Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį atvertė 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Į pirmąjį posėdį neatvyko 16 kaltnamųjų. Vienas kaltinamųjų, anksčiau teistas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, paprašė teismo nušalinti nuo bylos anksčiau neblaivų prie vairo sustabdytą teisėją Mindaugą Striauką.
Trečiadienį teismui atvertus bylą, perskaitytas kaltinamųjų byloje sąrašas, taip pat įvardyti kaltinamųjų advokatai.
Paaiškėjo, kad į pirmąjį bylos posėdį neatvyko 16 kaltinamųjų, vienas jų gyvena Prancūzijoje ir prašo dalyvauti teismo procese nuotoliniu būdu.
Teisėjui Jeugenijušui Jaglinskiui pradėjus skaityti nukentėjusiųjų pavardes, kaltinamųjų gretose kilo triukšmas, dalis jų ėmė juoktis.
„Prašau nekomentuoti. Čia atėjome dirbti, o ne šaukti“, – kaltinamuosius ramino teisėjas J. Jaglinskis.
Atlikus į teismo posėdį atvykusių kaltinamųjų tapatybių nustatymą, vienas kaltinamųjų byloje Valdas Romas pateikė prašymą teismui leisti jam išvykti į Švediją, kur jis dirba. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Romualdas Betingis šiam prašymui neprieštaravo.
Teisėjas J. Jaglinskis pranešė, kad teismas tenkina V. Romo prašymą.
Po pietų teisme iškeltas klausimas, ar galima nagrinėti bylą, joje nedalyvaujant daliai kaltinamųjų, jų atstovų. Prokuroras R. Betingis teigė, kad bylos tokiu atveju toliau nagrinėti negalima. Šiai pozicijai pritarė kaltinamųjų advokatai. Tačiau dalis kaltinamųjų ėmė dėstyti, kad nereikėtų delsti, laukti kitų kaltinamųjų pasirodymo teisme. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Esu už tai, kad bylą tęsti nagrinėti. Esu turėjęs patirties su D. Kedžio byla, kuri tęsėsi labai ilgai. Reikia nedelsti, tęsti bylą. (…) Nereikia čia taškyti valstybės pinigus, (…) nesiruošiu čia pats važinėti, tampytis“, – savo poziciją išdėstė vienas kaltinamųjų Andrejus Lobovas.
Teisėjų kolegija nutarė tęsti bylos nagrinėjimą, nepaisant to, kad į pirmąjį posėdį neatvyko dalis kaltinamųjų.
Paprašė nušalinti teisėją
Vienas kaltinamųjų byloje A. Kandrotas-Celofanas teisme paprašė nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją M. Striauką. Jis priminė, kad šis teisėjas buvo įkliuvęs policijai neblaivus prie vairo. Pasak A. Kandroto-Celofano, minėtu poelgiu teisėjas susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip Seimo riaušių byla, nagrinėti negali.
„Teisėjas M. Striaukas 2020 m. gegužę sulaikytas už vairo neblaivus, mįslingomis aplinkybėmis išsaugojo postą. (…) Nemanau, kad bylą turėtų nagrinėti toks teisėjas. (…) Nesutinku, kad mane teistų žmogus vis dar vartojantis ar vartojęs alkoholį ir sugautas prie vairo“, – dėstė kaltinamasis.
Prašymui nušalinti nuo bylos nagrinėjimo M. Striauką palaikė ir kiti kaltinamieji.
Paklausus kaltinamųjų advokatų nuomonių apie A. Kandroto-Celofano ir kitų kaltinamųjų prašymą nušalinti teisėją M. Striauką nuo bylos nagrinėjimo, jų nuomonės išsiskyrė. Didžioji dalis jų palaikė kaltinamųjų poziciją, tačiau likusieji teigė neturintys nuomonės apie prašymą nušalinti teisėją, mat nežino ir savo ginamųjų pozicijos šiuo klausimu.
Prokuroras R. Betingis teigė nepriariantis prašymui nušalinti teisėją.
Vienas kaltinamųjų byloje Arnoldas Kriskis, išgirdęs, kad jo advokatas Antonas Petkovskis nepalaiko jo prašymo nušalinti teisėją M. Striauską nuo bylos, pareiškė teismui norintis atsisakyti savo advokato paslaugų, norintis jį nušalinti.
Dėl minėtų prašymų teismas sprendimą skelbs gegužės 17 d.
Teismo pirmininkė: tokios bylos nesame turėję
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Viktorija Šelmienė žurnalistams trečiadienį pripažino, kad tokios bylos jos vadovaujamame teisme dar nebuvo.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
„Tokios bylos nesame turėję ir šita byla, visų pirma, išsiskiria savo kiekiu: 87 kaltinamieji, pripažintas būtinas gynėjo dalyvavimas kiekvienam kaltinamajam, vadinasi, dar 87 advokatai, daugiau negu 20 nukentėjusiųjų, 5 civilinių ieškovų atstovai, tai, jei skaičiuojame, daugiau negu 200 žmonių teismo posėdžio salėje“, – dėstė V. Šelmienė.
