Bulgarijos Prezidento rūmai
Ketvirtadienį Bulgarijos specialiųjų tarnybų pareigūnai surengė kratas šalies prezidento Rumeno Radevo administracijos kabinetuose.
„Šiandien 9 valandą Bulgarijos prokuratūros, VRM, Liudytojų apsaugos biuro atstovai ir kiti asmenys pateikė Sofijos karo teismo potvarkį ir Specializuotojo baudžiamojo teismo nutartį dėl kratos prezidento administracijos kabinetuose. Prokuratūra privalo informuoti visuomenę apie savo veiksmus“, – sakoma Bulgarijos prezidento spaudos sekretoriato pranešime.
Bulgarijos vyriausiasis prokuroras Ivanas Geševas žurnalistams pareiškė, kad kratos atliekamos tiriant dvi baudžiamąsias bylas. „Kiek man žinoma, apieškomi du objektai ir du kabinetai prezidento administracijoje, kuriais naudojasi prezidento patarėjas ir jo sekretorius“, – sakė I. Geševas.
Valstybinė nacionalinio saugumo agentūra išplatino pranešimą, kad dviem aukšto rango prezidento administracijos darbuotojams buvo atimta teisė dirbti su slapta informacija.
Bulgarijos nacionalinis radijas pranešė, kad kratos vyksta prezidento patarėjo saugumo ir gynybos klausimais Ilijaus Miluševo ir sekretoriaus teisės ir antikorupcijos klausimais Plameno Uzunovo kabinetuose. Jiems ir buvo atimta teisė dirbti su slapta informacija.
Bulgarijoje vėl plinta koronavirusas. Pradžioje pandemijos mažai paveikta Balkanų šalis ketvirtadienį pranešė apie 104 naujus Covid-19 atvejus per 24 valandas. Tai yra didžiausias rodiklis nuo koronakrizės pradžios. Todėl iki birželio 14 dienos paskelbta ekstremali epidemiologinė situacija bus pratęsta iki mėnesio pabaigos. Ligšiolinis rekordas – 90 naujų infekcijų per parą – fiksuotas balandžio 24 dieną.
Bulgarija ko gero išgyvena antrąją ligos bangą, ketvirtadienį privačiai televizijos stočiai bTV sakė sveikatos reikalų vyriausiasis inspektorius ir krizės štabo narys Angelas Kunčevas. Tačiau virusas esą dabar pirmiausiai plinta lokaliai, vadinamuosiuose klasteriuose. Situacija gali būti suvaldyta, pareiškė ekspertas.
Vyriausybės vadovas Boiko Borissovas paragino gyventojus laikytis distancijos, taip pat drausmės ir dezinfekcijos taisyklių. Dabar galiojanti kaukių prievolė uždarose viešose patalpose birželio 15-ąją turėtų būti atšaukta. Ji privaloma liks tik viešajame transporte.
Vienas dabartinių židinių įsiplieskė pietiniame Dospato mieste. Čia žaislų fabriko darbuotojos vartojo karščiavimą numušančius vaistus, kad prieš prasidedant pamanai praeitų temperatūros kontrolę.
7 mln. gyventojų turinčioje Bulgarijoje nustatyti 2 993 koronaviruso atvejai. 167 žmonės mirė. Dėl pandemijos paskelbti ribojimai buvo sušvelninti. Šalyje vėl veikia restoranai ir kavinės, taip pat prekybos centrai, kūno rengybos studijos, muziejai, teatrai ir kino teatrai.
Vasaros sezonas prie Juodosios jūros užsienio atostogautojams turėtų prasidėti liepos 1-ąją.
Bulgarijoje pastarąją parą užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius padidėjo 90 žmonių – 8,3 procento palyginti su ketvirtadieniu. Tai – rekordinis rodiklis nuo epidemijos pradžios šalyje. Bendras infekuotųjų skaičius išaugo iki 1 171 žmogaus, tarp jų – 129 medikai.
Šiuos duomenis penktadienį per spaudos konferenciją pateikė Bulgarijos operatyvinio kovos su koronaviruso plitimu štabo viršininkas Vencislavas Mutafčijskis.
„Hospitalizuota 270 infekuotųjų, iš jų 37 gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Šalyje nuo koronaviruso padarinių mirė 52 žmonės, iš jų du – pastarąją parą. Pasveiko 193 žmonės“, – pranešė jis.
„Smarkus užsikrėtusiųjų skaičiaus padidėjimas tikriausiai susijęs su Velykų šventimu, kai buvo masiškai pažeidinėjamas socialinis atstumas. Artėja gegužės šventės, ir šalyje susiklosčiusi padėtis verčia nerimauti, juk apribojimai Bulgarijoje liberaliausi Europoje, duok Dieve, kad tai neatsisuktų prieš mus“, – sakė pareigūnas
.
