Bulgarijos ginkluotosios pajėgos
Bulgarijos parlamento atstovai turėjo pagilinti biudžeto deficitą nuo planuoto 0,5 proc. iki 2,1 proc. BVP, kad galėtų sumokėti už pažangius JAV F-16 naikintuvus.
 
Vis dėlto parlamentarams pirkinio kaina pasirodė pateisinama, jie teigė, kad pirkinys pagaliau ištrauks Bulgariją iš technologinio sąstingio.
 
Penktadienį Bulgarijos parlamentas patvirtino pirkinį – balsavo už aštuonių F-16 naikintuvų įsigijimą, kurie kainuos maždaug 1,1 milijardo eurų. 123 parlamentarai pritarė vyriausybės siūlymui nupirkti aštuonis lėktuvus „F-16 Block 70“, 78 deputatai balsavo „prieš“, o du susilaikė.
 
„Bulgarija bus pirmoji Balkanų šalis, turėsianti tokį naujovišką orlaivių modelį“, – teigė Bulgarijos gynybos ministras Krasimiras Karakachanovas.
 
Šeši F-16 naikintuvai bus vienapiločiai, o kiti du bus dviviečiai. Šis pirkinys pakeis iki šiol Bulgarijoje naudotus dar sovietiniame bloke sukonstruotus MiG-29 naikintuvus, iš kurių tik 7 dar gali skristi.
 
F-16 projektuotojas Lockheedas Martinas teigia, kad šie naikintuvai yra „patikrintas, didelio pajėgumo ir žemos rizikos, taip pat efektyvus kainos atžvilgiu sprendimas, patenkinantis Bulgarijos nacionalinius ir NATO gynybos interesus“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.20; 04:00

Kanados gynybos ministerija patvirtino šalies kariškio žūtį per NATO pratybas „Swift Response 2019“ Bulgarijoje. Kaip sakoma žinybos pranešime, nelaimė atsitiko, kai pratybų dalyviai treniravosi šokti parašiutais.
 
„Tragiškas incidentas įvyko birželio 17 d. vakarą Češnegirovo vietovėje Bulgarijoje“, – informavo žinybos atstovai. Jie patikslino, kad Kanados 4-osios divizijos kariškis žuvo, atlikdamas šuolį parašiutu. Jo žūtį tiria Kanados karinė policija.
 
Anksčiau JAV sausumos pajėgų Europoje vadovybė pranešė, kad per incidentą Bulgarijos Plovdivo miesto rajone vienas kariškis žuvo, o dar trys buvo sužeisti. Šuoliai tučtuojau buvo nutraukti, o nukentėjusieji nugabenti į ligoninę.
 
Savo ruožtu Bulgarijos televizija informavo, kad kanadietis žuvo neišsiskleidus jo parašiutui.
 
Pratybos „Swift Response 2019“ vyksta birželio 13-25 dienomis Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 07:00

Bulgarija naikina galimybę įgyti šalies pilietybę mainais už investicijas. Tai antradienį Sofijoje paskelbė Teisingumo ministerija, reaguodama į atitinkamus Europos Komisijos būgštavimus. Vadinamoji investuotojų pilietybė bus galutinai panaikinta nuo kito mėnesio.

Iki šiol asmuo, investavęs šalyje mažiausiai pusę milijono eurų, galėjo prašyti bulgariško paso. Visi kandidatai pilietybei gauti buvo tikrinami saugumo tarnybų. Ir vis dėlto Bulgarijai nepavyko įtikinti Europos Komisijos, kad ši patikra eliminuoja saugumo rizikas.

Europos Komisija savo ataskaitoje kritikavo, kad Malta, Kipras ir Bulgarija panašiomis pilietybės dalijimo už investicijas programomis sudaro sąlygas pinigų plovimui ir mokesčių vengimui.

Nuo 2013 metų prašymą dėl Bulgarijos pilietybės pateikė tik 46 užsienio piliečiai ir investuotojai, ir tik keturi jų atitiko sąlygas, sakė ministerijos atstovė ir pridūrė, kad programa nebuvos sėkminga, nes buvo sukurta tik nedaug darbo vietų. Ji nepateikė tikslių domenų, iš kokių kilmės šalių buvo kandidatai, tačiau patvirtino, kad tarp jų buvo Egipto ir Rusijos verslininkų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.23; 08:30

Bulgarijos specialiosios tarnybos per plataus masto operaciją, surengtą septyniuose šalies miestuose, sulaikė 43 žmones, praneša „Reuters“.