Pasak jos, 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimui teismas ruošėsi tris mėnesius.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padeda užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos.
V. Šelmienė taip pat pažymėjo, kad riaušių prie Seimo byla išsiskiria ir savo dydžiu – ją sudaro 136 tomai.
„Kiekviename tome yra ne mažiau kaip 200 lapų, tai, grubiai skaičiuojant, byloje yra 27 tūkstančiai lapų. Vien kaltinamasis aktas žmonėms sudaro 600 lapų, tai yra trys tomai bylos“, – aiškino teisėja.
V. Šelmienė tikino, kad tokio dydžio bylos nagrinėjimas užtruks. Dėl to, jos teigimu, bylai sudaryta trijų teisėjų kolegija, bylai skirtas prioritetas, atlikti kiti veiksmai, kurie leistų teisėjams susikoncentruoti į būtent šitą bylą.
Pasak teisėjos, riaušių prie Seimo byloje yra apie 260 liudytojų, šiuo metu numatyta 17 posėdžių šioje byloje. Vis dėlto, pasak V. Šelmienės, šiemet sprendimas byloje dar nebus paskelbtas.
„Vis dėlto, bus siekiama, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką“, – tikino V. Šelmienė.
Teismo pirmininkė teigė, kad policijos pareigūnai dirbs kiekvieno posėdžio byloje metu. Anot jos, pareigūnų pagalbos reikia net tik siekiant užtikrinti viešąją tvarką, bet ir padedant valdyti srautus teisme, šios bylos posėdžių metu.
Pasak V. Šelmienės, kol kas jokių incidentų byloje nefiksuota.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
FTB vadas Christopheris Wray. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 1 d. (AFP-ELTA). FTB direktorius Christopheris Wray’us antradienį pareiškė, jog jo agentūra mano, kad Covid-19 pandemiją „greičiausiai“ sukėlė incidentas laboratorijoje Uhane, Kinijoje.
„FTB jau kurį laiką mano, kad pandemija greičiausiai yra susijusi su galimu incidentu laboratorijoje Uhane“, – interviu televizijos kanalui „Fox News“ sakė pareigūnas.
Šie komentarai buvo pateikti po šios savaitės pradžioje paskelbto pranešimo, kuriame teigiama, jog JAV energetikos departamentas nustatė, kad labiausiai tikėtina Covid-19 protrūkio priežastis yra nuotėkis iš Kinijos laboratorijos.
Tačiau kitos Amerikos žvalgybos agentūros mano, kad virusas pasaulyje atsirado natūraliai.
Ch. Wray`us interviu taip pat apkaltino Kinijos vyriausybę mėginimais neleisti JAV specialistams ištirti pandemijos priežasčių.
„Kinijos vyriausybė padarė viską, kad sutrukdytų ir apsunkintų JAV vyriausybės ir artimų mūsų užsienio partnerių atliekamą darbą, – teigė FTB direktorius. – Ir dėl to visi apgailestauja“.
Kinijos valdžia griežtai neigia šiuos tvirtinimus ir vadina tai šmeižto kampanija prieš Pekiną.
Kiniečių vaikai. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, sausio 3 d. (AFP-ELTA). „Didžioji dauguma“ iš 27 ES valstybių narių nori, kad iš Kinijos atvykstantys keleiviai prieš išvykdami būtų sistemingai testuojami dėl COVID-19, antradienį pranešė Europos Komisija.
Ši bendra rekomendacija buvo priimta antradienį Briuselyje vykusiame ES sveikatos apsaugos ministerijų pareigūnų posėdyje.
Trečiadienį įvyksiančiame krizių valdymo posėdyje šiuo klausimu bus nuspręsta, kokios koordinuotos priemonės bus taikomos visame bloke.
Abu posėdžiai surengti Kinijai nusprendus atšaukti „nulinio COVID“ politiką, o Kinijos piliečiai ir gyventojai, kurie beveik trejus metus negalėjo niekur keliauti, pradėjo masiškai pirkti lėktuvų bilietus į kitas pasaulio šalis.
ES baiminasi, kad staigus keleivių iš Kinijos antplūdis gali atnešti naujų COVID-19 atmainų, nuo kurių neapsaugotų dabartinės vakcinos.
Taip pat susirūpinimą kelia tai, kad Kinijos teikiami duomenys apie infekcijas yra neišsamūs, fragmentiški ir nepatikimi.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 8 d. (AFP-ELTA). COVID-19 persirgęs JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį baigė saviizoliaciją. Jo testai jau dvi dienas iš eilės buvo neigiami.
„Jaučiuosi gerai“, – prie Baltųjų rūmų susirinkusiems žurnalistams teigė J. Bidenas, lipdamas į sraigtasparnį, kuriuo vėliau išskrido į savo gimtąją Delavero valstiją.
79-erių valstybės vadovas dėl infekcijos saviizoliavosi nuo liepos 20 d.
Remiantis J. Bideno oficialia dienotvarke, prezidentas pirmadienį skris į pietinę Kentukio valstiją, kurią neseniai nusiaubė mirtini potvyniai.