Pirmieji infekcijos atvejai Bulgarijoje buvo užfiksuoti kovo 8 d., nuo kovo 13 d. šalyje galioja nepaprastoji padėtis.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.
Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas ketvirtadienį šalies gyventojus paragino pasilikti namuose ir per Velykų laikotarpį neiti į pamaldas, kad koronavirusas neplistų dar labiau. Šį raginimą premjeras išsakė krikščionių ortodoksų lyderiams nesutikus užverti cerkvių duris.
„Dvasininkai negali liepti žmonėms neiti į cerkves, tačiau tai galiu aš. Tad raginu Bulgarijos gyventojus neiti ir laikytis karantino priemonių“, – spaudos konferencijos metu sakė premjeras.
Bulgarijoje, kurioje dominuoja krikščionys ortodoksai, balandžio 12 d. bus švenčiamas Verbų sekmadienis, o balandžio 19 d. – Velykos.
Krikščionių ortodoksų Bažnyčiai vadovaujantis Šventasis sinodas reikalavo, kad katedros ir cerkvės ir toliau būtų atidarytos, nors medicinos ekspertai ir vyriausybė ragino uždaryti visus maldos namus. Šventajam sinodui atstovavęs ir bendroje spaudos konferencijoje su B. Borisovu dalyvavęs vyskupas užtikrino, kad pamaldose dalyvaujantys krikščionys turės laikytis saugaus atstumo ir dėvėti kaukes.
Antradienio vakarą Sofijoje prie savo namų buvo sumuštas Bulgarijos laikraščio „168 časa“ vyriausiasis redaktorius, žinomas žurnalistas Slavis Angelovas.
Kaip praneša leidinys „24 časa“, nežinomi kaukėti užpuolikai kelis kartus smogė jam į galvą metaliniais strypais.
Preliminariais duomenimis, žurnalistą užpuolė trys vyrai. Du iš jų mušė S. Angelovą, o trečiasis visa tai filmavo. Nešiojamasis kompiuteris ir kiti vertingi žurnalisto daiktai nusikaltėlių nesudomino. Nukentėjusysis nugabentas į ligoninę.
Policija tiria incidento aplinkybes ir ieško nusikaltėlių. Pagal pagrindinę versiją, užpuolimas veikiausiai susijęs su tiriamosios žurnalistikos srityje dirbančio S. Angelovo profesine veikla.
Bulgarija pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš du Rusijos diplomatus dėl šnipinėjimo. Tai pranešė Bulgarijos prokuratūros atstovai, kuriais remiasi „Lenta.ru“.
Nustatyta, kad vienas iš Rusijos piliečių nuo 2017 metų iki šiol rinko informaciją apie rinkimų procesą Bulgarijoje. Jis turi diplomato imunitetą ir yra Rusijos ambasados Sofijoje konsulinio skyriaus pirmasis sekretorius.
Kitas Rusijos pilietis nuo 2018 metų spalio iki šiol rinko informaciją energetikos srityje, kuri yra valstybinė ir tarnybinė paslaptis. Ji buvo siunčiama į Rusijos žvalgybos tarnybos būstinę Maskvoje. Šis šnipas yra Rusijos prekybos atstovybės Sofijoje darbuotojas.
Rusijos ambasadorius Bulgarijoje Anatolijus Makarovas naujienų agentūrai TASS pareiškė, kad oficialiais kanalais negauta jokios informacijos apie Rusijos diplomatams pateiktus kaltinimus.
GRU Nr 1 Denis Sergejew. Deckname Sergej Fedotov. Bellingcat
Dabar jau aišku, kad bulgarų prekeivį ginklais Jemeljaną Gebrevą (Емельян Гебрев) prieš ketverius metus nuodijo Rusijos slaptųjų tarnybų agentai. Tiksliau tariant – Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). Dar tiksliau – likvidavimo operacijai vadovavo rusų agentas, turėjęs Sergejaus Fedotovo vardu išduotą pasą.
Bellingcat ir Der Spiegel rašo, kad Sergejus Fedotovas – tai 45 metų GRU (ГРУ) darbuotojas Denisas Sergejevas.
Taigi 2015 metų balandžio mėnesį ginklų gamyklos Bulgarijoje savininkas J.Gebrevas viename iš Sofijos restoranų pavakarieniavo, o jau kitos dienos rytą vos bepajudėjo. Paskui – apalpo. Dar po kelių valandų bulgarą ištiko koma. Ir vis dėlto ginklais prekiaujantis verslininkas buvo stiprus, gajus – atsigavo.
Tiesa, 2015 metų gegužės mėnesį, neprabėgus nė mėnesiui po pirmojo vos mirtimi nesibaigusio negalavimo, bulgaras J.Grebnevas vėl susirgo. Bet jis buvo Laimės kūdikis – ir vėl išsikapstė.
