Lietuvos apeliacinis teismas praneša pakeitęs Vilniaus apygardos teismo pernai rudenį priimtą nuosprendį, kuriuo buvusiam žvalgybos pareigūnui už piktnaudžiavimą tarnyba, didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, dokumentų klastojimą ir valstybės paslapties praradimą paskirta galutinė 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat 5 metams atimta teisė dirbti žvalgybos institucijose ar valstybės tarnyboje.
Iš nuteistojo buvusiai darbovietei taip pat buvo priteista 888 152,12 eurų turtinei žalai atlyginti.
Vis dėlto apeliaciniame skunde nuteistasis prašė jam paskirti švelnesnę bausmę nei nustatyta įstatyme.
Po nuteistojo kreipimosi, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visas bausmei skirti reikšmingas bylos aplinkybes ir todėl nuteistajam paskyrė neproporcingas, neteisingas ir per griežtas laisvės atėmimo bausmes.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo, tačiau atkreipė dėmesį, kad, skiriant bausmę nuteistajam, negalima vadovautis tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir atsiradusiais padariniais, nes taip paneigiamas bausmės individualizavimo principas.
Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė įstatyme nustatytas laisvės atėmimo, o ne švelnesnes bausmes, tačiau, nustatydamas konkrečius laisvės atėmimo bausmės dydžius, neįvertino nuteistojo asmenybės teigiamų savybių, jo iniciatyvos ir valios atlyginti padarytą žalą.
Atsižvelgęs į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas V. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose nustatytas šių bausmių vidurkis, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimą.
Likusi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kas domisi žvalgybinėmis temomis, be abejo, bus girdėjęs Ričardo Tomlinsono pavardę. Tai tas pats britas, kurį užverbavo Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos. Verbavo dar tuo metu, kai jis mokėsi Kembridžo universitete. R.Tomlinsonas tvirtina, kad oficialusis Londonas jam pavedė iš Maskvos vogti itin slaptus dokumentus, susijusius su atominio ginklo kūrimu, atlikti keletą sudėtingų užduočių Bosnijoje bei neutralizuoti nelegalių ginklų prekeivių gaują, siekusią parduoti cheminių ginklų Iranui.
Kai kas Londone buvo tikras, kad jaunuolio laukia puiki žvalgybininko karjera. Deja, maždaug po penkerių metų R. Tomlinsonas netikėtai atleistas iš MI – 6. Kodėl britų užsienio žvalgyba atsisakė jo paslaugų – tiksliai niekas nežino išskyrus tuos, kurie priėmė tokį sprendimą. Įdomiausia, kad teisme R.Tomlinsonas nesėkmingai bandė apginti savo teises – įrodyti, jog išmestas nepagrįstai. Tada buvo apkaltintas valstybės paslapčių išdavimu ir … pasodintas į kalėjimą. Ne į bet kokį – į tokį, kuriame kaliniai turi mažiausiai teisių ir privilegijų. Kai išėjo į laisvę, jam kilo mintis parašyti knygą apie išgyvenimus, patirtus dirbant žvalgyboje ir sėdint kalėjime. Nepaisant įvairiausių trukdymų, 2001-aisiais išleido savo pirmuosius prisiminimus, pavadinęs juos „Didelė nesėkme”.