Pekinas dėl koronaviruso ėmėsi naujų apribojimų. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, balandžio 30 d. (AFP-ELTA). Šį savaitgalį Kinijos sostinės Pekino gyventojai maistą restoranuose galės užsisakyti tik išsinešti, o gyventojai, besilankantys viešose vietose, privalės turėti neigiamą COVID-19 testą. Tokių žingsnių imtasi Kinijai rengiantis minėti darbininkų dieną, informuoja AFP.
Kinijoje bus penkios nedarbo dienos. Šiuo periodu įprastai daug keliaujama. Tačiau manoma, kad šį kartą žmonės liks namie, nes šalis susiduria su didžiausiu COVID-19 atvejų šuoliu nuo pandemijos pradžios.
Dėl itin užkrečiamos omikron atmainos Kinijos valdžia dar labiau sugriežtino apribojimus, kuriais siekiama visiškai panaikinti COVID-19. Su viruso plitimu kovojama masinio testavimo ir karantino pagalba.
Nepaisant augančių kaštų ir visuomenės nusivylimo, Pekino valdžia paskelbė, kad viešų vietų lankymas bus dar labiau ribojamas atostogų metu ir po jų.
Nuo gegužės 1 iki 4 d. kavinės ir restoranai negalės aptarnauti lankytojų vietoje. Be to, ligoninėse paruošta 4 000 papildomų vietų, kurios paprastai naudojamos pacientams su lengvais arba be jokių COVID-19 simptomų. Taip pat ruošiamos didesnės karantinavimo patalpos. Kinija dėl koronaviruso ėmėsi naujų apribojimų. EPA-ELTA nuotr.
Nuo gegužės 5 d. gyventojams reikės turėti neigiamą, ne vėliau nei prieš savaitę atliktą, COVID-19 testą, norint patekti į viešas vietas ir važiuoti viešuoju transportu.
Norintiems lankytis sporto renginiuose ir keliauti grupėms būtina turėti prieš 48 val. atliktą neigiamą testą ir visiškos vakcinacijos įrodymą.
Šeštadienį Kinijoje užfiksuota 10 700 koronaviruso atvejų, daugiausiai Šanchajuje. Daugeliui iš 25 mln. gyventojų artimiausiomis savaitėmis nurodyta likti namie.
Apsauginės kaukės. Ar apsaugos? Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybės sprendimu nuo sekmadienio Lietuvoje atšaukiama dėl COVID-19 ligos įvesta ekstremalioji situacija. Atšaukus ekstremaliąją padėtį, testavimas dėl COVID-19 ir vakcinacija vykdomi šalies gydymo įstaigose, nebelieka mobiliųjų punktų, tyrimai atliekami tik simptomus jaučiantiems asmenims šeimos gydytojo sprendimu, o dėl tyrimų poreikio prieš hospitalizuojant spręs gydymo įstaigų vadovai.
Taip pat nebetaikoma izoliacija asmenims, gavusiems teigiamą COVID-19 rezultatą.
Testavimas dėl COVID-19 ligos iš mobilių punktų perkeliamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, todėl asmenys, jaučiantys COVID-19 ligos simptomus, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojo sprendimu COVID-19 ligai nustatyti nuo šiol naudojami greitieji antigeno testai. Patys pacientai registruotis tyrimui nebegali – registraciją vykdo gydymo įstaigos. Kadangi mobilieji punktai šalies savivaldybėse panaikinami, pacientų registracijos į mobiliuosius punktus nuo gegužės 1 d. bus atšauktos.
Ugdymo įstaigose atsisakoma periodinio testavimo savikontrolės testais, paviršių tyrimų, tačiau visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys ugdymo įstaigose, bus aprūpinti savikontrolės testais, kuriuos galės atlikti individualiai, pagal poreikį.
Siekiant vertinti viruso paplitimą populiacijoje, užtikrinti sekoskaitos vykdymą bei viruso atmainų stebėseną, atrinktos tam tikros pirminio lygio gydymo įstaigos, kuriose bus imami ėminiai ir PGR tyrimų atlikimui bei sekoskaitos vykdymui.
Taip pat asmenims, kuriems patvirtina COVID-19 liga nebetaikoma privaloma izoliacija. Žmogus bus laikomas pasveikusiu gydytojo sprendimu, jei per 24 val. nebekarščiuos ir susilpnės kiti simptomai. Simptomus jaučiantiems žmonėms nerekomenduojama vykti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešas žmonių susibūrimo vietas. Izoliuotis neturi nei keliautojai, nei sąlytį turėję asmenys.
Keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš bet kurios pasaulio šalies, nebetaikomi jokie su COVID-19 valdymu susiję reikalavimai: nelieka reikalavimo prieš kelionę atlikti COVID-19 testo, net jei asmuo nėra persirgęs ar vakcinuotas, nereikia pildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro anketos, taip pat neribojamas atvykimas užsieniečiams.