Agentūros žiniomis, sulaikytieji įtariami neteisėta veikla, susijusia su tarptautinių teroristinių grupuočių finansavimu. Persiųsdami pinigus jie naudojosi tradicine musulmonų sistema „hawala“ (neformali finansinių atsiskaitymų sistema). 

„Tiriami nusikaltimai, susiję su terorizmo finansavimu, – sakė žurnalistams Bulgarijos vyriausiasis prokuroras Ivanas Geševas. – Pagrindinis įtariamasis palaikė kontaktus su asmenimis, kurie prisideda prie logistinės ir finansinės paramos tarptautinėms teroristinėms grupuotėms“.

Kaip pranešama, per operaciją paimta apie 32 tūkstančius eurų, taip pat įvairių dokumentų ir kitų įkalčių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.19; 07:08

Žandarmerijos darbuotojai pirmadienio vakare Bulgarijos prezidento administracijos priimamajame sulaikė ginkluotą vyrą. Tai pranešė televizijos kanalas „Nova TV“.

Jo duomenimis, 71 metų amžiaus vyras turėjo pistoletą su dviem atsarginėmis apkabomis ir grasino prezidento administracijos darbuotojams.

Šiuo metu vyrą apklausia policijos pareigūnai, kurie aiškinasi jo poelgio motyvus.

Incidento metu Bulgarijos prezidentas buvo Lenkijoje, Katovicų mieste, kur vyksta JT klimato kaitos konferencija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.05; 01:00

Bulgarija: televizijos žurnalistė V. Marinova palaidota Rusės mieste. EPA-ELTA nuotr.

Penktadienį Bulgarijos mieste Rusėje įvyko televizijos žurnalistės, televizijos kanalo TVN administracinės direktorės Viktorijos Marinovos laidotuvės.

Atsisveikinti su žurnaliste į Šv. Trejybės cerkvę atėjo šimtai miesto gyventojų. Vėliau ji buvo palaidota Rusės kapinėse.

Kaip pranešė Bulgarijos nacionalinis radijas, remdamasis Vokietijos prokuratūra, Vokietijos policijos sulaikytas Severinas Krasimirovas, įtariamas V. Marinovos nužudymu, iš dalies pripažino savo kaltę. Pareigūnams jis sakė, kad, apsvaigęs nuo narkotikų ir alkoholio, smogė moteriai į veidą, o paskui nustūmė ją į krūmus, bet neigę išžaginęs ir nužudęs žurnalistę.

„Remiantis jo parodymais buvo padaryta išvada, kad politinių motyvų šiame nusikaltime nėra“, – pareiškė Vokietijos prokuratūros atstovai.

Artimiausiomis dienomis S. Krasimirovas turėtų būti išduotas Bulgarijai.

30 metų žurnalistės V. Marinovos lavonas buvo rastas spalio 6 d. Rusėje. Pasak specialistų, ji buvo nužudyta tuo metu tuščioje Dunojaus krantinėje. Mergina buvo sumušta, išžaginta ir pasmaugta.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-13

Viktorija Marinova. EPA-ELTA nuotr.

Bulgarijos policija aiškianasi tiriamosios žurnalistikos reporterės Viktorijos Marinovos nužudymo aplinkybes. 

Moters kūnas šeštadienį aptiktas šalies šiaurėje esančio Rusės miesto parke, netoli Dunojaus, informuoja BBC. 

Kol kas nežinoma, ar žmogžudystė susijusi su 30-emetės žurnalistės darbu vietinėje TVN televizojoje. Pareigūnai tikrina jos asmeninio ir profesionio gyvenimo aplinkybes. 

V. Marinova yra jau trečia žinoma žurnalistė, nužudyta Europoje šiais metais, ir kevirta – nuo 2017 m. 

Rusės srities prokuroras Georgijus Georgievas teigia, kad V. Marinova patyrė kelis smūgius į galvą ir buvo pasmaugta. Taip pat dingo moters mobilusis telefonas, automobilio rakteliai, akiniai ir dalis drabužių.

XXX

Bulgarijoje sulaikytas su žurnalistės nužudymu siejamas asmuo

Bulgarijos policija sulaikė vieną įtariamąjį, siejamą su žurnalistės Viktorijos Marinovos nužudymu, praneša agentūra „Reuters“. 

„Mes galime pranešti, kad sulaikytas vienas įtariamasis“, – sakė su tyrimu susipažinęs asmuo. Detalės nebuvo įvardytos. Vidaus reikalų ministerija sulaikymo kol kas nepatvirtino.