2015-aisiais metais dar niekas neįtarė, nežinojo tikrųjų bulgaro negalavimo priežasčių. Manyta, jog J.Gebrevas tiesiog apsinuodijo maistu.
Bet po 2018-ųjų metų, kai Solsberyje pabandyta naudojant itin nuodingą medžiagą likviduoti į Vakarus perbėgusį Rusijos slaptųjų tarnybų karininką Sergejų Skripalį, visiems tapo aišku, jog ir bulgaro vos mirtimi nesibaigusio negalavimo priežastis – ne pašvinkusi žuvis (tik pamanyk, turtingas verslininkas prabangiame Bulgarijos sostinės restorane apsinuodija sena lašiša, – juk neįtikėtina).
Labai svarbu, kad žurnalistai iš Bellingcat ir Der Spiegel ganėtinai nesunkiai išsiaiškino, kokie Rusijos piliečiai tais metais buvo atvažiavę į Bulgariją, kai vos galo negavo Kremliui neįtikęs ginklų prekeivis. Vienas iš tokių „svečių“ – 45 metų GRU darbuotojas D.Sergejevas, turėjęs S.Fedotovo vardu išduotą pasą. Bulgariją lankyti jis pradėjo dar 2012 metais. Šengeno vizą gaudavęs ambasadoje. Bulgarijos sostinėje Sofijoje jis užfiksuotas ir 2015 metų balandžio 24-ąją, likus trims dienoms iki pasikėsinimo į J.Grebnevo gyvybę.
Minėtų leidinių žurnalistai kruopščiai tikrino tuomet į Bulgariją atvykusių Rusijos piliečių pasų duomenis su oficialiomis Rusijos ir Bulgarijos pasų duomenų bazėmis, ir nustatė, jog bulgarui nunuodyti buvo pasitelkti aštuoni minėto S.Fedotovo prižiūrimi GRU agentai.
Bulgarų ekspertai išsiaiškino, kad nuodai, kurių pagalba į aną pasaulį bandyta pasiųsti J.Gebrevą, labai panašus į „Novičiok“, kuriuo Didžiojoje Britanijoje nuodijo S.Skripalį.
Publikacijos autoriai Kristo Grocevas, Romanas Leberger ir Fidelis Šmidt įtaria, jog bandymai nužudyti Vakaruose gyvenančius nepalankius Vladimirui Putinui žvalgybininkus, politikus, žurnalistus, verslininkus, – viena iš svarbiausių Kremliaus užduočių. Rusija siekia susilpninti Europą, kad ji taptų paklusnesnė, sukalbamesnė, minkštesnė, silpnesnė, be vienybės. Sakykim, aršiai nekritikuotų Maskvos, jei Rusija vėl užpuls kokią nors kaimyninę valstybę, nė nemanytų taikyti ekonomines sankcijas, netrukdytų įgyvendinti į „Nord Stream 2“ panašius projektus.
Vienas iš būdų, kaip destabilizuoti Europą, – tai jos sostinėse rengti įžulias politinių oponentų likvidavimo operacijas. Nuodijimo metodą šiandien pamėgę GRU agentai Vakaruose dirba įžūliai, žiauriai, ciniškai. Jų nesulaikysi, jų nesugraudinsi. Į Kremliaus nemalonę patekusių žmonių žudymas vidury baltos dienos didžiuosiuose Vakarų miestuose, Europos žvalgybų nesugebėjimas atspėti GRU planų pasirenkant naujus taikinius, drastiškus išpuolius organizavusiųjų agentų sėkmingas sugrįžimas į Rusiją, – visa tai kelia įtampą. Europa pradeda nepasitikėti savo jėgomis. Europa jaučiasi bejėgė. Kremliui to tik ir reikia.
Beje, jei klausite, kuo gi ginklais prekiavęs bulgarų verslininkas neįtiko Kremliui, – paaiškinti nėra sunku. 2008-aisiais metais , kai Rusija puolė Gruziją, J.Gebrevas daug modernių ginklų pardavė ne rusų, o gruzinų ginkluotosioms pajėgoms. Be to, jis ruošėsi nusipirkti dar vieną ginklų gamyklą Bulgarijoje, kurią kontroliuoti per tarpininkus, matyt, norėjo Rusijos slaptosios tarnybos.
Parengta pagal Bellingcat ir Der Spiegel publikacijas
Lapkričio 4-ąją Kremlius šventė Nacionalinės vienybės dieną. Tądien Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai įteikė Draugystės ordiną Bulgarijos „Rusofila“ judėjimo lyderiui Nikolajui Malinovui (Николай Малинов).
Šis apdovanojimas nebūtų kritęs portalui slaptai.lt į akis, jei ne svarbi aplinkybė. Bulgarijoje šis vyras kaltinamas šnipinėjęs Rusijos labui.