Svarbūs pakeitimai ir gydymo įstaigų pacientams – prieš hospitalizaciją į gydymo įstaigą žmonėms nebereikia atlikti PGR tyrimo, tačiau įstaigos gali skirti COVID-19 patvirtinančius tyrimus asmenims, jaučiantiems ligos simptomus, ar kitais atvejais, įstaigos nustatyta tvarka.
Pacientų ir darbuotojų nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo, srautų atskyrimo tvarką turės nustatyti kiekvienos gydymo įstaigos vadovas atskirai. Tačiau stacionarinėse gydymo įstaigose pacientus lankyti galima tik dėvint nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurių gali nedėvėti negalią turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas galėtų pakenkti sveikatos būklei. Gydymo įstaigoms taip pat paliekama teisė taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, todėl prieš vykstant į gydymo įstaigą reikėtų pasidomėti ten galiojančia tvarka.
Kitose viešose uždarose vietose, taip pat ir viešajame transporte nebelieka privalomo reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Rekomenduojama kaukes dėvėti viešose uždarose vietose, kurios yra prastai vėdinamos, kur yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių, taip pat viešajame transporte rytinio ir vakarinio piko metu.
Registracija vakcinacijai toliau vyksta internetu www.koronastop.lt, taip pat kreipiantis tiesiogiai į savo šeimos gydytoją. Vakcinacija ir toliau rekomenduojama vyresniems nei 5 metų amžiaus vaikams, sustiprinamoji dozė – nuo 12 metų amžiaus.
Apsauginės kaukės. Ar apsaugos. Slaptai.lt nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad pandemijos valdymo klausimams Vyriausybės suburta ekspertų taryba iš esmės pritaria idėjai atsisakyti privalomo medicininių kaukių dėvėjimo. Tačiau premjerė akcentavo, kad visi likę ribojimai yra reglamentuoti sveikatos apsaugos ministro įsakymais, todėl bendro Ministrų Kabineto sprendimo dėl pandemijos ribojimų panaikinimo jau nebereikės.
„Vyriausybė nebeturi daugiau ką svarstyti todėl, kad dauguma apribojimų, kurie yra nustatyti, išskyrus tuos apribojimus, kurie yra nustatyti judėjimui per valstybės sieną iš trečiųjų šalių, yra nustatyti sveikatos apsaugos ministro, operacijų vadovo“, – antradienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak premjerės, Vyriausybei patarinėjantys ekspertai pritaria, kad kaukių dėvėjimas išliktų privalomas tik sveikatos priežiūros įstaigose.
„Mano žiniomis, vakar buvo diskusija ekspertų taryboje. Ekspertų taryba pritarė, kad iš esmės galima būtų priimti sprendimus, susijusius su kaukių dėvėjimo pakeitimais, jas paliekant tik tam tikrose labai ribotose situacijose, kaip gydymo įstaigose, slaugos įstaigose ir institucijose, kur tas kontaktas gali būti pavojingesnis negu šiaip bet kur gyvenime“, – tvirtino ji.
„Nors rekomendacija dėvėti kaukes, manau, kad išliks ir toliau“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Tačiau premjerė akcentavo, kad naujai užsikrečiančių asmenų skaičius dar siekia 3 tūkst. per parą, todėl kelionių apribojimai atvykstantiems iš trečiųjų šalių vis dar išliks.
„Apribojimas išliks iki to momento, kai, manau, kad galėsime tiesiog pripažinti pandeminę situaciją pasibaigus, tai tikrai dar nesame tame etape“, – aiškino I. Šimonytė.
Praėjusią parą, pirmadienį, Lietuvoje nustatyti 2823 nauji COVID-19 užsikrėtimo atvejai. Pirmą kartą užsikrėtė 2618 žmonių, pakartotinai – 205. Nuo koronaviruso sukeltos ligos mirė 7 žmonės, 4 iš jų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti tik iš dalies, rodo antradienį Statistikos departamento skelbiami duomenys.
Ispanijos karalius Felipe VI. EPA – ELTA foto
Madridas, vasario 9 d. (AFP-ELTA). Ispanijos karalius Felipe VI susirgo COVID-19, trečiadienį pranešė karališkieji rūmai.
Remiantis rūmų pranešimu, 54-erių monarchas trečiadienio rytą gavo teigiamą testo rezultatą. Jis junta lengvus ligos simptomus. Dabar jis septynias dienas izoliuosis ir šiuo laikotarpiu „vykdys savo pareigas“ iš savo rezidencijos.
Karalius 2021 metų liepą buvo paskiepytas pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze. Naujienų agentūrai AFP susisiekus su karališkaisiais rūmais, šie nenurodė, ar Felipe VI nuo tada buvo paskiepytas ir daugiau vakcinos dozių.
Kaip pranešama, jo žmona karalienė Letizia ir poros jauniausia duktė Sofia jokių simptomų nejaučia. Jų vyresnioji dukra Leonor šiuo metu mokosi koledže Velse.
