A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad baltarusiai ateityje turės kitų prezidentų, tačiau kol kas paragino visus išlikti kantrius ir išlaikyti liaudies vienybę.
„Bus kitų prezidentų. Galiu garantuoti. Tada galėsite palyginti ir viską suprasti. Dabar tiesiog išlikite kantrūs“, – susitikime su pienininkystės kompanijos darbuotojais Gardine sakė A. Lukašenka.
A. Lukašenka, be kita ko, įspėjo, kad „pasaulis išprotėjo“, ir paprašė savo bendrapiliečių būti arčiau vienas kito.
Baltarusijoje masiniai protestai prieš A. Lukašenką prasidėjo po ginčytinų prezidento rinkimų rugpjūčio 9 d., kurie laikomi suklastotais jo naudai. Pagrindinė opozicijos kandidatė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja ir jos šalininkai atmetė rinkimų rezultatus kaip suklastotus.
Institucijos ėmėsi griežtų priemonių prieš daugiausia taikius protestuotojus. Policija naudojo ašarines dujas, lazdas ir apsvaiginti skirtas granatas, siekdama išvaikyti demonstrantus.
A. Lukašenka daugiau kaip 26 metus valdo Baltarusiją.
Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Baltarusijos generalinė prokuratūra nurodo pateikusi Lietuvai prašymą išduoti šalies opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają, nes ji kaltinama neva rengusi riaušes ir masinius neramumus Gomelio srityje, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA.
„Baltarusijos generalinė prokuratūra pateikė prašymą Lietuvos generalinei prokuratūrai išduoti Sviatlaną Cichanouskają, siekiant patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn dėl jos padarytų nusikaltimų Vyriausybei, viašajam saugumui ir valstybei“, – teigia Baltarusijos pareigūnai.
Baltarusijos prokurorai S. Cichanouskają ir dar keturis jos šalininkus kaltina masinių neramumų Gomelyje organizavimu, sąmokslu užimti vietos valdžios pastatus ir paskirti neteisėtą miesto administracijos vadovybę.
Prokurorai S. Cichanouskają ir kitus šios bylos įtariamuosius siekia areštuoti.
Lietuvos generalinė prokuratūra prašymo išduoti S. Cichanouskają nekomentuoja.
„Vadovaujantis bendrais principais, kurie aktualūs tarptautiniame bendradarbiavime su kitų valstybių susižinojimo institucijomis, yra toks principas, kad tarptautinės teisinės pagalbos prašymą gavusioji valstybė arba jos įgaliotoji institucija nekomentuoja gauto prašymo, komentuoti gali tik prašymą pateikusioji valstybė arba institucija“, – teigė Lietuvos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Oficialiais duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų, o opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, milicija prieš protestuotojus naudojo gumines kulkas, ašarines dujas, vandens patrankas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol.
Netrukus po prasidėjusių protestų, S. Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą.
Sergejus Lavrovas ir Vokietijos dešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarų delegacija
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį Maskvoje priėmė Vokietijos dešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarų delegaciją.
Tai, kad tokios didelės šalies diplomatijos vadovas demonstratyviai priima kitos valstybės opozicijos atstovus, yra neįprasta. Paprastai kontaktai palaikomi vyriausybių lygiu.
Tačiau santykiai tarp S. Lavrovo ir Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso yra šalti. Maskva šį vokiečių politiką traktuoja kaip antirusiškos koalicijos Europoje kurstytoją. Tuo tarpu Rusijos santykiai su populistais Europoje jau seniai yra įvairiapusiški.
S. Lavrovas susitikime kabėjo apie „daugybę problemų“ tarp Maskvos ir Berlyno. Šiame kontekste Rusija „palaiko kontaktą su visomis svarbiomis politinėmis jėgomis Vokietijoje, ypač AfD, didžiausia opozicine partija Bundestage“. AfD vadovas Tino Chrupalla gynė ginčytiną vizitą ir kartu kritikavo sankcijas Rusijai.
Tai, kad S. Lavrovas priėmė AfD delegaciją, laikoma revanšu. Rusijoje visad kyla didelis pasipiktinimas, kai kanclerė Angela Merkel priima opozicionierius, pavyzdžiui, apnuodytą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają.
Lukašenka Aliaksandras. EPA – ELTA nuotr. Po Aliaksandro Lukašenkos pareiškimų esą Baltarusija uždaro savo vakarinę sieną su Lietuva ir Lenkija, savo nuomone apie tai pasidalino ir užsienio politikos srityje dirbantys Seimo nariai.
Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas tikina, kad tokie autoritarinio tariamo Baltarusijos prezidento pasisakymai yra melas.
„Čia yra eiliniai visiškai neadekvatūs gąsdinimai, kurie tik didina įtampą. Jeigu dar uždarytų sieną, tai nutrauktų (prekių – ELTA) tiekimą ir patys sau. Taigi čia yra nerealu – tiesiog diktatorius sutrikęs ir paisto niekus“, – Eltai sakė G. Kirkilas.
