Ričardo Tomlinsono laukė puiki žvalgybininko karjera


Print

Kas domisi žvalgybinėmis temomis, be abejo, bus girdėjęs Ričardo Tomlinsono pavardę. Tai tas pats britas, kurį užverbavo Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos. Verbavo dar tuo metu, kai jis mokėsi Kembridžo universitete. R.Tomlinsonas tvirtina, kad oficialusis Londonas jam pavedė iš Maskvos vogti itin slaptus dokumentus, susijusius su atominio ginklo kūrimu, atlikti keletą sudėtingų užduočių Bosnijoje bei neutralizuoti nelegalių ginklų prekeivių gaują, siekusią parduoti cheminių ginklų Iranui.

Kai kas Londone buvo tikras, kad jaunuolio laukia puiki žvalgybininko karjera. Deja, maždaug po penkerių metų R. Tomlinsonas netikėtai atleistas iš MI – 6. Kodėl britų užsienio žvalgyba atsisakė jo paslaugų – tiksliai niekas nežino išskyrus tuos, kurie priėmė tokį sprendimą. Įdomiausia, kad teisme R.Tomlinsonas nesėkmingai bandė apginti savo teises – įrodyti, jog išmestas nepagrįstai. Tada buvo apkaltintas valstybės paslapčių išdavimu ir … pasodintas į kalėjimą. Ne į bet kokį – į tokį, kuriame kaliniai turi mažiausiai teisių ir privilegijų. Kai išėjo į laisvę, jam kilo mintis parašyti knygą apie išgyvenimus, patirtus dirbant žvalgyboje ir sėdint kalėjime. Nepaisant įvairiausių trukdymų, 2001-aisiais išleido savo pirmuosius prisiminimus, pavadinęs juos „Didelė nesėkme“. 

Kas gi tas R.Tomlinsonas – ambicingas vyrukas ar itin gudrus dvigubas agentas? Vakarų Europos, Rusijos, Lietuvos spaudoje ne sykį rašyta, jog iš MI – 6 išmestas kažkoks R.Tomlinsonas kaltina buvusius savo darbdavius neveiklumu, nemokšiškumu, perdėtu slaptumu, nesugebėjimu numatyti grėsmių, per dideliu išlaidumu ir t.t. Sudėjus į krūvą visą žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie R.Tomlinsoną, kartais atrodydavo, kad jis – doras, bet naivus vaikinas. O kartais topteldavo mintis, kad šis britas nėra išmestas iš MI – 6, o tiesiog atlieka sudėtingą britų žvalgybos užduotį. Tiksliau sakant, spausdindamas savo knygą arba duodamas laikraščiams interviu jis visų pirma siekia, kad į paviršių išplauktų kažkokios jėgos, kurių MI – 6 nepavyksta išsiaiškinti įprastais žvalgybiniais metodais.

Gal MI – 6 reikia žinoti, kas remia, kas padeda „tokiems išsišokėliams kaip R.Tomlinsonas“? Bet kuriuo atveju ši Naujojoje Zelandijoje gimusio brito knyga yra įdomi.

Būsimasis žvalgas gimė 1963-aisiais metais Naujojoje Zelandijoje. Paskui šeima persikėlė gyventi į Didžiąją Britaniją. Mokydamasis mokykloje R.Tomlinsonas buvo pamėgęs chemiją. Išmanė šią discipliną taip puikiai, kad nesunkiai galėjo pasigaminti sudėtingą sprogstamąjį užtaisą. Vėliau sėkmingai studijavo prestižiniame Kembridžo universitete technines disciplinas, o atostogų metu išvykdavo padirbėti į privačias kampanijas Pietų Afrikoje. Studijuodamas aukštojoje mokykloje tapo skraidymo eskadrilės, į kurią priimami mėgėjai, tikruoju nariu. Slapta svajojo tapti tikru karo lakūnu. Todėl nenuostabu, kad žavėjosi garsiuoju Prancūzijos karo lakūnu Antuanu Sent – Egzepiuri.

Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos negalėjo neatkreipti dėmesio į šį užsispyrusį, ambicingą, gabų jaunuolį. MI 6 pakvietė dirbti. Bet po pirmojo pakvietimo R.Tomlinsonui nepavyko įsidarbinti slaptojoje tarnyboje. Dėl silpnos sveikatos. Jis tiesiog nepraėjo medicininės komisijos, žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotojams keliančios milžiniškus reikalavimus.

Nepriimtas į MI 6 jaunuolis nenuleido rankų, nenusiminė. R.Tomlinsas įstojo į dar vieną aukštąją mokyklą. Po sėkmingų studijų tobulinti žinias jam leista Argentinoje. Žodžiu, tik 1991-aisiais metais jis buvo oficialiai priimtas į MI 6. R.Tomlinsonui teko baigti specialius kursus, kurių metu jis mokytas dirbti priešiškoje aplinkoje vienas ir be priedangos. R.Tomlinsonas išmoko metų metus gyventi svetimoje šalyje taip, kad niekam nekiltų jokių įtarimų, kas iš tiesų jis esąs.

Egzaminų metu jam atiteko … slapta operacija Italijoje. Žvalgybinės operacijos metu jis dalyvavo neutralizuojant nelegalių ginklų tiekimą airių nepriklausomybininkams. Dalyvavo sėkmingai. Vėliau jam pavesta verbuoti karo žurnalistus iš Rusijos. Deja, ne itin sėkmingai. Tie nesutiko bendradarbiauti ir informavo Rusijos slaptąsias tarnybas apie bandymus papirkti. Paskui svetima pavarde R.Tomlinsonas apsigyveno Rusijoje. Gyvenant Rusijoje jam pavyko išgauti itin slaptos informacijos apie karinių raketų bandymus.

Po kelerių metų R.Tomlinsonas atsidūrė Jugoslavijoje, kur jam pavesta verbuoti “kurmius” tuometinėje Radovano Karadičiaus vyriausybėje. Dar viena sudėtinga žvalgybinė užduotis – pergudrauti Irano agentus, mėginančius pavogti technologijas, pagal kurias galima pasigaminti masinio naikinimo cheminius ginklus. Didelių klaidų R.Tomlinsonas niekad nepadarė. Dauguma jo atliktų operacijų pavykdavo. Žodžiu, jis niekad “nesudegė” taip, kad padėties nebūtų įmanoma pataisyti. Ir vis dėlto 1995-aisiais metais jį atleido iš MI 6.

Atleido nieko nepaaiškinę. Būdamas ambicingas R.Tomlinsonas teisybės pabandė ieškoti teismuose. Tačiau teisėjai šios bylos nesiėmė nagrinėti. Tiesiog teisinėmis priemonėmis R.Tomlinsonui buvo uždrausta kreiptis į teisėsaugą dėl “neteisėto ir nepagrįsto atleidimo iš valstybės tarnybos”. Tada jis kreipėsi į Slaptųjų tarnybų tribunolą. Bet ir čia jo laukė nusivylimas. Jo skundą atmetė.

R.Tomlinsonas vis tiek neketino nusileisti. Toks buvo jo charakteris. Jis kreipėsi į laikraštį “The Sunday Times”, ir šio laikraščio žurnalistams papasakojo, jog britų žvalgyba yra įsivėlusi į finansines aferas su Bosnijos serbų lyderiais. Pinigai buvo mokami Bosnijos serbams neva mainais už politinį lojalumą. Oficialiai dėl šios informacijos nutekėjimo R.Tomlinsonas tarsi nieko dėtas. Tačiau visiems buvo aišku, kad čia būtent jo kerštas, kad žurnalistams šią informaciją perdavė būtent jis. MI 6 vadovybė ne juokais supyko. Didžiosios Britanijos žvalgyba pareiškė, jog po tokio akibrokšto ji nebepajėgi garantuoti R.Tomlinsono saugumo.