Mažėjančius infekcijų ir hospitalizacijų skaičius pastaruoju metu fiksuojanti Ispanija nuo ketvirtadienio atšaukia kaukių dėvėjimą lauke. Ši priemonė buvo įvesta gruodį, šalyje tuo metu fiksavus didelę infekcijų bangą, kurią paskatino omikron atmaina.
Tačiau kaukių dėvėjimo prievolė uždarose patalpose, įskaitant viešąjį transportą, galios ir toliau.
Ispanijoje nuo pandemijos pradžios iš viso nustatyta 10,2 mln. COVID-19 atvejų ir 95 000 mirčių.
Turkijos prezidento R. T. Erdogano COVID-19 testas buvo teigiamas. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, vasario 5 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pareiškė, kad jam nustatytas teigiamas COVID-19 testas, tačiau sunkių simptomų jis nepatiria.
„Pajutę lengvus simptomus, mano žmona ir aš atlikome COVID-19 testus, ir jų rezultatai buvo teigiami. Laimei, užsikrėtėme lengva forma ir sužinojome, kad tai – omikron atmaina“, – tviteryje pranešė prezidentas.
„Mes toliau einame pareigas. Tęsime savo darbą iš namų. Tikimės jūsų maldų“, – pridūrė 67 metų R.T. Erdoganas.
„Duok Dieve, kartu su ponu Tayyipu įveiksime šią infekciją“, – tviteryje parašė jo 66 metų žmona Emine Erdogan.
Trečiąją vakcinos dozę Turkijos prezidentas gavo praėjusių metų birželį. Nuo pandemijos pradžios Turkijoje užregistruota apie 12 milijonų užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir beveik 90 tūkst. mirčių. Turkija reikalauja, kad žmonės, kurių testas yra teigiamas, izoliuotųsi septynias dienas. Tačiau, jei penktą dieną jų testas neigiamas, jie gali išeiti iš karantino.
Pastarosiomis savaitėmis kasdienis susirgimų skaičius šalyje išaugo iki daugiau nei 100 tūkst., tai pareigūnai priskiria labai užkrečiamai omikron atmainai. Kaukės plačiai naudojamos Turkijoje, tačiau nėra jokių apribojimų, mokyklos ir universitetai vis dar veikia, gyvenimas tęsiasi įprastai be komendanto valandos.
Naujausi oficialūs šeštadienio duomenys rodo, kad 52,5 mln. iš 85 mln. Turkijos gyventojų yra paskiepyti antrąja vakcinos doze. Daugiau nei 25 mln. turkų jau gavę ir trečiąją dozę, o pareigūnai ir toliau ragina piliečius skiepytis.
Belgai agresyviai protestavo prieš COVID-19 suvaržymus. EPA – ELTA foto
Briuselis, sausio 31 d. (dpa-ELTA). Maždaug 1 600 žmonių sekmadienį Belgijos sostinėje Briuselyje protestavo prieš COVID-19 priemones, pranešė policija.
Nors ankstesnę savaitę vykęs panašus protestas virto smurtu, policija pranešė, kad pastaroji akcija praėjo be incidentų. Jos dalyviai reikalavo atstatydinti Belgijos vyriausybę dėl šios tvarkymosi su pandemija.
Ankstesnę savaitę, anot policijos, Briuselyje protestavo apie 50 000 žmonių. Baigiantis šiai demonstracijai pratrūko riaušės. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, demonstrantai į policijos pareigūnus svaidė įvairius objektus ir mėgino pridaryti žalos pastatams. Buvo sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių.
Belgijos policija. EPA – ELTA foto
Briuselis, sausio 24 d. (dpa-ELTA). Po riaušių per demonstraciją prieš koronaviruso priemones Briuselyje policija sulaikė 239 žmones, 11 iš jų buvo areštuoti, pirmadienį pranešė policija.
Tikimasi, kad jie stos prieš teismą dėl kaltinimų, įskaitant ginklų laikymą ir maištą prieš įstatymo ir tvarkos pajėgas.
Policijos duomenimis, sekmadienį Briuselio centre protestuoti prieš COVID-19 priemones Belgijoje susirinko apie 50 tūkst. žmonių. Iš pradžių demonstracija buvo taiki, bet po pietų kilo riaušės. Anot naujienų agentūros „Belga“, demonstrantai mėtė daiktus į policijos pareigūnus ir apgadino pastatus, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybos būstinę. Pranešama, kad policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, 15 žmonių buvo sužeisti.
Belgai protestavo prieš COVID-19 suvaržymus. EPA – ELTA foto
Briuselis, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai Belgijos gyventojų sekmadienį protestavo prieš COVID-19 suvaržymus, nors omikron atmaina šalyje ir sukėlė rekordiškai daug ligos atvejų, praneša AFP. Briuselyje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA foto
AFP reporterių teigimu, žmonių minios atrodė kur kas didesnės nei per ankstesnes demonstracijas Belgijos sostinėje Briuselyje, kur įsikūrusi ES būstinė ir kur anksčiau vyko protestuotojų susirėmimai su policijos pareigūnais.