Priekaištai dėl šnipinėjimo jam pateikti rugsėjo mėnesį. Tuomet Bulgarijos generalinis prokuroras Sotiras Cacarovas teigė, kad, remiantis įslaptintu tyrimu, Malinovas ne tik bendradarbiavo su dviem Rusijos organizacijomis, bet joms pateikė ir valstybės paslaptį sudarančios informacijos.
Visų pirma, omenyje turima „Dvigalvio erelio“ draugija, kuriai vadovauja Rusijos verslininkas Konstantinas Malofejevas, finansavęs, kaip įtariama, antiukrainietiškas demonstracijas Kryme ir Rytų Ukrainoje.
Buvęs Bulgarijos parlamento narys Malinovas dažnai reiškė prorusiškas idėjas, jis palankiai įvertino Rusijos aneksuotą Krymą ir priešinosi Bulgarijos narystei NATO.
Teismas Malinovą paleido už užstatą. Jam buvo uždrausta išvykti iš šalies. Tačiau teisėjas vis tik padarė išimtį – leido jam išvykti iš Bulgarijos laikotarpiui nuo lapkričio 1 iki 5 dienos, kad galėtų dalyvauti Rusijos taikos fondo ir Tarptautinės slavų sąjungos renginiuose. Atvykęs į Rusiją Nikolajus Malinovas taip pat dalyvavo pokalbių laidoje per kanalą „Rusija 24“, apibūdindamas apdovanojimo įteikimą kaip reakciją į jam Bulgarijoje pateiktus kaltinimus.
Praėjusią savaitę tapo žinoma, kad Bulgarija paskelbė Rusijos ambasados pirmąjį sekretorių persona non grata, taip pat atsisakė išduoti vizą Maskvos pasiūlytam kariniam atašė.
Beje, minėtas apdovanojimas įteikiamas už „ypatingus nuopelnus skatinant tautų taiką, draugystę, bendradarbiavimą ir abipusę pagarbą“.
Didžiosios Britanijos policija mano, kad Bulgarijoje įregistruotas vilkikas, kuriame trečiadienį pareigūnai aptiko 39 lavonus, atvažiavo į šalį iš Belgijos Zebriugės uosto. Tai pranešė „Reuters“, remdamasi Esekso grafystės policija.
Jos duomenimis, vilkiko priekabos kilmė susijusi su Airija. Laikraštis „Daily Mirror“ taip pat paskelbė 25 metų vairuotojo, kuris įtariamas nužudymu, nuotrauką. Kaip praneša leidinys, jis vardu Mo Robinsonas, kilęs iš Šiaurės Airijos.
Anksčiau Bulgarijos URM informavo, kad „Scania“ markės sunkvežimis buvo įregistruotas Varnoje Airijos pilietei priklausiusios bendrovės vardu.
Savo ruožtu šalies ministras pirmininkas Boikas Borisovas pareiškė, kad transporto priemonė paliko Bulgarijos teritoriją 2017 metais ir ten nebegrįžo. Airijos premjeras Leo Varadkaras pažadėjo, kad šalis prisidės prie incidento tyrimo.
Trečiadienį Esekso policija pranešė, kad vilkike Greiso miesto pramoninėje zonoje rasti 39 lavonai.
Preliminariais duomenimis, tarp žuvusiųjų – 38 suaugusieji ir vienas paauglys. Nužudymu įtariamas 25 metų vairuotojas iš Šiaurės Airijos sulaikytas.
Bulgarijos ginkluotosios pajėgos
Bulgarijos parlamento atstovai turėjo pagilinti biudžeto deficitą nuo planuoto 0,5 proc. iki 2,1 proc. BVP, kad galėtų sumokėti už pažangius JAV F-16 naikintuvus.
Vis dėlto parlamentarams pirkinio kaina pasirodė pateisinama, jie teigė, kad pirkinys pagaliau ištrauks Bulgariją iš technologinio sąstingio.
Penktadienį Bulgarijos parlamentas patvirtino pirkinį – balsavo už aštuonių F-16 naikintuvų įsigijimą, kurie kainuos maždaug 1,1 milijardo eurų. 123 parlamentarai pritarė vyriausybės siūlymui nupirkti aštuonis lėktuvus „F-16 Block 70“, 78 deputatai balsavo „prieš“, o du susilaikė.
„Bulgarija bus pirmoji Balkanų šalis, turėsianti tokį naujovišką orlaivių modelį“, – teigė Bulgarijos gynybos ministras Krasimiras Karakachanovas.
Šeši F-16 naikintuvai bus vienapiločiai, o kiti du bus dviviečiai. Šis pirkinys pakeis iki šiol Bulgarijoje naudotus dar sovietiniame bloke sukonstruotus MiG-29 naikintuvus, iš kurių tik 7 dar gali skristi.
F-16 projektuotojas Lockheedas Martinas teigia, kad šie naikintuvai yra „patikrintas, didelio pajėgumo ir žemos rizikos, taip pat efektyvus kainos atžvilgiu sprendimas, patenkinantis Bulgarijos nacionalinius ir NATO gynybos interesus“.
