungininkės Amerikos praminti keliu. Ji neva neturinti kito pasirinkimo

Ir vis tik tiesa turėtų būti pati svarbiausia, svarbesnė net už politines intrigas. Lietuva – maža, silpna, ji, skirtingai nei didžiosios, galingosios šalys, neturi privilegijos elgtis neteisingai – tiesą paminti vardan politinių interesų. Jei mes neieškosime tiesos ir teisingumo visur ir visada, negalėsime reikalauti tiesos ir teisingumo iš kitų, jei patys pateksime į bėdą.

O tiesa štai kokia: „Nei JAV prezidentas, nei Amerikos Kongresas, nei Jerevanas neturi teisino pagrindo 1915-uosius vadinti genocidu“. Tai – ne mano žodžiai. Taip tvirtina JAV konstitucinės ir tarptautinės teisės ekspertas, buvęs JAV prezidento Ronaldo Reigano patarėjas Briusas Feinas (Bruce Fein). Slaptai.lt skelbia šio JAV teisininko interviu, duoto vienai Amerikos televizijai, vertimą į lietuvių kalbą.

Bruce Fein, buvęs JAV prezidento Ronaldo reigano patarėjas teisės klausimais

Kalbinamas teisininkas Bruce Fein, kuris yra konstitucinės ir tarptautinės teisės specialistas. Nors JAV kongresas jau pripažįsta 1915 įvykius genocidu, kodėl yra svarbu, kad prezidentas Džo Bidenas taip pat tą viešai paskelbė? Ar dėl to bus teisinių pasekmių?

Bruce Fein, konstitucinės ir tarptautinės teisės specialistas, duoda interviu

Ne, tai neturi teisinės svarbos. Tai – politinis pareiškimas. Bidenas, kongresas ir armėnai neturi teisinio pagrindo 1915-uosius vadinti genocidu. Genocido konvencija, įsigaliojusi 1951 m, prieš 70 metų, 9 straipsnyje pažymi, kad bet koks ginčas dėl genocido buvimo turi būti perduotas tarptautiniam Hagos teisingumo teismui. Armėnai turėjo galimybę 70 metų pateikti savo kaltinimus Hagos teismui – organizacijai, kuri nėra politizuota ir nepriima politinių dovanų. 70 metų tylos iš Armėnijos pusės. Kadangi teisiniu požiūriu iš to bylos neparengsi, jie griebėsi politinių dovanų ir politinės galios, kad sulauktų politinių pareiškimų. Aš neabejoju, kad ponas Bidenas tikrai nesiėmė jokio rimto teisinio tyrimo dėl to, ką reiškia genocido konvencija, kokie yra genocido elementai, kas įvyko 1915 m. Ar jis kada nors skaitė Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad niekada nebuvo patvirtintas armėnų genocidas, kad 1915 metų įvykiai niekur niekada nepatvirtinti kaip genocidas. Aš manau, būtų buvę protinga ponui Bidenui paraginti Armėniją pasinaudoti savo teise į 9-ąjį straipsnį. Tarptautinis teisingumo teismas laukė 70 metų, kad Armėnija kreiptųsi į teismą, pateikdama savuosius argumentus. Deja, mes žinome, kad politikai yra motyvuoti politiniais motyvais, tačiau jie nėra motyvuoti išsiaiškinti istorinius faktus. Tai, deja, yra nuolatinis politizavimas, kuris nutolins šį reikalą nuo sprendimo. Genocidas vadintinas pačiu baisiausiu nusikaltimu, tad kodėl oficialusis Jerevanas turimos medžiagos neperduoda tarptautiniam teisingumo teismui? 70 metų – užtektinai ilgas laikotarpis pareikšti savąsias pretenzijas. Kitas dalykas, ne mažiau svarbus, Justin Mc Carthy yra klausęs Armėnijos, kodėl jūs laikote savo archyvus uždarytus? Jeigu turite bylą, kurios įrodymams reikalingi archyvai, kodėl laikote juos uždarytus? Taip pat akivaizdi Bideno veidmainystė, kai jis sako, viena vertus, yra genocidas, bet, kita vertus, Armėnija ir Turkija turėtų susitikti ir išspręsti nesutarimus. Bet jis juk jau išsprendė bylą jiems dar nesusitikus! Jis jau pasakė, kad yra Armėnijos pusėje. Kodėl Armėnija turėtų atiduoti tai, ką Bidenas jau davė jai?