Grasinimų R.Tomlinsonas neišsigando. Jis buvo ne iš bailiųjų. Užuot susigūžęs jis viešai pranešė, kad rašo prisiminimus. 1997-aisiais užbaigtus memuarus pasiūlė išleisti vienai Australijos leidyklai. Apie tai sužinojusi MI 6 paprašė konfliktą sureguliuoti taikiai. Mainais už knygos nepasirodymą buvusiam savo darbuotojui pasiūlė pinigų. Ambicingasis R.Tomlinsonas atsisakė tylėti net už pinigus. Britų žvalgybai nieko kito nebeliko kaip tik R.Tomlinsoną suimti. Buvęs MI 6 agentas suimtas 1998-aisiais ir nuteistas kalėti 12 mėnesių. Bausmė skirta už valstybės paslapčių atskleidimą. Kalėjime ambicingasis Ričardas praleido tik šešetą mėnesių. Išėjęs į laisvę suprato, jog yra atidžiai sekamas. Ramiau pasvėręs visus “už” ir “prieš” nusprendė kuriam laikui palikti Didžiąją Britaniją.

Bet ir kitur jis nesijautė saugiau. Dabar ramybės jis niekur neturėjo. Atvykus į Paryžių RTomlinsonas buvo suimtas 38-iom valandom “kaip teroristas”. Suimant Prancūzijos policininkai elgėsi itin grubiai – sulaužė R.Tomlinsonui šonkaulį. Tardytas irgi grubiai, be ceremonijų. Paleidžiant į laisvę konfiskuotas R.Tomlinsono kompiuteris ir visos užrašų knygutės.

Tada buvęs žvalgas nusprendė, kad geriausia išeitis – išvykti į Naująją Zelandiją. Bet teismo nuosprendis, draudžiantis bendradarbiauti su žurnalistais, galiojo ir Naujojoje Zelandijoje. 1998-aisiais R.Tomlinsonui uždrausta įvažiuoti į Australiją ir JAV. Tada jis sėdo į lėktuvą, skrendantį į Šveicariją. Bet ir Šveicarijos valdžia jam neleido išleisti prisiminimų knygos. Vokietijos teisėsauga taip pat darė visokius žygius, kad į Berlyną atvykęs RTomlinsonas kuo greičiau išsinešdintų iš šalies. Tik didelio atkaklumo ir užsispyrimo dėka buvusiam žvalgybininkui pavyko apginti savo teisę gyventi Vokietijoje. Kiek vėliau išvykęs į Italiją ir vėl buvo sulaikytas … detaliam dokumentų patikrinimui. Paleisti paleido, tačiau konfikskavo kompiuterį bei užrašus.

1999-aisiais metais internetinėje erdvėje pasirodė ilgokas sąrašas slaptųjų MI 6 agentų. Be abejo, tai buvo išdavystė. Bent jau žvelgiant MI 6 akimis. Plačioji visuomenė sužinojo apie dešimtis britų žvalgybos agentų, veikusių prisidengus pačiomis įvairiausiomis legendomis. Nors R.Tomlinsonas neigė, kad tas pavardes išdavė būtent jis, dauguma ekspertų iki šiol tebemano, kad tai būtent jo kerštas.

R.Tomlinsono gyvenime būta dar vieno svarbaus epizodo. Atleistasis MI 6 žvalgybininkas kreipėsi į prancūzų teisėją Herviu Stefaną, nagrinėjusį Didžiosios Britanijos princesės Dianos žūties aplinkybes. Teisėjui adresuotame laiške R.Tomlinsonas tvirtino, jog kadaise savo akimis yra matęs dokumentus, kurie leidžia manyti, esą MI 6 sekė princesę Dianą ir jos meilužį Dodį. Taigi R.Tomlinsonas neatmetė galimybės, jog MI 6 kažkaip susijusi su Dianos žūtimi. Susijusi jau vien dėl to, kad Dianos vairuotojas prancūzas Henris Paulas buvo užverbuotas MI 6 agentų. R.Tomlinsonas taip pat tvirtino, esą automobilio avarija, į kurią pakliuvo Diana, identiška tai, kurią MI 6 rengė tuometiniam Serbijos prezidentui Slobodanui Miloševičiui. Žodžiu, buvęs britų žvalgybininkas neatmetė galimybės, jog automobilio avarija, kurioje žuvo princesė, buvo ne nelaimingas atsitikimas, o speciali žvalgybos operacija.