30-metės žurnalistės kūnas buvo rastas šeštadienį parke Rusės mieste, kur ji bėgiojo. Moteris buvo išprievartauta, sumušta ir tada pasmaugta.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-09

Vokietijos kanclerė Angela Merkel planuoja siųsti šalies policininkus į Bulgariją, kur jie padėtų sustiprinti Europos Sąjungos (ES) išorės sienos kontrolę, praneša naujienų agentūra dpa.

Šia priemone, vykdoma pagal bendrą susitarimą su Bulgarija, bus siekiama sumažinti į Šengeno erdvę bandančių patekti migrantų skaičių.

A. Merkel taip pat nori pažaboti beviziu režimu Šengeno erdvėje piktnaudžiaujančius žmones. Vokietijos kanclerės išplatintame rašte teigiama, kad 2017 m. dešimtys tūkstančių prieglobsčio ieškotojų buvo įtraukti į informacinę ES vizų sistemą.

Sakoma, kad griežtesnės procedūros leistų žymiai sumažinti piktnaudžiavimo beviziu režimu mastą, o drauge sumažėtų ir prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje. A. Merkel planuoja, kad šios priemonės bus įgyvendintos iki rugpjūčio pabaigos.

Be to, Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūra (Frontex) turėtų būti sustiprinta Graikijoje prie sienos su Makedonija ir Albanija. Vokietijos kanclerė taip pat mano, kad reikia būti pasiruošusiems padėti sustiprinti pasienio kontrolę Slovėnijoje ir Kroatijoje, jeigu tik to prireiktų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 06:00

Keli tūkstančiai darbuotojų iš visos Bulgarijos, skurdžiausios Europos Sąjungos (ES) šalies, penktadienį protestuoja, reikalaudami didesnių atlyginimų.

Protestuotojai susirinko priešais šalies parlamentą reikalaudami įvesti neapmokestinamąjį pajamų minimumą ir protestuodami prieš priemokos už kiekvienus išdirbtus metus atsisakymą. Jie taip pat reikalauja, kad minimalus atlyginimas kitąmet būtų padidintas 100 levų (60 JAV dolerių).

„Mes norime savo dalies iš darbdavių uždirbto pelno“, – teigė pagrindinė darbuotojų profsąjunga KNCB. Profsąjunga sakė siekianti, kad Bulgarijos darbuotojams išmokami atlyginimai labiau atitiktų ES vidurkį.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas Bulgarijoje kiek didesnis nei 1000 levų (512 eurų), o minimalus atlyginimas siekia 460 levų (apie 235 eurus), nors 2018 metais jį planuojama padidinti iki 510 levų (261 euro).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.28; 00:02

Bulgarija reaguoja į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) reikalavimą: NATO šalis iki 2024 metų ketina savo išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP. 

Bulgarijos kariuomenė

Iki šių meto galo bus parengtas atitinkamas „nacionalinis planas“, – antradienį Sofijoje po Saugumo tarybos posėdžio pareiškė Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas (Rumen Radew), informuoja agentūra dpa.

Skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) šalis, kuri nuo 2004-ųjų yra NATO narė, jau daug metų gynybai skiria mažesnę BVP dalį nei pageidauja NATO.

Tik 2016 metais Balkanų šalis savo gynybos biudžetą padidino iki 1,3 proc. BVP. 2015-aisiais šis rodiklis dar buvo 1,26 proc.

Dėl įtemptos tarptautinės padėties Bulgarijos parlamentas iki metų pabaigos aktualizuos 2011 metais priimtą nacionalinio saugumo strategiją, nusprendė susitikimo dalyviai. Institucijai be premjero Boiko Borisovo priklauso ir parlamentinių partijų lyderiai.

Pasak buvusio generolo R. Radevo, visi sutarė, kad Bulgarijos ginkluotųjų pajėgų modernizacija turi būti tęsiama ir kartu „stiprinamas vietos ginkluotės pramonės vaidmuo“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.31; 00:01

2007 m. prie turtingųjų klubo – Europos Sąjungos – prisijungė dvi naujos narės Bulgarija ir Rumunija ir iškart užėmė paskutines vietas pagal daugelį lyginamųjų kriterijų. 2017-ųjų sausio 1 diena yra šios sukakties 10 metų jubiliejus, kol kas valstybių laimėjimai kuklūs.