Jo teigimu, Baltarusijai nėra jokių priežasčių, kodėl reikėtų užsidaryti nuo Europos. Kartu jis patikino, kad gyventojams nerimauti nėra ko.
„Tikrai nėra jokio pagrindo nerimauti, dar kurį laiką tokios politinės įtampos bus, kol pasikeis situacija Baltarusijoje, bet realaus pagrindo nerimui tikrai nėra“, – teigė ERK pirmininkas.
Tuo metu Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Žygimantas Pavilionis situaciją vertino kiek atsargiau, nors ir pripažino, kad tokiuose A. Lukašenkos žodžiuose tikriausiai yra „nemažai melo ir gąsdinimų“. Vis dėlto, jo teigimu, situaciją nuolat stebėti būtina.
„Niekas nežino, kas ten buvo su Putinu sutarta už uždarų durų. (…) Tai gali būti de facto aneksija ir galbūt tai yra pirmi požymiai tos aneksijos, kuri pradedama vykdyti. Labai tikimės, kad į tai bus atkreiptas dėmesys ES užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame dalyvaus ir baltarusių išrinkta prezidentė Sviatlana Cichanouskaja“, – sakė politikas. Gediminas Kirkilas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Parlamentaro nuomone, ES turi reaguoti į vykdomus nusikaltimus prieš taikius protestuotojus – turi įtraukti į sankcijų sąrašą A. Lukašenkos pavardę, pareikalauti Rusijos atsakomybės už pasikėsinimą cheminiu ginklu nužudyti Kremliaus opozicijos atstovą Aleksejų Navalną ir suformuoti bendrą tvirtą poziciją dėl naujų rinkimų Baltarusijoje.
„Tik po jų baltarusių tauta gali pati apsispręsti, ką ji daro su savo sienomis, su įvairiomis sąjungomis. Lukašenka taip elgdamasis neturi jokios atramos savo visuomenėje, jokio tautos mandato. Tai dar kartą parodo, kad jis yra neligitimus prezidentas, kuris imasi neteisėtų veiksmų savo šalį parduodant Rusijai“, – teigė Ž. Pavilionis.
Paklaustas, ar vis dėlto yra tikimybės, kad A. Lukašenka galėtų įgyvendinti tokį pareiškimą, Ž. Pavilionis atsakė teigiamai.
„Manau, kad viskas yra realu toje erdvėje, žinant, kad už to slypi Putinas. Kažkada sakė visi, jog nerealu, kad jis okupuos Sakartvelą ar kad įsiverš į Ukrainą. Kai kas vis dar netiki, kad jis vykdo hibridinę Baltarusijos aneksiją. Manau, kad tokie dalykai yra labai svarbūs kaip pareiškimai, pažadinantys Vakarų visuomenę“, – kalbėjo politikas.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad A. Lukašenka nurodė uždaryti vakarinę sieną su ES šalimis Lietuva ir Lenkija. Tai jis pareiškė ketvirtadienio vakarą Minske, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Be to, sustiprinta apsauga pasienyje su Ukraina.
Vertindami tokį A. Lukašenkos pareiškimą susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė Eltą informavo, kad pasienyje judėjimas vyksta įprastai, duomenų apie kitokius veiksmus esą nėra gauta.
Tai patvirtino ir premjeras Saulius Skvernelis, kuris teigė, kad kol kas nėra jokio Baltarusijos sprendimo, tačiau, jei toks būtų, Lietuvos verslui reikšmingo smūgio tai nesuduotų, nes jis yra diversifikavęs rizikas.
Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė tokią A. Lukašenkos poziciją vertinąs kaip provokaciją bei teigė, kad kai kurių šalių valdžia pamiršta, jog sienas galima uždaryti iš abiejų pusių.
Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja žada Aliaksandrui Lukašenkai suteikti saugumo garantijų, jei jis taikiai pasitrauks iš valdžios.
Apie tai ji kalbėjo interviu Ukrainos laikraščiui „Levyj bereg“. Paklausta, ar A. Lukašenkai opozicija suteiktų saugumo garantijas, jei jis pasitrauktų taikiai, S. Cichanouskaja atsakė: „Visa tai svarstytina. Žinoma, jei jis išeis taikiai, žmoniškai, tokia galimybė yra. Galima net sakyti – ne galimybė, o faktas. Aš asmeniškai turiu kalbėti už visus žmones. Ir šiuo klausimu bus atsižvelgta į visų žmonių nuomonę.“ Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Paprašyta atskleisti, kokios saugumo garantijos būtų suteiktos A. Lukašenkai, S. Cichanouskaja teigė, kad jam būtų suteiktos „net didesnės“ saugumo garantijos, tačiau nepatvirtino, kokias konkrečiai garantijas turi omenyje.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir gyvena Lietuvoje.