Kanados gynybos ministerija patvirtino šalies kariškio žūtį per NATO pratybas „Swift Response 2019“ Bulgarijoje. Kaip sakoma žinybos pranešime, nelaimė atsitiko, kai pratybų dalyviai treniravosi šokti parašiutais.
„Tragiškas incidentas įvyko birželio 17 d. vakarą Češnegirovo vietovėje Bulgarijoje“, – informavo žinybos atstovai. Jie patikslino, kad Kanados 4-osios divizijos kariškis žuvo, atlikdamas šuolį parašiutu. Jo žūtį tiria Kanados karinė policija.
Anksčiau JAV sausumos pajėgų Europoje vadovybė pranešė, kad per incidentą Bulgarijos Plovdivo miesto rajone vienas kariškis žuvo, o dar trys buvo sužeisti. Šuoliai tučtuojau buvo nutraukti, o nukentėjusieji nugabenti į ligoninę.
Savo ruožtu Bulgarijos televizija informavo, kad kanadietis žuvo neišsiskleidus jo parašiutui.
Pratybos „Swift Response 2019“ vyksta birželio 13-25 dienomis Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos teritorijoje.
Bulgarija naikina galimybę įgyti šalies pilietybę mainais už investicijas. Tai antradienį Sofijoje paskelbė Teisingumo ministerija, reaguodama į atitinkamus Europos Komisijos būgštavimus. Vadinamoji investuotojų pilietybė bus galutinai panaikinta nuo kito mėnesio.
Iki šiol asmuo, investavęs šalyje mažiausiai pusę milijono eurų, galėjo prašyti bulgariško paso. Visi kandidatai pilietybei gauti buvo tikrinami saugumo tarnybų. Ir vis dėlto Bulgarijai nepavyko įtikinti Europos Komisijos, kad ši patikra eliminuoja saugumo rizikas.
Europos Komisija savo ataskaitoje kritikavo, kad Malta, Kipras ir Bulgarija panašiomis pilietybės dalijimo už investicijas programomis sudaro sąlygas pinigų plovimui ir mokesčių vengimui.
Nuo 2013 metų prašymą dėl Bulgarijos pilietybės pateikė tik 46 užsienio piliečiai ir investuotojai, ir tik keturi jų atitiko sąlygas, sakė ministerijos atstovė ir pridūrė, kad programa nebuvos sėkminga, nes buvo sukurta tik nedaug darbo vietų. Ji nepateikė tikslių domenų, iš kokių kilmės šalių buvo kandidatai, tačiau patvirtino, kad tarp jų buvo Egipto ir Rusijos verslininkų.
Bulgarijos specialiosios tarnybos per plataus masto operaciją, surengtą septyniuose šalies miestuose, sulaikė 43 žmones, praneša „Reuters“.
Agentūros žiniomis, sulaikytieji įtariami neteisėta veikla, susijusia su tarptautinių teroristinių grupuočių finansavimu. Persiųsdami pinigus jie naudojosi tradicine musulmonų sistema „hawala“ (neformali finansinių atsiskaitymų sistema).
„Tiriami nusikaltimai, susiję su terorizmo finansavimu, – sakė žurnalistams Bulgarijos vyriausiasis prokuroras Ivanas Geševas. – Pagrindinis įtariamasis palaikė kontaktus su asmenimis, kurie prisideda prie logistinės ir finansinės paramos tarptautinėms teroristinėms grupuotėms“.
Kaip pranešama, per operaciją paimta apie 32 tūkstančius eurų, taip pat įvairių dokumentų ir kitų įkalčių.
Žandarmerijos darbuotojai pirmadienio vakare Bulgarijos prezidento administracijos priimamajame sulaikė ginkluotą vyrą. Tai pranešė televizijos kanalas „Nova TV“.
Jo duomenimis, 71 metų amžiaus vyras turėjo pistoletą su dviem atsarginėmis apkabomis ir grasino prezidento administracijos darbuotojams.
Šiuo metu vyrą apklausia policijos pareigūnai, kurie aiškinasi jo poelgio motyvus.
Incidento metu Bulgarijos prezidentas buvo Lenkijoje, Katovicų mieste, kur vyksta JT klimato kaitos konferencija.
Bulgarija: televizijos žurnalistė V. Marinova palaidota Rusės mieste. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį Bulgarijos mieste Rusėje įvyko televizijos žurnalistės, televizijos kanalo TVN administracinės direktorės Viktorijos Marinovos laidotuvės.
Atsisveikinti su žurnaliste į Šv. Trejybės cerkvę atėjo šimtai miesto gyventojų. Vėliau ji buvo palaidota Rusės kapinėse.