Žmonės nešė plakatus, kritikuojančius premjerą Alexanderį de Croo ir COVID-19 galimybių pasą.
Organizatoriai – tarp kurių buvo „World Wide Demonstration for Freedom“ („Pasaulinė demonstracija už laisvę“) ir „Europeans United for Freedom“ („Europiečiai susivieniję už laisvę“) – į renginį kvietė atvykti ir kitų ES šalių gyventojus.
Demonstracijoje buvo matyti Lenkijos, Nyderlandų ir Rumunijos vėliavos.
TASS praneša apie kilusius susirėmimus su policija ir panaudotas ašarines dujas.
Belgijos policija. EPA – ELTA fotoBelgai agresyviai protestavo prieš COVID-19 suvaržymus. EPA – ELTA foto
Protestas vyko nepaisant to, kad kai kurios valstybės rengiasi atlaisvinti sugriežtinimus, nors dėl omikron atmainos atvejų skaičiai greitai auga.
ES sveikatos agentūra penktadienį paskelbė, kad omikron atmaina dabar dominuoja ES ir kai kuriose kaimyninėse valstybėse.
Belgijoje pastarąją savaitę buvo patvirtinama daugiau nei 60 000 atvejų kasdien.
Tačiau sveikatos apsaugos sistemos nesusiduria su tokiu krūviu kaip ankstesnių bangų metu, nes ši atmaina yra švelnesnė, o daug žmonių paskiepyti, įskaitant ir trečiąja vakcinos doze.
Belgijos premjeras penktadienį paskelbė, kad barai ir restoranai gali dirbti ilgiau, bet naktiniai klubai liks uždaryti.
Kaimyninė Prancūzija paskelbė palaipsniui atlaisvinsianti apribojimus nuo vasario 2 d. nes yra „padrąsinančių ženklų“, kad omikron atmainos sukelta užsikrėtimų banga slūgsta.
Sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė tvirtina, kad 240 COVID-19 reanimacijos lovų užimtumas ligoninėse ir toliau išlieka kriterijumi, kuomet būtų imamasi griežtesnių apribojimų. Nors viceministrė pabrėžia, kad situacija gydymo įstaigose išlieka stabili, tačiau omikron atmaina šalyje tik pradeda plisti, todėl ji neatmeta ir griežto karantino galimybės.
„Šiandien mes įvardijame, kad (karantinas – ELTA) gali būti, ir turime pasirengti. Tačiau artimiausiu metu, šią ar kitą savaitę, tikrai nėra svarstomos priemonės, kurios būtų griežtesnės. Mes matysime, kokia bus situacija po švenčių“, – antradienį „Delfi temoje“ kalbėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Viceministrės teigimu, esant karantino poreikiui, būtų įvedami trumpalaikiai griežti ribojimai, kadangi, remiantis kitų šalių praktika, pasak jos, tokio pobūdžio karantinas suveikia efektyviausiai. Apribojimai. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu kalbėtume apie karantiną, efektyviausias yra ne ilgas, įvedant apribojimus po truputį, o pakankamai griežtas. Tai reiškia, kad žmonės galėtų įsigyti vaistų, maisto produktų. Gamyba, tikėtina, jeigu tai būtų saugi aplinka, galėtų veikti. Tačiau pramogos, teatrai, kiti renginiai, ne maisto ir nebūtinųjų prekių parduotuvės tam tikru laikotarpiu, kuriuo būtų karantinas, – neveiktų“, – aiškino ji.
„Taip pat nuotolinis darbas būtų ten, kur yra tokia galimybė, būtų nebe rekomendacinio pobūdžio, o privalomo. Taip pat atitinkamai ir mokyklose. Griežtas karantinas yra visiškai visų nebūtinųjų veiklų apribojimas“, – pridūrė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog, epidemiologinei situacijai dėl COVID-19 ligos žymiai pablogėjus ir prireikus įvesti karantiną, jis galėtų tęstis tris savaites. Ministro teigimu, karantino metu galėtų būti vėl įvestas nuotolinis mokymas bei judėjimo ribojimai. Griežtesnių ribojimų Vyriausybė ketina imtis, jei užimtumas reanimacijos skyriuose pasiektų 240 lovų.
Prieš COVID priemones protestuojantys dešinieji radikalai įsiveržė į Rumunijos parlamento kiemą. EPA-ELTA nuotr.
Bukareštas, gruodžio 21 d. (dpa-ELTA). Protestuodami prieš planuojamas koronaviruso priemones, dešimtys dešiniųjų radikalų Rumunijos sostinėje Bukarešte prasibrovė pro parlamento apsauginius ir įsiveržė į pastato kiemą. Buvo apgadinti keli automobiliai, panešė rumunų naujienų agentūra „Mediafax“.
Ministras pirmininkas Nicolae Ciuca paragino vidaus reikalų ministrą Lucianą Bodę pasirūpinti valstybinių institucijų apsauga.