Po tokio “įžūlaus” laiško R.Tomlinsoną išvijo ir iš Šveicarijos. Supratęs, jog knygos jam nepavyks išleisti nei Amerikoje, nei Europoje, R.Tomlinsonas pagalbos nusprendė ieškoti Rusijoje, prieš kurią kadaise šnipinėjo. Rusija neatmetė R.Tomlinsono pasiūlymo. Žinoma, kai Rusijoje pasirodė buvusio MI 6 agento memuarai, viešojoje erdvėje pasirodė nuomonių, esą į skandalus su R.Tomlinsonu neabejotinai įsipainiojusios ir Rusijos slaptosios tarnybos. Svarbu pažymėti, jog po memuarų pasirodymo Rusijoje Didžiosios Britanijos teismas (2001-aisiais metais) R.Tomlinsonui oficialiai leido rašyti prisiminimų knygas.

Šiandien R.Tomlinsono memuarus galima rasti internete ir skaityti juos nesumokėjus nė cento. Jo prisiminimai internete – vieši ir nemokami. Beje, daug ekspertų, kurie atidžiai skaitė atleistojo MI 6 darbuotojo prisiminimus, tvirtina, jog “ten nėra nieko tokio, kas galėtų pakenkti Didžiosios Britanijos nacionaliniams interesams”. Taip, R.Tomlinsonas papasakojo, kad MI 6 sukūrė lenktynių atmosferą, skatinusią darbuotojus užverbuoti kuo daugiau agentų. Iš pirmo žvilgsnio toks lenktyniavimas – puikus dalykas. Tačiau būtent šis sprendimas paskatino verbuotojus imtis melo, prirašinėjimų bei falsifikacijų. Žodžiu, kadaise MI 6 ėmė gyventi pagal gigantomanijos pricipus: turėjo labai daug užverbuotų pagalbininkų, tačiau daug užverbuotų talkininkų buvo užverbuoti tik vadovybei pateikiamose ataskaitose. Tiksliau tariant, buvo “šiaudiniai agentai”.

R.Tomlinsonas knygoje taip pat tvirtino, esą MI 6 vadovybė pasijuto niekieno nekontroliuojama ir todėl pradėjo krėsti šunybes, elgtis taip, tarsi būtų aukščiau britų parlamento ir Vyriausybės. MI 6 elgėsi pavojingai – ji manė, kad jai “viskas leista”. Tokia R.Tomlinsono versija.

Bet R.Tomlinsono memuaruose nėra paaiškinimų, kodėl jis buvo atleistas. Pats R.Tomlinsonas manė, girdi, pagrindinė jo klaida tik ta, kad jis pakliuvo vieno aukšto rango vadovo asmeninėn nemalonėn, ir tas bosas jam kenkė kaip tik galėdamas. Tik iš kai kurių užuominų galima susidaryti nuomonę, jog R.Tomlinsonas atleistas galėjo būti dar ir dėl to, kad buvo per daug ambicingas, linkęs į pavojingas avantiūras ir niekad nenorėjo dirbti kaip komandos narys. Toks R.Tomlinsono charakterio apibūdinimas – gana tikslus. Bet ar tai reiškia, kad MI 6 nerado specialių užduočių agentui, kuris įsitikinęs, jog viską išmano ir yra pats kiečiausias?

2006-aisiais buvęs britų žvalgybininkas ir vėl suimtas. Šį kartą jį areštavo Kanuose. Oficialusis pretekstas – R.Tomlinsonas ir vėl šantažuoja buvusius savo kolegas, grasindamas paviešinti dar daugiau paslapčių. Tačiau iš tiesų MI 6 buvo sunerimusi visai dėl ko kitko. Jai tapo žinoma, kad nenuorama R.Tomlinsonas baigia rašyti, o gal jau ir parašė, naująją savo knygą sensacingu pavadinimu – “Auksinė grandinė”. Tiesa, netrukus R.Tomlinsonas paliktas ramybėje. Greičiausiai MI 6 turėjo galimybę susipažinti, kas rašoma “Auksinėje grandinėje”. O kai pamatė, kad naujuosiuose memuaruose nėra jokių slaptų dalykų, paliko ambicingąjį R.Tomlinsoną ramybėje.

Nuotraukoje: buvęs MI 6 slaptasis agentas Ričardas Tomlinsonas.

2007.07.14


Prisijunkite prie diskusijos