Antrarūšiai Europoje

Abi kaimyninės šalys panašios savo politine, socialine ir ekonomine situacija, tačiau didelių tarpusavio simpatijų irgi nėra. Tai iliustruoja susisiekimo situacija tarp kaimynių. Bendra siena tęsiasi net 631 km, iš kurių 470 km vingiuoja Dunojumi, per kurį ilgą laiką buvo vos vienas tiltas. Antras tiltas, padedant Europos Sąjungai, pastatytas tik prieš keletą metų, tačiau jau daug kartų remontuotas, o vairuotojai skundžiasi dėl amžinų spūsčių kertant sieną. 

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

Abi valstybes kamuoja visos tradicinės Rytų Europos problemos: mažas gimstamumas, didelė emigracija, užsienio investicijų trūkumas, prastai apmokamos darbo vietos, valstybinio sektoriaus silpnumas ir politinis nestabilumas. Per dešimt metų Rumunijoje Ministras Pirmininkas pasikeitė 9 kartus, Bulgarijoje situacija nedaug geresnė, premjeras keitėsi 7 kartus. Gyventojai apie savo politikus irgi turi Rytų Europai būdingą nuomonę: vyruoja visuotinis nusivylimas, parlamentų populiarumas žemas, todėl dažni mitingai, o dar dažnesnė protesto forma ­yra emigracija.

Abiems šalims Briuselis kol kas nenori leisti prisijungti prie Šengeno erdvės, nes bijoma, kad migracija iš šalių dar labiau išaugs. Jau ir dabar Britanijos spauda nuolat trimituoja apie rumunų ir bulgarų antplūdį. Nepaisant valdančių Londono politikų pareiškimų apie imigracijos stabdymą, šiemet bulgarų ir rumunų atvyko rekordiškai daug ir jie sudarė didesnę pusę visų naujų imigrantų iš ES.  

Prioritetas – kova su korupcija

Ne tik ekonominiai rūpesčiai yra didelės emigracijos iš Rytų Balkanų priežastis, kitos ypač aštrios problemos yra socialinė nelygybė bei korupcija. 2004 m. Bulgarijos ir Rumunijos priėmimas į Europos Sąjungą net buvo atidėtas dėl didelės korupcijos ir nevaldomo organizuoto nusikalstamumo. Šalys pažadėjo imtis radikalių priemonių šiai problemai spręsti, tačiau Bulgarijai imtis realių veiksmų vis trukdo politiniai nesutarimai. Patys bulgarai juokauja, kad geriausias būdas kovoti su nusikalstamumu yra nusikaltėlių emigracija.

Kol tarptautinė organizacija „Transparency International“ Bulgarijoje fiksuoja didžiausią korupcijos lygį visoje ES, daug geresnių rezultatų pavyko pasiekti Rumunijai. Šalyje buvo įsteigta speciali nepriklausoma kovos su korupcija institucija Nacionalinis antikorupcijos direktoratas (rumuniškai DNA) su labai plačiais įgaliojimais. Šiai organizacijai buvo pavesta kovoti ne su mažais kyšininkavimo atvejais, bet susitelkti išskirtinai į stambaus masto bylas, neapeinant ir aukščiausių politikų. Vien 2015 m. tarnyba pateikė kaltinimus 1250 asmenų, tarp jų net buvusiam premjerui Victorui Pontai, 5 ministrams, Bukarešto merui ir 21 parlamentarui. Tai labai patinka gyventojams ir verslininkams, nors vietos politikai kaltina pareigūnus politiniu susidorojimu ir tendencingais tyrimais. 

Tarp Rusijos ir Turkijos

Abi šalys kenčia ne tik dėl vidaus problemų, bet jų gausu ir išorėje. Užsienio diplomatams Rytų Balkanuose jau kelis šimtmečius neleidžia atsipūsti dvi neramios kaimynės Rusija ir Turkija.

Nors Rumunija neturi tiesioginės sienos su Rusija, bet jos priešprieša su Maskva yra sena. Rumunija turi daug interesų Moldovoje, kurią visai norėtų matyti bendroje valstybėje ar bent ES nare, bet tam aktyviai priešinasi Rusija, kuri yra dislokavusi karius Padnestrėje. Taigi Bukareštas nuolat turi būti budrus ir visada turėti planą B, jeigu situacija Moldovoje taptų nestabili, o kad ji gali radikaliai pablogėti rodo Krymo aneksija ir įvykiai Rytų Ukrainoje.