Kaip pranešė Bulgarijos nacionalinis radijas, remdamasis Vokietijos prokuratūra, Vokietijos policijos sulaikytas Severinas Krasimirovas, įtariamas V. Marinovos nužudymu, iš dalies pripažino savo kaltę. Pareigūnams jis sakė, kad, apsvaigęs nuo narkotikų ir alkoholio, smogė moteriai į veidą, o paskui nustūmė ją į krūmus, bet neigę išžaginęs ir nužudęs žurnalistę.
„Remiantis jo parodymais buvo padaryta išvada, kad politinių motyvų šiame nusikaltime nėra“, – pareiškė Vokietijos prokuratūros atstovai.
Artimiausiomis dienomis S. Krasimirovas turėtų būti išduotas Bulgarijai.
30 metų žurnalistės V. Marinovos lavonas buvo rastas spalio 6 d. Rusėje. Pasak specialistų, ji buvo nužudyta tuo metu tuščioje Dunojaus krantinėje. Mergina buvo sumušta, išžaginta ir pasmaugta.
Bulgarijos policija aiškianasi tiriamosios žurnalistikos reporterės Viktorijos Marinovos nužudymo aplinkybes.
Moters kūnas šeštadienį aptiktas šalies šiaurėje esančio Rusės miesto parke, netoli Dunojaus, informuoja BBC.
Kol kas nežinoma, ar žmogžudystė susijusi su 30-emetės žurnalistės darbu vietinėje TVN televizojoje. Pareigūnai tikrina jos asmeninio ir profesionio gyvenimo aplinkybes.
V. Marinova yra jau trečia žinoma žurnalistė, nužudyta Europoje šiais metais, ir kevirta – nuo 2017 m.
Rusės srities prokuroras Georgijus Georgievas teigia, kad V. Marinova patyrė kelis smūgius į galvą ir buvo pasmaugta. Taip pat dingo moters mobilusis telefonas, automobilio rakteliai, akiniai ir dalis drabužių.
XXX
Bulgarijoje sulaikytas su žurnalistės nužudymu siejamas asmuo
Bulgarijos policija sulaikė vieną įtariamąjį, siejamą su žurnalistės Viktorijos Marinovos nužudymu, praneša agentūra „Reuters“.
„Mes galime pranešti, kad sulaikytas vienas įtariamasis“, – sakė su tyrimu susipažinęs asmuo. Detalės nebuvo įvardytos. Vidaus reikalų ministerija sulaikymo kol kas nepatvirtino.
30-metės žurnalistės kūnas buvo rastas šeštadienį parke Rusės mieste, kur ji bėgiojo. Moteris buvo išprievartauta, sumušta ir tada pasmaugta.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel planuoja siųsti šalies policininkus į Bulgariją, kur jie padėtų sustiprinti Europos Sąjungos (ES) išorės sienos kontrolę, praneša naujienų agentūra dpa.
Šia priemone, vykdoma pagal bendrą susitarimą su Bulgarija, bus siekiama sumažinti į Šengeno erdvę bandančių patekti migrantų skaičių.
A. Merkel taip pat nori pažaboti beviziu režimu Šengeno erdvėje piktnaudžiaujančius žmones. Vokietijos kanclerės išplatintame rašte teigiama, kad 2017 m. dešimtys tūkstančių prieglobsčio ieškotojų buvo įtraukti į informacinę ES vizų sistemą.
Sakoma, kad griežtesnės procedūros leistų žymiai sumažinti piktnaudžiavimo beviziu režimu mastą, o drauge sumažėtų ir prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje. A. Merkel planuoja, kad šios priemonės bus įgyvendintos iki rugpjūčio pabaigos.
Be to, Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūra (Frontex) turėtų būti sustiprinta Graikijoje prie sienos su Makedonija ir Albanija. Vokietijos kanclerė taip pat mano, kad reikia būti pasiruošusiems padėti sustiprinti pasienio kontrolę Slovėnijoje ir Kroatijoje, jeigu tik to prireiktų.
Keli tūkstančiai darbuotojų iš visos Bulgarijos, skurdžiausios Europos Sąjungos (ES) šalies, penktadienį protestuoja, reikalaudami didesnių atlyginimų.
Protestuotojai susirinko priešais šalies parlamentą reikalaudami įvesti neapmokestinamąjį pajamų minimumą ir protestuodami prieš priemokos už kiekvienus išdirbtus metus atsisakymą. Jie taip pat reikalauja, kad minimalus atlyginimas kitąmet būtų padidintas 100 levų (60 JAV dolerių).
„Mes norime savo dalies iš darbdavių uždirbto pelno“, – teigė pagrindinė darbuotojų profsąjunga KNCB. Profsąjunga sakė siekianti, kad Bulgarijos darbuotojams išmokami atlyginimai labiau atitiktų ES vidurkį.