Tuo tarpu tūkstančiai demonstrantų žygiavo vyriausybės rūmų link. Žmones į protestus sukvietė kraštutinių dešiniųjų opozicinė partija AUR, pasisakanti prieš atsargumo priemones ir vakcinaciją. Protestas surengtas parlamente vykstant diskusijai dėl planuojamo sveikatos paso įvedimo.
Policijos atstovas sakė, kad smurtiniai susirėmimai prie parlamento yra „įvykęs faktas“. Dabar ketinama stiprinti pajėgas prie parlamento. Internetinio laikraščio „g4media.ro“ duomenimis, per riaušes apgadinti JAV ir Japonijos ambasadų automobiliai.
Po dramatiško COVID atvejų šuolio spalį dabar septynių dienų sergamumo rodiklis Rumunijoje jau kelias savaites mažėja. Antradienį jis siekė tik 26,1 atvejo 100 000 gyventojų.
Briuselyje vyko tūkstantinis protestas prieš COVID-19 priemones. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, gruodžio 20 d. (dpa-ELTA). Belgijos sostinėje Briuselyje sekmadienį vyko demonstracija, nukreipta prieš privalomą skiepijimąsi nuo COVID-19 ir šios ligos plitimo suvaldymo priemones.
Akcijoje dalyvavo apie 3,5 tūkst. žmonių, 55 žmonės buvo sulaikyti, naujienų agentūrai dpa sakė vietinių policijos pajėgų atstovė Ilse Van De Keere.
Tačiau patys organizatoriai, anot naujienų agentūros „Belga“, suskaičiavo 50 tūkst. dalyvių.
Pats protestas „iki pat pabaigos buvo taikus“, tačiau nedidelė žmonių grupelė „sąmoningai siekė konfrontacijos su policija“ ir į orą svaidė įvairius objektus, nurodė I. Van De Keere. Policija į tai sureagavo panaudodama vandens patranką ir ašarines dujas, pridūrė atstovė.
Pasak I. Van De Keere, vienas demonstrantas buvo išgabentas į ligoninę.
Protestai Briuselyje vyko jau trečią savaitę iš eilės. Per ankstesnes akcijas taip pat būta susirėmimų ir sulaikytųjų. Protestus organizuojanti grupė „Belgium United for Freedom“ anksčiau šią savaitę atsiribojo nuo smurto ir paragino dalyvius palaikyti taiką.
Sostinėje nuo COVID-19 skiepijami mažieji vilniečiai. Vilniaus m. sav. nuotr.
Vilnius jau skiepija nuo COVID-19 jauniausią amžiaus grupę – vaikus nuo 5 iki 11 metų, jų sostinėje yra daugiau nei 43 tūkst. Per likusias savaitės dienas planuojama paskiepyti apie 1300 šio amžiaus vaikų, o iki didžiųjų metų švenčių skiepui iš viso užregistruota beveik 2000 vaikų, tokius skaičius skelbia savivaldybė.
Pasak savivaldybės atstovų, vos paskelbus registracijos skiepams startą, per parą buvo užimta daugiau nei pusė paskirtų laikų, o trečiadienį buvo likę 30 registracijos vietų šiai savaitei. Kitai savaitei dar likę maždaug du trečdaliai registracijos laikų, todėl tėvai raginami pasinaudoti galimybe paskiepyti savo vaikus dar prieš šventes. Tikimasi, kad vaikus sparčiai skiepijant ir kitoms valstybėms, neatsiliks nei Vilnius, nei Lietuva.
„Nors jau visi gyvename šventine nuotaika, atsipalaiduoti negalime, nes virusas niekur nedingo. Šiandien džiaugiamės, kad šventes sutikti mažieji vilniečiai ir jų tėveliai galės ramiau – paskiepiję savo vaikus ir taip apsaugodami juos nuo klastingo viruso pinklių. O kad virusas neaplenkia mažųjų gyventojų, rodo ir išaugę užsikrėtusių vaikų skaičiai – Vilniaus švietimo įstaigose COVID-19 serga 600 vaikų, dar beveik tiek pat izoliuojasi“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės vakcinacijos koordinatorius Kipras Krasauskas.
Šią savaitę Vilniuje 5-11 metų amžiaus grupės vaikus skiepija „Litexpo“ vakcinacijos centras, Antakalnio, Centro poliklinikos bei Vilniaus rajono centrinė poliklinika.
5–11 metų amžiaus vaikai skiepijami mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer-BioNTech“) vakcinos doze. Paprastai ir patogiai užregistruoti vaiką skiepui jų tėvai (įtėviai) gali internetu – www.vakcina.vilnius.lt arba www.koronastop.lt, taip pat paskambinę trumpuoju numeriu 1808.
Vienas iš tėvų turi lydėti vaiką į vakcinacijos vietą ir atvykus pateikti savo bei vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis, todėl sutikimo pažymos pildyti nereikia.
Savivaldybės duomenimis, iki šiol nuo vasaros pradžios skiepytis nuo COVID-19 galėjo ir visi 12 metų bei vyresni gyventojai. Nuo to laiko sostinėje paskiepyta beveik 53 proc. 12–15 metų amžiaus vilniečių, ir net 78 proc. 16–24 metų amžiaus grupės gyventojų.