Priešingai nei Rumunija, Bulgarija visada išlaikė draugiškus santykius su Maskva, kartais net per daug artimus. Rusų oligarchai labai pamėgo Bulgarijos kurortus, prisipirko daug nekilnojamojo turto ir pastebima, kad jie siekia daryti net politinę įtaką bulgarų politikams. Per kiekvienus rinkimus Bulgarijoje iškyla santykių su Rusija klausimas ir kandidatai vertinami ar yra palankūs, ar nepalankūs Maskvai.

Paskutiniu metu Sofijos valdžiai rūpesčių kelia pietinė kaimynė Turkija. Migrantai iš Artimųjų Rytų atrado kelią per Bulgariją į Vakarų Europą, o tai visai nepatinka ir taip neturtingai valstybei. Turkija nesaugo savo sienos ir nuolat grasina pasitraukti iš bet kokių tarpusavio derybų bei užtvindyti Europą migrantais, kurių didelė dalis plūsteltų į Bulgariją.

Rumunijos ekonomika pajėgesnė

Rumunija ir Bulgarija iš esmės yra tame pačiame ekonomikos lygyje jau daug dešimtmečių. Rumunija turi šiek tiek savo naftos ir dujų, o Bulgarija turi stiprų traukos centrą – ilgus smėlėtus paplūdimius. Po stojimo į Europos Sąjungą abiejų šalių ekonomikos kilo sparčiai, bet 2009 m. abi smarkiai ir krito kartu su pasauline finansų krize. Dabar ūkio augimas stabilizavosi ir rodo neblogus rezultatus, tačiau gyventojai pagerėjimo tikėjosi daug greičiau ir daug labiau jaučiamo.

Kaip vieną svarbiausių problemų Rytų Balkanų šalims Tarptautinis valiutos fondas nurodo drastišką gyventojų mažėjimą, kurį, pirmiausia, lemia emigracija. Per paskutinius 5 metus Bulgarija neteko 200 tūkst. gyventojų, Rumunija 600 tūkst. Tai vieni blogiausių rodiklių pasaulyje. Bulgarijoje gyventojų dabar yra apie 7 mln., nors prieš dvidešimt metų jų buvo 2 mln. daugiau. Rumunijoje situacija irgi tokia pat bloga, šalis nuo 1990 m. jau neteko 3 mln. gyventojų.

Paskutiniu metu Rumunija rodo kiek geresnius ekonominius pasiekimus. Šiai šaliai pavyko pritraukti stambių investuotojų, sumažėjo nedarbo lygis, auga darbuotojų produktyvumas ir jų algos jau viršija kaimynų už Dunojaus. Tai geri signalai, bet iki tikrai turtingų valstybių Vokietijos ir Jungtinės Karalystės standartų dar toli, nes Balkanų šalių ekonomikos ir gerovės lygis yra maždaug triskart menkesni.

Per 10 metų abiems šalims nepavyko pakartoti Airijos ekonomikos stebuklo, tačiau jau keletą metų abi šalys stabiliai ekonomiškai auga. Tai teikia vilčių, kad antrasis dešimtmetis Europos Sąjungoje bus sėkmingesnis. Bankas „Unicredit“ abi valstybes pavadino labai perspektyviomis ir ragina investuotojus nelaukti. Artimiausioje ateityje laukiama sparčios plėtros Bulgarijos ir Rumunijos nekilnojamojo turto rinkoje, prekyboje ir paslaugų sferose.

2017.04.18; 06:23

John Parkinson, Georgi Kantchev / The Wall Street Journal

„Pernai Bulgarijoje vykusių prezidento rinkimų išvakarėse opozicinė Socialistų partija gavo slaptą dokumentą strategijos tema, kuriame buvo siūlomas „kelio žemėlapis“ balsavimui laimėti, – tvirtina The Wall Street Journal, remdamasis penkiais Bulgarijos oficialiais asmenimis, tarp kurių yra tiek veikiančių, tiek ir buvusių valdininkų.

„Be kita ko, buvo rekomenduojama įmesti netikrų naujienų ir aktyviai skleisti perdėtus socialinių apklausų rezultatus“, – rašo žurnalistai Džo Parkinsonas ir Georgis Kančevas.

„Pasak valdininkų, to maždaug 30 puslapių dosjė, kurį perėmė Bulgarijos saugumo tarnyba, šaltinis buvo su Kremliumi susijęs analizės centras. Trys šaltiniai sakė, kad dosjė pristatė buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą“,  – sakoma straipsnyje.