Vidutinis mėnesinis atlyginimas Bulgarijoje kiek didesnis nei 1000 levų (512 eurų), o minimalus atlyginimas siekia 460 levų (apie 235 eurus), nors 2018 metais jį planuojama padidinti iki 510 levų (261 euro).
Bulgarija reaguoja į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) reikalavimą: NATO šalis iki 2024 metų ketina savo išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP.
Bulgarijos kariuomenė
Iki šių meto galo bus parengtas atitinkamas „nacionalinis planas“, – antradienį Sofijoje po Saugumo tarybos posėdžio pareiškė Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas (Rumen Radew), informuoja agentūra dpa.
Skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) šalis, kuri nuo 2004-ųjų yra NATO narė, jau daug metų gynybai skiria mažesnę BVP dalį nei pageidauja NATO.
Tik 2016 metais Balkanų šalis savo gynybos biudžetą padidino iki 1,3 proc. BVP. 2015-aisiais šis rodiklis dar buvo 1,26 proc.
Dėl įtemptos tarptautinės padėties Bulgarijos parlamentas iki metų pabaigos aktualizuos 2011 metais priimtą nacionalinio saugumo strategiją, nusprendė susitikimo dalyviai. Institucijai be premjero Boiko Borisovo priklauso ir parlamentinių partijų lyderiai.
Pasak buvusio generolo R. Radevo, visi sutarė, kad Bulgarijos ginkluotųjų pajėgų modernizacija turi būti tęsiama ir kartu „stiprinamas vietos ginkluotės pramonės vaidmuo“.
2007 m. prie turtingųjų klubo – Europos Sąjungos – prisijungė dvi naujos narės Bulgarija ir Rumunija ir iškart užėmė paskutines vietas pagal daugelį lyginamųjų kriterijų. 2017-ųjų sausio 1 diena yra šios sukakties 10 metų jubiliejus, kol kas valstybių laimėjimai kuklūs.
Antrarūšiai Europoje
Abi kaimyninės šalys panašios savo politine, socialine ir ekonomine situacija, tačiau didelių tarpusavio simpatijų irgi nėra. Tai iliustruoja susisiekimo situacija tarp kaimynių. Bendra siena tęsiasi net 631 km, iš kurių 470 km vingiuoja Dunojumi, per kurį ilgą laiką buvo vos vienas tiltas. Antras tiltas, padedant Europos Sąjungai, pastatytas tik prieš keletą metų, tačiau jau daug kartų remontuotas, o vairuotojai skundžiasi dėl amžinų spūsčių kertant sieną.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Abi valstybes kamuoja visos tradicinės Rytų Europos problemos: mažas gimstamumas, didelė emigracija, užsienio investicijų trūkumas, prastai apmokamos darbo vietos, valstybinio sektoriaus silpnumas ir politinis nestabilumas. Per dešimt metų Rumunijoje Ministras Pirmininkas pasikeitė 9 kartus, Bulgarijoje situacija nedaug geresnė, premjeras keitėsi 7 kartus. Gyventojai apie savo politikus irgi turi Rytų Europai būdingą nuomonę: vyruoja visuotinis nusivylimas, parlamentų populiarumas žemas, todėl dažni mitingai, o dar dažnesnė protesto forma yra emigracija.
Abiems šalims Briuselis kol kas nenori leisti prisijungti prie Šengeno erdvės, nes bijoma, kad migracija iš šalių dar labiau išaugs. Jau ir dabar Britanijos spauda nuolat trimituoja apie rumunų ir bulgarų antplūdį. Nepaisant valdančių Londono politikų pareiškimų apie imigracijos stabdymą, šiemet bulgarų ir rumunų atvyko rekordiškai daug ir jie sudarė didesnę pusę visų naujų imigrantų iš ES.
Prioritetas – kova su korupcija
Ne tik ekonominiai rūpesčiai yra didelės emigracijos iš Rytų Balkanų priežastis, kitos ypač aštrios problemos yra socialinė nelygybė bei korupcija. 2004 m. Bulgarijos ir Rumunijos priėmimas į Europos Sąjungą net buvo atidėtas dėl didelės korupcijos ir nevaldomo organizuoto nusikalstamumo. Šalys pažadėjo imtis radikalių priemonių šiai problemai spręsti, tačiau Bulgarijai imtis realių veiksmų vis trukdo politiniai nesutarimai. Patys bulgarai juokauja, kad geriausias būdas kovoti su nusikalstamumu yra nusikaltėlių emigracija.