Jūs šia tema parašėte kelis straipsnius. Kokia jūsų asmeninė nuomonė dėl 1915 m. įvykių?

Visų pirma, aš manau, kad negalime pilnai pritaikyti genocido elementų, aprašytų Genocido konvencijoje veiksmams, kurie vyko prieš suformuluojant konvenciją. Netgi genocido terminas bendrinėje kalboje atsirado tik 1943 m. Taigi negalima įstatymo dėl genocido taikyti atgalios – 1915-iesiems metams.

Taip pat neįmanoma įrodyti, kad Turkijos valstybė anuomet norėjo sunaikinti dalį ar visus armėnus, nes jie buvo būtent armėnai. Pasinaudokime pačių armėnų teiginiais Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 m. vasario 26 d. Ten armėnai nuolat kartojo: kilus karui mums buvo sultono pasiūlyta autonomija manais į ištikimybę; mes ją atmetėme, tapome kovotojais ir Turkijos priešais. Atminkite, šie armėnai buvo osmanų piliečiai, tad iš esmės jie pasirinko išdavystę. Jie apibūdino save Paryžiaus taikos konferencijoje kaip kovotojus. Jie pareiškė konferencijoje, kad osmanų turkų žuvo tiek pat kiek osmanų armėnų. Karas yra pragaras – kaip sakė mūsų garsusis generolas William Tecumseh Sherman. Tai nebuvo toks atvejis, kaip žydai ir holokaustas. Joks nacis nemirė Aušvice. Čia gi abi pusės kentė siaubingame kare. Aš tikiu kad yra didelis panašumas su mūsų pačių pilietiniu karu prieš konfederacines Amerikos valstijas. Pietinės valstijos norėjo atsiskirti, nors neturėjo tokios teisės. Jie apšaudė Fort Sumter. Kilo baisus pilietinis karas. Šimtai tūkstančių žuvo, bet niekas nesiūlė to vaidinti genocidu. Jie siekė politinio tikslo – nepriklausomybės. Kilo karas ir pietūs pralaimėjo. Pietiečiai buvo nedelsiant apkaltinti išdavyste, o sąjunga nebuvo apkaltinta genocidu.

Osmanų armėnai siekė tokio paties atsiskyrimo nuo osmanų, kaip ir konfederatų valstijos, tikėdami, kad, pasibaigus karui, gaus nepriklausomybę. Jų siekis nebuvo sėkmingas, Paryžiaus taikos konferencija nesuteikė jiems nepriklausomybės, bet tai buvo jų tikslas. Todėl aš netikiu, remdamasis pačių armėnų argumentais, kad yra įrodymų, jog turkai ketino sunaikinti armėnus dėl to, kad jie buvo armėnai. Žudynės buvo dėl to, kad armėnai susidėjo su turkų priešais karo metu, jų siekis buvo politinė nepriklausomybė. Kai genocido konvencija buvo rengiama, grupės naikinimas dėl jos politinio požiūrio buvo svarstomas kaip draudžiama kategorija, tačiau atmestas. Tai reiškia, kad žudynės (aš nesakau, kad nebuvo kitų įstatymų pažeidimų) politiniais tikslais, pavyzdžiui, siekiant nepriklausomybės, akivaizdžiai nėra genocidas.

Tad kokie yra Turkijos variantai, kaip jai toliau elgtis ir teisiškai atsakyti?

Manau, jog yra galimybė, kad Turkija, nieko nelaukdama, galėtų pati kreiptis į tarptautinį teisingumo teismą dėl 9-ojo straipsnio, sakydama, kad mus žeidžia melagingi kaltinimai dėl genocido, bei pateikti išteisinančius argumentus. Armėnija gi turėjo progą pateikti savo bylą, kad tai buvo genocidas. Tokiu atveju jau būtume turėję teisiškai išspręstą klausimą, kurį būtų galima pašalinti iš politikos.

