Laikinieji namai atveria duris benamiams. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė, penktadienį lankydamasi naujai duris atvėrusiuose Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Laikinuosiuose namuose, linkėjo kiekvienam šių laikinų nakvynės namų gyventojui neprarasti vilties ir sukurti savo namus.
 
Laikinieji namai yra Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ padalinys, veikiantis nuo 1999 metų rudens. Tai erdvė žmonėms, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau pasiryžusiems žengti savarankiško gyvenimo link.
 
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir Pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Turbūt kiekvienam žmogui svarbiausi dalykai yra šeima ir namai. Netekus vieno ar abiejų susvyruoja mūsų gyvenimo pamatas. Ir ne kiekvienas gali susidoroti su užklupusiais iššūkiais ar nelaimėmis pats. Ir tada be galo svarbūs tampa visi esantys šalia, jų noras ir galimybė ištiesti savo artimui ranką“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė D. Nausėdienė.
 
Jau 22-uosius gyvavimo metus skaičiuojantys Laikinieji namai savo gimtadienį minėjo atnaujintose patalpose. Šventėje dalyvavo Laikinųjų namų gyventojai, savanoriai, svečiai. Atnaujintus namus palaimino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
 
Norėdamas apsistoti šiuose Laikinuosiuose namuose žmogus įsipareigoja kartu su socialiniu darbuotoju spręsti jam iškilusius sunkumus grįžtant į savarankišką gyvenimą.
 
Šiuo metu Laikinuosiuose namuose darbuojasi 5 darbuotojai ir 28 savanoriai, vienu metu gyventi čia gali iki 76 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.10; 06:00

Diana Nausėdienė Biržuose susitiko su „Carito“ savanoriais. Prezidentūros nuotr.

Ant bendruomenes kuriančių žmonių ir laikosi valstybė, sakė pirmoji ponia Diana Nausėdienė, trečiadienį apsilankymą Biržuose pradėjusi susitikimu su šio miesto „Carito“ savanoriais.
 
Vėliau D. Nausėdienė taip pat lankėsi Biržų technologijų ir verslo mokymo centre, kur domėjosi profesinio mokymo galimybėmis ir regiono perspektyvomis.
 
Po pietų pirmoji ponia bendravo su moksleiviais, susirinkusiais į edukacinius užsiėmimus. Visą dieną Biržų pilyje ir jos kieme vyko vaikams ir jaunimui skirtos atviros Valstybės pažinimo centro (VPC) dirbtuvės.
 
Tai jau antras kartas, kai prezidento komandą darbo dienų regionuose metu lydi Prezidento kanceliarijos VPC edukatoriai, kurie rengia užsiėmimus įvairaus amžiaus vaikams apie valstybę ir pilietiškumą.
 
VPC edukacinės programos globėja yra pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
 
Po pokalbių ir diskusijų su jaunimu pirmoji ponia linkėjo moksleiviams gerų ateinančių metų: „Linkiu išmokti nuoširdžiai bendrauti ir vaisingai bendradarbiauti. Mokėti konstruktyviai išsakyti savo poziciją ir puoselėti individualumą. Tik bendruomenėje esame stiprūs, tik susitelkę galime nuveikti didžius darbus. Juk valstybę kuriame visi kartu.“
 
Popiet D. Nausėdienė kartu su prezidentu lankėsi Pasvalio „Riešuto“ mokykloje, kurioje ugdomi vaikai, turintys specialiųjų poreikių, taip pat dalyvavo Pasvalio P. Vileišio gimnazijoje vykusioje diskusijoje „Švietimas: įtraukusis ugdymas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 02:00

Kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas emeritas, sekmadienį iškilmingai įžengė į Šv. Angelės Meriči parapijos bažnyčią Romoje, praneša Vatikano radijas.
 
Kiekvienam naujam kardinolui yra paskiriama bažnyčia Romos vyskupijoje. Tai reiškia, kad kardinolas tapo Romos vyskupijos dvasininkijos dalimi. Viena iš jo užduočių yra padėti Romos vyskupui, kuris yra ir visuotinės Bažnyčios ganytojas. Kardinolus sąlyginai galima pavadinti „popiežiaus taryba“ arba „Bažnyčios senatu“.
 
Kardinolų atsiradimas yra susijęs su pirmųjų amžių istorija. Yra žinoma, kad jau šv. Anakletui, trečiajam popiežiui, I amžiaus antroje pusėje krikščionių bendruomenės valdymo reikaluose talkino 25 kunigai, bendruomenių vyresnieji. Iš jų kilo kardinolų kunigų titulas, kuris suteiktas ir Sigitui Tamkevičiui. Rūpinantis vargšais Romos miestas buvo padalintas į septynias teritorijas, už jas buvo atsakingi septyni diakonai. Iš jų kilo kardinolų diakonų titulas. Aplink Romos miestą buvo įsteigtos septynios vyskupijos, kurių ganytojai taip pat padėdavo popiežiui, dalyvaudavo liturginėse iškilmėse. Iš jų kilo kardinolų vyskupų titulas. Amžiams bėgant kito kardinolų skaičius ir funkcijos, susiformavo tradicijos ir taisyklės. Pavyzdžiui, kardinolais diakonais skiriami tie ganytojai, kurie darbuojasi Šventojo Sosto institucijose.
 