Kol tarptautinė organizacija „Transparency International“ Bulgarijoje fiksuoja didžiausią korupcijos lygį visoje ES, daug geresnių rezultatų pavyko pasiekti Rumunijai. Šalyje buvo įsteigta speciali nepriklausoma kovos su korupcija institucija Nacionalinis antikorupcijos direktoratas (rumuniškai DNA) su labai plačiais įgaliojimais. Šiai organizacijai buvo pavesta kovoti ne su mažais kyšininkavimo atvejais, bet susitelkti išskirtinai į stambaus masto bylas, neapeinant ir aukščiausių politikų. Vien 2015 m. tarnyba pateikė kaltinimus 1250 asmenų, tarp jų net buvusiam premjerui Victorui Pontai, 5 ministrams, Bukarešto merui ir 21 parlamentarui. Tai labai patinka gyventojams ir verslininkams, nors vietos politikai kaltina pareigūnus politiniu susidorojimu ir tendencingais tyrimais.
Tarp Rusijos ir Turkijos
Abi šalys kenčia ne tik dėl vidaus problemų, bet jų gausu ir išorėje. Užsienio diplomatams Rytų Balkanuose jau kelis šimtmečius neleidžia atsipūsti dvi neramios kaimynės Rusija ir Turkija.
Nors Rumunija neturi tiesioginės sienos su Rusija, bet jos priešprieša su Maskva yra sena. Rumunija turi daug interesų Moldovoje, kurią visai norėtų matyti bendroje valstybėje ar bent ES nare, bet tam aktyviai priešinasi Rusija, kuri yra dislokavusi karius Padnestrėje. Taigi Bukareštas nuolat turi būti budrus ir visada turėti planą B, jeigu situacija Moldovoje taptų nestabili, o kad ji gali radikaliai pablogėti rodo Krymo aneksija ir įvykiai Rytų Ukrainoje.
Priešingai nei Rumunija, Bulgarija visada išlaikė draugiškus santykius su Maskva, kartais net per daug artimus. Rusų oligarchai labai pamėgo Bulgarijos kurortus, prisipirko daug nekilnojamojo turto ir pastebima, kad jie siekia daryti net politinę įtaką bulgarų politikams. Per kiekvienus rinkimus Bulgarijoje iškyla santykių su Rusija klausimas ir kandidatai vertinami ar yra palankūs, ar nepalankūs Maskvai.
Paskutiniu metu Sofijos valdžiai rūpesčių kelia pietinė kaimynė Turkija. Migrantai iš Artimųjų Rytų atrado kelią per Bulgariją į Vakarų Europą, o tai visai nepatinka ir taip neturtingai valstybei. Turkija nesaugo savo sienos ir nuolat grasina pasitraukti iš bet kokių tarpusavio derybų bei užtvindyti Europą migrantais, kurių didelė dalis plūsteltų į Bulgariją.
Rumunijos ekonomika pajėgesnė
Rumunija ir Bulgarija iš esmės yra tame pačiame ekonomikos lygyje jau daug dešimtmečių. Rumunija turi šiek tiek savo naftos ir dujų, o Bulgarija turi stiprų traukos centrą – ilgus smėlėtus paplūdimius. Po stojimo į Europos Sąjungą abiejų šalių ekonomikos kilo sparčiai, bet 2009 m. abi smarkiai ir krito kartu su pasauline finansų krize. Dabar ūkio augimas stabilizavosi ir rodo neblogus rezultatus, tačiau gyventojai pagerėjimo tikėjosi daug greičiau ir daug labiau jaučiamo.
Kaip vieną svarbiausių problemų Rytų Balkanų šalims Tarptautinis valiutos fondas nurodo drastišką gyventojų mažėjimą, kurį, pirmiausia, lemia emigracija. Per paskutinius 5 metus Bulgarija neteko 200 tūkst. gyventojų, Rumunija 600 tūkst. Tai vieni blogiausių rodiklių pasaulyje. Bulgarijoje gyventojų dabar yra apie 7 mln., nors prieš dvidešimt metų jų buvo 2 mln. daugiau. Rumunijoje situacija irgi tokia pat bloga, šalis nuo 1990 m. jau neteko 3 mln. gyventojų.
Paskutiniu metu Rumunija rodo kiek geresnius ekonominius pasiekimus. Šiai šaliai pavyko pritraukti stambių investuotojų, sumažėjo nedarbo lygis, auga darbuotojų produktyvumas ir jų algos jau viršija kaimynų už Dunojaus. Tai geri signalai, bet iki tikrai turtingų valstybių Vokietijos ir Jungtinės Karalystės standartų dar toli, nes Balkanų šalių ekonomikos ir gerovės lygis yra maždaug triskart menkesni.
Per 10 metų abiems šalims nepavyko pakartoti Airijos ekonomikos stebuklo, tačiau jau keletą metų abi šalys stabiliai ekonomiškai auga. Tai teikia vilčių, kad antrasis dešimtmetis Europos Sąjungoje bus sėkmingesnis. Bankas „Unicredit“ abi valstybes pavadino labai perspektyviomis ir ragina investuotojus nelaukti. Artimiausioje ateityje laukiama sparčios plėtros Bulgarijos ir Rumunijos nekilnojamojo turto rinkoje, prekyboje ir paslaugų sferose.