Konstitucinės ir tarptautinės teisės specialistas Bruce Fein priekaištauja JAV prezidentui Joe Bidenui

Akivaizdu, kad armėnai yra puikiai prisitaikę manevruoti Amerikos politinėje sistemoje. Palenkti politikus į savo pusę dovanomis ir kitais būdais. Jei išliksite politinėje atmosferoje, be nešališko tribunolo Turkijos šansai yra labai maži. Tai galima ištaisyti. Aš dirbu su grupe Jungtinėse Valstijose vadinama Turkish Anti-defamation alliance (Turkijos kovos su šmeižtu aljansas). Jie bando sukurti švietimo programą apie tai, kas yra genocido įstatymas, kokie yra armėnų kaltinimai. Kad galėtume pateikti bylą, kuri yra sisteminga, atmesdami silpnus argumentus, pavyzdžiui, esą armėnai buvo skerdžiami dėl to, kad yra armėnai ir atmetant faktą, kad esą buvo priešai, siekiantys politinės nepriklausomybės.

Priežastis, kodėl reikia pasitikėti einant į teismą, yra artimiausias tribunolas, sprendęs šį klausimą – Europos žmogaus teisių teismo, kurio narė Armėnija yra, o Turkija ne. Teismas teigė, kad niekada nebuvo įrodyto armėnų genocido. Tai istorinė problema, į kurią negalima atsakyti galutinai. Ir tai aš siūlau apsvarstyti. Tai buvo politinėje erdvėje per ilgai. Šie genocido klausimai turi būti sprendžiami tarptautiniame teisingumo teisme, o ne politikos koridoriuose, kur visada yra užslėptų motyvų.

https://www.youtube.com/watch?v=pRqZVqoj_nM

Slaptai.lt redakcijos prierašas.

Ką į šiuos Bruce Feino argumentus atsakys Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas? Gal šie argumentai M.Adomėnui nežinomi? Kaip elgsis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, jei Turkija po M.Adomėno vojažo atsisakys savo naikintuvais saugoti Baltijos šalių oro erdvę, siųsti savo karius Baltijos šalių gynybai nuo galimos Rusijos invazijos?

2021.05.03; 09:45

Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA)

Gintaras Visockas

Now, after the visit of the Lithuanian Minister G. Landsbergis to the South Caucasus, several cautious observations can be made. Undoubtedly, the visit was important. As many as three countries were visited: Armenia, Sakartvelo (Georgia) and Azerbaijan. No mistakes? The following information was published on the official website of the Lithuanian Ministry of Foreign Affairs: „Minister G.Landsbergis: we believe that Armenia will remain on the path of democratic reforms“, „Lithuanian grove” inaugurated in Armenia“, „Minister G.Landsbergis: I call all Sakatrvelo political forces to focus on reforms” and  „Minister G.Landsbergis: Lithuania is interested in closer relations between the EU and Azerbaijan“.

All the intentions are solid, hopeful, meaningful, commendable. Not the slightest reproach. Who could be outraged by calls to remain democratic, to implement reforms, to work more seriously with Europe?

There is only one suspicion – why the Lithuanian Minister’s trips to the South Caucasus were organized at the end of April – at a time when Armenia is commemorating the tragic events of 1915? There are suspicions that in such a subtle manner, official Vilnius has expressed special support for Armenia and at the same time hoped not to irritate Turkey, the NATO ally. But no matter how you will try to hide a stitching awl, it will come out of the bag. At the end of April Lithuanian Deputy Minister of Foreign Affairs Mantas Adomėnas paid an official visit to Yerevan. He came to Yerevan not to rest. The official website of the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania states: „Deputy Minister M.Adomėnas participated in the commemoration of the 106th anniversary of the Armenian Genocide“. There are many photos in the public space showing how Deputy Minister M.Adomėnas puts a wreath at the monument. Let us also remember that G. Landsbergis’ visit to the South Caucasus started from Armenia, that G. Landsbergis started to plant a „Lithuanian grove“ in the Lori region of Armenia – and we will have a detailed picture of the most important Lithuanian accents.