Lapkritį prezidento rinkimus laimėjo kandidatas socialistas Rumenas Radevas. Dabar Socialistų partija lyderiauja parlamento rinkimuose, kurie įvyks šį sekmadienį. Laikraštis taip aprašo šios partijos programą: „Ji nori panaikinti ES sankcijas Rusijai ir apriboti NATO operacijas Juodosios jūros rajone“.

Autoriai pabrėžia: „Niekas nerodo, kad Radevas žinojo apie tą dokumentą, Bulgarijos prezidentas niekaip nekomentavo tvirtinimo apie Rusijos kišimąsi šioje šalyje“.

Laikraštis rašo: „Rusija seniai neigia, kad daro kažką negero Bulgarijoje ir Rytų Europoje, ji sako, kad stumia savo teisėtus interesus šalyse, su kuriomis ji palaiko glaudžius ekonominius ir kultūrinius ryšius“.

Autoriai praneša: „Buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbis Leonidas Rešetnikovas pripažino, kad buvo susitikęs su Bulgarijos socialistų partijos lyderiu, bet neigė, kad perdavė kokį nors dokumentą“. „Kažkas tai prasimanė, – sakė jis interviu draugijos „Dvigalvis erelis“ štabo būstinėje Maskvoje, kur kabo prezidento Putino ir caro Nikolajaus II portretai. – Kas tai bebūtų padaręs, jis suinteresuotas skaldyti, atšaldyti Bulgarijos ir Rusijos santykius… Tai tiesiog prasimanymai“.

Laikraštis tęsia: „Plačioje Viduriniosios ir Rytų Europos teritorijoje, kur gyventojai mažiau nei prieš 30 metų sukilo prieš sovietų viešpatavimą ir atsigręžė į Vakarus, Rusija dabar susigrąžina įtaką ir pakerta ES ir JAV vadovaujamo transatlantinio aljanso pozicijas“.

Rytų Europos šalių piliečiai nusivylė vakarietiškais demokratijos ir rinkos ekonomikos receptais, aiškina leidinys.

Regioninių valdininkų, Vakarų diplomatų ir analitikų nuomone, Putinas išnaudoja tą dinamiką, panaudodamas visą arsenalą senų ir naujų instrumentų (įskaitant propagandą ir ekonominius svertus, hakerių atakas ir politines gudrybes), kad sustiprintų sąjungininkų pozicijas ir diskredituotų Vakarus.

Šiek tiek prieš Bulgarijai įstojant į ES neįvardytas „Rusijos ambasadorius bloke“ (taip originale) interviu vienam Sofijos laikraščiui sakė: „Mes tikimės, kad jūs būsite mūsų ypatingas partneris, kažkas panašaus į Trojos arklį Europos Sąjungoje“.

Rusijos priešininkai sako, kad Kremlius ėmėsi visko, ko tik galėjo, kad ta pranašystė realizuotųsi Bulgarijoje.

„Bulgarijos saugumo tarnybų valdininkai tvirtina, kad 2012–2013 metais Maskva finansavo protesto akcijas, kurios prisidėjo prie vakarietiškos vyriausybės kritimo. Bulgarijos eksprezidentas sakė interviu, kad Rusijos hakeriai atakavo daugybę svarbių objektų šalyje ir kišosi į municipalinius rinkimus 2015 metais. Prisiveisė prorusiškų tinklapių“, – rašo leidinys.

Autorių duomenimis, pernai rugpjūty „Socialistų partijos pirmininkė Kornelija Ninova dalyvavo susitikime su Rešetnikovu, kuris vyko už uždarų durų viename Sofijos viešbutyje-butike“.

Laikraštis Rešetnikovą apibūdina taip: „Laisvai bulgariškai kalbantis Balkanų klausimų specialistas, anksčiau vadovavęs SVR (liet. – užsienio žvalgybos tarnybos) analizės skyriui. Jis „seniai plėtojo ryšius su socialistais ir kitais vedančiaisiais bulgarų politikais“, tvirtina autoriai. 2009 metais jis atsistatydino, o paskui tapo Rusijos strateginių tyrimų instituto (Maskva), kuris anksčiau oficialiai buvo SVR dalis, direktoriumi.

„Rešetnikovas sumenkino susitikimo su Ninova reikšmę, pareiškęs, kad jie kalbėjosi tik 30 minučių, o į Bulgariją jis buvo nuvykęs pailsėti“, – praneša leidinys. „Mano anūkės atostogavo ten kalnuose; aš nuvažiavau jų paimti ir parsivežti į Maskvą“, – sakė jis interviu.

