Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Buvusi žurnalistė Rūta Janutienė tapo Naglio Puteikio vadovaujamos Centro partijos „Gerovės Lietuva“ nare.
 
Seimo mandato nesėkmingai 2019 m. rudenį Žiemgalos apygardoje siekusi R. Janutienė taip pat buvo išrinkta Vilniaus skyriaus pirmininke. Iki šiol Vilniaus skyriui vadovavęs Kristupas Krivickas tapo Centro partijos Politinės tarybos pirmininku.
 
Išplatintame pranešime paskelbę apie naujieną, tiek R. Janutienė, tiek N. Puteikis akcentavo būtinybę kovoti su valstybės elitu.
 
„Reikia veiksmo. Procesas, prasidėjęs po to, kai V. Landsbergis uzurpavo valdžią ir išdavikiškai nustūmė į politikos paraštes tikrąjį atgimimo lyderį R. Ozolą, pasiekė kulminaciją. Dabar visi matome, kaip tariamas Lietuvos elitas su sovietinių nomenklatūrininkų šaknimis, į paraštes nustūmė ne tik eilinių žmonių interesus, bet ir Lietuvos, kaip suverenios valstybės, nacionalinius interesus”, – išplatintame pranešime cituojama R. Janutienė.
 
Savo ruožtu N. Puteikis džiaugėsi R. Janutienės apsisprendimu jungtis prie jo vadovaujamos partijos.
 
„Jos siekis atsiimti valstybę iš valdančiojo lobistinio elito ir sugrąžinti ją Lietuvos žmonėms yra apskritai svarbiausias mūsų bendros veiklos tikslas“, – kalbėjo Seimo narys N. Puteikis.
Seimo narys Naglis Puteikis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
Centro partijos „Gerovės Lietuva“ Politinės tarybos pirmininku tapęs K. Krivickas teigia, kad R. Janutienės prisijungimas prie partijos yra labai pozityvus ir dar aktyvesnei veiklai bendražygius telkiantis žingsnis.
 
Kaip skelbiama išplatintame pranešime, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ kandidatų sąrašą į šių metų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus ketina vesti R. Janutienė, K. Krivickas, N. Puteikis ir prof. P. Gylys.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, už Centro partiją balsuotų mažiau nei 5 proc. balso teisę turinčių piliečių – 3,1 proc. (2019 m. lapkritį palaikymas siekė 2,1 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.25; 00:55

Praėjus kelioms dienoms po parlamento rinkimų Estijoje jų laimėtoja Reformų partija pradėjo koalicijos dėlionę. Liberalios partijos valdyba trečiadienį nusprendė pradėti derybas su kairės pakraipos Centro partija dėl koalicijos sudarymo.

„Mes norime kuo greičiau pradėti derybas dėl koalicijos“, – pranešime cituojama partijos pirmininkė Kaja Kallas. Nepaisant skirtingų pažiūrų, abi partijos esą galėtų sudaryti „stabilią vyriausybę“, kuri galėtų išspręsti dideles šalies problemas. „Mes atstovaujame didelei Estijos rinkėjų daliai, o tai neabejotinai yra svarbu socialinei sanglaudai“, – teigė K. Kallas. Centro partija, atstovo teigimu, svarstys pasiūlymą. Partijos pirmininkas Juris Ratas dar rinkimų vakarą davė suprasti, kad jo partija sutiktų būti koalicijos partnerė.

Sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose Reformų partija iškovojo daugiausiai mandatų – 34 iš 101. Centro partija gavo 26 vietas. Toliau eina dešinioji populistinė Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE) su 19 vietų, konservatyvi „Isamaa“ partija (12) ir socialdemokratai (10). Visų penkių parlamentinių partijų atstovai trečiadienį susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulad, kuri turi pavesti sudaryti vyriausybę. 

Reformų partija ir Centro partija yra abi lyderiaujančios politinė jėgos nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais. Abi jos atmetė bendradarbiavimo su EKRE galimybę. Politologai mano, kad be Reformų ir Centro partijų koalicijos galimas būtų ir Reformų partijos aljansas su „Isamaa“ bei socialdemokratais.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.07; 01:30

Sekmadienį surengtus Estijos parlamento (Riigikogu) rinkimus laimėjo Reformų partija, praneša portalas ERR.

Suskaičiavus visus balsalapius, paaiškėjo, kad Reformų partija surinko 28,8 procento balsų ir turės parlamente 34 mandatus iš 101 (keturiais daugiau negu dabar). Antrąją vietą užėmė Estijos premjero Jurio Rato vadovaujama Centro partija su 23 procentais balsų (26 mandatai, vienu mažiau). Trečiojoje vietoje – Estijos konservatyvioji liaudies partija (17,8 procento, 19 mandatų, 12 daugiau negu dabar). Tolesnes vietas užėmė „Tėvynė“ (11,4 procento, 12 mandatų, dviem mažiau) ir Socialdemokratų partija (9,8 procento, 10 mandatų, penkiais mažiau). Kitos partijos neperžengė 5 procentų barjero.

Dėl vietų Estijos parlamente kovojo 1099 kandidatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 09:02
songaila_mazas

Liepos 25-ąją vakare Seime įvyko tradicinis Apskritojo stalo susirinkimas, kuriame dalyvavo visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“, parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ bei nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovai.

Apskritasis stalas konstatavo, kad jo iniciatyva kurti vieningą nacionalinį antiklaninių politinių jėgų rinkiminį sąrašą susilaukia plataus Lietuvos visuomenės palaikymo. Tačiau po pastarąją savaitę vykusių konsultacijų su partijos „Drąsos kelias“ vadovybe, galutinai paaiškėjo, jog ji apsisprendė rinkimuose į Seimą dalyvauti atskiru partiniu sąrašu.

Continue reading „Partija „Drąsos Kelias“ jungtiniame rinkimų saraše nedalyvaus“