Mantas Adomėnas. Foto by Dainius Labutis (ELTA)

Of course, one can also remember that at the end of April, even the new US President Joe Biden named the tragic events of 1915 in the Ottoman Empire as an „Armenian genocide“. Lithuania is just stepping on the path of its ally America.  As if it has no other choice.

And yet the truth should be the most important, even more important than the political intrigues. Lithuania is small, weak. Unlike the big, powerful countries, it does not have the privilege of doing wrong – to suppress the truth in the name of political interests. If we do not seek truth and justice everywhere and always, we will not be able to demand truth and justice from others if we get into trouble ourselves.

And the truth is this: „Neither the President of the United States, nor the American Congress, nor Yerevan have a legal basis for calling 1915 a genocide.“ These are not my words. This is according to Bruce Fein, an expert on US constitutional and international law, former adviser to US President Ronald Reagan.

Slaptai.lt publishes the Lithuanian translation of an interview of this US lawyer given to one American television.

„Neither the US President, nor the American Congress, nor Yerevan have a legal basis to call 1915 genocide“

Bruce Fein, a lawyer who specializes in constitutional and international law, is being interviewed.

Although the U.S. Congress already recognizes the events of 1915 as a genocide, why is it important that President Joe Biden also made that public? Will there be any legal consequences?

Bruce Fein, former legal adviser to US President Ronald Reagan

No, it has no legal significance. This is a political statement. Biden, the Congress, and Armenians have no legal basis for calling 1915 a genocide. Article 9 of the Genocide Convention, which entered into force in 1951, 70 years ago, states that any dispute concerning the existence of a genocide must be referred to the International Court of Justice in The Hague. For 70 years Armenians have had the opportunity to bring their charges to the Hague tribunal – an organization that is not politicized and does not accept political gifts. 70 years of silence on the Armenian side. Legally there is no basis for such a case, they used political gifts and political power to obtain political statements. I have no doubt that Mr. Biden did not really undertake any serious legal investigation into what the Genocide Convention means, what elements include a case of a genocide, and what happened in 1915. Has he ever read a decision of the European Court of Human Rights stating that the Armenian genocide was never confirmed, that the events of 1915 were never anywhere confirmed as genocide.

I think it would have been wise for Mr. Biden to call on Armenia to exercise its right to the Article 9. The International Court of Justice has waited for 70 years for Armenia to go to court with its arguments. Unfortunately, we know that politicians are motivated by political motives, but they are not motivated to find out historical facts. This, unfortunately, is a constant politicization that will move this matter away from decision. Genocide is named as the most heinous crime, so why does official Yerevan not hand over the material it has to the International Court of Justice? 70 years is a long enough time to make your own claims. Another matter that is no less important, Justin McCarthy has asked Armenia: why do you keep your archives closed? If you have a case that requires archives for evidence, why do you keep it closed? Biden’s obvious hypocrisy is also obvious when he says there is a case of genocide on the one hand, but on the other hand, Armenia and Turkey should meet and resolve the disagreements. But he has already settled the case before they meet! He has already said he is on the Armenian side. Why should Armenia give away what Biden has already given her?

You have written several articles on this topic. What is your personal opinion on the 1915 events?

Firstly, I believe that we cannot fully apply the elements of genocide described in the Genocide Convention to the actions that took place before the Convention was formulated. Even the term genocide did not appear in the common language until 1943. Thus, the law on genocide cannot be applied retroactively to 1915.