Buvusi Nyderlandų karalienė Beatrix. EPA-ELTA nuotr.
Haga, gruodžio 5 d. (dpa-ELTA). Nyderlandų karaliaus motinai princesei Beatrix nustatytas koronavirusas. 83-ejų buvusi monarchė atliko testą, kai pajuto lengvus peršalimo simptomus, šeštadienio vakarą Hagoje pranešė karališkieji rūmai. Ji esą izoliavosi namuose ir laikosi užsikrėtusiesiems numatytų taisyklių. Asmenys, turėję artimą kontaktą su princese Beatrix, informuoti.
Beatrix pirmadienį grįžo po keturių dienų darbo vizito Nyderlandams priklausančioje Karibų saloje Kiurasao. Pasak Nyderlandų naujienų agentūros ANP, ji čia sakė, kad yra du kartus pasiskiepijusi nuo koronaviruso ir jau gavo stiprinančiąją dozę. Princesė į Nyderlandus grįžo KLM bendrovės reisiniu lėktuvu.
Beatrix nuo 1980 metų balandžio 30 dienos iki 2013 metų balandžio 30-osios buvo Nyderlandų karalienė. Po to ji karūną perleido sūnui Willemui-Alexanderiui.
Vakcinacijos centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 584 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 23 žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Bet kuria skiepo doze paskiepyti 2034 asmenys.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 468 494 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 459 367).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 6719 žmonių. Praėjusią parą mirė du 60-69, dešimt 70-79 metų, septyni 80-89 ir keturi 90-99 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys. 16 mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyti arba paskiepyti tik iš dalies.
Kaip pirmadienį skelbia Statistikos departamentas, paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1720.
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 869 atvejai. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 10 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 74,5 proc. asmenų.
Iš viso iki šiol pasveiko 432 559 asmenys, šiuo metu serga – 20 421.
Per parą epidemiologiškai ištirti 1193 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuoti 1037 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 37872 žmonės.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyti 286 žmonės, antra – 181, trečia – 1567. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 1 255 759 žmonės, trimis – 275 422.
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 98 žmonės, 54 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, 3 – taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 121 žmogus.
Iš viso iš 2354 COVID-19 gydymui skirtų lovų užimtos 1385.
Praėjusią parą šalyje atlikta 3420 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 4 651 609. Taip pat per parą atlikta 3853 antigeno ir 69 antikūnų tyrimai.
Ženeva, lapkričio 26 d. (AFP-ELTA). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį neseniai aptiktą COVID-19 viruso atmainą B.1.1.529 pavadino omikron ir klasifikuoja kaip „susirūpinimą keliantį variantą“.
„Remdamasi pateiktais įrodymais, patvirtinančiais pavojingus COVID-19 epidemiologijos pokyčius… B.1.1.529 atmainą PSO pavadino susirūpinimą keliančiu omicron variantu“, – sakoma JT sveikatos agentūros pareiškime.
Nyderlanduose – nuožmios riaušės. EPA – ELTA foto
Amsterdamas, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Nyderlandų premjeras Markas Rutte pirmadienį pasmerkė tris neramumų naktis šalyje dėl COVID-19 priemonių kaip „gryną smurtą“, kurį panaudojo „idiotai“, ir pažadėjo patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.
Savaitgalį įvairiose Nyderlandų dalyse kilo dešimtys smurtinių protestų, nukreiptų prieš vyriausybės politiką dėl COVID-19. Nuo penktadienio sulaikyta mažiausiai 130 žmonių, sužeisti dar keturi ir pranešta apie kelis sužalojimų patyrusius pareigūnus.
Neramumai Roterdame ir kituose šalies miestuose buvo „grynas smurtas po protesto priedanga“, Nyderlandų žiniasklaidai pirmadienį sakė M. Rutte. „Suprantu, kad visuomenėje tvyro daug įtampos, nes tiek daug laiko kovojame su COVID-19“, – teigė premjeras. Jis pridūrė, kad visuomet gins asmens teisę protestuoti, tačiau „niekuomet nepriimsiu to, kai idiotai naudoja gryną smurtą“. Nyderlanduose kilo didelės riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Roterdamas – po riaušių. EPA – ELTA nuotr.
Nyderlanduose lapkričio 13 d. įsigaliojo dalinis karantinas, ir šalis taip pat svarsto paskelbti vadinamąsias „2G priemones“, pagal kurias barai ir kavinės galėtų atsisakyti aptarnauti nepasiskiepijusius žmones.
Penktadienio vakarą Roterdamo centre šimtai protestuotojų susirėmė su policijos pareigūnais – pastarieji tuomet paleido ugnį ir taip buvo sužeisti keturi žmonės. Riaušininkai savo ruožtu sužalojo keturis policininkus. Šeštadienį protestuotojai Hagoje padeginėjo daiktus, o sekmadienį demonstrantai šiauriniuose Groningeno ir Leuvardeno miestuose svaidė degius skysčius ir niokojo turtą.