Laikraštis pažymi: „Klausimas, kokie būtent Rešetnikovo (žmogaus, pretenduojančio į komentatoriaus vaidmenį ir seniai pranašaujančio Vakarų nuosmukį) santykiai su Kremliumi, miglotas. Kai kurie analitikai tvirtina, kad tai tik vienas iš saujelės politinių aktorių, rungtyniaujančių dėl pirmesnio vaidmens Maskvos regioninėse operacijose“.

„Žinoma, čia neapsieita be mitų kūrimo, bet jis – žaidimo dalyvis“, – sako Institute of International Relations Prague ekspertas Markas Galeotis.

„Lapkrity Rešetnikovas yra pareiškęs Rusijos ir Bulgarijos žiniasklaidai, kad jis ir Ninova aptarinėjo galimą Radevo dalyvavimą prezidento rinkimuose keletą savaičių prieš tai, kai jis buvo viešai patvirtintas socialistų kandidatu“, – tvirtina leidinys.

„Kai Bulgarijos žiniasklaida pirmą kartą jos paklausė apie susitikimą, Ninova neigė, kad apskritai buvo susitikusi. Vėliau ji pripažino, kad buvo susitikusi su Rešetnikovu, bet sakė kad apie Radevą nekalbėjo“, – tęsė laikraštis.

„Tiesa tokia, kad Rešetnikovas nesiūlė Radevo“, – sakė Ninova interviu. Pasak jos, ji rugpjūty „buvo su juo (Rešetnikovu – red.) susitikusi pirmą ir paskutinį kartą“.

Laikraštis tvirtina; „Aukšti vyriausybiniai valdininkai sako, kad taip ir nebuvo pagarsintas kitas susitikimo aspektas – tas, kad Rešetnikovas neva tai asmeniškai atvežė iš Maskvos detalų rinkiminės kampanijos planą“.

„Bulgarijos Valstybinė nacionalinio saugumo agentūra (analogiška FTB) gavo to dokumento kopiją, sako informuoti šaltiniai“, – rašo leidinys.

Leidinys, remdamasis „aukštais jį skaičiusiais valdininkais“, praneša, kad dokumente išdėstytos „rekomendacijos užsakinėti kassavaitines socialines apklausas, kuriose būtų padidinamas socialistų populiarumas“, o taip pat „patarimai, kaip pagerinti kandidato įvaizdį, patalpinant straipsnius Maskvai draugiškoje žiniasklaidoje“.

„Pranešime rekomenduojama, kad partija akcentuotų klausimus, atitariančius Kremliaus politikai: ragintų atšaukti sankcijas Rusijai, kritikuotų NATO ir sutelktų dėmesį į tai, kad britai balsuotų už pasitraukimą iš ES“, – sakoma straipsnyje.

Laikraštis praneša: „Mūsų leidinys neturėjo galimybės patikrinti, kaip tokie siūlymai buvo įgyvendinti ir ar jie padėjo Radevui. Jis laimėjo komfortiškai pirmaudamas, surinkęs 59% balsų“.

Autoriai rašo: „Praėjus kelioms dienoms po to, kai lapkrity Juodkalnijos valdžia pareiškė, kad sužlugdė numanomą bandymą įvykdyti Rusijos remiamą perversmą ir planą nužudyti ministrą pirmininką, Rešetnikovas paliko vadovaujančias pareigas Rusijos institute. Gruody JAV vyriausybė skyrė jam sankcijas už tai, kad jis yra Rusijos Tempbank‘o, finansavusio Sirijos diktatoriaus Bašaro Asado vyriausybę, valdybos narys.

Juodkalnijos užsienio reikalų ministras Srdžanas Darmanovičius pareiškė, kad jo šalyje Rešetnikovas „veikė kaip propagandos kumštis“. Bulgarijos eksprezidentas Rosenas Plevnelijevas Rešetnikovą pavadino „Putino dešiniąja ranka Balkanuose“.

Leidinys pabrėžia: laimėjęs rinkimus Radevas bandė užčiuopti balansą. „Jis daug kartų įtikinėjo, kad reikia atšaukti sankcijas Rusijai, bet taip pat patvirtino Bulgarijos įsipareigojimus ES ir NATO, o savo ryšius su Maskva sumenkino“, – sakoma straipsnyje.

Bet NATO štabo būstinėje nerimas stiprėja. „Bulgarijoje viskas virto politiniu futbolu“, – sakė neįvardytas NATO administracijos bendradarbis. – Visi stengiasi pataikauti prorusiškiems rinkėjams“,

Informacijos šaltinis: The Wall Street Journal.