Secondly, it is also impossible to prove that the Turkish state at that time wanted to destroy part or all the Armenians because they were the Armenians. Let us take advantage of the Armenian statements they made at the Paris Peace Conference on 26 February 1919. There the Armenians kept repeating: in the wake of the war the sultan offered us the autonomy in exchange for a loyalty; we rejected it, we became fighters and enemies of Turkey. These Armenians were Ottoman citizens, so basically, they have chosen betrayal. They described themselves at the Paris Peace Conference as fighters. They stated at the conference that the number of perished Ottoman Turks equaled to the number of perished Ottoman Armenians. War is hell – our famous General William Tecumseh Sherman said. This was not the case with Jews and the Holocaust. No Nazi died in Auschwitz. Here, however, both sides suffered a terrible war. I believe there is a great resemblance to our own civil war against the confederate states of America. The southern states wanted to separate, although they did not have that right. They shelled Fort Sumter. A terrible civil war started. Hundreds of thousands were killed, but no one offered to name it genocide. They pursued the political goal – independence. The war broke out and the South lost. Southerners were immediately accused of treason, and the union was not accused of genocide.

The Ottoman Armenians sought the same separation from the Ottomans as the confederate states, believing that they would gain independence after the war. Their aspiration was not successful, the Paris Peace Conference did not give them independence, but that was their goal. Therefore, I do not believe, based on the Armenian arguments, that there is evidence that the Turks intended to destroy the Armenians because they were Armenians. The massacre was because Armenians united with Turkish enemies during the war, their aspiration was a political independence. When the genocide convention was being drafted, the destruction of the group because of its political approach was considered as a forbidden category, but it was rejected. This means that massacres (I am not saying there were no other violations of the law) for political purposes, such as independence, are clearly not genocide.

So, what are Turkey’s options, how it should continue to act and respond legally?

I believe that there is a possibility that Turkey could immediately go to the International Court of Justice on Article 9 itself, saying that we are offended by false accusations of genocide, and present excusing arguments. Armenia did have a chance to file its case that it was genocide. In that case, we would have already had a legally resolved issue that could be removed from politics.

Bruce Fein, former legal adviser to US President Ronald Reagan, and US President Joe Biden

It is clear that Armenians are well adapted to maneuver in the American political system. Tilt politicians to their side with gifts and other means. If you stay in the political atmosphere, without an impartial tribunal Turkey’s chances are very slim. This can be corrected. I work with a group in the United States called the Turkish Anti-defamation Alliance. It is trying to create an educational program about what the genocide law is, what the Armenian accusations are. To present a case that is systematic, rejecting weak arguments, such as: Armenians were slaughtered because they are Armenians, and rejecting the fact that they were enemies seeking political independence.

The reason for trusting going to court, is the nearest tribunal that has ruled on this issue – the European Court of Human Rights, of which Armenia is a member and Turkey is not. The court said there was never a proven Armenian genocide. This is a historical issue that cannot be answered definitively. And that’s what I suggest you consider. It has been in the political space for too long. These issues of genocide must be dealt by the international court of justice, not in the corridors of politics, because there are always hidden motives.

https://www.youtube.com/watch?v=pRqZVqoj_nM

Slaptai.lt editorial note

What will Lithuanian Deputy Foreign Minister Mantas Adomėnas answer to these arguments of Bruce Fein? Maybe these arguments are unknown to M.Adomėnas? How will Lithuanian Minister G. Landsbergis behave if Turkey refuses to protect the air space of the Baltic States with its fighter jets after M. Adomėnas’ voyage, to send its troops to defend the Baltic States from a possible Russian invasion?

2021.05.03; 00:01

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

By Gintaras Visockas

Every year, on the eve of 24 April, disputes start how the West should commemorate the tragic events of 1915, when many Armenian people died in then Ottoman Empire.

It was very curious to hear, what the new US President Joe Biden would do. Biden’s predecessor republican Donald Trump avoided word ‘genocide’ in his statements on 1915 events. Barack Obama, in whose administration Biden was a Vice President, also did not use this definition.

Unfortunately, US President Biden yesterday, according to Armenian press, officially called the wars of 1915 as ‘genocide’. This statement is not binding, it is just a declaration. And it is a strange step by the 46th US President.