Popiežiui paskyrus kardinolui titulinę bažnyčią, yra surengiamas iškilmingas ir simbolinis įžengimas į ją. Tai – susitikimas su parapijos bendruomene.
 
Prie įėjimo į bažnyčią kardinolą pasitinka parapijos klebonas, kiti kunigai ir tikintieji. Kardinolas pabučiuoja klebono laikomą Nukryžiuotąjį, šventintu vandeniu apšlaksto tikinčiuosius, įžengia į bažnyčią ir pagarbina Švenčiausiąjį Sakramentą, zakristijoje pasirengia šv. Mišioms.
 
Prieš jas parapijos klebonas perskaito popiežiškąją bulę, kuria titulinė bažnyčia buvo paskirta naujajam kardinolui. Klebonas ištaria trumpą sveikinimą. Po šv. Mišių popiežiaus ceremonierius perskaito aktą, kuriuo juridiškai patvirtinamas įžengimo ir parapijos priklausymo kardinolui faktas. Šis aktas yra pasirašomas.
 
Kardinolo S. Tamkevičiaus titulinė bažnyčia, kaip sakoma Vatikano radijo pranešime, yra Romos Nomentano kvartale, į šiaurės rytus nuo Romos centro. Nors čia yra ir Romos imperijos laikus ar viduramžius menančių statinių ar sienų, dabartinis kvartalas pradėjo formuotis 19 amžiaus antroje pusėje ir 20 amžiuje. Plečiantis miestui, augant sielovadiniams poreikiams, buvo statomos naujos bažnyčios.
 
Šv. Angelės Meriči (Sant’Angela Merici) bažnyčios statybos užbaigtos 1955 metais. Tai raudonų plytų statinys, kurio pagrindinei erdvei architektai suteikė aštuonkampio formą. Tai labai sena krikščioniškos architektūros tradicija, kuri simbolizuoja Kristaus Prisikėlimą auštant „aštuntajai dienai“, kaip rašė ketvirtojo amžiaus autorius šv. Ambraziejus. Aštuoneto simbolis išreiškia amžinąjį gyvenimą. Ant bažnyčios fasado regimas tuometinio popiežiaus Pauliaus VI herbas. 1963 metais bažnyčia tapo parapine, o tituline – 2014 metais. Pirmuoju parapijos tituliniu kardinolu tapo ispanų arkivyskupas Fernando Sebastiánas Aguilaras, kuris mirė lygiai prieš metus, 2019 sausio 24-ąją.
 
Parapijos interneto svetainėje nurodoma, kad bažnyčioje ar parapijiniame centre veikia Caritas skyrius, renkasi 20 amžiaus pabaigoje Brazilijoje gimusios „Šalom“ bendruomenės, „Naujosios Jeruzalės“ charizmatinės bendruomenės, Mažųjų Jėzaus ir Marijos brolių ir seserų, neokatechumenų nariai, seserys eucharistietės ir uršulietės, veikia skautų kuopa ir futbolo mokykla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 16:22

Šiandien Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vyko įsakymo dėl prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų patvirtinimo, pasirašymo ceremonija.

Įsakymą savo parašais patvirtino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas Darius Raulušaitis, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Continue reading „Prekybą žmonėmis stabdys suvienytos valstybės ir visuomeninių organizacijų jėgos“

2015 m. gruodžio 17 d. 10.30 val. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vyks įsakymo dėl prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų patvirtinimo, pasirašymo renginys.

Įsakymą pasirašys Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas Darius Raulušaitis, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Continue reading „Generalinėje prokuratūroje – pasirašymo ceremonija“

euru-monetos

Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos skel­bia, kad maž­daug kas šeš­tas eu­ro­pie­tis pa­ti­ria skur­dą ir so­cia­li­nę at­skir­tį.

Ta­čiau ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos pa­ste­bi, kad re­a­lūs skurs­tan­čių­jų skai­čiai ga­li bū­ti dar di­des­ni.

Jų at­sto­vai net­gi tei­gia, kad pa­gal ne­ly­gy­bės, ku­ri ne­at­sie­ja­ma nuo skur­do, ly­gį da­bar dau­gu­ma vi­suo­me­nių yra grį­žu­sios į daug anks­tes­nius lai­kus – maž­daug 1920-uo­sius. Ki­tų me­tų pra­džio­je Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pri­sta­tys So­cia­li­nių in­ves­ti­ci­jų pa­ke­tą, ku­ris, ti­ki­ma­si, pri­si­dės prie skur­do ma­ži­ni­mo. Ta­čiau skur­dui ne­abe­jin­gos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ma­no, jog Eu­ro­pa tu­rė­tų im­tis kon­kre­tes­nių prie­mo­nių skur­do pro­ble­moms spręs­ti.

Continue reading „Europoje didėja socialinės nelygybės problema“