2017.01.10; 02:55

„Тričane na kučeta“ arba šuns sukimas – vienas iš keisčiausių ir egzotiškiausių ritualų pasaulyje. Šios tradicijos nuo pagonybės laikų iki šių dienų laikomasi rytinės ir pietinės Bulgarijos kaimuose.

Tikima, kad ši apeiga apsaugo naminius gyvūnus nuo pasiutligės ir kitų ligų, išvaro piktąsias dvasias, o kaimui atneša sėkmę visiems ateinantiems metams.

Continue reading „Keisčiausios pasaulyje tradicijos: bulgariškas šuns sukimas“

Kai kurių Vakarų šalių sostinėse stiprėja nuogąstavimai, kad Bulgarija vėl gali pasiduoti Maskvos kerams, nors jau prieš daugelį metų ji priimta į Vakarų aljansus, rašo The Wall Street Journal. „Bet koks Sofijos nukrypimas į Rytus gali pakirsti ES ir JAV pastangas pademonstruoti vieningą frontą santykiuose su Vladimiru Putinu, kai Rusija stengiasi atkurti savo įtaką Ukrainai ir kitoms buvusioms SSSR respublikoms“, – aiškina žurnalistas Džo Parkinsonas.

„Rusija visada bus artima bulgarų širdžiai, – sako Javoras Simeonovas, valdančiosios Socialistų  partijos jaunimo sparno lyderis. –  Bulgarija visada buvo tarp Rusijos ir Europos, ir jos nereikia versti pasirinkti. Ji gali eiti kelio viduriu“.

Continue reading „Vakarų sąjungininkai susirūpinę dėl Bulgarijos posūkio į Rytus“

Per patį rinkiminės kampanijos įkarštį Bulgarijoje vietinė spauda skelbia demaskuojančias medžiagas apie buvusį ministrą pirmininką Boiko Borisovą ir jo klaną. Kalbama apie seksą, narkotikus, piktnaudžiavimą valdžia, rašo Aleksandras Levis laikraštyje "Le Temps".

„Balandžio 15-ąją buvusio Bulgarijos ministro pirmininko Boiko Borisovo rezidencijoje Sofijoje, Bankijos kvartale, įvyko susitikimas, apie kurį sužinota dėka demaskuojančių publikacijų. Polemika Bulgarijoje nerimsta“, – rašo straipsnio autorius.

Continue reading „Tamsioji Boiko Borisovo režimo pusė“

bulgarija_ispuolis

Trečiadienį Bulgarijos miesto Burgaso oro uoste Izraelio turistų autobuse įvykdytas išpuolis, kuriame žuvo 8, o sužeista apie 30 žmonių.

Bulgarijos vidaus reikalų ministro Cvetano Cvetanovo teigimu, išpuolį įvykdė savižudis sprogdintojas, kurio tapatybė dabar nustatinėjama.

Pasak ministro, Bulgarijos specialiosios tarnybos neturėjo pranešimų apie ruošiamą teroristinį išpuolį. Tarp aštuonių žuvusiųjų yra ir pats mirtininkas bei bulgaras – autobuso vairuotojas. Išpuolis Burgase įvykdytas per 18-ąsias atakos prieš žydų bendruomenės centrą Argentinoje metines, kada žuvo 85 žmonės.

Continue reading „Teroro išpuolis prieš žydų turistus Bulgarijoje“

ds_bulgarija

2003-ųjų metų kovo 7-ąją buvo nušautas bulgaras Ilja Pavlovas. Snaiperio kulka vyrą pakirto vakare, kalbant telefonu prie firmos “Multigroup” būstinės Bulgarijos sostinėje Sofijoje, viename iš prestižinių rajonų. Ilja Pavlovas buvo bulgaras.

Tačiau mirties dieną jis jau turėjo Amerikos piliečio pasą. Tad nenuostabu, kad I.Pavlovo mirtimi susidomėjo JAV slaptosios tarnybos. Šis bulgarų kilmės amerikietis buvo labai turtingas. 1992 – aisiais tiek Bulgarijos, tiek JAV spauda rašė, jog I.Pavlovas – “multimilijonierius, turintis ambicijų artimiausiu metu tapti milijardieriumi”.

Beje, tuo metu daug kas įtarė, jog, palankiai susiklosčius aplinkybėms, šis vyras ilgainiui gali tapti vienu turtingiausių žmonių ne tik Bulgarijoje, bet ir visoje Europoje.

Continue reading „Kas nušovė bulgarą Ilją Pavlovą?“