History is not politics. It is impossible to understand historical events by throwing out political statements. It is stupid and primitive to search who was right then, by voting in the Congress, the Senate or the White House. There is only one way to learn history – carefully study it in archives. Today’s situation is this: US congressmen and senators really do not know, what, how and why happened in 1915 between Turks and Armenians in the lands of the Ottoman Empire. Official Yerevan is to be blamed the most for the fact that the world still does not know the real truth about 1915. Yes, Armenia, unlike Turkey, still keeps its archives of this painful topic classified. Armenia did not respond to Turkey’s urges to all interested countries to unlock their archives, carefully review them and then sit at a round table and discuss all nuances and details. So, it will only be possible to say who shot, killed, starved when US historians will have a possibility to review Armenian archives (Turkish archives, as I have told, are open).

So, Biden’s hurry to make categorical conclusions without knowing the Armenian archives is a fateful mistake. Biden’s hurry to indulge Yerevan shows not the 46th US President’s morals, sensitivity, but his weakness and primitivity by succumbing to large lobbying influences. There are many Armenian lobby organizations in Washington, and he shamefully succumbed to them. If Biden cared about truth and justice, one question would have been enough for him: does America know what secrets Armenia hides in its archives? Hearing the answer about locked doors of Armenian archives, the principled President must have responded: until Yerevan opens its old manuscripts, there will not be an official statement by Washington.

Bruce Fein

Finally, before making strong statements, Biden should have asked what former law advisor of US President Ronald Reagan, Bruce Fein thought about this. This advisor of President Reagan has many times publicly stated that the White House has tried to carefully analyze the issue of ‘Armenian genocide’ using available information. This is his conclusion, which today is reminded by a publication Turkiye and Caucasus Online: ‘If the archives are opened, Armenians will have to apologize for misleading the world’.

In my opinion, Armenian researcher, historian, author of the book ‘Israel Ori. Pandora’s chest’ Philip Ekozians has the most sober view of the Armenian tragedy of 1915. Here is his comment, which he gave to slaptai.lt on January 20th, 2020:

The fight for recognition of ‘genocide’ is not a fight for the victory of justice. It is a fight to change one definition to another: calling the tragedy of all nations of the Ottoman Empire as genocide of one Armenian nation. It is clear to a smart person, that in such conditions, when the Ottoman Empire was fighting on several fronts, when there were several outbreaks of civic confrontation inside the country, which rose because of both religious and national reasons, it was very difficult to record this sad statistics, which today is manipulated by ‘victims of genocide’ (saying ‘victims of genocide’ I mean, of course, not those who were killed, God rest their souls, but those who today are trying to get financial and moral ‘royalties’ for their deaths). It is obvious, that today it is impossible to clearly uncover, what exactly happened in every city, every village, every part of the front. Does any one of us understand: who is killing whom and why in Iraq and Libya? Today we are using satellite connections, internet, media, video records, we have thousands of professional journalists working in hot spots. And we still cannot doubtlessly answer these questions. What to say about a hundred years old events!’.

Philip Ekozians

Balanced opinion of official Ankara is also worth attention: ‘Turkish Government recognizes the fact of the mass killing of Armenians, but stands against the use of term ‘genocide’ and states that the number of victims, claimed by Armenia, is too high. According to Ankara, Armenian deaths were not a result of a purposeful government policy, but the outcome of the civil war in the Ottoman Empire, which claimed Turks as victims as well’.

Unfortunately, official Washington spat at all arguments of Armenia’s opponents. And at the same time opened the famous Pandora’s chest. What do I mean? They not only drove away their NATO ally Turkey, but also set against themselves millions of Muslims across the world, also gave a right to their big and small critics to constantly ask: how should destruction of Japanese cities Hiroshima and Nagasaki be called, how should we call wars in Vietnam, Iraq or Serbia’s bombings? Even attacks against red-skinned Americans could be remembered.

Joe Biden. EPA – ELTA foto

Another question by America’s opponents is also possible: is it worth to blindly believe every word of Washington, if the previous US President guaranteed territorial integrity to Ukraine with his signature in exchange for ‘giving up nuclear bombs’ and later US President forgot this public and solemn obligation?

2021.04.26; 09:00